AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO NR. I-164

3¹, 5, 10, 11, 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

16¹ IR 16² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3¹, 5, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ ir 16² straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant stiprinti žemės ūkio veiklos subjektų derybines galias ir didinti konkurencingumą, labiau įgalinant kooperatines bendroves (kooperatyvus), sudarant patrauklesniu naujų kooperatyvų steigimąsi ir kooperuotų narių skaičiaus didėjimą.

Ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse patirtis rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų, išlikimui ir jų veiklos konkurencingumo stiprinimui.

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo, į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, stebimas poreikis tobulinti įstatymines nuostatas, kurios leistų toliau stiprinti kooperatyvus.

Apie pusę (47 proc.) Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o turinčių iki 10 narių – net 72 proc., mažiau kaip penktadalis (17 proc.) kooperatyvų užsiima ž. ū. produkcijos perdirbimu, trečdalis (31 proc.) kooperatyvų realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Daugiau kaip pusės (53 proc.) kooperatyvų metinė apyvarta – didesnė nei po 200 tūkst. Eur, tačiau beveik trečdalio (28 proc.) kooperatyvų metinė apyvarta yra tik iki 50 tūkst. Eur. Tik 37 proc. kooperatyvų daugiau kaip pusę apyvartos sudaro apyvarta iš kooperatyvo narių. Kai kuriose vakarų Europos šalyse kooperatinės įmonės užima 70–90 proc. žaliavinio pieno rinkos ir valdo pieną perdirbančias įmones, į tai reikėtų orientuotis ir Lietuvos žemdirbiams. Lietuvos pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis pastoviai didėja ir 2019 m. jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje.

Pagrindiniai įstatymo projekto tikslai:

            sumažinti administracinę naštą kooperatyvams, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir siekia būti pripažintais žemės ūkio kooperatyvais;

            suteikti daugiau sprendimų laisvės kooperatyvų nariams, sprendžiant kooperatyvų veiklos ir valdymo klausimus;

            įteisinti kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos sudarymą.

          2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Siūlymus tobulinti įstatymines nuostatas yra išreiškę Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, Žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Kooperacijos kelias“ ir kiti žemdirbiams atstovaujantys subjektai.

Įstatymo projekto nuostatos taip pat yra apsvarstytos Darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, sudarytoje žemės ūkio ministro, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 110-S-32 pavedimą.

Įstatymo projektą teikia  Seimo nariai Andrius Palionis ir Andriejus Stančikas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Įtvirtinta, kad kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįstamos dvejiems kalendoriniams metams.

          Imperatyviai nustatyta, kad su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos.

          Imperatyviai nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narys balsuojant turi tik vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio. Tik kooperatinės bendrovės, kurių daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose gali nusistatyti nario balsų skaičių pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą).

          Nustatyta privaloma grynojo pelno skirstymo eilės tvarka.

          Reglamentuota, kad kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba, administracijos vadovas ir nesuteikta teisė kooperatyvui turėti kitų organų.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymo projektu siūloma nebesieti kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) su kalendoriniais metais – taip bus sumažinta administracinė našta kooperatyvams bei aiškesnis kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais terminas, t. y. dveji metai nuo pripažinimo. Kooperatyvams nereiks kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų, kad pripažinimas galiotų ir laikotarpiu nuo kalendorinių metų pradžios iki finansinių ataskaitų patvirtinimo, pateikimo institucijoms vykdančioms pripažinimą ir pripažinimo įforminimo datos.

Taip pat Įstatymo pakeitimu siūloma leisti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams, tvirtinant įstatus, patiems susitarti:

dėl balsų skaičiaus nustatymo. Šiuo pakeitimu bus įtvirtinta teisė visiems kooperatyvams turėti alternatyvų balsų skaičių, neviršijant 20 procentų visų balsų, kai jų apyvarta su kooperatyvo nariais yra ženkliai svaresnė, lyginant su kitų narių apyvarta;

dėl atsiskaitymo su asmenimis, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, termino. Taip bus užtikrintas kooperatyvo finansinis tvarumas;

dėl kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos sudarymo, taip palengvinant nariams kooperatyvo veiklos priežiūrą, taip pat sudarant galimybę pagal poreikį įtraukti į kooperatyvų valdymą nepriklausomus kompetentingus asmenis.

Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti stebėtojų tarybos, jeigu tokia būtų sudaroma, sudarymą, kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką, reikalavimus stebėtojų tarybos nariams.

Taip pat siūloma atsisakyti privalomos grynojo pelno skirstymo tvarkos, taip suteikiant sprendimo laisvę kooperatyvų nariams paskirstyti pelną tuo metu svarbiausiems ir aktualiausiems tikslams įgyvendinti.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priėmus Įstatymo pakeitimo projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

Bus sudarytos sąlygos žemės ūkio veiklos subjektų derybinių galių stiprinimui ir konkurencingumo didinimui, naujų kooperatyvų steigimuisi ir kooperuotų narių skaičiaus didėjimui.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Įstatymo projektas nereikalauja kitų įstatymų pakeitimų ar naujų priėmimo.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.

            11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3D-435.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

          Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.

          13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

          Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta.

          14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „kooperatyvas“, „kooperatinė bendrovė“, „fizinis asmuo“, „juridinis asmuo“.

          15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia

Seimo nariai                                                                                                         Andrius Palionis

                                                                                                                 Andriejus Stančikas