LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai
Šiuo laikotarpiu 70 proc. valstybės investicijų sudaro Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kita tarptautinė finansinė parama, tačiau mažėjant ES finansavimui po 2020 metų būtina plačiau taikyti finansines priemones finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumui ir (ar) neoptimalumui padengti, vykdyti aktyvią tarptautinių, institucinių ir privačių investuotojų paiešką bei kurti priemones, tinkamas instituciniams investuotojams, ir taip skatinti investicijas Lietuvoje.
Investicijų tiek verslo, tiek ilgalaikiams projektams[1] finansuoti trūkumas lemia žemą įmonių konkurencingumą, darbo našumą, produktyvumą ir inovacijų stoką. Siekiant augimo susiduriama su inovacijų skatinimo iššūkiais – pagrindinės priežastys, ribojančios šalies įmonių inovacinę veiklą, yra lėšų ir finansavimo šaltinių trūkumas ar per aukšta inovacijos kaina. Nepakankamos investicijos į didesnės rizikos naujų produktų ir paslaugų plėtrą lemia, kad Lietuvos ūkio pridėtinė vertė yra žema.
Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, būklę, prieinamumą, poveikį aplinkai bei užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir prieinamą kainą vartotojui ar mokesčių mokėtojui, reikia skatinti privačių investuotojų įsitraukimą į viešosios infrastruktūros projektų finansavimą, kas leistų sumažinti valstybės finansinę naštą ir padidinti paslaugų įvairovę ir apimtį. Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo tikslas yra ne didinti viešojo sektoriaus įsiskolinimus, bet pritraukti privačių lėšų viešosios infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimui finansuoti.
ES valstybėse veikia nacionalinės plėtros įstaigos[2], kurios yra valstybės kontroliuojamos finansų įstaigos, skatinančios investicijas teikiant paskolas, garantijas, kapitalo investicijas ir pritraukiant investuotojų lėšas bei formuojančios palankų klimatą šioms investicijoms įgyvendinti. Nors Lietuvoje veikia 3 valstybės valdomos finansų įstaigos, t. y. uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, valdančios fondus arba įgyvendinančios finansines priemones, tačiau nė viena jų neturi nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) statuso.
NPĮ sukūrimas Lietuvoje: 1) investuotojams suformuotų aiškią institucinę struktūrą ir patikimą investicinę aplinką, nes tokių finansavimo platformų veikimas yra įprasta daugelio ES valstybių narių praktika; 2) užtikrintų efektyvesnį investavimą į viešąją infrastruktūrą, verslą, inovacijas, kompleksinį teritorijų vystymą; 3) padėtų spręsti finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumą ir (ar) neoptimalumą, nes būtų siūlomi finansiniai produktai, kurių rinka viena neteikia arba teikia nepakankamai; 4) mažintų Lietuvos finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo ES ir kitų šalių skiriamo finansavimo (subsidijų) bei skatintų plačiau taikyti finansines priemones po 2020 metų, kai sumažės subsidijoms skiriamų ES lėšų dalis; 5) leistų pasinaudoti Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (toliau – EIB) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (toliau – ESIF) lėšomis, nes Reglamente (ES) 2015/1017 NPĮ nurodoma kaip institucija, išplečianti galimybes valstybėms narėms pasinaudoti ESIF lėšomis šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir tvarka, taip pat EIB gali investuoti į NPĮ įkurtus investicinius fondus ar platformas.
NPĮ įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant sukurti NPĮ veikimo teisinę bazę, užtikrinti veiklos prioritetų laikymąsi ir reglamentuoti NPĮ finansinę veiklą, užtikrinančią ilgalaikių investicijų Lietuvoje skatinimą ir finansavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas (ir) ar neoptimalus ir kurioms trūksta rinkoje veikiančių bankų, kitų investuotojų ar finansinių paslaugų, ir numatyti priemones veiksmingai NPĮ veiklai vykdyti. NPĮ vykdomų skatinamojo finansavimo veiklų teisinis reglamentavimas įstatymo lygmeniu užtikrintų aiškų ir skaidrų valstybės lėšų panaudojimą, paspartintų privačių lėšų pritraukimą ir sukurtų patikimesnę investicinę aplinką. Teisiškai apibrėžtas NPĮ statusas būtų svarbus žingsnis stiprinant šiuo metu veikiantį valstybės valdomų finansų įstaigų tinklą ir suteikiant jam tinkamas priemones investicijoms Lietuvoje skatinti ir jų efektyvumui didinti.
Pabrėžtina, kad NPĮ nekonkuruoja su rinkos dalyviais (bankais, rizikos kapitalo valdymo įmonėmis, kt.), priešingai, jų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į tas sritis, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus ir kartu įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, sumažinant privačių investuotojų riziką) siekti pritraukti privačių lėšų. Finansinių priemonių privalumas – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra naudojamos kitiems projektams finansuoti. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai. Tokios finansinės priemonės kaip paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą neiškreipia konkurencijos tarp įmonių, o suteikia galimybę didesniam skaičiui viešojo sektoriaus ir verslo ar žemės ūkio subjektų gauti reikalingą finansavimą, sumažina investicijų kainą, pritraukia daugiau privačių lėšų ir taip padidina investuojamas lėšas, skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą, taip pat bendrojo vidaus produkto augimą. Europos šalių praktika rodo, kad investicijos sukurtuose fonduose gali didėti 3–6 kartus. Valstybei finansinės priemonės suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius ir patenkinti didelį investicijų poreikį. Tai itin aktualu rengiantis laikotarpiui po 2020 metų, kai Lietuvai skiriamos ES lėšos gali mažėti, o investuotos lėšos per finansines priemones sugrįš ir bus toliau naudojamos siekiant tų pačių tikslų, bei keičiant požiūrį į investavimą (pereinama nuo subsidijų prie finansinių priemonių).
NPĮ siekis – spręsti finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumo ir (ar) neoptimalumo įvairiose srityse klausimus, kai finansiškai gyvybingiems (finansinę grąžą ir pelną duodantiems, atsiperkantiems) projektams neįmanoma gauti finansavimo rinkos sąlygomis (pavyzdžiui, bankai atsisako teikti paslaugas viešiesiems subjektams dėl jų turimų per didelių įsipareigojimų ar per ilgo projektų atsipirkimo laikotarpio, taip pat jaunoms ir inovatyvioms įmonėms, kai neįmanoma numatyti jų pinigų srautų ir paskolų grąžinimo galimybių, arba vengiama investuoti į mažai žinomas sritis, kai yra mažai duomenų apie projektų finansinį gyvybingumą, todėl investavimo rizika vertinama kaip ypač aukšta) arba finansavimo sąlygos yra nepriimtinos (pavyzdžiui, trumpas banko paskolos grąžinimo laikotarpis ar nepalankios palūkanos). NPĮ gali prisiimti didesnę investavimo riziką ir (arba) sutikti su mažesne ar itin ilgo laikotarpio investicine grąža nei rinkos investuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas tam tikrose srityse nustatomas atlikus išankstinį (angl. ex-ante) vertinimą. Išankstiniam vertinimui nebeatitinkant realių rinkos sąlygų, jis turi būti atnaujinamas. Tokiu būdu gali būti nustatytas poreikis įgyvendinti finansines priemones naujose srityse ar keisti jau įgyvendinamas finansines priemones.
Pažymima, kad NPĮ teisinė forma (akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė) nustatyta atsižvelgiant į Projekte nurodytus reikalavimus dėl NPĮ minimalaus nuosavo kapitalo.
2. Projekto rengėjai ir iniciatoriai
Projektą inicijavo ir rengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento (direktorius Ramūnas Dilba, tel. 219 4437) Finansinių priemonių skyriaus (vedėja Agnė Kazlauskaitė, tel. 219 4495) vyriausioji specialistė Agnė Dudarevičienė, tel. 219 4409.
3. Dabartinis teisinis Projekte aptartų klausimų reglamentavimas
Šiuo metu nėra nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių NPĮ veiklą. Tačiau nacionaliniai teisės aktai, aktualūs kuriant NPĮ ir nustatant jų veiklos teisinį reguliavimą, iš esmės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1428 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“, taip pat, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas. Nors uždarajai akcinei bendrovei Viešųjų investicijų plėtros agentūra, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nėra pavesta vykdyti NPĮ veiklą, tačiau, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, atitinkantį NPĮ vykdomas funkcijas, joms galima būtų pavesti vykdyti NPĮ veiklą. Priėmus įstatymą ir minėtoms bendrovėms pavedus vykdyti NPĮ veiklą, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai turės būti atitinkamai pakeisti.
Be to, šiuo metu taip pat nėra nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių NPĮ veiklos priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad NPĮ nepriklausomos priežiūros funkcijas siūloma pavesti Lietuvos bankui (toliau – LB), kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektas (žr. detaliau 8 punktą).
4. Numatomo naujo teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami jų teigiami rezultatai
Projektu įtvirtinamas naujas aiškesnis NPĮ veiklos teisinis reglamentavimas.
NPĮ teiks finansines paslaugas, kurių dėl įvairių priežasčių nesiūlo arba nėra aktyvi siūlyti rinka. NPĮ vaidmuo užtikrinant kapitalo prieinamumą vykdomiems projektams būtų ypač reikšmingas rengiantis galimam ekonomikos plėtros sulėtėjimui, ypač atsižvelgiant į tikėtiną neigiamą Brexit ir ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšų sumažėjimo po 2020 metų poveikį.
Profesionaliai ir tinkamai veikiančios NPĮ prisidėtų prie racionalesnio valstybės ir savivaldybių, ES, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų investavimo, smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešajam interesui tenkinti skirtos infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo, kitose srityse. Finansavimas būtų skiriamas tik finansiškai gyvybingiems projektams, o finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas nustatomas atlikus išankstinį (angl. ex-ante) vertinimą.
NPĮ galėtų sukurti ir valdyti investavimo platformas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas sutelkti privačių investuotojų ir tarptautinių finansinių institucijų lėšas, įgyvendinti daugiau finansiškai gyvybingų projektų, efektyviau ir su mažesne rizika valdyti investicijas bei smulkiems projektams gauti finansavimą iš EIB su ESIF garantija.
NPĮ statusas tarptautiniu mastu suteikiamas tik institucijoms, atsakingoms už skatinamojo finansavimo vykdymą. Dėl Europoje paplitusio nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų (angl. National Promotional Banks) modelio NPĮ kuria patikimą investicinę aplinką užsienio ir tarptautiniams instituciniams investuotojams.
5. Galimos neigiamos priimto Projekto pasekmės
Neigiamų priimto Projekto pasekmių nenumatoma.
6. Projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Projekto įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektas turi teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl NPĮ veikimo verslo srityje.
NPĮ statuso suteikimas skatintų plačiau taikyti finansines priemones, kurių pasiūla ir įvairovė, galimybė derinti skirtingas, viena kitą papildančias priemones, didina finansavimo šaltinių prieinamumą verslui. Grįžusias finansinių priemonių lėšas galima panaudoti kelis kartus, iš jų gali būti kuriamos naujos priemonės verslui, neskiriant papildomų valstybės biudžeto lėšų. Finansinės priemonės, pavyzdžiui, lengvatinės paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą, neiškreipia konkurencijos tarp įmonių, o suteikia galimybę didesniam skaičiui viešojo sektoriaus ir verslo ar žemės ūkio subjektų gauti reikalingą finansavimą, sumažina investicijų kainą, pritraukia daugiau privačių lėšų ir taip padidina investuojamas lėšas, skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą, taip pat bendrojo vidaus produkto augimą.
NPĮ statuso suteikimas valstybės valdomoms finansų įstaigoms užtikrintų racionalesnį investavimą į verslą ir padėtų pritraukti daugiau investicijų (nes NPĮ kuria patikimą investicinę aplinką užsienio ir tarptautiniams instituciniams investuotojams), kas didintų įmonių konkurencingumą, darbo našumą, produktyvumą ir skatintų inovacijas.
8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, jo lydimieji aktai
Projektu teikiamas teisinis NPĮ veiklos reglamentavimas tinkamai siejasi su finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu.
Siekiant užtikrinti NPĮ veiklos nepriklausomą priežiūrą reikia pakeisti LBĮ 42 straipsnį, reglamentuojantį LB prižiūrimų subjektų sąrašą (pakeičiama 42 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis papildoma 13 punktu), ir LBĮ 1 priedą, reglamentuojantį finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazę ir maksimalius įmokų dydžius.
Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtus ir Vyriausybei kartu su NPĮ įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektu pateiktus LBĮ pakeitimus, kuriais nustatoma bendra finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarka.
9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka ES dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti
Iki šio įstatymo įsigaliojimo bus parengtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo atitinkamoms finansų įstaigoms bus pavesta vykdyti NPĮ veiklą, bus apibrėžtos jų pagrindinės sritys, reglamentuotas vertinimas, kuriuo nustatomas finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas, jo atlikimo tvarka ir kita.
Vyriausybės nutarimu NPĮ pavedus vykdyti vienai ar kelioms esamoms nacionalinėms finansų įstaigoms – uždarajai akcinei bendrovei Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ ar uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui – jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir steigimo dokumentai privalės atitikti NPĮ įstatymo nuostatas. Todėl pavedus vykdyti NPĮ veiklą Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kaip NPĮ akcijų suteikiamų teisių patikėtinės, pagal kompetenciją turės priimti minėtų įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir steigimo dokumentų pakeitimus.
Taip pat reikiamus NPĮ priežiūrą reglamentuojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengs LB.
12. Projekto įtaka valstybės biudžeto lėšoms
Įsigaliojus įstatymui skatinamosios finansinės priemonės ir toliau bus įgyvendinamos iš ES, grįžtančių ir (ar) grįšiančių, ir (ar) pritrauktų privačių lėšų. Taip pat NPĮ funkcijų įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų, todėl, esant pagrįstam poreikiui ir galimybėms, valstybės biudžeto lėšas planuos skatinamąsias finansines priemones įgyvendinantys asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
13. Reikšminiai Projekto žodžiai
„Nacionalinė plėtros įstaiga“, „įstatymas“, „skatinamoji veikla“, „rinkos nepakankamumas“, „finansinės priemonės“, „priežiūra“.
 |