LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 76
STENOGRAMA
2017 m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojos
I. DEGUTIENĖ ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2017 m. birželio 13 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
15.04 val.
Branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektas Nr. XIIIP-835 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kaip buvo sutarta rytiniame posėdyje, dabar dar rytinio posėdžio 1-15 klausimas – Branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektas. Šį įstatymo projektą pateiks energetikos viceministras S. Šatūnas. Prašom.
S. ŠATŪNAS. Laba diena, gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamiesi šių metų balandžio 20 dienos Seimo priimtu Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių atominių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymu ir atsižvelgę į šių metų birželio 7 dienos Vyriausybės nutarimą Nr. 413 ir jo metu priimtą vertinimo ataskaitą bei institucijų pateiktas išvadas, mes siūlome pripažinti Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą branduolinę elektrinę nesaugia branduoline elektrine, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Pažymėtina, kad pagal Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių atominių elektrinių grėsmių, įstatymo 3 straipsnyje numatytas aplinkybes, sąlygas ir kriterijus, išvadas pateikė dešimt Lietuvos Respublikos institucijų, tarp kurių aš tikrai norėčiau paminėti ir Energetikos ministeriją, ir Valstybinę atominės energetikos inspekciją, ir Aplinkos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, Radiacinės saugos centrą, Aplinkos agentūrą, Geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės birželio 7 dienos nutarimu patvirtintoje Vertinimo ataskaitos išvadoje konstatuojama, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra arčiau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos, todėl dalis Lietuvos Respublikos patenka į jos išplėstinę avarinio planavimo zoną. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo dėl būtinųjų priemonių apsaugos nuo trečiųjų šalių elektrinių 3 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas minėtas vertinimas ir, atsižvelgiant į 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, buvo įvertintos šios aplinkybės. Aplinkybių, kurias mes vertinome, buvo septynios grupės.
Pirma. Branduolinės elektrinės geografinė padėtis, statybos aikštelės tinkamumas.
Antra. Branduolinės elektrinės technologiniai ypatumai, pasirengimas eksploatuoti elektrinę ir saugos užtikrinimas, tarptautinių saugos reikalavimų laikymasis, aplinkosauginių reikalavimų laikymasis, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir kitos aplinkybės. Apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad turbūt yra grupuotinos devynios išvados, kurios yra pateiktos.
Pirmiausia Baltarusija tikrai nepateikė įrodymų, kad pasirenkant aikštelę Astravo rajone Baltarusijos branduolinei elektrinei statyti buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, reikšmingi avarinės parengties priemonėms įgyvendinti, radiologinis poveikis Baltarusijos elektrinės normalaus eksploatavimo metu ir jų avarijų atvejais. Taip pat nepateikti įrodymai, kad žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams rizika, įvykus sunkiai neprojektinei avarijai Baltarusijos branduolinėj energetikoj, būtų priimtinai žemo lygio.
Taip pat Baltarusija, pasirinkdama statybos aikštelę Astravo rajone, tinkamai neatsižvelgė į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus, taip pat nepateikė įrodymų, kad Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelė parinkta vadovaujantis TATENOS saugos reikalavimais.
Ketvirta. Kas yra svarbu pabrėžti, kad neatlikta visos apimties TATENA aikštelės įvertinimo misija, vertinanti šios elektrinės parinkimo aikštelę.
Penkta. Neatlikti Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys streso testai.
Šešta. Baltarusija, nesilaikydama branduolinės saugos reikalavimų parenkant Baltarusijos branduolinės elektros aikštelę ir rengdama šios elektrinės saugą užtikrinančius projektinius sprendimus, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją.
Aštunta. Neužtikrinamas apsaugos reikalavimų laikymasis pagal Espo konvenciją. Minėtina Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir Orhuso konvencija, Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
Kitas. Licencijos turėtojas – respublikinė unitarinė Baltarusijos branduolinė elektrinė neužtikrina, kad Baltarusijos kartu su Rusijos koncernu „Rosatom“ vykdoma branduolinės elektrinės statyba vyksta pagal suderintų projektinių dokumentų nustatytus standartus.
Galiausiai nepaisant aktyvių Lietuvos pastangų ir tarptautinių organizacijų raginimų Baltarusijai laikytis skaidrumo ir atvirumo principų plėtojant šį projektą, atsakyti į visus Lietuvos klausimus, susijusius su šios elektrinės aplinkosauga, branduoline sauga ir poveikiu Lietuvos aplinkai, gyventojams, iki šiol Baltarusija neužtikrino ir nepateikė.
Taigi atsižvelgdami į visas šitas aplinkybes, į tai, kad Vyriausybė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, atliko vertinimą, mes darome išvadą, kad Baltarusijos atominė elektrinė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, todėl teikiame šį įstatymo projektą Seimui svarstyti ir prašome jį svarstyti skubos tvarka. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Ačiū, Simonai. Labai svarbus įstatymas, kuris mums padės riboti elektros importą ir tranzitą per mūsų šalį, bet taip pat padės mums labiau koordinuoti diplomatinius veiksmus dirbant su užsienio šalimis, kad jos panašioms nuostatoms pritartų.
Aš norėčiau tiesiog paklausti paties, kaip tu manai, ar parlamentiniai veiksmai, parlamentinė diplomatija būtų naudinga įtikinant kitas valstybes panašias nuostatas dėl Astravo priimti, ar diplomatams užtenka šio įstatymo ir jie padarys viską patys?
S. ŠATŪNAS. Dėkui už klausimą. Manytina, kad Baltijos šalių solidarumas šituo klausimu yra tikrai vertingas, ir ne kartą kyla klausimų dėl kitų Baltijos valstybių pozicijos, todėl, manau, būtų vertinga, kad tokia vienokia ar kitokia teisinė išraiška būtų padaryta ir kitose šalyse.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, taip pat pritardamas įstatymui ir ragindamas jį priimti, kaip ir numatyta, dar šią savaitę, atsižvelgiant į visas aplinkybes, iš tikrųjų noriu padėkoti Vyriausybei už atliktą darbą, įvertinta labai objektyviai.
Bet mano klausimas susijęs su pagrindiniu, baziniu, įstatymu, nes bazinis įstatymas numato, kad patvirtinus, štai priėmus šią savaitę sprendimą, kad elektrinė yra nesaugi, toliau Vyriausybė turi per tris mėnesius pateikti priemonių įgyvendinimo planą, kad Lietuvos rinka ir sistema būtų apsaugota nuo Astravo elektros.
Mane domintų vienas klausimas. Baziniame įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad visos įgyvendinimo nuostatos turi būti siejamos su Lietuvos Respublikos elektros sistemos sujungimo su kontinentinės elektros sistemos tinklais darbui sinchroniniu režimu. Ar jūs galėtumėte čia dabar pasakyti, kaip jūs per tris mėnesius pateiksite tą planą, kiek aš suprantu, dar vis su latviais ir estais iki galo, ir ypač su estais, nėra išsiaiškinta dėl sinchronizacijos, kuria kryptimi ji toliau vyks?
S. ŠATŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, įstatymas numato, kad po šio įstatymo priėmimo Vyriausybė, jos įgaliota institucija turi parengti priemonių planą. Tai tą planą, kokį mes dabar galėsime parengti, sistemos operatorius ir parengs. Jis galiotų iki Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos kontinentine sistema.
Kitas klausimas, kada ir kaip įvyks. Dabar negalėčiau atsakyti, nes vyksta nuolatinis darbas su Baltijos šalimis. Tačiau tokį, kokį mes ir sistemos operatorius galės dabar parengti, tokį mes ir parengsime.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui. Viceministre, ypač norėčiau padėkoti už taip greitai pateiktą įstatymo projektą nuo mūsų pirmojo įstatymo balandžio mėnesį priėmimo. Labai ačiū. Taip pat ačiū už Vyriausybės pateiktą pažymą ir pagrindimą, kodėl teikiamas toks projektas, kur viskas yra aiškiai išdėstyta.
Dabar grįžtant prie to bazinio, vadinkime jį, Astravo įstatymo. Per porą metų arba per neilgą laiką turime užtikrinti, kad iš nesaugios trečioje šalyje esančios elektrinės elektra nepatektų į mūsų rinką. Ar tikrai tas planas realistinis, ar tas įstatymas nėra orinis? Ar ta nuostata nėra orinė? Ar jūs rengiatės tam?
Ir, aišku, pasekmė bus tarptautinė arba regioninė, ką duos mums ketvirtadienį, jeigu pasiseks, priimtas jūsų teikiamas įstatymas? Dėkui.
S. ŠATŪNAS. Ačiū. Įstatymo ir priemonių plano, kurį kartu rengsime su sistemų operatoriais, tikslas yra riboti komercinio srauto elektros patekimą iš elektros sistemos, kur veikia nesaugi atominė elektrinė. Tai toks tikslas yra, tai yra įmanoma. Sisteminių paslaugų, kol neįvyks Baltijos šalių sinchronizacija ir desinchronizacija nuo UPS/IPS sistemos, visiškai turbūt neįmanoma bus riboti, tačiau komercinį srautą – taip.
Dėl regioniškumo. Tai yra aiškus Lietuvos piliečių, Lietuvos parlamento ir Vyriausybės valios išreiškimas, kurį supranta, manau, ir mūsų regioniniai partneriai. Jeigu mes pripažįstame šitą objektą nacionalinio saugumo grėsme, tai mes turime teisę imtis tam tikrų priemonių. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, viceministre, už įstatymo pristatymą, džiaugiuosi, kad kolegos balsuos turbūt vienbalsiai. Iš tiesų puikų darbą atliko ir Energetikos komisijos pirmininkas, ir Vyriausybė. Aš, žinoma, pritariu šiam įstatymui, tačiau žmonėms kyla vienas ir pagrindinis klausimas. Ar vis dėlto ekonominių padarinių yra kokių nors, ar ne? Ar elektros energijos neįsileidimas paveiks mūsų ekonomiką? Ačiū.
S. ŠATŪNAS. Ačiū už klausimą. Kaip rodo praeitų metų ir užpraeitų metų statistika, Lietuva elektros energijos iš Baltarusijos sistemos importavo mažiau nei 2 %. Sunku įsivaizduoti, koks gali būti poveikis rinkai, bet jis tikrai nebus reikšmingas.
Tačiau mes neturime vertinti šito objekto per ekonominę prizmę, jis mums ekonomiškai nėra šiuo momentu svarbus. Mes turime vertinti per nacionalinio saugumo prizmę. Per tai mes ir vertiname. Niekas mums nėra atsakę į klausimus, kodėl būtent šita vieta yra pasirinkta, ir mes turbūt neturėtume niekada sutikti su objektu, kuris kelia grėsmę mūsų valstybės ir visuomenės saugumui ir sveikatai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Simonai, jūs gana tyliai šnekate, o kolegos aplinkui gana garsiai šneka, tai aš galbūt neišgirdau jūsų pasisakymo dalies dėl TATENOS aikštelės parinkimo vertinimo. Tačiau girdžiu, ką kolegos sako: TATENA gerai įvertino aikštelės parinkimą. Aš žinau tikrąją padėtį. Pasakykite, kaip ten buvo, vertino TATENA statybos aikštelės vietos parinkimą, nevertino ir kaip buvo? Aš nesu toks optimistas, kaip V. Sinkevičius, kuris sako, kad beveik visi vieningai balsuos. Čia yra ir kitaip galvojančių, aplinkui šnekančių.
S. ŠATŪNAS. Ačiū už šitą klausimą. Atrodo, praeitos savaitės gale buvo pasirodžiusi informacija, kad TATENA pritarė pasirinktos aikštelės lokacijai, tačiau iš tikrųjų turime aiškiai atsakyti sau ir aiškiai skaityti, kas yra parašyta TATENOS vertinime. Pirmas dalykas, šita TATENOS misija buvo ne visos apimties misija, iš šešių modulių atliko tiktai du. Jie buvo susiję tik su branduolinės elektrinės projektų atsparumu išorės pavojams. Tai reiškia, kad nevertinti moduliai dėl pačios aikštelės pasirinkimo ir įvertinimo, dėl jos vietos, įskaitant ir jos poveikį aplinkai. Tai yra du didžiuliai skirtumai. Tikrai iš šešių modulių vertinti du, vadinasi, nepasakė, kad šita aikštelė yra tinkama šitai elektrinei.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimą uždavė gerbiamas Eugenijus, bet aš norėjau pasitikslinti, ar prieinamos Lietuvai visos TATENOS išvados, ar mes nesuklysime?
S. ŠATŪNAS. Kiek aš žinau, TATENOS interneto puslapyje buvo paviešinta ataskaita, taip pat buvo paviešintas komentaras, ką TATENA vertino ir kokią išvadą padarė.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, žinoma, įstatymas yra gerai, bet svarbiausia, kad mes pasiektume to įstatymo rezultatą. O jį turbūt galima būtų pasiekti, jeigu jis labiau būtų tarptautinis, jeigu mūsų kaimynai galvotų panašiai kaip ir mes, jeigu taip pat galvotų lenkai, latviai, vokiečiai, skandinavai pagaliau. Žinote, gal jau yra tikrai man nežinoma, gal jau yra energetikos ministrų bendras memorandumas šiuo klausimu? Gal yra kokių nors susitarimų, gal yra bendra pozicija kur nors išreikšta? Tie dalykai būtų labai pageidautini.
S. ŠATŪNAS. Taip, ačiū už klausimą. Sutinku. Kiek jums ir man yra žinoma, Lenkijos aukšti pareigūnai yra išsakę paramą vasario pabaigoje dėl Lietuvos veiksmų ir susirūpinimo dėl šito objekto. Viešą susirūpinimą dėl objekto saugos ir neatitikties Espo konvencijos raidei, dvasiai taip pat išsakė kitos mūsų kaimyninės valstybės, o Latvija visai neseniai. Tačiau aš manau, kad reikia toliau dirbti darbą ne tik vyriausybiniu lygmeniu, ne tik tiek, kiek gali Vyriausybė, mes, kaip ir klausė gerbiamasis Seimo narys Ž. Pavilionis, galime imtis dar ir papildomų veiksmų. Kiek Vyriausybė gali, tiek ministrų lygiu, tiek premjero lygiu, tiek valstybės vadovų lygiu klausimą kelia ir nuolat akcentuoja pačios atominės elektrinės nesaugumą ir grėsmę regionui. Kaip girdėjote ir iš neseniai viešėjusio Europos komisaro, tai ne vienos Lietuvos problema, tai Europos problema, tačiau Lietuva, žinoma, turi daryti savo veiksmus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Skirtas tam laikas baigėsi. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Pasisakau už. Viena, tai įstatymas apie šalies egzistenciją, apie pavojų nacionaliniam saugumui ir priemones jam užtikrinti. Tai visų pirma dėl to balsuoju už.
Antra yra absoliučiai praktinė priežastis, kad, priėmus šį įstatymą, aiškiai bus paleistas mechanizmas, kuris leis mums namų darbus daryti, kaip mes ginsimės nuo šito objekto namų darbų prasme, kita vertus, mūsų diplomatai ar politikai turės kozirį ar argumentą tarptautinėje arenoje, o ypač šiomis dienomis prasidedančiame suvažiavime dėl Espo konvencijos Minske. Siūlau balsuoti už ir ketvirtadienį priimti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad jeigu atsižvelgsime į tai, ką kalba latviai, estai, taip pat ir lenkai (man teko dalyvauti Baltijos Asamblėjoje), jie daugiausia susirūpinę Baltarusijos elektrinės saugumu. Jie taip pat kalba: mes gi turėjome, mums didelio skirtumo nėra, ar Astravo, ar Ignalinos atominė elektrinė. Jiems vienintelis galvos skausmas, kad ji būtų saugi ir regionas būtų saugus. Rodos, praeitą savaitę TATENA padarė savo pranešimą, kad vieta yra tinkamai pasirinka ir kad statoma atominė saugi. Dabar kaip šitą klausimą spręsti? Aš manyčiau, kad čia ne įstatymu reikėtų spręsti, o šitą klausimą turėtų spręsti mūsų Užsienio reikalų ministerija, įsitraukti kitos, Energetikos ministerija ir ieškoti kitų sprendimo būdų. Mes įstatymu nelabai ką išspręsime. Jeigu mūsų nuostatos nepalaikys latviai, estai, lenkai, mes nepasieksime tinkamo rezultato.
Pabaigoje noriu pasakyti. Tas, kas uždarė saugią Ignalinos atominę elektrinę, šiandien turi prisiimti atsakomybę už dabartinę Astravo atominę elektrinę. Jeigu nebūtų buvusi uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Astravo atominės elektrinės nebūtų ir nebūtų šiandien mums galvos skausmo. Taigi, ponai konservatoriai priešakyje su A. Kubiliumi, turite prisiimti atsakomybę. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik norėjau, kad čia nebūtų paskleista neteisinga informacija. P. Gražulis, paskaitęs kai kur Lietuvos žiniasklaidoje ne visai tikslią informaciją, gali kai ką suklaidinti.
Dėl TATENOS sprendimo. Viceministras labai aiškiai pasakė, kad TATENA nėra atlikusi išsamaus tyrimo, o ta informacija, kuri buvo paskelbta praeitą savaitę, tai baltarusių propagandinės žiniasklaidos klaidinga antis, kurią, deja, kai kuri Lietuvos žiniasklaida, labai nepasižiūrėjusi, perspausdino. Čia nesuklyskime. Viceministras pasakė absoliučiai aiškią tiesą: TATENA nėra atlikusi išsamaus tyrimo dėl aikštelės parinkimo.
O P. Gražuliui noriu priminti, kad jeigu jis jau adresuoja klausimą, kas uždarė Ignalinos atominę elektrinę, tai turėtų adresuoti R. Paksui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, brangieji, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-835, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Vadinasi, svarstymas numatomas ketvirtadienį ir pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymas birželio 15 dieną. Sutarta? Ačiū. Pritarta minėtam projektui.
Dabar trumpa replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamajam A. Kubiliui noriu atsakyti, tada dar Prezidentas R. Paksas buvo konservatorius, rodos. O jeigu nebūtų pasirašęs, tai taip, kaip nepasirašė dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo arba padovanojimo rusams per amerikonus, būtumėte jūs jį atleidę iš premjerų. (Balsai salėje)
15.26 val.
Seimo kontrolierių 2016 metų veiklos ataskaita
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Popietinė darbotvarkė – Seimo kontrolierių 2016 metų veiklos ataskaita. Pirmąjį kviečiu pranešėją A. Normantą, Seimo kontrolierių įstaigos vadovą. Seimo kontrolierių ataskaitai iš viso skiriama pusė valandos. Eiga tokia: iš pradžių ataskaita, toliau, kiek lieka laiko, klausimai ir atsakymai. Prašau.
A. NORMANTAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo kontrolieriai dabartiniu metu įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo kontrolierių įstatyme numatytas šias funkcijas: nagrinėja asmenų skundus dėl pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo, taip pat atlieka nacionalinę kankinimo prevenciją. Įgyvendindami šitas funkcijas, Seimo kontrolieriai prižiūri, kaip valstybė rūpinasi žmogaus teisėmis, t. y. vykdo konstitucinį imperatyvą, kad valstybės įstaigos tarnautų žmonėms.
Prieš plačiau pateikdamas ataskaitą, norėčiau gerbiamuosius Seimo narius informuoti ir kartu pasidžiaugti, kad 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaiga tapo Jungtinėse Tautose akredituota nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus… principus, suteikiant jai A statusą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tas politikų, nevyriausybinių organizacijų, mūsų institucijos darbas buvo pagaliau įvertintas ir nuo šių metų mes tapome akredituota žmogaus teisių institucija. Kadangi mes esame du Seimo kontrolieriai, tai aš kalbėsiu apie valstybės institucijų pareigūnų padarytus… gautus skundus dėl pareigūnų veiklos, kolega – dėl savivaldybių.
Keletas skaičių. Statistiką jūs turite, jums buvo išdalinta ataskaita, tačiau noriu akcentuoti, kad tai nėra tik skaičiai, kiekvienas skundas yra kiekvieno žmogaus problemos. Patikėkite, kad šita problema jam yra pati pati svarbiausia. Aš pateiksiu pavyzdžių, vėliau kalbėdamas apie gaunamų skundų specifiką. 2016 metais gavome 1686 skundus: dėl valstybės pareigūnų – 1252 skundus ir 137 skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų veiklos. Nagrinėjant skundus nustatyta ir 36 % pripažinti kaip pagrįsti, bendras vidurkis tiek savivaldybių, tiek valstybės institucijų yra 43 %. Daugiau statistikos, gerbiamieji Seimo nariai, yra ataskaitoje.
2016 metais kokias problemas nagrinėjo Seimo kontrolieriai? Skundai apėmė įvairias gyvenimo puses. Gyventojai skundžiasi dėl piniginės ir kitos socialinės paramos, suimtųjų ir nuteistųjų teisių pažeidimų, prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos bei terminų pažeidimų, teisės gauti informaciją pažeidimų, statybos valstybinės priežiūros, teritorijų planavimo, vietinės reikšmės kelių priežiūros, taisymo, tiesimo, daugiabučių namų atnaujinimo, modernizavimo kokybės procedūrų. Taip pat nemažai skundų gauname dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų ir savivaldybių paskirtų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės. Nemažai skundų yra dėl saugaus eismo organizavimo, ikiteisminio tyrimo ir policijos pareigūnų veiksmų, tai yra netinkamo veikimo, pareigūnų nejautrumo, pagarbaus elgesio stokos.
Seimo kontrolieriai, išnagrinėję skundus, teikė institucijoms rekomendacijas. 2016 metais buvo pateiktos 2 538 rekomendacijos. Pažymėtina, kad institucijos, kurioms yra teikiamos Seimo kontrolierių rekomendacijos, pakankamai atsakingai jas vertina ir imasi veiksmingų priemonių joms įgyvendinti. Praėjusiais metais rekomendacijų įgyvendinimo procentas siekė 96 %. Palyginkime, prieš penkerius, šešerius metus šis procentas buvo apie 55–56 %.
Kokios yra teikiamos rekomendacijos? Tai yra atkreipti dėmesį į pažeidimus, siūlyti atlikti tarnybinius patikrinimus, siūlymai keisti teisės aktus ir t. t. Noriu akcentuoti, kad viena iš reikšmingiausių rekomendacijų yra siūlymas tobulinti teisinį reglamentavimą, dėl kurio galimai pažeidžiamos žmogaus teisės. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad tai paliečia ne tik vieno žmogaus, bet kai kuriais atvejais ir didelės jų grupės interesus. Įgyvendinant mūsų rekomendacijas, buvo pakeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos, atlikti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai, papildytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Aš minėjau, kad nėra paprastų skundų. Ir štai vienas iš pavyzdžių, kad užtikrinant pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų teisę stebėti per langą aplinką mūsų rekomendacijų dėka buvo pakeistas Statybos techninio reglamento reikalavimas dėl nepermatomos lodžijos dalies aukščio, užtikrinančio neįgaliems žmonėms stebėti aplinką. Taip pat svarbus pakeitimas buvo dėl socialinės paramos šeimai informacinės sistemos pakeitimo. Buvo situacija tokia, kad jeigu asmuo gauna nors ir keliais centais daugiau pajamų, iš karto automatiškai jis netenka teisės gauti socialinių išmokų. Taip pat buvo problemų, susijusių su triukšmo mažinimu, ir t. t. Tačiau norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad ne visada randame efektyvių būdų išspręsti įsisenėjusias problemas. Viena iš jų, aš ir vakar, pristatydamas mūsų ataskaitą visuomenei, sakiau ir gerbiamasis Seimo Pirmininkas tai girdėjo, yra susijusi su Sodininkų bendrijų įstatymu, kuris yra faktiškai nevykdomas. Kalbama apie sodininkų bendrijų kelių perdavimą savivaldybėms. Rašėme labai daug, pažadų daug, bet niekas nejuda.
Minėjau, kad kita funkcija yra uždarųjų laisvės apribojimo vietų stebėsena. Šią funkciją mes vykdėme nuo 2014 metų. 2016 metais – jau treti metai, kai vykdoma šita funkcija. Noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad Lietuvoje mes turime 464 laisvės apribojimo vietas. Tai yra ne tik įkalinimo įstaigos, bet ir globos institucijos, psichiatrijos, užkrečiamųjų ligų, užsieniečių registracijos centras ir t. t. Vykdydami šią funkciją, per 2016 metus atlikome 47 patikrinimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų. Buvo surašytos 122 rekomendacijos. Aš nevardinsiu, kokiais klausimais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neatrodytų, kad mes vieną kartą patikriname, tikrinsime tik po trejų ar kelerių metų. Mes vykdome pakartotinius patikrinimus ir 2016 metais buvo padaryta 17. Kitaip sakant, kad nenusiramintų ir negyventų ramiai. Džiugu, kad ši mūsų funkcija yra teigiamai vertinama ir Lietuvoje, dar vyksta pokyčiai ypač globos namuose, džiugu ir tai, kad mes esame pripažinti ir europiniu mastu, nes pereitais metais buvo patikėta organizuoti seminarą, kuriame dalyvavo 18 valstybių atstovai, vykdantys nacionalinę prevenciją savo valstybėse.
Keletas pastebėjimų, kurie išryškėjo atliekant stebėseną. Stebėsena leidžia pamatyti sistemines problemas, kurių mes negalime matyti tirdami skundus. Dėl globos namų. Tai yra tos pastabos, kurias ir mes pastebėjome, ir į tai atkreipė dėmesį Europos Tarybos komitetas prieš kankinimą, trumpinant SPT. Tai yra gyventojų slaugos poreikių neatitinka globos įstaigose esantis darbuotojų skaičius, o problemos – menkai motyvuojantis atlyginimas, trūksta medicinos personalo, socialinių darbuotojų. Ne visada yra užtikrinamas gyventojų saugumas. Pavyzdžiui, tik pradėdami vykdyti šitą funkciją, pamatėme, kad daugelyje globos įstaigų nėra pagalbos kvietimo sistemų, menkas gyventojų užimtumas. Čia yra sisteminė problema, nes iš tikrųjų globos namuose žmogui nepakanka tik lovos, stogo virš galvos. Matyt, galimai ir mes ten nueisime, ko gero, reikėtų, kad valstybė po truputį atkreiptų dėmesį į tai.
Dėl įkalinimo įstaigų. Pirmiausia įkalinimo įstaigos daugeliu atvejų neatitinka tarptautinių standartų – ploto, higienos reikalavimų. Dėl nekonkurencingo atlyginimo trūksta nuteistuosius prižiūrinčių pareigūnų. Įsivaizduokite, gerbiamieji Seimo nariai, situaciją, kai vakare įstaigoje, kurioje yra apie 2 tūkst. nuteistųjų, lieka 16 prižiūrėtojų. Matyt, apie saugumą nelabai yra ką kalbėti. Nepakanka inventoriaus arba jis yra prastos būklės. Matyt, reikėtų kelti klausimą, ar negalėtų pati sistema, t. y. Kalėjimų departamento įstaigos, apsirūpinti šiais baldais?
Ir natūralu, viena iš sisteminių problemų yra užimtumas, užimtumo trūkumas, darbo, socialinės reabilitacijos trūkumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šitų trūkumų yra skundžiamasi tiek į Europos Žmogaus Teisingumo Teismą, tiek ir mūsų teismai priteisia žalą, na, ir teko girdėti, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismas gali pradėti sisteminį patikrinimą dėl šitų pažeidimų.
Ir pabaigai. Gerbiamieji Seimo nariai, bendra problema, kurią reikėtų spręsti, kuri yra būdinga visose institucijose, tai yra tiek gydytojų trūkumas, tiek ir psichologų trūkumas. Tai yra ir globos namai, ir vaikų globos namai. Kaip žinote, dabar apklausa negali būti vykdoma be psichologų. Matyt, atėjo laikas galvoti, ar sudaryti aukštosiose mokyklose kokias nors specializuotas grupes, bet ši problema yra ypač aktuali.
Paminėjau tik kelias, mūsų požiūriu, reikšmingiausias problemas. Jų yra daug, daugiau yra nurodyta mūsų ataskaitoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, ponas A. Normantas kalbėjo 15 minučių. Aš tada kviečiu R. Šukį. Jeigu galima, jūs pailsėkite, o tada pažiūrėsime, kiek bus klausiančiųjų, ir nežinia, kuriam bus klausimas, ar jums, ar ponui R. Šukiui. Kuo labiau koncentruotą, trumpą pristatymą, kad bent 5 minutės liktų klausimams.
R. ŠUKYS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti ataskaitą dėl su savivaldos institucijų ar savivaldybių įstaigų pareigūnų veikla susijusių skundų.
Norėčiau pasakyti, kad 2016 metais buvo gauta 571 skundas dėl savivaldos institucijų ar įstaigų pareigūnų veiklos. Iš tiesų augimas yra, 51 skundu daugiau negu 2015 metais. Reikia atkreipti dėmesį, ko nepaminėjo ir kolega vadovas, kad yra atvejų, kada iš su savivaldybėmis susijusių maždaug iš 571 skundo 137 dažnai būna abiejų kontrolierių kompetencija, tuomet yra pasirašomos išvados ir pažyma dviejų kontrolierių parašais ir teikiamos bendros rekomendacijos. Ta praktika egzistuoja nuo 2013 metų ir 2016 metais taip pat ji buvo tęsiama.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl savivaldybių institucijų ar įstaigų pareigūnų veiksmų ar neveikimo pagrįstais buvo pripažinta 51 % skundų, ir 2016 metų rodiklis yra aukštesnis 10 %, palyginti su 2015 metais. Trumpindamas norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokia tendencija rodo, kad vis dėlto auga ir skundų skaičius, auga ir pagrįstų skundų skaičius. Aišku, bendro skundų skaičiaus augimas liudija apie savivaldybių administracijų pareigūnų, tarnautojų negebėjimą komunikuoti, išaiškinti savo sprendimų pagrįstumą, motyvų ir bendrai gyvai bendrauti su žmonėmis, įtikinti savo sprendimų teisumu.
Pagrįstų skundų skaičius rodo nekompetenciją, nemotyvuotų, nepagrįstų skundų didėjimą ir atitinkamai žmonių nepasitenkinimą, todėl tendencija iš tiesų yra nerimą kelianti. Nuvykus į savivaldybes šie klausimai yra kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjami, atkreipiamas dėmesys ir paaiškinama, kokios yra problemos.
Reikia pasakyti, kad 32 % atvejų tirtų skundų tyrimas yra nutraukiamas. Tokia tendencija rodo, kad daugeliu tiriamų skundų atvejų pradėjus tyrimą, suformulavus motyvuotą paklausimą ir pasiūlius spręsti problemą, dar nebaigus tyrimo problema būdavo išspręsta gera valia, nesiginčijant ir dar nebaigus tyrimo. Tai yra, manyčiau, gera tendencija.
Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal skundų skaičių, be abejo, lyderė yra Vilniaus miesto savivaldybė, nors, palyginti su 2015 metais, skundų skaičius 20 yra sumažėjęs, gauti 62 skundai. Kauno miesto savivaldybėje yra skundų augimas, kiekvienais metais, jeigu žiūrėtume per penkerius metus, nuosekliai auga skundų skaičius dėl Kauno savivaldybės. Gerokai yra išaugęs skundų skaičius dėl Šiaulių miesto savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų veiksmų: 2015 metais buvo 24, o 2016 metais – 35. Panevėžio miesto, Klaipėdos miesto tendencija išlieka maždaug tokia pat, taip pat ir Vilniaus rajono savivaldybės.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarnautojų ir pareigūnų teikiamų viešojo administravimo paslaugų kokybę geriausiai atspindi ne gautų skundų skaičiaus pokyčiai, o pripažintų pagrįstais skundų skaičius. Daugiausia pagrįstų skundų gauta dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnų, pagrįstumas siekia net 72 %, tai beveik trečdaliu viršija apskritai pagrįstų skundų vidurkį visos šalies mastu. Toliau eina Vilniaus miestas – 61 pagrįstas skundas. Nors bendras skundų skaičius mažėja, tačiau didėja pagrįstų skundų skaičius. Taip pat vidurkį viršija dėl Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnų teikiami skundai, Kauno miesto 55 % yra pagrįstų, Vilniaus rajono lygiai 50 %, atitinka bendrą vidurkį.
Seimo kontrolierių tarpininkavimas tarp visuomenės ir valdžios institucijų atveria daugiau galimybių lanksčiau spręsti kilusius ginčus. Seimo kontrolieriui tarpininkaujant, spartėja ginčų nagrinėjimo procesas, efektyviau sprendžiamos problemos ir sudaromos sąlygos greičiau pasiekti socialinę taiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarpininkavimas kaip procedūra taikoma tik tais atvejais, kada yra imperatyvus įstatymo nustatytas pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą. Užuot formaliai atsisakęs ir grąžinęs skundą pareiškėjui, Seimo kontrolierius kreipiasi į kompetentingą instituciją, suformuluoja klausimus, išaiškina teisines aplinkybes ir pasiūlo skundą nagrinėti pagal kompetenciją tai institucijai, kuri turi nagrinėti. Tokiu būdu yra išsprendžiama didelė dalis skundų. Dėl savivaldybių institucijų 2016 metais buvo tarpininkauta 279 atvejais, pakartotinai asmenys kreipėsi, būdami nepatenkinti to tarpininkavimo rezultatais, tik 38 atvejais.
Problemos. Vadovas minėjo, bet problemos savivaldos institucijų lygiu yra panašios ir metai iš metų besikartojančios – teritorijų planavimas ir žemėtvarka. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vietinės reikšmės kelių priežiūros, taisymo ir tiesimo problematiką, kada savivaldybės, vykdydamos kadastrinius matavimus, nepaiso egzistuojančių vietinės reikšmės kelių, nepaiso faktiškai susiformavusių gyventojų sklypų ribų. Kada žmonių tvoros anksčiau, nesant geodezinio matavimo, yra 20 centimetrų išėjusios į kelio raudonųjų ribų zoną, yra įpareigojama per Nacionalinę žemės tarnybą nugriauti tvoras ir visa gatvė yra konstatuojama kaip žemgrobiai. Tikrai tai yra protingumo kriterijų neatitinkantis požiūris. Manau, kad sprendžiant protingai reikėtų koreguoti faktinio kelio raudonąsias linijas. Taip buvo pasiūlyta savivaldybėms, tuo keliu dabar einama.
Taip pat vienas iš pagrindinių šios problemos aspektų, kad savivaldybės nėra nusistačiusios, nėra bendros metodikos, bendrų kriterijų, kurių pagrindu būtų nustatomi prioritetai, kurie vietinės reikšmės keliai remontuojami, taisomi pirmiausia, atsižvelgiant ne į kokius nors asmeninius interesus, kieno nors pažintis ar neskaidrius prašymus, o į tam tikrus metodikoje įtvirtintus prioritetus. Taip pat savivaldybės vengia, esant daugiau kaip 5 gyventojams, 5 sklypams, prisiimti naštą nutiesti vietinius kelius. Siūlo gyventojams nusitiesti savo lėšomis ir perduoti savivaldybės nuosavybėn eksploatuoti. Apie tai, kad savivaldybės neperima sodininkų bendrijų kelių, nors įstatymas tą įpareigoja, buvo kalbėta, tačiau tai yra gilesnė problema. Problema yra ir dėl finansinių išteklių, kadangi turi būti atlikti kadastriniai matavimai ir tie keliai inventorizuoti. Priešingu atveju savivaldybės jų neperima.
Toliau – atliekų tvarkymo problemos, savivaldybių gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis, socialinio būsto nuomos klausimai. Noriu atkreipti dėmesį į vieną išnagrinėtą skundą, kuris iliustruoja biurokratizmą, sakyčiau, kvadratu. Kai žmogus viršijo valstybės remiamų pajamų dydį 20 euro centų ir tą deklaravo, jis buvo išbrauktas iš eilės socialiniam būstui gauti motyvuojant tuo, kad elektroninė apskaitos dokumentų tvarkymo sistema nėra sutvarkyta, neapvalina iki vieno euro lygmens. Buvo pasiūlyta imtis sprendimų Panevėžio miesto savivaldybei grąžinti asmenį į eilę, tas buvo padaryta. Taip pat vadovas minėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutvarkė, pakoregavo elektroninę sistemą.
Norėčiau atkreipti dėmesį į kitas problemas: piniginės socialinės paramos teikimo klausimai, vaikų ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose; daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų ir savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė; daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos proceso metu kylančios problemos. Jau buvo minėta, kada nepaisoma neįgaliųjų teisių ir tenka įsikišti. Taip pat paslaugų sritis.
Vienas iš įdomių skundų, kuris šiandien neišspręstas, tai Palangos miesto savivaldybės sprendimai. Pirmiausia buvo neteisėtas sprendimas, kurį jie patys atšaukė, dėl įvažiavimo į kurortą rinkliavos taikymo visiems automobiliams. Dabar jie pereina prie kito, vykdydami rekomendaciją dėl vieno skundo nagrinėjimo, kai gyventojams, kurie neturi galimybių laikyti automobilių savo kiemuose, nes tokių nėra, leidžia ir nustato (čia su Vyriausybės atstove gerai bendradarbiaujame kaip Seimo kontrolieriai) tvarką, kaip galėtų laikyti mokamose vietose. Ta tvarka yra rengiama. Dabar Palangos savivaldybėje dėl jos kaip tik yra ginčijamasi.
Ir baigdamas noriu pasakyti, kad vienas iš darbo metodų, būdų, kuris tikrai prisideda prie Seimo kontrolierių veiklos viešinimo, žinomumo didinimo ir gyventojų pasitikėjimo apskritai valstybe didinimo, yra lankymasis konkrečiose savivaldybėse, gyventojų priėmimo organizavimas, bendravimas su savivaldybių vadovais, administracijų pareigūnais, atsakymai į klausimus ir bendradarbiavimo kontaktų nustatymas. 2016 metais buvo lankytasi Telšių, Anykščių, Biržų, Skuodo, Plungės, Visagino rajono, Kauno miesto savivaldybėse, kur buvo organizuoti gyventojų priėmimai ir konsultavimas, susitikimai su savivaldybių merais, administracijų vadovais ir pareigūnais. Per visuomenės informavimo priemones buvo vykdomas informavimas apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą, nagrinėjamus skundus, skatinant gyventojus aktyviau kreiptis pagalbos į Seimo kontrolierius, jeigu yra pažeidžiamos žmogaus teisės į tinkamą, kokybišką viešąjį administravimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Liko labai mažai laiko. Pora klausimų. S. Tumėnas. Pasakykite, kuriam klausimas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Abiems galima. Gerbiami įstaigos vadovai, ačiū už konstruktyvią ataskaitą. Man regis, mūsų Seimo nariai gali iš jūsų pasimokyti dalykiško, ramaus problemų sprendimo stiliaus.
O dabar problema. Žinau, kad į jus kreipėsi gyventojai, kuriems dar negrąžinta teisėta žemė. Paprastai schema būna tokia: po savivaldybių rinkimų žmonės kreipiasi į naująjį merą, į naują administracijos direktorių, deja, negauna teigiamo atsakymo. Tada rašo skundą jums. Jūs pripažįstate, kad prašymas yra teisėtas, bet dažniausiai viskas tuo ir pasibaigia. Viena iš jūsų įstaigos funkcijų yra tirti skundus, ar nėra įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo. Kaip jums atrodo, ar nieko neveikimas savivaldybės administracijos darbuotojų, nepadėjimas gyventojui nėra piktnaudžiavimas tarnyba? Ir ką jūs konkrečiai patartumėte daryti, ką pasakyti mano rinkėjams Šiaulių mieste, kuriems ketvirtį amžiaus yra negrąžinama teisėta žemė? Ačiū.
R. ŠUKYS. Aš gal pradėsiu atsakymą, jums leidus. Šis procesas iš tiesų apima valstybės institucijų pareigūnų – Nacionalinės žemės tarnybos, anksčiau buvusių apskričių administracijos žemėtvarkos tarnybų veiklą, o prasideda viskas iš tiesų savivaldybėje, kai yra prašoma suformuoti galimus sklypus, kur yra laisva žemė, kuri galėtų būti grąžinama. Iš tiesų mes šias pažymas tokiais atvejais pasirašome bendrai su įstaigos vadovu gerbiamu A. Normantu. Kiekvienas atvejis yra labai konkretus. Deja, dar apskričių egzistavimo ir administravimo laikotarpiu buvo pridaryta daug įvairių, sakykime, kartais neteisėtų, o kartais klaidingų sprendimų dėl elementarių klaidų. Šiandien tenka taisyti prieš daugelį metų, prieš dešimtmetį padarytas klaidas ir tą, kadangi tai yra susiję su nuosavybe, su kitiems asmenims grąžinta žeme galbūt kartais neteisėtai… Dažnai pagrindinis sprendimas ir rezultatas priklauso nuo gero Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų ir savivaldybės tarnautojų bendradarbiavimo, o kartais, deja, klausimas gali būti išspręstas tik teisme. Mes, spręsdami kiekvieną konkretų atvejį, galime pasiūlyti ir tikrai į mus kreipiasi, jeigu tas procesas yra užsitęsęs, užstrigęs, žmogus yra varinėjamas…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite!
R. ŠUKYS. …ir nieko nesprendžiama, tegul kreipiasi į mus, mes patarsime, ką daryti, kaip daryti ir pasistengsime žmogui padėti.
PIRMININKĖ. Dar vieną gali klausimą klausti – T. Tomilinas. Klausimas trumpas, atsakymas – dar trumpesnis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Trumpas klausimas ponui R. Šukiui. Aš, tiesą pasakius, neturiu galimybės nuolat lankytis Širvintose, bet aš noriu jūsų paklausti, nes jūs buvote tas žmogus, tas Seimo kontrolierius, kuris tyrė gyventojų skundus dėl vienos žinomos politikės, jos savivalės Širvintų rajone.
Pirma klausimo dalis, ar jūs vykdote situacijos stebėseną? Antra dalis, ar jus tenkina Vyriausybės atstovo veikla toje savivaldybėje? Kaip žinome, teismas grąžino į darbą grupę neteisėtai atleistų darbuotojų, išmestų iš darbo dėl politinių motyvų. Jūs taip pompastiškai kalbėjote apie žmogaus teises, tai aš ir noriu paklausti, kas daroma, ar yra stebima situacija, kai mes kalbame apie rajoną, kur yra akivaizdžių politinio persekiojimo požymių, kur yra akivaizdžių piktnaudžiavimo valdžia požymių ir kur nuolat gniaužiamas laisvas žodis? Gyventojai yra bauginami arba prieš juos naudojama reali galia. Paneikite arba patvirtinkite.
R. ŠUKYS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad 2016 metais dėl Širvintų rajono savivaldybės buvo gauti 7 skundai, 3 buvo likę iš 2015 metų. Išnagrinėjus 8 skundai buvo pripažinti pagrįstais. Čia, aišku, ne tik tie klausimai, kuriuos jūs minėjote. Didelis klausimų blokas yra ginčas su vietine žiniasklaida dėl teisės gauti informaciją, dėl informacijos teikimo visuomenės informavimo priemonėms. Tačiau matote, kad skundų pagrįstumas dėl Širvintų rajono savivaldybės yra daugiau kaip 80 %. Iš tiesų situacija yra labai bloga.
Tą, ką jūs paminėjote dėl grąžinamų asmenų į darbą, atleistų neteisėtai, kuriuos grąžina teismas, čia turiu apgailestauti, šio klausimo mes nagrinėti neturime teisės, tai yra darbo santykiai, taip nustato įstatymas. Darbo santykių klausimai nagrinėjami darbo ginčų komisijose, nesutarus nagrinėjama teisme. Tai žala, kuri yra padaroma išmokant kompensacijas dėl neteisėtai atleistų už priverstines pravaikštas ir panašiai, yra išieškoma Valstybės kontrolės ir prokuratūros atitinkamai teikiant ieškinius. Dėl darbo santykių aš tikrai apgailestauju, mes dėl to klausimo vargu ar galėtume tiesiogiai konkrečius skundus nagrinėti. Tokių skundų mes nebuvome gavę. Bendras vaizdas, kaip minėjau, yra toks, koks jis yra.
Noriu pasakyti, kad artimiausiu metu esu sutaręs su Širvintų rajono mere ponia Ž. Pinskuviene, kad lankysiuosi, važiuosiu į Širvintas ir nagrinėsim visus tuos atvejus pagal kiekvieną skundą. Susitiksiu, organizuosiu gyventojų, asmenų priėmimą ir konsultavimą. Bandysime įsigilinti į tas problemas. Tų skundų, kurie yra gaunami, aš jums statistiką, jų nagrinėjimo rezultatus paminėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas jau senokai baigėsi. Mes šiek tiek užtrukome. Dėkui Seimo kontrolieriams už pateiktą ataskaitą. Linkime tolesnės sėkmės darbe.
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-790 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Prašau, ministre.
R. KAROBLIS. Laba diena, ponia pirmininke, ponai Seimo nariai. Prezidentė pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektą. Pateikimas padarytas pasiūlius krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams.
Nutarimo projekto tikslai: papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą numatant teisinį pagrindą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvauti karinėje mokymo operacijoje.
Antra. Nustatyti maksimalų siunčiamų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių, kuris būtų 60.
Pažymėtina, kad šis nutarimo projektas niekaip nesudaro prielaidų Lietuvos kariams tiesiogiai dalyvauti kovos veiksmuose ir Ukrainos antiteroristinės operacijos zonose.
Teigiamas poveikis. Būtų keli punktai.
Pirma. Būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikos užsienio saugumo ir gynybos politikos tikslai, t. y. remti Ukrainos euroatlantines aspiracijas, padėti įgyvendinti užsibrėžtus kariuomenės artėjimo prie NATO standartų tikslus, prisidėti prie jos gnybinių pajėgumų stiprinimo.
Antra. Būtų įgyvendinamas NATO įsipareigojimas ir toliau teikti praktinį palaikymą ir paramą Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus reformoms, įskaitant Ukrainos pajėgumų stiprinimo priemones.
Karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų siuntimas į kitą operaciją Ukrainoje sudarytų sąlygas atsižvelgiant į saugumo padėtį Ukrainoje optimaliai užtikrinti siunčiamų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų saugumą.
Ketvirta. Būtų suvienodintos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų apmokėjimo sąlygos, palyginti su kitomis tarptautinėmis operacijomis, įskaitant ir tas, kurios siunčiamos mokymo tikslais.
Penkta. Operacijos statuso suteikimas išspręstų vadovavimo šiai operacijai, valdymo, operacijos planavimo, finansavimo, informacijos teikimo klausimus ir taip būtų padidintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rengimo proceso aktyvumas.
Taip pat pažymėčiau, kad iki šiol, kol nebuvo šio statuso, yra teikiama parama Ukrainai mokymo tikslais. Nuolat 34–38 žmonės dalyvauja rengiant instruktorius Ukrainos batalionams kartu su JAV, Kanada, Jungtine Karalyste, Lenkija. Iš esmės lyderiaujama reformų procesuose, vadinamosios patarėjų grupės reformose. Taip pat parama mokymui, yra specialiųjų operacinių pajėgų mokymai. Tai yra individualus Lietuvos projektas. Pradedami karinės policijos projektai ir visa kita. Tai būtų iš tikrųjų statuso suteikimas, kuris pagerintų statusą, saugumą ir kitus dalykus, kuriuos aš čia apibrėžiau.
Nutarimo projektas bus įgyvendinamas iš bendrų krašto apsaugos sistemai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Tiek būtų šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų sveikinu – ilgai lauktas projektas, daug dirbome, kad jis atsirastų. Gaila, kad tik dabar atsiranda, bet geriau vėliau negu niekada.
Mano klausimas tiktai dėl termino. Jis čia toks labai trumpalaikis – gruodžio 31 dieną jau pasibaigia. Dėl normalaus planavimo ciklo, matyt, dar reikėtų 2–3 metų į priekį, nes pasirengimas tęsti misiją jau turbūt dabar vyksta. Ačiū už atsakymą.
R. KAROBLIS. Visiškai teisinga pastaba. Šis nutarimas, apskritai visi operacijų mandatai galioja iki gruodžio 31 dienos. Kiek teko šnekėti su Prezidente, bus teikimas dėl visų operacijų rudenį ir bus padaryti pratęsimai, patobulinimai, patikslinimai visų operacijų, įskaitant ir Ukrainos. Tiesiog nenorėjome laukti, nes vėl yra aspektų, dėl kurių aš čia nelįsiu gilyn, kad gautų statusą dabar, kiek galima greičiau, kad gautų jau dabar tuos palengvinimus, kurių šiuo metu nesant mūsų yra blogesnė situacija negu JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos, kurios turi šį statusą, nors mes esame tikrai ne mažiau aktyvūs ir mūsų indėlis šiuo metu yra nė kiek ne mažesnis negu tų šalių.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi tik vienas pasisako už, naudodamasi proga noriu pasakyti, kad tikrai pritariu šiam pateikimui, jis labai svarbus. Dar klausimas, o kokias funkcijas vykdys kariai, kokios pareigybės, kokie darbai jų laukia? Kokia tarnyba?
R. KAROBLIS. Tai yra mokymo tikslai. Jeigu žiūrėtume konkrečius projektus, tai yra lyderiavimas gynybos reformos patarėjų grupėje, tai yra generolo lygio pareigos. Sakykim, yra papildomas personalas, kur mes esame lyderiai. Tai yra daugiau patarėjų pareigos. Toliau, instruktorių rengimas batalionams. Mūsų instruktoriai rengia Ukrainos instruktorius.
Kitas yra instruktoriai specialiųjų operacinių pajėgų ir taip pat bus karo policijos mokymai. Tai yra instruktavimas įvairiomis formomis, bet jokiu būdu, savaime aišku, nedalyvaujant nei veiksmuose, nei ATO zonoje.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėkoju ministrui už pateikimą. Labai svarbus teisės aktas. Jūs neseniai Vilniuje buvote susitikęs su Pentagono vadu. Ar jūs manote, kad toks mūsų dalyvavimas paskatins ir JAV aktyviau remti Ukrainą kariniais klausimais?
R. KAROBLIS. Taip, paskatins. Šiuo metu svarstomas biudžetas, Europos (…) iniciatyva yra numatoma didinti lėšas investuojant į Baltijos regioną, į Europą, įskaitant ir Ukrainą. Čia taip pat rodo JAV nusiteikimą toliau dirbti Ukrainoje. Kaip jau minėjau, tikrai mes esame tarp lyderių, turbūt lygiaverčiai, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada ir mes iš esmės, jeigu žiūrėtume horizontaliai, tą lyderystę išlaikome. JAV dėmesys, kaip ir visur kitur, yra didelis, bet, žinant specifiką, JAV dažnai perleidžia iniciatyvą mums, jeigu taip galima pasakyti, bet tai yra win win situacija, naudinga visoms pusėms – tiek Ukrainai, tiek Lietuvai, tiek JAV. Bet taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar truputį pailsėkite, nes dar turėsite visą seriją klausimų pristatyti.
Gerbiami kolegos, yra tik norintys kalbėti. Gal ponas J. Jarutis atsisakys kalbėti, ar vis tiek nori? Už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Tiesiog dėkoju ministrui už pateikimą ir kviečiu balsuoti, nes tai yra labai svarbi žinia Ukrainai. Tuo labiau kad iki šiol tebesitęsia kariniai veiksmai. Prieš porą dienų įsigaliojo bevizis režimas į Šengeno valstybes. Šitas sprendimas, manau, dar labiau sustiprins tikėjimą savo jėgomis ir galimybe būti Europos dalimi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas, numatomas svarstymas birželio 22 dieną.
16.10 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-800, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-801, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-802, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-803, Kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-804, Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-805 ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-806 (pateikimas)
Dabar vėl kviečiu krašto apsaugos ministrą R. Karoblį. Jis pateiks Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-801, Nr. XIIIP-802 Nr. XIIIP-803, Nr. XIIIP-804, Nr. XIIIP-805 ir Nr. XIIIP-806. Prašau.
R. KAROBLIS. Labai ačiū, pateikiame šį įstatymų paketą. Siūlomais projektais siekiame: sudaryti prielaidas įsigijimo procesą krašto apsaugos sistemoje centralizuoti; antra, įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį.
Projekto esmė. Pirma, į krašto apsaugos sistemą įtraukiama gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių ir paslaugų, darbo įsigijimo ir valdymo institucija, t. y. krašto apsaugos sistemos pirkimų agentūra, jeigu galima taip trumpai pavadinti, nustatomi jos pagrindiniai uždaviniai: pirma, dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką; antra, krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančių organizacijų funkcijas, aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. Konkrečiai tai būtų agentūra, kuri rūpintųsi tiek kariniais pirkimais, tiek dvejopos paskirties ar civilinės paskirties pirkimais, kurie reikalingi krašto apsaugos sistemai, pirmiausia kariuomenei.
Antras tikslas, elementas, Jungtinis štabas transformuojamas į Gynybos štabą, kariuomenės vadas turės strateginio lygmens padalinį, kuris padės kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas. Šiuo metu Jungtinis štabas veikia tik operaciniu lygiu ir atsakingas už operacinį vadovavimą jam pavestoms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų vykdymą. Bet šiuo metu saugumo situaciją tiek mes matome, tiek NATO lygmeniu, kad reikia pokyčių ir kad tiesiogine funkcija būtų rūpinamasi per šalies gynybą tiesiogiai. To pagrindas yra 2015 metų Valstybės gynybos tarybos patvirtinta nauja gynybos koncepcija.
Trečias, naikinama pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybė, tai yra daugiau techninio pobūdžio klausimas, tas funkcijas numatoma perskirstyti tarp Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir Kariuomenės jungtinio štabo.
Ketvirtas, Krašto apsaugos ministerijai suteikiama galimybė įgalioti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją įsigyti ir įvežti per valstybės sieną ginkluotę. Nustatoma, kad ji, be įgaliotos institucijos, turi tokią pat teisę naudotis išimtimis, susijusiomis su ginkluotės importu, kaip ir KAM. Aišku, pirmiausia turima omeny naujai steigiama agentūra, bet esant poreikiams ir kiti krašto apsaugos sistemos nariai.
Pritarus įstatymų projektams bus sudarytos prielaidos įgyvendinti suplanuotas krašto apsaugos sistemos reformas, užtikrinti pasirengimo valstybės gynybai ir ginkluotojų pajėgų mobilizacijai politikos formavimą, efektyvų krašto apsaugos sistemos įsigijimo ir gynybos planavimo procesų valdymą, įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį. Tikimasi, kad įsteigus instituciją, t. y. įsigijimų agentūrą, iki 2018 metų sausio 1 dienos, bus konsoliduota ne mažiau kaip 70 % visų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 95 % įsigijimų. Taip pat būtų užtikrintas efektyvus įsigijimo planavimas ir organizavimas, projekto valdymo sistemiškumas, nustatoma aiški atsakomybė.
Siekdami tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą (tai yra nuo 2018 metų sausio 1 d. įsteigti, kad pradėtų funkcionuoti Krašto apsaugos sistemos įsigijimo ir aprūpinimo agentūra) ir priimti reikiamus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, prašytume Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti šiuos įstatymus skubos tvarka. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, du trumpi klausimai. Pirmas dėl naujos institucijos formavimo. Kadrai – tai nauji žmonės, visur mes girdime taupyti, mažinti, tai iš to, ką turite krašto apsaugos sistemoje?..
Antras, ar ta vieninga institucija atpigins pirkimus, nes mes vis girdime, kad tai šaukštai per brangiai perkami, tai šarvuotos karinės mašinas, turėsime sutaupymą iš to, ką mes darome dabar? Ačiū.
R. KAROBLIS. Taip, pirmasis klausimas dėl žmonių, Aišku, bus naudojami dabartinių struktūrų etatai. Jeigu žiūrėtume vien į šią ministerijos reformą, kartu sudėjus planavimo reformą ir viešųjų pirkimų reformą, tai palies 85 etatus, taip pat ir kariuomenės. Aišku, atranka, bus laikomasi… būtų rizikos įvertinimai, būtų įvertinami galimi rizikos ryšiai, būtų vykdoma atranka pirmiausia iš esamų darbuotojų, esant trūkumui, būtų skelbiami konkursai, bet tikrai neviršijant skaičiaus dabartinių etatų, kurie priklauso šiai sričiai.
Antra, dėl atpiginimo. Taip, mes sieksime atpiginimų, sakau, sieksime, bet, kita vertus, šią sistemą turime padaryti kiek galima maksimaliai skaidrią, aš turiu galvoje skaidrią kiek įmanoma. Yra ne paslaptis, kad vis dėlto kiek įmanoma kai kurie pirkimai yra užslaptinti, bet ieškosime kitų priemonių, tai yra priėjimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos, ir kitų institucijų, nepaisydami to slaptumo žymų. Sieksime ją padaryti kuo atviresnę, kad nebūtų tokių dalykų, kaip jūs pasakėte apie šaukštus. Kalbame apie tai, kad nebūtų klaidų, sakykime, skandalų, savanaudiškų ar kitokių interesų. Tai yra mechanizmas, kuris maksimaliai padėtų, mūsų manymu, tai išspręsti, jis remiasi tarptautine praktika. Dabar, atrodo, visur kitur tai veikia, tikimės, esu įsitikinęs, kad turėtų veikti ir pas mus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Pasisakysiu šiek tiek vėliau, tikrai balsuosiu už, bet argumentus vėliau. Mano du klausimai.
Pirmas. Ministre, gal galėtumėte taip pabandyti paprognozuoti arba padėlioti savo matymą, kiek viešuosius pirkimus apskritai lemia pati struktūra, jos skaidrumas ir aiškus išdėstymas ir kiek žmonės, taip procentais? Žmonės, kurie yra paskirti.
Antras klausimas. Ar bus šitai struktūrai platesnio turinio uždaviniai duoti, pavyzdžiui, remtis patirtimi Šiaurės šalių, kurios pirkimus organizuoja ne tiktai savo valstybėse, bet gana sėkmingai ir Šiaurės šalyse, lygiai tas pat Baltijos valstybėse. Ar yra planuojama, kad pajudės reikalai ir mes ne skirtingą ginkluotę ir toliau įsigysime derindami su analogiškomis struktūromis kitose Baltijos valstybėse?
R. KAROBLIS. Ačiū už klausimus. Nesiimu vertinti procentais, bet sistemą reikia padaryti tokią, kad nebūtų pagundų nei žmonėms, nei kitiems subjektams, kurie yra išorėje, kad nebūtų pagundų piktnaudžiauti sistema. Tikrai turi būti skaidrumas, turime gauti kokybišką, gerą produktą ir geriausią kainą, tai yra kainos ir kokybės santykis bet kuriuo atveju.
Dėl antrojo klausimo, yra vienas, tikrai norėtųsi… Taip, gal pradėsiu nuo kito, dabar perkame ne tiktai tiesiogiai, bet taip pat perkame per NATO agentūras ir per Europos gynybos agentūrą, yra vykdomi konkretūs pirkimai. Tai irgi pavyzdys, kaip su mažesnėmis sąlygomis, geresnėmis kainomis tikimės įvykdyti tam tikrus pirkimus, ypač dėl kai kurių subjektų tos agentūros turi irgi savo patirčių.
Dėl bendrų projektų su Baltijos šalimis. Dirbame, intencijos yra geros, bet jau buvo projektų, kurie atrodė tuoj, tuoj, tuoj bus kartu, bet išsiskyrė požiūriai į finansavimo prioritetus. Vienas projektas buvo realus su Latvija. Jeigu būtų projektai, tai pagerintų ir derybinę galią, galbūt leistų šiek tiek sumažinti kainas, bet, deja, turime tokius išsiskyrimo dalykus, kad tikrai dėl vieno projekto buvo pakeisti, konkrečiai Latvijos, prioritetai perkant konkrečius dalykus.
Antras dalykas, kad ne visada ne visais atvejais išeina, ypač perkant naudotą ginkluotę, sunkiąją ginkluotę, kurios pasiūla labai maža pasaulyje ir kur mes esame tiesiog konkurentai. Tai jau yra du dalykai, bet bendra kryptis yra ta pati ir taip pat maksimalus išnaudojimas NATO ir Europos gynybos agentūros galimybių.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, neseniai mes girdėjome istoriją apie nesėkmingą sutartį, dėl ko nukentėjo karinių oro pajėgų vadas. Aš noriu paklausti, ar dar daug yra užsilikę ginkluotės ar kitokių karinių įrengimų, kurie, na, saisto mus sutartimis su trečiosiomis šalimis? Kad ateityje tokių dalykų nebeliktų, matyt, tokios ginkluotės gal reikėtų atsisakyti? Ačiū.
R. KAROBLIS. Tikrai mes turime žiūrėti ir į mūsų įsipareigojimus, jeigu kalbėtume konkrečiai apie sankcijų taikymą Rusijai.
Antras dalykas, turime žiūrėti ir bendrus politinius mūsų aspektus, tai ir vėl yra santykiai, na ir jų apribojimas su tam tikromis šalimis kaip Rusija. To bandysime išvengti. Šiuo konkrečiu atveju, taip, pažeidimas buvo padarytas, nebuvo laikomasi ministerijos vidaus sprendimo, konkrečiai Gynybos resursų tarybos sprendimų. Ir situacija išėjo jokia, kokia išėjo.
Jeigu žiūrėtume į dabartinę situaciją, tai į karines oro pajėgas paskirtas naujas vadovas, netrukus bus paskirtas ir štabo viršininkas, tikimės, kad situacija stabilizuosis. Bet iš tikrųjų tokių sandorių, savaime aišku, reikia vengti. Tai buvo pamoka, manau, visai krašto apsaugos sistemai ir reikia papildomų saugiklių, kad tokie dalykai nebepasikartotų.
Beje, jeigu šnekant apie šį sandorį, tai man būnant ankstesnėse pozicijose su mano parašu ir išėjo tas prieštaravimas iš Užsienio reikalų ministerijos, bet, matyt, kad išorinių neužtenka, turime žiūrėti ir viduje.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, atsakėte į visus klausimus. R. Juknevičienė nori pasisakyti už. Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, tikrai noriu. Ačiū. Šiais metais Lietuva po tokių skausmingų įvykių pradeda dvi reformas. Aišku, jų negali lyginti. Vienu atveju buvo žūtis, tai pradėta ir, tikiuosi, sėkmingai bus tęsiama vadinamoji Mato reforma. O iki šitos reformos priverstinai, jeigu taip galima būtų pasakyti, iki jos atvedė tas garsusis auksinių šaukštų skandalas, kuris atkleidė keletą svarbių dalykų. Viena, ką dabar taisysime, tai yra struktūra. Gana paini, neaiški, su sudėtinga kontrole ir panašiai, tą dabar darysime. Bet antras dalykas, kas atsiskleidė tuomet, tai buvo žmonės. Labai neteisingai žmonės paskirti į atsakingas pareigas. Tas pats, kaip kartais lietuviai sako: pelę paskirti dirbti ant grūdų aruodo. Čia aš noriu palinkėti ir ministrui, ir ministerijos vadovybei, ir kariuomenei taip pat, kad vykdydami reformą ne mažiau dėmesio skirtų ir žmonėms, tiems žmonėms, kurie bus skiriami. Aišku, labai svarbu, kokia šviesa dega ministerijos vadovybėje. Aš tikiu, kad šitos vadovybės šiuo atveju šviesa bus labai aiški, žalia šviesa skaidrumui, raudona šviesa bet kokiems neskaidrumams, o žmonės apačioje labai tą jaučia. Taigi linkiu sėkmės ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje: „Galim, galim.“) Pritarta bendru sutarimu projektams Nr. XIIIP-800, Nr. XIIIP-801, Nr. XIIIP-802, Nr. XIIIP-803, Nr. XIIIP-804, Nr. XIIP-805 ir Nr. XIIIP-806. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar tam pritariate? (Balsai salėje) Pritariate. Dėkui. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 27 dieną. Galima pritarti? Pritarta.
16.25 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-807ES (pateikimas)
Toliau Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kultūros viceministrė G. Žemaitytė.
G. ŽEMAITYTĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Kultūros ministerija teikia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo Teisingumo Teismas išaiškina informacinės visuomenės direktyvos nuostatas dėl autorių išimtinės teisės platinti kūrinius. Įstatymo projekte siūloma pakeisti galiojančių autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir išplėsti autorių išimtinės kūrinių platinimo teisės turinį. Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ši teisė apima ne tik kūrinio originalo ar jo kopijų platinimą, bet ir viešą siūlymą juos pirkti, įskaitant tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti.
Teikiamo įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių ar administracinės naštos verslui, nes siūlomi pakeitimai iš esmės nekeičia įstatyme numatytų autorinių turtinių teisių reguliavimo. Teisė platinti kūrinius suteikiama autorių sutarčių pagrindu, todėl šalys sutartyje turės galimybę numatyti sutarties šalims priimtinas kūrinių platinimo sąlygas. Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. Prašau priimti teikiamą įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, norėčiau paklausti. Jūs registravote įstatymą birželio pradžioje, o jo įsigaliojimą parašėte liepos 1 dieną, ar tai įmanoma?
G. ŽEMAITYTĖ. Čia priklauso nuo Seimo. (Balsai salėje) Galbūt…
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iš tiesų tas klausimas ir man kyla, nors Seimas, aišku, visagalis, virš jo tik dangus ir čia galima per tris minutes turbūt priimti įstatymą. Bet aš noriu paklausti, ar jūs atsižvelgėte į Teisės departamento išvadą, kuria šiek tiek prašoma pakoreguoti ta prasme įstatymo projektą? Ačiū.
G. ŽEMAITYTĖ. Teikiamas projektas yra suderintas.
PIRMININKĖ. Jūsų klausė, ar atsižvelgėte į Teisės departamento išvadas.
G. ŽEMAITYTĖ. Nesuderinta. Mes perkėlėme Europos Sąjungos reguliavimą ir siūlomas projektas didelių pakeitimų nedaro, ten didelių kokių nors nukrypimų negalėtų būti.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jūsų ne to klausė, jūs ne taip atsakėte, bet nesvarbu. Atkreipkite dėmesį į Teisės departamento išvadas.
G. ŽEMAITYTĖ. Taip, atkreipsim.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nėra daugiau norinčių jūsų klausti. Motyvai dėl viso? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Numatomas svarstymas birželio 29 dieną.
16.29 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-812 (pateikimas)
Nematau vidaus reikalų ministro arba tikrai neįžvelgiu, tada kviečiu, nes matau, teisingumo ministrę M. Vainiutę pateikti Advokatūros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
M. VAINIUTĖ. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už galimybę pateikti, kaip jau buvo minėta, Advokatūros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš pradžių noriu pasakyti, kad šito įstatymo pakeitimą inicijavo Lietuvos advokatūra, bet prie paties projekto rengimo, be abejonės, prisidėjo Teisingumo ministerija. Iš esmės, kaip matome, yra daugelio straipsnių pakeitimai, todėl norėčiau akcentuoti, kokios priežastys privertė keisti šitą įstatymą, kokia pagrindinė priežastis, ir paskui visus pakeitimus gal šiek tiek pabandyti apibendrinti, sugrupuoti į tam tikras grupes, kad būtų paprasčiau, sakykim, visą tą projektą suvokti.
Be abejonės, kokios pagrindinės priežastys, dėl ko tas įstatymas yra keičiamas, tai pirmoji ir svarbiausia priežastis yra advokato reputacijos klausimai, kuriuos šiame įstatyme siekiama šiek tiek subalansuoti ir atsižvelgti į tam tikras gyvenimo realijas.
Mes suvokiame, kad advokato misija yra labai svarbi, jisai padeda įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į gynybą, todėl tas asmuo, kuris eina advokato pareigas, jam suteikta teisė verstis advokato praktika, be abejonės, turi atitikti aukštus reikalavimus. Todėl projekte vienas iš pakeitimų, kaip aš jau minėjau, susijęs su jo reputacija. Projekte siūloma nustatyti, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jisai pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas. Tiesa, šis terminas pagal projektą yra nustatytas treji metai. Taigi, praėjus šitam terminui, asmuo galėtų verstis advokato praktika.
Antras momentas, susijęs su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, yra tai, kad jiems keliami reikalavimai siejami būtent su jų atitikimu profesinės etikos taisyklėms. Kitų teisinių pareigybių, t. y. antstolių, notarų, reputacija siejama su Etikos kodekso reikalavimais. Kadangi Lietuvos advokatūra 2016 m. balandžio 15 d. vykusiame visuotiniame susirinkime priėmė Lietuvos advokatų etikos kodeksą, todėl tai yra, kaip aš jau minėjau, siejama būtent su šio kodekso reikalavimais. Šitie du dalykai, kaip aš jau minėjau, susiję su advokato reputacija.
Kiti pakeitimai yra susiję, sakyčiau, gal antrasis toks blokas būtų, apskritai su informacijos gavimu ir pateikimu. Advokatams pagal projektą yra suteikiama platesnė galimybė gauti įvairią informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir panašiai. Taip pat panaši funkcija suteikiama pačiai Lietuvos advokatūrai, kadangi suprantama, kad tam, kad atliktų tam tikras šiai institucijai priskirtas funkcijas, ta informacija yra būtina.
Tiesa, šiame kontekste norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje, kuri buvo pateikta vakar, labai gerai įsiskaitėme, būtent šiuo aspektu pateikta daugiausia pastabų. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad rengiant projektą buvo derinta su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įstaiga, tačiau, be abejonės, būtų galima svarstyti, ar visa informacija, ypač kai ta informacija yra ypatinga, kaip nurodoma įstatyme, kokia jos apimtimi advokatai galėtų disponuoti.
Kita grupė klausimų yra susijusi su advokatų padėjėjais. Ir čia būtų galima paminėti gal tokius momentus, kad susiję su advokatų praktikos vadovų paskyrimu tie klausimai reguliuojami. Keliami aukštesni reikalavimai advokatų padėjėjams dėl to, kad jie galėtų atstovauti tik pirmos instancijos teismuose po to, kai patvirtinama jų praktika. Taip pat čia kalbama, yra pasiūlymas, kad turėtų būti skelbiamas ne tik pačių advokatų, bet ir jų padėjėjų sąrašas.
Toliau norėčiau atkreipti dėmesį į projekte naujai reglamentuojamus du momentus, tai yra kad siūloma atsisakyti penkerių metų termino, per kurį asmenys, pripažinti advokatais, turi pirmą kartą pateikti prašymą įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Ir dar vienas momentas dėl terminų, tai yra tai, kad advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus. Tiesa, dėl šio momento Teisės departamentas taip pat pateikė pastabą, tačiau šiuo metu toks terminas yra nustatytas teisingumo ministro įsakymu. Be abejonės, tai gali būti, ko gero, diskutuotinas dalykas, nes yra suvedamos paralelės, kadangi tas terminas yra skirtingas, pavyzdžiui, notarams.
PIRMININKĖ. Ministre, gal galima trumpinti?
M. VAINIUTĖ. Gerai, be abejonės. Dar kiti momentai dėl prievolės naudotis tarptautinėmis sutartimis, dėl sutarčių sudarymo, užkirsti kelią advokatams dalyvauti keliuose savivaldos organuose, dėl Advokatų garbės teismo funkcijos formuoti vienodą (…) praktiką.
Aš, jums leidus, ir užbaigčiau, nes tikrai straipsnių gana daug, norėjau kiek plačiau pateikti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pranešėja. Aš norėčiau paklausti. Man nepakankamai suprantama nuostata. Jūs siūlote išbraukti, kad advokatams, kurie penkerius metus nebuvo įsirašę į praktikuojančiųjų sąrašą, dabar taip pat būtų taikoma tokia pat praktika kaip ir tiems, kurie buvo įsirašę į praktikuojančių advokatų sąrašą ir paskui savo prašymu ar dėl kažkokių kitų priežasčių jie išsibraukė ir jiems nėra taikomas penkerių metų termino apribojimas. Aš norėčiau sužinoti, kiek yra tame sąraše advokatų, pripažintų advokatais sąraše asmenų, kurie niekada nėra dirbę praktinio advokato darbo ir kuriems dabar, jeigu būtų pritarta šiai įstatymo normai, būtų leidžiama be apribojimo termino įsirašyti ir būti praktikuojančiais advokatais? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Ačiū jums už klausimą. Tiesa, turiu pasakyti, kad tikrai tokio skaičiaus aš nežinosiu, bet šita nuostata yra įtvirtinta 2013 metais ir iš esmės šita nuostata dar niekas nepasinaudojo, nes dar 2018 metų mes neturime. Rengdamasi šiam pranešimui kaip tik kalbėjau su gerbiamuoju Seimo nariu V. Gailiumi, kuris iš esmės apsidžiaugė, kad tokia nuostata yra įtvirtinta, nes tame projekte, kurio šiandien jis neteikia, nes, kiek suprantu, turi teikti 29 Seimo nariai, tiesiog pasidžiaugėme, kad tokia nuostata įtvirtinta. Aš irgi pagalvojau, kad tas reguliavimas turėtų būti geras. Gal ir ne išsamiai atsakiau, tiek galėčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš apie tą patį, bet iš kito kampo. Įsivaizduokime hipotetinę situaciją. Štai moteris advokatė gimdo, dvejus metus nedirba advokate, dar kartą gimdo, dar dveji metai, ir dar kartą gimdo – šešeri metai ji ne advokatė.
M. VAINIUTĖ. Jūsų klausimas būtų dėl penkerių metų?
PIRMININKĖ. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš atsakysiu Kęstučiui. Jeigu praktikavo nors vieną dieną, gali (…), o jeigu nepraktikavo, penkerių metų terminas galiotų, bet jeigu dabar išbrauksime, tai išbrauksime, nors pati advokatūra prašė 2013 metais.
Mano klausimas, gerbiamoji ministre, būtų dėl tos normos, kad padėjėjas galėtų praktikuoti, matyt, tik kai Advokatų taryba patvirtino ataskaitą. Dabar ar nebus čia piktnaudžiavimo, ar nereikėtų vis tiek imperatyvią kokią normą įrašyti, per kiek laiko Advokatų taryba turėtų susirinkti ir apsvarstyti ataskaitą? Gali būti taip, kad dar kokius metus nesvarsto ir padėjėjas negali atstovauti pirmos instancijos teisme. Kaip jūs vertintumėte, jeigu komitete svarstytume tokį dalyką? Teisės departamentas rašė, bet neatkreipėt į tai dėmesio.
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū jums už klausimą ir pastebėjimą. Ačiū už tai, kad padėjote atsakyti į klausimą, iš esmės ir atsakėte, ko aš neatsakiau. Vakar parašyta Teisės departamento išvada gana didelės apimties, ir nors apie tą klausimą nebuvo užsiminta, bet aš manau, kad įstatymą reikės tikrai… Ko gero, bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tikrai prašysime pagalbos parengti jį tobulą, kuo tobulesnį. Įstatymas labai svarbus.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas rudens sesijoje.
16.40 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-808, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-809, Administracinių nusižengimų kodekso 536 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-810, Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-811 (pateikimas)
Dabar jau matau, kad yra vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Projektai Nr. XIIIP-808, Nr. XIIIP-809, Nr. XIIIP-810 ir Nr. XIIIP-811. Pagrindinis – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir trys lydimieji. Prašom į tribūną.
Tiesa, atsiprašau, gerbiamieji kolegos, kol ministras pasirengs, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas priėjo ir sakė, kad mes neteisingai paskyrėme komitetą dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Čia pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal turinį, o papildomas – Kultūros komitetas. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Taigi dėl projekto Nr. XIIIP-807 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Kultūros komitetas.
O dabar žodis vidaus reikalų ministrui.
E. MISIŪNAS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, taip greitai apsisprendėt dėl Kultūros įstatymo, kad nespėjau nubėgti į vieną vietelę, jau savo vietą ir pražiopsojau, tai atsiprašau, kitą kartą pakentėsiu.
Taigi norime pristatyti įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus. Įstatymo projektu siekiama stiprinti Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugą didinant valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo efektyvumą ir mažinant administracinę naštą piliečiams. Kaip žinote, Europos Sąjungos išorės sienos apsauga yra prioritetas ir visoje Europos Sąjungoje. Viena iš prevencinių priemonių, stiprinant Europos Sąjungos sienų apsaugą, yra nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą priemonė.
Taigi šiuo įstatymo projektu siūloma: nuo 2018 m. sausio 1 d. optimizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinę struktūrą, stiprinti struktūrinių padalinių valdymą ir jį centralizuoti; taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka pareigūnų rotaciją, taikant ją ne tik įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, bet ir šių įstaigų padalinių, tai yra pasienio užkardų, vadovams ir jų pavaduotojams; nustatyti administracinę atsakomybę už teisės aktų, kuriuose reglamentuojamas valstybės sienos kirtimas, patikrinimas, pažeidimus ir suteikti teisę valstybės sienos apsaugos pareigūnams pasienio ruože ar pasienio kontrolės punktuose atlikti tyrimus ir surašyti protokolus; mažinti administracinę naštą piliečiams – atsisakyti skirtingų rūšių leidimų būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse išdavimo, nustatant vieną reikalavimą – būti įrašytiems į VSAT sudaromą tokių asmenų sąrašą ir reglamentuojant šio sąrašo sudarymo tvarką; panaikinti teisinio reguliavimo prieštaravimus ir užtikrinti teisinio reguliavimo ekonomiškumą, glaustumą, aiškumą, efektyvumo principų įgyvendinimą.
Į visas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas atsižvelgta įstatymo projekto svarstymo komitete metu. Siūloma pateiktą įstatymo projektą Seime svarstyti pavasario sesijoje, turiu omenyje šioje sesijoje, skubos tvarka. Prašome.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal ne konkrečiais šiais užregistruotais klausimais noriu paklausti, bet jūs paminėjote, kad tai yra natūralu. Valstybės sienos, ypač išorinės Europos Sąjungos sienos, apsauga yra aktuali ne tik mums, bet ir visai Europos Sąjungai. Dažnai kyla toks klausimas. Mes krašto apsaugai kiekvienais metais skiriame vis didesnį finansavimą. Ar nereikėtų sustiprinti ir pačios sienos būklės, nes kai kuriuose ruožuose, netgi ir ilguose ruožuose net ir fizinis darbas – ten 80 kilometrų atstumu yra tik vienas pasienietis. Ar mes negalėtume kartu – ir jūsų ministerija, ir Krašto apsaugos ministerija – bandyti prašyti bendro finansavimo Europos Sąjungos mastu, kad mes galėtume akumuliuoti lėšas bendrai?
E. MISIŪNAS. Krašto apsaugos sistemai skirti pinigai negali būti skirti Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugai. Čia yra bendra tokia nuostata. O valstybės sienos apsauga yra stiprinama kiekvienais metais. Galėčiau leisti sau jums priminti, kad šiemet Seimas apsisprendė dėl 3 mln. 600 tūkst. skyrimo stiprinti valstybės sienai su Rusija Kaliningrado srityje. Už tuos pinigėlius dabar įrenginėjama tvora ir bus montuojamos modernios valstybės sienos stebėsenos sistemos. Taip pat su kita kaimyne, t. y. Baltarusija, yra reguliariai investuojamos Europos Sąjungos fondo saugumo lėšos ir šiemet apie 20 mln. eurų bus investuota į modernias sistemas valstybės sienos apsaugai stebėti, tai yra kompiuteriai, naktinio matymo priemonės, infraraudonųjų spindulių kameros ir visa kita. Tikrai valstybės siena labai stiprinama, prioritetas yra ir Vyriausybės programoje. Šiuo klausimu dirbame labai aktualiai.
O dėl dviejų procentų yra tokia nuostata, kad krašto apsaugai yra skiriami 2 %, ir krašto apsaugos valstybės sienos apsaugai stiprinti nėra galimybės paimti. Buvo kažkada tokių diskusijų, bet dabar tokių diskusijų nėra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš pamenu visai nesenus laikus, kai stojome, buvome priimti į Šengeno erdvę, buvo skirtos milžiniškos lėšos. Man tada teko dirbti Europos reikalų komitete, buvo būtent toks Šengeno pakomitetis. Tai matėme, kad buvo prisipirkta įvairiausių reikalingų, nereikalingų prabangiausių džipų, mersedesų. Buvo perkama kas brangiausia, reikia, nereikia, visokiausių sniego motociklų ir t. t. Užuot stiprinę realiai sieną, mes tas lėšas iššvaistėme. Mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmas, ar atliksite auditą, įvertinsite tuos švaistytojus ir kodėl taip buvo pasielgta?
Antras, ar dabar iš biudžeto reikalingiems projektams nematote galimybės paimti europinių pinigų, sakykime, kad nereikėtų eikvoti biudžeto lėšų? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums. Štai ką paminėjote: pirkti džipai, sniego rogės ir visos kitos priemonės, tikrai labai reikalingos vykdant valstybės sienos apsaugą, nes investuojant į modernias stebėsenos sistemas, nustačius pažeidimą, labai aktualu greitai ir efektyviai atvykti į pažeidimo vietą. Kai tokių priemonių nėra, tai yra įvairios linijos, juostos, kada pasienietis, fiziškai pamatęs pėdsakus, jau praneša ir tada neaišku, kada ta siena buvo kirsta. Bet kai dabar yra modernios stebėsenos sistemos, pažeidimą galima užfiksuoti sekundėmis ir labai didelis klausimas, per kiek laiko atvyks pajėgos nustatyti pažeidimą ir pažeidėją sulaikyti. Tai dėl to džipai… Šiuo metu tikrai valstybės sienos apsaugos tarnybų automobilių parkas yra pasenęs, nes transporto priemonės naudojamos kiekvieną dieną, pareigūnai važinėja ir keliukai pasienio ruože tokie, kad be automato ir kvatro nepravažiuosi. Tai tuo klausimu galbūt jūs turite daugiau ką nors omenyje, nes dėl to, ką aš pasakiau, audito nėra prasmės atlikti, nes, mano giliu įsitikinimu, įsigytos transporto priemonės ir visa kita technika buvo reikalinga.
O Europos Sąjungos lėšos yra naudojamos, kaip ir prieš tai minėjau, šiemet 20 mln. eurų yra investuojama į valstybės sieną, stiprinant valstybės sieną su Baltarusija. Taip buvo ir pernai. Rodos, pernai, jeigu aš gerai prisimenu, buvo dvidešimt kažkeli milijonai ir faktiškai Lietuvos valstybės siena ir išorinė Europos Sąjungos siena buvo stiprinama tik Europos Sąjungos lėšomis, ir tik pirmą kartą šis Seimas jau apsisprendė skirti 3 mln. 600 tūkst., tai yra 2016 metais persvarstant biudžetą. Tai čia pirmą kartą taip. Europos Sąjungos lėšas mes naudojame labai efektyviai stiprinti išorinėms sienoms.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, atsakymui – ne daugiau kaip 2 minutės. Jūs kalbate 4 minutes.
E. MISIŪNAS. Perspėkit mane, gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša klausia paskutinis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, pažiūrėkite į šitą klausimą linksmai. Ar valstybės sienos apsauga pastebi į Lietuvą ir atgal migruojančias meškas? Nes jeigu praeina toks didelis stambus gyvūnas ir apsauga nesureaguoja, tai gudrus koks nors žmogus gali pažeisti sieną nepastebėtas. Kokia jūsų nuomonė?
E. MISIŪNAS. Linksmai pasistengsiu pasakyti per 2 minutes. Jeigu vakar matėte pranešimą, tai buvo būtent ir nustatyta pasieniečių, kad iš Lietuvos pusės į Baltarusiją nuėjo dvi meškos. Pasieniečiai fiziškai pamatė pėdsakus.
O šiaip tai turint modernias stebėjimo priemones, aš buvau nuvažiavęs į užkardas, kuriose jau yra investuota į modernias stebėjimo priemones, nepamatyti žmogaus ar gyvūno yra neįmanoma, nes yra ir kameros, ir judesio davikliai. Buvo parodyta tam tikra medžiaga, kur pažeidėjas prišliaužė prie sienos galvodamas, kad jo, jeigu jis lėtai eis, nepamatys. Na, nėra jokių galimybių.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Žaismingai atsakėte į paskutinį klausimą. O dabar motyvai dėl viso. V. Gailius nori kalbėti už. Viskas, ministre, ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Esu už projektą, kadangi tikimės, kad sumažės veiklos imitavimo prie vidinių Europos Sąjungos sienų, daugiau dėmesio bus skirta išorinėms sienoms, sumažės administravimo išlaidos ir turbūt bus pirmas žingsnis į tai, kad mes esame per maža valstybė turėti keletą policijų Lietuvoje, ir optimizuosime visą vidaus reikalų sistemą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo keturiems įstatymų projektams? Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar pritariate skubai? Pritarta.
Pagrindinis komitetas dėl projekto Nr. XIIIP-808 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-809 – irgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-810 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dėl projekto Nr. XIIIP-811 pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 29 dieną.
Dabar aš noriu atsiklausti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pono V. Bako. Jūs nenorėjote būti papildomu komitetu dėl projekto Nr. XIIIP-810, t. y. dėl Administracinių nusižengimų kodekso poros straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Bet jis yra ne pagrindinis, o lydimasis. Todėl aš siūlau, kadangi pagrindinis yra Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, tai yra paketas, kad ir šį jūs irgi paimtumėte, nors esate ir papildomas komitetas. Ar sutinkate? Ačiū. Vadinasi, papildomas komitetas dėl projekto Nr. XIIIP-810 yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
16.54 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-820, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-821, Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-822, Kolektyvinio investavimo įstatymo Nr. IX-1709 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-823 (pateikimas)
Dabar, jeigu jūs sutinkate, yra prašymas, nes pranešėjas turi išvykti, A. Palionis pateiktų įstatymų visą paketą, kurio pagrindinis yra Banko įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Toliau Centrinių kredito unijų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Sutelktinio finansavimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Kolektyvinio investavimo įstatymo 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
Gerbiamas J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl komitetų. Vidaus tarnybos statutas yra mūsų komiteto darbo sritis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Turbūt logika, jeigu pristatė vidaus reikalų ministras, tai kaip ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, Vidaus tarnybos statutą visada rengdavome mes ir būdavome pagrindiniai išvadų…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš atsiprašau, Andriau, turime grįžti prie šio klausimo, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas siūlo, kad dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis būtų… (Balsai salėje) Tik dėl Vidaus tarnybos statuto?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl statuto, taip, taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projekto. Iš to paketo. Sutinka gerbiamas V. Bakas? Tai gerai. Taip ir pakeičiame.
O dabar prašau, gerbiamas Palioni.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, ir ačiū, kolegos, kad leidote anksčiau pristatyti. Pristatymas mano bus labai paprastas.
Yra keturi įstatymų projektai. Mes komitete pradėjome svarstyti Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo projektą. Čia yra grynai juridinę koliziją išsprendžiantys projektai, nes visos baudos jau dabar yra numatytos tame pagrindiniame įstatyme, o šiuose įstatymuose mes išbraukiame tik žodžius „pinigų plovimo ir prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo nesilaikymą“. Baudos dabar bus pagrindiniame įstatyme. Aš prašau jūsų pritarti po pateikimo, nes jie turėtų pasivyti svarstymo ir priėmimo stadiją to pagrindinio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš, gerbiamas Andriau, noriu paklausti ne apie šiuos projektus, kurie yra labai smarkiai techniniai, bet apie pagrindinį projektą, kuriam ne tik kad trūksta detalių, bet ir dėl paties projekto yra labai daug tiek Teisės departamento pastabų, tiek ir suinteresuotų institucijų pastabų. Vyriausybė yra paprašiusi praeitą savaitę ypatingos skubos, dėl ko mes visais būdais bandysime rytoj pateikti savo komiteto išvadą, bet įsigilinti į tiek daug pastabų, tiesą sakant, mums yra labai sudėtinga. Aš tiesiog noriu jūsų paklausti, kaip jūs vertinate ypatingą skubą, juo labiau formaliu pagrindu, kad yra įsigaliojusi direktyva? Kaip žinote, yra labai daug įsigaliojusių direktyvų, kurių mes esame neperkėlę.
A. PALIONIS (LSDPF). Iš esmės, jeigu prisiminsite pateikimo stadiją, aš ir prašiau, kad svarstymas būtų nukeltas į birželio 20 dieną. Iš esmės pritarčiau, gal netgi iki rudens, nes Vyriausybė svarstė dvejus metus, o mes, Seimas, turime apsispręsti per tris savaites. Bandžiau komitete išsiaiškinti, kaip kitos valstybės narės įtraukė į savo nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas. Šiandien yra tik dvi – čekai ir austrai. Mes, kaip pagrindinis komitetas, žiūrime, ką jie priėmė. Aš pritarčiau, kad mes neskubėtume, ir manau, kad nebūtų pradėtos ir pažeidimo procedūros prieš mus, jeigu mes priimtume šitą visą paketą rudenį. Čia mano tokia nuomonė.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Andriau ir gerbiama Ingrida, aš noriu paklausti. Jūs uždavėte klausimą dėl pagrindinio įstatymo, tai yra projekto Nr. XIIIP-732?
A. PALIONIS (LSDPF). Dėl pinigų plovimo ir prevencijos, čia nėra.
PIRMININKĖ. Čia yra tai, ką jūs teikėte, Bankų įstatymo, ir parašyta – prie projekto Nr. XIIIP-732. Tai aš jūsų to ir klausiu. Prie šito?
A. PALIONIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar galime po pateikimo pritarti pateiktiems projektams? Pagrindinis komitetas dėl visų projektų yra Biudžeto ir finansų komitetas. Buvo prašymas, kad svarstymas būtų rudens sesijoje. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, Ingrida klausė ne apie šiuos projektus. Ji klausė dėl pagrindinio mano nuomonės. Seimas yra nusprendęs, kad mes birželio mėnesį priimsime tą pagrindinį projektą Nr. XIIIP-732, o šitie papildomi turi eiti kartu su tuo pagrindiniu.
PIRMININKĖ. Tai dabar jūs man pasakykite. Apie projektą Nr. XIIIP-732 jūs sakote, kad jis turėtų būti svarstomas rudens sesijoje, kadangi yra labai daug pataisų.
A. PALIONIS (LSDPF). Mano…
PIRMININKĖ. Palaukite! O dabar jūs teikiate, tai šitie jūsų teikiami yra kaip ir lydimieji Pinigų plovimo įstatymo?
A. PALIONIS (LSDPF). Taip. Bet Seimas yra priėmęs projektą Nr. XIIIP-732 ir Audito komitetas kaip papildomas rytoj svarsto…
PIRMININKĖ. Tai jo kokia stadija yra?
A. PALIONIS (LSDPF). Gera stadija. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tai jūs tada konkrečiai, ko jūs norite?
A. PALIONIS (LSDPF). Nedarome sumaišties.
PIRMININKĖ. Na?
A. PALIONIS (LSDPF). Tvirtiname su Nr. XIIIP-732, kad ir šie projektai eitų kartu. Jeigu komitetas…
PIRMININKĖ. Jūsų siūlymas raštu, ką aš matau, yra birželio 20 diena.
A. PALIONIS (LSDPF). Tai taip, tinka.
PIRMININKĖ. Tai taip ir darome?
A. PALIONIS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Tada žiūriu į mūsų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Kokia jo nuomonė? Ar spėsite?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komitete planuojame svarstyti ketvirtadienį, gavę papildomų komitetų išvadų projektus. Tuomet matysime, ar realu yra priimti tą sprendimą. Šiuo metu negalime pasakyti. Tačiau tam, kad vis dėlto bandytume spėti 20 dieną čia, į Seimą, atnešti viską, siūlau bent jau dėl šitų šiandien pateiktų įstatymų skirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą. Jeigu neprieštaraus kiti komitetai, kad nebūtų papildomų, kad mes vis dėlto suspėtume tą procesą atlikti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, taip ir sutariame. Dėl projektų Nr. XIIIP-820, Nr. XIIIP-821, Nr. XIIIP-822 ir Nr. XIIIP-823 pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas birželio 20 dieną. Tinka? Ačiū.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
17.00 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-470 (pateikimas)
Kitas projektas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-470. Pranešėja – A. Maldeikienė. Prašau.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Kaip žinome, nuo šių metų pradžios galioja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuri įpareigoja skelbti įmonės vidutinius atlyginimus tų įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai. Tokie duomenys pradėti skelbti nuo vasario mėnesio už sausį, dabar kiekvieną mėnesį mes tokią informaciją gauname, ji yra pateikiama ir analizuojama. Šita idėja skelbti vidutinius įmonės atlygius pagirtina, nes tai iš tikrųjų stiprina darbuotojų derybines galias, iš tikrųjų lengviau orientuotis tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, kokį atlyginimą jie turėtų mokėti ir kokio darbuotojas galėtų tikėtis.
Vis dėlto, pateikiant vidurkį, apdraustųjų asmenų pajamos neretai gali būti interpretuojamos visiškai klaidingai. Būtent todėl mes ir siūlome, kad turėtų būti įvesti papildomi rodikliai, kurie tiesiog matematiškai leistų gerokai tiksliau informuoti ir mažintų klaidingų interpretacijų tikimybę. Tuo tikslu mes siūlome, kad būtų skelbiamas ne vidutinis atlyginimas, ne tik vidurkis, bet mediana – imties standartinis nuokrypis ir 25 %, ir 75 % kvantiliai. Pastarasis reikalavimas, mūsų nuomone, turėtų būtų taikomas įmonėms, kuriose ne mažiau kaip aštuoni darbuotojai, nors galima diskutuoti, kad būtų ir didesnis skaičius.
Kadangi aš žinau, kokia buvo reakcija į kai kuriuos žodžius, nors jie iš tikrųjų yra tiesiog techniniai, matematiniai, statistiniai terminai ir žmogus, tiesiog žinodamas tą skaičių, nebūtinai turi žinoti, kaip jis ten yra gautas, aš vis dėlto leisiu sau pasakyti, apie ką yra kalbama. Mediana yra skaičių eilės vidurinis elementas, ji gerokai geriau nei paprastas vidurkis parodytų realią situaciją, nes jeigu imties yra koks nors vienas labai didelis atlyginimas arba labai mažutis, jie gali iškreipti, šiuo atveju juos ima ir skaičiuoja. Tada mes gauname tokį adekvatesnį dalyką.
Standartinis nuokrypis yra toks statistinis rodiklis, kuris parodo reikšmių sklaidą apie vidurkį. Tai galime įsivaizduoti, kiek nutolę kai kurie dydžiai. Jeigu vienas koks labai nutolęs, tai jis tiesiog parodys, kad yra rodiklis, kai koks nors atlyginimas yra labai labai mažas arba labai didelis.
Galiausiai, žinodami ketvirtadalio konkrečioje darbovietėje mažiausias algas gaunančių darbuotojų atlygių medianą (tai ir būtų tas 25 % kvantilis) ir trečiojo ketvirtadalio darbuotojų pajamų medianą, dar tiksliau galėtume įvertinti toje ar kitoje įmonėje mokamų atlyginimų vidurkį. Apskritai imant, kvantilis yra tam tikra pasirinktos imties dalis. Šiuo atveju – ta apatinė ir trečia nuo apačios. Visi pateikiami rodikliai padėtų skaidriau ir tiksliau įvertinti apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų dydžius įmonėse ir organizacijose ir tai užtikrintų didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, kartu didesnį darbuotojų atlygį. Kita vertus, tikėtina, kad darbo rinka galėtų elastingiau reaguoti į atlyginimų dydžio pasikeitimus. Beje, tai netiesiogiai leistų mažinti ir šešėlinio darbo mastus, paskatintų atlyginimų augimą.
Europos teisės departamentas prie Vyriausybės ir iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo rašte atkreipia dėmesį, kad būtina įvertinti ir tokio pasiūlymo administracinę naštą. Mes pakalbėjome su „Sodros“ vadovu. Jis savo ruožtu gavo informaciją iš savo įmonės informatikų, tai iš tikrųjų techniškai yra gana nesudėtinga, tiesiog reikia matematinės formulės, kurią Matematikos fakulteto matematikai statistikai be jokios problemos užrašytų. Ji nėra kokia nors ypatinga, čia yra tiesiog vadovėlis. Toks pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai džiaugiuosi šitos pataisos pristatymu. Noriu pasitikslinti per pavyzdį. Pavyzdžiui, koks nors regiono atliekų centras (nesakysiu miesto, nes situacija beveik visur turbūt panaši), vadovas su trimis pavaduotojais, pastatytais politikų, gauna didesnes negu finansų ministras algas, ten dirba valytoja ketvirčiu etato, 10 darbuotojų prie sąvartyno, o vidurkį rodo kaip kokia nors aukščiausios technologijos bankininkystės įmonė. Ar teisingai suprantu, kad jeigu mes priimtume tokį įstatymą, nusiimtų tie aukščiausi vadovai, nusiimtų tos valytojos, išsigrynintų tas pagrindinis eilinių darbuotojų vidurkis? Teisingai suprantu?
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Taip, iš esmės teisingai. Neliktų tų itin aukštų atlyginimų, jeigu ten vadovo atlyginimas nustatytas jau labai aukštas savivaldybės, ir neliktų tos, tarkim, ketvirčiu dirbančios valytojos, kuri gauna nedidelę sumą, imant vidurkį, staiga viskas tampa taip kažkaip labai suglotninta į vidurkį. Šiuo atveju neliktų. (Balsas salėje) Medianoje neliktų. Medianoje nusiimtų ribiniai dydžiai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, pritariu siūlymui. Aš manau, kad jau neigiama… arba labai didelis pasipriešinimas buvo, kai buvo teikiama pirmoji pataisa, kad apskritai reikia rodyti vidurkį. Iki šiol galima atsidarius vienos ar kitos įmonės puslapį surasti, kad atlyginimas mokamas dukart per mėnesį. Ne vidurkis, o būtent parašyta… Ar šiek tiek skaičiavote kokios nors įmonės, kaip galimai keistųsi įmonės vidurkis, priėmus pataisas?
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš nelabai įsivaizduoju, kokiu būdu aš galėčiau prieiti prie „Sodros“ duomenų ir ten pradėti žaisti savo žaidimus. Techniškai tai gali padaryti „Sodros“ informatikai, nes jiems Matematikos fakulteto matematikai pažadėjo duoti tą formulę be vargo. Tada iš tikrųjų galima, bet čia yra įmonės asmeniniai duomenys, aš, be abejo, prie jų neprieinu. Tam reikia… Bet informatikai – be problemų. Galima svarstymo metu kur nors sužinoti, bet čia jau pati „Sodra“ turi padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš irgi norėčiau prisidėti prie Naglio ir Algirdo pasakymų, kad tikrai iniciatyva yra gera ir sveikintina. Mano požiūriu, tikrai didins darbuotojų derybinę galią, apie ką mes visi kalbame, bet visada yra oponentų, ypač Laisvosios rinkos institutas argumentuoja, kad tokių priemonių rinkoje nėra, kad viską sprendžia nematoma ranka.
Mano tokio bendro pobūdžio klausimas. Ką jūs iš viso galvojate apie tą atlyginimų konfidencialumo principą Lietuvoje, kuris yra taip aukštinamas ir garbinamas, nes, kiek man žinoma, Skandinavijoje kaip tik yra pareiga viešinti atlyginimus? Yra toks seniai pasiektas suvokimas, kad būtent viešumas ir sprendžia nelygybės problemas.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Tai yra kultūrinis reiškinys. Vienos šalys… Teisingai, ypač skandinavų šalys mano, kad tai yra tiesiog absoliučiai aiškus dalykas ir tai būtina įmonėje žinoti, yra gana griežti reikalavimai dėl skirtumo tarp mažiausiai uždirbančiųjų ir vadovų, jis nėra labai didelis – dažnai apie tris sukasi. Skandinavijos šalyse vadovų atlyginimas negali būti didesnis kaip tris kartus. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra priešinga tradicija, yra manoma, kad tai yra labai netaktiškas klausimas. Tai iš tikrųjų priklauso nuo šalies kultūrinės tradicijos. Tačiau Lietuvoje, kurioje nelygybės mastas iš tikrųjų yra labai didelis, tas nelygybės mastas, mano supratimu, atsiranda dėl to, kad mes nepaprastai šelpiame per biudžetą darbdavius, vos ne daugiau negu trečdalis biudžeto lėšų viena ar kita forma yra įvairios išmokos verslui – subsidijos, lengvatos, viešieji pirkimai. Tie žmonės, gaudami pinigus iš biudžeto, vis dėlto labai blogai dalinasi, net tais atvejais, kai iš tikrųjų gyvena iš biudžeto pinigų. Bet tai yra ideologinis nuostatų klausimas, tai yra Seimo apsisprendimas, ar jis iš tikrųjų nori.
Kita vertus, valdančioji dauguma ne kartą viešai deklaravo, kad kai jau pradėsime skelbti duomenis, prasidės ta stipresnė derybinė galia, tokia irgi buvo nuostata. Čia tiesiog yra kultūrinis fenomenas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiama pranešėja, jūs, pristatydama projektą, bandėte atsakyti, kad įmonėms nepadidės administracinė našta…
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Čia įmonės niekuo dėtos, duomenis skelbia ne įmonė, duomenis skelbia „Sodra“.
A. VINKUS (LSDPF). Būčiau dėkingas, jeigu leistumėte užbaigti mintį. …kad įmonėms nepadidės našta, kad bus sukurta matematinė formulė. Drįstu jūsų paklausti, ar galite patikslinti, kas ją sukurs ir kaip ji bus panaudota?
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Na, pirmiausia su įmonėmis tai nieko bendro neturi šitas įstatymas, jokia forma, čia niekur jokių įmonių nėra. Duomenis apie vidurkius teikia „Sodra“. Taigi įmonių čia iš viso nėra. Šitą iš karto reikia atmesti visomis formomis. Įmonei jokia našta nedidėja, įmonė moka „Sodrai“ nuo tų darbuotojų, ką moka „Sodrai“, jau „Sodros“ darbuotojai apibendrina duomenis. Tai yra programinės įrangos pakeitimo klausimas. Formulę man pažadėjo parašyti Matematikos fakulteto matematikos statistikai. Ji yra gana paprasta ir jie tiesiog pateiks. Informatikai sakė „Sodrai“, su jais buvo kalbėta, kad jeigu jie gauna formulę, jiems išvis nėra problemos, jeigu jie negauna formulės, na, jie mokėsi matematikos, jie padarys, bet mes tą formulę duosime.
Bet dar kartą pabrėžiu iš karto – jokių įmonių ir jokia įmonių našta čia nedidėja, nes čia niekur įmonių nėra. Šituos duomenis dabar pagal įstatymą skelbia „Sodra“, dėl to mes su jumis svarstome „Sodros“ įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama Aušra, Lietuvos banko duomenimis, atlyginimai Lietuvoje pastaruosius trejus metus kilo 19 %, o darbuotojų našumas bent penkis kartus lėčiau kilo negu darbuotojų atlyginimai. Man šitas pasiūlymas ir jo egzaltavimas atrodo kaip noras supykdyti visuomenę ir grįstas pavydu, nes kažkas uždirba daugiau už savo kompetenciją, kažkam tiesiog reikia didinti našumą. Gal jūs galėtumėte perkalbėti mane ir pateikti nors vieną pavyzdį kelių darbuotojų, kurie išsiderėjo didesnes algas dėl to, kad jos buvo paviešintos? Mano prielaida yra iš esmės ta, kad tai yra daugiau grįsta pavydu ir tokiu noru kalbėti ne apie esmę – apie našumą, o apie tai, kad kažkas gauna mažiau, kažkas daugiau. Dėkoju.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Visa problema paprastai yra labai paprasta. Ar iš tikrųjų jūs galėtumėte man apibrėžti, kas yra tas darbo našumas arba darbo produktyvumas, kaip dabar sako, ir kaip jį skaičiuoja? Iš tikrųjų jis daromas labai paprastai. Jeigu tai yra paslaugų sektorius, tarkime, švietimo įstaiga, tai tada paimamas darbo užmokesčio fondas ir padalinamas iš darbuotojų skaičiaus. Štai ir našumas. Kai 2009 metais, na, Ingrida nesupyks, sumažėjo, tarkime, universitetų dėstytojų algos, tikrai taip buvo, tačiau visi mes gavome papildomus kursus skaityti, vadinasi, dirbamų valandų skaičius išaugo, mūsų našumas šiaip labai sumažėjo, nes mes tiesiog mažiau uždirbome. Kai skaičiuoja šalies našumą, paima BVP, padalina iš darbuotojų skaičiaus. Esu ne kartą tai viešai aiškinus, rašius, čia nesileisiu į didelius ekonominius svarstymus, bet čia yra vienas iš tų ideologinių triukų, kuriuo sugauna. Iš tiesų, jeigu atlyginimai, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje būtų padidinami, automatiškai Lietuvos darbo našumas išaugtų. Tiesiog, nes taip skaičiuoja, čia irgi matematinis dalykas.
Dabar dėl pavydo. Tiesą pasakius, aš manau, kad tai nelabai korektiškas dalykas. Nei aš čia kam pavydžiu, nei čia ko yra pavydėti, bet mes visiškai akivaizdžiai matome, kaip šitą šalį kasdien palieka virš 100 žmonių todėl, kad neišgyvena. Dar mes labai paprastai galime atsisėsti ir sąžiningai paskaičiuoti, kad mūsų biudžetas, kurį mes, dirbantieji, didele dalimi sunešame tam, kad būtų apmokamos viešosios paslaugos, tai yra švietimas, medicina, valstybės valdymas, per įvairiausias sudėtingas schemas atitenka verslui. Netgi sugalvojome, štai pasiūlymas valstybės, kad jeigu minimali alga, tai darbdaviui galime palikti pinigus, kurie šiaip turėtų atitekti pensininkams, taip, ir žmonėms, kurie neturi darbo, „Sodros“ aš tą dalį žiūriu. Tiesiog man atrodo, jeigu sąžiningai būtų skaitomi ekonomikos vadovėliai, o ne tiktai pasamprotavimai pusės puslapio ilgio, o kokios nors rimtesnės knygos, tai tiesiog klausimas apie pavydą nekyla. Man tikrai nėra ko pavydėti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš sutinku su jūsų nuomone, kad iš duomenų bazės paimti skaičiukus ir paskaičiuoti paprastus statistinius indikatorius tikrai nėra sudėtinga. Tai yra aritmetika, tiesą sakant…
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aritmetika čia.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aritmetinio lygio skaičiavimai ir užrašyti informatikui kodą tikrai yra nesudėtinga. Bet štai jūs taip gražiai pristatydama vis dėlto turėjote paaiškinti net ir šioje salėje, kad žmonės suprastų, apie ką kalbama. Net ir paaiškinus turbūt daugelis iš čia sėdinčių žmonių nesugebėtų naudotis ta informacija, jeigu jinai būtų čia mums atskleista ir egzistuotų. Tai kiek vis dėlto yra tos išminties tarp ekspertų, dar kieno nors, kuriems tie skaičiai vis dėlto bus naudingi, nes aš labai dvejoju, ar čia labai daug Lietuvoje žmonių sugebės pasinaudoti šita informacija.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų tai šita informacija galbūt tiems žmonėms nėra labai ir naudinga žinoti, kaip tai vadinasi. Jie, matydami, pavyzdžiui, medianos eilutę, labai aiškiai supranta, kad čia yra taip, jeigu aš esu toje įmonėje ne valytoja ir ne vadovas, tai yra ne kažkas ribinis, taip? Bet esu tas specialistas, tai panašiai tiek ir yra uždirbama toje įmonėje. Paprastai vis dėlto vidurinės grandies žmonės yra gana išsimokę. Šiaip mediana ir standartinis nuokrypis yra vidurinės mokyklos kursas, kurio mokoma matematikos kurse 10–11 klasėje. Tai vaikas, baigęs vidurinę, turėtų tai žinoti. Tačiau, pavyzdžiui, profsąjungoms į rankas mes, be abejo, įteiktume rimtą instrumentą.
Kita vertus, šiek tiek ironizuodama galiu pasakyti, kad jeigu sąžiningai šitoje salėje sėdinčių kolegų paklausiu, o kas yra tas produktyvumas arba darbo našumas, kuriuo taip žiauriai mėgstame čia manipuliuoti? Tai išaiškėtų, kad apibrėžimas yra vis dar iš XIX amžiaus, kai įsivaizduojama, kad darbo našumas kyla, kai tiesiog daugiau dirbi. Žinote, mūsų darbo našumas matuojamas absurdišku dydžiu – 740 priimtų įstatymų pernai, pavyzdžiui, britai sugebėjo 26 priimti, o estai – 120. Kas iš mūsų buvo produktyvesni? Aš manau, kad tie, kurie priėmė mažiau, nes nereikėjo taisyti ties kiekvienu kampu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pateikimo laikas baigėsi. Už nori kalbėti net penki Seimo nariai. (Balsai salėje: „Pritariam, pritariam!“) Pritariam bendru sutarimu ar norite kalbėti? (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti. Prašau, N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Čia kaip tik labai gerai Aušra užsiminė apie Lietuvos parlamento produktyvumą. S. Šedbaras „Delfi“ yra paskelbęs puikų straipsnį, 36 kartus daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis Lietuvos parlamentas vienam Seimo nariui arba tūkstančiui gyventojų priima įstatymų. Tai 36 kartus produktyvesni negu anglai. Iš tikrųjų dabartinė pataisa, kurią svarstome, kurią teikia A. Maldeikienė su I. Šimonyte, mano galva, prilygsta, o gal ir pralenkia Darbo kodekso svarbumą. Nes šita informacija, jeigu mes priimsime šitą pataisą, šita informacija iš tikrųjų suteiks realias derybines galias kiekvienam darbuotojui, kuris turi savyje ryžto negyventi su minimalia alga. Daugybė, tūkstančiai, dešimtys tūkstančių šeimų, dirbančių kasininkais didžiuosiuose prekybos centruose, yra valstybės kankinami, nes gauna minimalią algą, o po to dar turi stovėti eilėse ir prašyti pašalpų už šildymą ir kitas socialines lengvatas. Kitaip tariant, mes išlaikome, mes, valstybė, primokame didžiųjų prekybos centrų vergams, kad jie nenumirtų badu, ir taip suteikiame milijardus eurų šitų didžiųjų prekybos centrų akcininkams, kurie juos po to realizuoja belgijose, olandijose ir dar persikeldami gyventi su savo jaunom šeimom į Angliją. Tai šita A. Maldeikienės ir I. Šimonytės pataisa tikrai sukels revoliuciją gerąja žodžio prasme ir, neabejoju, privers darbdavius pradėti galų gale dalintis su darbuotojais pelnu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai prieš – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pradėsiu nuo to paties, kuo pradėjo N. Puteikis, apie S. Šedbaro straipsnį. Aš pats prie Stasio priėjau, padėkojau už šitą straipsnį, nes man, naujokui, buvo labai gera informacija.
Bet būtent šitoks įstatymo siūlymas atskirų Seimo narių yra šios valstybės produktyvumo mažinimas, nes Vakarų Europoje 90 % įstatymų teikia Vyriausybė, ir parlamentarai paprastai diskutuoja apie įstatymus. Kodėl aš tai sakau? Konkrečiai gyventojų atlyginimus ir derybines galias ugdys ne gerbiamos Aušros ir gerbiamos Ingridos pasiūlymas apie medianų įtraukimą ir kitų kvantilių pasitelkimą, bet ekonomikos didinimas, nes mes turime kalbėti apie pyrago didinimą šioje valstybėje ir kaip mes tą pyragą po to pasidalinsime. T. Tomilino šnekos visuomet, kad darbdaviai atima iš darbuotojų didelę proporciją pinigų, aš nemanau, kad tai yra geras kelias. Mums reikia iš esmės kalbėti apie tai, kaip mums pakelti našumą šioje valstybėje, tada visiems padidės algos.
Šiuo klausimu aš susilaikysiu, nes manau, kad iš esmės jis nelabai ką pakeis, bet mes nukreipiame mūsų dėmesį nuo esminių dalykų, kuriais šitas parlamentas turėtų užsiimti. Užuot svarstę dviejų parlamentarų pasiūlytą įstatymo pasiūlymą, mes turėtume svarstyti mokesčių reformą ir kitus dalykus – kaip paskatinti investicijas, kaip mažinti darbuotojų apmokestinimą, kaip rodyti darbuotojams, kiek iš tikrųjų darbdavys sumoka lėšų, kiek iš tikrųjų sumoka dirbantis žmogus mokesčių. Šiandien svarstomas, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kuris apmokestins mažiausias pajamas gaunančių asmenų lėšas. Apie tai turime diskutuoti, o ne gilintis į tokias smulkmenas kaip čia. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Kas pritariate teikiamam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo – 65, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo, papildomo nėra. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Replikos. Prašau, N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau padėkoti visam Seimui, visų frakcijų atstovams, kurie tikrai labai gausiai balsavo už šitą puikią pataisą. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad labai seniai Seime buvo tokia situacija, kada valdančioji dauguma paima dviejų opozicijos atstovių pataisą, ištraukia ją iš kompiuterių gilumos, įrašo į sesijos darbotvarkę, ir valdančiosios daugumos atstovai, nežiūrėdami į tai, kad A. Maldeikienė yra viena aršiausių valdančiųjų kritikių, vis tiek šitą pataisą stumia.
Aš tikrai tuo labai džiaugiuosi, nes tai rodo kokybiškai naują parlamentą. Vadinasi, mes nustojome žiūrėti, kas kokiai partijai priklauso, mes pradėjome atskirti konstruktyvią kritiką nuo įsižeidimo ir pradedame daryti patį pagrindinį darbą, kurį parlamentas Lietuvoje seniai turėjo padaryti – mes privalome padidinti vidutinį atlyginimą vidutiniam žmogui Lietuvoje, tik taip mes sustabdysime emigraciją. Ačiū Aušrai, ačiū Ingridai, ačiū visiems balsavusiems.
17.23 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-504 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Kolegos, imamės kito klausimo. Darbotvarkės 2-10 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-504.
Pranešėjas – A. Sysas. Kviečiame į tribūną. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl ką tik priimto sprendimo. Aš irgi balsavau už, palaikau tą idėją, mediana geriau nei vidurkis, tačiau dėl kitų statistinių rodiklių vis dėlto siūlau prašyti Vyriausybės nuomonės, kad būtų praktiškas įgyvendinimas. Vis tiek komitetas, tikėtina, kreipsis į Vyriausybę, siūlau dabar Seimui kreiptis iš karto, kad procesas būtų spartesnis.
PIRMININKĖ. Dėkojame už siūlymą. Aš manau, kolegos, niekas nesipriešinsime, pritariame, prašysime…
A. SYSAS (LSDPF). Gerai, ačiū, nereikės komitetui prašyti.
PIRMININKĖ. …dėl pateikto klausimo Vyriausybės išvados. Prašom, pranešėjau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji senbuviai, aš šitą įstatymą pristatysiu turbūt ketvirtą kartą, todėl ko nors naujo negalėsiu pasakyti.
Noriu atkreipti dėmesį kolegų, kurie išgirs pirmą kartą, kad įstatymo esmė yra nukreipta į darbuotojus, kurie šiandien dirba vieninteliame darbe 30 dienų per mėnesį ir jų pajamos yra mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, proporcingai jie yra nedraudžiami tokia pat… nuo sumokėtos sumos. Jeigu žmogus gauna tik pusę minimalios mėnesinės algos, vadinasi, jo draudiminis stažas yra tik pusė mėnesio, ne mėnesis, tai yra ne metai, o šeši mėnesiai. Šitie žmonės, nedalyvaudami solidarioje socialinio draudimo sistemoje šiandien, ateityje vėl bus kitų mokesčių mokėtojų išlaikytiniai.
Paradoksali situacija, kad 2017 metų pradžioje, neturiu dabar paskutinių skaičių, 122 tūkst., atėmus Lietuvos piliečius, kurie jau turi socialinio draudimo pensinį mokėjimą, šitų mes neįtraukėme, taip pat jaunuolius iki 29 metų, kurie, pavyzdžiui, studijuoja ir nori prisidurti prie stipendijos, kaip sako liaudis, tai yra darbingo amžiaus žmonės, kurie turi vienintelį darbą. Aš suprantu, kad šitas siūlymas pareikalaus ir didesnių įmokų, bet mes gi visi suprantame, kad socialinio draudimo sistema turi būti tvari, o ji tvari tada, kai joje dalyvauja kuo daugiau žmonių, tada mes galime tikėtis didesnės pensijos, didesnių socialinio draudimo išmokų nedarbo atveju, motinystės, profesinio susirgimo, ligos atveju.
Turiu surinkęs duomenis už ketverius metus apie šiuos piliečius, kurie sugeba šventoje žemėje Lietuvos būti įmonių, įstaigų vadovais. Tokių dabar yra beveik 12 tūkst., kurie turbūt turi automobilį, turi gyvenamąją vietą, šeimą ir sugeba išgyventi už 157 eurus per mėnesį. Antra pagal dydį žmonių grupė – tai yra įvairūs vadybininkai, na, irgi ne iš kelmo spirti, su specialybe, turintys kokią nors kvalifikaciją, baigę mokslus, jų tokių yra apie 10 tūkst. Aš turiu sąrašą pagal visas specialybes, jeigu kas nors norės pasidomėti, tai galiu pateikti, bet manau, kad ne tai svarbiausia.
Pati pagrindinė problema, kad visi tie, kurie neužsidirba, yra, kaip sakau, mūsų visų, sąžiningai, dorai mokančių įmokas ir mokesčius, išlaikytiniai. Paprašiau paskutiniu metu padaryti ir įdomią analizę apie vadovus. Tokių, kaip sakiau, metų pradžioje buvo 11 tūkst. Kokios yra išvados? 40 % vadovų patenka į darbo užmokesčio dydį nuo 1 euro iki 50, tokių yra beveik 5 tūkst., jie uždirba per mėnesį 29 eurus, tik 29 eurus; nuo 100 iki 200, šiek tiek daugiau – 3 tūkst. Kuo mažiau gauna, tuo didesniam įmonių skaičiui vadovauja. Mažiausios darbuotojų pajamos yra mažiausiose įmonėse. Tokiose įmonėse atlyginimo vidurkis yra 217 eurų.
Įdomi situacija, kad įmonių vadovai gauna tik 40 % atlyginimo dydžio, lyginant su darbuotojų atlyginimais. Iš tų 11 tūkst. įmonių… Daugiausia vienas vadovas įsigudrino vadovauti 25 įmonėms. Visose jis gauna vienos valandos darbo užmokestį – 2,32 euro per mėnesį. Iš tų 11 tūkst. įmonių 1140 įmonių dirbančiųjų pajamos didesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, bet šiose įmonėse daugiausia vadovauja užsieniečiai ir jų atlyginimų vidurkis 92 eurai. Apskritai užsieniečių yra beveik 9 % tokiose įmonėse, o 4 tūkst. įmonių vadovų neturi nė vieno darbuotojo. Aš dėl to, kad įsivaizduotumėte vaizdelį, kad Lietuvoje galima už 9, už 27, už 150 eurų išgyventi. Mes kartais diskutuojame apie galimybę didinti socialines išmokas, bet mes nematome to šešėlio, kuris yra mums po nosimi.
Noriu pasakyti, kad mano kritikai, nes, kaip sakiau, teikiu ne pirmą kartą, paskutinį kartą Vyriausybė pateikė išvadą pritarti, bet nesvarstyti… Tokia gudri išvada buvo – pritarti, bet nesvarstyti. Man apeliuoja, kad tai padidins, turbūt jūs šiandien gavote Laisvosios rinkos instituto siųstą medžiagą, kad tai gali padidinti nedarbo lygį. Tą problemą 2009 metais, noriu pabrėžti, jau 2009 metais Estija išsprendė, ir nedarbo lygis per penkerius metus sumažėjo nuo 14 iki 6 %. (Balsai salėje) Dėl to, yra ir dėl to. Tai yra estų tyrimai.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes, kurie visada kalbame, kad mūsų pensija yra per maža, kad mūsų išmokos per mažos, turime padaryti viską, kad daugelis žmonių sąžiningai dalyvautų šitoje sistemoje. Jeigu jie toliau nori slėpti darbo užmokestį, tai bent jau savo būsimai pensijai turėtų susimokėti, nes kitaip mes visi toliau išlaikysime šiuos žmones.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kuo ilgiau motyvavote, tuo daugiau klausiančių.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties labai keistai nuskambėjo jūsų nuomonė…
A. SYSAS (LSDPF). Kalbėkite per mikrofoną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …kad dėl šio sprendimo jūs manote, kad sumažės nedarbo lygis. Čia tas pats kaip galvoti, kad vasarą nuperkamų ledų skaičius išauga ir skenduolių išauga, ir tie rodikliai turėtų būti susiję. Tai jeigu Estijoje auga ekonomika, tai galbūt mažėja ir nedarbo lygis ir visai ne dėl šio sprendimo. Iš kitos pusės, noriu paklausti jūsų nuomonės, ar jūs nemanote, kad, gaudydamas šešėlį, pagaunate ir tuos žmones, kurie visai nesislepia, ne šešėlyje, jie iš tikrųjų dirba puse etato ir darbdaviams jų paslaugos iš tikrųjų pabrangs? Spręsdamas, ką rinktis, ar vieną darbuotoją pilnu etatu, ar du po pusę etato, aš manau, darbdavys tikrai šiuo atveju apsispręs ne tų žmonių naudai, kurie dirba šiandien. Ar nemanote, kad tikrai bus nemažai žmonių, kurie nukentės dėl tokio sprendimo?
A. SYSAS (LSDPF). Pirmiausia aš kaip pavyzdį pasakiau Estiją vien dėl nedarbo mažėjimo, kad pagrindinis argumentas, ką šiandien rašo Laisvosios rinkos institutas, kad nedarbas didėja, priėmus tokias pataisas. Estija įrodė, kad nedidėja nedarbas, noriu pabrėžti – nedidėja. Sumažės ar nesumažės, čia gyvenimas parodys. Dabar ar mes, priėmę tokį sprendimą, nuskriausime ką nors? Aš manau, kad šitie žmonės, kurie daug metų nemoka įmokų, sugeba išgyventi už 159 eurus, skriaudžia visus sąžiningai mokančius kitus Lietuvos piliečius, nes mes, mokesčių mokėtojai, vis tiek per kompensacinius mechanizmus, per kitus dalykus remiame ir tokius darbdavius, ir tokius žmones. Tai geriau aiškiai žinoti, kad šiam žmogui reikia pagalbos, bet jis susimoka. Aš išgryninau šitą įstatymą, kad visi, kurie turi darbą, turi pajamas, gali dirbti ir nereikės mokėti. Aš kalbu apie tuos sveikus, dažniausiai tai yra apie 30–40 metų amžiaus žmonės, daugiausiai vyrai, yra ir tokia statistika, kurie sugeba išgyventi už 159 eurus.
PIRMININKĖ. Kolega, trumpiname atsakymus.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Gintare, jūs suprantat, kad jūs už 159 eurus neišgyventumėte.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Sysai, jūs esate milžiniškos patirties socialinių reikalų politikos asmuo ir čia reikėtų kalbėti apie visiškai kompleksinį sprendimą, „Sodros“ reformą ir t. t. Jūs įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašote, kad surinksite papildomai 104 mln. eurų, bet kartu kalbate apie daug uždirbančius, šešėlyje besislepiančius mokesčių mokėtojus, iš kurių žadate paimti šiuos mokesčius. Ar neatsitiks taip, kad iš tikrųjų jūs įvesite naujus mokesčius, kurie taps regresiniais mokesčiais?
Jūs, socialdemokratai, vis kalbate apie progresinius mokesčius, bet ką jūs iš tikrųjų apmokestinsite, tai bus skurdžiausia visuomenės dalis, kuri dirba už minimalų atlyginimą, ir vien įvedus šitą minimalus atlyginimas, gaunamas į rankas, anot institutų duomenų, sumažės maždaug 17 eurų per mėnesį. Ar nebus įvesti regresiniai mokesčiai, įvedus šitas grindis? Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, šitie įstatymai galioja nuo 1995 metų. Galioja. Jokių naujų įstatymų aš neįvedu. Paprasčiausiai prievolė dalyvauti socialiniame draudime yra visiems, nes tai yra solidari sistema. Ir jeigu kažkas nemoka, vadinasi, mes negalime padidinti kažkam išmokos, negalime padidinti pensijos, nes tie, kas nemoka, o tokių šiandien išeinančių į pensiją yra daugiau kaip 25 %, žmonės neturi draudžiamojo stažo. Vadinasi, automatiškai jie negali gauti visos socialinio draudimo pensijos. Aišku, jie negali gauti ir normalios nedarbo išmokos, nes vėl imamas apskaitinis laikotarpis ir apskaitiniai pinigai, jie negali gauti normalios ligos išmokos, nes vėl imamas apskaitinis laikotarpis, apskaitiniai pinigai. Čia apie regresą nekalbama, čia kalbama apie padoriausią, primityviausią dalyką – užsidirbkite bent bazinei pensijai patys, nebūkite visą laiką išlaikytiniai. Kas siekiama padaryti šiuo įstatymu? Tik tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Algirdai, net tiems, kurie Seime buvo tik prabėgomis, ir tai aišku, kad jūs ne pirmą kartą šitą dalyką siūlote. Bet gal jūs man galite pasakyti, kaip tai dera su jūsų Vyriausybės planuojama mokesčių reforma ir joje siūlomais dalykais tiems patiems žmonėms, kuriems jūs čia norite tarsi nustatyti pareigą mokėti mokestį nuo minimalios algos, duoti 100 eurų kompensacijos, kas reiškia, kad ir jūsų finansinis poveikis bus lygus nuliui, kiek man yra žinoma? Kaip jūs čia vertintumėte tai kontekste planuojamos mokesčių reformos?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Ingrida, prisipažinsiu, jie su manimi nederino, o aš nederinau su jais. Šiuo atveju… Bet aš džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė mato šitą problemą, įsirašiusi šitą reformų planelį. Dėl antrosios, grindų įvedimo, aš manau, kad mes dėl to diskutuosime, aš visiškai palaikau jūsų ironiją šiuo atveju. Biznio iš to bus mažai ir aš labai norėčiau, jeigu mes matome, kad tai yra socialinio draudimo sistema, kuri veikia solidariai, mes visi turime prisidėti prie jos tvarumo, kad visų išmokos ateityje būtų didesnės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Algirdai, aš tikrai palaikysiu jūsų šitą pataisą. Tik man kyla klausimas, kiek suprantu, jūs ketvirtą kartą teikiate. Buvo kažkokių trukdžių, ar nebuvo norinčių balsuoti už šitą pataisą?
A. SYSAS (LSDPF). Kaip sakiau, paskutinės Vyriausybės išvada buvo pritarti, bet nesvarstyti, tai daug ką pasako.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis prelegente, norėjau pasitikslinti. Valstybinio socialinio draudimo įmokos bus ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, jeigu bus mažiau už etatą, išskyrus, jeigu buvo drausti pas kitą draudėją. Jeigu aš dirbu trijose vietose po 0,25 etato, kiekvienoje bus mokama pagal 0,25, ar kažkuris turės prisiimti atsakomybę už tą jūsų minimalią algą?
A. SYSAS (LSDPF). Šiuo atveju aš jums dar kartą noriu paaiškinti, kad jeigu jūs esate draudimo registre, jūs nepatenkate į šitą įstatymą. Aš kalbu tik apie tuos, kurie neturi jokių pajamų ir turi vienintelį darbą, tik vienintelį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už. Nėra. Prieš nori kalbėti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, siūlomas įstatymo pasiūlymas yra mokesčių kėlimas. Planuojama surinkti 104 mln. eurų. Aš tai pavadinčiau netgi regresiniu mokesčiu, kai mes ginčijamės dėl PVM lengvatos, praleidžiame keletą valandų dėl 37 mln. eurų, šitas mokestis gali nugulti ant pačių pačių skurdžiausių Lietuvos žmonių. Jeigu kalbama, kad šitaip išspręsime šešėlį, tai šešėlis sprendžiamas ne mokesčių didinimu ir įvedimu, o iš tikrųjų mažinimu, nes šešėlis slepiasi dėl to, kad Lietuvoje mokesčiai yra per dideli.
Gerbiamieji socialdemokratai, aš labai siūlau pasikalbėti su koalicijos partneriais ir padaryti sisteminius sprendimus dėl Lietuvos socialinio draudimo sistemos ir nesiūlyti tokių padrikų priemonių, kurios galėtų nugulti didžiausiais mokesčiais ant mūsų skurdžiausių žmonių.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Už – 52, prieš – 4, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas nori siūlyti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi šį kartą A. Syso ir Vyriausybės nuomonė, atrodo, sutaps, bet yra techninių klausimų ir detalių, siūlau jau dabar kreiptis į Vyriausybę, kad pateiktų suderintą siūlymą.
PIRMININKĖ. Kolegos, pritariame, kad bus kreiptasi į Vyriausybę dėl išvados. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstyti siūloma taip pat Seimo rudens sesijoje.
17.41 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-787 (pateikimas)
Kitas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-787. Pranešėjas – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas susijęs su Vietos savivaldos įstatymo straipsnio pakeitimu. Iš esmės tai susiję su ūkinės veiklos apibrėžimu, nes tendencija savivaldybes paversti komercinėmis įmonėmis ir viešųjų paslaugų teikimą prilyginti komercinei veiklai pasireiškia ir siūlymuose, kurie atėjo iš Konkurencijos tarybos, prilygino bet kurios savivaldybės ūkinės veiklos vykdymą komercinei finansinei profesinei veiklai.
Mes vis dėlto inicijavome komitete diskusiją ir atsižvelgėme į savivaldybės atstovų nuomonę, kad vis dėlto savivaldybės viešoji paslauga negali būti prilyginama komercinės įmonės teikiamai paslaugai… ir aiškiau apibrėžti, kas yra ūkinė veikla. Mūsų projektas ir yra susijęs su tuo, kad aiškiau būtų apibrėžta, kas yra savivaldybės ūkinė veikla ir kas yra naujoji ūkinė veikla.
Siūlymo esmė yra tokia, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikimo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą. Pavyzdžiui, jeigu mokykla gali pati teikti viešojo maitinimo paslaugą nesikreipdama į papildomą ūkinį subjektą, tai nelaikoma ūkine veikla. Jeigu, pavyzdžiui, socialinė įstaiga gali teikti socialinę paslaugą pati, nesikreipdama į privatų ūkio subjektą, tai nelaikytina ūkine veikla.
Kartu aiškiau apibrėžiama, kas yra ūkinė veikla. Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus.
Tie siūlymai reikalingi tam, kad jei jūs pažiūrėtumėte gautą paštą, matytumėte Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos suteikimo savivaldybių ūkinei veiklai vykdyti gaires. Pagal Konkurencijos tarybos pateiktas gaires, pavyzdžiui, kultūros ar paveldo išsaugojimo veikla, įskaitant gamtos apsaugą, kuri daugiausia finansuojama iš lankytojų ar naudotojų mokesčio arba kitais komerciniais būdais (komercinės parodos, kino teatrai, komerciniai muzikos spektakliai ir festivaliai), turėtų būti laikoma ekonominio pobūdžio veikla, tai yra prilyginama ūkinei veiklai.
Ne kartą esu kalbėjęs, pavyzdžiui, jei savivaldybė dabar paveda savo kultūros įstaigai organizuoti spektaklių festivalį, tai šiuo atveju tai nelaikytina ūkine veikla, bet pagal dabar siūlomą apibrėžimą tai būtų priskirta ūkinei veiklai ir tada jau savivaldybės įstaigai nebūtų galima pavesti organizuoti kasmetinio festivalio.
Mes, norėdami vis dėlto aiškiau apibrėžti privatų ir viešąjį interesą, siūlome šias pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jau, man atrodo, mes vieną kartą šiame vandenyje buvome, tada, kada jūs inicijavote Prezidentės teiktų ir Seimo priimtų įstatymo nuostatų atidėjimą. Tada buvo motyvuota, kad yra kažkam nepasirengta, bet bus pasirengta ir reikalingas vėlesnis įsigaliojimo laikotarpis.
Dabar jūs apskritai visiškai iškreipiate pradinę Prezidentės pasiūlymo logiką, ir man kilo toks klausimas: kodėl jūs taip bijote Konkurencijos tarybos išvados dėl naujai steigiamų įmonių savivaldybėse? Juk jūs žinote Valstybės kontrolės išvadą, kad jau dabar daugiau nei 10 % savivaldybių įmonių vykdo veiklą, kuri niekaip nesuderinama su savivaldybės funkcijomis apskritai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Bet aš žinau Lietuvos kontrolės išvadas, kuriose konstatuota, kad šilumos ūkiai, kurie pateko į privačias rankas, neatitiko viešojo intereso.
Dabar dėl pradinio siūlymo. Mes kaip tik norėjome iš Konkurencijos tarybos kiek galima didesnio aiškumo, kas yra ta ūkinė veikla. Sakau, jūs pasižiūrėkite gaires, kurias atsiuntė mums, mes aiškiai matome, kad nėra aiškaus suvokimo, kokias viešąsias paslaugas teikia savivaldybės. Noras prilyginti viešųjų paslaugų teikimą grynai komercinei veiklai, man atrodo, neatitinka viešojo intereso atstovavimo. Mes tą pastebėjome dėl vidaus sandorių išsaugojimo, ar mes kalbėdami apie poveikio aplinkai vertinimo išsaugojimo veto teise savivaldybei… Mes vis dėlto fiksuojame, kad savivaldybės vykdomos veiklos, susijusios su viešųjų paslaugų teikimu, negalima aklai prilyginti.
Dar norėčiau pažymėti. Iki šios dienos mes nesulaukėme iš Konkurencijos tarybos gairių patikrinimo. Šiandien buvo kreiptasi, buvo atsainiai pasakyta: kai įstatymas jau bus priimtas, tada mes ir pateiksime savo gaires. Sutikime, taip negalima dirbti. Todėl mes, kaip komitetas, ir inicijavome projektą, siekdami aiškiau apibrėžti, kas yra savivaldybės vykdoma ūkinė veikla, nes tą būtinai reikia padaryti, nes įstatymas sustabdytas Seimo daugumos sprendimu, balsavus čia, salėje, iki liepos 1 dienos. Mums būtinai reikia tą darbą atlikti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Nematau. Tada prašau, Tomai Tomilinai, klausti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano šiek tiek platesnio pobūdžio klausimas. Mes ką tik svarstėme ideologiškai reikšmingą gerbiamos I. Šimonytės ir gerbiamos A. Maldeikienės projektą. Esu tikras, kad šis įstatymas yra ne mažiau ideologiškai svarbus. Pasikeitus valdančiajai daugumai mes susizgribome ir sustabdėme tas ypač liberalias pataisas, kurios buvo priimtos. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl Lietuvoje viešųjų paslaugų iš esmės privatizavimas ir privatizavimo noras buvo toks didelis anksčiau buvusių valdžių? Kodėl mes nuolat apie tai kalbame? Kodėl maitinimą ar šilumos tiekimą mes taip norime atiduoti į privačias rankas, nors praktika rodo, kad tos pastangos ir ta politika nepasiteisino, žmonės smarkiai permokėjo? Tai atsakykite, kodėl tai vyksta? Jūs anksčiau taip pat Seime buvote.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nežinau. Aš galiu pasakyti tik savo asmeninį įspūdį. Sutikite, kad verslas, ieškodamas sau pelningos nišos, bandė perimti dalį viešųjų paslaugų, nes tai vis dėlto užtikrina palankias verslo sąlygas. Tai, kad kai kuriais atvejais tai buvo daroma neskaidriai, yra faktas. Būtent ta verslo aplinka, kuri susiformavo teikiant viešąsias paslaugas, mes ne kartą girdėjome, kaip tų įmonių pavadinimai šmėžuodavo įvairiuose korupciniuose skandaluose. Tokiu atveju man keistai atrodo, kai dabar Konkurencijos taryba užsimerkia dėl tos realybės, kad ta rinka susiformavo iškreiptu būdu, norima bet kokia kaina įtvirtinti tą, sakykime, dirbtinį atskirų verslo grupių monopolį. Man atrodo, tai tikrai neprisideda prie skaidrumo. Keista, kad kai kuriais atvejais mes čia, Seimo salėje, tarsi pasiduodame tam. Man asmeniškai, atvirai pasakius, iki šios dienos kyla klausimas, kodėl iš labai gerai apmokamo darbo, advokatų kontoros, kur atlyginimą gauna vos ne dešimt kartų didesnį, jis sutinka ateiti vadovauti Konkurencijos tarybai ir kodėl dabar taip sutampa, kad Konkurencijos taryba daugiau atstovauja verslo interesams. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Povilai, paskutiniu sakiniu jūs šiek tiek atskleidėte savo požiūrį į Konkurencijos tarybą, kuri šiaip vertinama Europoje kaip viena iš geriausiai veikiančių, jos pridėtinė vertė skatinant konkurenciją yra aiškiai išmatuota, kaštų naudos analizė, atrodo, 40 kartų pranoksta mokesčių mokėtojų sumokamus pinigus. Bet T. Tomilinas yra teisus sakydamas, kad čia yra ideologinis klausimas, nes monopolija yra biurokrato draugas, demokrato priešas. Visada lengva apkaltinti savivaldybes ar viešąjį sektorių, kuris nori bendradarbiauti su verslu ir nusipirkti pigia kaina. Jūs pasirinkote labai keistą kelią – neaiškumą jūs pavertėte aiškumu, tiesiog leidžiate savivaldybėms iš esmės nebesamdyti verslo ir pasilikti prie biurokratams patogaus monopolio. Kodėl jūs ėmėtės taip griežtai leisti vis dėlto šitas ūkines paslaugas palikti savivaldybių biurokratų įtakai, kodėl neišaiškinate tiesiog terminų, kur pasigedote Konkurencijos tarybos išaiškinimo? Jūs ėjote labai toli aiškindamas šitą reglamentavimo trūkumą. Dėkui.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai ne aš nuėjau per toli, o įstatymo teikėjai nuėjo per toli. Būtent savivaldybės veiklą jie prilygino ūkinei veiklai, nedarydami skirtumo, ar tai yra privatus ūkio subjektas, ar neprivatus ūkio subjektas. Mes, atvirkščiai, norime aiškiau apibrėžti, kad savivaldybės nepatektų į dviprasmišką situaciją, todėl ir norime aiškiau apibrėžti, kas yra ūkinė veikla. Ar yra gerai, kai mes suteikiame galimybę biurokratui, kad ir sėdinčiame tokioje garbioje Konkurencijos taryboje, interpretuoti subjektyviai, ar tai yra ūkinė veikla, ar tai nėra ūkinė veikla. Man atrodo, kuo aiškiau yra apibrėžta pačiame įstatyme, tuo mes paliekame mažesnę galimybę tam biurokratui interpretuoti patį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. Pirmasis, kalbantis už, yra T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai noriu atkreipti jūsų dėmesį į šį įstatymą. Jis tikrai yra ideologiškai reikšmingas, labai gaila, kad mes nesvarstome tokių klausimų rytinės darbotvarkės metu. Dėl įstatymo yra labai aiškus pasidalijimas į sroves ir mes matome dešinėje pusėje atstovavimą vienam interesui. Aš tikiuosi, kad kairiajai pusei, bendrąja prasme kairiajai pusei – ir mūsų frakcijai, ir Socialdemokratų frakcijai – užteks politinės valios priimti šitą labai reikšmingą įstatymą po pateikimo. Taip aukštinama Simono nematoma ranka yra gera, bet, deja, mes turime, ką turime, mes demonizuojame reguliavimą, demonizuojame viešąsias paslaugas, viešąjį sektorių. Mes turime didelį, tiesiog milžinišką skurdą Lietuvoje ir ta jūsų nematoma ranka kažkaip prastai veikia. Gal ji susirgo? Aš noriu labai aiškiai paprašyti kolegų būti ideologiškai nuosekliems, leisti savivaldai turėti ekonominės veiklos savarankiškumą, tai yra esminis dalykas. Jis yra labai ideologinis, bet arba mes esame už savivaldos ekonominę laisvę, arba mes esame už privataus verslo dominavimą aukščiau negu savivaldos teisės ir galios. Čia yra labai aiški dilema ir aš siūlau apsispręsti.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš nori išsakyti I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mane turbūt sunku įtarti akla meile laisvajai rinkai arba aš bent jau žinau apribojimus, kuriomis tobula konkurencija veikia ir kurių dažniausiai gyvenime nebūna. Bet tai, kas čia vyksta, tai yra net ne Seimo buldozeris, o Seimo traktorius. Prelegentas motyvuodamas, pristatydamas projektą kalbėjo apie iš viso nesusijusius dalykus, apie kažkokį šilumos ūkį, kuris buvo nuolat minimas ir tada, kai kalbėjome apie vidaus sandorius, nors įstatymo projektas yra visiškai ne apie tai. Vidaus kontrolės atliktas auditas visų savivaldybės įmonių, ne šilumos ūkio, o visų savivaldybės valdomų įmonių, parodė kelis labai svarbius dalykus. Pirmiausia, kad yra apie dešimtadalis įmonių, kai dabar neaišku, kaip jos susijusios su savivaldybių vykdomomis funkcijomis, ir niekas, o niekas nemato reikalo peržiūrėti tų įmonių vykdomų funkcijų dabar, o mes jau kalbame apie naujų įmonių steigimą. Be to, valstybės valdomos įmonės neuždirba pelno. Na, ponas T. Tomilinas pasakys, kad tai yra labai gerai, bet tai nebūtinai yra labai gerai. Jeigu mes keiksnojame privatų verslą už tai, kad jis užkrauna kokią nors kainos naštą vartotojams, tai nematomi kaštai, sąnaudų nevaldymas lygiai taip pat užkrauna tą naštą mokesčių mokėtojams, tik mokesčių mokėtojai šito nemato, nors galiausiai sąskaitą sumoka. Jeigu valstybės valdomose įmonėse depolitizavimo aš dar galiu tikėtis, tikėtis depolitizavimo, kuris leistų šituos savivaldybių įmonių kaštus eliminuoti, deja, aš nematau jokio tvirto pagrindo bent jau kol kas. Labai tikiuosi, kad ponas P. Urbšys neklaus manęs, kodėl aš atėjau į Seimą iš Lietuvos banko.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti, apsisprendžiame. Kas pritariate teikiamam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.
Už balsavo 55, prieš – 8, susilaikė 12 Seimo narių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Aš norėčiau čia labai įsismarkavusiam ideologizuoti T. Tomilinui vis dėlto vieną kartą rėžti. Na, baikite jūs mokyti bent jau to, ko neišmanote, apie tas ideologijas. Nėra čia jokios ideologijos, yra elementarus neraštingumas šiame įstatyme, gerai kolegė iš dešinės ir pasakė. O dėl savo partijos ideologinės krypties jūs imkite vieną kartą ir susitarkite. Jūsų vienas ar pora atstovų atstovauja tarptautinei organizacijai, būdami EPP, vienas tarp socdemų sėdi, kitas kažkur tarp liberalų ar dar kur nors. Išsiaiškinkite jūs patys ir susitarkite, nešnekėkite apie tas ideologijas ir nemokykite mūsų… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, gal išsiaiškinsite privačia tvarka? (Balsai salėje) Prašau, tik trumpai. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai noriu paprašyti pono Kęstučio tiesiog eiti namo ir pailsėti. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, prašau ir mūsų nevadinti neišmanėliais, nes jūs ką tik pavadinote didelę dalį Seimo neišmanėliais. Jūs tikrai nespindite išmanumu ir t. t. Tai, mano požiūriu, eikime ir aiškinkimės mūsų nuomonių skirtumus, bet jums tikrai reikia pailsėti.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – S. Jovaiša. Per šoninį mikrofoną prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi čia darosi įdomūs dalykai, komercija ir ūkinė veikla siejama su ideologija, tai prašau Vyriausybės išvados šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Ir dar S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš siūlyčiau žvelgti į tai kaip į politinį klausimą. Konkrečiai jūs, valstiečiai, kaip nauja partija, turėtumėte būti itin suinteresuoti nebalsuoti taip, kaip siūlo gerbiamas Povilas. Esmė tokia, kad praeitą kadenciją Kauno savivaldybėje iš 41 tarybos nario 25 dirbo savivaldybei pavaldžiose įstaigose. Tai replikuojant, tas pats pavyzdys kitur. Politika yra įaugusi į biudžetinį sektorių. Tai, ką jūs siūlote, gerbiamas Povilai, tai yra jūsų kaip naujos su Lietuvos standartine politine sistema nesusijusios partijos, jūs siūlote tą patį išlaikyti. Jeigu jūs norite pokyčių Lietuvoje, prašau inicijuoti juos, o ne juos uždelsti.
PIRMININKAS. Ir nori atsakyti komiteto pirmininkas P. Urbšys per šoninį mikrofoną. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamas Simonai, gaila, kad jūs nedalyvavote klausymuose, nes mes darėme bendrą posėdį su Ekonomikos komitetu ir tada suvažiavo iš visos Lietuvos savivaldybių atstovai. Buvo du klausimai – vidaus sandoriai ir ūkinė veikla. Iš esmės savivaldybių atstovai daugiau akcentavo ūkinę veiklą, nes dabar jie tikrai susiduria su beprasmiška situacija, kai labai subjektyviai Konkurencijos taryba interpretuoja, kas tai yra. Aš sakau, mes vis dėlto einame link to kelio, kad būtų išskaidrinta ir aiškiau apibrėžta, kas tai yra, ir apginta ta savivaldos teisė atstovauti tam viešajam interesui. Man atrodo, tai atitinka ir kai kurių jūsų kolegų nuomonę. Man atrodo, mes gal čia tai fiksuokime. O šiaip dėl Vyriausybės išvadų, kurios buvo nuskambėjusios, tikrai jų nereikia, nes mes turime, sakau, iki liepos 1 dienos priimti ar vienokį, ar kitokį sprendimą, nes įstatymo įsigaliojimas yra sustabdytas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, debatavome ir savivaldos klausimu, ir ideologijų. Komitetai svarstys, bus galima įsigilinti. Jeigu matys, kad reikia Vyriausybės išvados, bus galima paprašyti.
18.01 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-786 (pateikimas)
Kitas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 14, 15, 16, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-786. Pranešėjas – P. Urbšys. Kviečiu į tribūną.
P. URBŠYS (LVŽSF). Įstatymo projektas yra būtent susijęs su tuo, kad mes aiškiau turime apibrėžti būtent bendruomeninį atstovavimą žemiausiu savivaldybės lygmeniu – seniūnaitijos lygmeniu. Todėl yra aiškiau apibrėžiama, kas yra išplėstinė seniūnaičių sueiga. Būtent ten fiksuojama, kaip vienas iš pagrindinių partnerių ir bendruomeninės organizacijos, nes mes dabar turime paradoksą, kad susiformavo bendruomeninių organizacijų tinklas. Jų misija nėra vien tik Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, bet jie nori spręsti būtent savo problemas. Tomis įstatymo pataisomis norima sustiprinti tą būtent bendruomenių dalyvavimą seniūnaitijų lygmeniu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori vienas klausti, bet E. Pupinio salėje nematau. Daugiau klausiančių neturiu. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju. Pritariame įstatymo projektui Nr. XIIIP-786. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Kolegos, popietinę darbotvarkę mes baigėme, tačiau liko iš rytinės darbotvarkės nesvarstytų klausimų. Tad imsimės kompleksinio 1-10a klausimo, kuris baigiasi 1-10k.
18.04 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-150, Administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-151, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-153, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-154, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-155, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-156, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-157, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-158, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-159 (svarstymas)
Įstatymo projektas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149. Pranešėjas turėtų būti E. Pupinis. Nematau. Gal Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas? Ar galėtume paprašyti pirmininką paskelbti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir bendru sutarimu nutarė tą Kūno kultūros ir sporto įstatymą grąžinti tobulinti Vyriausybei. Kaip minėjau, priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir šiame komplekse yra Administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-151. Išvada po svarstymo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi dėl šio įstatymų projektų paketo pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas jau apsisprendė grąžinti Vyriausybei tobulinti, nieko kito mums nelieka kaip lydimąjį įstatymo projektą taip pat grąžinti įstatymo iniciatoriams tobulinti. 8 balsai už, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo nori kalbėti, motyvai už, K. Smirnovas. Prašom.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai prašau visus balsuoti už šito įstatymo grąžinimą dėl to, kad yra gauta daug pasiūlymų ir nėra suderinta su sporto bendruomene. Šitas įstatymo projektas yra pateiktas praeitos Vyriausybės. Manau, kad šita naujoji Vyriausybė tikrai turėtų susipažinti, priimti sprendimus ir pateikti rudens sesijoje naują parengtą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar, kolegos, galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams įstatymo… (Balsai salėje) Prašote balsuoti. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašau. Kas už grąžinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo už grąžinimą 61 Seimo narys, prieš – 3 ir susilaikė 8. Įstatymo projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti.
18.08 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-668(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-669(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-670(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-671(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-672(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-673(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-668(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Į tribūną kviečiu T. Tomiliną. Dėl lydimųjų bus kiti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš pristatysiu visus.
PIRMININKĖ. Visus.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje turime Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Šalpos pensijų įstatymo 1, 4, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Jie visi tarpusavyje susiję, yra bendras aiškinamasis raštas. Šių įstatymų esmė yra tam tikro netikslumo ištaisymas dėl papildomą apsaugą Lietuvoje gavusių asmenų, kurių socialinės teisės prilyginamos pabėgėlio statusą gavusiems asmenims.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis apsvarstė šiuos įstatymų projektus, pataisė pagal Teisės departamento pastabas ir siūlo pritarti šitiems įstatymų projektams. Jūsų žiniai, įstatymo projektą taip pat svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo išvada yra neigiama, tačiau pagrindinis komitetas siūlo neatsižvelgti į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą ir pritarti pagrindinio komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, T. Tomilinas pristatė išvadas. Pagrindinis projektas eina su penkiais lydimųjų įstatymų projektais, tai yra Nr. XIIIP-669(2), Nr. XIIIP-670(2), Nr. XIIIP-671(2), Nr. XIIIP-672(2) ir Nr. XIIIP-673(2). Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl visų šitų įstatymų projektų buvo pagrindinis. Bendra išvada yra pritarti po svarstymo. O Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą irgi pristatėte. Prašote, kad nebūtų atsižvelgta į papildomo komiteto siūlymus, taip?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. P. Urbšys užsirašęs kalbėti. Deja, nematau. Kolegos, po svarstymo dėl motyvų bus? Nėra. (Balsai salėje)
Balsuojam. Prašau, balsavimas pradėtas. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Kolegos, už balsavo 62, susilaikė 6, prieš nėra. Visiems išvardintiems įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
18.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIIIP-719(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIIIP-719(2). Pranešėjas – R. Šarknickas, Kaimo reikalų komitetas. Atsiprašau, Kultūros komitetas. (Balsai salėje) Nedovanotina klaida. Kas komiteto išvadą? Gal komiteto pirmininkas?
Prašom, gerbiamas Ramūnai, į tribūną.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas svarstė siūlomą įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė.
PIRMININKĖ. Kolegos, pagrindinis komitetas pritarė. Daugiau kalbančių nėra, dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti komiteto siūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju.
18.13 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-645(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-645(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – R. Budbergytė. Prašome.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kadangi nebuvo pateikta pastabų ir pasiūlymų, Audito komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto pateiktam įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIIP-645(2).
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? (Balsas salėje: „Galime!“) Galime. Dėkoju.
18.14 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 67, 70, 71, 731, 76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių ir priedo pakeitimo ir IV skyriaus, 251, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-647(2), Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-648(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-649(2), Administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-650(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-651(2), Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-652(2), Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-653(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-654(2), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-655(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-656(2), Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-657(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-658(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas vėl kompleksinis, pagal darbotvarkę prasideda klausimu 1-14a ir baigiasi 1-14l. Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 67, 70, 71, 731, 76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių ir priedo pakeitimo ir IV skyriaus, 251, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-647(2). Dėl šito ir dėl lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-648(2), Nr. XIIIP-649(2), Nr. XIIIP-650(2), Nr. XIIIP-651(2), Nr. XIIIP-652(2), Nr. XIIIP-653(2), Nr. XIIIP-654(2), Nr. XIIIP-655(2), Nr. XIIIP-656(2), Nr. XIIIP-657(2) ir Nr. XIIIP-658(2) išvadas teikia Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V. Ąžuolas. Jis jau tribūnoje. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šie įstatymų projektai buvo svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Visiems pritarta bendru sutarimu, nes tai yra perkeliami Europos teisės reglamentai dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-650(2). Kas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto galėtumėte paskelbti išvadą? Lieka paskaityti posėdžio pirmininkei.
Balsavimo rezultatai po komiteto svarstymo yra štai tokie: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Taigi, kolegos, yra tokie siūlymai. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Vadinasi, įstatymo projektams po svarstymo yra pritarta.
Regis, mūsų šiandienos pagrindinė darbotvarkė yra baigta. Galime pereiti prie rezervinių klausimų. (Balsai salėje) Dar turime laiko, nors laikrodžiai skirtingai rodo.
18.17 val.
Narkologinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-156 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-397(2) (pateikimas)
Tai gal vis dėlto pirmą rezervinį imame? Narkologinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-156 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-397(2). Pateikimas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Prašom į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, yra teikiamas šio projekto antras variantas, nes dėl pirmojo varianto buvo gautos Teisės departamento išvados ir didžioji dauguma pateiktų išvadų yra pataisytos, ir antrasis variantas yra praplėstas.
Pagrindiniai projekto tikslai ir uždaviniai, dėl ko buvo rengiamas, tai pirmiausia didelis alkoholio suvartojimas Europos regione ir Lietuvoje. Kadangi apie skaičius yra daug diskutuota, aš tikrai jų neįvardinsiu.
Kita priežastis – tai žalingas alkoholio vartojimas kaip socialinė problema. Akivaizdu, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo mastai dideli, jie kelia socialinę žalą tiek asmens, tiek visuomenės sveikatai. Kadangi laiko turime mažai, aš pasistengsiu kuo trumpiau pristatyti.
Projekto esmė yra ta, kad siūloma numatyti, kad narkologiniai ligoniai teismo sprendimu būtų priverstinai hospitalizuojami Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo numatyta tvarka ir sąlygomis. Tačiau papildomai yra numatoma, kadangi toks hospitalizavimas yra ir taip įtvirtintas, yra numatoma, kaip turėtų mūsų sveikatos sistema elgtis su asmenimis, kurie turi alkoholizmo ir narkomanijos ligos požymių, ir kaip organizuoti jų priverstinį gydymą, kas galėtų kreiptis ir kur, kad toks gydymas būtų organizuojamas.
Visų pirma toks gydymas galėtų būti taikomas asmenims, kuriems pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos nulemtas nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip vieną mėnesį. Kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip su jais susiję asmenys, pavyzdžiui, artimieji, giminaičiai patiria nuolatinį psichinį ir fizinį smurtą, keliantį grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, taip pat finansinių nuostolių ir tokie asmenys gali padaryti esminę žalą savo sveikatai ir gyvybei.
Šiuo projektu taip pat yra numatomas gydymo organizavimas nėščiosioms, jeigu dėl jų piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Tuo labiau kad mes puikiai žinome, bent aš tuo klausimu pradėjau dirbti nuo 2006 metų, kad turime tikrai daug vaikų, gimstančių su alkoholio sindromu. Šiandien mes įvardijame tikrai nemažai vaikų, kurie yra neįgalūs arba turi specialiųjų poreikių dėl to, kad motina nėštumo metu vartojo alkoholį. Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalyje yra siūloma nustatyti, kad dėl pirminio asmens psichikos sveikatos patikrinimo į gydytoją psichiatrą gali kreiptis ne tik pats asmuo, kuris yra apsisprendęs ir tikrai siekia gero tikslo, tačiau ir tokio asmens atstovas, šeimos nariai, artimieji giminaičiai, policija ir, kas labai aktualu, įvardijant tuos visus nelaimingus atvejus ir savižudybes, – gali kreiptis Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, socialinis darbuotojas, jeigu jiems yra žinoma apie mano anksčiau išvardytų sąlygų buvimą.
Įstatymo projekte yra numatoma, kokia tvarka turi būti prieinama iki tokio asmens priverstinio gydymo. Pirmiausia mano išvardyti asmenys turi kreiptis į psichikos sveikatos centrus, šeimos ar kitus gydytojus, kurie įtardami, kad asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, skiria reikiamą gydymą arba nukreipia į psichiatrijos ligoninę ar į universitetinių, regioninių, savivaldybių ligoninių psichiatrijos skyrius. Tada psichiatrijos ligoninių ar tų ligoninių, kur yra psichiatrijos skyriai, vadovai iš karto kreipiasi į teismą gauti leidimą tokį asmenį priverstinai gydyti ir, gavęs tokį leidimą, tokį sprendimą teismas turi priimti per 3 dienas. Gavus tokį leidimą, pacientui psichiatrijos ligoninėje ar psichiatrijos skyriuose teikiama stacionari medicininė pagalba iki 20 dienų, po to pacientas yra siunčiamas psichosocialinei reabilitacijai.
20 dienų terminas yra pasirinktas po ilgų diskusijų, nes projektas buvo pradėtas rengti dar 2015 metų pabaigoje. Šiais metais, jau 2017 metais, daug diskutavau su psichiatrais, su psichikos sveikatos centrų gydytojais, kad per tas dvi tris dienas, kada priverstinai gydoma iki teismo sprendimo (dažniausiai tokie piliečiai yra priklausomi), juos tuo metu išblaivius ir išleidus namo, jie pakliūva į tą pačią aplinką ir tikrai nepriima sprendimų toliau tęsti gydymą, psichosocialinę reabilitaciją ir jie nėra sugrąžinami į šeimą.
Aš manau, kad šitas projektas tikrai yra šiandien reikalingas, turint omenyje tai, kad mes priėmėme ir balsavome beveik vieningai už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tai yra už prevencinį darbą su jaunimu, tačiau mes turime gelbėti ir tą 150 tūkst. šeimų, kurios buvo įvardytos mano diskusijų su specialistais metu. Jose vaikai jau nuo 12–13 metų sėdi kartu su tėvais, kuriems reikalinga pagalba, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nesikreipia arba tiesiog, kaip bendruomenėse sakoma, mes nežinome, kur kreiptis ir kas mums gali padėti, arba netgi artimi giminaičiai, bijodami keršto tokių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, nesikreipia į reikiamas institucijas, kad būtų organizuota pagalba.
Aš pasistengiau, atrodo, trumpai. Kviečiu palaikyti projektą, toliau diskutuoti, jeigu ką nors norėtųsi taisyti, bet aš manau, kad mes turime dirbti ir su tais, kurie yra priklausomi, patys neapsisprendžia, padėti šeimoms, mamoms dėl sūnų, žmonoms dėl vyrų, kartais ir vyrams dėl žmonų piktnaudžiavimo alkoholiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūsų įstatymo projekte viena iš priverstinių hospitalizavimo sąlygų yra, kad bus hospitalizuojami asmenys, turintys alkoholizmo ligos požymių. Vienas iš požymių yra ryški abstinencijos būklė. Kaip jūs įsivaizduojate vertinimą, kur yra ryški abstinencijos būklė ir neryški?
Kitas dalykas, tai vėlgi kalbate apie vartojimą vieną mėnesį kaip požymį, kaip matuosite vieną mėnesį, nuo kokio momento? Ar gydytojas liudininkus apklausinės, ar kažkas bus?
Ir dar vienas klausimas. Yra pacientų klubas, kas tai yra, nes jis irgi atsiranda įstatymo projekte?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Jūs uždavėte tris klausimus, jeigu kurį užmiršiu, priminsite, nes nuo pat ryto laukiau šio projekto pristatymo. Visų pirma abstinencija apskritai paėmus… Dažniausiai, kai žmogui abstinencija ir prasideda vadinamoji baltoji karštligė, jis dažniausiai yra su policijos pagalba nuvežamas tiesiai į psichiatrijos ligoninę arba psichiatrijos skyrių, kur jam teikiama trumpa pagalba, iki bus gautas teismo sprendimas.
Iš karto atsakysiu į trečią klausimą apie pacientų klubus. Mes žiūrėjome, kas teikia psichosocialinę pagalbą, nes tai buvo diskusinis klausimas. Psichosocialinė pagalba šiandien nėra teikiama stacionaruose ir tiesiog perėjus per visą sistemą buvo atrasti pacientų klubai. Mano nuomone, tai yra anoniminiai alkoholikų klubai, nes jie yra vis tiek pacientai, kaip buvę ir išlikę. Kalbant su psichikos sveikatos centrų direktoriais ir būnant centruose, kurių aš tikrai nemažai aplankiau ir šitos rinkimų kampanijos metu, yra manoma, kad tokia psichosocialinė pagalba, teikiama šiuose klubuose, yra pakankamai gera.
Kaip jūs suformulavote antrą klausimą, pakartokite, būkime maloni, antrą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Antrasis klausimas buvo susijęs su mėnesiu kaip rodikliu, kaip matuosite?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Mėnesiu, teisingai. Kadangi aš susiejau pirmą su antru, su mėnesiu, taip ir išėjo, žinote, todėl ir atsirado. Mano pirminiame variante nebuvo vaiko teisių apsaugos skyrių. Iš tikrųjų ta pastaba yra ir Teisės departamento. Kas gali suskaičiuoti, kad žmogus geria dieną iš dienos vieną mėnesį? Be abejo, žmona, artimi giminaičiai, mama, kurios šito projekto svarstymo metu tiesiog, kai aš bendraudavau, daugiausia nuoskaudų dėl šeiminių santykių ir išsakė. Projekte dar iš karto buvo socialiniai darbuotojai. Ypač tų visų nelaimingų atsitikimų atveju, kai žūsta vaikai, yra kaltinami dažniausiai socialiniai darbuotojai. Iš tikrųjų jie šios funkcijos neprisiėmė ir net užvedus baudžiamąsias bylas tyrimo metu seniūnai ir socialiniai darbuotojai susipriešindavo, kas gi turi atsakyti. Tai atsirado socialiniai darbuotojai, kurie mato ir žino, kas gyvena šalia ir kaip jie gyvena, ir, be abejo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, nes be bendruomenės susitelkimo mes šito padaryti negalėsime. Aišku, galima tą vieną mėnesį išmesti, bet tada galbūt girtaus pusę metų, metus, tik tada bus kreipiamasi pagalbos, kad padėtume tokiam piliečiui.
PIRMININKĖ. Kolege, trumpiname atsakymus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Todėl aš ryžausi įrašyti vieną mėnesį.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, ir dėkoju už pristatymą. Norėjau pasakyti tokį dalyką, kad dabar mes dažniausiai per svarstymus girdime apie pasiūlos mažinimo priemonių pateikimą dažniausiai draudimais, priverstiniais gydymais, alkoholio teismais ir taip toliau. Žinoma, galbūt viskas yra gerai, bet turint galvoje, kad mes turime tik penkis priklausomybių ligų centrus, kuriuose telpa po 20 pacientų ir gydymo trukmė yra 28 paros, kur talpinsime tuos, kurie bus priverstinai gydomi?
Ir antras dalykas, norėjau paklausti. Ar mes manome, kad tą dalyką, šitą priklausomybės problemą reikėtų spręsti atskirais fragmentais, ar reikėtų tiesiog ieškoti kompleksinių priemonių nuo darželinukų iki ugdymo, švietimo ir pasekmių šalinimo, tvarkymo? Labai ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū. Jeigu mes dabar žiūrime iš tikrųjų į prevenciją, į tai, kad reikia kompleksinių priemonių, tai visiškai teisingai. Apie tai mes ir pradėjome kalbėti. Alkoholio kontrolės įstatymo projektas, ne projektas, dabar jau įstatymas, kuris įsigalios, labai daug kompleksinių priemonių numato. Be abejo, kaip aš sakiau, visa bendruomenė, kur gyvena žmogus, pradedant mokyklomis, darželiais ir t. t., turi padėti šeimai ir padėti tiems ligoniams, kurie yra priklausomi, ir švietėjiška veikla, įtraukiant į kultūrinę veiklą ir t. t.
Dabar, jeigu mes kalbėsime… Jūs sakote, mes turime penkis priklausomybių ligų centrus. Taip, mes turime penkis. Gerai dirbančius mes turime tik du. Galbūt vieną, kuris dirba tikrai tinkamai. Kitiems trims, aš turiu omeny Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių, tikrai reikėtų pasitempti, kadangi nueita kitu keliu, tai yra mokamomis paslaugomis. Bet neužmirškime, kad mes turime 117 psichikos sveikatos centrų Lietuvoje, ir pradinis darbas turi būti šiuose centruose. Mes turime vien Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę, kur iš esmės ir gydomi šitie asmenys, kur, jeigu aš neklystu, yra virš 300 vietų, ir iki 500 vietų, kaip diskusijose ir bendraujant kalbėjo direktorius, ten gali būti. Mes turime kiekvienoje regioninėje ligoninėje psichiatrijos skyrius, kur daugiausia yra gydomi šitie asmenys, turintys psichikos negalią, tikrą psichikos negalią, nepriklausomybių problemą, nes tai irgi yra psichikos negalia.
PIRMININKĖ. Kolege, dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). (…) yra mažiau negu gydomų nuo priklausomybės nuo alkoholio.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų matyti, gerbiamoji pranešėja, noras nukreipti visus gydyti priverstinai, bet aš norėčiau paprastesnį klausimą. Ar neįmanoma visų šitų technologijų surašyti į įstatymų lydimuosius aktus? Suprantu, kad Seimo nariai nori rašyti daug įstatymų, bet galbūt įstatymų lydimaisiais aktais kai kuriuos dalykus būtų galima sureguliuoti, nebūtina rašyti įstatymų. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, žinokite, man nesinori labai daug rašyti, gal dabar jūs čia pirmoje kadencijoje ar sugrįžę norite daug rašyti. Įstatymų lydimųjų aktų neskaito net specialistai. Iš tikrųjų psichikos sveikatos centrų darbuotojai sako, kodėl negali būti sudėliota, kaip iš tikrųjų mes turime dirbti ir kad žmonės žinotų, kur kreiptis ir kokia paslauga kur yra suteikiama. Tai ir yra siekis taip padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Sinkevičius. Nėra salėje. Tuomet prašau – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti. Pagal šiuo metu galiojantį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą nustatytos tik dvi priežastys, kada galima hospitalizuoti priverstinai. Taigi tais atvejais, kai pacientas turi psichinę ligą ir kelia pavojų savo sveikatai arba kitų žmonių gyvybei. Jūsų siūloma pataisa, siūlymas vis dėlto verstų vadovautis pakankamai subjektyvaus pobūdžio kriterijais. Norėčiau tiesiog paklausti, ar, jūsų nuomone, toks jėgos metodas yra proporcingas, ar atitinka proporcingumo principą? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Žinote, iš tikrųjų Teisės departamento išvadose tai yra parašyta, buvo daug svarstyta. Iki jėgos panaudojimo, iki priverstinio yra visas kelias, kur galima nueiti pradiniame etape, jeigu žmogus sutiks pats. O jeigu jam pagalba bus taikoma tinkamai, tai apie 30 %, tai yra net kurie koduojami, kiek žinau, dabar pristabdyta, bet savivaldybių seniūnai, lankantis seniūnijose, sakydavo, kad tai kategorijai žmonių padedame. O paskutinis yra priverstinis gydymas. Aš manau, tas, kas dirba kaimiškose vietovėse, savo vienmandatėse rinkimų apygardose, gali pasakyti, kad vertinant proporcingumo principu, jeigu priverstinai teks gydyti, sakykime, 10 tūkst., bet bus išgelbėta 150 tūkst. šeimų, mamų, dukterų, aš čia taip jau… Žinokite, iš tikrųjų, sako, iki 40. Aš tuo netikiu. Iki 30 % tinkamai organizuojant pagalbą galima grąžinti prie normalaus gyvenimo būdo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pateikimui skirtas laikas baigėsi. Kolegos, yra norinčių kalbėti prieš teikiamą įstatymo projektą. Pirmoji – A. Širinskienė. Prašom. Motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog man keistai atrodo bandymai jau trečią kartą (rytoj ketvirtą kartą turėsime bandyti) įteisinti priverstinį gydymą, nes, išskyrus Sovietų Sąjungą, man neteko žinoti, kad kita valstybė turėtų panašius gydymo metodus.
Dėl projekto yra labai daug teisinių problemų. Teisės departamento išvada iš esmės yra tris kartus ilgesnė, gal net keturis kartus ilgesnė, negu pats projektas. Neaiškūs kriterijai priverstinės hospitalizacijos. Pavyzdžiui, mano užduotas klausimas. Tai yra mėnuo. Kaip mes išmatuosime? Vėlgi gydytojas bus priverstas vertinti finansinius giminaičių nuostolius. Kaip jūs įsivaizduojate gydytojo galimybes įvertinti tos šeimos finansinius nuostolius? Ar mes bankų sąskaitas turėsime pateikti ir gydytojas turės teisę reikalauti?
Iš tikrųjų atsiranda problemų su priklausomybių diagnostika, nes pagal projektą galės diagnozuoti šeimos gydytojas. O pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą psichikos ligą gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, patvirtinti galutinę diagnozę.
Atsiranda naujadarų, savo klausimu bandžiau išsiaiškinti. Pacientų klubai – kas tai yra? Aš manau, mes tikrai jų negalime tapatinti su anoniminiais alkoholikais, nes anoniminių alkoholikų veikla yra pagrįsta savanoriškumo principu. Iš esmės mes juos sugriautume, jeigu į priverstinio gydymo sistemą įrašytume kaip tokius.
Tikrai negalėsiu balsuoti už ir manau, kad iniciatoriai tikrai turėtų ką tobulinti, jeigu nori kurti tokią sistemą.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Deja, įstatymo projektui nėra pritarta. Už – 10 Seimo narių, prieš balsavo 14, susilaikė 42. Teikiamam įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta. Kolegos, ką darysime? Tobulinsime ar atmesime? Tobulinsime. Bendru sutarimu. Dėkoju.
Kolegos, numatytas posėdžio laikas baigėsi, bet turėtume pasitarti, ar pritartume mano siūlymui pratęsti posėdį 45 minutes. (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas už, vadinasi, posėdį baigtume 19 val. 25 min. (Balsai salėje) Bet baigtume visą darbotvarkę. Prašom balsuoti.
Vis dėlto dauguma nusprendė, kad posėdžio laikas yra pratęsiamas: už balsavo 42, prieš – 21, susilaikė 4. Taigi tęsiame darbą.
18.40 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-756 (pateikimas)
Kviečiu R. Martinėlį pateikti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-756. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jo esmė yra, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų įgyja statutiniai valstybės tarnautojai, sulaukę pensijos pagal tarnybos stažą. Būtų liečiamas antrosios pakopos kaupimas. Kreipėsi ne vienas statutinis valstybės tarnautojas, sulaukęs pensinio amžiaus pagal stažą valstybės tarnyboje, su pagrįstomis pretenzijomis, kad, išėję į pensiją ir niekur nedirbdami, negauna pensijų fondų išmokų, nes neturi teisinio pagrindo kreiptis, kad išmokėtų sukauptą sumą. Tuo tarpu pensijų kaupimo fondai nuolat nuskaičiuoja sukauptas lėšas, administravimo mokestį, nors sukauptos lėšos naudojamos investicijoms. Taip buvusių statutinių valstybės tarnautojų sukauptos lėšos mažėja, jiems pasinaudoti sukaupta pensija nėra galimybių. Projekto esmė yra, kad galėtų kreiptis dėl antrosios pakopos išmokų.
Yra Teisės departamento išvada, kad neprieštarauja Konstitucijai ir valstybės, savivaldybių biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos nebus naudojamos, „Sodra“ atliekant šį pakeitimą nedalyvauja, neliečiama, nes tai yra antrosios pakopos fondai, pavyzdžiui, kaip „Avivos“ draudimas. Trumpai esmė yra tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, idėja svarstytina plačiąja prasme, bet vis tiek turbūt tai yra antrosios pensijų pakopos tam tikri pakeitimai iš principo. Manytume, kad dėl šio jūsų projekto yra būtina Vyriausybės išvada.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Aš manyčiau, kadangi iš principo tai yra privačių kaupimo fondų sritis, čia Socialinio draudimo fondas nedalyvauja ir iš principo nereikia jokių valstybės ar savivaldybių, ar kitų institucijų, sakykime, valstybės, dalyvavimo šitame, pinigai niekur nepaimami iš valstybės fondų, tai tiesiog manau, kad galbūt nėra būtina Vyriausybės išvada, nes nėra tokio objekto, kad…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo už nori kalbėti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pataisyti pateikėją. Antroji pakopa yra ta pati valstybinė pakopa, tik mes atidavėme jos administravimą privatiems fondams. Bet pačiame tame įstatyme yra galimybė jį administruoti lygiai taip pat ir valstybei su tam tikra kaupimo bendrove. Tiesiog administruoja privatūs fondai, privačios bendrovės, bet galima ją organizuoti kitaip. Tai vis tiek yra valstybės pensijų sistema, tai yra mūsų priedėlis prie pensijos, kuris kaupiamas iš esmės „Sodros“ 2 % sąskaita, todėl aš tikrai apeliuoju į tai, kad vis tiek Vyriausybės išvada dėl tokio svarbaus apsisprendimo turi būti, nes tai yra sudėtinė mūsų dalis. Jeigu tie fondai, kas nors subankrutuos dėl ko nors, tai valstybė dengs tą riziką. Mes turime tą įvertinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, aš suprantu, kad po pateikimo mes galime bendru sutarimu? Taip. Ir prašome Vyriausybės išvados. Prašom per šoninį mikrofoną V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū. Gerbiama posėdžio pirmininke, prašau priimti mano nusišalinimą, nes esu pensininkas.
PIRMININKĖ. Jau sykį mūsų Etikos ir procedūrų komisija yra išaiškinusi, kaip dėl šių klausimų turi elgtis visi, kuriems sukako pensinis amžius. Kadangi čia yra ne mūsų, Seimo narių, pensininkų, o visų klausimai, tai nėra būtina.
Kolegos, pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas svarstomu klausimu yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, prašoma Vyriausybės išvados, siūloma svarstymo data yra Seimo rudens sesija.
18.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-582(3) (pateikimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-582(3). Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui jau trečiasis variantas. Yra gautos Seimo Teisės departamento išvados. Noriu pasakyti, kad jos yra redakcinio pobūdžio dėl perteklinių dalykų. Tik vienu atveju yra dėl ekspertų grupių sudarymo. Mes turime tokią teisę pagal įstatymą, bet šiuo atveju mes kalbame apie ekspertų grupės sudarymą. Taigi yra atsižvelgta į Teisės departamento išvadas ir ši komisija būtų suformuota tokios sudėties: A. Anušauskas, A. Gumuliauskas, J. Imbrasas, E. Jovaiša, V. Juozapaitis, J. Narkevičius, I. Šiaulienė, S. Tumėnas, P. Urbšys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. O, jau keturi. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar šios komisijos veiklos kryptys, turinys nesikirs su kitos tokios panašios komisijos, kur taip pat dalyvauja visuomenės atstovai, Lituanistikos paveldo ir kitų dalykų? Jūs puikiai žinote turbūt apie tą komisiją. Ar tikrai nebuvo galima čia vienai komisijai visus tuos klausimus sujungti ir spręsti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš galvoju, kad tai yra ganėtinai skirtingi dalykai. Tą galėtų paliudyti I. Degutienė. Jau vien dėl to, kad mes čia dėl istorinės atminties įamžinimo strateginių krypčių ir veiksmų planų, atmintinų metų ir kitų minėjimų, susijusių su istorine atmintimi, istorijos paveldo atminimo įprasminimo ir jo įgyvendinimo klausimų. Manau, kad dėl turinio mes turime savo labai akivaizdžią nišą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti pranešėją. Čia dėl tų straipsnių, kur rašoma, kad rūpinsis istorijos paveldo atminimu ir įprasminimu. Aš norėčiau paklausti, ar tai bus įprasmintas paveldas, ar atminimas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kiekvienas paveldas yra atminimo ženklas ir įprasminsime mes iš tikrųjų atminimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kadangi anksčiau komisijoje dalyvavo ekspertai, dabar, kiek supratau, dėl Teisės departamento išvadų tų ekspertų neliko, kaip bus pasitelkiami, kokiu būdu tie ekspertai bus pasitelkiami į komisiją?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš norėjau pasakyti ir paminėjau, matyt, nelabai aiškiai. Pasakiau, kad Seimo departamento yra tarsi perteklinis, bet mes manome, kad vis dėlto komisiją turi sudaryti ekspertai. Čia yra kalbama apie ekspertines grupes. Mes turėsime iš visuomenės atstovų, iš profesionalių įstaigų ekspertus, kurie mums padės rengti štai šituos svarbius projektus minėtais klausimais. Mes sudarysime grupes, jie turės mums nurodyti kryptis kaip ekspertai ir pateiks mums svarstyti. Štai toks yra darbo planas, nes kitaip, jeigu mes, Seimo nariai, pradėsime kiekvienoje komisijoje dirbti, tai mes nespėsime daryti kitų savo darbų. Todėl norime, kad šalia būtų ekspertų grupės kaip patarėjai mums. Tai būtų profesionalu ir, sakyčiau, gana efektyvu.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mielas Eugenijau, nekyla jokių abejonių dėl šios komisijos puikių, gerų intencijų ir tų žmonių, kurie yra šioje komisijoje, puikaus pasiruošimo atlikti papildomai svarbų istorijos metmenų grąžinimo ir moralinių atsparos taškų grąžinimo į lietuvių tautos sąmonę, kuri 50 metų buvo blokuojama. Viena iš tų dalių yra netekusi savo atstovavimo, karo metu žuvo ir ji dabar Lietuvoje nėra politinis faktorius per rinkimus. Tie žmonės, kurie buvo suvaryti į duobes miesteliuose ir miestuose, yra bebalsiai. Ar mes toje komisijoje turėtume galimybę, dar papildomai grįžę prie šio klausimo, turėti pamąstymus jums puikiai žinomu, turbūt pakankamai svarbiu Lietuvos istorijai klausimu, susijusiu su masinėmis žudynėmis Lietuvoje, juo labiau kad tų žmonių įnašas yra didžiulis? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū. Labai teisingas ir jaudinantis klausimas. Kadangi jau buvo tokia seniūnų valia sudaryti iš devynių grupę ir pagal seniūnų valią buvo paskirstytos kvotos, visa tai buvo įgyvendinta. Aš manau, jeigu mums pavyktų priimti šitą projektą, tada mes tikrai visi inicijuosime papildomą, pavyzdžiui, jūsų, gerbiamas Emanueli, įtraukimą į šitą komisiją, nes jūs būtumėte čia labai naudingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Kolegos, ar po pateikimo galime bendru sutarimu? Galime. Taigi pritariame bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu lieka Švietimo ir mokslo komitetas.
18.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-829 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-829. Pateikimo stadija. Pranešėjas – R. Karbauskis. Prašau. Ar J. Džiugelis? Prašom pateikti komisijos sudarymo projektą.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, šiandien turime neeilinę dieną, kai galime atsigręžti į dešimtadalį Lietuvos gyventojų, piliečių, nes būtent tiek žmonių Lietuvoje turi negalią. Apie 300 tūkst. žmonių Lietuvoje turi negalią ir jų šeimos narių klausimus spręstų ši komisija. Komisija yra sudaryta iš kiekvienos frakcijos po narį, todėl kviečiu jus pritarti šiai komisijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar ši iniciatyva nerodo, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovai – gerbiami A. Sysas ir kolega T. Tomilinas yra nedėmesingi neįgaliųjų reikalams, kad reikia kurti atskirą komisiją? Jeigu mes laikysimės tokios praktikos, kad norime kokiems nors jautriems konkretaus komiteto klausimams parodyti išskirtinį dėmesį, tai galbūt, sakykime, netrukus turėtų gimti iniciatyva įkurti Pensininkų reikalų komisiją, nes turbūt visi sutiksime, kad pensininkų socialinė padėtis tikrai yra blogai išspręsta, taip pat nepakanka dėmesio. Kaip čia yra? Kodėl komitetas nesusitvarko su tomis problemomis ir, matyt, neparengia reikiamų teisės aktų, kaip reikiant nepasirūpina?
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ne, ši iniciatyva nėra dėl to, kad komitetas nesusitvarko. Tiesiog reikia suprasti, kad šis komitetas negali rūpintis… Sakykime, neįgaliųjų klausimai yra ne tik šio komiteto prerogatyva. Užduočiau klausimą, ar neįgalieji neserga, ar neįgaliesiems nereikia eiti į švietimo įstaigas? Supraskite, komisija tikrai atliks parlamentinę kontrolę visų departamentų ir ministerijų, kurios yra atsakingos už Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Todėl ši komisija būtina Lietuvai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų, jeigu nuo komisijų skaičiaus priklausytų gyvenimo lygis vienos ar kitos grupės, tai galėtume sukurti po komisiją dėl vieno ar kito atvejo. Deja, daugiausia priklauso nuo finansų ir valstybės galimybės skirti finansų tam tikram sektoriui. Iš tiesų tokios komisijos paprastai kainuoja. Nežinau, galbūt nebus finansuojamas pats komisijos pirmininkas, bet administraciniai resursai vis tiek reikalingi. Aš norėčiau paklausti, kokie tos komisijos kaštai su visomis išlaidomis? Ačiū.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Komisijos kaštai, ko gero, nėra tokie kaip naują infrastruktūrą kurti Lietuvoje. Mes kalbame apie komisijos sudarymą iš dešimties Seimo narių, kurie nori dirbti šioje komisijoje. Tie kaštai iš tikrųjų yra labai maži. Tiesą pasakius, aš net nežinau, kiek komisijos pirmininkas už tai galėtų gauti, ir komisijos nariams tokių klausimų net nekilo, nes čia, ko gero, yra vertybinis klausimas, kad tie dalykai – būtent Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai pajudėtų Lietuvoje. Turiu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra ratifikavusi Neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 metais, ir praeitais metais Lietuva teikė alternatyviąją ataskaitą Jungtinėms Tautoms. Bemaž iš 60 pastabų Lietuvai tik trys buvo įvertintos teigiamai. Tai rodo, kad per 27 nepriklausomybės metus Lietuva labai mažai deda pastangų neįgaliųjų problemoms spręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš ne prieš komisiją, nors puikiai suprantu, kad žmonės, dirbantys Seime, būdami kelių komisijų nariais, o jų darbo laikas kaip paprastai sutampa, susiduria su problemomis eidami į vienas ar kitas komisijas. Šiuo atveju tai irgi bus problema.
Nutarimo 4 straipsnyje yra tokie žodžiai „prašyti Seimo kanclerės skirti komisijos sekretorę“. Jeigu jau patvirtiname komisiją, tai, aišku, mes įpareigojame Seimo kanclerę skirti žmogų, kuris atsakingas už komisijos darbų tvarkymą. Tiesiog dėl to paties žanro kartais atrodo, kad kanceliarija vadovauja Seimui, o ne Seimas kanceliarijai.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Suprantu, ačiū už pastabas. Iš tikrųjų prašymas ne diktatoriaus ranka buvo rašytas, todėl prašau, o ne reikalauju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausiantis R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip teikęs būdamas ministru šią konvenciją ratifikuoti, puikiai suprantu, kad tai yra gana kompleksinis požiūris. Motyvai iš šios pusės aiškūs, bet žiūrint iš mūsų Seimo statuto ir mūsų Seimo darbo specifikos, mes kuriame tas papildomas komisijas, kurios iš principo yra papildomas žmonėms darbas, ir tas dėmesys, aišku, tose komisijose yra kur kas mažesnis negu pagrindiniame komitete. Tai yra realija, galbūt ten pirmininkas tiktai šiek tiek aktyvesnis būna.
Jeigu žiūrėtume pagal siekiamą rezultatą, ar nebūtų vis dėlto prasmingiau plėsti Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir jame kurti tam tikrą struktūrą – pakomitetį, kuris rūpintųsi, aišku, su visomis komiteto galiomis, visu personalu ir patarėjais, su viskuo? Tai, mano galva, būtų ženkliai rezultatyvesnis būdas, negu dabar mes sukursime komisiją, nes tų komisijų įtaka, kaip rodo ilgametė praktika, nėra tokia didelė mūsų priimamiems sprendimams, o apsiriboja daugiau deklaracijomis. Ar jūs svarstėte šitą variantą?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Šito varianto nesvarstėme. Aš tiktai galiu patikinti, kad komisija yra kuriama būtent tam, kad ypač didelis dėmesys būtų skiriamas dešimtadaliui Lietuvos piliečių, kaip ir sakiau.
Dar noriu pakartoti, kad neįgaliųjų temos nėra vien tiktai vienos ministerijos ar vieno komiteto klausimai. Todėl čia reikia kompleksinio požiūrio, reikia tarpžinybinio bendradarbiavimo. Dėl to ir yra šita iniciatyva kurti šią komisiją. Ji aktyviai veiks. Manau, tada Lietuva galės tikrai daryti tuos darbus, kuriuos yra įsipareigojusi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakyta į visus klausimus. Ar, kolegos, galime bendru sutarimu pritarti, ar norite balsuoti? Balsuojame. Prašau balsuoti. Kas pritariate, – už, kas turite kitą nuomonę, – balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 55 Seimo nariai, susilaikė 5, prieš nėra. Po pateikimo Seimo nutarimui yra pritarta. Pagrindiniu komitetu skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
19.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-831 (pateikimas)
5 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-831. Pranešėjas – R. Karbauskis.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes manome, kad tai yra politiškai gana svarbus klausimas ir būtų gerai, kad ir visuomenė girdėtų šį svarstymą. Todėl frakcijos vardu mes prašome pertraukos iki kito posėdžio. Nepritariame, kad štai tokie opozicijos teises pažeidžiantys projektai būtų nukeliami į vakarą, kai jau niekas nebegirdi, niekas nebeseka. (Balsai salėje) Tuo labiau kad ir posėdžio laikas yra seniai pasibaigęs.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra prašymas daryti pertrauką. Reikia balsuoti. Prašau balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš.
Už – 19, prieš – 43, susilaikė 2. 45. Yra penktadalis. Vadinasi, pertrauka iki kito posėdžio.
19.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-832(2) (pateikimas)
6 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-832(2). Pranešėjas – R. Karbauskis. Prašau į tribūną. (Balsai salėje) Nėra logikos, ar ne? Bet buvo prašyta tik dėl vieno klausimo pertraukos. Prašom pateikti. (Triukšmas salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš manau, kad ir pats pranešėjas nebūtų linkęs kurti naujos komisijos, jeigu nebūtų sprendimo dėl pirmosios. Šiuo atveju elkimės logiškai.
PIRMININKĖ. Galioja dėl abiejų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laikykime, kad tai susiję klausimai.
PIRMININKĖ. Laikykime. Ačiū. Kolegos, kiek žinau, dėl 7 rezervinio klausimo, dėl Seimo energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo, nėra pranešėjo.
19.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-814 (pateikimas)
Lieka du paskutiniai klausimai. 8 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-814.
Pranešėjas – V. Gailius. Prašom į tribūną.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šių metų gegužės 24 dieną bendro Antikorupcijos komisijos ir Audito komiteto posėdžio metu buvo išklausyta Valstybės kontrolės ataskaita ir apsispręsta dėl iniciatyvos suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ištirti elektroninės sveikatos sistemos kūrimo etapus.
Jums pateikiu nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektą. Nutarimo atsiradimą sąlygojo audito ataskaita, kurioje aptarti visi trys bandymai įdiegti elektroninę sveikatos sistemą Lietuvoje. Pirmas bandymas 2005–2006 metais. Pasaulio banko, Europos Sąjungos investicijos kartu su valstybės biudžeto ir kitų šaltinių – 4, beveik 5 mln. eurų. Antras bandymas – 2007–2008 metai, beveik 5 mln. eurų Europos Sąjungos paramos kartu su biudžeto lėšomis. Trečias bandymas – 2012–2015 metai, jau kalbama apie 30 mln. eurų. Žiūrėdami į kitą finansinę perspektyvą, ar bandome dar kartą, ar bandome išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad ne visa apimtimi šiandien mes naudojamės šia sistema?
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės sistemos atsiradimą sąlygoja ne veiklos poreikiai, o finansavimo galimybės – yra pinigų, reikia juos išleisti. Kuriant tolesnius sveikatos sistemos plėtros planus, kartojamos ankstesnio laikotarpio klaidos: trūksta kokybinių kriterijų, nesukurti sistemos naudojimo, skatinimo, sankcijų mechanizmai, planuojami nepasiteisinantys telemedicinos sprendimai, nepakankamai užtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas, projektai vykdomi laikantis ne visų teisės aktuose nustatytų informacinės sistemos gyvavimo ciklo etapų, atskiri finansavimai skiriami panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams.
Ir pati sistema turi trūkumų. Galutiniai vartotojai dėl sistemos netobulumo ir ydingumo nenoriai naudojasi šia sistema. Iš esmės neįvardytos priežastys iki šiol, nors nuo pat pirmojo etapo parlamentinės kontrolės mechanizmai veikia, tačiau ne visai, ir mes šiandien neturime atsakymų, kodėl šita sistema tinkamai neveikia, o kaip jau minėjau, asignavimų panaudota daug ir atsakomybės nėra.
Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Pirmasis klausia A. Kubilius. (Balsas salėje: „Nėra.“) Nėra. R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pranešėjas puikiai ir išdėstė visą problemą, kad pirmas ir antras NESSʼas neveikia, trečias projektas iš tikrųjų veikia su trikdžiais. Aš noriu paklausti dėl trečio projekto vertinimo rezultatų, kadangi iki 2020 metų vertinami trečiojo etapo rezultatai, tai galbūt būtų, sakykime, tarpinių rezultatų vertinimas, nes tie rezultatai bus vertinami iki 2020 metų?
Iš tikrųjų pagrindinė problema – tai ESPBI bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas, kuris veikia, tiksliau, neveikia per Registrų centrą, ir funkcionalumai to projekto, kad ir trečio, pirmi du visai neveikia, tik autonominiu lygiu, veikia pačių įstaigų viduje ir nėra ryšio. Tai iš tikrųjų labai didelė problema. Pritardamas komisijos sukūrimui, noriu pakviesti visus, kad pritartų ir palaikytų. Tiktai mano būtų toks klausimas dėl tų rezultatų siektinumo, kadangi vertinimas vyks ilgesnį laiką, tai čia daugiau galbūt būtų procedūriniai dalykai.
V. GAILIUS (LSF). Taip, gerbiamas kolega, jūs, kaip medikas, pasakėte priežastis, kodėl reikia išsiaiškinti mano paminėtas aplinkybes, ir, formuodami klausimyną, mes atsižvelgiame į jūsų išsakytas abejones ir netraktuojame, ir nedarome išankstinių išvadų, neformuojame nuostatos, kad sistema visiškai neveikia. Ačiū jums už palaikymą ir už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis prelegente, o jums nekeista, kad sunaudojus tokias lėšas ir Valstybės kontrolei jau du kartus konstatavus, kad tai buvo probleminiai, net neanalizuojama, dėl ko, nesėkmių priežastys, negalint atmesti ir galimai nusikalstamų veikų, iš tikrųjų nebuvo nė vieno atsakingo asmens ar institucijos?
V. GAILIUS (LSF). Taip, turbūt tai irgi bus, jeigu bus patvirtintas Seimo nutarimas, mūsų komisijos uždavinys įvertinti ir kontrolės institucijų veiksmus. Mes kalbame apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, tai logiška, kad tai yra atitinkamos agentūros kompetencijos sritis. O kaip minėjau, vykdant parlamento kontrolę ne kartą buvo parlamento iniciatyvų gauti teisėsaugos vertinimą. Turbūt mums bus galimybė susipažinti ir su argumentais, kodėl nebuvo vertinta, kodėl nebuvo įžvelgtas vienoks ar kitoks galimas nusikalstamos veikos epizodas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Ar atsisakote?
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo pritariu, kad reikia ištirti tokius dalykus, kurie atrodo nelabai skaidrūs, ir sistema neveikia. Bet vis dėlto Seimo nariai neturi turbūt tyrimo kompetencijos ir praktikos, ir patirties. Ar ne geriau pavesti Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri galėtų iš karto patraukti atsakomybėn kaltus už tai? Tuo labiau politinės atsakomybės… Tai buvo praeityje, jau iš ko nors reikalauti sudėtinga, dabar tiktai galime baudžiamosios, administracinės ar kažkokios atsakomybės… Kaip jums atrodo, ar nebūtų efektyviau toks kelias, kad mes kreiptumės į STT, prašydami ištirti?
V. GAILIUS (LSF). Tai nėra projektas, kuris iš esmės jau daro išvadą, kad yra padaryta nusikalstama veika. Aš neatmetu galimybės, jeigu komisija per tyrimą nustatys atskirus galimus nusikalstamos veikos epizodus, jeigu nebus suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, komisijos sprendimu kreiptis į teisėsaugos instituciją ir atlikti vertinimą, bet palikti šitą situaciją neįvertintą, aš manau, būtų neatsakinga. Mano nuomone, tai iš tikrųjų yra parlamentinės kontrolės objektas, parlamentinės kontrolės turint tam tikrus specialius įgaliojimus. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, ar jums neatrodo, kad šitas tyrimas turėtų įvesti tam tikrą praktiką ir mūsų Seimo, kaip kontrolės institucijos, vaidmens? Aš puikiai atsimenu visus etapus, nes bent dviejuose teko pačiam dalyvauti, kai Seimo Antikorupcijos komisija yra padariusi labai aiškias išvadas, kad lėšos panaudotos neefektyviai, buvo paprašyta visą tą dalyką įvertinti, nedaryti klaidų, buvo pažadėta, ir niekas nepadaryta. Po antrojo etapo buvo tas pats – vėl įvertinti, nedaryti klaidų, išaiškinti, kas priėmė tuos sprendimus, ir trečiame etape, žiūrime, vėl panašiai vyksta visi tie dalykai, o atsako faktiškai jokio, reakcijos į Seimo kontrolę nėra. Tai man atrodo, vieną kartą turbūt reikėtų baigti su tais precedentais, kai tiesiog ignoruojama Seimo, kaip parlamentinės kontrolės institucijos… Nėra jokios reakcijos galutiniame etape.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už papildomus argumentus, kurių taupydamas jūsų visų laiką neišsakiau. Jūsų argumentai patvirtina mūsų siekį, kad tokia komisija būtų sudaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Po pateikimo argumentus už nori išsakyti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jau ne pirmą kadenciją dėl e. sveikatos projekto tęsiasi viešos diskusijos, dėl to, kiek ta sistema veikia, neveikia, kas čia kaltas. Tai gal tikrai vieną sykį reikia padėti tašką, tai padaryti. Antikorupcijos komisijai tikrai nepakenks tie specialūs įgaliojimai tam, kad būtų galimybė apklausti ir išsikviesti į posėdį privačius asmenis, kad būtų jiems atitinkamos pareigos, todėl aš kviečiu pritarti ir laukti komisijos konkretaus atsakymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, gal bendru sutarimu galime pritarti? (J. Razma: „Balsuojam!“) Balsuojam. Prašau, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo: už – 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Yra Teisės departamento pastabų, aš manau, kad Antikorupcijos komisija pati iki svarstymo šį klausimą detaliai sutvarkys ir pristatys. Ir per dešinį mikrofoną – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Kada mes svarstėme Istorinės atminties komisiją, Neįgaliųjų komisiją, buvo numatyti ne tik pateikimai, bet svarstymai ir priėmimai. Tai aš tiesiog siūlyčiau grįžti prie tų klausimų ir, kaip numatyta, priimti tuos sprendimus.
PIRMININKĖ. Deja, kolege, negalėsime – Statutas numato trijų valandų pertrauką. Šiandien nieko nebus.
19.19 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Donato Jančaro peticijos“ (projektas Nr. PNP-21) priėmimas
Ir baigsime šios dienos darbotvarkę Seimo protokoliniu nutarimu „Dėl Donato Jančaro peticijos“ (projektas Nr. PNP-21). Pranešėjas – P. Čimbaras. Jis jau tribūnoje. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau D. Jančaro peticiją „Dėl prievolės registruoti šunis, kates ir šeškus Gyvūnų augintinių registre“. Balsuojant, kad reikia tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą, komisijos nariai 4 buvo už, prieš (…), 1 susilaikė, todėl balsai pasiskirstė po lygiai, pirmininko balsas buvo lemiamas, buvo atmesta.
Pagrindiniai tokio sprendimo argumentai yra tokie, kad gyventojai turi teisę patys savanoriškai nuspręsti, ar jie nori registruoti savo augintinius, ar ne, kad būtina šviesti visuomenę ir didinti jos sąmoningumą, tinkamai prižiūrėti savo augintinius.
Taip pat būtina paraginti savivaldybes aktyviau ir atsakingiau spręsti šunų, kačių ir kitų augintinių priežiūros, laikymo kontrolės problemą. Minėtų gyvūnų ženklinimas sukelia nemažai nepatogumų, ypač nepasiturintiems, vyresnio amžiaus, nuošalių vietovių žmonėms. Šiuos gyvūnus tenka vežti į veterinarijos kliniką arba kviesti veterinarą į namus, o tai brangiai kainuoja, todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už argumentus nori sakyti K. Mažeika. Prašome. Ar jūs kalbėsite?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš trumpai, nesupratau, ar mes už tai, kad būtų atmesta, ar už tai, kad… (Balsai salėje) Aš tiesiog dėl bendro vaizdo. Iš principo ta problema yra. Šiandien, žinome, savivaldybės skiria tikrai didelius pinigus tam, kad išmaitintų ir sukurtų bent minimalius namus toms benamėms katėms. Ženklinimas iš dalies išspręstų tą problemą, nes galėtume identifikuoti, kas išmeta. Tiesiog tai problema ateičiai, manau, kad tikrai turėsime išspręsti tą problemą ir negalime to numesti ant savivaldybių pečių. Išties, kolegos, turime ateityje susimąstyti ir spręsti šitą problemą iš esmės.
PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu, kolegos, galime pritarti komisijos siūlymui? (Balsai salėje) Drąsiai, bet yra norinčių balsuoti. Gerai, balsuojame. Paskutinis šios dienos balsavimas. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsuojant balsai pasiskirstė: už – 42, prieš – 4, susilaikė 12. Bet komisijos pozicijai yra pritarta. (Šurmulys salėje)
Kolegos, šios dienos… (Balsai salėje) Atmesti. Yra pritarta atmetimui. Komisijos siūlymui atmesti pateiktą siūlymą yra pritarta.
19.22 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, šios dienos darbotvarkę mes baigėme, bet turiu dar jums paskelbti Užsienio reikalų komiteto informaciją dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimo. Užsienio reikalų komitetas nutarė siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Arabijos pusiasalio regiono valstybėmis, taip pat siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Vakarų Balkanų regiono valstybėmis ir siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Čekijos Respublika. Tokia informacija.
Seimo narių pareiškimų neturime. Skelbiu birželio 13 dienos Seimo posėdį baigtą. (Gongas) (Balsai salėje) Gero vakaro! (Balsai salėje)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.