LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363,
faks. (8 5) 212 4335, el. p. sumin@sumin.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589
 |
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, VĮ „Regitra“, Lietuvos transporto saugos administracijai, AB „Via Lietuva“, VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai, Lietuvos savivaldybių asociacijai |
2024-07- Nr.
Į Nr. |
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pakartotinai teikia išvadoms gauti pagal suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus patikslintą ir papildytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).
Nutarimo projekto tikslas – numatyti būtinus Kelių eismo taisyklių[1] (toliau – KET) pakeitimus eismo saugumui užtikrinti ir eismo organizavimo būdams patobulinti.
Nutarimo projekte inicijuojami šie KET pakeitimai:
Nutarimo projekto 1.1 papunktis. Susisiekimo ministerija pastaruoju metu gauna paklausimų dėl važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ribų nustatymo, kai šalia kelio esančios teritorijos išvažiavime yra išplatėjimai ir važiuojamosios kelio dalies kraštų užapvalinimai. Atsižvelgiant į kylančius neaiškumus, siūloma keisti sąvoką „važiuojamųjų kelio dalių sankirta“ ir nustatyti, kad minėti važiuojamosios kelio dalies išplatėjimai ir užapavalinimai, nustatant važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, nevertinami.
Nutarimo projekto 1.2 papunktis. KET 49 punkto pakeitimu atsisakoma perteklinių įpareigojimų keleiviams ir nustatomas bendro pobūdžio reikalavimas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių maršrutinio transporto priemonei atvykstant į stotelę.
Nutarimo projekto 1.3 papunktis. KET 234.5 papunktyje nustatytas vienas iš atvejų, kada motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama – jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Tačiau kituose KET punktuose nėra paaiškinta, kokiu atveju transporto priemonės gale privalu pritvirtinti avarinio sustojimo ženklą. Siūloma papildyti KET 92 punktą ir nustatyti, kad „jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė šviesos signalizacija, norint tęsti judėjimą transporto priemonės gale privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas“.
Nutarimo projekto 1.4 papunktis. Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos iniciatyva KET 117 punkto pakeitimu sprendžiama praktinė situacija kelyje, kai priešingų krypčių eismo juostas kelyje skiria ištisinė linija, o automobilio važiavimo eismo juostoje yra tam tikra kliūtis (įvykęs eismo įvykis, nuvirtęs medis, sugedęs ar neleistinoje vietoje pastatytas automobilis ir pan.). Galiojantys KET reikalavimai draudžia minėtose situacijose kirsti ištisinę ženklinimo liniją. Susisiekimo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir VĮ „Regitra“ atstovai darbo tvarka aptarė galimus KET pakeitimus ir pasiūlė KET 117 punkto antrą sakinį papildyti išimtimi, kad kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama ne tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais, bet ir „išskirtinėje situacijoje, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai dėl kurių eismas neįmanomas), kai tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams“. Ši nuostata taip pat galiotų dėl nukreipimo salelių kirtimo.
Nutarimo projekto 1.5 papunktis. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos dviratininkų bendrijos ir Lietuvos dviračių sporto federacijos raštu[2] pateiktą siūlymą, kitų dviračių entuziastų ir organizacijų nuomonę, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros rekomendaciją ir kitų valstybių (Vokietijos, Ispanijos, Belgijos, Portugalijos, Arijos ir kt.) praktiką, siūlo KET 126 punkte nustatytą rekomendaciją dėl šoninio atstumo apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus tarp transporto priemonių palikimo keisti privalomu reikalavimu, taip pat nustatyti, kad šis reikalavimas būtų taikomas pėsčiųjų apvažiavimo atveju. Siūloma KET 126 punkte nustatyti, kad „motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h“. Be to, siekiant lengvesnio praktinio reikalavimo įgyvendinimo nustatoma, kad „reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant skirtingomis važiuojamosios dalies juostomis“ (pavyzdžiui, dviračiui ir automobiliui važiuojant skirtingomis eismo juostomis arba dviračių juosta ir eismo juosta ir pan.).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos siūlymu KET 126 punktas papildytas reikalavimu, kad „važiuojant 100 km/h ar didesniu greičiu, atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės privalo būti ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais“. 2023 m. įvyko 176 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu susidūrė ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės, kai iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Šių eismo įvykių metu 8 žmonės žuvo (magistraliniuose ir krašto keliuose po 3 žmones) ir 209 buvo sužeisti.
Nutarimo projekto 1.6 papunktis. Atsižvelgiant į dažnėjančius atvejus, kai automobiliai ir jų priekabos paliekamos stovėti intensyvaus eismo dvipusio eismo keliuose iš keturių ir daugiau eismo juostų arba keliuose su skiriamąja juosta važiuojamosios dalies pakraštyje ar kelkraštyje, tam nepritaikytoje vietoje, ir tai kelia grėsmę eismo saugumui, Policijos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės siūlymu, KET 150 punktas, nurodantis vietas kuriose sustojimas ir stovėjimas draudžiamas, papildomas nauju papunkčiu, draudžiančiu „kelio iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena važiavimo kryptimi ruože, kuriame važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu, arba sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse“.
Nutarimo projekto 1.7 papunktis. KET 151 punkte nėra aiškaus termino, per kiek laiko vairuotojas privalo pašalinti transporto priemonę nuo kelio, todėl taikyti priverstinį nuvežimą ir patraukti už kelio ribų kelyje ilgai paliktas priverstinai sustojusias transporto priemones yra sudėtinga. 2024 m. balandžio 7 d. kelyje Kaunas–Marijampolė įvykęs eismo įvykis, kai į ilgiau nei parą kelkraštyje priverstinai sustojusį ir stovėjusį vilkiką atsitrenkė kitas ta pačia kryptimi važiavęs vilkikas. Šio eismo įvykio metu žuvo į stovėjusią transporto priemonę atsitrenkusio vilkiko keleivis.
Atsižvelgiant į tai, Policijos departamentas pasiūlė keisti KET 151 punktą ir nustatyti, kad priverstinio sustojimo atveju, ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo pašalinti transporto priemonę nuo kelio kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 valandas nuo priverstinio sustojimo pradžios. Manytina, kad nustatomas protingas ir pakankamas laiko terminas, per kurį būtų galima pašalinti lengvąją ar krovininę transporto priemonę nuo kelio, net ir iš nuošaliau (toliau nuo gyvenviečių) esančių kelio ruožų.
Nutarimo projekto 1.8 papunktis. Atsižvelgiant į pasitaikančius atvejus, kai daugiabučių namų kiemuose parkuojamos krovininių automobilių priekabos ir tai sukelia nepatogumų šių namų gyventojams, siūloma papildyti KET 176.3 papunktį atitinkamu draudimu, kad gyvenamojoje zonoje (tuo pačiu ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose) draudžiama palikti stovėti ne tik didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, bet ir didesnes kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės priekabas.
Nutarimo projekto 1.9.1 papunktis. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros siūlymu kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ papildytas nauju variantu, kuriuo ženklinamos važiuojamosios dalies laikinos išsišakojimo vietos ar laikinos eismo juostų išsiskyrimo vietos.
Nutarimo projekto 1.9.2 ir 1.9.4 papunkčiai. Siūloma patikslinti KET 1 priedo 5 ir 81 punktus, kad vairuotojas, spręsdamas dėl galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų draudimų ir nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 galiojimo, turi vadovautis jam skirtais (jo važiavimo kryptimi įrengtais) kelio ženklais, o ne esančiais šalutiniame kertamame ar prisijungiančiame kelyje. Pakeitimai tikslinamojo pobūdžio ir esminių principų dėl KET nustatyto kelio ženklų galiojimo zonos nustatymo nekeičia.
Nutarimo projekto 1.9.3 papunktis. Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatyme įtvirtinta, kad mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą. Šio įstatymo 6 straipsnyje 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija tvirtina mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, o 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas. Siekiant apie šias zonas tinkamai informuoti eismo dalyvius būtina reglamentuoti šių zonų ženklinimą. Todėl siūlomi nauji draudžiamieji kelio ženklai Nr. 561 „Mažos taršos zona“ ir Nr. 562 „Mažos taršos zonos pabaiga“, kurie būtų įrengiami savivaldybės tarybos nustatytoje miesto teritorijoje. Konkrečias dalyvavimo šios zonos eisme sąlygas (bus ribojamas ar visai draudžiamas taršių transporto priemonių eismas, kokių Euro klasių ir kt.) nustatys kiekviena savivaldybė atskirai ir informuos apie tai eismo dalyvius pasirinktu būdu.
Nutarimo projekto 1.9.5.1 papunktis. Siekiant aiškiau informuoti ir neklaidinti eismo dalyvių siūloma skirti kokiu kelio ženklo „Automatinė eismo kontrolė“ variantu kelio ruože ženklinami stacionarūs (nekilnojami) prietaisai, fiksuojantys nustatyto greičio režimo pažeidimus, ir kokiu kelio ženklu ženklinami stacionarūs (nekilnojami) prietaisai, fiksuojantys kitus Taisyklių pažeidimus.
Nutarimo projekto 1.9.5.2 ir 1.9.6. papunkčiai. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, matydama poreikį aiškiau ženklinti kelio darbų vietas, pasiūlė nustatyti naują kelio ženklą „Eismo kryptys kelio darbų vietose“. Be to, siekiant lanksčiau naudoti kelio ženklų ir papildomų lentelių derinius, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra pasiūlė keisti papildomų lentelių Nr. 812 „Galiojimo kryptis į dešinę“, Nr. 813 „Galiojimo kryptis į kairę“ ir Nr. 814 „Galiojimo kryptis į abi puses“ aprašymus, panaikinant šiuose aprašymuose paminėtus kelio ženklų, su kuriais gali būti naudojamos papildomos lentelės, numerius.
Nutarimo projekto 1.9.6.4 papunktis. Siūloma keisti papildomos lentelės Nr. 851 pavadinimą ir aprašymą, taip pat nustatyti, kad kartu su kelio ženklu „Degalinė“ naudojamoje papildomoje lentelėje gali būti nurodomos alternatyviųjų degalų rūšys. KET 1 priede pateikiamas papildomos lentelės Nr. 851 „Degalų rūšys“ su alternatyviųjų degalų rūšimis pavyzdys (papildomas kelio ženklo variantas).
Nutarimo projekto 1.9 papunktis. Siekiant teisinio aiškumo KET 3 priedo 1.14 papunktis, reglamentuojantis dviračių pervažos ženklinimą, pildomas nuostata, kad „dviračio, motorinio dviračio ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui leidžiama užvažiuoti ant dviračio pervažos ženklinimo“.
Nutarimo projektas buvo teiktas išvadoms gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijai, AB „Via Lietuva“, AB „Regitra“, VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. Taip pat gauta Vairavimo mokytojų gildijos išvada.
Dėl Vairavimo mokytojų gildijos, AB „Regitra“ ir Lietuvos savivaldybių asociacijos persiųstų Vilniaus miesto savivaldybės pastabų, į kurias atsižvelgta iš dalies arba neatsižvelgta, pridedama derinimo pažyma.
Nutarimo projektas tiesiogiai Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[3] nuostatų neįgyvendina, tačiau atitinka siekius priimti sprendimus, kurie sudarytų sąlygas diegti saugaus eismo gerinimo priemones, užtikrinti eismo saugumą visų rūšių transporto dalyviams.
Nutarimo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Nutarimo projekte naujų terminų nenustatoma.
Nutarimo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje ir visi suinteresuoti asmenys gali teikti pastabas ir pasiūlymus.
Nutarimo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (vadovas Dmitrijus Bialas, tel. +370 659 17473, el. p. dmitrij.bial@sumin.lt) vyresnysis patarėjas Andrius Karnilavičius (tel. +370 659 15833, el. p. andrius.karnilavicius@sumin.lt).
PRIDEDAMA:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir jo lyginamasis variantas, 8 lapai.
2. Derinimo pažyma, 6 lapai.
|
Susisiekimo viceministras |
|
Julius Skačkauskas |
|
A. Karnilavičius, tel. +370 659 15833, el. p. andrius.karnilavicius@sumin.lt |