LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1378
2022-06-01 Nr. 103-P-27
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės: Edita Bishop – Psichikos sveikatos skyriaus patarėja, Aušrinė Storpirštienė – Teisės skyriaus patarėja, Inga Laniauskienė – Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji patarėja, Violeta Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė, Rugilė Zmitrevičiūtė – VšĮ „Stebėk teises“ organizacijos savanorė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-08 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma nustatyti, kad pacientas, svarstantis nėštumo nutraukimą, patyręs persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti tam tikrą sveikatos apsaugos ministro patvirtinto turinio informaciją apie teikiamą pagalbą ir konsultacijas. Siūloma nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti baigtinį asmenų, turinčių teisę gauti tokią informaciją, sąrašą. Pažymėtina, kad krizinis nėštumas gali būti suprantamas ir kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę, o taip pat situacijos, kurių metu paaiškėja būsimo vaikelio raidos trūkumai, įvyksta priešlaikinis gimdymas ar persileidimas, vaikelis miršta netrukus po gimimo, o taip pat ir pogimdyminės depresijos. Atsižvelgiant į tai, siūlomas nustatyti toks siauras ir baigtinis krizinį nėštumą išgyvenančių asmenų ratas yra nepagrįstas. Taip pat siūlytina apskritai apibrėžti sąvokos „krizinis nėštumas“ turinį, nes jis jokiame teisės akte nėra nustatytas. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks (kuris) sveikatos priežiūros specialistas turėtų pateikti projekte numatytą informaciją apie teikiamą pagalbą. Galbūt turimas omenyje, pacientą gydantis gydytojas ar konkrečias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su esamu (ar buvusiu) nėštumu, teikiantis gydytojas. Trečia, vietoj formuluotės „patyręs nėštumo nutraukimą“ įrašytina formuluotė „kuriam buvo atliktas nėštumo nutraukimas“. Ketvirta, vietoj formuluotės „informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę – „informaciją dėl pagalbos ir konsultavimo teikimo krizinį nėštumą išgyvenantiems asmenims“. |
Pritarti. |
|
|
1.2 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-08 |
2 |
|
N |
2. Pažymėtina, kad įstatymams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma tinkamai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti 2 straipsniu, nustatančiu vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, pakankamą poįstatyminiams teisės aktams parengti ir patvirtinti. Be to, 2 straipsnyje reikėtų įtvirtinti ne tik įstatymo įsigaliojimo, tačiau ir įstatymo įgyvendinimo nuostatas (įsigaliosiančiomis iš karto po įstatymo paskelbimo), kuriomis sveikatos apsaugos ministrui būtų pavesta iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. |
Pritarti. |
|
|
1.3 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-08 |
1 |
|
|
3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: - turėtų būti patikslinta įstatymo priėmimo data; - projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi:“. |
Pritarti. |
|
|
2. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-03-24 |
|
|
* |
Įvertinę Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1378 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime.
|
Atsižvelgti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
VšĮ Stebėk teises, 2022-05-05 Nr. g-2022-3975 |
|
|
* |
VšĮ „Stebėk teises“ – nevyriausybinė organizacija (toliau – Organizacija), siekianti prisidėti prie žmogaus teisių, lyčių lygybės ir nediskriminacijos užtikrinimo, kreipiasi dėl nėštumo nutraukimo prilyginimo kriziniam nėštumui. 2022 m. balandžio 28 d. LR Seimas patvirtino LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5-ojo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1378 (toliau - Įstatymo projektas) teikimą. Įstatymo projektu siūloma papildyti 5-ąjį straipsnį 7-ąja dalimi, ją išdėstant taip: ,,Pacientas, svarstantis nėštumo nutraukimą, patyręs persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. <...>”.[1] Atkreipiame dėmesį, jog nėštumo nutraukimas yra moters teisė į sveikatą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir kūno autonomiją, kuri turi būti tinkamai bei efektyviai įgyvendinama. Atitinkamai, moteris turi teisę į profesionalių, objektyvių ir nediskriminuojančių sveikatos paslaugų suteikimą nėštumo nutraukimo atveju. Pasaulio Sveikatos Organizacija (toliau – PSO) taip pat pažymi, jog nėštumo nutraukimo teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintos privalomos konsultacijos ar laukimo laikotarpiai, apsunkina sveikatos sistemos darbą, todėl moterys gali patirti papildomas išlaidas, prarasti pajamas arba imtis nesaugių priemonių, siekiant nutraukti nėštumą.[2] Todėl PSO rekomenduoja pašalinti visas įstatymines kliūtis moterims gauti tinkamos kokybės nėštumo nutraukimo paslaugas (t. y. nėštumo nutraukimo kriminalizavimas, privalomi laukimo periodai, reikalavimas gauti sutikimą ar patvirtinimą, siekiant nutraukti nėštumą, šališkos konsultacijos, kt).[3] Lietuvoje nėštumo nutraukimas šiuo metu gali būti atliktas moters noru iki 12 nėštumo savaičių. Esant poreikiui moterys, norinčios nutraukti nėštumą, gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos bei konsultacijų. Tačiau nėštumo nutraukimą prilyginus kriziniam nėštumui, skatinama stigmatizacija ir taip ribojama moters apsisprendimo laisvė. Nėštumo nutraukimo stigmatizacija prisideda prie socialinės, medicininės ir teisinės nėštumo nutraukimo priežiūros marginalizacijos bei lemia neigiamus padarinius tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Stigmatizacija taip pat prisideda prie mirčių ir sužeidimų padidėjimo, kuris atsiranda dėl pasirinkimo atlikti nesaugų nėštumo nutraukimą tam, kad išlaikyti jį paslaptyje.[4] Taigi, siūlymas nėštumo nutraukimą prilyginti kriziniam nėštumui ir privalomai gauti medicinines paslaugas, kurių asmuo savo noru nesikreipia, neatitinka tarptautinių rekomendacijų. Nėštumo nutraukimo prilyginimas kriziniam nėštumui taip pat prisideda prie vis dar vyraujančios stigmatizacijos, o privalomų konsultacijų teikimas pažeidžia moters teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir kūno autonomiją. Pabrėžiame, kad krizinio nėštumo terminas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip klaidinantis ir neturintis nieko bendro su medicininėmis paslaugomis ir objektyvia, nešališka pagalba. Dažnu atveju informacija, susijusi su kriziniu nėštumu yra klaidinanti, moksliškai netiksli ir skirta perkalbėti moteris, norinčias nutraukti nėštumą.[5] Remiantis aukščiau nurodytu, raginame atsisakyti krizinio nėštumo termino prilyginimo nėštumo nutraukimui ar norui nutraukti nėštumą ir netvirtinti siūlomo Įstatymo projekto. |
Nepritarti. |
Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Manytina, kad siūlomas reglamentavimas sudarys galimybę gauti reikiamas paslaugas.
|
|
2. |
VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2022-05-24 Nr. g-2022-4658 |
|
|
|
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2022 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-2022-2130, ir susipažinęs su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Įstatymas) 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1378, teikia nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Jungtinių Tautų Tarptautinio Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (Pakto) 12 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę turėti geriausią fizinę ir psichinę sveikatą, kurios neatskiriama dalis yra teisė į seksualinę bei reprodukcinę sveikatą. JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto (JT ESKTK) išaiškinimu, ši teisė apima tam tikras laisves ir garantijas, tarp jų teisę laisvai ir atsakingai priimti sprendimus, susijusius su savo seksualine ir reprodukcine sveikata, bei netrukdomą prieigą prie sveikatos priežiūros infrastruktūros, paslaugų ir informacijos.[6] Vienas pamatinių seksualinės ir reprodukcinės sveikatos užtikrinimo principų yra individo autonomija priimant su savo gyvenimu ir sveikata susijusius sprendimus, o moterų autonomijos priimant tokius sprendimus užtikrinimas yra viena lyčių lygybės ir moterų nediskriminavimo įvairiose gyvenimo srityse sąlygų. Iš Pakto nuostatų valstybėms kyla pareiga gerbti, apsaugoti ir įgyvendinti kiekvieno asmens teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, kuri, be kita ko, apima susilaikymą nuo tiesioginio ar netiesioginio įsikišimo į asmenų naudojimąsi savo teisėmis į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, bei pareigą panaikinti arba susilaikyti nuo priėmimo tokių teisės aktų, programinių ar administracinių priemonių, kurios sukuria barjerus naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis. Pašalinti bet kokius teisinius, administracinius ir kitus barjerus prieigai prie šių paslaugų valstybes ragina ir Pasaulio sveikatos organizacija bei Jungtinių Tautų Specialusis pranešėjas teisei į sveikatą.[7] Vienu iš tokių prieigos prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų barjerų, remiantis JT ESKTK bendruoju komentaru Nr. 22, yra laikomas šališkas konsultavimas (angl. biased counselling).[8] Šiame kontekste, ir atsižvelgiant į pateiktą Įstatymo pakeitimo projektą, pažymėtina, kad paprastai krizinio nėštumo centrų pagrindinė misija šalia kitų paslaugų teikimo yra įtikinti į centrą besikreipiančias moteris nenutraukti nėštumo, neretai teikiant nepatikimą ir mokslu nepagrįstą informaciją[9], naudojant gąsdinančią kalbą kaip spaudimo priemonę.[10] Be to, tokie centrai neretai skelbiasi teikiantys ir / arba teikia kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, nors nėra licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos.[11] Privalomas informacijos teikimas apie tokio pobūdžio paslaugas ir konsultavimą pacientėms būtų laikytinas teisinio ir administracinio barjero prieigai prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų kūrimu, be to, nederėtų su kitais kertiniais valstybės įsipareigojimais šioje srityje, t.y. užtikrinti objektyvios ir mokslu grįstos informacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą prieinamumą bei užtikrinti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų kokybę. Informacijos prieinamumas reiškia, jog valstybės turi ne tik užtikrinti patikimos, tikslios, mokslu grįstos ir pilnos informacijos teikimą, bet ir užkirsti kelią neteisingos informacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą sklaidai. Be to, valstybės turi užtikrinti, kad seksualinės ir reprodukcinės sveikatos infrastruktūra, informacija ir paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos, tai reiškia, kad jos būtų pagrįstos įrodymais, moksliškai bei mediciniškai tinkamos ir integruojančios vėliausias naujoves (angl. up-to-date), o sveikatos priežiūros specialistai būtų apmokyti ir įgudę.[12] Šiame kontekste pažymėtina, kad krizinio nėštumo pagalbos paslaugos nėra reglamentuotos teisės aktais, nėra apibrėžtas ir nustatytas tokių paslaugų turinys, jų kokybės kriterijai bei kokybės kontrolės mechanizmas, privatumo ir konfidencialumo reikalavimai, tokias paslaugas teikiančių asmenų kvalifikacijos reikalavimai ir šių paslaugų atitikimas pamatiniams teisės į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą užtikrinimo principams. Kaip aukščiau minėta, pati krizinio nėštumo pagalbos koncepcija, ta dalimi, kuria ji yra orientuota į šališką konsultavimą ir įtikinėjimą ar spaudimą nenutraukti nėštumo, remiantis JT ESKTK, Pasaulio sveikatos organizacijos, JT Specialaus pranešėjo teisei į sveikatą išaiškinimais, yra vienas iš barjerų prieigai prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, o teisės į sveikatą įgyvendinimas reikalauja pašalinti barjerus, kurie įsikiša į individualų su sveikata susijusių sprendimų priėmimą ir kliudo prieigai prie sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo ir informacijos, ypač susijusių su sveikatos būklėmis, kurios paveikia tik moteris ir mergaites.[13] Atkreiptinas dėmesys ir į Įstatymo, kurį siekiama papildyti, taikymo sritį ir apimtį. Įstatymas reguliuoja pacientų teises ir pareigas bei pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų santykius, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principus. Siūloma 5 str. 7 d. nuostata yra susijusi su privalomu informacijos teikimu apie paslaugas, kurių turinys ir teikimas nėra apibrėžtas ir reglamentuotas teisės aktais, ir iš esmės neatitinka pamatinių teisės į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą principų. Įstatymo 5 str. 3 d. numato, kad pacientas turi teisę gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos ir gydytojo informaciją apie savo sveikatos būklę, gydymą, galimą riziką, komplikacijas, ir kitą svarbią pacientui informaciją, įgalinančią pacientą priimti informuotą sprendimą, tad 5 str. 3 d. apimtų ir informacijos, susijusios su nėštumo nutraukimu, teikimą, kurią pacientė gauna iš gydytojo, t.y. kvalifikuoto objektyvią, mokslu grįstą informaciją suteikti galinčio specialisto. Be to, atsižvelgiant į psichologinių / emocinės paramos paslaugų poreikį, kiekvienam asmeniui Lietuvoje priklauso nemokamos profesionalaus (tarp jų ir medicinos) psichologo konsultacijos sveikatos priežiūros įstaigose (psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose), kurioms gauti nereikia gydytojo siuntimo, tereikia užsiregistruoti, tad ir emocinė ir / ar psichologinė pagalba yra prieinama visoms pacientėms, kurios tokių konsultacijų pageidautų. Tad, atsižvelgiant į Įstatymo tikslus ir tai, kad Įstatymas reglamentuoja pacientų teises, abejotina, ar privalomas informacijos teikimas pacientėms apie paslaugas, kurių teikimas nėra reglamentuotas teisės aktais, neturi turinio ir kokybės kontrolės mechanizmo, ir nėra užtikrinamas jų atitikimas kertiniams teisės į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą principams, gali būti laikytinas pacientės teisių, taip pat ir šio Įstatymo prasme, įgyvendinimu; greičiau priešingai – prilygtų teisiniam ir administraciniam barjerui šių teisių (teisės į autonomiją, objektyvią ir mokslu grįstą informaciją ir paslaugų kokybę) realizavimui. |
Nepritarti. |
Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Manytina, kad siūlomas reglamentavimas sudarys galimybę gauti reikiamas paslaugas.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1378 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teises departamento pastabas.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirti pranešėja: Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė