LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 245
STENOGRAMA
2015 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, lygiai 15 val., leiskite jus pasveikinti vakariniame posėdyje. Skelbiu posėdį pradėtą. (Gongas) (Balsai salėje) Ačiū, Petrai, kad jūs primenate savo pareigą būti šioje salėje. (Balsai salėje) Registruojamės. Jeigu tiktai dėl to atėjote, tai tikrai nereikėjo eiti, Petrai. Petrai, mūsų laukia dideli darbai, o ne tik balsavimas.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
15.01 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2468(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, turiu su apgailestavimu pranešti, kad dar yra net trys rytinio posėdžio klausimai, tai pradėsime nuo rytinio posėdžio. Pirmasis yra – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Matau, L. Kazlavicką. Liutaurai, prašom į tribūną. Ruošiasi R. Markauskas, A. Pitrėnienė ir J. Požėla.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė siūlomą įstatymo pataisą (balsavo 6 už, prieš – 1, susilaikė 1) ir nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komiteto siūlymu įstatymas patobulintas nustatant įstatymo įsigaliojimo datą 2016 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Viską žinau. Gerbiamieji, nesijaudinkite, viskas pagal planą. R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas svarstė Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2468 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Pitrėnienė. Nepasiruošusi, gerbiamoji komiteto pirmininke. (Balsai salėje) Pamėtėte? Suprantu, mes tuoj jums padėsime.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2468 ir priėmė sprendimą pritarti Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2468. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Poželą, Jaunimo ir sporto reikalų komisija.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kaip papildoma komisija, nagrinėjo pateiktą įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
Naudodamasis proga, aš norėčiau pabrėžti, kad buvo gauta teigiama Vyriausybės išvada, ir ten nebuvo numatytų įsigaliojimo terminų, tai yra Vyriausybė, mes taip suprantame, neprieštarauja įstatymo įsigaliojimui nuo jo priėmimo datos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašęs G. Jakavonis. Kviečiu į tribūną.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau priminti, kad svarstant šį įstatymo projektą Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje už jį pasirašė visi komisijos nariai, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės.
Pasisakydamas už šią pataisą ir ragindamas Seimą balsuoti, pirmiausia siekiu socialinio teisingumo, kadangi tvirtinant Rentų įstatymą buvo padaryta klaida ir penkiems sportininkams, kurie garsino Lietuvos vardą pasaulyje, rentos nebuvo paskirtos, tai: A. Vietai, E. Balčiūnui, A. Duonėlai, T. Gadeikiui ir R. Labuckui. Buvo pritaikyta formuluotė, kad rentas gali gauti Lietuvos sportininkai, kurie garsino Lietuvą, kurie yra tris kartus laimėję Pasaulio čempionato olimpinę rungtį, tik neolimpinės šakos.
Matote, čia reikia šiek tiek žinoti irklavimo sporto specifiką, kadangi distancijos keitėsi, vienu metu 10 km distancija buvo laikoma olimpine, buvo laikomas kilometras, 500 m, po to prieita prie 200 m distancijos, kuri buvo įtraukta į olimpiadą. Kaip tik paskutinėje olimpiadoje mūsų kanojininkas J. Šuklinas sidabro medalį pelnė būtent 200 m distancijoje. Jis buvo daugkartinis šios distancijos pasaulio, Europos čempionas, lygiai taip pat kaip ir T. Gadeikis su R. Labucku. Bet atsitiko taip, kad įtraukus 200 m distanciją dvivietė kanoja nebuvo įtraukta. Ten yra grynai Irklavimo federacijos tam tikri… jie pasakė, kad ta distancija turėjo būti kitoje olimpiadoje.
Dar įdomesnė situacija yra su baidarių, kanojų slalomu. Jeigu nėra mieste, kuris rengia olimpiadą, gamtinės trasos, kurioje galima rengti šias varžybas, jinai turi būti statoma, tai yra labai brangus įrenginys, ir miestas, valstybė, kuri rengia olimpiadą, sprendžia, bus ši rungtis ar ne. Išvertus į paprastą žmonių kalbą, tu gali septynerius metus būti pasaulio čempionu, karaliauti slalomo trasose, bet nenuvažiuosi į olimpiadą ir tu pateksi į tą padėtį, į kurią pateko mūsų sportininkai.
Dabar aš paskaičiau pavardes tų žmonių, kurie sporto visuomenėje užsienyje… Jeigu pasakysi A. Vieta, E. Balčiūnas, A. Duonėla, T. Gadeikis ir R. Labuckas, visi pasakys, kad mes kalbame apie Lietuvą. Aš norėčiau paklausti, kas galėtų išvardinti penkis mūsų parlamentarus, kurių pavardes pasakius užsienyje, pasakytų, kad jie yra iš Lietuvos. Tie žmonės iš tikrųjų yra nusipelnę ir kviečiu visus balsuoti, kad jiems būtų mokamos rentos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame už pasisakymą. Motyvai už, prieš. G. Jakavoniui jau nesuteikiu, jau kalbėjo. J. Razma – už. (Balsai salėje) Yra prieš, nesijaudinkite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, nėra prieš pasisakančių. Turbūt ir Seime mes balsuosime taip, kaip vieningai balsavo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, nes tai yra tikrai tam tikras teisingumo atkūrimas, ir turime nepamiršti tų sportininkų, kurie garsino Lietuvos vardą rungtyniaudami ne olimpinėse rungtyse.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime į sąvoką „olimpinė sporto rungtis, neolimpinė šaka“. Krepšinis – taip, yra olimpinė sporto rungtis. Bet yra Pasaulio krepšinio sporto čempionatas „3 prieš 3“ į vieną krepšį. Tai reiškia, kad tris kartus tampė tris ir tris žaisdamas krepšinį į vieną krepšį… Pasaulio čempionatas, ir tau skiria rentą. Arba, sakysime, futbolas, salės futbolas, yra Pasaulio čempionatas. Tai aš tada užduodu sau klausimą ir jums, kurių galų eiti į normalias rungtynes ir pasaulio čempionatą geram žaidėjui, aš einu žaisti „3 prieš 3“ į vieną krepšį, kur nėra didelės konkurencijos, ir aš gaunu rentą. Man atrodo, čia ne tai, kad pinigai, pinigai irgi svarbu, bet tie, kurie dalyvauja olimpiadose, tikrai kaunasi, kaunasi dėl Lietuvos garbės, bet aš nelabai žinau, ar yra žinomas toks Pasaulio krepšinio „3 prieš 3“ čempionato nugalėtojas net toje pačioje krepšinio šalyje kaip Lietuva, nekalbant apie kitas valstybes, o tai yra Lietuvos garsinimas. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 74, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar nebus prieštaravimų? Gerai. Minutėlę! Baigsime balsavimus ir…
Dėl motyvų bus norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu negalime, reikia balsuoti. Priėmimo stadija.
Balsuojame. Minutėlę! Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra? Priimtas. Dėl 2 straipsnio – įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. – pastabų nėra? Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Gerbiamasis Jurai Požela, netriukšmaukite! Jau buvo paskelbtas balsavimas. Prieš tai nebuvot užsirašę.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73, prieš – 1, susilaikė 6. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Jovaiša, kuris tikrai dalyvavo olimpinėse varžybose.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui ir dėkoju visiems už tai balsavusiems. Norėčiau pasakyti, kad gal ne visi sportininkai yra vargšai, bet yra ir tokių, kurie per savo gyvenimą labai stipriai susidėvi, bet nieko finansiškai iš to neturi. Yra įvairių sporto šakų.
Gerbiamajam A. Salamakinui, kuris prisidėjo prie šio įstatymo pirminio varianto rengimo, sporto visuomenė tikrai dėkoja. Noriu priminti, kad tie pavyzdžiai buvo nelabai vykę, tai yra neolimpinės sporto šakos ir jos nepatenka į įstatymo sudėtį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes vėluojame. Nepradėkime vienas kito įtikinėti, koks sportas yra svarbus. Labai ačiū už supratimą. Įstatymas priimtas. Kaip sakė vienas… teisingumas… Nekomentuoju.
15.12 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3057, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3058 (pateikimas)
Svarstome kitus įstatymus – Sveikatos draudimo įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydintį Mokesčių administravimo įstatymo projektą. Pranešėja – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš pristatysiu šį klausimą labai trumpai. Sveikatos reikalų komitete svarstant klausimus, susijusius su privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimu, buvo nuolat keliamos problemos dėl netobulo PSD įmokų administravimo. Taupydama laiką noriu pasakyti, kad šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos administruoja apie 1 mln. 455 tūkst. asmenų PSDF įmokas, o tai sudaro 98 % visų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Kaip jūs žinote, dabar Mokesčių inspekcijoje asmenys pagal įvairias kategorijas moka PSD įmokas, taip pat moka Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Iš tiesų būdavo tokių situacijų, kai įmokų mokėtojams kildavo neaiškumų, kuriam administratoriui konkrečiai mokėti, nes keitėsi statusai, keitėsi įmokų dydžiai, todėl Sveikatos reikalų komitete svarstant bazinį įstatymą buvo padaryta pertrauka. Buvo kreiptasi į Vyriausybę, mes esame gavę iš „Sodros“, iš Mokesčių inspekcijos, taip pat iš Vyriausybės kanceliarijos pasitarimo, kuriame dalyvavo daugybės institucijų ir ministerijų, finansų ir t. t. atstovai, protokolą su prašymu kuo greičiau palikti vieną PSD įmokų administratorių ir įregistruoti įstatymo projektą. Todėl prašau pritarti šiems abiem įstatymų projektams, kurie yra suderinti su Vyriausybe, su visomis institucijomis.
PIRMININKAS. Minutėlę! Jūsų nori paklausti K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū. Aš, gerbiamoji kolege, noriu paklausti jūsų dėl Teisės departamento išvadų. Jūs skaitėte tas išvadas. Jūs norite administravimo funkcijas perkelti į „Sodros“ biudžetą, bet iki šiol buvo taip, kad mokesčius kartu administravo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Iš pateikto projekto neaišku, kokias konkrečias funkcijas reikėtų perduoti, kad nesidubliuotų? Teisės departamentas teigia, kad dėl šio projekto būtina Vyriausybės išvada. Ar jūs neprieštarautumėte?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne, Vyriausybės išvados tikrai nereikia. Mes turime Vyriausybės protokolą, kanceliarijos raštą, kuris yra oficialus, pasirašytas pono O. Romančiko ir ponios A. Urbonienės, juo prašoma kuo greičiau keisti įstatymą, nes mes kitą savaitę priimsime bazinį įstatymą. Aš noriu, gerbiamoji pirmininke, jums pasakyti, kad mes ne funkcijas perduodame, mes perduodame kelių asmenų grupių įmokų administravimą iš Mokesčių inspekcijos „Sodrai“. Mokesčių inspekcija atsiuntė raštą, kad ji tikrai su šituo dalyku sutinka. Aš jums galiu pacituoti. Tai yra raštas (…) 3176. Jį gavo visa Seimo kanceliarija. Jie išdėstė situaciją ir pasiūlė PSDF įmokų administravimą visiškai priskirti „Sodros“ kompetencijai. Kad jums būtų aiškiau, noriu pasakyti, kad tai yra susiję su keliomis asmenų grupėmis, kurie yra numatyti 17 straipsnio 5 dalyje. Tai asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimus, 7 dalyje – individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių žemės ūkio valdose ekonominis dydis ne didesnis negu du ekonominio dydžio vienetai, ir asmenų, kurie pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį patys turi mokėti PSD įmokas. Čia iš VMI pereina į „Sodrą“. Viskas yra suderinta ir Vyriausybės išvados tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkei.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo… Atsiprašau. Vida Marija, jūs norite už kalbėti?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu kalbėti už, nes mes manėme, kad PSDF išmokų administravimo srityje buvo spraga. Mes komitete dar patobulinsime. Tikiuosi, kad Sveikatos reikalų komitetas bus pagrindinis komitetas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas bus papildomas, nes labai didelį indėlį į tai įdėjo Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiu Seimo narius balsuoti vieningai už tai, ką pateikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Manau, kad projektas yra tobulas. Šiek tiek pataisysime ir bus priimtinas mums visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 68, prieš nėra, susilaikė 9.
Replika po balsavimo – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Kadangi įstatymo projektas šiek tiek tobulas ir Sveikatos reikalų komitetas jį pataisys, prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Tvarka. Yra tokia teisė prašyti. Balsuosime. Bet pirmiausia dėl komitetų. Kadangi pats siūliau Seniūnų sueigoje, kad tai būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, noriu… atsiverskite Statutą ir pasižiūrėkite, kas kuruoja Socialinio draudimo fondo valdybą ir „Sodrą“. Čia yra grynai jų administravimo klausimas. Alternatyvus balsavimas. Komitetas siūlo Sveikatos reikalų komitetą, bet aš manau, kad čia net privačių ir viešųjų interesų gali atsirasti. (Balsai salėje) Siūlau balsuoti. Kas balsuoja už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, spaudžia „už“, kas už Sveikatos reikalų komitetą – „prieš“. (Balsai salėje)
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi: Sveikatos reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas.
Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kviečiu balsuoti.
Už – 47, prieš – 24, susilaikė 8. Vyriausybės išvada reikalinga.
Svarstymo data – birželio 9 d., kaip ir numatyta.
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIIP-3010, Teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3011, Teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3012, Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3013, Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3014, Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3015, Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3016, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 69, 70, 78, 73, 74, 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3017, Baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123, 124 ir 221 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3018, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 291, 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 3024, 3029, 314, 337 ir 3381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3019, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3020 (pateikimas)
Pradedame popietinę darbotvarkę. Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pranešėjas – ministras J. Bernatonis. Kviečiu į tribūną, gerbiamasis ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektus inicijavo Teisėjų taryba.
Įstatymų projektais siekiama sumažinti apylinkių ir apygardų administracinių teismų, kaip savarankiškų institucijų, skaičių, šiuos teismus jungti į didesnius teismus ir kartu įkurti atskiro juridinio asmens statuso neturinčius struktūrinius teismų padalinius – teismo rūmus, toliau veiksiančius tose pačiose šiuo metu veikiančių teismų vietose ir teritorijose.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia 49 apylinkių teismai, kurių teritorijos su tam tikromis išimtimis atitinka savivaldybių teritorijas, ir penki apygardų administraciniai teismai, kurių veiklos teritorijos sutampa su bendrosios kompetencijos apygardų teismų veiklos teritorijomis. Įstatymų projektais siekiama sujungti apylinkių teismus, numatant vietoj šiuo metu veikiančių 49 apylinkių teismų 12 veiksiančių apylinkių teismų. Po reformos veiktų Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto apylinkių teismai. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus siekiama sujungti į vieną Regionų apygardos administracinį teismą. Po reformos veiktų Regionų apygardos ir Vilniaus apygardos administraciniai teismai.
Įstatymų projektais siekiama tokių konkrečių tikslų.
Pirma. Didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį ir sąlygas.
Antra. Palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos.
Trečia. Efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius, koncentruojant teismų administravimui skiriamus išteklius.
Ketvirta. Plėsti teisėjų specializacijos galimybes, didinant viename teisme dirbančių teisėjų skaičių.
Teismų rūmų veiklos teritorijos ir teismo rūmai, kuriuose yra konkretaus teismo buveinė, būtų nustatyti įstatyme. Teisėjai būtų skiriami į konkrečius teismo rūmus, tačiau turėtų įgaliojimus nagrinėti visas teisme, kurio teisėju jis paskirtas, nagrinėtinas bylas.
Įstatymų projektais nėra keičiamos bylų teismingumo, taip pat ir teritorinio, taisyklės. Jeigu teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams taisyklės turės užtikrinti, kad bylos teismo rūmų teisėjams būtų skiriamos mutatis mutandis taikant įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią pripažinus, kad žodinis bylos nagrinėjimas kitose patalpose leis operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, teismas galės bylą nagrinėti ne tik teismo, kurio teisėjas ar teisėja nagrinėja bylą, patalpose, bet ir kitose patalpose. Tokiais atvejais teisėjams būtų kompensuojamos patiriamos papildomos išlaidos, kurios savo esme tapačios šiuo metu komandiruočių atveju kompensuojamoms išlaidoms.
Įstatymų projektais taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su iki įstatymų įsigaliojimo paskirtų teisėjų statusu, jų socialinių garantijų užtikrinimu.
Valstybės biudžeto lėšų poreikis įstatymų projektams įgyvendinti, taip pat informacija apie galimą lėšų sutaupymą nurodyta pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis. Pastebėtina, kad įstatymų projektais siūloma teismų reforma nėra visiškai naujo pobūdžio, nes pirmasis teismų reformos etapas yra įvykęs jau 2013 m. sausio 1 d., kai buvo sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai.
Siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data – 2016 m. sausio 1 d. Žinoma, jeigu projektų svarstymas Seime užtruks, tai gali būti ir 2017 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad įstatymų projektams iš esmės pritarė Teisėjų taryba. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija savo išvadoje nurodė, kad projektų priėmimas ir įgyvendinimas prisidės prie teisingumo vykdymo stiprinimo, optimizuojant teisėjų darbo krūvį, spartinant bylų nagrinėjimą, didinant teismų turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo efektyvumą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ neturi. Dėl Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad pastabų neturi, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip ir nurodyta projekto aiškinamajame rašte, šis projektas gali būti svarstomas Seime po to, kai bus priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl teismų reorganizavimo“, baigtos Civiliniame kodekse nurodytos pasirengimo reorganizavimui procedūros. O Seimui pateikti reorganizuojamų teismų pirmininkų parengti ir paskelbti teismų reorganizavimo sąlygų aprašai. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Gerbiamieji kolegos, užsirašė labai daug klausti. Kadangi daug įstatymų, tai klausimams 20 min. Sutarkime. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, detaliai pristatėte, o paskutinė iniciatyva, susijusi su Teismų įstatymu, buvo 2007 m., bandant keisti administracinių teismų teisėjų skyrimo tvarką. Tuomet Teisės departamentas pasisakė dėl prieštaravimo Konstitucijai. Ar teikiant šiuos įstatymų projektus atidžiai pasižiūrėta, ar jie neprieštaraus Konstitucijai?
Jūs savo pasisakyme daug dėmesio skyrėte atleidimui, skyrimui, perkėlimui, komandiravimui. Kokiais asignavimais bus remiamasi, nes Estijos reforma, kurios analogą jūs pristatėte, sukėlė papildomą finansinę naštą valstybei? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tiesų šių projektų rengimas vyko beveik dvejus metus. Teisingumo ministerija kartu su Nacionaline teismų administracija rengė šiuos projektus. Jie buvo gerokai patobulinti, palyginti su pirmuoju variantu, kuris buvo. Mūsų įsitikinimu, mums pavyko pašalinti visus galimus ar buvusius prieštaravimus Konstitucijos nuostatoms. Jeigu kalbėtume apie lėšas, kurios reikalingos šiai teismų reformai, tai akivaizdu, kad tam tikros lėšos reikalingos pertvarkyti informacinei sistemai, dar kai kuriems klausimams, kita vertus, yra ir sutaupomos lėšos. Todėl tiksliai šiandien suskaičiuoti, ar tai bus išlaidų pliusas, ar minusas, yra sunku. Tai pagaliau priklausys ir nuo to, kada ši reforma prasidės. Kaip aš minėjau, jeigu Seime bus ilgos diskusijos, tuomet bus galima pradėti tik 2017 m. sausio 1 d. Bet kaip parodė ankstesnis – pirmasis reformos etapas, funkcionuojant šiems teismams, buvo sutaupyta daugiau lėšų.
PIRMININKAS. Labai paprašysiu, minutė klausimui ir maximum dvi minutės atisakymui. A. Dumčius.
J. BERNATONIS (LSDPF). Pasistengsime.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, žinoma, dėl reformos viskas aišku, labai logiška, teisėjų darbo paskirstymas kartu yra ir nauda (…) tiems, kurie kreipiasi. Į klausimą jau atsakėte, ačiū.
Dėl ekonomikos. Ar sutaupysime, ar ten (…) bus, nes reforma tai čia vis dėlto galinga? Jūs jau atsakėte, kad nelabai žinoma, kaip čia bus?
J. BERNATONIS (LSDPF). Vienoje srityje sutaupysime, o kitoje daugiau išleisime. Šiandien mes pasverti nelabai galime, tačiau, svarstant Vyriausybėje, buvo pasiryžimas, kad tai reikalinga ir finansavimas bus užtikrintas.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Žinote, jūs tikrai padarėte didelį darbą, bet mano klausimas yra toks: ar iš tikrųjų centralizuojant, koncentruojant tuos teismus (iš tikrųjų iš 49 į 12, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų administracinius į vieną regiono apygardos administracinį teismą), bus pasiekti tie tikslai, kuriuos taip labai gražiai jūs parašėte? Įsivaizduokite, reikės didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant darbo krūvį. Kaip jūs įsivaizduojate suvienodinti, kai dalis teisėjų turės didelę laiko dalį praleisti nuolatinėse kelionėse?
Antras dalykas. Kaip mes įsivaizduojame proceso artinimą arčiau gyvenamosios vietos, kai jūs aiškiai rašote, kad procesas neprivalės būti perkeltas, bet galės būti perkeltas arčiau gyvenamosios vietos, į savivaldybių, seniūnijų ir t. t. patalpas? Ką reikės daryti tais atvejais, kai, pavyzdžiui, teismas turės nagrinėti bylas, susijusias konkrečiai su savivaldybių, su seniūnijų ir t. t. veiksmais? Ar jūs negalvojate, kad čia gali atsirasti gana daug dirbtinų kliūčių, kurių iš esmės?.. Jūs dabar lyg ir stengiatės, kaip pasakyti, gal jas sunku įvertinti, stengiatės lyg ir išspręsti, bet ar neišeis taip, kad viskas bus atvirkščiai? Mano klausimas toks.
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma dėkoju, gerbiamoji Seimo nare, už tiek daug klausimų. Man pirmininkas liepė atsakyti per vieną minutę. Pirmiausia, aš noriu pasakyti, kad teisine prasme, ar turės, ar privalės, tai yra tas pats. Tai yra privaloma nuostata.
Antras dalykas, nereikės keliauti teisėjams daug dėl to, kad jie ir lieka daugiausiai posėdžiauti tuose rūmuose, kurie bus toje pačioje vietoje, kur dabar yra teismas. Tačiau ši sistema bus lankstesnė. Teisėjai, kurie turi mažesnį krūvį, galės nuvažiuoti kitur panagrinėti bylų. Be to, mes numatome galimybę nagrinėti bylas tose vietose, kur yra daug gyventojų, bet dabar nėra teismų. Pavyzdžiui, Elektrėnai. Daug Elektrėnų gyventojų važiuoja į Trakų teismą, kuris bylas nagrinėja. Dabar bus galima nagrinėti tiesiog tam parinktoje specialioje patalpoje Elektrėnuose, nebūtinai Teismo rūmuose. Norėčiau pabrėžti, kad visų pirma reforma daroma ne dėl teisėjų, o dėl piliečių, kad žmonėms teisingumas būtų prieinamesnis.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs gerai žinote, kad Prienų rajonas priklauso Kauno apskričiai. (Ministre, aš čia.)
PIRMININKAS. Ministre, raudonas taškas ekrane, lengviau orientuotis.
R. A. RUČYS (TTF). Dar kartą pakartosiu. Prienų rajonas priklauso Kauno apskričiai, o dabar apylinkės teismą jūs priskiriate Alytaus apylinkės teismui. Kodėl ne Kauno?
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma aš noriu pasakyti, kad galbūt susiklostė tam tikra tradicija, kuri man irgi nevisiškai patinka, bet ir dabar teismų jungimas yra numatytas pagal tai, kaip yra sujungtos kitos teisėsaugos institucijos: policija, prokuratūra, tai yra kurių bendradarbiavimas labai svarbus. Priklausymas atskiriems regionams tos pačios savivaldybės šitų institucijų, mano supratimu, būtų dar blogiau. Todėl aš esu šalininkas, kad mes visi laikytumės administracinio teritorinio suskirstymo, kuris yra įtvirtintas valstybėje, bet tradicijos nuėjo truputį kita linkme. Dabar būtų labai apsunkintas darbas, jeigu tos pačios savivaldybės policija priklausytų vienam regionui, prokuratūra kitam, teismas trečiam ir t. t. Čia buvo pagrindas šį pasiūlymą sujungti. Jeigu Seimas suras geresnį variantą, mes jį sveikinsime.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi jūs dabar ir švietimo ministras, 1995 m. buvo pradėta nepilnamečių justicijos reformos programa. Kas ketveri metai mes ją vis atnaujindavome, vis rašydavome, kad nėra pinigų jai vykdyti. Ten buvo parašytas vienas svarbus dalykas, kad Lietuvoje jau 2000 m. turėjo atsirasti juvenaliniai teismai, teismai nepilnamečiams. Kai dabar priimsime, kas pagerės? Esu gavusi skundą, kad pusantrų metų nepilnamečių tardymo izoliatoriuje vaikai laukia teismo. Ar čia yra teisinga, ar taip gali būti? Kaip pagerės nepilnamečių teismų situacija? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, aš čia gal atsakysiu kaip teisingumo ministras, kaip švietimo ministras, kai ateisiu su švietimo projektais. Aš noriu pasakyti, kad dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, pataisos namų aš pasiaiškinsiu konkrečius atvejus, kuriuos jūs minite. Matyt, turite konkrečių skundų, bet tai nėra taisyklė. Stengiamasi visuomet nepilnamečių klausimus spręsti kuo operatyviau. Aš manau, kad turėtume apsispręsti, ar dar reikalingi kiti specializuoti teismai, nes mes turime…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vaidevute, netrukdykite atsakinėti.
J. BERNATONIS (LSDPF). …administracinius teismus. Mažoje valstybėje išskirti dar specialius teismus, nežinau… Turėtume padaryti tam tikrus mokslinius tyrimus prieš tai, priimti išvadas, nes tada reikėtų ir kitose srityse specializuotis, jeigu dėl nepilnamečių specializuojamasi, dėl darbo teisės ir t. t. Didelėse valstybėse tokia specializacija yra. Mes, aš manau, turėtume daugiau orientuotis į teisėjų specializaciją, kad tos bylos būtų nagrinėjamos kokybiškai.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar kalbate apie teismų reformą, bet ar nereikėtų daryti kompleksiškesnės teismų reformos, juo labiau kad dažnai visuomenė kalba apie visuomenės atstovo teismuose instituto įvedimą į teismų sistemą? Dabar dar prie šito klausimo norėčiau jūsų paklausti. Pavyzdžiui, apygardų administraciniai teismai, prie Kauno jungiami Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Jūs šiek tiek sumažinate administracijos aparatą, bet aš tikiuosi, kad Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose lieka skyriai, kartu atsiranda kokie nors nauji administraciniai saitai. Ar čia iš tiesų yra labai logiška ir racionalu taip sujungti šiuos struktūrinius padalinius? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš galiu tik nudžiuginti, kad centras šio regiono administracinio teismo bus Kaune, o daugiausia bylų nagrinėjama raštu. Kaip žinote, mes jau visiškai užtikriname teismų informaciją virtualioje erdvėje, todėl didelių sunkumų, sujungiant teismus Lietuvoje šiuo klausimu – teritorijų neiškyla.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, norėčiau pasitikslinti. Tai vis dėlto kažkokia teismų, juos sujungiant, dalis bus iškelta? Nes jeigu bus iškelta, tai čia yra tam tikros socialinės pasekmės. Pavyzdžiui, kai likviduojame mokyklą, išvyksta pedagogai, lieka bambaliai. O teisėjai yra vis dėlto bendruomenių elitas, šiaip ar taip. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš galbūt nepakankamai akcentavau, bet ten, kur dabar yra apylinkės teismai, kurie neturės apylinkės teismo statuso, bus teismų rūmai. Tik bus vienas juridinis asmuo. Aišku, bus atsisakyta darbuotojų, kurie tvarko finansus, sakykime, tų, kurie atlieka bendrąsias funkcijas. Jie bus suvienyti centre. O šiaip mes tikimės, kad sutaupius lėšų atsiras galimybė tuose rūmuose turėti kanclerius, teismuose turėti kanclerius, kas yra numatyta įstatyme, bet dėl lėšų stokos nėra ir nebūdingas ūkines funkcijas atlieka teismo pirmininkas. Aišku, yra ir pliusų, žmonių pasikeitimų šiek tiek bus. Bet teisėjai, kurie dirba dabar, lieka tose vietose, kur dirba. O kai bus skiriami nauji, bus skiriama pagal tai, kaip susidėsto krūviai. Galbūt vienuose rūmuose bus mažiau teisėjų, kituose – daugiau. Tai labai priklausys nuo gyventojų, nuo bylų, kurios nagrinėjamos.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, sutinku ir pritariu dėl teismų reorganizavimo, bet vienas dalykas, kuriam negaliu pritarti, tai, įvykdžius reorganizavimą, būtent tų skyrių pirmininkams, jų buvusiems pavaduotojams mokėti metus laiko anksčiau gautą atlyginimą. Ar nebus diskriminacijos kitų į tokią situaciją pakliuvusių tarnautojų atžvilgiu? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Manau, kad išties Seimo nariai ir įvairūs komitetai pasvarstys tas nuostatas. Tai yra tos nuostatos, kurios mums atrodė teisingos, atitinkančios teisėtus lūkesčius. Jei bus kitų siūlymų, bus geresnių siūlymų, tai mes tik džiaugsimės, dar kartą kartoju.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų pritardamas pačiai idėjai, norėčiau paklausti, nes reikės komitete apsispręsti, dėl įsigaliojimo termino. Jūs sakote, jei nepavyks laiku priimti 2016 m., tai nuo 2017 m. Bet matote, vis tiek jau kanclerius reikės įdarbinti, automobilių, kurie susidėvėję, ir vairuotojų jau reikės. Tai jau 2016 m. biudžete reikia planuoti išlaidas, nes iš sutaupytų nepavyks čia jau nupirkt. Reikia iš anksto turėti. Matyt, tikrai anksčiausiai kaip 2017 m. bus ir tada reikėtų vis tiek planuoti šias išlaidas 2016 m. biudžete. Kaip yra su Finansų ministerija?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, aš su jumis sutinku. Galbūt net Teisėjų taryboje, kai mes diskutavome dėl šių projektų, buvo nuomonė, kad būtų gerai, jei dar metus turėtų pasirengti. Vyriausybei būtų paprasčiau ir tas lėšas akumuliuoti, per, sakykime, visus metus atlikti, tuos dabar finansuoti darbus, kurie vis tiek yra reikalingi, ir dėl reformos, ir teismams reikalingi. Aš su jumis sutinku. Tačiau buvo tam tikras nuogąstavimas, nes jau dveji metai, kaip tie projektai yra tobulinami. Sakyčiau, buvo nuogąstavimas, kad jeigu bus užrašyta 2017 m., tai iki 2017 m. ir Seimas svarstys. Todėl mes norėtume, kad teisės aktai būtų priimti šiemet, bet įsigalioti galėtų ir nuo 2017 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Klausia J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau, mane jaudina panašus klausimas, kokį iškėlė gerbiamoji kolegė A. Stancikienė ir R. Kupčinskas. Aš nevisiškai suprantu, suvokiu jūsų pasakymą, kad stambinant apylinkių teismus, kurių dabar yra 40, bus 12. Kaip gyventojai? Gal aš ko nesupratau? Ar tai bus išvažiuojamieji, kaip anksčiau buvo, posėdžiai į seniūnijas ir panašiai? Dabar visi kalba tik apie miestus, bet užmirštamas kaimas, kur yra truputį kitokia sąvoka. Labai ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Aš galbūt neaiškiai išdėsčiau. Galbūt ir kitiems Seimo nariams liko neaišku. Teisėjai posėdžiaus ten pat, kur posėdžiauja dabar, tik vadinsis Teismų rūmais, kaip tam tikri padaliniai vieno juridinio vieneto – apylinkės teismo. Bus tik mažiau apylinkių teismų pirmininkų. O visa daroma, kad žmonėms būtų patogiau. Išvažiuojamasis posėdžiavimas, kur mes kalbame apie komandiravimą, tai kalbame apie tuos centrus, kuriuose yra daug gyventojų. Mano pavyzdys buvo Elektrėnai. Bet mes neturime teismo, pavyzdžiui, Pagėgiuose arba neturime teismo Rietave. Tai ten galės vykti nebūtinai teismo patalpose. O aš tikiuosi, kad savivaldybė suteiks salę, kur bus patogiau gyventojams būtent dalyvauti byloje.
PIRMININKAS. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, ar įstatymo projektas buvo derinamas su teisėjų bendruomene ir koks jų požiūris į reorganizaciją?
J. BERNATONIS (LSDPF). Žinote, per tuos dvejus metus, kai buvo pasirodęs pirminis projektas, tuomet dar ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas ponas G. Kryževičius ir aš, kaip ministras, apvažiavome nemažai per Lietuvą ir diskutavome. Nuomonių buvo labai įvairių, bet kiekviena reforma yra sutinkama visuomet atsargiai, nes žmonės nežino, teisėjai šiuo atveju, kaip keisis jų darbo sąlygos. Todėl ir buvo tobulinama, todėl ir buvo aiškinama, kad tas palaikymas būtų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, norėjau jūsų paklausti. Sakykite, kadangi pertvarka susijusi šiek tiek su stambinimu, centralizavimu, tai ar jūs turite Savivaldybių asociacijos nuomonę, ar diskutavote su Savivaldybių asociacija?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, be abejo, mes turime ir Savivaldybių asociacijos pritarimą šiam projektui. Su jais irgi buvo derinta ir buvo atsižvelgta į tam tikras jų pastabas. Noriu pasakyti, kad šis projektas per dvejus metus suderintas jau su visais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, dėkojame už atsakymus. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso paketo – Seimo nutarimo ir dešimties įstatymų. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų suprantamas yra kolegų nuogąstavimas, kurį matėme iš klausimų, bet tikrai reforma yra daroma dėl žmonių, kurie ateina į teismą išspręsti savo problemą. Per šią reformą tikrai bus išlyginti krūviai ir tuose teismuose, kur buvo neproporcingai dideli, jie galės būti padalinti tarp tų teismų, kur krūviai yra mažesni. Vadinasi, bylų nagrinėjimo terminai sutrumpės ir žmonės greičiau gaus sprendimą.
Dabar darbo vietos. Kolegos, darbo vietos liks ten, kur ir yra šiandien, tik sumažės pirmininkų, jie bus tuose centralizuotų teismų viršūnėse ir čia galės atsirasti teismo kancleriai, kurie perims administracinį darbą. Žinoma, kad žmonėms nereikės važiuoti iš Šalčininkų į Vilnių. Teisėjai turės nagrinėti bylą Šalčininkuose, o jeigu ten bus didelis krūvis, tikrai iš Vilniaus turės nuvažiuoti teisėja ar iš kito rajono, kur yra mažesnis krūvis, ir bylą ten vietoje išnagrinėti. Mes ir kalbėjome, kad tam šiek tiek papildomų išlaidų reikės. Tą rodo ir Estijos patirtis. Iš tiesų Estijos patirtį mes išanalizavome. Tai nėra pigiau, bet tai yra tikrai patogiau ir galų gale išsilygina krūviai teisėjų, kurie gauna vienodą atlyginimą, bet šiuo metu tikrai turi nevienodus krūvius. Tikrai kviečiu palaikyti. O diskutuosime toliau ir tobulinsime.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, man labai labai gaila, kad parengėme tokį rimtą teismų reorganizavimo projektą, kurio metu mes iš esmės esamas teisėjų vietas tik pervadinsime, liks tos pačios teisėjų vietos, kur dabar dirba, tik pervadinsime kitaip. Tai man labai gaila, kad mes tą reorganizaciją vykdydami nesprendžiame kelių dalykų, tai yra nesprendžiame teismų proceso skaidrinimo, nesprendžiame nutarimų priėmimo įtraukiant visuomenės atstovus, nesprendžiame Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, kurie formuoja teismų praktiką, skyrimo tvarkos pakeitimo, nes šiuo metu skiria juos vienasmeniškai Prezidentė. Kelia abejonių šitos numatytos reformos finansinis pagrįstumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad Estijoje analogiška teismų reforma pareikalavo papildomai apie 5 mln. eurų.
Keletas pavyzdžių iš aiškinamojo rašto. Čia rašoma, kad reorganizuojant teismų teisėjų aprūpinimui kompiuterine technika reikės beveik 1,5 mln. Lt, tai yra 435 tūkst. eurų. Aš noriu pasakyti, kad nuo gegužės 10 d. turi būti įdiegta elektroninė byla. Visi teisėjai turi būti aprūpinti kompiuterine technika. Kam papildomai mes vėl mėtysime 1,5 mln.?
Toliau. LITEKO. Čia parašyta, kad tam reikės 406 tūkst. eurų. Ji veikia nuo 2002 m., teismai bylas kelia automatiškai. Aš nesuprantu, čia prirašyta tokių dalykų, kurie iš esmės, na, aš nesu teisininkė, bet net ir šiaip pasižiūrėjus neišlaiko jokios kritikos ir kelia labai daug pagrįstų abejonių. Čia apskritai yra kažkokie vėjai, nes pervadinti – tai yra pervadinti, bet ne tokiomis sumomis švaistytis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 56, prieš – 1, susilaikė 20. Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektui ir dešimčiai lydimųjų, su teismais susijusių įstatymų pakeitimo projektų, pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl kai kurių projektų yra tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Sutariame?
15.52 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3021, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 34, 37, 38, 41, 42, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3022, Baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3023, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 11, 17, 18, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3024 (pateikimas)
Svarstome 2-2 kompleksinį klausimą – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir penkis lydimuosius įstatymus. Kviečiu ministrą J. Bernatonį į tribūną pristatyti paketą įstatymų.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, esminės Bausmių vykdymo kodekso, Suėmimo vykdymo įstatymo, Probacijos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus paskatinusios priežastys. Turi būti įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Varnas prieš Lietuvą“, kuriame pripažinta, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį suimtiesiems nėra leidžiami pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės.
Antra, Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą savo trečioje periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą rekomendavo neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebūtų grąžinami į policijos areštines. Analogišką rekomendaciją 2004, 2008 ir 2012 m. vizitų Lietuvoje ataskaitose yra pateikęs ir Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
Seimo kontrolierius rekomendavo leisti drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems pasimatyti su artimaisiais. Šių metų vasario 26 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės daugelio pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose laikomų nuteistųjų užrakinti jų gyvenamosiose patalpose, dėl to sunku užkardyti, ypač nakties metu, draudžiamų daiktų patekimą, nuteistųjų tarpusavio konfliktus ir smurto protrūkius. Laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija turi teisę, bet neprivalo, patikrinti į minėtas įstaigas įeinančius ir išeinančius asmenis, įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones, todėl nepakankamai užkardomas suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimas į įkalinimo įstaigas.
Seimo kontrolierius 2012–2014 m. Teisingumo ministerijai pateikė rekomendacijas inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl aiškesnio suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų perduoti ir turėti daiktų reglamentavimo. Nustatytoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarkoje nėra aiškių šio instituto taikymo kriterijų, neefektyviai išnaudojama galimybė lygtinio paleidimo metu taikyti intensyvią priežiūrą, elektroninį monitoringą. Tai iš esmės lemia mažą lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų skaičių.
Įstatymų projektų tikslai – nustatyti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas, atitinkančias suėmimo vykdymo ir bausmių atlikimo sąlygas, įtvirtinti laisvės atėmimo vietų saugumą ir valdymą gerinančias priemones, patikslinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką, įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimo sistemą, paremtą nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ir kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimu.
Siūlome tokius esminius pakeitimus: leisti ilgalaikius pasimatymus suimtiesiems ir trumpalaikius pasimatymus drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems; įtvirtinti galimybę trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais vykdyti be stiklinės pertvarkos; tik išimtiniais atvejais leisti suimtuosius perkelti iš tardymo izoliatorių į policijos areštines; atsisakyti draudimo nuteistiesiems susirašinėti tarpusavyje; įtvirtinti galimybę nakties metu gyvenamosiose patalpose užrakinti visus pataisos namuose laikomus nuteistuosius; nustatyti pareigą privalomai tikrinti visus, išskyrus aukščiausius valstybės pareigūnus, į įkalinimo įstaigas įeinančius, išeinančius asmenis, įvažiuojančias, išvažiuojančias transporto priemones; įtvirtinti aiškų ir nedviprasmišką suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų teisinį reglamentavimą; sudaryti galimybes riboti nuteistųjų išlaidas apsiperkant įkalinimo įstaigų parduotuvėse; nustatyti aiškius pagrindus, kada suimtiesiems gali būti draudžiama pasimatyti ar paskambinti telefonu, nes dabar tai palikta įstaigos vadovų sprendimams; numatyti galimybę nuteistiesiems, sutinkantiems, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, tai yra elektroninis monitoringas, prašyti devyniais mėnesiais anksčiau taikyti lygtinį paleidimą ir spręsti kitas praktikoje kylančias problemas.
Kokios būtų teigiamos šių projektų įgyvendinimo pasekmės? Didės visuomenės saugumas, lygtinio paleidimo taikymas taps efektyvesnis ir pataisos įstaigose nebus laikomi asmenys, kurie nepavojingi visuomenei ir kuriuos galima prižiūrėti laisvėje; didės laisvės atėmimo įstaigų personalo ir nuteistųjų saugumas; mažės korupcijos pasireiškimo prielaidos vykdant bausmes; bus įgyvendintos tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijos dėl bausmių ir suėmimo vykdymo; bus humaniškesnės įkalinimo sąlygos, kurios sudarys prielaidas geresnei nuteistųjų integracijai į visuomenę, mažės nuteistųjų subkultūros apraiškų.
Dar norėčiau jums pasakyti keletą svarbių dalykų. Atsižvelgiant į tai, kad būtinas laikas pasirengti projektuose numatytiems pakeitimams įgyvendinti, atitinkamai siūloma, kad dalis keičiamų nuostatų, kurioms reikalingas minimalus pasirengimas, įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d. Kita dalis, kuriai įgyvendinti būtini ir laisvės atėmimo vietų infrastruktūros pokyčiai, įsigaliotų 2016 m. balandžio 1 d., o nuostatos, susijusios su maksimalių sumų, už kurias per mėnesį įkalinimo įstaigų parduotuvėse galės apsipirkti nuteistieji, nustatymu, – 2017 m. sausio 1 d.
Bendra lėšų suma, reikalinga projektams įgyvendinti: laisvės atėmimo vietų įstaigoms 2016 m. papildomai reikės skirti beveik 4,5 mln. eurų. Šios lėšos būtinos papildomiems suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymo kambariams, laisvės atėmimo vietų įstaigų kontrolės ir praleidimo punktų patalpoms įrengti, tikrinimo įrangai įsigyti ir visų nuteistųjų gyvenamosioms patalpoms pataisos namuose gerinti. Taip pat bus gauta papildomų pajamų dėl suimtųjų naudojamų elektros prietaisų apmokestinimo, per metus laisvės atėmimo vietų įstaigos iš viso galėtų gauti apie 15 tūkst. eurų.
Įstatymų projektai buvo derinti su Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Seimo kontrolierių įstaiga, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Vilniaus universiteto mokslininkais. Rengiant įstatymų projektus taip pat įvertinti ir visuomenės pateikti siūlymai ir pastabos. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Nors jūs taip išsamiai paaiškinote įstatymo prasmę, bet vis dėlto penki Seimo nariai norėtų paklausti. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad bus ribojamas apsipirkimas, tai kokiu būdu, kokia suma dienai ar mėnesiui? Bet aš norėčiau dar kitą praplėstą klausimą. Norint apsipirkti, reikia turėt pinigų. Kai kurie padarę nusikaltimus taip pat būna padarę ir materialinę žalą, kurią turi atlyginti. Kaip dėl darbo, kai suteikiama galimybė dirbti ir šiek tiek užsidirbti, ar įkalinimo įstaigose sprendžiamas šis klausimas?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Jūs iš tiesų uždavėte labai aktualų klausimą, tai viena, sakyčiau, iš kelių kertinių problemų, kurias aš stengiuosi kaip ministras spręsti. Turbūt žinote, kad visos įmonės prie pataisos namų buvo sujungtos į vieną įmonę – „Mūsų amatai“, taip pat stengiamasi tobulinti ne tiktai jos valdymą, bet ir pritraukti investicijas, pritraukti ir privačias verslo kompanijas, kad galėtume išplėsti gamybos bazę, jeigu galima taip pasakyti. Šiuo metu yra galimybė įdarbinti apie 20 % laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bet aš manau, bent taip rodo tyrimai, kad apie 60 % jų norėtų dirbti. Tačiau tuo ilgą laiką valstybė neturėjo galimybės rūpintis dėl finansinių sunkumų, dabar tas klausimas sprendžiamas.
Taip, jūs teisingai paklausėte dėl apsipirkimo ir dėl lėšų, kurias turi mūsų klientai pataisos namuose. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jau Vyriausybė pritarė ir pristatytas projektas, pagal kurį visos kompensacijos, sakykime, ir kitos lėšos atliekantiems bausmę pervedamos tik į jų asmenines sąskaitas, kurios yra aptarnaujamos pataisos namams prižiūrint, ir galimai jų didelė dalis yra išieškoma žalai atlyginti. Tačiau šie apsipirkimo ribojimai yra skirti tam, kad šiek tiek paveiktume tą subkultūrą, kuri klostosi, kadangi pataisos namuose yra asmenų, kurie turi didžiulius pinigus, kurie užima tam tikrą padėtį tarp kitų atliekančių bausmę ir naudojasi tuo, kad dabar tai yra neribojama. Tai yra numatytas lėšų ribojimas per mėnesį, jis bus įvestas palaipsniui ir galimybė apsipirkti priklausys ne nuo to, kas kiek turi pinigų, o nuo to, kaip jis elgiasi. Jeigu, sakykime, jis yra drausmės grupėje, turės mažesnes galimybes apsipirkti. Kai jūs girdite apie tai, kad mūsų pataisos namuose vyksta bado streikai, tai reikia suprasti, kad kalėjimo maisto nevalgo tie, kurie nusiperka jo parduotuvėse, ir valgo savo nusipirktą maistą. Bet šiaip jau dažniausiai niekas ten ilgai nebadauja.
PIRMININKAS. Ačiū, ministrui. Tikrai nuraminote daugelį Seimo narių, kad mes ten nebadausime. Prašysiu atsakinėti trumpiau, atsakymui – 4 minutės.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš stengiuosi, bet klausimai tokie svarbūs ir, manau, tokie įdomūs tiems Seimo nariams, kurie nebuvę kalėjime, kad aš stengiuosi plačiau. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, sutikite, kad Lietuvoj po Baltarusijos ir Rusijos turime santykinai daugiausia įkalintų žmonių. Aš kalbu dabar apie paskutinį įstatymą – Probacijos įstatymą. Ar jums neatrodo, kad mums vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, teko kaip tik jį priimant… Na, neefektyviai veikia probacijos komanda. Žiūrėkite, tiktai apie 50 % įkalinamųjų yra sekami, kai Vakarų Europos šalyse 80–90 %, ir jie nesėdi kalėjime, o būtent Probacijos tarnyba su jais dirba. Ar jums neatrodo, kad į tą įstatymą reikia atkreipti dėmesį?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, mes iš tiesų stengiamės skatinti lygtinį paleidimą tų asmenų, kurie yra visuomenei nepavojingi, tačiau, aš manyčiau, čia įstatymas nesuveikia dėl to, kad yra mąstymo problemų, požiūrio problemų, galbūt yra visuomenės nuomonės problemų. Todėl ir šiuose projektuose numatytas papildomas skatinimas, kad būtų noras tų, kurie gali pasinaudoti lygtiniu paleidimu, nes reikalingas jų sutikimas naudoti šią intensyvią priežiūrą – elektroninį monitoringą. Be to, dabar mes jau turime galimybę norvegų paramos dėka, o ji teikiama įvairioms institucijoms, kaip jūs žinote, įsigyti modernią įrangą, kuri tikrai visiškai užtikrins žinojimą, kur lygtinai paleistas asmuo yra.
Dabar situacija maždaug yra tokia. Komisijos maždaug 50 % patenkina pareiškimų tų, kurie kreipiasi dėl lygtinio paleidimo, tačiau pagal komisijų siūlymus teismai dar tiktai dėl pusės iš jų priėmė sprendimus dėl lygtinio paleidimo. Todėl mes ir šiuose projektuose stengiamės konkrečiau apibūdinti motyvus, kodėl gali būti netaikomas ar taikomas lygtinis paleidimas, kad nebūtų pritemptų, išsigalvotų priežasčių.
Buvo pasiūlymų ir tokių, kad kai kuriais atvejais pavesti spręsti dėl lygtinio paleidimo komisijoms, bet iki šiol tarp teisės teoretikų vyksta ginčas, ar tai yra teisingumo vykdymas – lygtinis paleidimas, ar ne. Mano supratimu, tas asmuo vis tiek toliau atlieka bausmę tiktai kita forma. Tai čia nėra teisingumo vykdymo ir tai galėtų spręsti komisijos, jeigu nebūtų tam tikrų baimių dėl korupcijos ir kitų dalykų.
PIRMININKAS. Ko gero, paskutinis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, du trumpi klausimai. Lietuvoje yra du tardymo izoliatoriai. Termino sutrumpinimas iki 5 parų laikymo tardymo izoliatoriuose, apie resursus jau nekalbu, nematau projekte procesinio įstatymo, kuris suteiktų teisę prokurorams, teisėjams priimti tokius sprendimus ir įpareigotų juos priimti tokius sprendimus. Ar tai nėra šio paketo spraga?
Antra. Jūs ką tik ilgai kalbėjote apie Bausmių vykdymo kodekso įstatymo 157 straipsnį, apie lygtinį paleidimą. Teikdami baudžiamuosius įstatymus jūs sakote, kad švelniname tam, kad mažintume nuteistųjų skaičių, elektroninio stebėjimo priemones – tam, kad mažintume nuteistųjų skaičių, bet realiai jis neveikia, nes ne visuomenė, o teismai bijo žiniasklaidos.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gal čia truputį ne į temą, bet vakar buvo labai gera konferencija Aukščiausiajame Teisme apie bausmes, teisėjų ir visuomenės požiūrį. Mes apsikeitėme labai įdomiomis įžvalgomis. Aš manau, tai irgi padės ateityje tobulinti įstatymus. Jeigu aš teisingai supratau, pirmoji jūsų klausimo dalis buvo dėl perkėlimo į policijos areštines, ar ne taip? Dabar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali perkelti iki 15 parų, bet, kaip aš jau pradžioje minėjau, mes turime labai daug pretenzijų iš už tai atsakingų institucijų ir tarptautinių organizacijų. Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimą ir Europos Tarybos komitetas prieš kankinimą ir žiaurų elgesį mums konkrečiai rekomendavo, kad negali būti visiškai perkeliama, jeigu yra tardymo izoliatoriuje, į policijos areštinę, nes, jų manymu, tas perkėlimas panaudojamas ne tam, kad sėkmingai vyktų ikiteisminis tyrimas, bet kad būtų tam tikras psichologinis spaudimas tiems asmenims prisipažinti. Čia yra tas kompromisas, kurį mes radome su kitomis institucijomis. Jeigu aš teisingai supratau klausimą.
Dėl intensyvios priežiūros. Aš manau, kad po to, kai mes įdiegsime naują techniką, kai bus tam tikri monitoriai, budinti dalis, kai visi – ir teisėjai, ir mūsų prižiūrėtojai matys, kad tas dalykas stebimas ir niekur negali dingti asmuo, išleistas iš pataisos namų, aš manau, kad tai bus taikoma dažniau, ir mes stengiamės nuolat tai aiškinti. Ne taip supratau klausimą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, dėkoju. Dar bus svarstymai komitetuose. Nepradėsime diskusijų. Dėkoju ministrui už atsakymus.
Prieš norėtų pasisakyti A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mano kalba labai trumpa. Labai gaila, kad dabar tokia nauja mada Seime, kai klausimus gali užduoti tiktai jau du arba trys Seimo nariai. Tada išeina, kad iš tikro tenka kalbėti dėl motyvų už, prieš, nes negali išsiaiškinti to, kas aktualu. Bet nejaugi ministras yra tiek naivus, kad mano, jog nustačius griežtesnius į laisvės atėmimo vietų įstaigas įeinančių ir išeinančių asmenų bei išvažiuojančių transporto priemonių tikrinimo reikalavimus tai turės teigiamos įtakos kovai su korupcija kalėjimuose ir pataisos įstaigose? Aš tikiu, kad ministras nėra toks naivus. Ar jis tada įsivaizduoja, kad mes tokie naivūs? Nežinau.
Dėl probavimo. Aš tikrai pritariu, kad reikia probuoti, bet palaukite, gal pirmiausia prižiūrėtojus probuokime ir aiškiai žinokime, ką jie kada daro. Tada gal nereikės griežčiau tikrinti, nes iš esmės per prižiūrėtojus patenka tie daiktai, kurie po to yra parduodami, ir dėl ko ta korupcija įkalinimo įstaigose klesti. Čia yra visiškai neįvertintas žmogiškasis faktorius. Labai gaila, kad vėl yra nueita į kažkokius milijonus – 4,5 mln. eurų yra beprotiški pinigai. Ar mes už tuos pinigus tiek apyrankių pripirksime? Mes neturėsime tiek paleidžiamų kalinių iš įkalinimo įstaigų. Žodžiu, čia man vėl viskas tokia truputį grietinėlė. Taip gražiai papurkšta, gražiai atrodo, bet iš esmės visur tose įstaigose lemia žmogiškasis faktorius. Čia visiškai niekas nesprendžiama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuokime.
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 2. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymui ir jį lydintiems penkiems įstatymams po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 d.
16.14 val.
Savaitės (nuo 2015-05-18) – 2015 m. gegužės 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti savaitės, kuri prasideda gegužės 18 d., posėdžių darbotvarkę.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš pasistengsiu labai greitai, nes suprantu, kad ministras taip pat skuba. Kaip ir buvo pateikta praeitą savaitę, aš manau, kad bus šiek tiek atsižvelgta, kai kurie įstatymų projektai jau šiandien yra priimti. Bus pakoreguota, kaip ir sakiau, buvo sukeista su visu paketu, dėl aplinkos apsaugos visas paketas prisideda, ką šiandien sukeitėme. Kažko išskirtinio negalėčiau ir pasakyti. Ketvirtadienį yra priėmimai, kaip ir visada, ir ketvirtadienį yra opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė. Jų teisė pateikti. Manau, kad spėsime viską atlikti laiku.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gal jau pavyko jums išsiaiškinti, kaip dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projekto, kur praeitą savaitę prašėme pasiaiškinti, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas niekaip jo neapsvarsto? Vis dėlto 106 Seimo narių nuomonė yra ignoruojama. Jeigu galima, tai prašymas įtraukti kitą savaitę Turizmo įstatymo projektą Nr. XIIP-2268, kuris yra jau ir komitetuose visur apsvarstytas. Kažkodėl vieną Turizmo įstatymą įtraukėte, o kitas lieka pakabintas, nors sezonas ateina ir pats savivaldybės meras skambina, prašo kuo greičiau. Man tiesiog keista, kodėl jis kažkur nusimetė. Jeigu galima, pasvarstykite šitą klausimą.
L. GRAUŽINIENĖ. Dėl Konstitucijos pataisos. Turiu pasakyti, kad iš tiesų yra labai nevienodi krūviai ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi be galo didelį krūvį. Jeigu mes pakeistume kvotas ir daugiau kompetentingų Seimo narių galėtų toje srityje darbuotis, tai būtų turbūt daugiau klausimų ir išsprendžiama. Dabar tiksliai neatsimenu, kiek projektų, bet tikrai yra penkis kartus daugiau neapsvarstytų (jeigu ne šešis) projektų Teisės ir teisėtvarkos komitete negu kituose komitetuose. Mes žiūrėjome reviziją. Julius girdi, aš dar kartą prieisiu, pasakysiu, bet ne mano valia. Stengiamės, kad būtų padaryta. Kaip?
Dėl turizmo mes buvome perkėlę į antradienį. Kiek dabar mačiau, buvo sujungta komitetų, bet jeigu kuris pasimetė, būtinai pasakykite numerį Sekretoriatui, mes pasižiūrėsime.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, norėčiau paprašyti, kad į kitos savaitės darbotvarkę būtų įtrauktas projektas Nr. XIIP-8803(2). Čia yra ekologinė Tatulos programa. Svarstymas komitetuose jau įvyko. Kadangi daug kas persikėlė iš antradienio, gal būtų galima įrašyti?
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu tik viskas gerai dėl komitetų, paprašysiu Sekretoriato, kad suderintų ir įrašytų.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkei. Dar K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke…
L. GRAUŽINIENĖ. Irena sako, kad jau įrašytas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jau įrašytas?
L. GRAUŽINIENĖ. Apie kurį šnekat?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl vidaus reikalų ministro išbrauktų projektų…
L. GRAUŽINIENĖ. Kurio I. Šiaulienė prašė. Atsiprašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl vidaus reikalų ministro antradienį išbrauktų projektų. Ar jie kada…
L. GRAUŽINIENĖ. Jie yra įrašyti antradienį.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Įrašyti?
L. GRAUŽINIENĖ. Taip.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Labai ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Irena sako, įtraukta į kitą darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei?
L. GRAUŽINIENĖ. Irena sako, 129…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jau pritarėme. Labai ačiū.
16.19 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 372, 373, 374, 375, 376 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-3035, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3036 (pateikimas)
Svarstome Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių ir… Atsiprašau. Gerbiamasis ministre, praleidau, pripaišiau antrajam. Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Atsiprašau, gerbiamasis Remigijau.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Įstatymų projektų tikslai.
Prokuratūros įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu siekiama nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką, pretendentų vertinimo kriterijus, jų skyrimo tvarką, įgaliojimus ir funkcijas, darbo apmokėjimo sąlygas ir kitas garantijas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nacionalinį narį, jo pavaduotoją ir padėjėją skirs generalinis prokuroras ketverių metų kadencijai pagal iš anksto nustatytą atrankos į šias pareigas tvarką. Į tas pačias pareigas asmenys galės būti skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Kartu siūloma numatyti įgaliojimų eiti minėtas pareigas pasibaigimo pagrindus. Šiuo projektu taip pat įgyvendinamas 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo, įkuriančio Eurojustą, siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais… su pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos sprendimu.
Kartu teikiamu Politikų ir pareigūnų apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kokioms prokurorų pareigoms prilyginamas Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo, dirbančio Eurojusto buveinės vietoje, pareiginės algos koeficientas.
Priėmus įstatymų projektus, generalinis prokuroras turės nustatyti nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją, taip pat suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru turės nustatyti nacionalinio nario, jo pavaduoto ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus.
Išsamiau įstatymų projektų nuostatos pristatomos aiškinamuosiuose raštuose. Dėl minėtų teisės aktų projektų gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurios bus įvertintos svarstymo atsakinguose Seimo komitetuose metu. Tik aš noriu atkreipti dėmesį, kad dabar tokios tvarkos nėra, o mūsų manymu, ta tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme.
PIRMININKAS. V. Gailius vis tiek norėtų paklausti.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kad leidžiate su ministru pasidalinti įžvalgomis. Turėjau gerą profesinę patirtį bendradarbiauti su buvusia ir dabar esama nacionalinio biuro Eurojuste atstove L. Čekeliene. Tai yra šviesus žmogus, Lietuva didžiuojasi, yra pripažįstama. Šitą projektą Generalinė prokuratūra parengė, priversta Valstybės kontrolės audito išvadų, tačiau šiame projekte gali būti paslėptų niuansų, kuriais remdamasis dabar einantis pareigas generalinis prokuroras parengs tvarkas taip, kad šios tvarkos atitiktų tik jo kandidatūrą. Ar tai nėra projektas, skirtas vienam asmeniui, kuris tikrai padarys žalos po L. Čekelienės?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai įdomų klausimą. Mudu, manau, pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete galėsime padiskutuoti. Aš tokių paslėptų niuansų čia tikrai nematau, bet manau, kad būtų blogai, jeigu ir toliau būtų skiriama be nustatytos tvarkos, be nustatytų reikalavimų, be numatytų kadencijų. Suprantama, kaip Seimas nuspręs, tokie įstatymo pakeitimai ir bus. Tačiau man norėtųsi, kad vis dėlto tai būtų įtvirtinta įstatyme, kad nebūtų saviveiklinis dalykas skyrimas tokio pareigūno, kuris labai svarbus Lietuvai.
Dėl mūsų atstovės darbo įvertinimo aš jums pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkojame ministrui. Ar mes galime iš karto, be kalbančių už, balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame.
Už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymų projektams pritarta po pateikimo. Dėl Prokuratūros įstatymo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl atlyginimų įstatymo papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 d. Dėkoju.
16.25 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 41, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2537(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, kviečiu R. Žemaitaitį. Turizmo įstatymas. Čia keli įstatymai, sujungti į vieną. Jeigu niekas neprotestuoja, tai ir svarstome. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, dabar svarstome. Po to.
Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. O dabar einame pagal siūlymus.
PIRMININKAS. Palaukite. Papildomi komitetai, tada. Pagrindinis komitetas. Birute Vėsaite, prašau į tribūną!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Turizmo įstatymo projektus Nr. XIIP-2027, Nr. XIIP-2566 ir Nr. XIIP-2537. Tuo pagrindu Ekonomikos komiteto parengtas konsoliduotas Turizmo įstatymo projektas Nr. XIIP-2537. Komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu iš papildomo komiteto J. Vaickienę. Ruošiasi V. Bukauskas. Mes dabar svarstome projektą Nr. XIIP-2537.
J. VAICKIENĖ (TTF). Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2537 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2537. Pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos turizmo asociacijos ir Audito komiteto pasiūlymus, ir šį įstatymo projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2566. Dėkui.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė… (Balsai salėje) Papildomas komitetas –Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. V. V. Margevičienė gelbsti.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas ir aš jums noriu pristatyti… (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Ne man čia. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada yra tokia: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymui ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimui, papildymui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 1299, į pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl didelio konsoliduoto, kur sudėti keli įstatymai, taip pat mūsų komitetas buvo papildomas. Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu ir siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, pasiūlymus, įvertinti Lietuvos turizmo asociacijos ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos pateiktus siūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turbūt prisimenate, 2014 m. buvo sustabdyta veikla keturių keliones organizuojančių bendrovių, dėl kurių nemokumo, bankroto tiesioginę žalą patyrė vartotojai. Siekiant užkirsti kelią tokiems įvykiams ateityje ir siūlomas šitas įstatymo projektas. Kas gi juo siūloma patikslinti? Patikslinama nepriekaištingos reputacijos asmenų grupė ir jai keliami reikalavimai, būtent su turizmą organizuojančiomis bendrovėmis susijusiems asmenims. Taip pat yra patikslintos ir papildytos Turizmo departamento, kaip priežiūros institucijos, funkcijos, jiems pavedama vykdyti turizmo organizatorių finansinę kontrolę.
Dar vienas dalykas, kas yra nauja, tai kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių dėl turizmo organizavimo, įvykdymo ir užtikrinimo, draudimo suma negali būti mažesnė kaip 3 tūkst. eurų, jeigu ketinama vertis tik vietiniu turizmu; 50 tūkst. eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 200 tūkst. eurų draudimo suma, kai ketinama vertis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais. Aišku, net šios didelės sumos, tiesą sakant, nepadengia čarterių, jeigu bendrovė bankrutuoja, bet Ūkio ministerija ir Vyriausybė pasižadėjo rengti įstatymo pataisą dėl Turizmo garantijų fondo kūrimo. Mes manome, kad jau ir šios priemonės, kurios dabar yra numatytos, palengvintų turistų, kurie patenka į bankrutuojančių bendrovių grupę… Garantijų fondas apskritai išspręstų tą problemą. Siūlau šitame etape pritarti minėtam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai šiandien svarstome šį įstatymą, tai jis, ko gero, parodo mūsų tam tikrų departamentų neveiklumą. Per paskutiniuosius 6–7 metus matomas Turizmo departamento neveiklumas ir negebėjimas laiku užkirsti galimai daromų nusikaltimų, kai galimai daromi tyčiniai bankrotai, kai kelionių organizatorių iš vartotojų galimai imami pinigai ir su vartotojais neatsiskaitoma, leidžiama bankrutuoti. Šita situacija, kuri buvo 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., lėmė, kad šimtai tūkstančių žmonių yra nukentėję.
Kitas dalykas, šis įstatymas sustabdys Europos Komisijos pradėtą pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą. Kaip puikiai patys žinote arba galėčiau informuoti, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą, kad Lietuva ir Lietuvos teisinis reguliavimas, ypač Turizmo įstatymas, nenumato pakankamai saugiklių, kad įsigijęs kelionės bilietą Lietuvoje ar kelialapį pats žmogus nėra apsaugotas. Šiandien yra padaryta apie 2,9–3,7 mln. žala. Jeigu šiandien mes nepriimame įstatymo ir neįvedame šių saugiklių, tai tos žalos dydžiai ir galimi kiti bankrotai gali lemti, kad pinigai bus išieškoti iš biudžeto. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad projektas parengtas, konsoliduotas, buvo mano projektas, paskui ministerija irgi prisidėjo, jis tas problemas iš tikrųjų leistų išspręsti. Tikrai labai kviečiu palaikyti šitą dalyką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją B. Vėsaitę. Kadangi yra daug pastabų… Pirmiausia aš norėčiau atsiklausti Audito komiteto, kadangi yra daug pasiūlymų ir jiems pritarta iš dalies. Ar jūs su tuo sutinkate ir ar reikalausite balsuoti dėl tų pataisų, kurioms nepritarta?
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš esmės Audito komitetas sutinka ir neprašys balsuoti.
PIRMININKAS. Supratau, mums bus lengviau dirbti. 1 straipsnis. Nereikia pastraipsniui, nuskubėjau. Lieka tik A. Skardžiaus pasiūlymas dėl projekto Nr. XIIP-2566, bet dabar sujungtas projektas, yra kitas formatas ir nelieka tos pataisos. Pono A. Skardžiaus nėra, tada mes galime po svarstymo pritarti. Motyvai? Yra. Galima pritarti. Ačiū, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
16.35 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3005, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 41, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3006 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį 2-6 klausimą – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja turėjo būti ministrė, bet aš matau viceministrą. Kviečiu į tribūną. G. Klimavičius pristatys…
G. KLIMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų esmė yra patikslinti ir suderinti Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme vartojamas sąvokas ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo teisinį reglamentavimą.
Čia gal pora žodžių reikėtų pasakyti apie priešistorę. 2013 m. buvo suvienodinti teikiami duomenys Eurostatui ir pagal reglamentą buvo pakeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, bet nebuvo atsižvelgta į Valstybinės darbo inspekcijos… Tai dabar yra suvienodinti ir patikslinti terminai. Jeigu truputį detalizuojant, tai Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme yra apibrėžiamos funkcijos dėl nelaimingų įvykių darbe, dokumentų registravimo ir saugojimo, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos teisės detalizuojamos, darbdavio pareigos dėl įvykių darbe bei apibrėžiamos išlaidų ekspertizėms atlyginimo nuostatos. Šitie projektai buvo derinti su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais bei visuomene. Pateiktiems projektams buvo pritarta. Buvo gauta Seimo Teisės departamento išvada, kuriai pritarėme. Prašom pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Toks trumpas klausimėlis. Sakykite, ar Darbo inspekcijos funkcijos pakeistos, ar ne? Jeigu pakeistos, jos išplėstos ar susiaurintos?
G. KLIMAVIČIUS. Nepakeistos. Čia suderinamos skirtingos įstatymų sąvokos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū viceministrui. Motyvai. Motyvų už ir prieš nėra. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kitą įstatymą svarstydami balsuosime, šį kartą bendru sutarimu. Labai ačiū.
Įmonės finansinės atskaitomybės… Dar komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstys ir pateiks išvadą. Svarstymas birželio 4 d.
16.38 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3034 (pateikimas)
Kviečiu viceministrą A. Vitkauską pristatyti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
A. VITKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien teikiame Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, parengtą atsižvelgiant į pasiūlymus gerinti verslo aplinką pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business“ 2015 metams. Teikiamo įstatymo pakeitimo esmė: vienu punktu papildomas mano minėto įstatymo straipsnis, kuriame nustatomas metinio pranešimo turinys, pagal kurį prašoma nurodyti informaciją apie akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės vadovo, valdybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas, apie kitas einamas pareigas kitose įmonėse ir, svarbiausia, informaciją apie pagrindinę jų darbovietę. Taigi šie pakeitimai užtikrintų didesnį įmonių valdymo skaidrumą, būtų taip pat kaip prevencijos priemonė užkertant kelią įmonės vadovo, valdybos narių interesų konflikto atvejams, pagerintų Lietuvos smulkiųjų investuotojų apsaugos rodiklių duomenis.
Be abejo, dėl išaugusio skaidrumo atsiras didesnis pasitikėjimas bendrovėmis, o tai leis lengviau pritraukti investuotojus. Be to, būtų įtvirtintas papildomas saugiklis, dėl kurio sumažėtų bendrovės vadovo, valdybos narių galimai nesąžiningo elgesio rizika ir būtų prisidėta prie bendrovės vadovo valdybos narių tinkamų pareigų vykdymo.
Pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos yra techninio pobūdžio. Iš tikro tai yra tik viena pastaba. Aišku, į tą pastabą bus atsižvelgta svarstymo komitetuose metu.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už dėmesį ir prašau palaikyti ir pritarti teikiamo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Ačiū, viceministre.
Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 1. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 d.
16.42 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-974 (pateikimas)
Svarstome Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-974. Pranešėja – A. Monkauskaitė. Pateikimo stadija.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, sveikatos sistema yra tokia sritis, kur mes visi viską išmanome. Tačiau reikia pripažinti, kad ir sveikatos sistemoje ne viskas iki galo yra gerai. Visų pirma yra nelabai gerai su statistika, su mirčių priežasčių analize ir kitais dalykais. Šiuo projektu aš siūlau sutvarkyti traumų ir nelaimingų atsitikimų statistiką, įsteigti, liaudiškai kalbant, jų registrą. Tai yra tokia duomenų bazė, į kurią patektų duomenys iš skirtingų šaltinių. Čia būtų pradžia. Yra labai daug ligų, tačiau nėra labai tiksliai jos apskaitomos. Kažkada labai gerai veikė Lietuvoje vėžio registras, tačiau dabar ir jo nėra. Aš manau, kad reikia vieną kartą pradėti, kad būtų tvarka šioje srityje, ir tiesiog prašau po pateikimo pritarti.
O kodėl pradedu nuo šito traumų ir nelaimingų apsinuodijimų? Todėl, kad šie dalykai yra trečia mirčių priežastis. Kaip žinote, pirma – širdies ir kraujagyslių ligos, antra – onkologinės ligos, o trečia – traumos ir nelaimingi atsitikimai. Todėl padarykime pradžią, pasvarstysime ir reikėtų sutvarkyti šią sritį.
PIRMININKAS. Klausia R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti, ar manote, kad reikalingas registras tik šios ligų srities ar ir kitų sričių, tarkime, kraujagyslių ligų, onkologinių? Kodėl tik būtent traumų ir nelaimingų atsitikimų?
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Tikrai reikalinga ir kitų ligų. Reikalinga tobula informacijos sistema dėl visų ligų grupių, ne tik šių. Tačiau, kaip minėjau, kažkada nuo kažko reikia pradėti.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, mano klausimas toks. Čia visa medicininė gydytojo veikla, aš turiu galvoje ligos, vaistų išrašymai, asmens kortelės ir t. t. yra įdėtos elektroninėje erdvėje. Mano klausimas, ar ne geriau… Ten apskaita visų šių ligų yra, bent taip rašo viešojoje erdvėje. Aš dabar nesuprantu. Tai mes dar ką nors tokio darysime, ar vystysime tai, ką turime?
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ne, mes tikrai nevystysime to, ką turime, gal galėčiau pasakyti, kad tobulinsime, ką turime. Bet jūs nesate visiškai teisus sakydamas, kad viskas yra elektroninėje erdvėje. E. sveikata kol kas yra tik kuriama. Vakar sveikatos apsaugos ministrė, pristatydama Vyriausybės ataskaitą Sveikatos reikalų komitete, pasakė, kad e. sveikata startuos tik birželio pradžioje. Dar mes neturim šitų dalykų. Kažkokia sistema yra. Prie Higienos instituto veikia Sveikatos informacijos centras, tačiau į jį patenka duomenys tik iš sveikatos priežiūros įstaigų. O jeigu patektų duomenys ir iš kitų įstaigų, tai jau būtų rimtas registras, būtų patikimesni duomenys. Taigi šioje srityje mes turime dar labai labai daug ką nuveikti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Už norėtų kalbėti tik D. Mikutienė. Gal? Atsisako. Tada balsuojame. Bendru sutarimu balsuojame.
Už balsavo 53, prieš – 1, susilaikė 2. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 d.
16.47 val.
Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1007 (pateikimas)
Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1007. Pranešėjas – V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš registracijos jūs matote, kad tai jau seniai užregistruotas įstatymo pakeitimas, registracijos Nr. XIIP-1007. Aš galbūt paprastai paaiškinsiu šio pakeitimo esmę.
Projekto tikslas – savotiškai atkuriant istorinį teisingumą į įstatymu reguliuojamą pasipriešinimo dalyvių grupę įrašyti nepatekusius nuo antrosios sovietinės okupacijos nukentėjusius asmenis. Šiuo metu šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms, režimams teisinio statuso įstatymas. Šiuo įstatymu norėtume atkurti teisingumą daugelio asmenų, iki 1940 m. birželio 15 d. aktyviai veikusių stiprinant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir ugdant pilietiškumą, vėliau patyrusių žiaurias represijas ne tik pirmosios, bet ir antrosios sovietinės okupacijos metu.
Čia išeina tokia situacija, kad tiems žmonėms, kurie tuo metu dirbo Lietuvos valstybei, tai Lietuvos Respublikos atsargos karininkai, buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai, sukarintų organizacijų nariai, tokie kaip Šaulių sąjungos nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, daugeliui šitų žmonių, teisinis statusas pagal dabar galiojantį šį įstatymą suteikiamas už tai, kad jie nukentėjo pirmosios okupacijos metu. Bet atsitiko taip. Dalis žmonių, kurie vienokiais ar kitokiais būdais sugebėjo išvengti represijų ir trėmimo į Sibirą 1940–1941 metais, atėjus antrajai okupacijai, nuo 1944 m. vasaros ir vėliau, buvo išaiškinti, sugauti ir ištremti. Tačiau šis įstatymas žmonėms, patyrusiems šią skriaudą, jau lyg ir nebegalioja. Šis įstatymas dar buvo teiktas 2009 m., praėjo jau šešeri metai.
Norėdamas užgriebti būsimus klausimus, noriu pasakyti, kad jau tada buvo suskaičiuota, kad tokių žmonių, kuriems po mirties būtų galima suteikti nukentėjusiojo statusą, būtų maksimalus skaičius 20–25 metai… Jau praėjo 6 metai. Aš tikiu, kad tas skaičius niekuo nepasikeitė arba gyvų esančių dar labiau sumažėjo. Pinigine išraiška tikrai mes nieko nenukentėtume, tai būtų labai nedidelės sumos, o istorinis teisingumas būtų atkurtas. Nes skirstyti į pirmą ir antrą okupaciją nukentėjusius žmones, aš manau, yra neteisinga.
Šitą įstatymo pataisą mes teikiame visos Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisijos vardu, kuriai atstovauja įvairių frakcijų žmonės. Mes, komisija, šitą teikimą teikiame ir esame bendru sutarimu sutarę ir pritarę. Todėl prašau jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, kaip čia suformuluoti mano klausimą? Petrai!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Čimbarai, jūs užstojate klausėją. Būkite geras, atsisėskite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš, žinote, net nežinau, kaip suformuluoti savo klausimą. Tarybiniais laikais buvo garsi tokia frazė, kad nebuvo tiek grindų, kiek dabar yra pogrindininkų. Mano klausimas. Prašom pasakyti, kada mes, Seimo nariai, nustosime plėsti tų nukentėjusiųjų sąrašą? Jau greitai pasidarys, kad visi Lietuvoje gyvenę, visi giminės, vaikai, vaikaičiai, anūkai yra nukentėję. Tai mes visi nukentėjome. Bet kada nustosime proteguoti – duokite pinigų. Seimas yra priėmęs nutarimą, pagal kurį aiškiai išdėstė savo poziciją – neplėskime nė vieno tokių išmokų rato, padarykime vieną sistemą ir po to spręsime klausimus. Mano klausimas: kodėl jūs siekiate plėsti štai šių žmonų ratą? Gal jie ir nukentėjo, kas ten žino.
V. SAULIS (LSDPF). Galima sutikti su kai kuriais jūsų teiginiais, tačiau mes labai aktyviai bendraujame su Visuomeninės tarybos žmonėmis. Mes tikrai neskubėjome šito klausimo forsuoti ir, kaip jūs sakote, plėsti. Mes šitą įstatymą užregistravome šios mūsų kadencijos pradžioje, labai rimtai svarstėme, žiūrėjome ir… Jeigu, sakykim, tik 10, 15 žmonių tas sąrašas išsiplečia, tai aš nemanau, kad čia koks nors išplėtimas.
Šitie žmonės tikrai nukentėję. Aš jau nekalbu apie pogrindininkus, apie kuriuos jūs taip pasakėte. Kalbu apie tuos žmones, kurie nukentėjo ne per pirmą okupaciją, bet per antrą okupaciją, kuri vėl prasidėjo 1944 m. Aš manau, mes čia atkuriame tam tikrą teisingumą šių žmonių atžvilgiu. Jeigu mes paskaičiuotume jų amžių, sakykime, nuo tų datų praėjo 75 metai. Tuometiniams kariuomenės karininkams arba sukarintų organizacijų nariams ir jų vadovams buvo mažiausiai 20–25 metai. Tai tas skaičius, na, aritmetika paprasta, nebejaunesni, matyt, kaip 90–95 metų. Toks buvo komisijos noras atkurti teisingumą. Jeigu mes visi nukentėjome ir per pirmą, ir per antrą okupaciją, tai būkime lygūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, dėl motyvų nori kalbėti tik už. Gal galima atsisakyti? Ačiū. Ar galima atsisakyti kalbančių už? Gerai. Balsuojame. Balsuojame dėl Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pakeitimo.
Už balsavo 48, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas kažkodėl Žmogaus teisių komitetas, nors Socialinių reikalų ir darbo komiteto kompetencija yra visi statusai ir visos išmokos. Siūlyčiau, kad pagrindinis vis dėlto būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas papildomi. Numatyta svarstyti birželio 18 d.
Gerbiamieji kolegos, ar nereikia Vyriausybės išvados, nes tai yra piniginis klausimas? (Balsai salėje) Vyriausybės išvada. Dėkui. Išsprendėme.
Gerbiamojo K. Komskio aš nematau, parašai nesurinkti.
16.55 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 41 ir 43 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1218, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1219 (pateikimas)
Svarstome 2-11 kompleksinį klausimą – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 41 ir 43 straipsnių papildymo įstatymo projektas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – S. Bucevičius. P. Čimbaras pavaduos S. Bucevičių tribūnoje.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo tikslas yra papildyti Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, kad valstybės institucijoms atliekant valstybės pavestas funkcijas, taip pat savivaldybėms atliekant savivaldybių funkcijas Nekilnojamojo turto registro ir Kadastro duomenys būtų teikiami neatlygintinai.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti. Jūs taip greitai pasakėte, kad visi nesuprato arba neišgirdo. Už ir prieš nėra kalbančių, balsuojame. P. Čimbaras pasiekė rekordą pristatydamas įstatymą.
Už balsavo 45, prieš nėra, susilaikė 6. Nekilnojamojo turto registro įstatymo dviejų straipsnių papildymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Sutinkame?
16.57 val.
Užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2992(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, reikšmingas įvykis – Seimo narių pareiškimai. Oi, dar rezervinis. Paskubėjau. Atsiprašau, norėjau pamiršti kolegą R. Sargūną.
Kviečiu pateikti Užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektą.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau Užimtumo rėmimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto tikslas yra bedarbio statuso netekimo pagrindus įtvirtinti Užimtumo rėmimo įstatyme, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir siekiant išlaikyti nuostatas, kad bedarbiai aktyviai ieškotų darbo ir būtų pasirengę dalyvauti teritorinės darbo biržos organizuojamose aktyvaus darbo rinkos politinėse priemonėse.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašom pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate, kaip tie Darbo biržoje užregistruoti asmenys turi aktyviai dalyvauti Darbo biržos tose priemonėse? Nes ten yra kursai, kur nukreipia žmogų, yra darbas, kur nukreipia žmogų. Ką reiškia aktyviai dalyvauti, būkite malonus?
R. SARGŪNAS (DPF). Užsiregistravęs Darbo biržoje jis privalo dalyvauti tose priemonėse. Tai yra ir seminarai, ir mokymai, ir įvairūs kursai, kur jis įgyja tam tikrų įgūdžių, ugdo profesinius įgūdžius arba atgaivina senuosius darbinius įgūdžius. Tai yra jo aktyvus dalyvavimas, o ne būti pasyvių priemonių dalyviu, tai yra laukti pašalpų iš Vyriausybės, iš savivaldybės ar kokių fondų, kaip pratęsti savo egzistenciją. Kad jis būtų aktyvus visuomenės pilietis, to siekiama šiuo įstatymo pakeitimu.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kokia jūsų nuomonė, kokie įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose turėtų būti pakeitimai, jeigu jūsų siūlymas būtų priimtas? Ačiū.
R. SARGŪNAS (DPF). Aš manau, kad juose turėtų būti numatytos ir administracinės priemonės. Jeigu jis nedalyvauja, tai turėtų būti numatytas ir sankcijų mechanizmas. Nes vien pratinti tuo, kaip jūs dabar, kad maksimaliai gali gauti virš 300 eurų išmoką kelis mėnesius, ir absoliučiai nesidomėti, kur ieškoti darbo, kaip tuos savo įgūdžius plėtoti. Tai neturi būti toleruojama. Turėtų būti sankcijų mechanizmas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Už balsavo 49, prieš nėra, susilaikė 6. Užimtumo rėmimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 d.
17.01 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, Seimo narių pareiškimai. B. Vėsaitę kviečiu į tribūną. Svajojate, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šitas pareiškimas yra Lietuvos Respublikos Seimo vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės vardu. Pareiškimas yra dėl Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai bendrosios programos rengimo.
„Seimo vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė reiškia susirūpinimą dėl rengiamo Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos turinio, kuris teikiamas švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 15 d. įsakymu sudarytai darbo grupei. Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad Švietimo ministerijos darbo grupės siūlomos programos projektas nesiremia Jungtinių Tautų ir jos šakinių organizacijų, kurios narė yra Lietuvos Respublika, praktika, rekomendacijomis, priimtais apibrėžimais ir terminais.
Ministerijos darbo grupėje išrandamos naujos sveikatos, lytiškumo sąvokos, kurios imamos iš abejotinos mokslinės vertės šaltinių. Projekte atsisakoma esminių šiuo metu galiojančios Bendrosios lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos nuostatų: lyčių lygybės nuostatų diegimo, nediskriminavimo principo, visuminio lytiškumo sampratos pateikimo, lytinio išnaudojimo prevencijos; ignoruojama jaunimo organizacijų bendra pozicija, kad jaunimas turi gauti realistišką ir moksliškai pagrįstą informaciją apie lytiškumą. Nors programos pavadinimas – „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa“, sveikatos ir lytinio ugdymo klausimams skiriama nedaug dėmesio, o programos turinys susiaurinamas iki ribotai suvokiamo šeimos kūrimo sampratos propagavimo.
Manome, kad mokyklose turėtų būti vykdoma nuo 2007 m. galiojanti programa papildžius ją šiuolaikinio mokslo aktualiais duomenimis. Parlamentarams kyla abejonių dėl Švietimo ministerijos darbo grupės suformavimo principų. Joje nėra teisininkų, psichologų ir vaikų psichologų organizacijų, Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, sveikatos specialistų, moterų, žmogaus ir vaikų teises ginančių asociacijų atstovų, tačiau į darbo grupę įtraukti visiškai su sveikata ir lytiškumu niekada nieko bendro neturinčių organizacijų deleguoti asmenys.
Parlamentinė grupė teigia, kad šiuo metu derinami programos projektai pasižymi esminiais koncepcijos ir turinio trūkumais. Rengiamas programos projektas ne padės, o tik pakenks moksleivių lytiniam ugdymui ir pasirengimui šeimai, todėl Seimo nariai siūlo formuoti naują darbo grupę, kuri aktualizuotų 2007 m. Lytinio ugdymo programą.“
PIRMININKAS. Dėkoju B. Vėsaitei.
Gerbiamieji kolegos, registracija.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.