LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Lietuvos Respublikos Seimo Į 2017-09-27 Nr. 111-S-12

Sveikatos reikalų komitetui

E. pristatymo informacinė sistema

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 PROJEKTO

2017 m. lapkričio d. Nr. 4-01-

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2017-09-27 sprendimą Nr. 111-S-12, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343
2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projekto[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūros paslaugas (kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis), pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus, kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti:

1. Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nustačius įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimą pašalinti, kurį galima pratęsti vieną kartą.

Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, analizuojamoje nuostatoje esanti formuluotė „gali būti“ yra dviprasmiška, nes kontroliuojančiam subjektui leidžiama savo nuožiūra spręsti: teikti ar neteikti rašytinį nurodymą tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Antra, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti galimybę pratęsti 14 dienų terminą, skirtą pašalinti pažeidimą, kuris yra vertinamas kaip mažareikšmis ir kurį galima ištaisyti nedelsiant. Pastarasis žodis suponuoja, kad pažeidimas gali būti ištaisomas iš karto jį nustačius, todėl manome, kad nėra būtinybės skirti tam papildomo laiko. Trečia, analizuojamoje nuostatoje nedetalizuojamas terminas, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, todėl suteikiama galimybė kontroliuojančiai institucijai neribotam laikui pratęsti šį terminą. Be to, nėra aišku, kuriais atvejais minėtas terminas gali būti pratęstas (ar terminas pratęsiamas kontroliuojančios institucijos iniciatyva, kai nustatoma, kad pažeidimas nepašalintas, ar dėl pratęsimo turi kreiptis pažeidimą padariusi sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, ar kt.).

Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlome pagal pateiktas pastabas tobulinti Projekto nuostatas, reglamentuojančias rašytinių nurodymų pašalinti mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus pateikimą ir terminų šiuos pažeidimus pašalinti nustatymą.

2. Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui.

Manome, kad svarstytina, ar vienodo dydžio baudų skyrimas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie savo pobūdžiu gali būti tiek lengvesni, tiek sunkesni, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, lyginant analizuojamą nuostatą su šios išvados 1 punkte vertinta nuostata, nėra aišku, ar už įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, irgi privaloma skirti piniginę baudą, kartu nurodant tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šis nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.

Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlome apsvarstyti galimybę diferencijuoti baudų dydžius pagal padarytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, taip pat detalizuoti baudų skyrimo už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus tvarką.

3. Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Mūsų nuomone, minėtu teisiniu reguliavimu baudą skiriančiam asmeniui suteikiama per plati diskrecijos teisė skirti mažesnę baudą nei nustatytoji, kadangi tapačiomis lengvinančiomis aplinkybėmis sprendimą sumažinti nustatytą baudą priimantis asmuo vienu atveju gali nuspręsti sumažinti baudą 50 procentų, o kitu atveju tik 1 procentu arba nesumažinti. Dėl šių priežasčių praktikoje sprendimą sumažinti nustatytą baudą priimantis asmuo, naudodamasis savo teise pasirinkti baudų dydžius, galimai neteisėtai reikalaus (ar gaus pasiūlymą) iš pažeidimą padariusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės nepagrįsto atlygio mainais už mažesnę baudą, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Siūlome apsvarstyti galimybę aiškiau reglamentuoti kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė bauda nei nustatytoji, o mažinamos baudos procentinę išraišką sieti ne tik su lengvinančiomis aplinkybėmis, bet ir atsižvelgti į jų skaičių (pavyzdžiui, esant 2 ir daugiau lengvinančių aplinkybių baudą mažinti iki 20 procentų, esant 3 ir daugiau lengvinančių aplinkybių baudą mažinti iki 30 procentų ir pan.).

4. Projekto 9 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra atskleistas sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo turinys ir jo priėmimo tvarka, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir per kiek laiko šis sprendimas priimamas.

Siekdami teisinio aiškumo, siūlome detalizuoti sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo priėmimo turinį ir tvarką.

Direktorius Saulius Urbanavičius

Edvinas Chorostinas, tel. (8 706) 62 743, el. p. [email protected]