Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 306
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rugsėjo 26 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Seimo nario Mato Skamarako priesaika
Posėdį pradėsime nuo naujojo Seimo nario M. Skamarako priesaikos. Dabar norėčiau pakviesti į tribūną Konstitucinio Teismo pirmininką G. Godą, kad priimtų naujojo Seimo nario priesaiką.
G. GODA. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-238, kuriuo nustatė galutinius 2023 m. rugsėjo 3 d. pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimų vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 rezultatus, pagal kuriuos M. Skamarakas išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2023 m. rugsėjo 24 d., taigi, jis įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien tik formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai ir teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narį M. Skamaraką.
M. SKAMARAKAS. Aš, Matas Skamarakas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narys M. Skamarakas prisiekė 2023 m. rugsėjo 26 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusį Seimo narį M. Skamaraką. (Plojimai)
10.06 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Sveikiname naująjį Seimo narį, linkime sėkmės. Norėčiau perskaityti Socialdemokratų partijos frakcijos posėdžio protokolą, kuriuo mes esame informuojami, kad nutarta priimti išrinktąjį Seimo narį M. Skamaraką į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją.
Gerbiami kolegos, dar nesame užsiregistravę, taigi skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
10.07 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. rugsėjo 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG*). Noriu paprašyti Mišrios grupės vardu išbraukti iš darbotvarkės 1-14 klausimą, projektą Nr. XIVP-2983 – Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Stambulo konvencijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau pasiūlymų nėra. Apsispręskime balsuodami dėl Mišrios grupės siūlymo išbraukti 1-14 klausimą – Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Kas pritariate Mišrios grupės siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 53, prieš – 54, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių. Galima pritarti bendru sutarimu, ar ne? Pritarta.
10.08 val.
Rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Rinkimų kodekso keliolikos straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2709(3). Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase.
Gerbiami kolegos, dar norėčiau jūsų dėmesio. Dabar kaip tik į balkoną atėjo šiandieną, šiomis dienomis mus lankančių Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės narių delegacija, jai vadovaujantys J. Ovčinikova ir I. Huzis. (Plojimai)
Dėkoju. Prašau, gerbiama pirmininke, žodis jums. Komiteto išvada dėl Rinkimų kodekso pakeitimo projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2709(2). Komiteto sprendimas – pritarti komitete patobulintam jungtiniam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2709(3), kuriuo jungiami projektai Nr. XIVP-2709(2), Nr. XIVP-2746 ir Nr. XIVP-2556, ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų po svarstymo už kalba A. Vyšniauskas.
Gerbiami kolegos, primenu, kad pirmasis balsavimo intervalas nuo 11 val. 20 min.
Prašau. A. Vyšniauskas – motyvai už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu informuoti, kad komitete kilo diskusijų dėl poros straipsnių – dėl debatų reguliavimo ir dėl balsų perskaičiavimo, ar tai daryti gryna balsų išraiška, ar procentine išraiška. Informuoju, kad šiandien ryte registravau pasiūlymus ir nuostatą, savo pasiūlymą dėl debatų tokio griežtesnio reguliavimo, išimu. Čia reveransas gerbiamai A. Širinskienei.
O dėl balsų perskaičiavimo procentine išraiška taip pat registravau atliepdamas tai, ką siūlė D. Griškevičius. Irgi, manau, tai galėtų būti geras kompromisas. Iš esmės visas projektas tikrai yra kompromisinis, atliepti ir opozicijos siūlymai, viskas sutvarkyta. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami tam numatytu laiku.
10.11 val.
Rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Rinkimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(3). Kviečiu pranešėją I. Haase. Šiandieną teks daug kartų į tribūną vaikščioti, nes dėl Rinkimų kodekso daug pasiūlymų yra. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2706(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2706(3) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas taip pat pritarė.
Balsavimo rezultatai – vienbalsiai. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra.
10.13 val.
Baudžiamojo kodekso 681 straipsnio pakeitimo ir 682 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2708(2), Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2707(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2708(2), taip pat lydimasis 1-5.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2707. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnio pakeitimo ir 682 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-2708 ir projektą Nr. XIVP-2707. Taigi komiteto sprendimai ir pasiūlymai – pritarti komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai – vienbalsiai. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.13 val.
Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2439(2) (svarstymas)
Toliau 1-6 klausimas – Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2439(2). Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei 361 straipsniu papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2439. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2439(2) ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti vienas Seimo narys. Kviečiu V. Semešką į tribūną.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, tai nėra eilinis Rinkimų kodekso pakeitimas. Rinkimų kodekse siūloma įteisinti prievolę Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ir nariams per 15 dienų nuo priesaikos davimo kreiptis dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo.
Kolegos, reikia atkreipti dėmesį, kad per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų Vyriausiosios rinkimų komisijos veikloje tokios prievolės nebūta ir tokio poreikio realiai nebūta. Pradinis projektas vis dėlto buvo nepriimtinas ir jis buvo ženkliai pataisytas, nes mes puikiai žinome, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama skaidrumo, viešumo ir sąžiningumo principais, o buvo siekiama numatyti taip pat ir uždarus posėdžius. Kokia situacija galėjo nutikti, kai Vyriausioji rinkimų komisija, veikdama uždarame posėdyje, priimtų sprendimą eliminuoti vieną ar kitą kandidatą arba kandidatų sąrašą iš rinkimų, o visuomenė ir žiniasklaida neturėtų teisės sužinoti motyvų? Na, būtų tiesiog pakirstas pasitikėjimas valstybe ir rinkimų sistema. Džiaugiuosi, kad įstatymo projektas patobulintas ir tokie dalykai kaip uždari Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai nebebus vykdomi.
Taip pat įstatymų autoriai iš pradžių įstatyme numatė prievolę ne tiktai turėti slaptumo žymą „Slaptai“ visiems Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams, tačiau ir jos negavę Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai automatiškai būtų netekę savo įgaliojimų. Pataisytame įstatymo projekte tie komisijos nariai, kurie netektų galimybės, negautų galimybės dirbti su įslaptinta informacija, savo įgaliojimų neprarastų. Tačiau, kolegos, bus keista situacija, jeigu mažiau negu pusė Vyriausiosios rinkimų komisijos narių tokias žymas dirbti su slapta informacija gaus, o dalis negaus ir jiems svarstant gali nutikti taip, jog mažesnė dalis Vyriausiosios rinkimų komisijos narių spręs klausimus dėl vienų ar kitų kandidatų eliminavimo iš rinkimų. Pats principas įpareigoti Vyriausiosios rinkimų komisijos narius kreiptis dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, manyčiau, nėra visiškai reikalingas, nes ir iki šiol visus 30 metų Vyriausioji rinkimų komisija dirbo vadovaudamasi viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principais ir puikiai įgyvendino įstatymuose numatytus visus savo įsipareigojimus. Todėl drįstu abejoti šio Rinkimų kodekso pakeitimo įstatymo reikalingumu ir siūlau nepritarti, susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskusijoje kalbėti nėra norinčių. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.18 val.
Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2557(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2557(2). Pranešėjai: pirmoji – Teisės teisėtvarkos komiteto pirmininkė ir ruošiasi R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2557 ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2557(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Juška pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašysime trumpai pakomentuoti pataisą, jai buvo pritarta iš dalies, dėl jos balsuoti nereikia, bet tiesiog kad pakomentuotumėte, kaip ji buvo įtraukta į įstatymą. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti iš dalies mes sutinkame.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamas Ričardai, gal galėtumėte grįžti dėl visos komiteto išvados. Komiteto išvada dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – projekto Nr. XIVP-2557.
R. JUŠKA (LSF). Sprendimas. Projektą Nr. XIVP-2557 atmesti dėl šių priežasčių: rengiant Rinkimų kodeksą, darbo grupėje buvo ilgai diskutuojama dėl pasaulio lietuvių rinkimų apygardų sudarymo ir buvo priimtas bendras sutarimas. Neaišku, kodėl neprasidėjus metams siūloma paneigti šį susitarimą ir keisti galiojančias nuostatas.
Antra. Siūlymas sąvoką „užsienyje balsavusių“ keisti į „elektroniniu būdu užsiregistravusių“ yra ydingas, nes toks užsiregistravimas yra formalus. Tik pagal dalyvavusių rinkėjų skaičių galima spręsti, kurie rinkėjai tapatina save su Lietuva, kurie neturi galimų ryšių su kitomis valstybėmis ir gali viešai reikšti savo nuomonę bei vykdyti pareigą savo šaliai, pavyzdžiui, privalomąją pradinę karinę tarnybą ir kita.
Trečia. Projektas diskriminuotų Lietuvoje gyvenančius rinkėjus. Didinant pasaulio lietuvių rinkimų apygardų skaičių, mažėtų Lietuvos teritorijoje esančių vienmandačių apygardų skaičius, o jų teritorija dar labiau išsiplėstų. Tai apsunkintų vienmandatėse apygardose renkamų Seimo narių darbą ir pablogintų atstovavimą rinkėjams. Taip pat, jeigu būtų nuspręsta mažinti dydį, pagal kurį būtų sudaromos užsienyje balsuojančių rinkėjų rinkimų apygardos, galimai nepagrįstai padidėtų pasaulio lietuvių apygardų skaičius, nes sudarant apygardas Lietuvos teritorijoje liktų galioti didesnė riba.
PIRMININKĖ. Dėkoju už detalų pristatymą. Diskusijoje kalbėti užsirašė A. Vyšniauskas. Kviečiu į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu patikslinti, kad iš esmės šiuo projektu yra keičiamas tiktai vienas skaičius, mažinama riba, nuo kada yra sudaroma Pasaulio lietuvių apygarda – iš esmės nuo 110 % iki 90 %. Taip pat yra sulyginama su tuo, kaip yra sudaromos vienmandatės apygardos visoje Lietuvoje. Dabar Pasaulio lietuvių apygarda turėdavo būti didesnė nei visos kitos apygardos ir tai iš tikrųjų nėra teisingas dalykas, nes visos apygardos pagal Konstituciją turi būti iš esmės vienodos. Tai yra tiesiog sulyginama su Lietuva. Tačiau kokio nors papildomo siūlymo daryti dar vieną apygardą, didinti apygardų skaičių šiame etape tikrai nėra. Kodekse yra leidimas sudaryti papildomą apygardą, jeigu rinkėjų skaičius iš tikrųjų išauga taip, kad užtenka dviem apygardoms. Bet jeigu dabar Pasaulio lietuvių apygardoje balsuojančių žmonių vidurkis apie 35 tūkst., užsiregistruoja tiek, kiek ir kitose vienmandatėse apygardose, tai, norint sudaryti antrą apygardą, reikėtų, kad užsiregistruotų 70 tūkst. Iš tikrųjų tai yra sunkiai pasiekiamas dalykas. Šitas kolegės pasiūlymas, man atrodo, yra logiškas. Siūlyčiau tikrai pritarti. Jokios diskriminacijos Lietuvoje esantiems piliečiams tikrai nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Asanavičiūtė kalbės diskusijoje. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamos kolegės ir gerbiami kolegos, aš noriu šiek tiek paaiškinti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė savo sprendimą prieš Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusias diskusijas, kuriose priimtas kompromisas, tai yra ką minėjo ponas R. Juška dėl prisiregistravusiųjų skaičiaus, lieka tas pats balsavusiųjų skaičius. Taip pat noriu pažymėti, kad Pasaulio lietuvių apygardos sudarymo principas yra absoliučiai kitoks negu sudarymo Lietuvoje, tai yra apygarda sudaroma pagal praėjusių Seimo rinkimų balsavusiųjų skaičių. Iš tikrųjų čia yra tik suvienodinama, tai yra dedama ta pati kartelė, kaip ir apygardai Lietuvoje.
Na, o baimė, keista baimė, jog bus sudaryta daug daugiau apygardų užsienyje, ji yra neteisinga, nes tam reikia tikrai gana didelio rinkėjų skaičiaus ir aktyvumo, turėtų sudaryti dvi apygardas, pilnai dvi apygardas, kad atsirastų antra apygarda pasaulio lietuviams. Todėl tikrai raginu nesivadovauti neteisinga informacija ir tiesiog balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi, užsirašę diskusijoje, pasisakė. Dėl motyvų šiuo klausimu yra užsirašiusių. V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, nėra prieš kalbančių, tai atsisakysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.25 val.
Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566(2). Svarstymo stadija. Kviečiu gerbiamą I. Haase į tribūną, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2566(2). Komiteto sprendimas – pritarti komitete patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2566(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskusijoje užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.26 val.
Rinkimų kodekso 76, 81 ir 85 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Rinkimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696(2). Svarstymo stadija. Gerbiama I. Haase pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2696. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam konstituciniam įstatymo projektui Nr. XIVP-2696(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Diskusijoje užsirašė kalbėti vienas Seimo narys. Kviečiu P. Gražulį į tribūną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, gal reikia džiaugtis, kad beveik po 33 nepriklausomybės metų mes prisiminėme komunistus, kad jie yra labai pavojingi. Bet jeigu pažiūrėsime į Lietuvos istoriją, Komunistų partija buvo gana viešas toks organas ir pirmas Lietuvos prezidentas, išrinktas tautos, taip pat buvo komunistas – A. Brazauskas. Taip pat, jeigu mes pažiūrėsime šiandien, „15min“ atliko tyrimą, kad gal daugiau nei 20 Seimo narių – buvę komunistai, ir faktiškai niekas nenurodė, nesidžiaugia tuo. Bet kas man įdomiausia, kad penki, ar kiek, konservatoriai, kurie irgi yra buvę komunistai, taip užsipuolė dabartinį Prezidentą, kad, atrodė, Lietuvai didesnio pavojaus nėra ir didesnio nusikaltėlio, kaip būti Komunistų partijos nariu.
Man labai įdomu, va, aš galvoju, gal „15min“ atliktų dar tyrimą, ar Landsbergis, senukas Vytautas, tas, kuris dėstė estetinį marksizmą, leninizmą, buvo Komunistų partijos narys ar ne? Tai gal iš jo reikėtų atimti pilietybę, kaip ir atėmėme pilietybę iš M. Drobiazko ir panašiai, kreiptis į Prezidentą?
Kitas dalykas, va, čia sėdi K. Masiulis. Patriotas, krikščionis demokratas, bet, pasirodo gi, buvęs komunistas („15min“ rašo). Ir dėstė, propagavo ateizmą, dėstė ateizmą, įrodinėjo, kad Dievo nėra, o dabar – krikščionis demokratas. Man atrodo, kūlverstukų tai daugiausiai yra Konservatorių partijoje. Tiek nė vienoje partijoje tų kūlverstukų nėra, kiek yra Konservatorių partijoje. Ir jie taip jau susirūpino Lietuvos saugumu, kad pamiršo įrašyti KGB, FSB, nes ir dabar galvojate, kad Rusijos agentūra neverbuoja? Ir sovietiniai kagėbistai, kurie buvo slapta organizacija ir vykdė visus trėmimus ir lietuvių tautos genocidą, jie mažiau pavojingi už Komunistų partiją? Kodėl jūs įslaptinote jų pavardes 75 metams? Nejaugi jūsų, konservatorių, tiek daug buvusių kagėbistų ir jūs bijote, kad tauta žinotų, kiek buvo kagėbistų? Čia tai yra tautos fondas, jų negalima liesti, jie įslaptinti. O komunistai yra didžiausia Lietuvos problema. Aš galvoju, kad komunistų tikrai nėra labai daug, jie jau garbingo amžiaus, dar gal vienas iš jaunesnių tokių komunistų – tai Č. Juršėnas, jam 85 metai, neseniai mes jį apdovanojome Aleksandro Stulginskio žvaigždės ordinu. Visi komunistai faktiškai yra gerbiami, tauta juos renka ir už juos balsuoja. Bet, žinote, gal pavojingesni. Aš pasiūlysiu įstatymo pataisą, kad vis tik reikėtų įrašyti spaliukus, pionierius, komjaunuolius. Čia tai jų dar rasime daug, daug rasime, ne 20 Seime suskaičiavo. Ir štai čia yra Lietuvai pavojus, ypač spaliukai. Reikėtų visus juos surašyti. Tikrai pateiksiu įstatymo pataisą, kad jokiu būdu spaliukai negali dalyvauti politikoje, net nesvarbu, kad jie nurodys tai savo biografijoje.
Dar vienas dalykas. Prisiminkime ir apie Konservatorių partiją. 2007 metais Seimas ją pripažino teroristine organizacija… Aš manau, kad reikėtų įrašyti ir Konservatorių partiją greta Komunistų partijos. TSKP, LKP – čia ir raidės beveik tos pačios, jeigu taip jau trumpinį paimtume. Tai už. Žinote, nebuvau nei spaliuku, nei pionieriumi, nei komjaunuoliu. Esant sovietų sistemai persekiojote jūs, konservatoriai, mane, į lagerius kišote, karcerius, dabar irgi persekiojate, persidažėte kailiuką, kūlverstukais tapote ir vėl kitai sistemai tarnaujate. Jeigu tarnavote ideologiškai Komunistų partijai, dabar genderistinei partijai, kovojate, jeigu buvote prieš homoseksualumą, dabar – už homoseksualumą. Vartotės kaip kažin kokie, kaip sakoma, kūlverstukai, vienu žodžiu, darote cirkus. Po 33 metų prisiminė, kad komunistai yra pavojingi, bet kagėbistai, enkavėdistai nepavojingi, užslaptinti 75 metams. Tegyvuoja konservatorių ideologija!
PIRMININKĖ. Motyvai. V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Komitete taip pat pritarėme šiam įstatymo projektui. Tikrai aktyviai rinkimų teisę įgyvendinantys asmenys turi gauti informaciją apie svarbius kandidatuojančio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Na, taip, Seime turime kolegų, kurie buvo komunistais, priklausė Komunistų partijai. Joks čia nusikaltimas. Tai reikės deklaruoti, rinkėjai turi teisę žinoti. Aš manau, kad Seimas turėtų pritarti šiam įstatymo projektui. Taip mūsų kandidatų biografijos bus tik viešesnės, skaidresnės, kaip ir visas rinkimų procesas. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
10.33 val.
Rinkimų kodekso 95 ir 97 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2747(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2748(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Rinkimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2747(2) ir lydimasis. Gerbiama I. Haase pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 95 ir 97 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2747. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2747(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
Ir lydimasis įstatymo projektas. Svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-2748. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taip pat vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų užsirašiusių mes taip pat neturime.
10.35 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 129 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2804 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2804. Svarstymo stadija. Kviečiu vėl komiteto pirmininkę, kad pristatytų komiteto išvadą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 129 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2804. Komiteto sprendimas: komitetas siūlo atmesti konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2804 atsižvelgdamas į Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktas pastabas, joms komitetas pritarė, bei posėdžio metu balsavimu dėl atskirų nuostatų priimtus sprendimus.
Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Kupčinskas. Motyvai už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Iš tiesų šis įstatymo projektas, kodekso projektas buvo ir idėjos atsirado mums sekant paskutinius rinkimus ir aplinkybes. Pirmiausia, dėl komisijos darbo tobulinimo ir greitesnio balsų skaičiavimo. Siūloma, kad biuleteniai būtų skirtingų spalvų. Vyriausioji rinkimų komisija aiškina, kad ji dabar jau ir taip gali nusistatyti savo vidinėje tvarkoje skirtingų spalvų biuletenius, bet komisijos kiekviena kadencija vis pasikeičia ir viskas trukt už vadžių – vėl iš naujo. Šiuo atveju matosi, kad rinkimų komisijos, išvertusios biuletenių urnas ant stalų, turi dar ir išžvalgyti ir išrūšiuoti biuletenius, kai tas būtų automatiškai padaroma išvertus biuletenius, jeigu jie būtų skirtingų spalvų. Tai yra vienas pasiūlymas.
Kitas pasiūlymas dėl langelių skaičiaus. Jie faktiškai yra nematomi ir nepasiekiami žmonėms, dažnas net nereitinguoja. Vyriausioji rinkimų komisija net nesupažindina rinkėjų, kaip galėtų rinkėjai išreikšti savo politinę valią, atiduoti papildomus balsus. Tiesiog Vyriausioji rinkimų komisija to nedaro ir net nesupažindina, kad rinkėjai turi galimybę reitinguoti biuletenyje. Dėl to dažnai… Ir paskui tuos pačius langelius dar nugrūda į biuletenių apačią, kur jie visiškai yra nematomi.
Kitas dalykas. Pasidomėjus kaimynine patirtimi – Latvijos ar Švedijos, ar Estijos, Lenkijos, matyti, kad ta demokratijos šventė – balsavimo šventė – reiškiasi visapusiškai. Pas latvius galima visą sąrašą reitinguoti, dėti visiems kandidatams pliusus arba minusus, kiekvieną kandidatą įvertinti, o pas mus yra galimybė tiktai dėl penkių kandidatų išreikšti savo nuostatas, valią. Pavyzdžiui, žiūrint į tuos pačius švedus, jie taip pat duoda atskirus biuletenius kiekvienos partijos ir galimybę reitinguoti visą sąrašą ir išreikšti savo politinę valią.
Taigi siūliau, kad ir pas mus rastųsi daugiau demokratijos šventės apraiškų, bet gaila, kad komitetas nepritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip suprantu, buvo kalbama už projektą, o ne už komiteto išvadą. Dabar V. Semeška kalba prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Aš tikrai prieš komiteto išvadą ir pasakysiu kodėl. Taip, pritariu, jog biuletenių spalvos turi būti skirtingos – lengviau skaičiuoti, mažiau darbo Rinkimų komisijos nariams, tačiau mes komitete sutarėme ir su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo tvarkoje numatys tai ir nereikės kelti į konstitucinį įstatymą. Tam visiškai pritariu, tačiau nepritariu komiteto išvadai ir balsavau prieš, kad reitinguojant pakaktų penkių langelių, kaip yra iki šiol. Tikrai būtų galima išplėsti reitingavimo langelius iki dešimties, nes vis daugiau jaunų žmonių nori reitinguoti sąrašus ir reitinguoti plačiau. Kartais neužtenka jiems tų langelių, nori reitinguoti galbūt septynis ar devynis asmenis. Kodėl jiems neleisti? Kodėl uždrausti žmonėms galimybę pasirinkti daugiau, aš šito nesuprantu, dėl to ir balsavau prieš. Aš manau, kad tikrai šią nuostatą galėtume Seime dar kartą apsvarstyti ir leisti žmonėms reitinguoti, pasirinkti daugiau. Taip, patogu sąrašo viršuje esantiems, nes kai nereitinguojama, automatiškai pirmas penketukas ir patenka iš eilės. O kuomet reitinguojama, tai žemiau esantys sąraše faktiškai tokios galimybės neturi. Todėl, manyčiau, reitingavimas yra demokratinio proceso, rinkimų proceso pastiprinimas ir tikrai galėtų būti sustiprinamas dešimčia langelių ir kitais būdais, kad ir Vyriausioji rinkimų komisija skirtų daugiau dėmesio reitingavimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti.
10.40 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 137, 138 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase pristatys komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 137, 138 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2619. Komiteto sprendimas: komitetas siūlo atmesti konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2619, atsižvelgiant į šiuos argumentus.
Pirma. Pagal Rinkimų kodekso 48 straipsnio 3 dalį, apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip penki nariai, todėl, pavyzdžiui, toje rinkimų komisijoje, kurioje būtų minimalus komisijos narių skaičius (tai būtų beveik visos sudėties komisija), siūlomas teisinis reguliavimas ne tik apsunkintų, o galimai net ir visiškai sutrikdytų rinkimų komisijų darbą. Taip pat kadangi rinkimų komisijos nariai vienu metu turi vykti ne tik pas namuose balsuojančius rinkėjus (kartu dar turi teisę vykti ir stebėtojai), bet ir į specialius balsavimo punktus: ligonines, slaugos namus, įkalinimo įstaigas, areštines, yra tikimybė, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali lemti, kad rinkimų komisijos gali nespėti tinkamai atlikti savo pareigų.
Antra. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse yra įtvirtintos nuostatos, draudžiančios rinkimų komisijos nariams agituoti ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią, taip pat draudžiančios atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją, o šių draudimų nesilaikymas lemia rinkimų komisijos nario pašalinimą iš komisijos narių be teisės tam tikrą laiką būti renkamam į rinkimų komisijas. Todėl galimi šių reikalavimų pažeidimo atvejai savaime nėra pakankamas pagrindas keisti galiojantį teisinį reguliavimą pagal projektu teikiamą siūlymą.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.43 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2974(2) (svarstymas)
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę ir aš dar kartą noriu paprašyti gerbiamą I. Haase pristatyti rezervinį 1 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2974(2). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl šio projekto. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2974. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2974(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų dėl šio projekto taip pat užsirašiusiųjų nėra. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.44 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 381, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 111 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811(2) (svarstymas)
Dabar norėčiau į tribūną pakviesti gerbiamą A. Matulą, kad pristatytų komiteto išvadą dėl 1-15.1 klausimo – Sveikatos sistemos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2808(2) ir lydimųjų įstatymų projektų. Sveikatos reikalų komiteto išvada po svarstymo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė šitą įstatymų paketą ir dėl pirmo įstatymo – Sveikatos sistemos įstatymo projekto Nr. XIVP-2808(2) priėmė sprendimą pritarti jam ir išvadai. Balsavo: už – 5, prieš nebuvo, 4 susilaikė. Analogiškas balsavimas, lygiai tokiu pačiu balsų skirtumu buvo priimta, ir dėl Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projekto kaip lydimojo, dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir dėl Sveikatos draudimo įstatymo projektų. Kaip ir minėjau, balsavimas galioja tas pats: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Dabar laukia diskusija. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. A. Syso šiuo metu nematau salėje. Diskutuoti kviečiu A. Matulą. Ruošiasi A. Veryga, taip pat yra užsirašęs, ir galbūt A. Sysas mus girdi ir grįš į salę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad su įgyvendinama sveikatos sistemos pertvarka šie įstatymų projektai yra glaudžiai susiję. O tikslai yra keli: suderinti Sveikatos draudimo ir lydimuosius įstatymų projektus su anksčiau priimtu ir įsigaliojusiu Vietos savivaldos įstatymo projektu, peržiūrėti merų funkcijas, savivaldybių tarybų, administracijos direktorių funkcijas; taip pat savivaldybės gydytojas taptų valstybės tarnautoju ir jo pareigybė būtų įvardinta kaip koordinatoriaus, ne savivaldybės gydytojo, nes nemažai savivaldybių būtent šias pareigas eina ne gydytojai, bet kitų specialybių atstovai, ir galbūt ta logika ne visai teisinga, klaidinantis pavadinimas, bet ir sveikatos koordinatoriaus funkcija, pavadinimas kaip tik atitiktų įgyvendinamą pertvarką, nes būtent savivaldybės sveikatos koordinatorius koordinuotų įstaigų veiklą, bendradarbiavimą.
Ir svarbiausias šio įstatymo tikslas – suteikti daugiau teisių slaugytojoms, akušerėms teikti tam tikras paslaugas pandemijos metu. Tiek buvęs ministras, tiek dabartinis ministras su komanda buvo delegavę kai kurias funkcijas atlikti slaugytojoms ir tai pasitvirtino. Šiuo įstatymo projektu siūloma tiek akušerėms, tiek slaugytojoms suteikti teisę skirti tam tikrą tęstinį gydymą.
Aš tik noriu priminti visiems parlamentarams ir visuomenei, kad visais atvejais gydytojas konsultuos, nustatys ligą, paskirs gydymą, bet jeigu vaistai veikia ir reikia pratęsti gydymą, tai nebūtinai reikės eiti pas gydytoją, tą galės atlikti kompetentinga slaugytoja. Arba paskirti tam tikrą gydymą. Arba labai dažnai žmonės skųsdavosi, kodėl reikia užsiregistruoti vien tik dėl to, kad gydytojas parašytų siuntimą kreiptis į kitą gydytoją dėl konsultacijos. Tą dabar galės, jeigu priimsime įstatymą, daryti slaugytojos.
Taip pat bus išplėstos akušerės funkcijos, nes būtent akušerės žiūri nėščiąsias ir iš esmės išduoti nedarbingumo lapelius gali tik gydytojas. Tai, kaip ir minėjau, šis įstatymo projektas, mano manymu, turėtų gerokai sumažinti eiles.
Tiek opozicija, tiek mes keliame klausimą: kaip bus atlyginama papildomai slaugytojoms dėl padidėjusių funkcijų? Nors ir dabar nemažai slaugytojų, ypač dirbančių su šeimos gydytojais, faktiškai tą darbą daro šalia, bet visada pasitaria, tariasi ir parašą deda gydytojas. Tikrai klausimas yra iškeltas, kaip bus atlyginama. Ir Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ministerijos atstovai, ministerijos vadovai patvirtino, kad ieškos ir ieško galimybių, įsigaliojus tam įstatymui, atitinkamai padidinti tam tikrus įkainius, kad būtų galima padidinti slaugytojų atlyginimus dėl padidėjusio darbo krūvio. Mano manymu, įsigaliojus tam įstatymui, išties tiek slaugytojų, tiek akušerių darbo prestižas padidės milžiniškai, ir manyčiau, kad tai bus viena iš priežasčių paskatinti jaunus žmones įgyti slaugytojų ir akušerių profesiją. Mes artimiausiu metu šį klausimą, kaip parlamentinės kontrolės klausimą, irgi svarstysime komitete, nes žinote, kad trūksta ne tik gydytojų, bet daug trūksta ir slaugytojų. Taigi labai prašyčiau jūsų pritarti teikiamiems įstatymų projektams po svarstymo. Opozicija turi tam tikrų pastabų. Mes jau esame šnekėję su opozicijos atstovais komitete, bandysime reaguoti ir rasti bendrą vardiklį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Verygą. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai gražiai čia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabandė pristatyti, kaip čia padidės slaugytojų ir akušerių darbo prestižas. Taip supaprastintai, subanalintai būtų galima pasakyti, kad prestižas yra didinamas padidinant darbo krūvį, duodant daugiau funkcijų ir nepridedant pinigų. Nežinau, ar nuo to gali kam nors prestižas padidėti, bet sutinku, kad reikia suteikti galimybes slaugytojams atlikti tam tikras funkcijas ir kai kuriuos darbus. Tik čia turbūt yra ta pati pasikartojanti situacija kaip ir su Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kai yra paleidžiama ką nors daryti prieš tai nei apmokius, nei parengus tam tinkamą medžiagą. Čia šiuo atveju yra elgiamasi lygiai taip pat, yra siūloma suteikti tam tikras teises, aš tai sakyčiau, net ir įpareigojimus, nes darbdaviai iš slaugytojų, kuriems jau bus suteiktos teisės daryti tam tikrus darbus, reikalaus, kad tie darbai būtų daromi. Tai bus jau nebe galimybė, o tam tikra prievolė. Tikrai tenka apgailestauti, kad kai Sveikatos reikalų komitete išsakėme šias pastabas, Sveikatos ministerijos viceministrė net per daug ir nesiginčijo, kad pinigų nenumato skirti, sakė, pirma tegul pradeda dirbti, o paskui pažiūrėsime, ar tie pinigai reikalingi. Čia dabar ir komiteto pirmininkas sako, kad ir taip kažką daro, kam čia reikia, suprask, mokėti turbūt papildomai. Tai manau, kad su tokiu požiūriu į slaugytojus mes prestižo šitam darbui tikrai nepridėsime.
Dabar čia paminėti geri tikslai dėl savivaldybių gydytojų. Tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kas gero čia prisidės ar pasikeis, jeigu mes savivaldybės gydytoją pervadinsime į koordinatorių. Tai savaime nei ką nors labai išsprendžia, nei kokio nors prestižo, nei galimybių prideda. Dar daugiau, aš manau, kad Lietuva buvo jau pripratusi prie šios pareigybės pavadinimo, ir tikrai manau, kad buvo aišku, ką tas žmogus turėtų daryti, ir jo pareigos buvo labai aiškios. Bet čia, sakykime, gal tokia labiau kosmetika.
Aš šiame projekte norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną siūlymą, kuris bendrame katile yra įmestas ir apie kurį niekas paprastai nei diskutuoja, nei pasisako. Slaugytojai, šeimos gydytojai savo nuomonę dėl to, kas čia yra siūloma, išsakė.
Kolegos, atkreipkite dėmesį, kad šiame projekte ministerija dar kartą neša siūlymus, kurie kelia grėsmę Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Šiais siūlymais ministerija savotiškai pripažįsta, kad ji neturi vadybinių gebėjimų su tuo fondu tvarkytis, ir siūlo, kad metų pabaigoje lėšos, kurios iš šio fondo bus nepanaudojamos, būtų skirtos ministerijos tam tikrų finansinių skylių užkamšymui. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad gali ir nepersistengti su tais vadybiniais gebėjimais ir ten, kur pinigų ir taip trūksta visuomenės sveikatai, gali tuos pinigus ir toliau nelabai naudoti. Čia kalbame apie pinigus, kurie yra skiriami priklausomybių prevencijai, fizinio aktyvumo skatinimui, kitiems labai svarbiems visuomenės sveikatos dalykams, kad nepanaudoti jie būtų tiesiog panaudojami gal, sakykime, ir ministerijos darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti ar dar kažkokioms spragoms, kurios susidaro, ir tai jau yra tikrai labai rimtas nukrypimas nuo tų tikslų, kurie buvo keliami šitam Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Tie, kurie gal Seime esame šviežesni politikai, neatsimename tų batalijų ir kaip buvo sudėtinga iškovoti, kad tas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas apskritai atsirastų. Ministerija čia prieš tai jau buvo nešusi siūlymus naikinti šaltinius, nurodant, iš kur jisai yra surenkamas. Tikrai, kolegos, siūlyčiau nepalaikyti šio įstatymo projekto, nes, kaip ir sakiau, čia yra keliama grėsmė ne tik dėl tam tikrų darbo užmokesčių, bet ir būtent šitam fondui. Ačiū.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam A. Verygai. Dabar motyvai. Už kalbės gerbiamas L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Pirmiausia, aš manau, kad įstatymo visi pakeitimai yra logiški ir gerokai padiktuoti jau realaus gyvenimo, nes vadinti žmogų gydytoju, kad ir savivaldybės gydytoju, kai nėra baigęs medicinos mokslų, yra problema ir pačiam žmogui, ir, tiesą sakant, kitų žmonių klaidinimas, ir toks truputėlį disonansas. Aš tikrai sutinku, kad koordinatorius gali būti, nėra čia jokios problemos, bet kai mes pavadiname, nežinau, baigusį vadybą, tiesiog kad ir magistro laipsnį, gydytoju, na, jisai turbūt nėra gydytojas. Aišku, man neskauda, vadinkime, kaip norime, svarbu, kad jis atliktų savo darbą, tačiau logiškumo nėra. Tai galbūt eikime prie logikos tam tikros.
Bendrosios praktikos slaugytojai ir dabar jau atlieka tas funkcijas, apie kurias mes kalbame. Aš vertinčiau irgi teigiamai, kadangi slaugytojai ir dabar tą daro: padeda gydytojams, jie išrašo daugelį dalykų, tik bėgioja, kad dėliotų parašiukus daktarai, ir kažkokiu būdu bando pasakyti, kad dabar jau čia reikia pasirašyti, pasirašyti. Todėl aš manau, kad liks daugiau laiko pacientams, gydytojai galės tą daryti. O mūsų bendrosios praktikos slaugytojų, atvirai pasakius, kompetencijos kiekvienais metais auga, vis daugėja aukštuosius mokslus, magistro laipsnius turinčių bendrosios praktikos slaugytojų ir įvairiausių slaugytojų, ir mes turime tada žmonių, kuriais galime daugiau pasitikėti. Mes tikrai užaugome ir galime tą daryti. Pinigus, kurie reikalingi šitam, turi pridėti pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas, o ne valstybė, kaip kolega aiškina. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbėtų gerbiamas R. Žemaitaitis, bet jo nėra salėje. Tai tada gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Kartais ne viskas, kas yra logiška, būtinai turi būti teisinga. Ir galbūt pastaba projekto autoriams, kad labai daug skirtingų reguliavimo dalykų yra sudėta į vieną įstatymų paketą. Jeigu galėtume pritarti tam tikrų funkcijų perdavimui merui, tai viskas gerai. Tačiau kai kalbame apie didinamą darbo krūvį bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, bet visiškai nematome darbo užmokesčio perspektyvos dėl to padidėjusio darbo krūvio, tai mes negalime uždėti žmonėms tam tikrų dalykų, kuriais norime išspręsti tam tikras problemas, tačiau jiems už tą darbą visiškai nenumatome darbo užmokesčio. Taip pat negalime pritarti ir Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo sutaupytų lėšų paskyrimui įsiskolinimams dengti. Žinome, kad visuomenės sveikata tikrai opi problema, ir tas fondas tikrai neturi būti silpninamas tokiais metodais. Todėl siūlau kolegoms nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku, 11 val. 20 min. prasidės balsavimo langas.
10.59 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3076, Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3077, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3078 (pateikimas)
O dabar, kadangi, gaila, ne visada yra pateikėjai, kurie pagal eilę būtų, nes mes labai greitai pagal darbotvarkę einame, tai pakviesiu gerbiamą I. Pakarklytę. Iš vėlesnės darbotvarkės yra vienas pateikimas. Matau, yra pranešėja, tai 2-10.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3076 ir 2-10.2 klausimas, projektas Nr. XIVP-3077 – Administracinių nusižengimų kodeksas. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamos kolegės…
PIRMININKAS. Atsiprašau, ir 2-10.3 klausimas dar yra, Baudžiamojo proceso kodeksas.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip. Trys projektai: vienas pagrindinis, du lydimieji. Teikiu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą ir lydimuosius teisės aktus. Šio paketo tikslas yra suteikti galimybę gyvūnų gerovės organizacijoms visavertiškai dalyvauti bylų nagrinėjime dėl netinkamo elgesio su gyvūnais, kai byla yra pradėta pagal tų organizacijų pranešimą.
Iš karto labai noriu užakcentuoti, nes, jau salėje diskutuodama su jumis, girdžiu kylančius klausimus, kad gyvūnų organizacijos gali būti laikomos atstovais. Vadinasi, kad ta diskrecija atsakingai institucijai vis tiek lieka ir tai nėra automatinis sprendimas.
Dabar apie pačią problematiką. Tai nėra kažkoks didelis pakeitimas, bet tai yra praktinė problema ir atsiradusi iš praktikos, kai gyvūnų gerovės organizacijos kreipiasi, nes nori tinkamiau ginti gyvūnų gerovę. Šiuo metu tiktai retais atvejais gyvūnų teisių gynėjai gauna teisę susipažinti su bylos medžiaga nepaisant to, kad byla yra pradėta būtent dėl jų pateiktos informacijos. Ši aplinkybė apsunkina organizacijų gebėjimą apginti gyvūnų teises. Neturint prieigos prie tos bylos medžiagos, yra sudėtinga po to skųsti institucijų sprendimus. Kaip minėjau, tai nėra didelės apimties pokytis, tokių atvejų nėra daug, bet jis yra tikrai aktualus. Šiuo metu egzistuoja toks teisinis neapibrėžtumas, kad kai kada leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, kai kada neleidžiama ir dėl to nevyriausybininkai ir institucijos turi bylinėtis teisme.
Lenkijoje veikia analogiškas modelis (žiūrėjau Lenkijos atvejį ir konkrečiai irgi Gyvūnų gerovės įstatyme jis yra įtvirtintas). Manau, tokį modelį tikrai galėtume pasiskolinti.
Aš dabar, kad praktinė situacija būtų aiškesnė, pateiksiu tiesiog konkretų pavyzdį, kaip tai atrodo. Įsivaizduokime (ir tai yra konkretus pavyzdys), kad asmuo, gyvūno savininkas, pristato, atiduoda į prieglaudą gyvūną. Jis yra sergantis, neprižiūrėtas šuo, jam įaugusi grandinė į kaklą, lūžusi koja, žodžiu, daug nepriežiūros ir problemų. Prieglauda priima tą gyvūną ir kreipiasi su pareiškimu dėl gyvūno kankinimo arba dėl grėsmės jo žūčiai suluošinimu, čia yra Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalis arba 18 dalis. Pagal tai jau dabar yra privaloma konfiskavimas ir draudimas laikyti gyvūną. Institucija, tarkime, policija (šiuo atveju skirtingos institucijos gali būti) pasako, kad pradėjo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir skyrė 30 eurų baudą. Šio sprendimo apskųsti jau niekas negali. Gyvūnas yra prieglaudoje fiziškai laikomas, jis realiai jau yra prieglaudos finansinė našta ir prieglaudos problema, ir atsakomybė, bet pati prieglauda šitame procese yra niekas. Asmuo susimokėjo 30 eurų baudą ir viskas – byla yra uždaryta. Kai kuriais atvejais, šiuo atveju prieglauda net gali nesužinoti apie tą sprendimą. Tokios labai praktinės situacijos, vėlgi, sakau, jos nėra tokios dažnos, bet tikrai tokių yra.
Ką dar noriu paminėti, kad, aišku, nevyriausybinės organizacijos (tikrai žinome, kad tas sektorius gyvūnų srityje yra stiprus ir atlieka čia svarbų darbą) pačios savo lėšomis, savo žmogiškaisiais ištekliais, savo finansiniais kaštais teikia institucijoms informaciją, teikia informaciją policijai, teikia informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, viską daro neprašydamos kokio nors užmokesčio. Ir tada, surinkusios visą tą medžiagą, jos net nėra informuojamos, kaipgi toliau tas procesas vyksta.
Kviečiu užduoti klausimus, diskutuoti apie šį projektą ir, tikiuosi, jeigu jam bus pritarta komitete, taip pat ir komitetuose būtų galima detaliau pasiaiškinti ir išgirsti vėlgi, kaip tai atrodo praktikoje ir kokia yra labai praktinė šio klausimo problematika. Tai atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu tokių turėsite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jų, matyt, turės trys kolegos. Pirmas klausia gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų pradėjome diskutuoti, jau sakiau, nagrinėjome Peticijų komisijoje, kuomet profsąjungų atstovai, teisininkas norėjo gauti teisę atstovauti teismuose savo asociacijos žmonėms. Teisingumo ministerija pasisakė, kad turi būti vieninga sistema, teismuose turi atstovauti advokatai, nors ir yra asociacija. Asociacija gali kreiptis į advokatą ir atstovauti. Ar čia nebus suardyta sistema, kuomet teismuose baudžiamosiose bylose kokį nors įvykį nagrinės ir atstovaus gyvūnų gynėjai? Pavyzdžiui, trumpas pavyzdėlis. Šuo sukandžiojo žmogų, besigindamas žmogus pagaliu užmušė tą šunį, vadinasi, iš tikrųjų gyvūnų gerovės organizacija galės atstovauti teisme. Pagal tarpinę logiką, galbūt prisiimta tam tikra per didelė atsakomybė taip pasielgti. Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas Edmundai. Geri jūsų klausimai, suprantu juos. Čia noriu pabrėžti specifiką. Gyvūnų gerovės organizacijos gina, saugo teises gyvų būtybių, kurios nėra teisinis objektas, vadinasi, negali pats savęs ginti teisiniu keliu. Žmogus, kurį sukandžiojo šuo, gali ir gina save teisiniu keliu.
Kitas pavyzdys. Tarkime, jeigu nevyriausybinės organizacijos, sakysite, kitos, neįgaliųjų teisių organizacija, ar ne, gina konkrečios grupės interesus, tai kiekvienas tos grupės narys yra teisinis subjektas, jis pats gali dalyvauti teisiniame procese arba skirti savo atstovą. Gyvūnai niekaip negali to padaryti, todėl reikalingas atskiras specialus reguliavimas.
Kitas momentas, tai vėlgi iš jūsų klausimo ateina, kad institucijai nėra atimama diskrecijos teisė. Vadinasi, labai konkrečiai yra parašyta: gali būti laikomas atstovu pagal įstatymą kaip atstovaujantis gyvūnų gerovės interesams. Jeigu yra kokių nors objektyvių priežasčių, kodėl negali ta nevyriausybinė organizacija susipažinti su bylos medžiaga, tai bylą nagrinėjanti institucija gali tokį sprendimą priimti ir motyvuoti. Ta diskrecijos galimybė šiuo atveju yra.
Aš tikrai turėjau daug diskusijų ir su policija, ir su Maisto ir veterinarijos tarnyba, net su teismais. Šiais pakeitimais mes tiesiog pašaliname tą dabar egzistuojantį neapibrėžtumą, kai institucijų atstovai nėra tikri, ar teisės aktai jau suteikia gyvūnų organizacijoms tą galimybę susipažinti su bylos medžiaga, ar nesuteikia. Todėl mes turime tokią dviprasmybę: kartais suteikia, kartais nesuteikia. Praktikoje vėlgi yra įvairiai, nes teisinis reguliavimas nėra visiškai aiškus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ką tik išgirdau ne vieną atsakymą į kolegos klausimą, tai klausimų neturiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada klausimą užduos gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolege, jūs greičiausiai skaitėte Teisės departamento išvadą, jos 1 punkte yra sakoma, kad jūs tiesiog pasirinkote ne tą teisės aktą savo pakeitimams realizuoti. Teismingumas, procesiniai dalykai yra keičiami, kuomet keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas, Administracinių bylų teisenos įstatymas arba Baudžiamasis kodeksas. Ar jūs nemanote, kad būtų buvę išmintingiau tiesiog tokio nekokybiško, ne tą pataisą inkorporuojančio projekto neteikti, o padaryti normalias kodeksų pataisas ir eiti su jomis? Dabar formaliai situacija tokia, kad jūs šito įstatymo keisti kaip ir negalite.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Jūs turbūt susipažinote su visais pakete esančiais trimis projektais, tai yra keičiami ir ANK, ir BPK, o norint suteikti tą aiškumą, keičiamas ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Lenkija turi lygiai tokią pačią nuostatą, būtent Gyvūnų apsaugos įstatyme turi, o ne teisinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šiuo atveju jūsų pastaba vėlgi nėra tiksli, nes yra keičiami visi trys projektai, ne tiktai tas vienas, bet ir kiti, kurie susiję su tematika. Kita vertus, manau, kad gyvūnų gerovės organizacijos taip pat turėtų turėti vietą ir aiškiai išreikštą principą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai I. Pakarklytei už pristatymą. Atsakėte į visus klausimus. Niekas… Ai, prieš užsirašė kalbėti K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiama Ieva, jūsų iniciatyvos kartais labai keistos ir ypač šiuo atveju keista. Tai, ką bandė kolegos pasakyti ir kolegė Agnė apie Teisės departamento pastabas, į jas, manau, reikėtų atkreipti dėmesį, ir turbūt apie teisinę logiką. Bet esminis dalykas šiuo atveju, kad pasigendu specialistų, tai yra veterinarų. Turbūt apie gyvūnų gerovę, sveikatingumą, jų fiziologines savybes ir poreikius labiausiai ir išmano veterinarai. Šiuo atveju jūs turbūt siūlote tokį labai įdomų dalyką, kad jeigu kažkas nufilmuos kažkur trečio aukšto lange lojantį arba kaip nors kitaip keistai besielgiantį gyvūną, tokiu atveju gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gyvūnų gerovės ir tas žmogus tiesiog bus pakviestas į teismą ir panašūs atvejai. Tai ar tai yra logiška? Manau, kad ne. Visų pirma yra institucijos, į ką ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad yra tarnybos, specialistai, kurie ir turi užtikrinti. Asociacijos šiuo atveju, jų darbas dėl gyvūnų gerovės, jį jos daro pakankamai neblogai, turbūt ir padeda toms pačioms tarnyboms, kurios ir turi visus įrankius. Jeigu reikia, matome problemą, galime sėsti ir diskutuoti. Bet šiuo atveju manau kaip ir Teisės departamentas, kad yra iškreipiama sistema ir sukuriamas toksai papildomas neaiškus įrankis, kur kartais galbūt net galima įžvelgti ir piktnaudžiavimą. Tiesiog šiuo atveju, manau, reikia daugiau diskutuoti ir susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami vėliau.
11.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3106 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, kadangi sutaupėme šiek tiek laiko, kviečiu gerbiamąjį J. Razmą. Rezerviniai 2.1 ir 2.2 klausimai – projektai Nr. XIVP-3106 ir… Pradžioje po vieną. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo projektas Nr. XIVP-3106. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, du paprasti nutarimų projektai, kurie leistų naujam šiandien prisiekusiam Seimo nariui M. Skamarakui pradėti dirbti komitete, konkrečiai – Užsienio reikalų komitete. Tam yra siūlomas vienas nutarimo projektas, kuriuo M. Skamarakas įrašomas į Užsienio reikalų komiteto narių sąrašą.
Kitas nutarimo projektas, kuriuo šio komiteto narių skaičius padidinamas vienu vienetu. Seniūnų sueigoje Socialdemokratų frakcijos kvota tame komitete buvo patvirtinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu, nes čia reikia pereiti visas stadijas iki balsavimo? Dėkoju. Pritarta. Svarstymas. Niekas nenori diskutuoti, niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju.
Tada priėmimas, lieka balsavimas, dėl kurio… Taip. Vienas straipsnis. Gal galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Vadinasi, lieka balsavimas ir tai padarysime per balsavimo langą.
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3107 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2.2 klausimas. Vėl kviečiu gerbiamą… Jūs jau pristatėte? Gerai. Mes tik atskirai turime pereiti procedūrą. Jau pristatėte, gerai, dėkoju. Rezervinis 2.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3107. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Svarstymas. Niekas neužsirašė diskutuoti. Gal galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimas. Vėlgi vienas straipsnis. Pastraipsniui. Gal galime pritarti tam straipsniui? Dėkoju, pritarta. Ir lieka balsavimas. Mes balsuosime per balsavimo langą.
11.14 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo“ projektas Nr. XIVP-3095(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiami kolegos, dar galime spėti padaryti rezoliucijos pateikimą. Gerbiamas E. Zingeris mums pateiks Seimo rezoliucijos „Dėl Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo“ projektą Nr. XIVP-3095. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, daugelis iš jūsų buvo minėjime ir tuo metu pateikėme rezoliuciją, minėjimo metu, kai minėjome 80 metų Vilniaus geto žūties arba, tiksliau, geto nužudymo. „Žūtis“ netinka. „Likvidavimas“ – irgi per silpnas žodis. Todėl mintis buvo tokia – pabrėžti galiausiai pasipriešinimą. Ir net Seimo Pirmininkė minėjo, gerbiamas kolega, tokią formuluotę „Vilniaus geto, Lietuvos žydų genocidas ir jų pasipriešinimas naciams“. Lietuviai ir lenkai, gyvenantys Vilniuje, nešė po vieną šovinį, po du šovinius, tris šovinius į getą, kad bent gestapo ir nacių būrys, kuris įeina į getą, būtų pasitiktas vienu kitu šūviu.
Iš esmės čia yra esminis momentas – pasipriešinimas naciams gete. Mes turime tris getus, kurie buvo sunaikinti. Kauno getas, mano mamos getas, – liepos mėnesį, dar po beveik 9 mėnesių. Todėl visi šie metai, kaip ir per posėdį minėjo gerbiama Ministrė Pirmininkė, yra iš esmės 80-mečio minėjimo laikotarpis. 80 metų nuo tada, kai jūsų dabar atstovaujamų apygardų, dažnai miestelių po pusę gyventojų buvo nugalabyta nacių ir vietinių kolaborantų.
Aš dar sykį noriu pasakyti formuluotę, kurią mes pritaikėme. Siūlau pakeisti Lietuvos atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23 dieną paskelbti Lietuvos žydų genocido ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena. Čia yra H. Kruko, ačiū Dievui, pokario metais surastas jidiš kalba parašytas Vilniaus geto dienoraštis „Diena po dienos“. Nežinau, kada jūs surasite laiko jį perskaityti. Aš žiūriu į jus visus, bent kas nors žiūrėtų į mane. Va, Antanas, gerbiamas Antanas žiūri, čia yra apie tūkstantis pragaro dienų aprašyta. Jų pasipriešinimas buvo susijęs ir su meno parodomis, ir su orkestrais, koncertais. Įsivaizduojate, kaip reikėjo groti orkestre gete, kai tavo vaikai išvežti ir jau nugalabyti Paneriuose?
Panerių garbės taryba. Panerių garbės tarybą irgi siūloma įsteigti tam, kad vėliau ten, vietoje, būtų ne tik duobės, bet ir memorialo ekspozicija. Todėl aš siūlyčiau po tokio gražaus minėjimo, kai jūs plodami pasitikote ir Izraelio svečius, ir kai S. Bakas, kuris irgi minimas šioje knygoje kaip vaikas dailininkas, padovanojo šitoje salėje visą, gerbiamas pirmininke, visą savo kultūros palikimą Lietuvai, Vilniui, Žydų muziejui, mes turėsime galų gale iš Bostono milžinišką dailės parodą Vilniaus geto vaiko, kuris visą gyvenimą piešė savo ikikarinio Vilniaus atsiminimus ir tokiu būdu sujungė ikikarinį Vilnių su dabartiniu.
Dar sykį padėkodamas gerbiamai V. Čmilytei už tikrai puikiai surengtą minėjimą, siūlydamas Vilniaus miesto merui, kuris teigiamai pažiūrėjo į tą dalyką – pavadinti vieną kitą gatvę pasipriešinimo naciams, geto kovotojų vardais, sakydamas, kad Lietuvos žydų išeivija kartu su kitomis išeivijomis, kartu turi padėti Ukrainai, kartu turi padėti Ukrainai Lietuvos žydų išeiviai, Lietuvos lietuviai Čikagoje ir kituose miestuose, Lietuvos lenkai sujungti pajėgas. Noriu padėkoti jums už visą minėjimo eigą ir už jūsų laikyseną minėjimo metu, kuri buvo, žinoma, labai ori. Jūsų plojimai nuaidėjo Izraelio valstybėje, daugelis Lietuvos žydų kūrė šią Izraelio valstybę ir pasipriešinimo pajėgos, Izraelio valstybės karinės pajėgos perėmė šitą geto žiežirbą, geto ugnį kovojimo, nepasidavimo. Dabar mūsų kariuomenė galėtų iš to tikrai pasimokyti.
Aš jums pristačiau šią rezoliuciją ir man būtų malonu, jeigu jūs turėtumėte vieną kitą klausimą. Gerbiamas pirmininke, aš labai džiaugčiausi, jeigu bičiuliai paklaustų. Tai rodytų jų susidomėjimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, labai dėkoju gerbiamam E. Zingeriui. Kaip tik užsirašė trys kolegos klausti. Pirmasis klausia gerbiamas Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš dėkoju Emanueliui už parengtą rezoliuciją ir labai tikiuosi, kad jai bus vieningai pritarta.
Bet būtent apie tą vienybę, kadangi buvo čia visokių balsavimų Seime, sakyčiau, žmogiškumo klausimais. Kodėl jūs manote, kad svarbu vis dėlto ją demonstruoti, nepaisant jokių politinių skirtumų, apeliuojant? Štai ir šiandien labai gražiai socialdemokratai atrodo, deleguoja mums savo narį į komitetą. Gal tos vienybės bus daugiau, bet kodėl ta vienybė svarbi šiais klausimais, kaip jūs manote?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke Žygi Pavilioni, noriu pasakyti, kad ta vienybė yra be galo svarbi, kai šnekame apie kertinius Lietuvos valstybingumo klausimus. Lietuvos žydai masiškai dalyvavo 1918 metų kovose už Lietuvos nepriklausomybę, daugelis jų apdovanoti Vytauto Kryžiaus ordinais. Jų žudynės yra vienas iš kertinių Lietuvos istorijos puslapių, todėl požiūrio į jų bandymą pasipriešinti vienybė yra požiūris į kaimynus.
Gerbiamas Žygi, žydai buvo įvairių politinių partijų atstovai Lietuvoje, tai mes čia turime turėti visų politinių partijų pritarimą. Tų Lietuvos piliečių, kurie buvo ir socialdemokratai, ir sionistai, kai kurie iš jų buvo kairieji, tarp kitko, ne didžiausias procentas buvo kairiųjų, turiu galvoje, kraštutinių kairiųjų tuometinių. Pirmieji represuoti buvo socialdemokratai, atvykus sovietų kariuomenei į Vilnių, socialdemokratų lyderiai buvo suimti, Bundo lyderiai. Todėl šioje salėje mes demonstruojame savo rimtą požiūrį į Lietuvos valstybės praeitį.
Norėčiau, tarp kitko, jums pasakyti, kad, mano nuomone, čia yra ne užsienio reikalas, o mūsų vidaus reikalas. Lietuvos žydų praeitis, miestelių praeitis, XV, XVI, XVII amžius, Gedimino laiškai, pakvietimas iš Vokietijos, kur vėliau siautė antisemitizmas, ir mes juos priėmėme Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aš manau, kad čia yra Lietuvos praeitis ir rimtumas dėl Lietuvos praeities.
Todėl aš dar sykį dėkingas jums už didelę rimtį per tą nuostabų posėdį, kuris įvyko čia ir kuris taip nuvilnijo pasaulyje kaip visos Lietuvos geroji valia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mielas Emanueli, tikrai labai ačiū jums už šią rezoliuciją ir šioje rezoliucijoje išdėstytus dalykus. Man rodos, tikrai iš esmės aptarta, ką mes norime pasakyti būtent kalbėdami apie geto sunaikinimo, likvidavimo 80-ąsias metines. Tačiau norėčiau jūsų paklausti ir dėl vieno iš jūsų siūlymų išplėsti, na, kitaip tariant, pervadinti atmintiną rugsėjo 23 dieną ir ją pavadinti Žydų genocido ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena. Ir čia man kyla klausimas: o kodėl toji diena nesivadina Lietuvos žydų Holokausto atminimo diena? Galbūt mums reikėtų į mūsų visą žodyną, na, ne sugrąžinti, bet vis dėlto įtvirtinti labiau tą tragediją ar dramą apibrėžiantį Holokausto žodį, sąvoką, kaip jūs manytume?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Mes nukeliaujame prie Molotovo-Ribentropo pakto ir nukeliaujame prie Lietuvos valstybės likvidavimo. Sakydami „Vilniaus geto likvidavimo diena“, mes neįtraukiame pasipriešinimo. Holokaustas ir jo unikalumas. Jūs visiškai teisi. Jeigu 90 % su viršum žūsta, neduok Dieve, jeigu būtų žuvę virš 90 % lietuvių tautos, čia niekas jau lietuviškai nebešnekėtų, kaip jau dabar mažai kas jidiš kalba. Taip? Todėl pasiūlymas yra pabrėžti jų pasipriešinimą gete. Jis buvo tragiškas. Jūs puikiai atsimenate, kad O. Šimaitė bandė įnešti ginklų. Iš spaustuvių raidelių, iš tų spaustuvių matricų liejo šovinius gete. Žinoma, daugelis motinų prašė nepradėti šaudyti į vokiečius ir į kolaborantus gete, jiems įžengiant į getą tam, kad dar vienai dienai būtų pratęstas geto egzistavimas, bet jų pasipriešinimas reiškė žydų tautos garbę. Aš manau, kad ir partizanų pasipriešinimas reiškė Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos garbę, taip pavadinčiau, taip reiškė ir žydų pasipriešinimas naciams. Todėl žodis „Holokaustas“ iš esmės yra vartotinas. Ačiū jums už pasiūlymą. Aš pagalvočiau, kad pasiūlydami, jau konkrečiai balsuodami už dienos pakeitimą, ypač pasipriešinimą, ne tiktai „genocido ir pasipriešinimo“, bet „Holokausto ir pasipriešinimo“… Labai jums ačiū už puikų pasiūlymą. Pagalvosime ir kartu nutarsime. Ačiū jums ir už jūsų parašus po šia rezoliucija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, nors ir baigėsi laikas, numatytas klausti, bet aš sudarysiu galimybę paklausti paskutiniam užsirašiusiam. A. Dumbrava – paskutinį trumpą klausimą ir trumpas atsakymas. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, man čia užkliuvo vienas dalykas. Prašo šalies savivaldybių neteikti gatvių, paminklų ir kitų pavadinimų galimai bendradarbiavusių su nacių totalitariniu režimu. Kodėl mes nerašome „bendradarbiavusių“? Ne galimai, nes galimai bendradarbiavo, galimai nebendradarbiavo. Taip irgi galima suprasti, ar ne? Tada mūsų visuomenėje kilo labai daug įtampų, kaip jūs žinote. Vieni sako bendradarbiavo, kiti – nebendradarbiavo. Ar nebus čia vėl tokio santykių aiškinimosi? Labai ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Labai gera pastaba. Nustatant tuos negausius (aš kartoju – negausius), bet esamus dalykus, kaip buvo su J. Krikštaponiu, visi istorikai parašė, kad jis bendradarbiavo, ir, deja, jis trumpai buvo reikšmingu vadu. Ten jau parašė, kad ne galimai, Genocido centras, ten parašė – iš tikro bendradarbiavo. Galimai bendradarbiavo – tai rodo ištyrimo iki galo atsargumą. Aš pripažinsiu, kad jūsų kritika yra tiksli. Reikėjo parašyti „bendradarbiavo“ galutinai, bet mes parodėme, kad mes norime tiksliai iki galo nustatyti bendradarbiavimą su naciais, nes vos ne aštuonerius metus truko J. Krikštaponio nustatymas ir tada Genocido centras pasirašė galutinę išvadą. Todėl atsargumą įleidome tam, kad būtų parodyta, kad mūsų istorikai ir pasaulio istorikai turės tiksliai nustatyti.
Kitaip sakant, buvo galima parašyti teisingai, tiksliai nustatant. Vietoj žodžio „galimai“ buvo galima parašyti „tiksliai nustatant“, bet tai buvo dėl atsargumo: įsitikinti, kad nebūtų padaryta klaidų; įsitikinti, kad tas žmogus bendradarbiavo su naciais, ir tada nerekomenduoti jo gatvės pavadinimo. Nors kartoju, kad tarp partizanų… Mes prašome Genocido centro parodyti, kiek buvo bendradarbiavusių su naciais, ir bandyti atšaukti jau esamus kai kuriuos pavadinimus, jų irgi nėra daug, bet jų, deja, yra. Genocido centras tai turi padaryti, turi paskelbti sąrašus bendradarbiavusių su naciais. Čia jūs teisus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą į visus klausimus. Dėkoju už pristatymą. Dėkoju, gerbiamas Emanueli, jūs galite užimti savo vietą dabar. Po pateikimo nebalsuojame.
Dabar iškart pereiname į svarstymo stadiją. Diskusija. Gerbiamas A. Ažubalis užsirašė diskutuoti. Prašome į tribūną. (Balsas salėje) Tada ne toje vietoje. Dėkoju. Jau klausimai ir laikas jiems išseko.
Tada keliaujame į priėmimo stadiją. Yra užsirašiusių kalbėti, išsakyti motyvus. Gerbiama I. Pakarklytė – už. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Praėjusią savaitę Seime per Vilniaus geto likvidavimo minėjimą buvo ištarti žodžiai, kad Vilniaus getą reikia ne minėti, o atsiminti. Tai pasakė F. Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė. Man atrodo, tai yra labai esminiai žodžiai, nes mes išties pernelyg mažai dėmesio skiriame istorinei atminčiai, istorinei sąmonei ir konkretiems veiksmams, kad suvoktumėme ir įsisąmonintumėme, kokie siaubingi ir sąmoningai vykdomi įvykiai vyko čia, kur mes gyvename, kur mes leidžiame laisvalaikį – Paneriai, Panerių memorialas. Iki Panerių važiuoja troleibusas. O ar visi vilniečiai žino, kas ten vyko ir kiek tūkstančių gyvybių buvo šaltai ir sistemingai nužudyta, kiek žmonių sudeginta? Žmonių, kurie patyrė Holokaustą, vis mažėja, natūralu, laikas bėga ir tų gyvų liudijimų lieka vis mažiau. Iš pirmų lūpų turime vis mažiau galimybių juos išgirsti, todėl turime skubėti ir užtikrinti, kad ta istorinė atmintis būtų puoselėjama, ir puoselėjama konkrečiais veiksmais, kad kiekvienas vilnietis žinotų, kas vyko Paneriuose, ir Holokausto istoriją, kad apskritai kiekvienas Lietuvos gyventojas žinotų savo miestelio, savo krašto žydų istoriją, nes daugelyje mietelių iki 1941 metų labai didelė dalis gyventojų buvo žydai. Atmintis yra gyva tik tada, kai ji yra puoselėjama konkrečiais veiksmais. Tad atsiminkime. Ir kviečiu pritarti šiai, man atrodo, labai svarbiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ką tik minėjome 80-metį, Seimas, atrodė, parodė didžiulę pagarbą. Kai kurie Seimo nariai, kurie pamiršo savo vyrus, išmestus iš Baltarusijos viešbučio, ir jie žuvo… kai tapo Seimo nare, pamiršo ir neverkia 80 metų. Bet tikrai buvo didžiulis persekiojimas, didžiulis, kaip sakoma, žydų tautos išgyvenimas, to niekas neneigia, bet man labai keista, kad mes apie juos tikrai kalbame ir kalbame labai nemažai, bet per mažai kalbame apie tuos lietuvius, kurie rizikavo savo gyvybe ir kurie santykinai daugiausiai gelbėjo Europoje žydus. Jie rizikavo savo gyvybėmis.
Aš noriu priminti daktaro A. Trimako istoriją. Jis, būdamas diplomatu ir generaliniu konsulu, rizikuodamas gyvybe išdavė daugiau kaip 1 tūkst. vizų ir išgelbėjo tiek gyvybių. Bet kada buvo atidaryta jo lenta Vilniuje, Gedimino pr. 30, nedalyvavo nei žydų, nei konservatorių atstovai. Ir pinigai… Ir šita lenta įsteigta ne Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva, bet išeivijos Šaulių sąjungos iniciatyva. Štai, pažiūrėkite, kas yra, Lietuva vienintelė ir pirmoji iš visų šalių pradėjo gelbėti žydus ir proporcingai pagal gyventojų skaičių daugiausiai išgelbėjo žydų. Kodėl apie juos tiek mažai kalbame? Ir šitame kontekste mes galėtume apie tai kalbėti, bet mes nekalbame.
Taip pat 1939 metais Klaipėdos generalinio konsulo pareigas ėjęs A. Kalvaitis irgi gelbėjo žydus. Irgi lenta Klaipėdoje pakabinta vėl išeivijos šaulių iniciatyva, ir ten niekas, nei žydų bendruomenė, niekas nepadeda gėlių.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju, laikas! Dabar už kalbės gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kartais svarstant tokias rezoliucijas jaučiasi, kad ne visiems įdomu, tai tiesiog toks proginis formalumas kam nors, gerbiamam Emanueliui, kitiems, kas domisi istorija, čia labiau pasisako. Bet man norisi priminti visiems, kokias pagrindines išvadas pasaulis, pasaulio politikai padarė po siaubingų Holokausto įvykių, po siaubingos XX amžiaus patirties. Tik tada, po šitų siaubingų žmonijos įvykių, mes supratome, kad negalima sodinti žmonių į kalėjimą be teismo, kad negalima taikyti kolektyvinės kaltės žmonėms vien dėl to, kad jie priklauso vienai ar kitai etninei ar rasinei grupei, negalima ištisų tautų kaltinti kokia nors istorine jų valdžios ar jų režimo, arba jų garsių atstovų klaida.
Daugybė dalykų kaip pamokos, kaip skaudžios pamokos atsirado būtent po to, kai pasaulis išgyveno šitą siaubą. Ir kartais, kai mes diskutuojame dėl fundamentalių žmogaus teisių niuansų šitoje salėje, atrodo, kad šita patirtis yra užmiršta arba bandoma ją užmiršti. Tai labai ačiū, Emanueli, kad mums tai primenate. Bet kai jūs kalbate (Emanueli, ne jums sakau, sakau labiau šitai Seimo pusei), kai kalbate gražias kalbas memorialuose, nepamirškite, kad ir šiandien jūsų sprendimai paliečia žmogaus teises. Tai taip pat galioja, žinoma, ir opozicijai, kuri irgi visaip balsuoja. Bet visada galvokite apie istoriją, ji gyva, ir jūsų šiandienos sprendimai taip pat labai svarbūs, ir ją reikia prisiminti ne tiktai per progas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, šita rezoliucija ne tik yra istorinis dokumentas, atkreipiantis dėmesį į tai, kas buvo, į tas skaudžias patirtis, bet šis dokumentas, mano galva, pirmiausia kalba apie mūsų piliečius. Lietuvos žydai yra mūsų tautos dalis, mūsų pilietinės tautos dalis, kurią mes turime vertinti, puoselėti ir prisiminti, kokia ji buvo didelė, kokį kultūrinį ir kitokį paveldą paliko. Kartu labai svarbu, kad šita rezoliucija kalba apie tuos darbus, kurie dar nėra iki galo padaryti: ar tai yra atmintinos lentelės, ar tam tikrų vertybių sugrąžinimo reikalai, – visa tai yra labai svarbu. Svarbu ne tik prisiminti, bet ir įgyvendinti.
Visgi šiandien, man atrodo, vienas svarbiausių dalykų yra kalbėti apie antisemitizmą ir apie antisemitizmo bangas mūsų visuomenėje, kurių vis dar pasitaiko labai labai daug. Raginu visus kolegas savo pavyzdžiu ne tik pritarti rezoliucijai, bet ir kovoti su antisemitizmu, neapykantos skatinimu ir kitais dalykais. Pradėti galime, be abejo, mes patys nuo šio Seimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis kalba už – gerbiamas E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Bičiuliai, šiandien Prezidentūroje vyksta didžiulis minėjimas, skirtas Teisuoliams. Teisuolio apdovanojimus teikia Žydų muziejus. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (čia atsakau kai kuriems kolegoms) yra apdovanota virš 1 tūkst. 600 Lietuvos piliečių, Jad Vašeme – apie 1 tūkst., virš 900, Teisuolių. Sovietų valdžia buvo izoliavusi Lietuvą, sovietų valdžia neleido rinkti apie Teisuolius jokių žinių, todėl mums po 50 metų teko pradėti darbą ir įkurti Žydų muziejuje Teisuolių skyrių, kuris sėkmingai veikia rinkdamas mirštančių arba jau mirusiųjų pažymas. Todėl kiekvienas atvejis yra tikrinamas. Iš tikrųjų, skaičius yra pakankamai didelis, įspūdingas.
Neturime paminklo Vilniuje! Vilniuje neturime paminklo Teisuoliams, nors mes jau pagrindus ir pamatą to paminklo pastatėme. Todėl ragintume miesto savivaldybę kartu su žydų bendruomene užbaigti paminklo, Teisuolių paminklo Vilniuje, projektavimo darbus. Čia yra be galo svarbus dalykas.
Kitas dalykas – gerbiamojo A. Vyšniausko pastaba apie šiuolaikinę visuomenę. Be jokios abejonės, 90 % su trupučiu visų miestelių gyventojų žmonių nužudymas, dalyvaujant naciams ir vietiniams kolaborantams, reikalauja, kad dabartinė visuomenė atitinkamai reaguotų ir į pastabas, kurios skamba, ir į reiškinius, kurie ateina kaip aidas iš nacių propagandos, kad žydai, atseit, buvo rusų pusėje, ir kitokie melai. Todėl šiandien mes, minėdami ir rašydami šią rezoliuciją, turime galvoje, kad šiuolaikinė visuomenė turi kovoti su antisemitizmu ir rasizmu. Tai yra geriausios gėlės žuvusiems ir nužudytiems Lietuvos piliečiams žydams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar pereisime jau prie balsavimo. Esame balsavimo lange. Kviečiu užimti savo darbo vietas. Kol tai darome, galime pasidžiaugti svečiais iš Kauno rajono, kurie yra balkone. (Plojimai) Džiaugiamės, kad jūs domitės parlamento veikla. O dabar, mieli kolegos, galime balsuoti dėl ką tik apsvarstyto klausimo, dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo“, priimti rezoliuciją be pataisų. Kas pritaria, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Balsuojame dėl rezoliucijos, kurią ką tik pateikė.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111, visi 111 balsavo už. Rezoliucija priimta. (Gongas) (Plojimai)
Dabar gerbiamas A. Vinkus per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Iš tiesų aš, taip pat kaip ir visi, balsavau už rezoliuciją, tačiau noriu pasakyti. 1953 metais Jungtinėse Tautose I. Hercogas, tuometis Izraelio užsienio reikalų ministras, sakydamas kalbą prieš sionizmą, pasakė: aš šiandien neaiškinsiu ir nekeliaklupsčiausiu prieš jus sakydamas, ką padarė žydų tauta. Aišku visiems, tai – kultūringa, darbšti, gabi tauta. Tačiau aš noriu, kad liktų jų atminimas. Šiandien ta rezoliucija mes nusilenkiame jų atminimui. Bet neužmirškime (priduriu) ir tų lietuvių, kurie turėjo drąsos ir gelbėjo žydų tautą. Mano mama taip pat buvo gestape. Aš buvau jos pilvuke. Galėjo manęs šiandien taip pat nebūti. Bet mano mama nei kam aiškinosi (ir tokių žmonių daug), nei didžiavosi. Tai buvo šventa dorų lietuvių pareiga kovoti prieš sionizmą. Noriu pasakyti, kad aš šiandien taip pat noriu nusilenkti žydų tautai. Kai sveikinau Ch. Kibarskį 90-mečio proga, gydytoja paklausė, ką davė žydų tauta Lietuvai. Aš atsakiau: žydų tauta davė Jėzų Kristų, A. Einšteiną ir Ch. Kibarskį. Aš noriu nusilenkti poniai B. Pocienei, tada su ašaromis akyse kalbėjusiai, kaip lietuviai gelbėjo žydų žmones. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Vinkui.
Dabar, gerbiami kolegos, pratęsiu balsavimo langą, kol bus balsuota dėl visų apsvarstytų projektų. Mes turime pratęsti ne todėl, kad mes vėluojame pagal darbotvarkę, bet todėl, kad mes apsvarstėme gerokai ir vakarinės darbotvarkės klausimų. Taigi grįžtame į darbotvarkės pradžią ir balsuojame.
11.42 val.
Rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(3) (svarstymo tęsinys)
Taigi 1-3 klausimas – Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Taigi po svarstymo yra pritarta.
11.43 val.
Rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(3) (svarstymo tęsinys)
Toliau kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706. Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 125, visi 125 balsavo už. Taigi yra pritarta po svarstymo.
11.43 val.
Baudžiamojo kodekso 681 straipsnio pakeitimo ir 682 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2708(2), Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2707(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar blokas, darbotvarkės 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2708 ir Baudžiamojo proceso kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2707. Balsuojame iškart dėl abiejų po svarstymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
11.44 val.
Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2439(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-6 klausimas – Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2439. Atkreipiu dėmesį, kad dabar paleidome greitesnį balsavimą, jau visi tvarkingai susėdę, balsuojame, įpratome. Taigi balsuojame.
Užsiregistravo 126, balsavo 124: už – 70, prieš – 16, susilaikė 38. Taigi po svarstymo yra pritarta.
11.45 val.
Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2557(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-7 klausimas – Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2557. Balsuojame taip pat po svarstymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 97, prieš – 5, susilaikė 20. Po svarstymo yra pritarta.
11.45 val.
Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-8 klausimas – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566.
Užsiregistravo 120, balsavo 121: už – 116, prieš nebuvo, sulaikė 5. Pritarta po svarstymo.
11.46 val.
Rinkimų kodekso 76, 81 ir 85 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Rinkimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696. Balsuojame. 1-9 klausimas.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 88, prieš – 5, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta.
11.46 val.
Rinkimų kodekso 95 ir 97 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2747(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2748(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-10.1, 1-10.2 klausimai sujungti – Rinkimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymų projektai Nr. XIVP-2747 ir Nr. XIVP-2748.
Užsiregistravo 121, balsavo 116: už – 62, prieš – 11, susilaikė 43. Taigi po svarstymo yra pritarta.
11.47 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 129 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2804 (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-11 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2804. Balsuojame po svarstymo dėl komiteto siūlymo atmesti. Atkreipiu dėmesį, komiteto siūlymas – atmesti. Balsuojame dėl tokios formuluotės. Komitetas siūlo atmesti.
Užsiregistravo 124, balsavo 122: už – 82, prieš – 6, susilaikė 34. Taigi komitetui pritarta, atmetame projektą.
11.47 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 137, 138 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619. Svarstymas. Taip pat komitetas siūlo atmesti. Balsuojame dėl formuluotės. Komitetas siūlo atmesti.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 75, prieš – 16, susilaikė 35. Taigi atmesta pagal komiteto siūlymą.
11.48 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 381, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 111 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-15 klausimo visas blokas: 1-15.1, 1-15.2, 1-15.3, 1-15.4, tai yra Sveikatos sistemos įstatymo projektas Nr. XIVP-2808, Slaugos praktikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2809, Ligos ir motinystės įstatymo projektas Nr. XIVP-2810 ir Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811. Po svarstymo balsuojame dėl įstatymų paketo. Po svarstymo balsuojame dėl Sveikatos sistemos įstatymo ir lydimųjų.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 67, prieš – 11, susilaikė 32. Po svarstymo yra pritarta.
Toliau. Dėl rezoliucijos mes jau balsavome, taip?
11.49 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3076, Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3077, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3078 (pateikimo tęsinys)
Tada apsvarstėme 2-10.1, 2-10.2 klausimus. Čia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir lydimasis, taigi projektai Nr. XIVP-3076 ir Nr. XIVP-3077 – Gyvūnų gerovės… ir trečias buvo – Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas. Dėl trijų įstatymų projektų, kuriuos pateikė I. Pakarklytė.
Užsiregistravo 110, balsavo 103: už – 55, prieš – 1, susilaikė 47. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas komitetas dėl pirmojo – Gyvūnų gerovės projekto – yra Aplinkos apsaugos komitetas.
A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną dar nori kažką pasiūlyti. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip papildomą, nes tai liečia teismų klausimą, atstovavimą teismuose.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime Aplinkos apsaugos komitetui kaip pagrindiniam pritarti bendru sutarimu? Galime. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip papildomam galime? Dėkoju, pritarta. Toliau. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Galime dėl datos? Dėkoju, pritarta.
Toliau 2-10.2 klausimas – tai Administracinių nusižengimų kodekso projektas. Čia kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat gruodžio 7 dieną svarstome.
Toliau 2-10.3 klausimas. Taip pat pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet J. Sabatauskas nori kažką per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, aš tiesiog, suprantu, gyvūnų gerovės – lyg ir automatiškai aplinkos apsaugos, bet ten kalbama apie teisminį procesą, apie baudžiamąjį procesą, administracinį procesą ir kalbama apie atstovo statusą, tai čia vis dėlto turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, nes kalbama apie būtent šituos procesus.
PIRMININKAS. Aš suprantu, bet jis yra papildomas ir Seimas jau apsisprendė bendru sutarimu, kad Aplinkos apsaugos komitetas yra pagrindinis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš siūlyčiau frakcijos vardu perbalsuoti dėl pagrindinio komiteto. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nėra tokio frakcijos vardu siūlymo perbalsuoti. Bet mes bendru sutarimu pritarėme. Čia nebuvo nei balso skirtumo, nei ką. Niekas iš salės neprieštaravo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog nebuvo įsigilinta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nespėjote įsigilinti. Gerai. Žiūrėkite, kolegos, matau, kad kyla aistros ir noras išspręsti šitą klausimą. Gerai, tada balsuojame alternatyviai. Buvo siūlymas, kad pagrindinis tai yra Aplinkos apsaugos komitetas, ir taip pat siūlymas, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar aš patikslinu – mes kalbame apie Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Dėl kitų ir taip pagrindinis yra TTK. Taip? Mes kalbame dėl šito pagrindinio įstatymo ir dabar dėl jo pagrindinio komiteto spręsime alternatyviai balsuodami. Kas už, tai Aplinkos apsaugos komitetas, kas prieš, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsuojame. Kas už, tai Aplinkos apsaugos komitetas, kas prieš, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tiesiog balsuojame.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 20, prieš – 102. Taigi aiški Seimo valia. Reikia kitą kartą, matyt, atidžiau jau iš karto apsisprendžiant dėl komitetų išnagrinėti, nes Seimas aiškiai mano, kad visi trys projektai turi būti svarstomi kaip pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ar norėsite, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų kaip papildomas prie pagrindinio projekto? (Balsai salėje) Norės. Gerai. (Balsai salėje) Žiūrėkite, norės, salėje yra norinčių, bet yra nenorinčių.
Tada balsuosime dėl to, kad papildomas dėl pagrindinio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Balsuojame. Kas balsuoja už, tai pritaria, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų papildomas dėl Gyvūnų gerovės įstatymo.
Užsiregistravo 117, balsavo 115: už – 81, prieš – 22, susilaikė 12. Taigi papildomas yra Aplinkos apsaugos komitetas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Visi bus svarstomi gruodžio 7 dieną. Pagaliau išsprendėme šitą klausimą.
Dabar galime pasidžiaugti apsilankiusia Moldovos Respublikos parlamento delegacija, vadovaujama Aplinkos ir klimato komiteto pirmininko pavaduotojos I. Košeru. Pasidžiaukime Moldovos delegacija. (Plojimai) Dėkojame ir linkime garbingo vizito.
11.54 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2974(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar keliaujame į darbotvarkės pačią pabaigą – rezervinis 2.1 klausimas. Ai, mes dar buvome rezervinį 1 apsvarstę – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2974. Balsuojame po svarstymo dėl Baudžiamojo proceso kodekso, rezervinio 1 klausimo.
Užsiregistravo 123, balsavo 120: už – 115, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Taigi, yra pritarta po svarstymo.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3106 (priėmimo tęsinys)
Taip pat esame apsvarstę rezervinį 2.1 klausimą. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo. Dėl natūralaus proceso – papilnėjusio Seimo, natūralu, kad turime sudėlioti ir komitetus.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 124, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Čia aš nespėjau paspausti mygtuko, bet sprendimas yra priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3107 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2-2 klausimas, tikiuosi, spėsiu mygtuką paspausti. Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo projektas Nr. XIVP-3107. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 118, prieš niekas nebalsavo, sulaikė 2. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Taigi, dabar jau yra įvykę visi balsavimai dėl to, ką mes jau esame apsvarstę ir išnagrinėję. Kitas balsavimo langas bus numatytu laiku.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-2983(2) (svarstymas)
O dabar darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-2983. Taigi, svarstymas.
Gerbiama pranešėja I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, galėtų mums tiesiog pateikti komiteto informaciją, kaip jiems sekėsi komitete šiuo klausimu. Prašom. O paskui bus diskusija.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo projektą Nr. XIVP-2983. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-2983(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už 5, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai komiteto pirmininkei I. Haase. Dabar atveriu vartus diskusijai. Pirmas užsirašęs gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau į tribūną diskutuoti dėl mūsų kreipimosi.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas dėl Stambulo konvencijos be Stambulo, nes pati Turkija išėjo, ir naudotis ja kaip nors jau būtų nekorektiška. Tačiau manipuliacijos ir apgaulės būdu norima apeiti Seimo narių pasipriešinimą, griauti civilizaciją ir programuoti galimai kenkėjišką veiką. Konstitucinis Teismas tapo abejotinos reputacijos veikėjų įrankiu, statydamas save aukščiau už visas tautos rinktas organizacijas. Darbo partija siūlo nedaryti provokacijų ir nekelti Lietuvoje nesantaikos.
Ir dar noriu atkreipti dėmesį, gerbiami kolegos, čia yra daug iš tų 2017 metų, kai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Nes esminė naujovė šitoje Stambulo konvencijoje, matote, praėjo jau šešeri metai ir visos ietys mėtomos, kad atneštų į Lietuvą, yra socialinės lyties sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti dėl socialinės lyties tapatybės, riboti asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata. Galima sakyti, liberalanarchistai vėl stumia savo ideologiją.
Stambulo konvencijos 14 straipsnis įpareigoja konvenciją ratifikavusias šalis, pabrėžiu, įpareigoja, į vaikų švietimą, į mokymo programas įtraukti nestereotipinių lyčių vaidmenis. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai tėvų ir globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus.
Gerbiamieji kolegos, aš dar norėčiau pridėti, yra ir Baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie pradėtų veikti už tokią veiką prieš nepilnamečius, ir tai, kiek išaiškina Baudžiamasis kodeksas, yra nepilnamečių tvirkinimas ir gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu gerbiamą A. Armonaitę, taip pat frakcijos vardu. Prašom diskutuoti.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos, sprendžiame svarbų klausimą. Ir pagrindinis klausimas, į kurį mes turime atsakyti, tai ar smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra problema? Tai yra esminis klausimas. Ne visi tie mitai ir legendos, ne visi tie kliedesiai; klausimas, ar smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris yra problema?
Vien per du paskutinius vasaros mėnesius policija sulaukė apie 5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. 3 tūkst. 500 smurtavusių asmenų policija įteikė orderius laikinai pasišalinti iš namų ir nekelti grėsmės artimiesiems. Bet tai yra tik tie, kurie kreipėsi. Už šitos sausos statistikos slepiasi tikri žmonės ir jų asmeninės tragedijos. Realybė yra dar blogesnė, nes, kaip rodo visuomenės apklausos, apie 60 % patyrusių smurtą artimoje aplinkoje pagalbos apskritai nesikreipia, slepia, nedrįsta paprašyti artimųjų, policijos, kitų pagalbos.
Mūsų parlamentas per nemažai metų, ne tik šitoje kadencijoje, bet ir anoje, yra priėmęs ne vieną svarbų įstatymą, kuris turėtų sumažinti smurtavimą namuose. Tačiau mūsų statistika rodo, jog realybė vis dar yra kitokia ir smurtas išliko mūsų kasdienybės dalimi. Kritikai sako: ei, bet smurtas yra ne tik prieš moteris, smurtas yra ir prieš vyrus. Tvarka, gali būti visokių situacijų, bet pažiūrėkime į policijos suvestinių statistiką. Aštuoni iš dešimties atvejų įvyksta smurtaujant prieš moteris. Reikšminga dalis taip pat yra vaikai. Dabar pasižiūrėkime į veidrodį ir paklauskime savęs, ar mes tikrai padarėme viską, kad tai pasikeistų?
Šiandieninė diskusija dėl Stambulo konvencijos yra labai svarbi, bet ji yra pavėluota. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra kompromisinis kelias, teisingas kelias, bet ir jis yra pavėluotas. Tačiau geriau jau toks sprendimas negu jokio. Geriau jau diskusija, kad smurtas artimoje aplinkoje yra problema, negu toliau mitų ir legendų miglos skleidimas visur socialiniuose tinkluose ir taip toliau. Jeigu mums trūksta stiprybės ir įkvėpimo, pažiūrėkime į tokias šalis, kurios jau ratifikavo konvenciją. Tai yra ne tik mūsų sąjungininkės NATO, mūsų sąjungininkės Vakarų Europoje, tai yra ir mūsų kaimynė Lenkija, tai yra ir Sakartvelas, ir Šiaurės Makedonija. Tai yra ir Ukraina, kuri karo metu su prezidento V. Zelenskio milžiniška asmenine lyderyste ratifikavo šitą konvenciją, nes Ukraina yra ne tik saugumo vakarietiškoje architektūroje, ji yra vakarietiškoje vertybinėje architektūroje ir mūsų sferoje. Mes pataikaujame fobijoms, pataikaujame dezinformacijai, kikename iš visokių keistų klausimų: tai kiek yra lyčių ir bėgame nuo esmės. O esmė yra, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra mūsų kasdienybė. Dabar žinau, kad socialiniuose tinkluose aš gausiu klausimą – tai ekonomikos ministrė stovi tribūnoje ir šneka apie Stambulo konvenciją.
Mielieji, kiekvieną dieną bendraudama su tarptautinių kompanijų vadovais, akcininkais ir visais, kas planuoja verslą Lietuvoje, suprantu, jog niekas neturi noro turėti reikalų su smurtaujančiomis, homofobiškomis, antisemitinėmis, ksenofobiškomis valstybėmis ir vyriausybėmis. Mūsų pagrindinis turtas yra žmonės ir talentai. Ir talentai nesukurs daugiau vertės, jeigu jie kentės, jeigu jie bus stumiami į paraštes. Dėl to irgi yra labai svarbu ratifikuoti konvenciją. Žmogaus teisės neturi ideologijos, jos turi suvienyti visas Seimo jėgas, visus politikus, kuriems rūpi spręsti smurto artimoje aplinkoje temą. Padėkime tiems, kurie negali apsiginti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamą A. Gedvilą diskutuoti. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, deja, nepaisant to, kad balsuojant per pateikimą dėl šio kreipimosi į Konstitucinį Teismą anksčiau šioje Seimo salėje buvo pažeistos Seimo statute numatytos procedūros ir dėl įstatymo turėtų būti balsuojama dar kartą, mes šiandien vis tiek turime jį svarstyti, nors, jeigu laikytumėmės procedūrų, turėtume vėl sugrįžti į pateikimo stadiją.
Tačiau jau esame įpratę, kad taisyklės, įstatymai ir jų laikymasis nėra šios valdančiosios koalicijos stiprioji pusė. Ir asmeniškai prieš tai kalbėjusiai A. Armonaitei, kuri kaip pavyzdį pateikė net Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Akivaizdu, esu tikras, kad tai yra labiau simbolinis veiksmas, siekiant patenkinti mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių interesus. Todėl svarbiausias klausimas, į kurį mes šiandien turėtume atsakyti, ar Stambulo konvencija apskritai yra Lietuvai reikalingas dokumentas ir ar verta apkrauti Konstitucinio Teismo teisėjus, kuriems, kaip žinote, darbo tikrai netrūksta?
Taip, smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris Lietuvoje ir Europoje iš tiesų vis dar yra didelė problema, kuri reikalauja aktyvių sprendimų, tačiau esu tikras, kad Stambulo konvencija yra perteklinis dokumentas, nes joje yra kalbama ne tik apie apsaugą nuo smurto, bet ir vartojamos kitos kontroversiškos sąvokos, kaip socialinė lytis, neturinčios nieko bendra su moterų apsauga. Manau, kad Lietuvoje nereikalinga Stambulo konvencija, nes yra pakankamas teisinis reglamentavimas, saugantis tiek moteris, tiek vyrus ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje. Priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, Administracinių nusižengimų kodeksas ir panašiai. Dar daugiau, įstatymas buvo patobulintas atsižvelgiant į žmogaus teisių organizacijų rekomendacijas. Tačiau pagalvokime, ar tikrai šioje salėje esame jau padarę viską, kad apsaugotumėme Lietuvos žmones – tiek moteris, tiek vyrus – nuo smurto artimoje aplinkoje?
Nuo liepos mėnesio įsigaliojęs naujas teisinis reglamentavimas, leidžiantis išrašyti orderį, pademonstravo, kad jį reikėtų tobulinti, nes jis gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimams, kai įsižeidęs sutuoktinis arba sugyventinis tiesiog gali kerštauti. Mes esame tokių pavyzdžių matę ir viešojoje erdvėje, kai iš pirmo žvilgsnio akivaizdi situacija po kurio laiko apsiverčia ir atrodo jau visai kitaip. Taip pat neaišku, kas atsakys už žalą, kurią gali patirti nepagrįstai apkaltintas iš būsto iškeldintas žmogus. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujasi pareigūnai, išrašydami orderį. Atliktos kelios visuomenės nuomonės apklausos pademonstravo, kad spręsti problemą reikia, tačiau visuomenė nepritaria Stambulo konvencijos nuostatoms tiek, kiek tai liečia socialinės lyties klausimus, nes tai tikrai išeina už smurto prieš moteris problemos ribų.
Gerbiamieji, Europoje sparčiai mažėja gimstamumas, o Lietuvoje, jau galima sakyti, mes patiriame demografinę krizę, tačiau nėra jokių valdžios veiksmų, nukreiptų į gimstamumo skatinimą, šeimos stiprinimą ir šeimos vertybių diegimą. Programos ir projektai, vykdomi švietimo įstaigose, akcentuoja individualistinį požiūrį tiek į lytį, tiek į santykius tarp lyčių, kas tikrai neskatina šeimų kūrimo ir gimstamumo skatinimo. Mes daug diskutuojame apie partnerystės įteisinimą, o kartais ši diskusija net išsivysto į galimybes vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus, tačiau mes visiškai nekalbame apie tai, iš kur ir kaip vaikai atsiranda ir kokias sąlygas turime sudaryti tam, kad žmonės norėtų turėti vaikų ir turėtų galimybę vaikus auginti.
Didžiausią rūpestį man, kaip tėvui, kelia švietimo pastraipa: priėmus šią konvenciją, įsipareigotume dėstyti apie nestereotipines lytis. 1 punkto citata: „Šalys imasi reikiamų veiksmų, siekdamos įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių mokymo programas mokymo medžiagą apie vyrų ir moterų lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis“ ir panašiai, taip pat 2 punkte: „Šalys imasi reikalingų žingsnių, siekdamos skatinti 1 dalyje nurodytų principų taikymą ir neformaliojo švietimo priemonėse…“
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. GEDVILAS (MSNG). „…tai sporto, kultūros, laisvalaikio ir žiniasklaidos priemones.“ Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime sudaryti sąlygas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …kurti ir gyvuoti šeimoms, tik tada galime spręsti genderistinius, vadinamos socialinės lyties dialogus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau gerbiamas R. Žemaitaitis kviečiamas į diskusiją, bet jo nėra. Tai tada gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kalbant apie Stambulo konvenciją, reikėtų pasakyti, kad mes keliaujame link tos visuomenės, kurioje negalioja jokios tradicinių vertybių normos. Mums nuolat bandoma pateikti įvairius melus, kad, va, kaip ką tik kalbėjusi Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė įvardino, kad, va, štai tose valstybėse, kurios neratifikavusios Stambulo konvencijos, yra problema su investuotojais, kad jie žiūri, ar ta konvencija ratifikuota, ar ne. Aš galiu pasakyti, kad ta pati Jungtinė Karalystė, kuri tikriausiai nesiskundžia investicijomis, ratifikavo Stambulo konvenciją tik 2022 metais, bet dabar, priešingai, patiria rimtų ekonominių problemų, ir tikrai, jeigu aš siečiau, kad Jungtinė Karalystė patiria ekonomines problemas, nes ji ratifikavo Stambulo konvenciją, tai visi sakytų, kad aš čia skleidžiu melus, bet kai panašius dalykus skleidžia A. Armonaitė, tai visiems tai tinka.
Pakalbėkime apie Lenkiją. Lenkija, kai atėjo į valdžią tradicines vertybes atstovaujanti politinė jėga „Teisė ir teisingumas“, priėmė sprendimą trauktis iš Stambulo konvencijos. Būtent tos konvencijos visa sandara trukdo Lenkijai efektyviai tą padaryti, bet Lenkija traukiasi ir jos valdžios požiūris į šią konvenciją yra vienareikšmiškai neigiamas. Šios konvencijos nėra ratifikavusios tokios valstybės kaip Čekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Latvija ir niekas nesako, kad tos valstybės kažkaip yra prastesnės šalys Europos Sąjungos šalių kontekste, nes jos saugo tradicinę šeimą ir tradicines vertybes ir nenori, kad jų vaikai būtų šviečiami apie lytinę tapatybę, kad vieną dieną tu atsikėlęs iš ryto gali teigti, kad tu esi berniukas, kitą dieną – mergaitė, trečią dieną – neaišku kas. Aš manau, kad tai yra vertybinė pozicija, ko mes norime savo visuomenei, ko mes norime savo vaikams.
Pakalbėkime apie Ukrainą. Dar vienas melas, kad Ukraina noriai ratifikavo Stambulo konvenciją. Tai taip, kai tau pateikia klausimą taip, kad arba tu ratifikuosi, arba tu negausi tam tikros paramos, tai tu neturi kitos išeities, kaip sutikti su tuo, nes tu kariauji karą, kuriame žūna žmonės. Bet, matote, mūsų tos genderinės vertybės yra brukamos net tokiais būdais, panaudojant ciniškiausią politinį spaudimą. Ar tai yra gerai? Aš manau, kad tai yra labai negerai. Tai rodo mūsų vakarietiškos civilizacijos nuėjimą nuo tikrųjų vertybių. Tai rodo mūsų susilpnėjimą, mūsų klaidas. Visa tai yra keistina. Priešingai, Lietuva turėtų būti toje pusėje, kurioje yra dauguma mūsų valstybės žmonių. O dauguma mūsų valstybės žmonių, kaip ir toje pačioje Ukrainoje, nepalaiko genderinės ideologijos, nepalaiko tapatybės pasirinkimo pagal nuotaiką, nepalaiko to, ką skelbia Stambulo konvencija, – kad mūsų vaikai turėtų būti mokomi apie dviejų princų meilę, kad tai turėtų tapti norma darželiuose ir mokyklose.
Pakalbėkime apie Gyvenimo įgūdžių programos rengėją N. Istominą. Ji čia, Seime, diskutuodama su Seimo nariais dar iki šios programos paskelbimo mums pasakė, kad naujoje programoje nebus vartojami tokie žodžiai: berniukas, mergaitė, mama, tėtis, šeima. Aš paklausiau jos, kuo remdamasi, kokiais įstatymais remdamasi jinai tokius dalykus toje programoje daro. Jinai atsakė, kad remiasi tarptautiniais dokumentais ir konvencijomis, tokiomis kaip Stambulo konvencija, nors ta konvencija iki šiol Lietuvoje dar nėra ratifikuota. Vadinasi, mums per užpakalines duris su agurkais ir plėvelėmis yra brukami tokie dalykai, nešantys mūsų vaikų degradaciją. Ir tokie ekspertai kaip N. Istomina, net nelaukdami, kol Stambulo konvencija bus ratifikuota Lietuvoje, remdamiesi šia konvencija jau kuria rekomendacijas ir Gyvenimo įgūdžių programą mokyklose besimokantiems mūsų vaikams.
Ar tai yra normali situacija teisinėje valstybėje? Kokio mes galime laukti atsakymo iš Konstitucinio Teismo, jeigu jisai vėl apgaulingai suformulavo klausimą apie tai, kokios spalvos žirgu Vytautas jojo į Žalgirio mūšį. Ar yra svarbu, kokios spalvos žirgu, kai mes neklausiame esmės, kodėl reikėjo joti į tą mūšį. O šiandien, akivaizdu, yra mūšis už mūsų visuomenės ir mūsų vaikų ateitį, kaip bus formuojama jų savimonė – ar remiantis tradicinėmis vertybėmis, ar remiantis degradacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis kviečiamas į diskusiją gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, šiandien man kelia nerimą toks pagrindinis klausimas: ar kreipimasis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, padės mums atsakyti į fundamentalų klausimą – kiek yra lyčių? Paradoksalu, tačiau klausimas, kiek yra lyčių, šiandien tapo savotišku kontroliniu klausimu, panašiai kaip karo pradžioje buvo tapęs klausimas – kam priklauso Krymas?
Ironiška gal yra tai, kad klausimą apie lyčių skaičių šiandien garsiausiai užduoda tie, kurie nuo klausimo apie Krymą rangėsi it unguriai. Tai, kad kažkokiu mistiniu būdu klausimas apie tai, kiek yra lyčių, tapo nepatogus, it karšta bulvė, ir į tą klausimą atsakyti reikia net ekspertų pagalbos, rodo, kad mums visiems, įskaitant ir Seimo narius, trūksta šiek tiek žinių apie lytiškumą ir lyčių studijas.
Aš šiandien atsakysiu iš Seimo tribūnos, kad lyčių yra dvi: vyrai ir moterys. Šitą moterišką vyrų ir moterų lyčių dichotomiją padiktuoja biologija, anatomija ir genetika. Angliškai tai yra vadinama sex ir apibūdina kiekvieno iš mūsų biologinės lyties požymius. Nuostabiausia dar yra tai, kad žmonės, individai egzistuoja ne po vieną, o yra sociumo arba visuomenės nariai. Ta konkreti visuomenė dėl savo istorinių, kultūrinių ar net geografinių ypatybių biologiniams vyrams ir moterims priskiria tam tikrus lūkesčius arba vaidmenis, kurie yra vadinami socialiniu lyties aspektu, angliškai gender. Sudėtinga galbūt yra tai, kad tam tikrų šiandienio gyvenimo tendencijų ir iššūkių neįmanoma vertinti ar spręsti nepripažįstant, kad egzistuoja socialinis lyties aspektas, kitais žodžiais tariant, nerašytas mūsų visų susitarimas, kas yra visuomenėje vyriška, o kas yra moteriška. Egzistuoja tam tikri visuomenės lūkesčiai, ką reiškia būti tikru vyru arba tikra moterimi, ir kiekvienas iš mūsų, turintis biologinę lytį, bando tuos socialinius lūkesčius arba normas atliepti.
Galbūt reikėtų pateikti tam tikrų vadinamojo gender pavyzdžių. Prašom. Praėjusiais metais atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų Lietuvoje siekė 14 %. Ne todėl, kad moterys kaip nors norėtų mažiau uždirbti, o todėl, kad socialiai priimtina moterims rinktis tuos darbus sveikatos arba rūpybos srityse, kurie yra tradiciškai mažiau apmokami. (Balsas salėje: „Melagiai.“) 80 % nukentėjusiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje yra taip pat moterys. Ne todėl, kad prieš moteris yra smurtaujama, nes jos yra biologiškai moterys, o todėl, kad mūsų visuomenėje moteriai vis dar pridera būti nuolankiai, paklusniai ir žinoti savo vietą.
Aš šiandien nesiimsiu agituoti už būtinybę Lietuvoje ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją. Konvencija taikliai sudėliojo akcentus, kad smurtas prieš moteris kyla ne dėl biologinės lyties, o dėl tam tikrų su ja sietinų socialinių vaidmenų ir lūkesčių. Šis Seimo nutarimas yra ne apie tai, šis nutarimas yra apie tai, kas aiškina ir interpretuoja pagrindinį mūsų šalies įstatymą. Visi, manau, esame įsitikinę, kad Konstitucija neturėtų būti išplaunama pro užpakalines duris. Daugelis iš mūsų tikriausiai labai gerai prisimena, kaip viena tokia liūdnai pagarsėjusi mokytoja nacionalinės televizijos eteryje mojavo Konstitucijos tekstu prieš buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo nosį ir sakė, kad Konstituciją ji išmano geriau. Mes kartais irgi lygiai taip pat elgiamės, kai sakome, kad Konstituciją turi aiškinti kas nors kitas, minia, o ne Konstitucinis Teismas. Kada mes taip elgiamės? Keletas konkrečių pavyzdžių: kai sakome, kad Lietuvos žmonės nėra verti Konstitucijoje įtvirtintos šeimos apsaugos, nes esą Konstitucija apibrėžia šeimą tiktai tarp vyro ir moters, nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs priešingai. Lygiai taip pat mes sakome, kad Gyvenimo įgūdžių programa, integruojanti lytiškumo ugdymą ir padedanti apsaugoti paauglius nuo seksualinės prievartos ir nuo neplanuoto nėštumo, prieštarauja tėvų konstitucinei teisei auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, nors tada tikriausiai tokiai teisei prieštarauja ir Darvino teorija, sakanti, kad žmogus atsirado iš beždžionės, o ne buvo sukurtas per šeštadienį. Mes taip pat užsiimame Konstitucijos plovimu per užpakalines duris, kai sakome, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas pagrindinį mūsų šalies įstatymą, neturėtų pasisakyti dėl tarptautinės sutarties, apie kurią buvo sukurta tiek daug baimių, dezinformacijos ir mitų.
Tikiuosi, kad šis kreipimasis į Konstitucinį Teismą taps gera proga įsiklausyti ne tik į emocijas, bet ir į teisinius argumentus. Man vis dar norisi tikėti, kad šiose politinėse diskusijose mes nepamirštame pagrindinio politinio tikslo – kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, koks jis yra, yra vertas apsaugos nuo prievartos ir smurto.
PIRMININKAS. Laikas!
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo paskutinis diskusijos dalyvis. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami žmonės, noriu pasakyti, kalbant apie I. Hercogą, buvusį Izraelio užsienio reikalų ministrą, taip svarbu kiekvienas žodis, kad praleidus vieną žodį kai kas nesuprastų kitaip. I. Hercogas savo kalboje kovojo prieš tuos, kurie ėjo prieš sionizmą. Dėl protokolo. Tiek ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už patikslinimą. Dabar toliau dėl rezoliucijos yra motyvai. Už – gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, ką tik turėjau progą atsakinėti į žiniasklaidos klausimus. Žiniasklaida manęs klausė: žiūrėkite, jūsų oponentai tarsi ir neprieštarauja, kad gal to prieštaravimo Konstitucijai nėra, gal čia tiesiog neatitinka kokių nors vertybių ar kokių nors kitų įsitikinimų? Man atrodo, kad kol mes nežengsime šito žingsnio, tol mes amžinai gyvensime spekuliacijose. Jeigu šito kreipimosi nebus, tai tuomet tikrai daug žmonių, kurie, na, leidžia sau turėti nuomonę apie tai, kas parašyta Konstitucijoje, dažnai nepaisydami ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų, vis dėlto naudosis proga manipuliuoti ar sakyti, kad kažkas šitoje konvencijoje Konstitucijos neatitinka.
Tai neratifikuoja konvencijos niekaip savaime, niekaip nepadaro jos Lietuvoje galiojančios. Dėl to Seimas vis tiek turėtų apsispręsti atskirai ir tuomet jau būtų galima diskutuoti, kiek konvencijos tekstas yra priimtinas ar nepriimtinas daliai Seimo narių. Bet vis dėlto tuomet bent jau mes turėtume labai labai aiškius atsakymus į tuos teiginius, kuriuos labai dažnai, diskutuojant apie šią konvenciją, girdime.
Dar vieną dalyką norėčiau paminėti, kad labai svarbus aspektas tokių nelabai vykusių diskusijų apie šią konvenciją yra taip pat susijęs ir su buvusiu nelabai vykusiu šios konvencijos vertimu, kuris dabar yra patikslintas ir kuris, mano supratimu, kur kas aiškiau atspindi konvencijos esmę.
Siūlau palaikyti kreipimąsi, siūlau nebijoti, kad Konstitucinis Teismas išsklaidys abejones. O toliau, ar svarstysime ratifikavimo klausimą, kada ir kokią nuomonę apie tai turėsime, jau yra visiškai atskiras dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamieji, svarstant šį apsimestinį ir perteklinį klausimą, vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos momentus.
Pirma. Visuomenėje kilęs pasipiktinimas dėl Stambulo konvencijos yra ne dėl smurto prieš moteris tema, bet dėl genderizmo įvedimo ir legalizavimo Lietuvos teisėje. Būtent dėl socialinės lyties ir lytinės orientacijos ir tapatybės, dėl šių genderistinės ideologijos sąvokų pasipriešinimas Stambulo konvencijai kilo ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Priminsiu, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir kitose.
Antra. Ši genderistinė ideologija siekia prigimtinę biologinę dviejų lyčių sampratą pakeisti socialine lytimi, seksualine tapatybe ir orientacija. Tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos dviejų lyčių santuokos ir šeimos koncepcijai. Genderizmui prieštarauja ir didžioji dalis lietuvių visuomenės, tačiau valdžia vis tiek bet kokia kaina stengiasi primesti lietuvių visuomenei svetimą genderizmo ideologiją.
Trečia. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra šio primetimo dalis. Kadangi Stambulo konvencijai nepritaria didžioji dalis lietuvių visuomenės, tai siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra šios valdžios planas legitimumo trūkumą panaikinti biurokratiniu būdu. Anksčiau paskyrus Konservatorių partijos prezidiumo narį S. Šedbarą Konstitucinio Teismo nariu, valdžia dabar tinkamai pasirengusi jai svarbių klausimų nagrinėjimui Teisme.
Taigi, dėl visų šių aplinkybių siūlau nepritarti kreipimuisi į Konstitucinį Teismą ir nedalyvauti valdančiųjų spektaklyje, kurio tikslas – bet kokia kaina išduoti lietuvybę ir atitarnauti genderizmą puoselėjančiai ideologijai bei jos užsakovams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
12.28 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088 (pateikimas)
Liko dar 2 minutės. Tai aš pakviesiu, galbūt vieną labai trumpą klausimą gerbiama teisingumo ministrė spės mums pateikti. Tai yra įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086. Prašom, gerbiama Ewelina Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pristatyti. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, pristatyčiau tris iš eilės einančius klausimus, jie tarpusavyje yra labai susiję.
Teikiu trijų įstatymų projektus, kuriais siekiama ratifikuoti 2022 m. lapkričio 4 d. pasirašytas dvišales tarptautines sutartis, tai yra Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutartį dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, sutartį dėl ekstradicijos ir nuteistųjų perdavimo. Šiuo metu nėra teisinio reguliavimo dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų, teikiant savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose ir kitose išvardintose srityse. Atitinkamai ir kitos konvencijos, kurios šiuo metu yra pasirašytos, neužtikrina visapusiško dvišalio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.
Ratifikavus visas šias tris sutartis, bus sudarytos galimybės sklandžiau ir operatyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus, nagrinėti baudžiamąsias bylas ir vykdyti priimtus nuosprendžius, esant tarpvalstybiniam elementui su Jungtiniais Arabų Emyratais. Priėmus įstatymų projektus, priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, visos reikiamos išlaidos sutartims įgyvendinti bus dengiamos iš sutartis įgyvendinančių institucijų patvirtintų bendrųjų valstybės asignavimų.
Verta žinoti, kad būtent Arabų Emyratai jau ratifikavo vieną dvišalę sutartį, tai yra sutartį dėl ekstradicijos. Dėl kitų dviejų dar laukiame žinių. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad būtent sutartis dėl nuteistųjų perdavimo sudarytų teisinį pagrindą nuteistiesiems atlikti laisvės atėmimo bausmę savo kilmės valstybėje, kitaip sakant, tiek Lietuva, tiek kita pusė galėtų kreiptis esant pagrindui. Sutartimi siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas nuteistųjų socialinei reabilitacijai, sudarant sąlygas nuteistiesiems atlikti bausmę toje valstybėje, iš kurios yra jie kilę. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, tik patikslinu, kad ministrė pristatė tris klausimus, tai 2-4, 2-5, 2-6. Nors jie yra atskiri projektai teisiškai, bet susiję, tai projektai Nr. XIVP-3086, Nr. XIVP-3087 ir Nr. XIVP-3088. Taigi, diskusija bendra, bet paskui jau mes spręsime dėl jų atskirai.
Gerbiamas V. Valkiūnas turi klausimą. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Labai ačiū ministrei už šį įstatymo projektą, kuris pateiktas, nes Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos valstybės, kur mes perkame dujas, bus šaunu, kad pasikeitus valdžiai galėsime susigrąžinti į Lietuvą tuos visus nusikaltėlius, kurie negali susiderėti gerų dujų kainų Lietuvai arba kurie ten užsiima nusikalstama veika prieš Lietuvą. Ačiū jums.
E. DOBROWOLSKA (LF). Tikėtina, tai nebuvo klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju ministrei. Gal galime bendru sutarimu šiuos klausimus visus tris tada patvirtinti? Ne, yra noras balsuoti. Gerai. Galime kartu dėl viso bloko balsuoti? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime.
Skelbiu tada balsavimą dėl projektų Nr. XIVP-3086, Nr. XIVP-3087 ir Nr. XIVP-3088, susiję klausimai dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarčių. Prašom. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 97, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2.
Taigi, po pateikimo yra pritarta. Dėl visų trijų projektų kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kaip papildomas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi, šis klausimas yra išspręstas.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-2983(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau keliaujame darbotvarke šiek tiek atgal prie 1-14 klausimo, tai yra prie Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projekto Nr. XIVP-2983. Balsuojame po svarstymo dėl šio projekto.
Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 61, prieš – 8, susilaikė 9. Taigi, po svarstymo yra pritarta. Gerbiamas V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Balsavimas parodo ir teikia vilčių, kad nebus 71 balso priimti. Bet kad ir nereikia, koks skirtumas. Tik yra vienas pliusas šio balsavimo, kad parodo, kurie Seimo nariai gina krikščioniškas vertybes, o kurie propaguoja satanistinį genderizmą. Su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Replikos baigtos, daugiau niekas nenori replikuoti. Su tuo sveikinu save ir jus.
12.34 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar keliaujame prie 1-17.1 ir 1-17.2 klausimų. Tai yra Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759). Balsuosime atskirai. Priėmimas. Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Užsiregistravo 70, balsavo 70, visi 70 balsavo už, bet trūksta vieno balso, kad įstatymas būtų priimtas. Taigi, atidedame geresniems laikams. Taip pat nesiūlysiu balsuoti ir dėl 1-17.2 klausimo, nes panašu, kad tas vienas stebuklingu būdu salėje neatsiras.
12.35 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerai, gerbiami kolegos, tada mes turime dar laiko ir yra pareiškimų, du kolegos buvo užsirašę padaryti pareiškimus, gali tai padaryti iš tribūnos. Prašau. Pirmoji gerbiamoji L. Pociūnienė. Prašau. Padaugėjo pareiškėjų.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, po šiandien salėje skambėjusių kai kurių pasisakymų matau, kad pakalbėti apie politinę kultūrą yra išties labai aktualu. Taigi leisiu sau keletą pastabų apie tą politinę kultūrą tarp šių sienų, juolab kad pastarojo meto įvykiai prašyte prašosi įvertinami, ir ne tik politologų. Politologams tai yra jų darbas, taip, bet ir mes turime tarpusavyje kalbėtis apie šiuos svarbius dalykus.
Pirmiausia iš Nacionalinio susitarimo dėl švietimo R. Karbauskio spaudžiami pasitraukė valstiečiai, priežastys nelabai aiškios net jiems patiems, bet paklusnumas lyderiui čia besąlygiškas. Tada V. Blinkevičiūtė trepteli koja ir visa frakcija, nepaisant skirtingų nuomonių, pasitraukė iš apkaltos R. Žemaitaičiui procedūros pradėjimo. Dalis jų supranta, kad taip daro gėdą ne tik savo frakcijai – tarptautinės bendruomenės akyse ir visas Seimas nekaip atrodo. Galiausiai iš Nacionalinio susitarimo dėl saugumo traukiasi S. Skvernelio bendražygiai, vadinantys save demokratais, tarsi ir dėl to, kad VST prijungiama prie policijos, bet, ko gero, tai tik dingstis. Kas tarp šių demaršų yra bendra? Nejaugi šios partijos iš tiesų savo rinkiminius interesus stato aukščiau bendrų nacionalinių? Gal visos šios politinės jėgos tokiu būdu tik maskuoja originalių idėjų ir lyderystės stoką? Gal taip stengiasi įtikti labiausiai nepatenkintam savo būviu rinkėjui, kuriam jau tris dešimtmečius dėl visko kaltas V. Landsbergis, net nesvarbu, kurios kartos? Nežinau, ar patys politikai supranta, kad toks veikimo būdas visą Lietuvą tempia į populistinį liūną? Kartą iš jo jau teko kapstytis, kai pačiose pasaulinės krizės išvakarėse ta pati geroji V. Blinkevičiūtė savo konkrečiais veiksmais gerokai pagilino finansinę duobę. Paskui jau A. Kubiliui su komanda teko imtis tos naktinės mokesčių reformos ir viso kito, kas galiausiai skaudžiai palietė visus socialinius sluoksnius, kainavo konservatoriams reitingus, bet išgelbėjo šalį nuo finansinio kolapso.
Ar išmokome mes dešinėje praeities pamokas? Nesu visiškai tikra, bet atrodo, kad jau pakankamai gerai suvokiame, kur yra tos ribos, kai taupydami galime daugiau prataupyti nei laimėti. Pavyzdžiui, visuomenės informavimo lauke, lemiančiame visos visuomenės kultūrinį atsparumą, mums, valdantiesiems, dabar prikišama, kad nerandame sutarimo dėl mokesčių reformos ar žmogaus teisių. Tiesa, kad mokesčių reforma tebėra diskusijų objektas, bet o kaipgi kitaip pasiektume kokybę, kaip kitaip optimaliai suderintume skirtingus interesus? Priimu priekaištą ir dėl to, kad mūsų didžiausioje frakcijoje trūksta lyderystės dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Tik turiu priminti, kad šio įsipareigojimo Tėvynės sąjungos programinėse nuostatose ir nėra, nors didžioji frakcijos dalis šiuo metu supranta adekvataus sprendimo būtinumą ir tai, kad nebegalima vis atidėlioti elementaraus įstatymo, kuris neprieštarauja nei Konstitucijos raidei, nei dvasiai ir viso labo normalizuoja nedidelės visuomenės dalies teisinę padėtį. Bet kas gi trukdo čia perimti lyderystę socialdemokratams? Mane išties pribloškė ciniškas V. Blinkevičiūtės pasisakymas, esą susitarti dėl civilinės partnerystės – valdančiųjų reikalas. Nuo kada žmogaus teisės nebe socialdemokratų prioritetas? Argi ne jų programoje juodu ant balto įrašytas šis klausimas? O pati partijos pirmininkė, nebe pirmą kadenciją patogiai sėdinti Strasbūre, puikiai susipažinusi su modernios socialdemokratijos idėjomis, ar neturėtų bent jau pabandyti įkalbėti frakcijos kolegas imtis šiuo klausimu jiems derančios lyderystės? Juk tai puiki proga įgyvendinti savo programines nuostatas netgi būnant opozicijoje. Deja, realybė tokia, kad mūsų Socialdemokratų frakcija Seime pasidalinusi į tuos, kuriems programiniai įsipareigojimai svarbūs ir realūs, ir tuos, kurie tiesiog baiminasi prarasti vakarykštėje dienoje įstrigusį savo rinkėją. Žinoma, partijos pirmininkė galėtų ir čia treptelėti koja. Nemanau, kad negali, bet greičiau nenori ir yra linkusi būti niekuo dėta.
Žinoma, būnant opozicijoje negatyvi rinkiminė agitacija paranki: mes nieko bendra neturime su valdančiaisiais, ypač su konservatoriais, mes viską darysime kitaip. Tik kitaip neišeis, kolegos. Laimėjus rinkimus teks paprasčiausiai skaitytis su realybe ir neretai daryti tą patį, už ką kritikavote oponentus. Jeigu mums nepavyktų priimti nekilnojamojo turto mokesčio, teks jį priimti jums ir, ko gero, teks ieškoti dar naujų perskirstymo būdų norint užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas. Jeigu nebaigsime švietimo reformos šią kadenciją, jums, tikėtina, reikės ją tęsti, nes tik taip įmanoma įveikti tą socialinę atskirtį, kurią lemia atskirtis kultūriniame…
PIRMININKAS. Dėkoju, bet laikas jau išseko. Labai atsiprašau. Trumpinkime.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Galiu vieną sakinį?
PIRMININKAS. Taip, prašome paskutinį sakinį.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Sveikas protas reikalautų, kad Lietuvos pažanga ir perspektyva, siekianti toliau nei vieną kadenciją, būtų mūsų visų bendras reikalas. Galime tik apgailestauti, kad trys didžiosios opozicinės frakcijos linksta prie primityvios strategijos – svarbiausia laimėti rinkimus, o paskui jau kaip Dievas duos. Belieka melstis, kad jei rinkimus iš tiesų laimėtų dabartinė opozicija, Dievas bent jau neduotų nulėkti nuo bėgių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar toliau gerbiamas V. Ąžuolas. Pareiškimas. Prašome.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiklausius kolegės pranešimo, paskaityto iš partijos lapo, darosi šiek tiek graudu. Ji paminėjo, kad per praeitą krizę konservatoriai išgelbėjo šalį nuo finansinio kolapso. Totalus melas! Atsiverskite Seimo atliktą krizės tyrimą, kurį Seimas patvirtino. Ten konstatuota, kad konservatoriai Lietuvą tuo metu įvarė į didžiausią ekonominę duobę visoje Europoje. Ir tada buvo blogiausia Vyriausybė Europoje, šiandien irgi yra blogiausia Vyriausybė Europoje.
Bet ką jie daro toliau? Sako, reikia švietimo reformos. Žinoma, reikia sugriauti kuo daugiau mokyklų ir kad į vieną mokyklą turėtų suvežti 20 mokyklinių autobusų vaikus iš dviejų rajonų, nes visas kitas reikia sunaikinti. Žinoma, tam reikia pritarti pagal jų logiką – na, griauna puikiai.
Pakalbėkime apie sveikatos reformą. A. Dulkys ir savivaldybes apvažiavo, makaronų pridalino, pažadų pridalino, milijonų prižadėjo, bet kai reikėjo ant lapo parašyti, kiek kiekviena savivaldybė gaus tų milijonų, tas lapas dingo. Tada sumos nuo 2 mln. sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių, kaip atsitiko ir Akmenėje.
Bet yra pagrindinis klausimas, ar savivaldybės gali užlipti ant to paties grėblio du kartus? Reikėtų prisiminti prieš dešimtmetį, kai tie patys valdantieji sėdėjo valdžioje ir atvažiavę į savivaldybes suokė dainas – uždarykite chirurgijos skyrių, akušerijos skyrių, uždarykite kuo daugiau skyrių, gausite daug pinigų ir, žinokite, tose centrinėse ligoninėse bus pagerintos sąlygos, jūsų rajono žmonės gaus žaliuosius koridorius, kaip visiems bus puiku. Žinome, kuo tai baigėsi: skyriai uždaryti, žaliųjų koridorių nėra, paslaugų nebėra.
Dabar konservatoriai daro lygiai tą patį. Klaipėdos pavyzdys – sujunkime dvi ligonines, gausime daug milijonų toms ligoninėms ir daug paslaugų. Nei milijonų, nei paslaugų, daktarai bėga kaip iš skęstančio laivo. Tai kur visi milijonai? (Balsas salėje) Ne ne, milijonai kur? Reikėtų paklausti, kur milijonai?
PIRMININKAS. Kolegos, nepereikime į diskusiją, nes čia yra pareiškimas. Prašome.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žadėta daug milijonų.
Tiek pat milijonų prižadėta savivaldybių ligoninėms, bet bus taip pat kaip prieš dešimtmetį. Uždaviau klausimą A. Dulkiui, kiek Akmenė gaus milijonų, jeigu padarys tą reformą. Atsakymas – nieko. Atsiuntė bendrą lentelę, kur galės visos savivaldybės dalyvauti europinių pinigų dalybose, nesvarbu, ar tu sujungsi, ar nesujungsi, ar dalyvausi reformoje, ar nedalyvausi, dalyvausi bendroje atrankoje.
Dabar vaizdas toks, kad savivaldybės vėl lipa antrą kartą ant to paties grėblio, tikėdamos pažadais ir kažkokiais pakabintais milijonais. Kokios bus pasekmės? Pasekmės bus bėgantys gydytojai, netenkamos paslaugos, o po to ką pasakysime? Na, žinote, atleiskite, konservatoriai mus išdūrė, paslaugų nėra, pinigų nėra. Pasirodo, galima du kartus užlipti ant to paties grėblio.
Patarimas savivaldybėms – nebūkite tie pirmi pionieriai, kurie sutinka su ta reforma, nes jūs būsite pirmi išdurtieji. Jūs ramiai palaukite pusmetį, ramiai palaukite metus, pažiūrėkite, kaip kitus puikiai išdūrė su visais milijonais ir paliktus be paslaugų, o tada galiausiai galėsite pažiūrėti, kas iš to išėjo ir kiek tų milijonų liko. Kaip ten sako, skubų darbą velnias gena. Nepasiduokite tam skubiam darbui, nes kitaip teks labai verkti. O iš tikrųjų tarybos nariai, politikai, kurie balsuosite savivaldybėse už šiuos sprendimus, visur paklauskite vieno klausimo: tai kur yra A. Dulkio raštiškas parašymas, kiek bus milijonų skirta jūsų savivaldybei, kur yra kiti raštai su tais milijonais ir kas bus, jeigu viso to nebus ir bus tai tik apgaulė? Kas prisiims atsakomybę? Bet, žinoma, kalti liks tarybos nariai. Tad neužlipkite ant to paties grėblio du kartus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu perskaityti pareiškimą gerbiamą R. Šarknicką. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami mokytojai, šviesuomene, neseniai ir nepelnytai mokytojai liko pažeminti vieno Vilniaus biurokrato kaip prasto puodininko neskambančiais žodžiais: „verkšlenantys komuniagos, o ne mokytojai“. Neskambūs žodžiai vis dar aidi mokyklos koridoriuose, uždėta dėmė negreitai išsitrins nuo lentos ar mokyklos kiemuose dūkstančių kai kurių neklaužadų mokinių lūpų. Kaip tarti žodį, kaip pradėti pamoką su tokia komuniagos uždėta dėme? Bet mokytojas visko yra matęs, viską jam tenka ištverti. Istorija vis moko, kad negalima palūžti. Net varge, tremtyje mokytojas visomis pastangomis tada sugebėdavo vaiką išmokyti rašyti, tarti raides. Tremties nebėra, bet nebėra ir pagarbos mokytojui. Šiandien mokytojui tenka ištverti daug iššūkių – ne tik mokyti, bet ir gintis nuo smurto, prašyti pagalbos iš valdžios. Jiems tenka prašyti pagalbos net ir tų, kurie bėgo iš pamokų kadaise, kurie dabar žemina pedagogus, vadindami neskambiais žodžiais.
Gerbiami mokytojai, ačiū jums už stiprybę. Skiriu savo eiles šviesios atminties mokytojai, kuri mokė mus rašyti net ir sunkiomis sąlygomis.
Kai mano mokytoja balta kreida lietė lentą,
Juodoj lentoj gimė baltas žodis.
Kai mano mokytoja padėjo kreidą,
Mokiniai skaitė: „Lie-tu-va“.
Mano mokytoja linktelėjo žilą galvą,
Šypsodamasi išėjo, uždarė klasės duris.
Mano mokytoją pakeitė kitas, jaunas,
Su šiltu geltonu, žaliu, raudonu megztiniu.
Mano naujas mokytojas paėmė kreidą.
Juodoj lentoj gimė tas pats baltas žodis.
Jis nustebęs žiūrėjo į klasę.
Skaitydami „Lie-tu-va“,
Verkėme tos žilagalvės mokytojos.
Gerbiami mokytojai, būkite pasveikinti, stiprūs, telydi jus sėkmė! Ačiū jums. (Balsas salėje: „Šaunuolis!“) (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju už gražų pasisakymą. Dabar, gerbiami kolegos, dar turime 11 minučių rytinio posėdžio laiko. Aš siūlau dar atlikti darbų. (Balsai salėje) Labai džiugu, kad taip darbingai nusiteikę.
12.48 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955 (pateikimas)
Taigi, mes dabar galėtume nagrinėti darbotvarkės 2-7 klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955. Gerbiamas J. Džiugelis, sakė, labai trumpai, gali iš vietos mums pateikti, bus patogiau. Tai prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai trumpai. Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūloma apdrausti asmenis, kurie neteko socialinio draudimo, kurie dirba taip pat ir mažųjų bendrijų, individualių įmonių ir ūkinių bendrijų tikraisiais nariais. Tokių asmenų yra nedaug, bet dabartiniame etape jie, netekę socialinių garantijų, na, jeigu įmonės bankrutuoja, pavyzdžiui, arba yra likviduojamos, yra keblioje padėtyje. Todėl siūlome šią mažą spragą ištaisyti. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti gerbiama M. Ošmianskienė, bet aš jos nematau salėje. Tada dėkoju už pateikimą. Ar dėl motyvų kas nors užsirašė? Gerbiamas A. Vinkus yra užsirašęs dėl motyvų už. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Kolegos, jeigu apibūdintume esamą situaciją labai apibendrintai, tai, pagal dabartinį reglamentavimą, teisę gauti vaiko priežiūros išmokas turi vienas iš tėvų, senelių ar globėjas, kuris yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, yra išėjęs jam suteiktų vaiko priežiūros atostogų arba vaiko priežiūros laikotarpiu turi ne trumpesnį nei nustatytą motinystės socialinio draudimo stažą. Tai, kad įstatymas numato baigtinį sąrašą, kada asmuo laikomas tapusiu neapdraustu, atkreipia mūsų visų dėmesį. Pasirinkus tokį įstatyminių santykių reguliavimo modelį, gana neretai atsitinka, kad praktika atskleidžia į sąrašą nepatekusius atvejus, nes apie juos tiesiog nebuvo pagalvota, arba buvo vadovautasi kitokiais sprendimais, priimtais argumentais. Tokia yra ir ši situacija, kai gyvenimas parodė, jog į sąrašą nepateko atvejai, kai savarankiškai dirbantys asmenys nevykdo veiklos, kai įgyjamas likviduojamo arba bankrutuojamo subjekto statusas. Nesunku suprasti, kokioje padėtyje tokiu atveju atsiduria šeima, kuri tuo laikotarpiu negauna dėl vienos ar kitos priežasties sustabdytos veiklos pajamų. Tuo tarpu pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, tokiems asmenims suteikiamas bedarbio statusas ir jiems, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos. Šiandien teikiamas įstatymo projektas, jeigu jis bus priimtas, išspręs problemą, kurią, manyčiau, būtina spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi pasisakymai. Dabar balsuosime numatytu laiku. Kadangi kitų pranešėjų nėra, tai, manau, palikime darbo ir vakariniam posėdžiui.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.