LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR.XIV-1311
1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2376
2023-04-19 Nr. 110-P-12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
1(10) |
(7) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Taigi, projektu siūlomas keisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1311 jau įsigaliojo, o jo nuostatos yra integruotos į bazinį Žemės įstatymą, todėl turėtų būti keičiamos ne Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatos, bet teikiamas Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų dėstomas projektu siūlomas 10 straipsnio 7 dalies pakeitimas.
|
Pritarti. |
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
1(10) |
(7) |
|
2. Projektu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos turėtų teisę išsinuomotame valstybinės žemės sklype statyti ir (ar) rekonstruoti bet kurios paskirties statinius, taip pat įrenginius, netaikant reikalavimo, kad tokia bendrijos teisė statyti turi būti nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Be to, minėtoms bendrijoms nereikėtų mokėti užmokesčio už teisę statyti išsinuomotoje valstybinėje žemėje ir nebūtų taikomi kiti Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte, įvardinant projekto tikslus, nurodoma, kad ,,Gyventojai, veikdami Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose, siekdami prie savo daugiabučių namų praplėsti automobilių stovėjimo aikštelių skaičių (šis dažnu atveju yra ženkliai mažesnis nei gyventojų poreikiai) susiduria su situacija, kuomet jie turi sumokėti tokį patį apskaičiuotą atlyginimą už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus ar rekonstruoti esamus statinius kaip ir komercinę veiklą vykdantys subjektai“. Projekto aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apskaičiuojamo žemės mokesčio, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, norinčioms gauti leidimą įrengti automobilių stovėjimo aikšteles keletui automobilių, mokestis tapo nepakeliama finansine našta. Daugeliui senyvo amžiaus ar negalią turinčių gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė šalia namų yra ypač svarbus objektas, tačiau naujai apskaičiuoto atlyginimo už žemę dydis didžiajai daugumai gyventojų neįperkamas. Daugeliui gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė ne prabangos, o būtinybės dalykas. Gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Taigi, projekto tikslas, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, yra daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms nustatyti išimtį iš Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, kad jos išsinuomotoje valstybinėje žemėje galėtų statyti automobilių stovėjimo aikšteles, reikalingas daugiabučio namo gyventojų poreikiams tenkinti. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Kaip jau buvo minėta, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ne tik automobilių stovėjimo aikšteles, bet ir statyti ir (ar) rekonstruoti kitus statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, o bendrijos turėtų teisę tokius objektus perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat juos išnuomoti ir panašiai. Taigi, daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius valstybinėje žemėje, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, iš tokio turto galėtų gauti pajamas, tik esminis skirtumas, kad bendrijos tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis nei kiti subjektai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, neturėtų būti susiaurintas objektų, kuriuos turėtų teisę statyti ir (ar) rekonstruoti daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose, ratas. Antra, atkreipiame dėmesį, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodytas tik vienas projekto tikslas, t. y. nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms nereikėtų mokėti užmokesčio už teisę statyti išsinuomotoje valstybinėje žemėje, tačiau pagal projekto nuostatas bendrijoms nebūtų taikomi ir kiti Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išsinuomotoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad bendrijoms netaikomas ne visas Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, bet tik tos Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta pareiga asmenims mokėti atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išsinuomotoje valstybinėje žemėje. Trečia, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, įgijusios teisę neatlygintinai statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje, galėtų gauti turtinę naudą (pajamas, pelną) valstybės turto sąskaita.
|
Pritarti. |
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
1(10) |
(7) |
|
3. Atsižvelgiant į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies formuluotėje „Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms“ vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“.
|
Pritarti. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
* |
|
|
4. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, numatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimą datą bei pasiūlant atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų atžvilgiu, kurios iki įstatymo įsigaliojimo pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtų pradėję statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras.
|
Pritarti. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
* |
|
|
5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statinių statybą ir (ar) rekonstrukciją išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, projekte nurodyti subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
|
Atsižvelgti. |
Vyriausybės nuomonė gauta. |
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
* |
|
|
6. Kaip jau buvo minėta, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktų, 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
|
Atsižvelgti. |
Antikorupcinio vertinimo išvada gauta. |
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09) |
1 |
|
|
7. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): 7.1. projekto 1 straipsnio pavadinimą reikėtų dėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas“; 7.2. reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.
|
Pritarti. |
|
8. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2023-01-19) |
1(10) |
(7) |
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2376 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime.
|
Atsižvelgti. |
|
9. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2023-02-21, Nr. 4-01-1366)
|
1(10) |
(7) |
|
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projektu siūloma papildyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį numatant, kad šio straipsnio, reglamentuojančio teisės suteikimo ir atlyginimo už ją aspektus statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose lengvatine tvarka pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, nuostatos netaikomos, be kita ko, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (ar) rekonstruojant statinius[1] ar įrenginius[2] išnuomotame valstybinės žemės sklype. Projekto rengėjų nurodomas siūlomų pakeitimų tikslas – numatyti išimtį nuostatoms, susijusioms su apskaičiuojamu atlyginimu už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms (toliau – bendrijos), siekiančioms prie savo daugiabučių namų praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę įrengiant kelias papildomas vietas, tarp jų – ir neįgaliesiems. Išanalizavus Projekto nuostatas nustatyta, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyti Projekto tikslai galimai nedera su juo siūlomais pakeitimais ir jų galimu poveikiu bei mastu, todėl svarstytinos šiais aspektais: 1.1. Projektu siūlomas galimai per platus subjektų ratas, kurie galėtų nemokėti atlyginimo statant ar rekonstruojant statinius lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams[3]. Pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Kitos paskirties pastatais Bendrijų įstatymo nuostatų kontekste laikytini asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Remiantis aukščiau minėtomis Bendrijų įstatymo nuostatomis, bendrija gali būti steigiama pastate (-uose), kuriame (-iuose) yra ne tik gyvenamosios paskirties patalpų – butų, bet ir kitų negyvenamųjų patalpų, pavyzdžiui, prekybos, paslaugų, administracinės ir pan. paskirties, taip pat bendrija gali būti steigiama kitos paskirties – negyvenamosios – pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti. Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, bendrija gali veikti pastate, kuriame be butų yra ir patalpų, kuriose vykdoma ūkinė komercinė veikla, teikiamos paslaugos, iš kurių gaunama pajamų, o prie pastato esanti infrastruktūra naudojama ir, pavyzdžiui, šios veiklos klientams aptarnauti. Taip pat bendrija gali būti įkurta kitos paskirties – negyvenamosios – patalpų, pavyzdžiui, poilsio, viešbučių, kūrybinių dirbtuvių ir pan. (neretai naudojamų ir kaip butai) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektams prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto aiškinamajame rašte minimas tikslas bendrijai, siekiančiai valstybinės žemės sklype įrengti gyventojams bei neįgaliesiems papildomas automobilių stovėjimo vietas, kurių įrengimo tvarka, be kita ko, reglamentuota kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653, Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-560, kt.), netaikyti Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų, neišplės lengvata pasinaudoti galinčių subjektų rato ir nepažeis lygiateisiškumo principo. Pavyzdžiui, manytina, kad priėmus Projektą, prie administracinio ar prekybos paskirties statinio, kuriame yra Bendrijų įstatyme numatytų gyvenamosios paskirties patalpų, ar negyvenamosios paskirties statinių, naudojamų kaip daugiabučiai, kuriuose veikia bendrija, visuomeninės vertybės – valstybinės žemės – sąskaita įrengiant papildomas automobilių stovėjimo vietas mokėti atlyginimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas nereikėtų, o norint tiek pat automobilių stovėjimo vietų įrengti greta esančio administracinio ar prekybos paskirties statinio, kuriame neįsteigta bendrija, papildomas mokestis už šios teisės įgyvendinimą būtų skaičiuojamas. Be to, turint omenyje pastaraisiais metais dažnai fiksuojamas situacijas, kai, pavyzdžiui, negyvenamosios paskirties patalpos įrengiamos, parduodamos ir eksploatuojamos kaip gyvenamosios paskirties butai (loftai, studijos, apartamentai), tačiau nei pačios minėtos patalpos, nei jas aptarnaujanti infrastruktūra, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietų skaičius, neatitinka gyvenamosioms patalpoms taikytinų teisės aktų reikalavimų, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, manytina, gali susidaryti situacijų, kad trūkstamas (ar nesamas) automobilių vietas prie tokių statinių gali būti siekiama įrengti valstybinės žemės sąskaita nemokant už tai Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinto atlyginimo – nors šis Žemės įstatymo straipsnis buvo priimtas didele dalimi būtent dėl racionalaus, efektyvaus ir didžiausią naudą visuomenei teikti turinčio valstybinio turto naudojimo, sąžiningos konkurencijos bei lygiateisiškumo principų pažeidimų, kai lengvatine tvarka pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose vietoj esamų statinių, kuriems eksploatuoti šie sklypai buvo išnuomoti, atsirasdavo naujų, neretai kitos paskirties statinių, neįrengiant naują paskirtį atitinkančios infrastruktūros, arba suremontuoti ar rekonstruoti esami statiniai naudojami ne pagal paskirtį. 1.1.1. Aukščiau minėtų pastabų kontekste aktualu ir tai, kad teisės aktuose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti gali būti ne tik steigiama bendrija, bet ir sudaroma jungtinės veiklos sutartis ar skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tačiau, atsižvelgiant į Projekto nuostatas, Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti lengvata galėtų pasinaudoti tik bendrijos. 1.2. Projekto nuostatos nesieja statinių ar įrenginių paskirties su deklaruojamais Projekto tikslais Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatos nedetalizuoja, kokius objektus statant ar rekonstruojant būtų nemokamas Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas atlyginimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, numatant tam tikriems subjektams naudingas išimtis: analizuojamu atveju – galimybę neatlygintinai statyti nuomojamame valstybinės žemės sklype, šių išimčių nustatymas turi būti susijęs išskirtinai su viešojo intereso tenkinimu. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas vienintelis tikslas – atleisti bendrijų gyventojus, siekiančius įrengti kelias papildomas automobilių stovėjimo vietas, tarp jų – ir neįgaliesiems, nuo Žemės įstatymo 10 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus ar rekonstruoti esamus statinius. Tačiau projekto nuostatos nenurodo, kad siūloma išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinių statinių – papildomų vietų (be kita ko, neatskleidžiant galimo jų skaičiaus) automobilio stovėjimo aikštelėje ir joms aptarnauti reikalingos papildomos inžinerinės infrastruktūros (pavyzdžiui, neįgaliųjų vietos atveju) statybos ar rekonstravimo atveju. Atsižvelgiant į tai, Projekto nuostatos iš esmės sudarytų galimybę lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose, nemokant Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinto atitinkamo atlyginimo, statyti ar rekonstruoti bet kokios paskirties statinius ar įrenginius, nebūtinai užtikrinant, kad jie tarnaus Projekto aiškinamajame rašte nurodytų visuomenės grupių poreikiams. 1.2.1. Pažymėtina ir tai, kad nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose[4] nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų kontekste[5]. 1.3. Projekto nuostatomis neribojama galimybė nemokant atitinkamo atlyginimo valstybinėje žemėje naujai pastatyto ar rekonstruoto statinio vėliau perleisti tretiesiems asmenims ar gauti pajamų iš jo eksploatavimo Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą naują statinį ar įrenginį valstybinėje žemėje pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) naudoti komercinei veiklai, išnuomoti ar parduoti, be kita ko, naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo atveju, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti. Atsižvelgiant į tai, siūlomu teisiniu reguliavimu galimai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pasipelnymui valstybės turto, naudotino taip, kad teiktų didžiausią naudą visuomenei, sąskaita.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projektu nepagrįstai išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus Analizuojamos Projekto nuostatos, siūlančios įtvirtinti, kad pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype Žemės įstatymo 10 straipsnis netaikomas, loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad bendrijoms ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje, bet ir galimai nebūtų taikomi kiti[6] Žemės įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, kas taip pat galimai nepagrįstai sudarytų bendrijoms išskirtines sąlygas statant ar rekonstruojant statinius, įrenginius lengvatine tvarka išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose, pažeistų racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus bei neužtikrintų viešojo intereso įgyvendinimo.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, bet kokios naudojimosi ribotu visuotiniu turtu – šiuo atveju valstybine žeme – lengvatos turi teikti didžiausią naudą visuomenei bei pažeidžiamiausioms jos grupėms. Nors Projektu siekiama būtent pastarųjų tikslų, jo nuostatos, atsižvelgiant į šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, manytina, neužtikrins jų įgyvendinimo praktikoje, todėl yra tobulintinos aiškinamajame rašte išdėstytus atvejus kaip išimtis apibrėžiant tiksliai ir nedviprasmiškai, eliminuojant plečiamojo aiškinimo bei nesąžiningo, neskaidraus ar korupcijai neatsparaus taikymo galimybes. |
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-02-10) |
1(10) |
(7) |
|
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio teisės statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, įgyvendinimą, 7 dalį, nustatant, kad „Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas.“ Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 dalyje, kurioje nurodytos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, nurodyta, kad „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apskaičiuojamo žemės mokesčio, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, norinčioms gauti leidimą įrengti automobilių stovėjimo aikšteles keletui automobilių, mokestis tapo nepakeliama finansine našta.“ Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje, kurioje nurodoma, kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, nurodyta, kad „Sudarius galimybę Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype nemokant analogiško kaip ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams apskaičiuojamo atlyginimo, įsirengdami aikšteles ir panaudodami savo lėšas gyventojai gerins miesto infrastruktūrą.“ Vadovaujantis statybos
techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“,
patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d.
įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio
reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“
(toliau – Statybos techninis reglamentas), įtvirtintu teisiniu
reglamentavimu, ne tik aikštelės yra inžineriniai statiniai (Statybos
techninio reglamento 4.5, 4.6 papunkčiai, 3 lentelės 3.1–3.3 papunkčiai,
|
Pritarti. |
|
2. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-02-10) |
* |
|
|
2. Kadangi
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės įstatymo, redakcija
galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d., 10 straipsnį, turi būti atitinkamai
tikslinamas Įstatymo projekto („Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnio pakeitimo įstatymas“)
pavadinimas. Taip pat atitinkamai turi būti tikslinamas Įstatymo projekto |
Pritarti. |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2376;
6.2. Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui sujungti įstatymo projektą Nr. XIVP-2376 ir įstatymo projektą Nr. XIVP-2460 bei pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-2460(2), patobulinant jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM pastabas ir pasiūlymus.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
[1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
[2] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.
[3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.15230/asr
[4] Analogiška pastaba teikta ir ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose, pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 4 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“ Nr. 4-01-8828; 2022 m. birželio 3 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“ Nr. 4-01-4674
[5] Ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose esame atkreipę dėmesį, kad Žemės įstatyme įrenginio sąvoka nedetalizuojama, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 9 straipsnio 1 dalyje išvardinti nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Atsižvelgiant į tai, įrenginiai nėra nekilnojamieji daiktai, todėl nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre – taip pat neregistruojama jų paskirtis.
Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne).
[6] Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad daugiabučių bendrijoms ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 10 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Taip pat tokiems subjektams galimai nebūtų taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.