PASIŪLYMAS

DĖL RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1057 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1850 (2)

2022-09-23

Vilnius

Eil. Nr.	Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.
1.	1		Argumentai: Šiuo pasiūlymu norima patobulinti svarstomą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Projektą. Dabartinė Projekto redakcija numato, kad ,,Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus 2 metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos“. Projekte nurodytas 2 metų terminas yra nepagrįstas ir nepakankamas kriterijus. Galima svarstyti, kad nepripažinimo pagrindai gali išnykti ir ankščiau, ir vėliau nei per dvejus metus, todėl tikslinga būtų šį terminą konkrečiai susieti su Seimo nutarime įvardintų sprendimo priėmimo pagrindų išnykimu, kaip siūloma Projekto dalyje dėl kreipimosi po panaikinimo. O taip pat svarbu įtvirtinti, kad religinė bendrija tokio kreipimosi metu privalo atitikti ir kitus įstatyme įtvirtintus kriterijus. Atitinkamai ir 6 straipsnio dalyje, kuri numato galimybę kreiptis dėl valstybės pripažinimo suteikimo po panaikinimo, įtvirtintas 5 metų terminas yra arbitralus. Manytina, kad pagrįsta įstatyme numatyti nuostatą, kad kreipimasis šiuo atveju galimas tik išnykus sprendime dėl valstybės pripažinimo statuso panaikinimo nurodytiems pagrindams, o taip pat kai religinė bendrija atitinka ir kitus įstatyme ir Konstitucijoje įtvirtintus pripažinimo kriterijus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 6. straipsnis. Kitų religinių bendrijų valstybės pripažinimas ir jo atšaukimas Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Lietuvos Respublikos Seimas. Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje. Pirminis įregistravimas yra įvykęs, jeigu religinė bendrija ar jai priklausančios religinės bendruomenės teisėtai veikė (buvo įregistruotos) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija per 6 mėnesius nuo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada) ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti. Teisingumo ministerijos išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia priimdamas nutarimą per 3 mėnesius nuo Teisingumo ministerijos išvados gavimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų. Religinė bendrija, susipažinusi su Teisingumo ministerijos išvada, turi teisę raštu pateikti pastabas Seimui ir pristatyti jas Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu. Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas. Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turi būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje ir (arba) jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai. Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis tik kai išnyksta Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti pripažinimą įvardintas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir religinė bendrija atitinka kitus įstatyme nustatytus kriterijus praėjus 2 metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos. Religinei bendrijai šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteiktas valstybės pripažinimas gali būti atšaukiamas, jeigu Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą, pateiktą Seimo prašymu arba Teisingumo ministerijos iniciatyva, nusprendžia, kad religinė bendrija nebeatitinka valstybės pripažinimo suteikimo kriterijų – nebeturi atramos visuomenėje ir (arba) jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai. Seimo nutarime dėl religinei bendrijai suteikto valstybės pripažinimo atšaukimo turi būti nurodomas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai. Religinė bendrija, kuriai suteiktas valstybės pripažinimas buvo atšauktas, pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis tik jeigu išnyko Seimo nutarime dėl valstybės pripažinimo atšaukimo įvardintas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir religinė bendrija atitinka kitus įstatyme nustatytus kriterijus praėjus ne mažiau kaip 5 metams nuo valstybės pripažinimo atšaukimo dienos, jeigu išnyko tokio atšaukimo pagrindas (pagrindai).“

Teikia

Seimo narė

Asta Kubilienė