LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-3748

2024-06-21 Nr. 106-P-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Seimo narys Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Komiteto narį Dainių Kreivį, Seimo narys Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Komiteto narę Dalią Asanavičiūtę.

Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kiti asmenys: švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė, Seimo narys Virgilus Alekna, Seimo narys Marius Matijošaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Ministro Pirmininko patarėja Aistė Kairienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyresnioji patarėja Ilona Šimkūnaitė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja Gintarė Papartė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vadovas Rolanas Zuoza.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
1.	Seimo narys M. Matijošaitis, 2024-06-19	22	1	4c		Argumentai: Tiek premijų skyrimas, tiek sporto šakų federacijų finansavimo klausimas šiuo metu yra apribotas 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijumi, jis dėl kai kurių sporto šakų varžybų bei čempionatų specifikos ar saugumo yra faktiškai nepasiekiamas. Tokios sąlygos sudaro netolygias galimybes finansavimui gauti ir tam tikros sporto šakos net neturėdamos techninių galimybių kriterijams įgyvendinti – lieka nuošalyje siekdamos gauti finansavimą. Tokie pakeitimai paskatintų platesnį sporto šakų rėmimą ir galimybę didesniam kiekiui federacijų siekti finansavimo už pasiektus rezultatus bei atneštas pergales šaliai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 4 c punktą ir jį išdėstyti taip: ,,c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 16 12 valstybių atstovai iš ne mažiau kaip 3 žemynų;“	Nepritarti	Argumentai: Reikalavimas dėl teisės gauti valstybės premiją, kai sporto varžybose varžėsi ne mažiau kaip 16-os valstybių sportininkai, galioja nuo 2000 m. Toks valstybių skaičius buvo pasirinktas siekiant nustatyti, kelių valstybių dalyvavimas sudaro sąlygas konkurencingam čempionatui organizuoti. Tuo metu buvo nutarta, kad konkurencingas čempionatas yra tuomet, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 Europos valstybių, todėl buvo pasirinktas skaičius 16. 16-os valstybių dalyvavimas sporto varžybose vertinamas ir skiriant kvalifikacines kategorijas treneriams bei skiriant lėšas sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. 16 valstybių yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių AMS varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. Kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę). Varžybose esant nažiau dalyvių, sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin, kt.) ir valstybės premijų galėtų būti skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai pasaulio čempionatas). Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 7.
2.	Seimo narys M. Matijošaitis, 2024-06-19	26	3			Argumentai: Premijų skyrimas už pasiekimus varžybose ir čempionatuose šiuo metu yra neteisingas. Teisės aktuose nustatytas mažiausiai 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijus, jis dėl kai kurių sporto šakų varžybų bei čempionatų specifikos ar saugumo yra faktiškai sunkiai įgyvendinamas. Tai reiškia, kad netgi „Formulės-1“ čempionatą laimėjęs lietuvis nepretenduotų į jokią premiją iš valstybės už savo pasiekimą dėl nepakankamo skaičiaus šalių, kurias atstovauja varžovai – nepaisant fakto, jog tai ir būtų vienas iš didžiausių laimėjimų per visą Lietuvos sporto istoriją. Taip pat, šiuo metu daugelyje sporto šakų nėra nustatyto kriterijaus, jog šalį gali atstovauti tik vienas jos atstovas, o dėl šios priežasties dalyvių būna ženkliai daugiau, nei atstovaujamų šalių (pvz., laimint aukso medalį varžybose yra aplenkiami 60 sportininkų iš 11 valstybių). Be to, šiuo metu nemaža dalis sportininkų renkasi komercines varžybas, už kurias gauna didelius honorarus, o varžybose, kuriose dalyvaujama dėl savo šalies atstovavimo, kartais ir nesusirenka dalyvių iš skirtingų šešiolikos valstybių (neįvykdomas dabar galiojantis 16 valstybių kriterijus). Būtent dėl šių priežasčių šalį garsinantys, aukštus sportinius rezultatus pasiekiantys bei apdovanojimus parvežantys sportininkai deramai nėra įvertinami, pripažįstami ir nepakankamai skatinami finansiškai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 12 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, parolimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.“	Nepritarti	Argumentai: Reikalavimas dėl teisės gauti valstybės premiją, kai sporto varžybose varžėsi ne mažiau kaip 16-os valstybių sportininkai, galioja nuo 2000 m. Toks valstybių skaičius buvo pasirinktas siekiant nustatyti, kelių valstybių dalyvavimas sudaro sąlygas konkurencingam čempionatui organizuoti. Tuo metu buvo nutarta, kad konkurencingas čempionatas yra tuomet, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 Europos valstybių, todėl buvo pasirinktas skaičius 16. 16-os valstybių dalyvavimas sporto varžybose vertinamas ir skiriant kvalifikacines kategorijas treneriams bei skiriant lėšas sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. 16 valstybių yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių AMS varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. Kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę). Varžybose esant nažiau dalyvių, sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin, kt.) ir valstybės premijų galėtų būti skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai pasaulio čempionatas). Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 7.
3.	Seimo nariai V. Alekna, A. Kupčinskas, S. Jovaiša, A. Petrošius, 2024-06-20	22	3			Argumentai: Olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra tokia pat nevyriausybinė organizacija kaip ir visos kitos sporto organizacijos veikiančios sporto srityje. Šiuo Projekto punktu sudaromos išskirtinės sąlygos gauti ir naudoti valstybės biudžeto lėšas vienai organizacijai, o tai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto („sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus“) netaikymas olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančiai nevyriausybinei organizacijai neatitinka gero valdymo principų ir sudaro riziką atsirasti korupcinėms apraiškoms. Siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos projektą ir iš jo išbraukti 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus:, 1) olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją; 2) intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 4.
4.	Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-20	21	6		N	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kaip ir kur yra panaudojamos sportininkams nutrauktos mokėti stipendijų lėšos, taip pat į tai, kad jei stipendiją gavo nacionalinės rinktinės narys, gali būti sutrikdytas komandos pasirengimas kitoms varžyboms, manytina, kad tos sporto šakos federacijos gali geriausiai panaudoti lėšas, susijusias su sportininkų pasiruošimu, ypatingai komandinio sporto atžvilgiu. Siūlytina nutrauktos mokėti stipendijai skirtas lėšas nukreipti į tą sportininką rengusios sporto šakos federaciją. Pasiūlymas Papildyti Projekto 19 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Tuo atveju, kai sportininkui valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas dėl šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, biudžetiniais metais, kuriais valstybės stipendijos mokėjimas sportininkui buvo nutrauktas, likusi neišmokėta valstybės stipendijos suma skiriama sporto šakos federacijai, rengusiai šį sportininką pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką. Šias valstybės biudžeto lėšas sporto šakos federacija gali naudoti tik jos įgyvendinamoje sporto programoje numatytoms priemonėms, susijusioms su sportininkų rengimu.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5.	Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-20	2	10			Argumentai: Kadangi federacijų vienasmeniams ir kolegialiems valdymo organams yra keliamas rotacijos reikalavimas, manytina, kad išimčių neturi būti taikoma, nes gali įvykti tokia situacija, kai dalis kolegialaus organo narių rotacija tiesiog nevyks. Siūlytina išbraukti diskriminacinę nuostatą ir atsisakyti galimybės kolegialaus valdymo organo nariams išvengti rotacijos. Pasiūlymas Išbraukti 2 straipsnio 10 dalį: „~~10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija:~~ „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių;“.	Nepritarti	Argumentai: Sporto šakų federacijos yra asociacijos, jos vadovaujasi Asociacijų įstatymu. Sporto įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip pusė kolegialaus valdymo organo narių būtų perrinkta, tačiau sporto šakos federacija, būdama asociacija, gali nuspręsti perrinkti ir visus kolegialaus valdymo organo narius. Toks pasiūlymas Sporto įstatymo projektu teikiamas siekiant užtikrinti sporto šakos federacijos veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų visi valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 6.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)