|
|
1 ir
2
|
|
|
Argumentai:
Siūloma:
a) suvienodinti apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu
(toliau – PVM) režimo taikymą spausdintoms ir elektroninėms knygoms.
Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas šiuo metu Lietuvoje taikomas
tik spausdintoms knygoms ir spausdintiems neperiodiniams informaciniams
leidiniams. Siekiant suvienodinti apmokestinimo PVM režimo taikymą skirtingo
formato knygoms, siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. lengvatinį PVM tarifą
taikyti tiek spausdintoms, tiek elektroninėms knygoms, taip pat tiek
spausdintiems, tiek elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.
Valstybės 2023
metų
biudžeto netekimai dėl šios dalies galėtų sudaryti apie 1 mln. eurų.
b) neribotam laikui pratęsti šiuo metu galiojančio
lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą turizmo veiklą reglamentuojančių
teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms, taip
toliau prisidedant prie Lietuvos turizmo plėtros ir apgyvendinimo paslaugas
teikiančio Lietuvos verslo konkurencinių sąlygų gerinimo. Valstybės 2023 metų
biudžeto netekimai dėl šios dalies sudarytų apie 24 mln. eurų
per metus.
c) neribotam laikui pratęsti šiuo metu galiojančio
lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą visų rūšių meno ir kultūros
įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui. Taip būtų prisidedama prie XVIII-osios
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo, susijusių su skirtingose
Lietuvos vietovėse gyvenančių žmonių vienodų galimybių dalyvauti kultūriniame
gyvenime ar į jį įsitraukti užtikrinimu, kultūros žmonių sukurtų geriausių
kūrinių prieinamumo užtikrinimu, tarptautinio ir nacionalinio kultūros
konkurencingumo užtikrinimu. Valstybės 2023 metų biudžeto netekimai dėl šios dalies sudarytų apie 1,3 mln. eurų
per metus.
d) laikinai pratęsti šiuo metu galiojančio lengvatinio 9
procentų PVM tarifo taikymą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų
teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, 9
procentų PVM tarifo taikymą sporto renginių, sporto klubų lankymui ir
kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui
ir 9 procentų PVM tarifo taikymą atlikėjų paslaugoms, kaip buvo
numatyta pirminiame šio įstatymo projekto variante. Primintina, kad
terminuotos PVM lengvatos šiems sektoriams buvo įvestos kaip parama verslui,
kurio veikla buvo ribojama siekiant riboti pandemijos plėtrą. Pirminiame
projekte buvo siūloma nukelti lengvatos šios mokestinės subsidijos
pasibaigimo terminą į palankesnį – sezono – laikotarpį.
Atkreiptinas dėmesys, kad maitinimo paslaugas teikiančių fizinių
ir juridinių asmenų registruota 7148. Juridinių asmenų maitinimo įmonių, pateikusių metines
pelno mokesčio deklaracijas, yra 4024. Tačiau tik 2244 yra
pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Todėl lengvata nepasiekia didelės
dalies mažesnių maitinimo paslaugų teikėjų. Taip pat, didžioji PVM lengvatos
teikiamos naudos dalis koncentruojasi dideles apyvartas generuojančiose
įmonėse. Pvz., pusei (1122 įmonių) mažesnes apyvartas generuojančių maitinimo paslaugas
teikiančių PVM mokėtojų atitenka vos 10 proc. visos „naudos“ arba kitaip – valstybės biudžeto netekimų
dėl taikomos lengvatos. Tuo tarpu 15 didžiausias apyvartas turinčių maitinimo paslaugas teikiančių
PVM mokėtojų (0,7 proc.) gauna apie 20 proc. visos „naudos“. Tarpe šių 15 įmonių dominuoja greitojo maisto ir
kiti tinkliniai restoranai, o ne mažas apyvartas turintys šeimos
restoranėliai. Jeigu 2023 m. I pusmetį prognozės II pusmečiui rodytų, kad
parama atskiriems verslo subjektams dėl energetikos kainų reikšmingos įtakos
veiklos perspektyvai išliktų reikalinga, prasmingiau taikyti tikslines
valstybės pagalbos priemones, nei horizontalias priemones, kurių būdu
didžioji dalis finansinės naudos atitenka stambiems rinkos dalyviams.
Taip pat, reikia pastebėti, kad visose ES šalyse, kurios yra
taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms, jis yra derinamas su
lengvatiniu tarifu maistui. Lietuvos atvejis, kuomet lengvata netaikoma maistui,
bet taikoma maitinimo sektoriui, yra netipinis. Tokiu atveju susidaro
situacija, kuomet Lietuvos maitinimo paslaugas teikiantys subjektai perka
prekes su 21
proc.
standartiniu PVM tarifu, o parduoda su 9 proc. lengvatiniu tarifu. Pastarojo pusmečio duomenys rodo, kad
dėl tokios situacijos 2/3 maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų turi neigiamą PVM
prievolę. Tai taipogi sukelia ir horizontalios lygybės problemų, nes pvz.
prekybos centrai taipogi prekiauja gana ženkliu paruošto maisto asortimentu,
nors teisės į lengvatą neturi.
Analizuojant kultūros, poilsio ir sporto sektorių
(nebūtinai vykdančių veiklą) mokesčių mokėtojų, įskaitant ir fizinius
asmenis, duomenis matome, kad nors bendras skaičius yra 19,9 tūkst., PVM
mokėtojai sudaro vos 5,4 proc. (PVM mokėtojais registravęsi 1085 asmenys). Iš
jų vos 208 juridiniai asmenys
naudojosi teise taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą. Todėl lengvatos teikiama nauda nepasiekia absoliučios
daugumos šiuose sektoriuose veikiančių subjektų. Analizuojant didžiausius
lengvatinio tarifo naudos gavėjus, tarp jų daugumą sudaro tinkliniai sporto
klubai, pramogų ir poilsio centrai bei didžiųjų koncertų organizatoriai, o ne
meno kūrėjai. Atsižvelgiant į tai, kad ES šalyse gana plačiai taikoma tik
lengvata komerciniams renginiams, tačiau ne pramogų parkams ar sporto klubams,
siūloma nuolatinai galioti palikti tik pirmąją lengvatą.
e) patikslinti galiojančias PVM įstatymo nuostatas, kad
lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos
draudimo įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamiems specialiosios medicininės
paskirties produktams, taip suderinant jas su Lietuvos Respublikos sveikatos
draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo
projekto Nr. XIVP-865 nuostatomis. Šiame įstatymo projekte atskiriama specialiosios
medicininės paskirties maisto produktų sąvoka nuo medicinos pagalbos
priemonių (toliau – MPP). Tokiu būdu, nors specialiosios medicininės
paskirties produktai būtų kompensuojami tokia pat tvarka kaip ir MPP, bet nepakeitus
PVM įstatymo, šiems produktams nebebūtų taikomas lengvatinis 5 procentų PVM
tarifas. Todėl reikalingas ne tik SDĮ, bet ir PVM įstatymo pakeitimas,
kuriame sąvokos būtų išskirtos į dvi kategorijas (vietoj medicinos pagalbos
priemonių atsirastų „medicinos pagalbos priemonės ir specialiosios medicininės
paskirties maisto produktai“), iš esmės nepraplečiant taikymo apimties.
Todėl siūloma nustatyti, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas
būtų taikomas ir kompensuojamiesiems specialiosios medicininės paskirties
maisto produktams, siekiant, kad, apdraustiesiems ir toliau būtų
kompensuojami specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, taikant
lengvatinį PVM tarifą, taip šie produktai nepabrangtų ir nesumažėtų jų
prieinamumas.
Pasiūlymas:
Išbraukti
įstatymo projekto 1 straipsnį ir išdėstyti
taip:
1 straipsnis. 19
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio
3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) turizmo veiklą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo
paslaugoms;“.
2. Pakeisti 19 straipsnio
3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) restoranų, kavinių ir panašių
maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam
maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios
susijusios su alkoholiniais gėrimais;“.
3. Pakeisti 19 straipsnio
3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) visų rūšių meno ir kultūros
įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir
kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas,
lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos;“.
4. Pakeisti 19 straipsnio
3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atlikėjų (aktoriaus,
dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio,
dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros,
meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms.“
1 straipsnis. 19
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lengvatinis 9 procentų PVM
tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai
gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per
karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam
vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos
energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) spausdintoms ir
elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams
neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų
sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras,
nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais,
piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas,
žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų
knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius). Šio
punkto nuostatos netaikomos leidiniams, kuriuose reklama sudaro daugiau kaip
4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo
turinys;
3) iki 2022 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo
paslaugoms;
4) keleivių vežimo Susisiekimo
ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais
reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų
keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
5) buitiniams energijos
vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme,
tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui;
6) iki 2022 m. gruodžio 31 d. iki
2023 m. birželio 30 d. restoranų,
kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir
išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar
paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais;
7) iki 2022 m. gruodžio 31 d.
visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto
renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto
klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatos;
7) visų rūšių meno ir kultūros
įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatos;
8) iki 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 30
d. atlikėjų
(aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens,
vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio
literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo
paslaugoms;
9) iki 2023 m. birželio 30 d. sporto
renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto
klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatos.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vaistams, medicinos
pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto
produktams, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies
kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta
tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, išskyrus šio
straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;“.
|