IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2289 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-03-03 Nr. XIIP-1538

Vilnius

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, išsakytinos šios pastabos:

1. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.

Pirma, žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai nėra rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų atskleidimas, jų uždaviniai yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai. Ir tik jeigu renkant žvalgybos informaciją gaunama duomenų apie atitinkamas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą, žvalgybos institucijos gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Atsižvelgiant į žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tyrimo skirtingus tikslus ir uždavinius manytina, kad projekto siūlymas į žvalgybos informacijos rinkimo atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus sankcionavimo procesą įtraukti prokurorus yra perteklinis ir ne visiškai atitinkantis įstatymų numatytas pagrindines prokuratūros funkcijas, susijusias su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir vadovavimu jam.

Antra, siekiant žvalgybos ar kontržvalgybos uždavinių gali net nebūti kokių nors konkrečių nusikalstamų veikų požymių, tačiau, siekiant nustatyti ir pašalinti kylančius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, gali būti būtinas teismo sankcionuojamų veiksmų atlikimas. Todėl siūlomos įstatymo pataisos gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą tinkamą ir savalaikį kylančių rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą ir šalinimą.

Trečia, kritikuotinas projekto siūlymas žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus sankcionuoti tik viename Vilniaus apygardos teisme. Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, numatanti galimybę kreiptis į bet kurį apygardos teismą, leidžia žvalgybos institucijos savalaikiai ir atsižvelgiant į konspiracinius interesus gauti teismo sankcijas. Tuo tarpu veiksmų sankcionavimą sukoncentravus viename teisme, žvalgybos tarnybų veikla bus apsunkinta ir galimai pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Be to, šis siūlymas vertintinas kaip neišbaigtas, nes projektu nėra siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio nuostatos, pagal kurią žvalgybos institucijos turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą su prašymu įpareigoti pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti.

2. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:

a) projekto pavadinime nurodytinas pradinės keičiamo įstatymo redakcijos numeris VIII-1861;

b) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis.

3. Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje vieną kartą minimas Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas, o kitą kartą – Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teismo teisėjas. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

A. Jatkevičius

D. Valatkevičius