LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 30
STENOGRAMA
2017 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, registruojamės. (Balsai salėje) Atsiprašau, ne. Gerai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 10 d. posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Sesija pradėta, prašau registruotis.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
Gerbiamieji, sveikinu visus su Seimo pavasario darbų sesijos pradžia, su mūsų naujo politinio sezono, orientuoto į permainas valstybėje, pradžia.
Šiandien pradėsime darbus, kuriais sieksime užtikrinti konkurencingą ekonomikos plėtrą, saugią valstybę ir darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, taip pat sieksime didinti švietimo, kultūros, mokslo kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą.
Džiaugiuosi, kad pavasario sesiją pradedame žinodami, kad Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės prioritetai sutampa.
Mūsų visų planai ambicingi, todėl pavasario sesija bus įtempta, reikalaujanti susitelkimo ir atsakomybės, pradedant įgyvendinti pokyčius valstybėje. Deklaracijų neužtenka, būtinas visų realus asmeninis indėlis, todėl kviečiu susitelkti darbui ir pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčius. Motyvuotai dirbkime mūsų žmonėms, aktyviau dalyvaukime veikloje ir posėdžiuose.
Tvirtai tikiu, kad atėjo laikas ir istorinis momentas, kada galime pasiekti labai daug visi drauge. Garbingai atstovaudami Lietuvos žmonėms, garbingai priimkime ir sunkiausius sprendimus ir apsisprendimus.
Įregistravome pavasario sesijos darbų programą – joje daugiau kaip 420 teisės aktų projektų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, Respublikos Prezidentė – 10, Seimo nariai ir frakcijos – apie 200 įstatymų projektų.
Ši pavasario sesija susijusi su ateities lūkesčiais, o lūkesčiai su vilties Seimu – ne ketverių metų darbų planų, ne tik kilnių minėjimų scenarijų, ne vien įstatymų pataisymų ar taisyklių pagerinimų laukia Lietuvos žmonės. Laukia ir nori jau daug metų vis tariamų žodžiu ir žadamų darbų įgyvendinimo: skurdo, pajamų nelygybės, socialinio pažeidžiamumo ir atskirties įveikimo, darbo vertės, pagarbos tautybei ir kiekvieno, mūsų žemėje gyvenančio, kalbai, istorijai, papročiams, norui būti valstybės piliečiu ir norui būti vertinamu visuomenės nariu.
Ką tik visi giedojome „vardan tos“ – vardan valstybės, vardan išlikimo, vardan klestėjimo. Tenebūna tai vien žodžiai. Tai neatidėliotini darbai mūsų kraštui. Susitelkimo linkiu mums visiems. Prasmingų darbų pavasario sesijoje. Dėkui. (Plojimai)
Ir malonus skelbimas. Tarpsesiniu laikotarpiu jubiliejų šventė Seimo narys J. Liesys. Su tuo ir sveikiname. (Plojimai) Ir G. Vaičekauskas. (Plojimai)
10.12 val.
Informaciniai pranešimai
Kiti informaciniai pranešimai. Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – „Dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo“. Informuojame, kad 2017 m. vasario 1 d. frakcijos posėdyje seniūno pavaduotoju bendru sutarimu išrinktas V. Sinkevičius. (Šurmulys salėje)
Balsų skaičiavimo grupė nuo kovo 10 dienos iki balandžio 10 dienos: A. Ažubalis, V. Ąžuolas, K. Bartkevičius, J. Baublys, A. Butkevičius, M. Mackevičius. Tokia sudėtis. (Balsai salėje)
Yra kuriamos grupės, tarpparlamentinių ryšių grupės. Užsienio reikalų komiteto posėdžio nutarimas yra toks: pirma, siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinę ryšių grupę su Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste; antra, siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Nyderlandų Karalyste; trečia, siūlyti sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Belgijos Karalyste. Siūloma sudaryti tarpparlamentinių ryšių grupę su Irano Islamo Respublika ir su Kroatijos Respublika. (Balsai salėje)
10.13 val.
2017 m. kovo 10 d. (penktadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Svarstome darbotvarkės 1-2 klausimą – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra pasiūlymų dėl darbotvarkės? Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF*). Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, tikrai ačiū už pristatymą. Visi, man atrodo, esame pasiruošę darbingai sesijai, numatyta daug rimtų įstatymų. Aš tik norėčiau, gerbiamasis Pirmininke, atkreipti dėmesį į kelis jūsų pasakytus žodžius. Jūs kalbėjote apie saugią valstybę, bet yra paaiškėjusi ekstraordinari informacija apie jūsų pavaduotoją ir jo galimus ryšius su nusikalstamu Rusijos pasauliu. Ar jūs turėjote tokią informaciją apie tokius ryšius, ar jūs nemanote, kad jisai turėtų trauktis iš Seimo valdybos vardan darnaus darbo? Ir taip pat ar nemanote, kad reikia inicijuoti apkaltą dėl priesaikos sulaužymo vien dėl tų žodžių, ką jūs kalbėjote apie saugią valstybę ar darnų darbą?
PIRMININKAS. M. Bastys. Prašau.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamajam kolegai galiu atsakyti, kad aš esu parengęs atsistatydinimo pareiškimą, ir jis bus įteiktas Seimo Pirmininkui, ir čia, manau, bus patvirtintas. Aš tiesiog laukiu, kol jis bus atneštas. Dėkui.
PIRMININKAS. Pasiūlymas priimtas. Darbotvarkę siūlysime papildyti. Siūlau pritarti darbotvarkei bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, prašau balsuoti.
Balsavo 117 Seimo narių, už – 115, susilaikė 2. Darbotvarkė patvirtinta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
10.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-396(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-396(2). Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį padaryti pranešimą.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, pradėdami pirmą visą Seimo sesiją kviečiu susitelkti darbui, nes yra numatoma svarstyti apie 500 teisės aktų, 430 be lydimųjų. Būdavo sesijų, kai būdavo pateikiama ir 600, ir 700, tai nėra didžiausias skaičius, tačiau ir toks skaičius, atrodo, yra nelengvai įgyvendinamas, todėl turime siekti kokybės ir susitelkti šiam darbui. Ministras Pirmininkas detaliai pristatys Vyriausybės siūlymus dėl Seimo II (pavasario) sesijos.
Mano vertinimu, aktualiausi projektai, dėl kurių Seimas turės apsispręsti šios sesijos metu, tai yra tie, kurie tenkintų žmonių lūkesčius, tie projektai, kurie atitinka žmonių lūkesčius. Manau, kad labai svarbus ir žmonių laukiamas įstatymas yra rengiamas grupės, t. y. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas reglamentuojantis įstatymo projektas, kuris pašalintų daug įtampų tarp gyventojų, tarp rinkėjų ir tarp Seimo narių, kuris reglamentuotų atostogas, kad nebūtume kaltinami nepagrįstai leidžiantys laiką Seime. Darbo grupė projektą turėtų parengti iki balandžio 30 dienos.
Toliau labai svarbus gyventojams įstatymas – galimybė privačiu skundu skųstis Konstituciniam Teismui. Tam jau yra surinkti vienos ketvirtosios Seimo narių grupės parašai ir projektas rengiamas. Tai yra 106 ir 107 straipsnių Konstitucijos pataisos, išplečiančios Konstitucinio Teismo galimybes. Žinoma, kad lieka vaiko teisės, buvo ir yra labai svarbios ir jas užtikrindami mes turėsime apsispręsti dėl Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimų, papildymų, kuriais numatoma naikinti šių įstatymų spragas. Mes privalome užtikrinti vaikų saugumą ir vaikų galimybę saugiai augti šeimose ir užtikrinti, kad visos institucijos laiku imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti pareigą prokurorams, kad bylos būtų nagrinėjamos pagreitinto proceso tvarka.
Svarbūs yra įstatymų projektai, susiję su civilinių ginčų taikinamuoju tarpininkavimu. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektais siekiama skatinti taikinamojo tarpininkavimo, mediacijos plėtrą, civiliniuose ginčuose užtikrinti tokių paslaugų kokybę, skatinti taikų ginčų sprendimą. Yra pateikti projektai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo. Tai yra susiję su Seimo narių skaičiumi ir rinkimų datos pakeitimu. Manau, tai taip pat aktualus projektas visuomenei ir, žinoma, mums Seime.
Nacionalinio saugumo, krašto apsaugos aspektu svarbus Žvalgybos įstatymo projektas. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimas. Numatytas duomenų apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas kaupimas, siekiant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencijos, Vidaus tarnybos statuto pakeitimas. Seimo nutarimo „Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimais siekiama atnaujinti ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimu numatoma įtvirtinti privalomą reikalavimą registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Socialinės apsaugos ir darbo srityje aktualūs Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimai. Socialinių įmonių įstatymo pataisomis numatoma užtikrinti veiksmingą valstybės pagalbą socialinėms įmonėms įdarbinant asmenis, negalinčius lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimais siekiama tobulinti paramos būstui įsigyti ir išnuomoti teisinį reguliavimą.
Sveikatos apsaugos srityje numatoma Alkoholio kontrolės įstatymo ir lydimųjų įstatymų pataisos ir pakeitimai, kad prieinamumas būtų mažesnis, kad reklama būtų ribojama. Farmacijos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais, siekiant geresnio vaistų prieinamumo gyventojams, racionalaus vaistinių preparatų vartojimo, siūloma sustiprinti vaistinių vykdomos veiklos, ypač farmacinės paslaugos teikimo, priežiūrą bei užtikrinti tinkamą teisinę aplinką kontroliniams vaistinių preparatų pirkimams vaistinėse atlikti. Reikšmingas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Juo siekiama reglamentuoti psichologų praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas ilgalaikėje perspektyvoje.
Pavasario sesijos metu svarbūs Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Projekto tikslas – įgyvendinti valstybės tarnybos pertvarką. Siekiama į valstybės tarnybą pritraukti naujus žmones, išlaikyti aukštą jau dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas jauniems ir gabiems asmenims didinti savo kompetenciją ir nuosekliai daryti karjerą. Svarbios Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos. Jomis siekiama suvienodinti valstybės valdomų bendrovių mokamų dividendų teisinį reguliavimą. Investicijų įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti naujas sritis (urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtra, viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimas ir plėtra), kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, galės skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti.
Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo tikslas – įtvirtinti draudimą valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Energetikos įstatymo pakeitimai aktualūs siekiant sukurti efektyviai ir skaidriai veikiančią elektros energijos rinką, siūloma reglamentuoti didelių skirstomųjų tinklų planavimą. Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Jame pateiktos pagrindinių sąvokų apibrėžtys. Švietimo įstatymo pakeitimais siekiama paankstinti vaiko mokymąsi nuo 6 metų. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektu siekiama tobulinti mokslo ir studijų finansavimo ir valdymo teisinį reglamentavimą. Architektūros įstatymo projektu nustatomos architektūros plėtros kryptys. Miškų įstatymo pakeitimai sudaro teisines prielaidas šiuo metu veikiančias 42 miškų urėdijas sujungti į vieną valstybės įmonę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimais siūloma neleisti ūkininkui bent trejus metus naudojamai valstybinės žemės ūkio paskirties žemei taikyti išvadas dėl žemės grąžinimo. Seimo pavasario II sesijoje ypač svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su pradėtomis ar galimomis pradėti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūromis dėl direktyvų nenotifikavimo.
Todėl dar kartą norėčiau akcentuoti, kad įstatymų leidyboje neturėtų būti lenktyniaujama, teisės aktų projektų skaičius neturėtų būti Seimo nario produktyvumo rodiklis. Manyčiau, kad įstatymų leidėjo darbas turėtų būti solidus ir sprendimai išdiskutuoti ir brandūs. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Prašau jus pasilikti tribūnoje, nes ką tik yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimas mums, Lietuvos Respublikos Seimui, ir labai maloniai prašau Seimo Pirmininką perskaityti Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimą.
V. PRANCKIETIS. „Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu susirinkus į šios kadencijos Seimo pirmąją pavasario sesiją. Tai galimybių laikotarpis pradėti svarbiausius darbus ir suplanuotas permainas, dėl kurių lūkesčius išreiškė už Jus balsavę Lietuvos žmonės. Neeilinėje sesijoje įrodėte, kad galite dirbti vieningai.
Lietuvos socialinis saugumas išlieka strategiškai svarbiausiu tikslu politinėje darbotvarkėje. Emigracija, demografinės tendencijos, socialinė atskirtis – tai problemos, dėl kurių reikia ypatingos vienybės. Aktyviai ėmėtės svarstyti vaikų apsaugai būtinus įstatymus. Tikiuosi, kad ryžtas neišblės ir reikalingi likę įstatymai taip pat bus priimti.
Pavasario sesijoje labai svarbu sugrįžti prie atidėtų socialinio modelio įstatymų. Jie svarbūs tiek mūsų žmonėms, tiek verslui.
Geopolitinės audros debesys lengvai nesisklaido, todėl privalome išlikti susitelkę ir vieningi stiprindami valstybės saugumą ir gynybą. Mūsų investicijos į gynybą demonstruoja tvirtą valią ir pasirengimą ginti savo žmones ir valstybę.
Tvirtos valios ir pasiryžimo reikia vaduojantis iš nomenklatūrinės valstybės valdymo praktikos. Urėdijos, regioninių kelių direkcijos, Registrų centro ir kitos valstybės atsakomybėje esančios įstaigos privalo išsivalyti nuo korupcijos ir partijų draugų įdarbinimo tradicijų.
Būtinas viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, todėl ateina metas apsispręsti dėl ribotų kadencijų valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų vadovams. Tai sprendimai, atversiantys naują valstybės valdymo etapą.
Esate ryškiausiai atsinaujinęs Seimas. Nauji veidai gali tapti naujos epochos pradžios simboliu – skaidrios, ryžtingos ir pozityviai keičiančios Lietuvą. Nepraleiskite šios žmonių Jums suteiktos galimybės.
Linkiu drąsos keisti Lietuvą išvalant nuo nomenklatūrinio valdymo likučių. Nuvilti rinkėjų negalite, tad pirmyn ir sėkmės! D. Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. Vilnius.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkojame Jos Ekscelencijai D. Grybauskaitei už mums atsiųstą sveikinimą. Dėkojame Seimo Pirmininkui.
Kviečiu dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ antrąjį pranešėją Ministrą Pirmininką S. Skvernelį. Labai nuoširdžiai dėkoju ministrams, kurie savo atvykimu pagerbė mūsų visų bendrą būsimą darbą. Kartu dalyvausime atsakydami į Seimo narių klausimus. Ačiū, kad jūs esate.
Gerbiamasis premjere, žodis jums.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami kolegos ministrai, šiandien susirinkome į Seimo pavasario sesiją. Aš norėčiau tikėti, kad mūsų laukia ne tradicinė įstatymų leidybos rutina, o esminius pokyčius lemianti darbotvarkė. Tikiu, kad mes visi gerai suvokiame savo atsakomybę Lietuvos žmonėms, kurie laukia rimtų reformų, ryžtingų veiksmų ir teigiamų permainų. Tad turime dirbti susitelkę, galvodami ne apie siaurus politinius interesus, o apie valstybės ateitį. Kaip Seimo Pirmininkas paminėjo, Vyriausybė yra suplanavusi artimiausius darbus. Seimo pavasario sesijoje teiks svarstyti ir priimti 137 įstatymų projektų paketus, kuriuos sudaro 326 atskiri įstatymų projektai.
Didžioji dalis siūlomų projektų yra įgyvendinantys Vyriausybės programos nuostatas ir reikalingi sėkmingam programoje numatytų pokyčių įgyvendinimui. Tarp jų yra ir projektų, kuriuos būtina priimti, siekiant įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir užtikrinti sklandų Lietuvos įstojimą į šią organizaciją. Vyriausybė, remdamasi Vyriausybės programa, skyrė penkias sritis, kuriomis sieks įgyvendinimo tikslų, kuriems pasiekti būtinas teisinio reguliavimo keitimas. Šios sritys yra darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; trečioji – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.
Kurdami darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, stengsimės sumažinti socialinę atskirtį ir nelygybę, paskatinti žmonių užimtumą. Mūsų tikslas – pasiekti, kad žmonės norėtų dirbti ir galėtų užsidirbti, kad nebūtų piktnaudžiaujančių nedarbo išmokomis. Teiksime Seimui Darbo kodekso pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas lankstiems darbo santykiams įtvirtinti, tačiau, tai itin svarbu pabrėžti, išlaikydami darbuotojų ir darbdavių interesų balansą.
Noriu jus informuoti, kad vakar Trišalė taryba baigė nelengvas ir sudėtingas derybas. Derybos yra kompromisų menas. Kažkam kažkur reikėjo nusileisti, bet esminis dalykas yra pasiektas, tai yra suderėtos esminės pozicijos, kurios, tikiuosi, bus adaptuotos prie tų įstatymų projektų, kurie šiuo metu yra atidėti, ir tai galės spręsti tiek su mūsų darbo santykių lankstumu, modernumu susijusius klausimus, tiek grąžinti darbuotojams jų galias. Galias derėtis, galias ginti savo interesus.
Siekdami padėti asmenims, netekusiems darbo, saugiau jaustis dėl savo ir savo šeimos materialinės padėties darbo netekimo atveju, pailginsime nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmę nuo šešių iki devynių mėnesių, keisdami Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Taip pat siūlysime papildyti Užimtumo įstatymą nauja darbo įgūdžių įgijimo priemone, kad padidintume bedarbių galimybes greičiau įsilieti į darbo rinką, sustiprinus jų socialinius darbo įgūdžius.
Spręsdami socialinių įmonių veiklos problemas ir siekdami užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui pasinaudoti socialinės įmonės statuso suteiktomis lengvatomis ir subsidijomis, pateiksime naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo nustatysime tokį socialinių įmonių veiklos modelį, kuris užtikrintų efektyvų ir tikslingą valstybės pagalbos teikimą įdarbinant socialiai pažeidžiamus asmenis. Aiškiai atskirsime du skirtingus socialinių įmonių tipus: socialinę įmonę ir neįgaliųjų socialinę įmonę, patobulinsime subsidijas darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo tvarką.
Spręsime mažas pajamas gaunančių asmenų, šeimų aprūpinimo būstu problemą. Sudarysime palankesnes sąlygas panaudojant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją aprūpinti nuosavu būstu, teikdami Paramos būstui įsigyti ir (ar) išsinuomoti įstatymo pakeitimų projektą ir siekdami padidinti asmenų, laukiančių paramos būstui, motyvaciją gauti didesnes pajamas, neslėpti gaunamų pajamų, nesibaiminant, kad laikinas pajamų padidėjimas užkirs kelią gauti paramą būstui, kurios laukė ne vienerius metus.
Imsimės priemonių mažinti vaistų kainas. Jau šią Seimo pavasario sesiją pateiksime Seimui svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlysime sumažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir paskatinti alternatyvių prekybos vaistais kainų atsiradimą. Pavyzdžiui, ligoninėms, vaistinėms leisti parduoti ir išduoti vaistinius preparatus gyventojams, nereceptinius vaistinius preparatus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, leisti parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, taip siekiant mažinti vaistų kainas.
Numatome Seimui pateikti svarstyti naujos redakcijos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektą, kuriuo iš esmės pakeisime pasenusį Psichikos sveikatos priežiūros reglamentavimą, jį suderindami su šiuolaikiniais standartais. Psichikos sutrikimų turintys asmenys negali būti diskriminuojami, jiems turi būti sudaromos tinkamos ir orios sąlygos gyventi ir veikti.
Švietimo ir mokslo srityje numatomos ypač didelės struktūrinės pertvarkos, nors didžiosios dalies priėmimas, siekiant spręsti klausimus kompleksiškai, mus nukels į rudens sesiją. Siekdami mažinti atskirtį tarp mokyklų kokybės regionuose ir miestuose, planuojame pateikti Švietimo įstatymo pataisas, įteisindami klasės krepšelį. Norėdami užtikrinti didesnį pedagogų darbo stabilumą bei spręsti įsisenėjusias pedagogų darbo užmokesčio problemas, teiksime įstatymo pataisas įteisinti etatinį apmokėjimą. Jau rudens sesijoje pateiksime ir Vyriausybės projektą dėl aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo, siekdami kelti aukštųjų mokyklų kokybę, telkti mokslo potencialą bei gerinti mokslininkų bei profesorių darbo sąlygas.
Kultūros srityje esame numatę parengti ir pateikti Seimui svarstyti naują Mecenavimo įstatymo projektą ir susijusius įstatymo pakeitimus, kuriais sukursime palankią aplinką mecenavimui ir filantropijai, siekdami pritraukti privačias investicijas kultūros projektams ir menui. Manytume, kad Lietuva jau per ilgai delsė, neapibrėždama šių visuomeninių santykių teisinio reguliavimo.
Vienas iš šios Vyriausybės prioritetų – skaidriai, atvirai ir vadovaujantis aiškiais kriterijais sprendimai priimami visose srityse. Siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo bei atliepdami kultūros ir meno srities partijų poreikius, pateiksime Seimui Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimą ir lydimuosius teisės aktų projektus, kuriais aiškiai nustatysime, kad Kultūros rėmimo fondo lėšomis būtų finansuojami tik kultūros ir meno projektai, skirti skatinti kultūros ir meno raidą ir sklaidą, valstybinės reikšmės kultūros ir meno projektai, skirti Lietuvos Respublikos svarbioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusioms asmenybėms įprasminti, renginiams, reprezentuojantiems Lietuvos kultūrą ir meną, užsienio valstybėse organizuoti.
Itin didelį dėmesį skirsime viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimui. Jau ambicingai pradėjome vykdyti valstybės valdomų įmonių pertvarką. Mūsų siekis – efektyviai ir veiksmingai veikiančios valstybei ir visuomenei atitinkamą grąžą duodančios valstybės valdomos įmonės. Esame pasiryžę peržiūrėti visų valstybės valdomų įmonių valdomas funkcijas, jas įvertinti ir atsisakyti perteklinių, nebeaktualių funkcijų, prireikus konsoliduoti pačias įmones ir panašiai.
Jau artimiausiu metu pateiksime Seimui Miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų paketą, kuriuo numatome 42 miškų urėdijų sujungimą į vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Taip sieksime standartizuoti pirkimų ir pardavimų procedūras, sukurti ir įdiegti efektyvią, bendrą darbuotojų kontrolės bei motyvacijos sistemą. Įgyvendinus šią reformą, mūsų skaičiavimais, kasmet būtų sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų lėšų iš valstybės biudžeto.
Taip pat dar pavasario sesijoje pateiksime Seimui Kelių įstatymo pakeitimo projektą, susijusį su kelių priežiūrą vykdančių valstybės įmonių valdymo tobulinimu, siekdami jį padaryti efektyvesnį ir veiksmingesnį.
Siekdami didinti valstybės valdomų įmonių grąžą visuomenei, planuojame pateikti Seimui Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų suvienodintas valstybės ir savivaldybių įmonių mokamo pelno įmokų ir valstybės valdomų bendrovių mokamų dividendų teisinis reguliavimas.
Esame pasiryžę intensyviai dirbti, siekdami realiai padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą, optimizuoti ir sumažinti ten, kur galima, nedarant įtakos paslaugų kokybei ir prieinamumui. Vienas iš efektyvumo rezervų – bendrųjų funkcijų konsolidavimas ir optimizavimas, atskirų juridinių asmenų statuso panaikinimas.
Įstoti į EBPO 2018 metais yra visos reformos tikslas, kuriam pasiekti reikia visų institucijų sutelkto darbo. Vyriausybė, siekdama įgyvendinti EBPO pateiktas rekomendacijas valstybės valdomų įmonių srityje ir pagerinti valstybės valdomų įmonių veiklą ir valdymą, kad atitiktume EBPO keliamus standartus ir tai nestabdytų mūsų viso stojimo proceso, siūlo kuo skubiau priimti jau Seimui pateiktą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimą, kuriuo, siekiant efektyvaus ir skaidraus valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo, būtų nustatyta valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų ketverių metų kadencija; taip pat tobulinant kovos su korupcija sistemą – įstatymą „Dėl konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“. Šio įstatymo priėmimas yra itin svarbus norint, kad Lietuva stojimo į EBPO procedūrą užbaigtų 2018 metais.
Siekdami pabaigti įvykdyti valstybės įsipareigojimus piliečiams, artimiausiu metu pateiksime Žemės reformos įstatymo pakeitimą, kurį priėmus savivaldybių administracijos būtų įpareigotos iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtinti miesto teritorijų, kuriose galėtų būti formuojami nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir iki 2019 m. sausio 1 d. minėtame sąraše nurodytose miesto teritorijose organizuoti žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti. Taip būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesas.
Darniai ir konkurencingai ekonomikos plėtrai skatinti siūlome Seimui priimti jau pateiktus įstatymų projektus, kuriuos priėmus bus mažinama administracinė našta ūkio subjektams, sukuriama palankesnė verslo aplinka, skatinamos investicijos, kuriamos naujos darbo vietos. Pavyzdžiui, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kurį priėmus būtų palengvintas įsisteigimas laisvojoje ekonominėje zonoje pradedančioms veiklą įmonėms, taip pat būtų motyvacinė sistema ir priemonės steigtis laisvosiose ekonominėse zonose, kurias laikinai administruoja savivaldybės. Artimiausiu metu planuojame pateikti Investicijų skatinimo pakeitimo projektą, kurį priėmus bus įtvirtintos naujos sritys, kurioms valstybė, siekdama skatinti investicijas, galės skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti.
Siekdami trumpinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmę, siūlome priimti Seimui jau pateiktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kurie leistų sutrumpinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ir potencialiems ūkinės veiklos vystytojams Lietuva galėtų tapti patrauklesnė investuoti. Taip pat pasiūlyti pakeitimai leis pagerinti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų kokybę.
Taip pat planuojame pateikti Seimui Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą, kurį priėmus būtų sustiprinta smulkiųjų investuotojų apsauga, nustatytas reikalavimas į bendrovės valdybą privalomai įtraukti nepriklausomus narius bei skleisti informaciją apie bendrovės direktorių atlyginimus. Šio projekto priėmimas aktualus ir siekiant sklandaus įstojimo į EBPO.
Siekdami didinti vidaus energijos gamybą panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siūlome Seimui priimti jau pateiktus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir susijusius projektus, kuriais siūlomas naujas teisinis reglamentavimas sudarytų skaidrias sąlygas valstybei nustatyti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybes, plėtros poreikį ir kaštus ir, nesudarant išimtinių teisių jokiems privatiems asmenims, atlikti išsamius tyrimus dėl galimybių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje mažiausiomis sąnaudomis.
Skatindami elektros įmones investuoti išmaniuosius sprendimus, siūlysime svarstyti Seimui pateiktą Energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kurį priėmus būtų suteikti įgaliojimai Energetikos ministerijai priimti teisės aktus išmaniųjų tinklų ir išmaniosios apskaitos srityje. Siekiant užtikrinti objektyvius įkainius vartotojams, siūloma pavesti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai derinti operatorių apskaičiuotus prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos tiekimo nutraukimo, elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius.
Visų mūsų pareiga kurti ir užtikrinti saugią valstybę mūsų piliečiams ir šalyje gyvenantiems asmenims. Seimas sausio mėnesį neeilinės sesijos metu patvirtino Nacionalinio saugumo strategiją, kuria nustatytos kritinės nacionalinio saugumo užtikrinimo strateginės kryptys. Toliau įgyvendinant strategiją būtina priimti Seimo nutarimų „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“, „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ projektus, kuriuos priėmus būtų nustatyti ilgalaikiai krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai, tokie kaip gynybos finansavimo didinimas, šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą grąžinimas ir kiti. Nuosekliai užtikrindami valstybės saugumą, numatome modernizuoti kariuomenę, sukurti kariuomenės plėtrai ir priimančios šalies paramos poreikiams reikalingą infrastruktūrą. Tuo tikslu numatome Seimui pateikti svarstyti įstatymo projektą, numatantį kariuomenės struktūros plėtrą, nuo 2018 metų įsteigiant naują motorizuotos pėstininkų brigados „Žemaitija“ motorizuotą pėstininkų batalioną.
Jau pavasario sesijoje planuojame Seimui pateikti svarstyti strategiškai labai svarbų dokumentą – Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuria nustatysime Lietuvos energetikos politikos tikslus iki 2030 metų ir politikos gaires iki 2050 metų. Planuojame pateikti naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą ir susijusius teisės aktų pakeitimo projektus, kuriuos priėmus būtų tiksliau apibrėžiami nacionalinio saugumo interesai, aktualizuotas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių, kurių atžvilgiu būtų taikomos apsaugos priemonės, sąrašas, taip pat nustatomas mechanizmas, leidžiantis pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui, kurios gali kilti po investuotojų patikros, ir kiti pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.
Siekdami stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija, parengsime ir pateiksime Seimui svarstyti naujos redakcijos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą ir susijusius teisės aktus, kuriuos priėmus būtų patikslintos VSAT funkcijos ir suteikti didesni įgaliojimai. Siekdami įgyvendinti tarptautinius standartus, skirtus terorizmo prevencijai, siūlome Seimui priimti jau pateiktus Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimus, kuriais numatoma baudžiamoji atsakomybė už kelionę į kitą valstybę teroristiniais tikslais, už aktyvų specialių žinių ir įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti ar daryti, rinkimą, už grupių, kurių tikslas daryti teroristinius nusikaltimus, rėmimą.
Informacinio karo akivaizdoje, siekdami ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, informacinį raštingumą ir stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, numatome pateikti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą.
Noriu atkreipti Seimo dėmesį, kad Vyriausybė Seimui pavasario sesijoje pasiūlė 36 įstatymų projektų paketus, susijusius su Europos Sąjungos teisės perkėlimu ar įgyvendinimu. Iš šių projektų reikėtų išskirti projektus, kuriuos būtina kuo skubiau priimti, nes dėl jų pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros. Paminėtini jau Seimui pateikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir lydimieji teisės aktai, Koncesijų įstatymo pakeitimo projektas ir lydimieji teisės aktai bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas.
Gerbiamieji Seimo nariai, pristačiau jums šiuo metu aiškiai suplanuotus pagrindinius Vyriausybės veiksmus, dėl kurių ministrų kabinetas prisiėmė lyderystę vykdant visus reikalingus darbus, siekiant giluminių pokyčių ir rezultato. Seimui pateiktas teisės aktų projektų sąrašas nėra galutinis. Reaguodami į visuomenės ir aplinkos poreikius, teiksime siūlymus ir dėl kitų valstybės sričių, kuriose būtinos permainos ir pokyčiai, atitinkantys visuomenės poreikius, ir sieksime sklandaus ir efektyvaus bendro darbo.
Dėkodamas už jūsų dėmesį, sveikinu artėjančios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga ir linkiu mums visiems susitelkti į mūsų žmonių ir valstybės gerovės kūrimą konkrečiais darbais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis premjere, už išsamų pristatymą. (Plojimai)
Gerbiami Seimo nariai, jūs turėsite galimybę paklausti abiejų pranešėjų. Pirmasis užsirašė klausti K. Glaveckas. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, aš… Jūs dar atsigerkite, kad galėtumėte, nes klausimas bus toksai… Ku kū! Gerbiamas Ministre Pirmininke, labai malonu. Jeigu leisite, aš jūsų paklausiu. Atsiprašau už tokį ženklą, bet jis draugiškas.
Iš tikro jūsų drąsa kalbant, drąsus kalbėjimas ir, aš pasakyčiau, nuoseklus kalbėjimas teikia vilčių, bet jis nėra garantas, kad bus padaryti konkretūs darbai tuo pačiu lygiu, t. y. drąsiai ir gerai. Žinant tai, kad mūsų biurokratija yra gana gerai ginkluota ir moka valdyti paragrafą kaip ginklą, kuris puikiai naudojamas prieš visus sluoksnius, visų pirma ir prieš verslininkus (paskutiniai įvykiai rodo), kyla pavojus, kad tas paragrafas iš biurokratijos bus gana sunkiai atimtas.
PIRMININKĖ. Klauskite, gerbiamasis.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas yra toks: sakykite, jeigu jūs nerasite politinės paramos aritmetikos savo dabartinėje daugumoje, ar kreipsitės ir prašysite opozicijos paramos? Jeigu taip, tada mes (kaip kartais), matyt, ir sutiksime padėti. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia ačiū, gerbiamas kolega, kad turbūt vienas iš nedaugelio klausėtės mano pranešimo.
Antra, ką norėčiau paminėti, tai dėl biurokratų paragrafų. Aš irgi kurį laiką buvau biurokratas. Žinau, kaip ta sistema veikia ir kaip galima prieš ją veikti. Patirties yra.
Trečia. Aš ir savo kalboje pasakiau, ir tikrai kviečiau visus dėl tų pagrindinių darbų, kurių reikia ne vienai ar kitai politinei partijai, jėgai ar interesams atstovaujančiai organizacijai, bet valstybei ir žmonėms, susitelkti. Jeigu reikės, aš tikrai kreipsiuosi į kiekvieną iš jūsų – Seimo narį dėl to, kad būtų paremti įstatymų projektai, ir dėl to, kad būtų priimti tie sprendimai, kurie yra reikalingi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Primenu: klausti – viena minutė, atsakyti – dvi. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi T. Langaitis.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas irgi gerbiamam premjerui. Pirmiausia statistika. Vyriausybė į šią sesijos darbų programą teikia 137 projektus, iš jų 101 dar neregistruotas, bet 50 iš tų 101 yra tik paminėti įstatymai nenurodant, kokie straipsniai keičiami. Todėl kartais sunku suprasti, kas bus keičiama, kai nenurodomas straipsnis. Iš čia kyla tokia neaiški situacija ir galbūt aš ne viską galiu įžvelgti, kaip ir kiti Seimo nariai.
Mano klausimas toks: ar yra teikiamas, ar įsipareigota teikti tokį įstatymo projektą, kuriame būtų peržiūrėtos mokestinės lengvatos ūkininkams, nes iš abstrakčių formuluočių aš to nematau?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakant dėl įregistruotų ir neįregistruotų teisės projektų sąrašo, ta tradicija, kaip mes ir vakar jau aptarėme, tęsiasi, matyt, per visą mūsų atkurtos valstybės parlamentarizmo istoriją. Mums reikia kalbant apie patį Seimo statutą tiesiog apsispręsti, kaip elgtis, nes gyvenimas vyksta dinamiškai. Kiekvieną trečiadienį vyksta Vyriausybės posėdžiai ir tie įstatymai, kurie šią minutę nėra registruoti, jie tampa priimtais projektais, patvirtintais, ir tampa registruoti. Kai kurių iš jų, kurių nėra konkrečių straipsnių, tikra tiesa, suvokti turinį galbūt būtų sunku, bet šiandien, ko gero, dar to ir nereikėtų daryti. Tai yra identifikuotos sritys, į kurias tikrai intervenciją mes privalome daryti.
Dabar dėl mokesčių. Aš galiu tiktai pasikartoti ir pakartoti tai, ką Vyriausybė ne kartą ir sakė. Mes turime tikslą iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos revizuoti absoliučiai visas, nors ir kokios jos būtų, mokestines lengvatas ir tada su kitų metų biudžeto projektu jau teikti konkrečius įstatymų projektus, kaip bandysime palikti tas lengvatas arba tas išimtis, kurios tikrai atitinka savo esmę, t. y. duoda konkretų, aiškų rezultatą, ir jas panaikinę arba jas pakeitę mes turėtume esminį poveikį tiek mūsų finansams, tiek biudžetui, tiek ir pačiai ūkinei, ekonominei veiklai atskiro sektoriaus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia T. Langaitis. Ruošiasi D. Kreivys.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, dėkoju už planuojamų darbų apžvalgą, tačiau noriu paklausti, kada turėsime galutinę Vyriausybės priemonių plano versiją ir kada bus galima ją perskaičius išties peržiūrėti ir planuoti savo darbus čia? Pavyzdžiui, dėl valstybės viešojo sektoriaus informacinių išteklių ir informacinių technologijų konsolidavimo ir valdymo srities mes turime šiuo metu iniciatyvų, ateinančių iš prezidentūros, turime darbą, vykstantį Seime, ir kartu dar nesulaukėme jūsų matymo ir vizijos. Kada būtų galima to tikėtis? Kai tai ateis, kada įstatymų projektai turėtų pasiekti Seimą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai pirmiausia noriu paminėti, kad priemonių plano projektas yra paskelbtas viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje. Esu dėkingas tiems Seimo nariams, kurie pateikė pasiūlymų. Jų buvo, į juos buvo atsižvelgta. Aišku, daugiau pasiūlymų mes gavome iš socialinių, ekonominių partnerių, asocijuotų struktūrų. Šis priemonių planas bus patvirtintas taip, kaip ir numatyta Vyriausybės įstatyme, po trijų mėnesių prisiekus Seime Vyriausybei, t. y. kovo 13 dieną, pirmadienį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi L. Balsys. Gal tada per šoninį mikrofoną. Kažkas įstrigo.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, tiek Seimo Pirmininkas, tiek jūs pristatėte šitos sesijos programą ir minėjote, kad ekonomika yra viena iš prioritetinių sričių. Tačiau, atidžiai peržiūrėjęs sesijos darbų programą, šios srities tikrai didelių perversmų nematau. Sodybų tuštėjimo metas tęsiasi, emigracija neslopsta, o realių Investicijų programos, įstatymo pakeitimų aš kaip ir nematau, nes esu atidžiai peržiūrėjęs visus įstatymus, jų nėra. LEZʼų įstatymo pakeitimai yra pakankamai kosmetiniai. Taip pat, kaip žinote, darbo užmokesčio augimas priklauso nuo darbo našumo augimo, tačiau jeigu žvilgtelsime į sesijos darbų programą, nulinio pelno tarifo reinvestuojamam pelnui taip pat nėra.
Kartu noriu pasidžiaugti, kad sesijos darbų programoje matau Astravo įstatymą, kuris atliepia lūkesčius, kuriuos mes visi šiandien išgyvename. Norėčiau taip pat jus paskatinti žvilgtelti atidžiau į nuosavos gamybos plėtrą, kuri yra taip pat aktuali ir tame pačiame Astravo kontekste.
Ministre Pirmininke, norėčiau paklausti, ar planuojate reikšmingai papildyti sesijos darbų programą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai planuojame reikšmingai papildyti programą ir šitas sritis, kurias paminėjote, jūs pirmadienį pamatysite Vyriausybės įgyvendinimo priemonių plane. Ten tikrai rasite atlieptį, kaip bus didinamas, kaip skatinama mokestinėmis priemonėmis didinti darbo našumą ir skatinti investuoti į modernias technologijas, kalbant ir apie tam tikrą sritį, susijusią su pelnu, su nuosavo kapitalo investicijomis arba reinvesticijomis. Taip pat pamatysite numatytas priemones skatinti naujai susikuriantį verslą vėlgi tam tikromis mokestinėmis lengvatomis. Plane yra numatytos priemonės, kurios nebūtinai turi būti susijusios su įstatymu, kalbant apie investicijų pritraukimą, skatinimą. Ekonomikos darbotvarkė tikrai yra svarbiausia, niekur nedingsta.
Dėl tų įstatymų, kurių, kaip aš minėjau, mums reikės. Tikrai tai nėra baigtinis sąrašas. Mes ir vakar diskutavome su Seimo komitetų pirmininkais ir valdyba, kad turime neužsispirti ir pasakyti, kad pasitvirtinę programą daugiau nieko negalime intervenuoti, arba čia po to vėlgi labai ilgai diskutuoti, kai norima įtraukti reikalingą įstatymą. Mūsų manymu, įstatymų projektus ir teikiame dėl įtraukimo į darbotvarkę ir Seimo programą.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Mes savo ruožtu taip pat pritariame, kad sesijos darbų programa iš tiesų bus pildoma, nes tai diktuos mūsų gyvenimo laikmetis, vis naujos ir naujos aktualijos.
Klausia L. Balsys. Ruošiasi E. Pupinis.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, jūsų siūlomas Miškų urėdijų reformų įstatymo projektas, įtrauktas į Seimo darbų programą, yra net neįregistruotas Seime. Tai reiškia, kad atimama teisė iš visuomenės ir Seimo narių iš anksto susipažinti su jūsų siūlomų reformų tekstu, o ne vien tik su jūsų žodiniais pareiškimais žiniasklaidai. Tuo tarpu ir Respublikos Prezidentė yra aiškiai pasakiusi, kad tokios reformos neturi būti daromos skubotai, neturi būti daromos be visuomenės pritarimo, bet jums tai, panašu, nesvarbu. 3 tūkst. parašų urėdijų darbuotojų, t. y. beveik visi ten dirbantys žmonės, pasirašė protesto laišką jums ir šalies vadovybei, bet jums tai, panašu, irgi nesvarbu. Bet iš to, ką jūs kalbate, panašu, kad jums labai svarbu medžio perdirbimo, stambiosios pramonės lobistų nuomonė, nes jūsų vieši pareiškimai, kadangi neturime teksto, labai panašūs į jų retoriką, kurią girdėjome praeitos kadencijos Seime, kai jie „individualiai“ dirbo vos ne su kiekvienu Seimo nariu.
PIRMININKĖ. Ačiū, klauskite.
L. BALSYS (MSNG). Mano klausimas toks: kas jums taip skubiai dega? Ar jūs taip smarkiai esate prispausti šitų lobistų, kad taip neatsakingai elgiatės?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Įstatymo projektas yra įregistruotas, o jūs gal irgi esate labai stipriai prispaustas tų lobistų, kurie 27 metus neskaidriai valdė šitą ūkio sektorių, kurie individualiai prieidavo praeitos kadencijos metu prie kiekvieno Seimo nario, kad išliktų tos kunigaikštystės ir atskiros valstybinės įmonės, išskaidančios visą sektorių. Ar jums nesvarbu, galbūt lobistai prispaudė, kad Lietuva neįgyvendintų EBPO rekomendacijų ir netaptų ta nare? Gal tai jums svarbu yra? Man svarbu valstybės interesas, skaidrus valstybės įmonių valdymas, grąža ir pramonės skatinimas, tarp jų ir vietinės pramonės gamybos skatinimas, kad jeigu tai yra valstybės turtas, jis turi būti naudojamas taip, kad būtų grąža valstybei.
Ir antra, miškai nėra vien ekonomika. Miškai yra ir mūsų gamtiniai ištekliai. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama, kad nebūtų pažeistas interesas, kad būtų išsaugomi miškai ateities kartoms, kad būtų jie tinkamai atkuriami, kaip yra daroma normaliose civilizuotose valstybėse. Tai toks mano atsakymas. Įstatymo projektas, kaip minėjau, yra įregistruotas, galite susipažinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis, ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Ministre Pirmininke, norėčiau vėl grįžti šiek tiek prie švietimo reikalų. Tiek jūsų programoje buvo pastebima, kad reikėtų išlaikyti kaimo mokyklas. Aišku, jos neturi visiškai sukomplektuotų klasių, bet, kaip žinote, yra toks dar praeitos Vyriausybės nutarimas Nr. 376, „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, kur buvo numatyta, kad, na, gali tos klasės būti, bet tą trūkstamą dalį krepšeliui iki klasės komplekto turi finansuoti pačios savivaldybės. Kalbėdami dar su ministre, mes supratome, kad tiek prie klasių krepšelio modelio, tiek prie etatinio apmokėjimo bus pereita geriausiu atveju tik 2018 metų rudenį. Nemanote, kad reikėtų paspartinti šį procesą, nes jeigu savivaldybės pradės uždarinėti mokyklas, tai tikrai prieštaraus jūsų programai, kurioje buvo pasakyta, kad reikia išlaikyti tas mokyklas kaimiškose teritorijose?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aišku, norėtųsi, kad tie procesai būtų spartesni, bet tai yra susiję su daugeliu dalykų, tarp jų ir finansais, tas labai svarbu. Dėl mokyklų mes paties principo nekeičiame, mokykla tai nėra vien mokyklos pastatas, kuriame yra direktorius, pavaduotojai, mokytojai, moksleiviai ir visa kita. Tai mokyklų optimizavimas, išlaikant pačias mokymosi vietas regionuose ir tose mokyklose, tikrai turi išlikti. Tai garantuos perėjimą prie mokinio… atsiprašau, klasės krepšelio.
Dėl etatinio apmokėjimo. Mes esame užsibrėžę rugsėjo 1 dieną turėti parengtą modelį. Įgyvendinimas yra susijęs su gana nemažomis finansinėmis išlaidomis. Mes turime daryti lygiagrečiai darbus, nes švietimas, kaip populiaru, nepopuliaru sakyti, lyginant Europos Sąjungos vidurkį, pas mus yra finansuojamas kaip vienas iš daugiausiai, palyginti pagal vidurkį. Dėl to tie darbai turi eiti lygiagrečiai, o šiandien, deja, yra toks teisinis reglamentavimas, kad tas modelis, kuris yra ir kurį gauna raštai… kokios savivaldybės pagal teisinį reglamentavimą, kol kas negalime jo pakeisti. Bet noras paspartinti tikrai yra.
PIRMININKĖ. Dėkojame, klausia J. Razma, ruošiasi N. Puteikis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami programos teikėjai, turbūt sutiksite, kad projektai į šią programą surašyti su skirtinga tikimybe, kad jie tikrai bus priimti. Pavyzdžiui, aš netikiu, kad bus priimtas naujas Mokslo ir studijų įstatymas, Švietimo įstatymas, nes matome, kad ministrė šiuo metu dar grybauja rinkdama pasiūlymus iš suinteresuotų struktūrų ar padrikai skelbia atskiras idėjas, kaip dėl mokymosi pradžios nuo 6 metų amžiaus.
Bet norėčiau klausti dėl tokių dviejų projektų paketų priėmimo tvirtumo. Seimo vadovo norėčiau klausti. Ar yra tvirta politinė valia priimti Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymo projektą, nes, man atrodo, norint reikalauti iš kitų reikia savo virtuvėje susitvarkyti bent minimaliai?
O Vyriausybės vadovo norėčiau klausti dėl Darbo kodekso ir kitų socialinio modelio projektų, jūs jau pasitarime vakar minėjote, kad yra valia tikrai priimti, nebepratęsti. Tai aš dar norėčiau patikslinti: ar Vyriausybės vadovas numato išlaikyti politinę lyderystę dėl šio socialinio modelio turinio, nes tai yra finansiniai ir visi kiti praktiniai dalykai, ar bus atiduota į Seimo virtuvę laisvoms improvizacijoms, kur, kaip jau yra skelbta, galios centro perkėlimą yra numatęs R. Karbauskis?
PIRMININKĖ. Atsakydama gerbiamam J. Razmai į pirmąjį klausimą dėl Seimo narių veiklos garantijų įstatymo atsakingai sakau: darbo grupė dirba, labai atsakingai teikia pasiūlymus kiekviena frakcija. Nuoširdžiai tikiu, kad tą, ką pradėjome, privilegijų mažinimą Seimo nariams, skaidrumo ir viešumo sklaidą, ir turėtume pasiekti. Bet visa tai, kolegos, priklausys nuo jūsų pačių, ar už projektą, kurį pateiks darbo grupė, jūs balsuosite. Tai labai kviečiame įsigilinti ir tam pritarti.
Gerbiamas premjere, prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikėjimas – toks dalykas, kad vieni galime tikėti, kiti ne. Aš tikiu, kad tie jūsų paminėti įstatymai bus priimti.
Dėl švietimo ministrės grybavimo, tai laikas ne tas, kaip ir metų laikas, kai sunku surasti grybų, jinai tiesiog daro tai, ką mes, manau, privalome padaryti. Ką ir darėme, kalbant apie miškų reformos pertvarką, bendraudami su visomis suinteresuotomis pusėmis – ir oponuojančiomis, ir palaikančiomis, tiek Aplinkos ministerijos kolektyvas, tiek aš. Lygiai taip pat darome ir su švietimo įstaigomis, kalbant apie aukštąsias mokyklas, mums svarbi yra jų nuomonė, mums svarbus jų matymas, jų koncepcija, mums svarbi savivaldybių, kuriose veikia aukštosios mokyklos, verslo ir kitų asocijuotų struktūrų nuomonė. Dėl to mes surinkome demokratiniu būdu jų nuomonę, jų argumentus, ką privalėjome padaryti, manau, kad tas procesas nėra pabaigtas. O sprendimai, kurie siūlomi Vyriausybės, bus teikiami Seimui, kaip numato mūsų nuostatos, numatytos programoje.
Dėl socialinio modelio tai aš suprantu, kad buvo sunku klausyti mano neįdomios monologo kalbos, bet aš paminėjau, kad Trišalė taryba vakar iš principo baigė derybas. Tuo aš labai džiaugiuosi, liko keletas tokių smulkių techninių dalykų, kurie pirmadienį tikrai bus pabaigti. Tai čia esminis dalykas, ką mes pasakėme derybų pradžioje. Jeigu mes matome prasmę darbdavių ir darbuotojų atstovų bei Vyriausybės tarpininkavimo susiderėti, jie išsiderėjo. Derybos buvo kompromisų menas: kažkas laimėjo, kažkas kažkur kitur nusileido. Jeigu mes laikysimės šito bendro principo, kad tai, ką jie suderėjo, mes čia adaptuojame prie įstatymų, be abejo, Vyriausybė laikysis lyderystės, socialinis modelis ir Darbo kodeksas liepos 1 dieną turi, privalo įsigalioti. Bet jeigu čia bus bandoma kitais būdais pasikoreguoti savo derybines pozicijas, kurias galbūt kažkas prarado, tai tikrai aš nenorėčiau būti šiuo atveju lyderiu ir pavesti, sakykime, tą pagrindinę mintį, kad jūs susiderėjote ir mes gerbiame jūsų derybų rezultatus. O kur tos galios bus, ar Seime, ar kur kitur, aš manau, kad viską labai aiškiai nusako mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija – aiškų valdžios atskyrimo principą, pasiskirstymą, įgaliojimus ir galias.
PIRMININKĖ. Dėkojame, premjere. Klausia N. Puteikis, ruošiasi A. Matulas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau pasiūlyti biudžeto papildymo šaltinį. Užvakar pastebėjau tokią gudrių merų taikomą schemą: privatus investuotojas sumaino su savivaldybe turtą, privatus investuotojas savo žemę, sklypą išmaino į autobusų stoties pusę, gauna teisę autobusų stoties teritorijoje statyti D. Trampo dangoraižį ir įgyja nuosavybes teises į devynias dešimtąsias tokio dangoraižio. Po to tą dangoraižį parduoda, gauna milijonus eurų, o valstybė visiems šitiems eksperimentams nemokamai suteikia žemę. Čia kažkas panašaus į A. Avulio situaciją, tiktai konkrečiai Trakuose. Čia daug gudresnė ir valstybei nuostolingesnė. Tiesiog mano pasiūlymas man pačiam yra netikėtas, toks atradimas, nes mainai buvo uždrausti Seimo sprendimais, bet Trakų liberalų merė rado būdą padovanoti užstatymo teisę verslininkui D. Nedzinskui…
PIRMININKĖ. Klauskite.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. Turime analogiją: Karoliniškėse privatūs verslininkai prekybos centrui pardavė už milijonus šitą teisę, o Trakų savivaldybė bando sukombinuoti už nulį eurų, o valstybė iš to gauna tik simbolinius žemės nuomos ir simbolinį nekilnojamojo turto… Čia tiesiog mano pasiūlymas. Man pačiam tai yra naujas atradimas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakymas būtų toks, pirmiausia dėl žemės. Iš tiesų, kas buvo paminėta ir su vadinamuoju haneriu, arba pono A. Avulio situacija, mes tikrai čia turime vieną kartą padaryti tvarką, nes, taip, daug verslo projektų buvo pradėti daryti būtent tokia panašia schema, ką jūs ir paminėjote, arba panašia schema. Išduoti yra visi leidimai, pradėtos statybos su statybų leidimais ir taip toliau. Ta praktika, aš manau, yra negalima atgal žiūrėjimo ir verslo sąlygų arba žaidimo sąlygų pakeitimas, kas įvyko, tai yra ydinga praktika.
Antras dalykas, kas, nubrėžus brūkšnį, turi būti padaryta su valstybės žeme. Mes ir sakome, jeigu reikia kam nors, tai jinai turi būti išnuomota aukciono būdu pasiūlius didžiausią kainą.
Trečias momentas, nežiūrėkime į verslą kaip į nusikalstamo pasaulio atstovų tam tikrą grupę. Privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas yra labai svarbus dalykas, ypač tuos projektus darant, kurių galbūt neturi pati savivaldybė jokių galimybių, net ir teorinių, išvystyti tų projektų, todėl turi būti abipusis interesas tiek visuomenei, tiek savivaldybei, tiek tam pačiam verslui. Sutikime, kad verslas nedarys investicijų vien filantropiniu būdu arba mecenavimo būdu. Tam mes pasiūlyme priimti Mecenavimo įstatymą, kai galės atskiras sritis mecenuoti ir remti. Tiesiog mes turime įsivesti tvarką, nes šioje vietoje su valstybės žeme yra netvarka.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Matulas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamasis sveikatos ministre, išties susipažinau su priemonių planu ir šiek tiek esu nustebęs, kad tos priemonės yra labai kuklios ar tikslai neambicingi, o apie kai kuriuos dalykus beveik nekalbama arba numatytos priemonės išties efekto neduos, pavyzdžiui, apie klestinčią korupciją sveikatos sistemoje, apie mažą finansavimą, kuris siekia apie 4 % nuo BVP. Jeigu mes nepadidinsime finansavimo, nerasime šaltinių, o tų šaltinių yra, išties emigracija didės, gydytojų trūkumo problema. Įgyvendinimas Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris buvo priimtas prieš trejus metus, net nepradėtas, na, o kai kurios priemonės, pavyzdžiui, šeimos gydytojų pritraukimas į didžiausius netolygumus turinčius regionus, ir numatoma tik viena priemonė iš esmės, tai gydytojus rezidentus paskutinių metų praktikos siųsti atlikti į regionus, bet tai numatyta atlikti 2019 metų II ir III ketvirtį, gale, prieš rinkimus. Iš tiesų gal jūs…
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. MATULAS (TS-LKDF). …galite tada paaiškinti, bent jau atsakyti, kaip numatote ir kada numatote įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš, gerbiamasis kolega, galbūt ko nors nesupratau, bet mes šiandien kalbame apie Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, ne apie Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą, gal aš ne taip supratau jus? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Tuoj įjungsiu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kadangi aš nematau jokių rimtų darbų pavasario sesijoje, tai klausiu apskritai, kada ir kaip jūs įgyvendinsite, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo nutarimą, nes Konstitucinio Teismo nutarimas, be abejonės, turi būti įgyvendintas kuo skubiau, taip suprantu.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Apskritai kalbant tada gal atsakys sveikatos apsaugos ministras.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Žinau, kad tai yra sena diskusija, ir tikrai už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis valstybė nesumoka tiek, kiek sumoka privatūs, bet čia turbūt mažiau sveikatos ministrui klausimas, kiek čia yra finansinio tvarumo. Aš tikrai būsiu tas žmogus, kuris Vyriausybei visada išsakys sveikatos poziciją, ir tikrai norėtume, kad tų pinigų būtų daugiau, bet visą laiką bus atsižvelgiama į finansinį valstybės tvarumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Kubilius.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs kalbėjote apie valstybinių įstaigų ir įmonių reorganizavimą šį pusmetį. Ar į tuos planus patenka, na, mano galva, gerai dirbantis Sporto departamentas, kuriam reikėtų tikrai suteikti daugiau politinių galių? Čia viena klausimo pusė.
Ir apie nacionalinį stadioną norėčiau išgirsti. Kada atsiras pirmieji gyvybės ženklai vis dėlto šito seniai apkalbamo objekto? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl viešojo sektoriaus pertvarkymo tai mes truputį kalbėjome. Aš kalbėjau apie valstybės ir savivaldybės įmones. Kūno kultūros ir sporto departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, veikianti Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje. Galime mes tikrai diskutuoti, gerai, blogai dirba, aš manau, kad pirmiausia turi būti gerai vykdomos funkcijos, numatyta aiški, konkreti sporto politika, vizijos turėjimas, o kur ir kaip tai bus įgyvendinta, ar bus penkios įstaigos, ar viena, tai didelio skirtumo nėra. Kol kas apie tai… Šioje pavasario sesijoje apie tai kalbos nėra.
Antras dalykas. Šitą klausimą jūs turėtumėte užduoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir merui, nes konkursą nacionalinio stadiono statybai skelbia arba tai skelbė, ar tai paskelbia jie. Aš tikiuosi, kad gyvybės ženklų kada nors atsiras, kai atsiras rangovas, kuris tą projektą vykdys.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi J. Olekas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, sveikiname su Seimo sesijos pradžia ir su artėjančia Kovo 11-ąja. Mano klausimas skambėtų taip. Iš tikrųjų aš suprantu, pats kažkada esu buvęs premjeru, kad yra darbų, kur Vyriausybei dar reikia pasirengti, todėl yra natūralu, kad yra projektų, kurie dar nėra įrašyti į darbų programą arba nėra registruoti. Bet yra darbų, kuriuos būtų galima labai greitai pradėti daryti ir kur, mano įsitikinimu, yra gana platus bendras sutarimas. Aš turiu, visų pirma omenyje klausimus, susijusius su kova su alkoholizmu. Jau tuoj bus metai, kai Seime yra įregistruotas mūsų su A. Matulu parengtas visas paketas projektų, po to buvo ir visuomeninė iniciatyva, kurią valstiečiai organizavo, taip pat projektai surašyti. Jau praėjo šimtas dienų Vyriausybės darbo. Aš suprantu, kad praeita Vyriausybė mums buvo parašiusi neigiamas išvadas, bet kas trukto dabar imtis šitų darbų jau kitą savaitę ir pradėti nuosekliai priimti visus įstatymus: ir dėl reklamos apribojimo, ir dėl darbo laiko, dėl amžiaus, dėl parduotuvių, dėl sąlyginių socialinių pašalpų ir t. t., ir t. t. Tai, kas… Aš suprantu, kad sukėliau sumaištį tuo klausimu dabar…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū už jūsų…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galime, pavyzdžiui, kitą savaitę pradėti? Na, po dviejų savaičių?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už pasveikinimą Kovo 11-osios proga. Aš irgi pasveikinau jus. Toliau tikrai yra taip, kaip jūs ir sakote, tų darbų dar nėra registruotų.
Dabar dėl įstatymų projektų, kurie buvo anos kadencijos Seimo narių pasiūlyti, arba piliečių iniciatyvos. Taip, iš principo toms visoms reguliacinėms priemonėms bus Vyriausybės pritarta, tačiau Vyriausybės išvados dar nėra, yra derinama tarp ministerijų, nes pozicijos tarp ministerijų irgi yra su skirtingais argumentais, ypač apie tuos kardinalius sprendimus, kurie galėtų reikšmingai paveikti tiek mūsų finansinę situaciją, kalbant apie valstybės biudžetą, tiek verslo ateitį, ir klausimas, kiek tai iš tiesų duotų realius rezultatus siekiant tų tikslų, kuriuos suformavo įstatymo projekto rengėjai. Tačiau tikrai šita išvada artimiausiu metu bus. Ta absoliuti dauguma pataisų, aš nematau jokių problemų, kad jos negalėtų būti dar pavasario sesijoje priimtos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galiu tik patikinti, kad kai tik bus Vyriausybės išvada, į artimiausią darbotvarkę šitie įstatymų projektai bus įtraukti.
Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Skardžius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, nematau Seimo Pirmininko, jam noriu padėkoti už pristatymą ir darbų programą. Manau, kad turbūt po didžiąja dalimi galime čia visi pasirašyti ir pasižadėti talką tiek premjerui, tiek Seimo Pirmininkui, nes paminėtos jūsų sritys iš tikrųjų yra labai svarbios. Aš linkėčiau ypač daugiau sėkmės ir krašto gynybos, saugumo srityje. Bet kadangi kai kurie įstatymai ir permainos bus susiję su ekonominės tokios naudos dalykais ir kartais gali būti susiję ir su šiek tiek skaudžiom pasekmėm, ypač regionuose (jūs nieko nepaminėjote bendrai apie regionų stiprinimą), ar galėtumėte pasakyti keletą žodžių, nuraminti mūsų žmones regionuose, kad bus išsaugomas dėmesys ne tik ekonominis, bet ir regionų stiprinimas taip pat bus mūsų prioritetas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Žinoma, tikrai taip ir bus. Aš jau minėjau tuos darbus, kurie numatyti ir ketverių metų laikotarpiui. Tikrai mes visko šiemet negalėsime padaryti. Bet principas yra labai aiškus, kad norint ir siekiant, kad regionai turėtų ateitį, mes turime pirmiausia, kalbant apie jų perspektyvą, sudaryti sąlygas tiek vietiniam verslui dirbančiam, tiek ir pritraukiant užsienio investicijas, kad kurtų konkurencingas, gerai apmokamas darbo vietas. Tai yra viena iš esminių regionų išlikimo sąlygų.
Antra, dėl to, kad yra numatytos įvairios, kaip jūs minėjote, galbūt skaudžios pertvarkos, tai nėra Vyriausybės tikslas bet kokia kaina atleisti kuo daugiau žmonių. Tikrai tokio tikslo nėra. Kalbant apie veiklos efektyvinimą, išnaudoti potencialą tų žmonių ir nukreipti į kitus sektorius, kur mes matome pakankamai daug laisvų darbo vietų, jos yra tiesiog neužimamos. Suteikti galimybę tobulinti kompetencijas ir persikvalifikuoti.
Trečias dalykas. Kalbant apie valstybės valdomų įmonių pertvarką, mes tikrai nė vienos valstybės įmonės, kuri bus artimiausiu metu pertvarkoma, centrinės įstaigos nesteigsime Vilniuje, tai yra bus nukreipta į vieną arba kitą regioną. Kalbant apie valstybės įmonių funkcijų konsolidavimą, sakykime, kaip pavyzdys buhalterinės apskaitos, įdiegus normalią efektyviai veikiančią vieną informacinę sistemą, tas padalinys taip pat gali būti ne centrinėje įstaigoje, bet regionuose. Tokiu būdu taip pat skatinsime tų darbo vietų atsiradimą.
Aišku, tikrai negaliu sutikti, kad regionų darbo vietos yra tolygu biudžetinio sektoriaus plėtimui. Tikrai mes tokiu keliu niekur nenueisime, jeigu galvosime, kaip gausinti iš biudžeto išlaikomų darbo vietų skaičių regionuose. Tiesiog reikia surasti balansą ir tai yra numatyta. Bet kokiu atveju kiekvienas sprendimas yra vertinamas, kaip tai atsilieps. Negalime mes, sakykime, dėl to, kad tai palies 20, 30 ar 50 žmonių, pasakyti, kad nauda, kuri bus, kuri palies visą Lietuvą, yra nesvarbi ir svarbus vien tik tų žmonių interesas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Paskutinis ruošiasi klausti R. J. Dagys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš taip pat prisidedu prie sveikinimų Vyriausybei, premjerui. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Kadangi Vyriausybė jau priėmė sprendimą, galbūt Seime pradėsime šio klausimo svarstymą, tai yra elektros energijos patekimo per Baltarusijos jungtį ribojimą, prie ko, beje, Latvija neprisideda. Ir pagal pateiktus scenarijus, kuriuos svarstėme Seime, parengtus mūsų energetikos ekspertų, matyti, kad tai kainuos nuo 27 mln. eurų iki 70 mln. eurų, priklausys nuo pasirinkto scenarijaus. Matome, kad kroviniai nukreipiami iš mūsų kaimynės ne per Klaipėdos uostą, o per Latvijos uostus. Vis dėlto ar planuojama tartis su Latvija, kad jie palaikytų mūsų iniciatyvas?
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Klausimas: kokias kompensavimo priemones planuojame įgyvendinus, sakykime, tuos sprendimus, kuriuos siūlo Vyriausybė parlamentui įgyvendinti? Iš kur paimsime pinigų kompensacijai? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų klausimas aktualus dėl kainos. Viena iš esminių prielaidų yra ta, kad ji neturi didėti ir neturi būti nuostolių mūsų energetikos sistemoje. Dėl pokalbių su Latvija, taip, ne tik planuojame, bet ir kalbamės jau dabar. Turėjau susitikimą su Latvijos ekonomikos ministru ir vicepremjeru. Tą klausimą aptarėme, kryptis, kokius sprendimus turime priimti, ir faktiškai per du mėnesius planuojame turėti ekspertinius vertinimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas irgi skirtas premjerui. Prisijungdamas prie šventinių sveikinimų, norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikrą jūsų įvaldytą tą pačią retoriką, kurią naudojo prieš tai buvęs premjeras anoje kadencijoje. Kai jūs kalbate apie socialinį modelį, vėl užmiršote, kad tas modelis yra iš dviejų dalių, kalbate tik apie darbo santykius. Kita dalis, turbūt pagrindinė dalis, kuri jums turėtų rūpėti, tai yra socialinio draudimo sistemos pertvarka. Deja, tų projektų, kurie buvo žadėti pavasario sesijoje, ypač susijusių su mokestine dalimi, kur dabar sustabdyta reforma, mes nematome. O jūsų Vyriausybės programoje yra datos, projekto įgyvendinimas numatytas 2019 metais. Iš viešos erdvės pasisakymų matome patikinimų, kad bus kažkas anksčiau. Kada vis dėlto bus? Nes 2019 metai, vadinasi, nieko nedaryti, pensinės sistemos, praleidę ketverius metus demokratiškai aktyvaus ir gero laikotarpio, mes po to galėsime nieko nedaryti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Sufleruoja finansų ministras, kad šių metų IV ketvirtis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi klausimai, kuriuos norėjote paklausti. Dėkojame premjerui, ministrams už dalyvavimą ir aktyvius atsakymus į klausimus.
Gerbiamieji kolegos, po pateikimo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – N. Puteikis. N. Puteikio nematau. N. Puteikis – nuomonė už. Nenorite kalbėti.
Nuomonė už – J. Olekas. Prašom, suteiksime žodį.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau tikrai pritarti pateiktai mūsų pavasario darbų programai. Turiu keletą aspektų. Viena, tai pabrėžė ir Seimo Pirmininkas, ir Ministras Pirmininkas, kad yra labai aiškiai išskirtos prioritetinės sritys. Galbūt svarbu ir tai, kad nėra tiek daug įstatymų, kaip kartais būdavo. Tai rodo ir mūsų valstybės, ir mūsų Seimo brandą, kad mes mokame šiek tiek daugiau sukoncentruoti ir pateikti svarbesnius, galbūt platesnius įstatymus. Todėl kviečiu pasidžiaugti šia proga ir pradėti mūsų pavasario sesiją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – K. Glaveckas. K. Glavecko nematome. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti sesijos darbų programai? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Maloniai kviečiu. Balsuokime. Kas pritariate sesijos darbų programai po pateikimo?
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Maloniai kviečiame svarstyti visus komitetus šią sesijos darbų programą. Siūlome svarstyti plenariniame posėdyje kovo 16 dieną.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-231 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektą Nr. XIIIP-231. Pranešėja – R. Svetikaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom, jums dešimt minučių.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidentės teikiamą kandidatę į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus Vilniaus universiteto profesorę D. Petrylaitę. Kandidatė atitinka visus Konstitucinio Teismo teisėjams keliamus reikalavimus, tai yra nepriekaištingos reputacijos, aukštojo teisinio išsilavinimo, ji turi didelę teisinio ir mokslinio, pedagoginio darbo patirtį.
D. Petrylaitė savo profesinę teisininkės karjerą pradėjo 2000 metais, baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Kandidatė yra dirbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Seimo kanceliarijos Teisės departamente, Vidaus reikalų ministerijoje vadovavo Teisėkūros skyriui. Akademinį darbą Vilniaus universiteto Teisės fakultete kandidatė dirba daugiau kaip 15 metų. 2005 metais ji sėkmingai apgynė socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro disertaciją nuo 2006 metų savo profesinį kelią susiejo su akademine ir pedagogine veikla ir dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docente, o 2016 metais tapo šio universiteto profesore.
Gerbiama D. Petrylaitė yra gerai žinoma ir pripažinta darbo teisės ekspertė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ji yra Tarptautinės darbo organizacijos kviestinė nacionalinė ekspertė, Europos Komisijos ekspertė trečiosioms šalims. Vertinama kaip pedagogė, mokslininkė ir savo srities žinovė ne tik Vilniaus universitete, bet ir užsienio universitetuose: Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje. Ji yra daugelio reikšmingų nacionalinių bei tarptautinių projektų ne tik darbo teisės, bet ir žmogaus teisių srityje autorė, pripažintų mokslinių publikacijų Lietuvoje ir užsienyje autorė, savarankiškai arba kaip bendraautorė yra paskelbusi daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių, monografijų, parašiusi vadovėlių, kitų mokomojo pobūdžio leidinių. Ji aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, nuolat skaito pranešimus mokslinėse konferencijose.
Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdama į Konstitucijoje nustatytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, jo sprendimų reikšmę mūsų valstybei, šalies vadovė yra įsitikinusi, kad aukšta gerbiamos kandidatės kompetencija, jos patirtis, ypač socialinės teisės srityje, profesinis pripažinimas ir autoritetas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat asmeninės savybės: veiklumas, iniciatyvumas, sąžiningumas, aukšta kultūra, nekelia abejonių dėl jos tinkamumo eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. Todėl Prezidentė siūlo palaikyti profesorės D. Petrylaitės kandidatūrą ir skirti ją Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Prašom sėsti. Maloniai kviečiu kandidatę D. Petrylaitę, kad pateiktų savo prisistatymą ir atsakytų į Seimo narių klausimus.
D. PETRYLAITĖ. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų pirmiausia aš noriu padėkoti jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei už išreikštą pasitikėjimą manimi. Nelengvas man buvo iššūkis priimti tą pripažinimą, nes suprantu, kad tai yra labai didelis mano profesinis įsipareigojimas, pretenduojant į šitą labai atsakingą poziciją Lietuvos valstybėje, jeigu tokia būtų jūsų valia. Iš tiesų labai vertinu šitą aplinkybę.
Kalbant apie save… Kaip žinote, kiekvienam iš mūsų turbūt yra labai sunku prisistatyti per keletą minučių, nors mes, dėstytojai, įpratę kalbėti daug ir išsamiai, tai lyg ir nėra problema, bet kalbam apie ką nors kitą, bet ne apie save. O man juolab yra labai sunku tą daryti, prisipažįstu, nes mano principinė asmeninė pozicija visą gyvenimą buvo, kad žmogų apibūdinti turi jo nuveikti darbai ir pasiekti profesiniai rezultatai. Ne tai, ką jis kalba, o tai, ką jis daro ir yra padaręs. Kadangi gerbiamoji Prezidentės vyriausioji patarėja daktarė R. Svetikaitė jums išdėstė mano profesinės biografijos esminius bruožus, aš tikrai nesikartosiu, nors tarp jūsų yra mano mokytojų, kurie kažkada patikėjo manimi, jauna specialiste, ir leido eiti profesiniu keliu. Tai iš tiesų yra labai jautru ir juolab mane įpareigoja.
Aš tik galbūt noriu pasakyti ir pabandyti jus įtikinti, kad esu sukaupusi tam tikrą profesinę patirtį. Kaip patys girdėjote, tam tikrą darbo laiką aš dirbau valstybės tarnyboje įvairiose pozicijose. Išimtinai mano veikla buvo susijusi su teisėkūra, tai iš tiesų leido man ne tik dalyvauti, rengiant svarbius teisės aktų projektus, ne tik vertinti juos teisėtumo, tinkamumo požiūriu, bet savo ruožtu, nes, kaip jau girdėjote, mano kuruojama sritis daugiau mažiau visada buvo socialinė teisė plačiąja prasme. Tai yra darbo teisė, socialinė teisė, valstybės tarnyba. Kaip žinoma, dirbant šioje srityje, derybų ir kompromiso siekimas yra vienas iš svarbiausių dalykų. Darbas su profesinėmis sąjungomis, darbas su darbdavių organizacijomis, su kitomis visuomeninėmis organizacijomis iš tiesų išmokė mane, tuo metu dar pakankamai jauną specialistę, siekti kompromiso, išgirsti visus lūkesčius, interesus ir tiesiog siekti kažkokio bendro, vieningo, teisėto sprendimo.
Ir vėlgi, kaip jūs girdėjote, bemaž 17 metų aš dirbu pedagoginį darbą. Pradžioje aš derinau tai su valstybės tarnyba, vėliau, apsigynusi daktaro disertaciją, pakviesta dirbti tik į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Apsisprendžiau, kad tai yra iš tiesų man miela veikla ir likau dirbti tik pedagoginį mokslinį darbą. Kita vertus, pasakyti, kad tai yra darbas, turbūt būtų ganėtinai sudėtinga, nes tai buvo daugiau mano meilė ir yra mano meilė studentams, universitetui. Juolab kad tas darbas įpareigoja. Jis įpareigoja mokytis ir tobulėti kasdien. Kai tu matai jaunus, smalsius studentus prieš save, kurie gali užduoti bet kokį klausimą, tai, žinote, kartais net tenka išdrįsti pasakyti: aš nežinau atsakymo, aš jį pasakysiu rytoj. Tai mano visas gyvenimas yra tobulėjimas, nes mano tokia pozicija įpareigoja.
Ir plius, kaip girdėjote, aš gyvenu ganėtinai aktyvų mokslininko gyvenimą: daug rašau, daug ekspertuoju įvairių dalykų. Pastaraisiais metais peržengiau savo tos mėgstamos socialinės teisės sritį. Man tenka daug domėtis tarptautinės teisės dalykais, ypač žmogaus teisių srityje. Žinote, mokslinis darbas yra analitinis darbas, jis turi du teigiamus dalykus: visų pirma tu išmoksti analizuoti ir teorinius dalykus pritaikyti praktikoje, ir atvirkščiai – praktines problemas spręsti ir į jas žiūrėti daugiau iš teorinio aspekto, iš teisės taikymo, principų taikymo žmogaus teisių ir laisvių normų taikymo konteksto.
Ir pabaigai turbūt norėčiau pasakyti, kad galbūt kai kas mane esate kur nors pastebėję žiniasklaidoje, nevengdavau to daryti. Jeigu pasikeis mano profesinė pozicija, žinoma, situacija keisis. Visada dar labai didelį dėmesį skyriau visuomeninei veiklai, t. y. visuomenės teisiniam švietimui tiek per žiniasklaidos priemones, tiek asmeniškai, tiek konsultacijų būdu, tiek susitikimo su kraštiečiais laikotarpiu. Nes visada įsivaizdavau, kad teisininkas profesionalas turi būti arti žmogaus. Arti žmogaus, kad padėtų kartais atsakyti į visai paprastą, bet tam žmogui labai sudėtingą klausimą, kad galbūt nuo jo nuimtų tam tikrą moralinę naštą, patartų, į kurias duris belstis, nes, mano galva, tik viešumas, bendradarbiavimas ir mūsų žmonių teisinis švietimas stiprina pasitikėjimą valstybe, teise ir, manau, veda į mūsų puikų bendradarbiavimą.
Labai ačiū jums už dėmesį. Bandau sutaupyti laiko. Stebiuosi savimi, paprastai man to nepavyksta. Tiesiog lauksiu jūsų klausimų ir bandysiu į juos atsakyti. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kandidate. Mielieji kolegos Seimo nariai, labai kviečiu jūsų dėmesio, juo labiau kad tribūnoje yra kandidatė, kuri yra buvusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento darbuotoja. Seimas, kaip institucija, išugdo tokius šaunius kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus.
Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pretendente, jūs minėjote, kad socialinėje srityje turite patirties. Konstitucinis Teismas nagrinėja konstitucinio reguliavimo sferą ar tą sritį. Bet Konstitucinio Teismo praktikoje ne taip seniai buvo, kai nagrinėjami ir socialiniai, sakyčiau, net beveik buitiniai dalykai: Konstitucinio Teismo atlyginimų dydžiai, kompensacijos ir kitokie dalykai. Ar tai neperžengia Konstitucinio Teismo ribų, jų jurisdikcijos ir jo sprendimų? Čia kaip ir buitiniai ir socialiniai, o ne konstituciniai klausimai. Kaip jums atrodo? Ar reikėtų daryti kokias nors korektūras, ar apskritai, kaip ir Seimo nariai, turi nusišalinti nuo kai kurių klausimų sprendimo?..
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Galbūt ir Konstitucinio Teismo teisėjai turėtų turėti kažkokias panašias nuostatas? Kokia jūsų nuomonė?
D. PETRYLAITĖ. Labai jums ačiū už klausimą. Tai turbūt tikrai labai plačiai diskutuota problematika ir, kaip jūs pats sakote, ir mes turime Konstitucinio Teismo doktriną panašiais klausimais. Gal aš nepasakyčiau, kad yra buitinio lygio klausimai. Apskritai darbo apmokėjimo klausimai ir buvę Konstitucinio Teismo nutarimai liečia darbo apmokėjimo klausimus platesniu kontekstu. Taip, aš jums paantrinsiu, nusišalinimo institutas yra, jo negali nebūti. Tai vienas dalykas. Ir visada, aš manau, teisėjas, kuris jaučia kažkokią abejonę, turi net nediskutuotiną pareigą nusišalinti. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, matote, mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valdžios padalijimo sistema, kai, žinote, turbūt buvo keletas tokių klausimų Konstitucinio Teismo praktikoje, kai nusišalinus visam Teismui mes apskritai būtume likę be atsakymo. Tai gal aš apibendrinsiu savo poziciją taip: mano giliu įsitikinimu, kiekvienas Konstitucinio Teismo teisėjas turi būti, pasakysiu ne teisinį žodį, bet aukščiausios prabos ne tik profesionalas, bet ir sąžiningas žmogus. Jis pats turi būti atsakingas ir žinoti, kur jo ribos prasideda ir pasibaigia. Aš turbūt taip jums atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti V. Juozapaitis, jis ir klausia. Ruošiasi A. Sysas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama profesore, sveikinu jus pretenduojant. Noriu paklausti, ko gero, pratęsdamas kolegos mintį apie nusišalinimo galimybę. Ką darys Konstitucinis Teismas, jeigu jis turės progą kada nors svarstyti, pavyzdžiui, kokio nors aukštojo mokslo arba aukštųjų universitetų klausimą, ypač dviejų Lietuvos universitetų arba Vilniaus, kas tada priims sprendimą, turint omeny, kad Konstitucinio Teismo teisėjams leidžiama dirbti ir kūrybinį, ir pedagoginį, kažkodėl skirtingai nuo Seimo narių, kurie mokyti jaunosios kartos negali nežinia dėl kokių priežasčių? Ir jūsų, kaip profesorės, klausiu, ar nederėtų siūlyti Seimui tą pataisą pataisyti ir vis dėlto leisti čia sėdintiems garbiems profesoriams ir akademikams prisiliesti prie jaunimo auklėjimo? Ačiū.
D. PETRYLAITĖ. Supratau. Labai ačiū jums už klausimą. Žinote, aš kitaip pasakysiu. Man labai gaila, kad jūs nebedainuojate operos scenoje, nes aš esu teisės, nors tą galite… nors tai yra kūrybinė veikla. Gerbėjai stokoja jūsų balso. Atsakysiu į jūsų klausimą daugiau teisine prasme, vėlgi Konstitucinio Teismo doktrina tą klausimą yra susidėliojusi. Šiuo atveju turbūt galėtų būti labai išsamios diskusijos, bet tiesiog yra tokia Konstitucijos nuostata. Diskutuoti, ar ji negalėtų būti kitokia, visada yra galimybių, manau, ir erdvės, ir laiko tam. Šiandien tiesiog yra toks apsisprendimas. Aš turbūt pasakyčiau, galbūt tai priklauso nuo mandato skirtingumo ir kitų dalykų. Šiandien mes turime paklusti tokiai taisyklei. Ar ji kada nors nepasikeis, manau, tai yra derybų ir diskusijų objektas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi jau paskelbiau, tai suteikiu žodį A. Sysui. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pretendente mieloji Daiva, mes seniai pažįstami, todėl džiaugiuosi jus matydamas šioje tribūnoje kandidatuojant į tokias atsakingas pareigas. Aš galbūt pratęsiu šiek tiek V. Juozapaičio klausimą, bet aštriau. Koks jūsų požiūris į privilegijas teisėjams? Galėčiau pasakyti, kad turi draudžiamąsias pajamas, bet gali gauti „Sodros“ pensiją, pačios didžiausios valstybinės pensijos, darbo stažo skaičiavimas ir visi kiti dalykai, kuo kiti Lietuvos piliečiai negali naudotis. Ar tai teisinga kitų piliečių atžvilgiu?
D. PETRYLAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Kaip žinote, Konstitucinio Teismo doktrina, kuri aiškina Konstituciją šiuo aspektu, nekalba apie privilegijas, ji kalba apie nepriklausomumo garantą. Nepriklausomumo garantas, manau, šiuo atveju yra turbūt labai svarbus ir tiems kitiems piliečiams, kuriuos jūs, gerbiamas Algirdai, paminėjote, nes kuo daugiau mes turėsime demokratinių institutų, tuo bet kuriuo atveju kiekvienam Lietuvos piliečiui bus saugiau gyventi. Tai yra mano viena atsakymo pusė.
Kitas dalykas, koks yra požiūris į kitus socialinius aspektus. Mes turime unikalią galimybę. Seniai laikas, o dabar unikali galimybė ir, aš tikiuosi, kad šioje pavasario sesijoje socialinis modelis iš tiesų daug ką išspręs. Aš, kaip socialinės teisės atstovė, labai noriu tuo tikėti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už atsakymą. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Anušauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ir aš džiaugiuosi matydamas jus šioje tribūnoje būtent šia proga. Noriu paklausti. Turbūt mano klausimas kitoks, negu aš planavau klausti po jūsų paskutinio sakinio. Jūs sakėte, turime unikalią galimybę dėl socialinio modelio. Kaip jūs vertinate pernai praėjusios kadencijos Seimo priimtą Darbo kodeksą? Ar, jūsų manymu, jis iš tikrųjų teisingas, ar tas asmuo, kuris visada buvo traktuojamas kaip silpnesnioji pusė, tampa jau neapibrėžtu asmeniu iš kitos pusės ir jis turi „vienodas“ galimybes su darbdaviu, bet faktiškai tos galimybės tik teorinės? Kaip jūs vertinate pernai priimtą Darbo kodeksą?
D. PETRYLAITĖ. Labai ačiū. Klausimas sudėtingas ir turbūt galėtume labai ilgai diskutuoti, bet mums tiek neduoda laiko Statutas. Aš turbūt pasakysiu štai kaip. Iš tiesų darbo teisė keičiasi milžiniškais žingsniais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, pasaulyje. Tendencijos yra tokios, kad metas atėjo gyventi pagal tam tikras naujas žaidimo taisykles, tą tenka pripažinti. Galbūt labai nesivelsiu į diskusijas, nes dabar net yra tam tikra ordinarinių teismų praktika dėl, kaip jūs sakote, silpnesnės, stipresnės pusės, na, bet atimtų daug laiko diskusijos. Aš pasakysiu taip, galbūt labai moksliškai, galbūt net ir šiek tiek, jeigu leisite, emocionaliai. Aš esu įsitikinusi, kad mūsų maža tauta, ir ne tik, kaip jūs sakote, silpnesnioji pusė, t. y. darbuotojai, bet ir darbdaviai, kurie taip pat sunkiai kuria verslą, ypač smulkus verslas, mes esame tokia maža tauta ir, aš manau, mes esame tikrai nusipelnę subalansuoto, išdiskutuoto ir maksimaliai visiems sudarančio galimybes oriai dirbti ir uždirbti teisės aktų paketo. Aš labai džiaugiuosi tuo, kas dabar vyksta Trišalėje taryboje. Dar net šiandien rytą šiek tiek paskaičiau, aš nežinau smulkmenų, bet tai yra gera praktika, kad kodeksas yra persvarstomas. Aš atsakau kaip mokslininkė kalbėdama apie šį procesą. Tikiuosi, atsakymas tenkino.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi V. Bakas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, norėjau pasitikslinti jūsų individualų požiūrį į konstitucinį skundą. Aš nežinau, ar Lietuva paskutinė Europoje valstybė, kuri tai įvedinėja, matyt, sakyčiau, dešimtmečiais. Sakysime, įvedame, prasideda procesas, atsiranda tas institutas ir ar tai nepavirs… Seimas, manau, jums puikiai žinoma, turi Peticijų komisiją, kur dažnai, nesakau, automatiškai, išvados surašomos, bet dažniausiai mes tas peticijas vis dėlto atmetame. Ar nebus toks mechaninis darbas ir Konstituciniame Teisme, kai pasipils tam tikras srautas šitų individualių konstitucinių skundų?
D. PETRYLAITĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tiesų čia toks konceptualus dalykas. Kaip jūs minėjote, mes vieni iš nedaugelio, kurie neturime, rodos, šito instituto. Aišku, jo apimtys skirtingose valstybėse yra skirtingos. Žinote, aš gal taip atsakysiu į jūsų klausimą. Tai yra turbūt ir teisinė pusė, ir gal net moralinė – įsipareigojimo tautai pusė. Aš manau, iš teisinės pusės, kaip aš supratau ir iš Teismo pirmininko pasisakymų, kurie neseniai nuskambėjo viešai, kad Teismas tikrai turi resursų ir galimybių, ir profesionalumo imtis šito klausimo. Manau, kad tuo požiūriu aš visai turėčiau pritarti šiai minčiai.
Kitas dalykas. Matote, aš čia pakalbėčiau globaliau. Lietuvos piliečio pasitikėjimas Konstitucija apskritai, nes ką mes dabar turime? Dabar, kai žmogus nusivilia egzistuojančia teismų sistema, jam lieka tarptautiniai teismai ir ilgos ilgos eilės ten dėl kartais visai elementaraus ir gana akivaizdaus žmogaus teisės pažeidimo. Mano tokia pozicija bent jau šiuo metu būtų, kad galbūt nereikėtų bijoti. Tuo labiau kad į Konstitucinį Teismą eis tie žmonės, kurie jau bus perėję visas galimas instancijas Lietuvoje. Tai galbūt jiems sudarys galimybę greičiau gauti atsakymą dėl žmogaus teisių pažeidimo, negu laukti Strasbūro teisme dešimties metų eilę ar panašiai.
Kaip tik norėjau paantrinti, jūs ir klausime paminėjote peticijų institutą. Galbūt mes, kalbėdami apie individualaus konstitucinio skundo įvedimą, turėtume labai kruopščiai visi kartu padirbėti ir paanalizuoti, kaip suderinti peticijų institutą su individualiu konstitucinio skundo institutu. Žinote, kaip aš sakau, nereikia daryti dviejų darbų, jeigu galima vienu geru darbu pasiekti tą patį rezultatą. Manau, čia tiesiog yra labai kruopštaus ir tokio gero požiūrio dalykas ir dėl visko turbūt būtų galima sutarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Bakas. Ruošiasi A. Nekrošius.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiama profesore. Iš tikrųjų šiandien darbotvarkėje pamatęs jūsų pavardę apsidžiaugiau šiuo Prezidentės pasirinkimu, nes esate iš tų teisininkių, kuri visada buvo arti žmonių. Labai gaila, tarsi turėsime dabar prarasti. Naudojuosi gal tokia paskutine proga užduoti jums klausimą, nes labai daug esate nusipelniusi Lietuvos darbo teisei ir žmonėms.
Kaip jūs manote (Seimas vis tiek grįš prie Darbo kodekso svarstymo), į kurią vietą Seimas turėtų labiausiai susikoncentruoti, ko turėtų siekti svarstydamas šį naują Darbo kodeksą, kai jis ateis po derybų? Ir ar tinkama pozicija priimti jį tokį, dėl kokio sutars derybininkai, ar vis dėlto, jūsų nuomone, yra sričių, į kurias Seimas galėtų ir turėtų padaryti intervenciją?
D. PETRYLAITĖ. Labai ačiū, gerbiamas Vytautai, už jūsų klausimą. Jūs mane provokuojate, tai akivaizdu. Iš tiesų man dabar labai sudėtinga situacija, nes turiu turėti omenyje, kad galbūt net kai kas paklius ir į Konstitucinį Teismą laikui bėgant ir teks priimti sprendimus. Aš turbūt taip atsakysiu į jūsų klausimą: negaliu į jį atsakyti išsamiai net ir kaip darbo teisės mokslininkė, profesorė, nes tikrai, prisipažinsiu, turbūt nei aš, nei jūs dar nežinome, ką Trišalė taryba savaitėms bėgant parodys, kokį rezultatą. Iš to, ką mes girdime, matau gražius poslinkius ir labai tuo džiaugiuosi.
Jeigu kalbėtume apskritai, kur ten galbūt… Aš sakau, negaliu komentuoti kiekvieno instituto ir kiekvienos normos atskirai. Mano galva, naujajame Darbo kodekse mes vis dėlto… dėl ko man labai skauda kaip akademikei, kaip asociacijų laisvės mylėtojai, gynėjai ir gerbėjai, kolektyvinė darbo teisė turėtų būti Lietuvoje kiek įmanoma stipresnė, kad, tarkim, sumažinę tam tikrą individualią darbuotojo garantiją, mes sukurtume kuo maksimalesnes sąlygas arba kuo modernesnę meškerę pasigauti žuvį. Jeigu tai pavyks, bus nuostabu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius, šiandien švenčiantis savo gimtadienį. Žodis jums.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Laba diena, gerbiama profesore. Iš tikro norėčiau ne tiek klausimą užduoti, o tiesiog pasidžiaugti jūsų kandidatūra ir palinkėti visokeriopos sėkmės būsimame darbe. Savo kolegas kviečiu palaikyti šią puikią kandidatūrą. Ačiū.
D. PETRYLAITĖ. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kandidate. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus, užduotus jums. Galite sėsti. Po pateikimo mes nebalsuosime remdamiesi Seimo statuto 200 straipsniu ir vykdysime toliau galimybę frakcijoms susitikti su kandidate. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 14 dienos popietiniame posėdyje, kad galėtų visos frakcijos susitikti.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-232 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-232. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašau, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, sprendžiame labai svarbius klausimus – Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimą. Pasitaręs su teisininkų bendruomene, teikiu Seimui Konstitucinio Teismo teisėju skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją G. Godą. Puikiai teisininkų bendruomenėje žinomas teisės mokslų daktaras G. Goda 2002–2005 metais dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o nuo 2005 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Anksčiau yra buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, Seimo kanceliarijos Teisės departamento darbuotoju.
G. Goda dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, yra šio fakulteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros docentas. Paskelbė mokslinių straipsnių, yra Baudžiamojo proceso kodekso komentaro bendraautoris, Baudžiamojo proceso kodekso komentaro antrosios dalies mokslinis redaktorius.
Prašau palaikyti šį mano pasirinkimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Kviečiu kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus G. Godą. Prašau.
G. GODA. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiami kolegos. Man didelė garbė čia šiandien stovėti prieš jus. Dėkoju Seimo Pirmininkui už šią galimybę.
Iš jums pateiktos mano biografijos matyti, kad aš, kaip teisininkas, esu tokio pat amžiaus kaip ir atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Šiandien kovo 10 diena. Gerai prisimenu 1990 m. kovo 10 d., kai mes, Teisės fakulteto studentai, baigiantys mokslus, svarstėme, skelbs ar neskelbs rytoj. Kai paskelbė, teisininkams atsirado daug įvairių veiklų, daug teisininkų tuo metu valstybei reikėjo, jų buvo gal ir per mažai. Buvo galimybių rinktis.
Aš iš pradžių pasirinkau pedagoginį darbą ir daugiau kaip ketvirtį amžiaus dėstau Vilniaus universitete. Taip pat daugiau kaip du dešimtmečius dirbau iš pradžių valstybės tarnyboje, o nuo 2002 metų – teismų sistemoje.
Šitą pasiūlymą pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjus vertinu kaip mano darbų tam tikrą įvertinimą. Jeigu paskirsite, manau, galėsiu sąžiningai vykdyti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. Tam tikros patirties su konstitucine jurisprudencija turiu. Kai dirbau Seimo kanceliarijos Teisės departamente, Konstituciniame Teisme teko atstovauti Seimui. Esu rašęs ekspertines išvadas Konstituciniam Teismui. Kaip teisėjas esu rašęs kreipimųsi dėl teisės normų atitikties Konstitucijai. Teisės fakulteto dėstytojų pedagoginiame darbe konstitucinė jurisprudencija yra nuolatinė priemonė. Kadangi sutikau pretenduoti į šias pareigas, manau, galėčiau jas garbingai ir sąžiningai vykdyti.
Toks būtų mano prisistatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū už prisistatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs turite darbo Rinkimų komisijoje patirties, matyti pagal jūsų biografiją. Toje srityje turbūt irgi esate stiprus.
Norėjau paklausti dėl Prezidento rinkimų. Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko Prezidento rinkimai. Čia daug tokių atgarsių, bet dėl pačios rinkimų technologijos, kaip jie yra vykdomi. Ten renka ne visuotiniu balsavimu, o rinkikai išrenka Prezidentą. Didžiulė šalis, stipriausia ekonomika pasaulyje. Vokietijoje taip pat parlamentas renka. Nekalbant apie mūsų kaimynes Latviją, Estiją, kurios turbūt panašios mūsų tautos, pas mus irgi gyventojų mažėja. Ar jums neatrodo, kad galbūt ir mums reiktų pagalvoti, kad supaprastintume mūsų Prezidento rinkimų sistemą, kad rinkikai rinktų prezidentą? Tai, aišku, ir valstybei mažiau kainuotų…
PIRMININKĖ. Klauskite.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). …ir galėtų rinkti, pavyzdžiui, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, teisėjai, galbūt skiriami Seimo, kuriuos mes skiriame į pareigas.
PIRMININKĖ. Klauskite, gerbiamas kolega.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Kaip jūs manote, ar nereikėtų Lietuvoje pereiti prie tokios rinkikų sistemos, tai žymiai atpigintų, supaprastintų pačią… Manau, kad objektyvumas ir rezultatai tikrai nebūtų prastesni, tik geresni.
G. GODA. Ačiū už klausimą. Mano, kaip Rinkimų komisijos nario, patirtis čia jau yra senoka ir gal nelabai jinai man padėtų į šį klausimą atsakyti, o šiaip demokratinės valstybės turi įvairių modelių, kaip rinkimai yra organizuojami, yra įvairių variantų dėl paties prezidento valstybėje statuso ir jo įgaliojimų. Gali būti vienaip, gali būti kitaip, bet dabar tendencijos buvo kitos ir turbūt visuomenei patiko, taip sakykime, kad tiesiogiai renkami merai. Tai tas žingsnis būtų dabar tendencija į kitą pusę, bet, aišku, čia Konstitucijos keitimo klausimas būtų. Jeigu būtų teisinių argumentų, kad taip būtų geriau, tai, aišku, Seimo valia arba referendumo. Tai taip atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas, ruošiasi P. Gražulis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, turiu klausimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo vykdymo. Jūsų nuomonės norėjau paklausti, nes, priėmus nutarimą, yra tam tikros procedūros, per kiek laiko, sakysime, Seimas gali ar turi įgyvendinti tuose nutarimuose nurodytus pasiūlymus, pavyzdžiui, pakeisti įstatymo nuostatas. Tai gali užtrukti, pavyzdžiui, visus metus, o gal… dažniausiai užtrunka ilgiau. Šiuo atveju, jūsų požiūriu, ar nereikėtų įstatymų pakeitimo, kad tie terminai būtų gerokai sutrumpinti, jeigu kalbame apie Konstitucinio Teismo nutarimo vykdymą? Kuo skubiau, o ne keturių mėnesių, dvylikos mėnesių pratęsimas, sakau, labai užtrunka.
G. GODA. Aš, be abejo, pasisakyčiau už kuo skubesnį įstatymų taisymą, kai jie pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai, bet ar koks nors terminų įvedimas Seimo narius kaip nors suvaržytų ir įpareigotų labiau, tai problema yra išsakoma. Konstitucinio Teismo nutarimo tekstas yra aiškus, prieštaravimai nurodyti, tai lyg ir savaime suprantama yra, kad tokia padėtis neturėtų ilgai tęstis, kai veikia teisinė valstybė ir neturi įstatymų, kurie neprieštarautų Konstitucijai. Kažkaip interpretuoja situacijas, aš čia iš savo profesinės patirties, tai ir dabar turime, tarkime, beveik prieš metus paskelbtą Baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimą, bet nematau kol kas jokių iniciatyvų. Prieš tai nustatytus prieštaravimus truko… kol Seimas sureagavo, dvejus metus. Tai negera situacija, bet ar Seimo nariai, pamatę kokius nors terminus, kažkaip kitaip reaguotų, tai čia jau jūsų sprendimai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia P. Gražulis, ruošiasi J. Sabatauskas. Petro… yra Petras. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Jūs gerai žinote, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Jungtinės Tautos yra pasakę, kad yra pažeistos Prezidento R. Pakso teisės. Seimas bandė keisti Konstituciją, pritrūko politinės valios, ir ne vieną kartą, taip pat buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kad jis tą savo klaidą, tai, ko nėra Konstitucijoje, ištaisytų. Kaip žinote, klysti yra žmogiška, pasilikti nuodėmėje – velniška. Ar naujos sudėties Konstitucinis Teismas, neturėdamas politinių ambicijų, negalėtų peržiūrėti to savo nutarimo, ko visiškai nėra Konstitucijoje, niekur nėra Konstitucijoje parašyta, kad apkaltos būdu nušalintas pareigūnas nuo pareigų visą gyvenimą negali eiti pareigų? Pasikvietęs dvasias tokį sprendimą priėmė. Ar jūs negalėtumėte pasikviesti gerųjų dvasių ir priimti, atitaisyti tų blogųjų dvasių priimtą sprendimą?
G. GODA. Tai Teismas priima sprendimus, kai yra atitinkama konstitucinė byla. Taip, pasikviesti vienokias ar kitokias dvasias galima, kai yra iškeltas klausimas, kai Konstitucinis Teismas priima tą klausimą nagrinėti. Bendrai kalbant, mokslas pripažįsta, kad reinterpretavimas yra įmanomas, jeigu yra kokių nors naujų, svarių argumentų, kurių neįvertino Konstitucinis Teismas. (Balsas salėje) Tai čia… Sprendimas dėl žmogaus teisių yra vienas iš argumentų, yra įvardinti kiti argumentai, tai aš negalėčiau niekaip pasakyti, kaip… (Balsas salėje) Be abejo, tai vienas iš argumentų. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Petrai, nesiginčykime! Atsakymą jūs išgirdote. Klausia J. Sabatauskas, ruošiasi V. Gailius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Iš tikrųjų dar vienas pretendentas, kuris dirbo Seimo Teisės departamente ir teikia mums visokeriopą pagalbą savo pastabomis ir pasiūlymais. Aš dėl to labai džiaugiuosi. Iš kitos pusės išversčiau į teisinę kalbą ankstesnį kolegos klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Žmogaus Teisių Teismui priėmus atitinkamą sprendimą, procesas gali būti atnaujintas. Tai aš čia tik šiaip. Kolega galėjo taip paklausti.
O aš noriu paklausti ko kito. Kaip jūs manote, kur yra bausmių griežtinimo riba, nes kol kas čia iš šitos garbingos tribūnos po Baudžiamojo kodekso priėmimo nebuvo nė vieno įstatymo projekto, kuriuo būtų švelnintos bausmės, nes visas bausmes siūlyta tik griežtinti. Kaip jūs manote, kur yra bausmių griežtinimo riba, kad tai nepažeistų žmogaus teisių? Ačiū.
G. GODA. Teisės mokslininkai, kriminologai turbūt nuolat akcentuoja, kad bausmių griežtumas kokios nors tiesioginės įtakos nusikalstamumui valstybėje neturi. Yra toks pajuokavimas dažnai pasakomas: tikras faktas, cituojant šaltinius, kad Londone niekada nebūdavo tiek kišenvagysčių, kaip tą dieną, kai buvo kariami kišenvagiai, nes žiopsodavo minia ir kiti dirbdavo tą darbą. Tai bausmės turi būti protingos ir turi turėti teismai galimybes taikyti sankcijas įvertindami visas aplinkybes. Manau, kad tos iniciatyvos, kai siūloma sugriežtinti dar labiau bausmes, turėtų būti labai pamatuotos ir pagrįstos. Atrodo, kad ta bausmių griežtinimo politika yra pasiekusi savo ribas ir daugiau čia jau sugalvoti griežtesnių bausmių, negu dabar turime, tikrai nėra tokio poreikio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tokia dvejopa nuotaika: džiugu jus matyti čia ir liūdna bus nematyti jūsų kasacinių sprendimų, parašų po kasaciniais sprendimais.
Mano klausimas. Jūs Konstituciniame Teisme iš esmės šalinsite konstitucinį vakuumą. Ar Lietuvos teismai yra aktyvūs inicijuodami kreipimąsi į Konstitucinį Teismą? Ar pakankamai aktyvūs kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, ar vengia dėl jums galbūt žinomų aplinkybių?
G. GODA. Statistiškai žiūrėdami galėtume konstatuoti, kad aktyvumas yra gerokai sumažėjęs pastaraisiais metais, ir čia priežastys įvairios. Gal galima pagirti Seimą, kad įstatymai yra priimami vis tobulesni ir teismams nereikia Konstitucinio Teismo paslaugų. Kita vertus, taip jau kalbantis su teisėjais, kodėl mažai buvo kreipiamasi kažkada, tai vienu metu labai ilga eilė, taip sakykim, laukimo būdavo ir užšaldyti bylą keleriems metams teismai kažkaip nesiryždavo. Buvo pavyzdžių, kad labai gal ir sunku patekti į Konstitucinį Teismą, nes kreipimosi reikalavimai gana aukšti vienu metu buvo, tai manyčiau, kad yra dar tų problemų, dėl kurių galima būtų kreiptis ir iškelti tuos klausimus, todėl galėtų būti aktyvesni.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam kandidatui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Galite atsisėsti.
G. GODA. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aišku, prieš tai frakcijos dar susitiksite su kandidatais ir siūloma svarstyti kovo 14 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-238. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašau, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Neleisite pasisakyti?
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke, už pastabą, lyg ir A. Kubilius norėjo pateikti kažkokią informaciją. Prašau.
12.12 val.
Informaciniai pranešimai
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ačiū, kad leidote paskelbti trumpą pranešimą. Remiantis Seimo statuto 42 straipsniu, Seime yra susikūrusi laikinoji grupė skambiu pavadinimu – „Pro-Ukraine“ grupė. Ją steigiant dalyvavo dabar apie 25 Seimo narius. Grupė rūpinsis, kad kovo 3 dieną Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų bendrame posėdyje patvirtinti du svarbūs Lietuvos paramos Ukrainai planai būtų efektyviai įgyvendinami. Toks pareiškimas yra įteiktas Seimo Pirmininkui. Dar sykį dėkoju už galimybę informuoti Seimo narius. Kas dar norėtų prisidėti, prašome, galima pasirašyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateiktą informaciją.
Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote kvietimą. Gerbiamasis Pirmininke, žodis jums.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-238 (pateikimas)
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo paskelbta, trumpai apie J. Stripeikienę. Tai karjeros teisėja, pradėjusi nuo žemiausios teismo grandies – teisėjo ir pasiekusi Aukščiausiojo Teismo skyriaus vadovo pareigas. Įėjo į pirmojo Aukščiausiojo Teismo, kurį patvirtino Atkuriamasis Seimas, sudėtį. Stovėjo prie nepriklausomos Lietuvos teisės formavimo ištakų, gerai žinomas jos indėlis kuriant ir tobulinant civilistikos įstatymus, atstovaujant Lietuvos teisėjams tarptautiniuose renginiuose ir projektuose.
Giliais ir išmintingais sprendimais, pagarba aukščiausiosioms vertybėms niekada neleido suabejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, teisėjo moralumu. J. Stripeikienės veikla svari ne tik kaip teisėjos, bet ir kaip teisininkės, mokslininkės, visuomenininkės, švietėjos. Teisėjams ji autoritetas dalykinėje srityje, visuomenė ją žino kaip įtaigią ir įdomią lektorę, puikiai žinoma vaikų teisių gynėjams, visada atvira pasidalinti žiniomis ir patirtimi. Prašau palaikyti jos kandidatūrą ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko R. Norkaus pasirinkimą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.
Į šią tribūną kviečiu kandidatę į Konstitucinio Teismo teisėjus J. Stripeikienę. Prašau, žodis jums.
J. STRIPEIKIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Pirmininke, dėkoju už šiltą pristatymą. Seimo nariai, esu Aukščiausiojo Teismo teisėja ir kandidatuoju į Konstitucinį Teismą Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Labai dėkoju jam už išreikštą pasitikėjimą.
Iš tiesų visą gyvenimą dirbu teisėja. Neturiu mokslinio laipsnio kaip mano kolegos. Koks mano požiūris, sakykim, į Konstitucijos santykį su Konstitucija? Kasdieninis, nes ordinarios teisės teisėjas, kiekvieną dieną spręsdamas bylas ir taikydamas teisės normą, pirmiausia turi pasitikrinti, ar atitinka ji Konstituciją, ar jai neprieštarauja. Taigi mano santykis su Konstitucija teisės sistemos hierarchijos požiūriu yra iš apačios į viršų. Šiandien manęs laukia, jeigu jūs patvirtinsite mano kandidatūrą, naujas iššūkis, nes Konstitucinio Teismo teisėjas iš esmės teisinės sistemos hierarchinio principo prasme išaiškina Konstituciją iš viršaus į apačią, ordinarios teisės taikytojams nustato tam tikrus standartus, vertybes, konstitucinius imperatyvus.
Šiuo atveju santykis tokios srities kaip civilinės teisės su konstitucine doktrina yra labai glaudus ir kasdienis, kaip aš jau minėjau. Kodėl? Todėl, kad civilinė teisė iš esmės yra visa teisės sritis, ko neapima kriminalinė justicija arba administracinė justicija. Lietuvoje nėra atskirai šeimos teisės specializacijos ar darbo teisės. Visa tai apima civilinė teisė. Be ordinarios civilinės teisės, daiktinės teisės, nuosavybės, prievolių, sutarčių teisės, paveldėjimo ir, kaip jau minėjau, šeimos, daiktinės, civilinės teisės specialistai turi išmanyti tarptautinę privatinę teisę, visą Europos Sąjungos teisę, nors jinai yra viešoji teisė, tačiau iš tiesų ji reguliuoja daugybę civilinių teisinių santykių. Civilines bylas nagrinėjančių teisėjų profesiniai reikalavimai yra labai aukšti, tam tikra prasme mums tenka būti universaliems. Konstitucinio Teismo formavimo principai arba, sakyčiau, tokia tradicija yra jau nuo pirmojo Konstitucinio Teismo formavimo. Į Konstitucinį Teismą buvo siūlomi du Civilinių bylų skyriaus teisėjai iš Aukščiausiojo Teismo, dabar liko vienas Konstitucinio Teismo teisėjas, kurio įgaliojimai baigėsi, ir aš manau, kad civilinei sričiai Konstituciniame Teisme turėtų vis dėlto atstovauti tie universalūs civilinės teisės specialistai.
Tikiuosi, kad mano kandidatūra galbūt bus jums tinkama atsižvelgiant į tą sudėtingą ir ilgą mano darbą teismuose. Aš išdirbau teismuose 36 metus. Iš tiesų esu pirmojo Aukščiausiojo Teismo teisėja, kurią patvirtino Atkuriamasis Seimas. Dar nebuvo Sausio 13-osios, mes dirbome tuo laikotarpiu, kai vyko Sausio 13-osios dienos įvykiai, ir tokiu būdu žymėjome, kad mūsų valstybė jau funkcionuoja ir dirba visos jos institucijos.
Teko dalyvauti diskusijose arba rengiant projektus pirmųjų nacionalinių teisės aktų, kaip privatizavimo, Teismų įstatymo. Dalyvavau diskusijose, kurį konstitucinį modelį mes turėtume pasiūlyti tautai. Iš esmės dirbo, kaip jūs žinote, su Konstitucijos projektu dvi darbo grupės. Taigi aš labai didžiuojuosi, kad mums pasisekė turėti tokio lygio Konstituciją, kuri yra, aš sakyčiau, Lietuvos teisinės minties didžiausias laimėjimas, nes mūsų Konstitucija yra veiksminga ir jos veiksmingumą patvirtinome mes, ordinarinės teisės teisėjai.
Tikiuosi, kad mano patirtis šalia kolegų, kurie, kaip jie prisistatė, yra visai kitos srities specialistai ir kitokias patirtis turintys, leis mums toliau vystyti Konstitucinio Teismo doktriną ir šitą doktriną dar labiau priartins prie praktinių sprendimų, ir parodys mūsų Konstitucijos veiksmingumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kandidate. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai, pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Gailius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pretendente, kadangi mums teko ne vieną kartą pabendrauti sprendžiant kai kuriuos klausimus, todėl aš neklausiu jūsų, ką piliečiai vadina privilegijomis, o mes ir jūs – nepriklausomumu. Mano klausimai būtų kaip turinčiai didelę patirtį du tokie trumpi. Jūsų požiūris į konstitucines dvasias, kurios kartais būdavo panaudojamos priimant sprendimus. Ir antras dėl Konstitucinio Teismo priimtų finansinių ekonominių sprendimų, kurie užkrauna ilgalaikių problemų valstybei. Koks jūsų požiūris tokiais kardinaliais klausimais?
J. STRIPEIKIENĖ. Ačiū jums už klausimus. Pirmiausia norėčiau galbūt išgelbėti tą tokiais sąmokslais apipintą žodį „dvasia“. Iš tiesų teisės dvasia yra Š. Monteskjė teorija, tai yra garsaus prancūzų teisininko paskleista idėja, iš esmės tai yra teisės turinys, teisės reguliavimo esmė. O mes šitą žodį „dvasia“ kažkodėl padarėme tokį spekuliatyvinį. Manyčiau, kad aš, kaip teisininkė, negalėčiau prisidėti prie tokio teisės turinio ar esmės neigimo. Mano būtų tokia pozicija. Sakymas, kad čia remiamasi dvasiomis, priimant sprendimus, gal yra per lengvas požiūris į tokį sudėtingą darbą, kurį atlieka Konstitucinis Teismas.
Dėl kito jūsų klausimo. Aš noriu pasakyti, kad yra įvairiausių manymų, ar gali net ordinarios teisės atstovai, kaip tik civilinės teisės specialistai, nagrinėti komercines bylas, pavyzdžiui, yra klausimas. Jeigu mes žinome vien iš garsiausių komercinių teismų Olandijoje, Roterdamo komercinis teismas, jo sudėtyje yra ekonomistų, fizikų, o bendroje sudėtyje teismų teisininkų yra mažesnė dalis negu ekonomistų, finansininkų, fizikų ir t. t. Sakykime, kad ir Prancūzijos kasacinio teismo Komercinių bylų skyriaus, kurį sudaro 18 teisėjų, pirmininkas yra ekonomikos mokslų daktaras. Aš nemanyčiau, kad mes galime lygiuotis iš karto į tokias dideles valstybes, bet yra mūsų pajėgumų galimybės. Būtų puiku, jeigu mes turėtume specializuotus šeimos teisės teismus, gal šiandien būtų mažiau klausimų dėl vaikų teisių apsaugos. Kad turėtume specializuotus darbo teisės teismus, vėl būtų visai kita padėtis. Tačiau šiuo atveju mes turime, kaip aš sakiau, tik plačiai suprantamą civilinę teisę ir ją nagrinėja teisėjai, kurie turi tą universaliąją patirtį, bet nesispecializuoja ir neturi gilaus šių klausimų supratimo. Čia yra mūsų valstybės situacija.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Klausia V. Gailius, ruošiasi A. Anušauskas. Primenu, kad klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano laiko truputį nugvelbėte, bet nieko. Gerbiamoji pranešėja, 2007–2012 metais vadovavote Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriui. Jūsų nuomone, ar kasacinių bylų atrankos procedūra veikia skaidriai? Ar atrankos procedūra yra tinkama ir ar nepadarome klaidų atrinkdami nereikšmingas, o pamiršdami reikšmingas kasacinei instancijai civilines bylas? Mano iniciatyva buvo vertinti šią procedūrą. Yra Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kad keisti kažką reikia. Jūsų, kaip penkerius metus vadovavusios skyriui, nuomonė man yra svarbi.
J. STRIPEIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, mūsų teisinė sistema suformuota taip, kad kasacinis teismas yra išimtinė instancija. Iš esmės piliečių lūkesčiai yra tokie, kad jie tikisi visi patekti į kasacinį teismą. Tačiau tokių lūkesčių mes pateisinti negalime dėl to, kad žinote, kokio skaičiaus ir dydžio yra bylos ir kokio lygio klausimai. Civilinių bylų skyriuje yra tik teisės klausimai, fakto klausimų nes nenagrinėjame. Tas lemia ir atrankos pagrindinį tikslą – atrinkti valstybei reikšmingą teisės klausimą. Šita sistema yra įtvirtinta mūsų Civilinio proceso kodekse. Iš esmės yra įstatymų leidėjo valia šitą normą keisti ir pakeisti atrankos sistemą, jeigu mato, kad ji neatitinka piliečių lūkesčių. Tai yra jau jūsų, įstatymų leidėjų, valioje.
Kaip aš vertinu šitą atrankos sistemą? Mes esame diskutavę su daugelio šalių teisėjais, aukščiausiųjų teismų teisėjais dėl šios sistemos. Vieni laikosi, kad galbūt reikia, kad ta iš tikrųjų (…) sistema turi egzistuoti. Tą patvirtina visos teisinės sistemos. Bet klausimas kaip? Vieni sako, kad reikia daugiau motyvuoti, kiti sako, kad iš viso kasacinis teismas atsirenka teisės problemą ir ją išanalizuoja neaiškindamas, kodėl būtent tą ar kitą problemą. Pavyzdžiui, Vokietijos aukščiausiajame teisme yra atranka be motyvų, o Lenkijos konstitucinis tribunolas nurodė, kad reikėtų motyvuoti. Čia yra valstybės pasirinkimo reikalas. Galima dėl šios CPK normos kreiptis ir į Konstitucinį Teismą. Asmeniškai aš toliau savo pozicijų nenorėčiau ir sakyti, nes gali atsitikti, kad gali tekti šį klausimą nagrinėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Tiesiog reikėtų spėti per dvi minutes atsakyti.
Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kandidate, jūs, kaip 27 metus nepriklausomos Lietuvos teismuose dirbanti, turite didelę patirtį. Bet šiuo atveju mano klausimas apie vertinimus. Kiek žinau, jūs prieš porą metų buvote tarp vertintojų teisėjų vadinamojo baliaus dalyvių, kur buvo pripažinta… Čia Kaišiadorių rajone, jeigu priminsiu.
J. STRIPEIKIENĖ. Nebeprisimenu.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš jums priminsiu, nes jūs buvote toje komisijoje, ar kaip ten, Teisėjų taryboje kartu su A. Simniškiu. Ir buvote priėmusi sprendimą, kad teisėjo elgesyje galima įžvelgti Teisėjų etikos kodekso normų pažiedimo požymių. Tikiuosi, prisiminėte tą klausimą.
J. STRIPEIKIENĖ. Čia yra administracinio pobūdžio veikla.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, bet mano klausimas ne apie tai. Kartais teisėjai padaro įvairių pažeidimų, kai kuriems tenka ir atsistatydinti.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jūsų požiūris, kiek teisėjai turi…
PIRMININKĖ. Kodėl jūs išjungėte? Laikas, supratau, bet paklausti reikėjo suteikti galimybę. Gerbiamoji mano sekretoriato padėjėja, leiskite paklausti A. Anušauskui.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš pabaigsiu. Jūsų požiūris į teisėjų etikos reikalavimų vykdymą, t. y. kiek tai turi būti automatiškai, pats teisėjas turi priimti garbingą sprendimą ir negaišinti įvairių tarybų, komisijų laiko ir pasitraukti iš tų pareigų?
J. STRIPEIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo nary, iš esmės jūs ir atsakėte į klausimą. Aš pritarčiau šitai situacijai, kad kiekvienas teisėjas yra atsakingas ir jis turėtų spręsti iš karto pats, kaip reikia vertinti savo elgesį. Bet yra visokių situacijų. Ir tas situacijas mūsų Teismų įstatymas yra jau sudėliojęs, tai yra ir Etikos komisija, sudaromos tyrimų komisijos, jūs priminėte, kurioje aš dalyvavau. Taip pat yra Garbės teismas ir t. t. O Aukščiausiojo Teismo teisėjams yra ta pati procedūra kaip ir Seimo nariams – apkalta. Ar prieiti iki tokių procedūrų, turbūt pats subjektas, patekęs į tokius procesus, turi spręsti ir elgtis atsakingai. Aš pritariu jūsų pozicijai, kad jis turėtų pirmiausia pats spręsti. Aš pritariu jūsų pozicijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pretendente į Konstitucinio Teismo teisėjas! Šventoji dvasia yra labai kilnus dalykas. Kaip jūs žinote, kada Kristus įžengė į dangų, apaštalams atsiuntė Šventąją dvasią, kad jie gyventų tiesoje ir turėtų jėgų ginti tikėjimą. Bet svarbiausia, kad Konstitucinis Teismas kreipėsi, man atrodo, į piktąsias dvasias ir taip pat juos apšvietė kitokiu būdu. Mano praktiškas klausimas tas pats. Jeigu yra Strasbūro teismo sprendimas, pagal bendrą praktiką teismai peržiūri savo sprendimus po Strasbūro, t. y. Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Ar Konstitucinis Teismas… Ar gali būti didesnis pagrindas Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kad pažeistos teisės, taip pat yra Jungtinių Tautų sprendimas, kad pažeistos teisės, ir žinant, kad Seimas niekada neturės politinės valios ištaisyti Konstitucinio Teismo priimtą absurdišką, pasakysiu, sprendimą, negali devyni žmonės patys paimti, susitarti ir ištaisyti šitą klaidą, pasikvietę šventąją dvasią?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, klauskite ir nepykite.
J. STRIPEIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu jūsų situaciją ir kaip jūs tai… Aš atsakysiu labai paprastai. Konstitucijos doktrinos keitimo pagrindai yra griežti ir numatyti. Keičiantis Konstitucinio Teismo sudėčiai, kaip ir bet kurio teismo sudėčiai, pati teismų praktika automatiškai dėl to nekinta, jūs tai žinote. Toks ir būtų mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi I. Degutienė. J. Sabatauskas klausia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirma, noriu padėkoti gerbiamai pretendentei už pagalbą tobulinant Civilinį kodeksą, dabar visai neseniai, praėjusią savaitę jūs mums, komitetui, tikrai suteikėte didelę pagalbą savo patarimais, savo įžvalgomis.
O dabar noriu paklausti dėl individualaus konstitucinio skundo. Beje, šiandien narių grupė įregistravo iniciatyvą, kad dėl to būtų keičiama Konstitucija. Kaip jūs manote, sprendžiant priimtinumo klausimus Konstituciniame Teisme, ar negalėtų to klausimo spręsti ne visas teismas in corpore, kaip dabar tai daro, o kolegija? Taip, kaip daro Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, trijų teisėjų kolegija sprendžia, ar priimtinas vienas ar kitas kreipimasis į Konstitucinį Teismą?
J. STRIPEIKIENĖ. Aš manyčiau, kad toks mechanizmas būtų racionalesnis, ir, jeigu bus patvirtintas konstitucinio individualaus skundo mechanizmas, Konstituciniam Teismui, be abejonės, padaugės darbo. Daug darbo bus. Turint… kad tai būtų produktyviau, efektyviau, operatyviau, iš tiesų trijų teisėjų kolegija galėtų spręsti individualaus skundo priėmimo klausimą. Iš tikrųjų tai būtų greičiau. Paprasčiausiai operatyvumo principo įgyvendinimas būtų tokiu būdu. Aš priimčiau tokią poziciją. Juo labiau kad yra tam tikros patirties.
O dėl individualaus skundo sakyčiau taip: mūsų Konstitucijoje yra įtvirtintas vienas labai svarbus principas dėl Konstitucijos tiesioginio taikymo. Tačiau teismų praktikos, kad būtų taikoma tiesiogiai Konstitucija, mes turime nedaug. Kodėl taip yra? Aš manyčiau, kad tiesiog šis mechanizmas nėra iki galo gerai suprastas ir tai nėra įgyvendinta. Net advokatai, kreipdamiesi dėl atskirų piliečių teisių gynybos, nesiremia, kad būtų taikoma tiesiogiai Konstitucija, nors konstitucinėje doktrinoje gali būti kur kas didesnio ir aukštesnio lygio apsauga. Štai individualaus skundo atsiradimas tam tikra prasme priartintų Konstituciją ir jos veiksmingumą prie mūsų piliečių. Aš pritarčiau individualaus skundo įteisinimui mūsų konstitucinėje teisėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi A. Matulas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pretendente, tikrai pirmiausia noriu pasidžiaugti ir palinkėti jums sėkmės, nes tikiuosi, kad tikrai būsite išrinkta į Konstitucinio Teismo teisėjus. Ir, natūralu, noriu paklausti klausimo, kuris sklando ir pas mus Seime. Ar jums neatrodo, ar reikėtų ir būtų būtinybė šiuo metu keisti kai kuriuos Konstitucijos straipsnius, ar yra tokia būtinybė ir tokių klausimų, kur reiktų keisti Konstituciją? Ir, papildant šitą klausimą, ar jums neatrodo, kad kuo ilgiau ir stabiliau Konstitucija bus tokia, kokia Konstitucijos tėvų buvo sukurta, ilgai diskutuota ir priimta, tol visiems Lietuvos piliečiams bus aiškiau ir suprantamiau? Ačiū.
J. STRIPEIKIENĖ. Aš manau, kad pagrindinis mūsų valstybės pamatinis aktas turi būti keičiamas labai atsakingai. Tada, kada reikia, būtina, reikalinga demokratinėje visuomenėje. Ir kad tai būtų labai pagrįsta. Nes jis yra visų mūsų pamatinių teisių stabilumo garantas. Aš manau, kad didžiausia vertybė yra Konstitucijos stabilumas. Nėra čia ieškoti daug kur pavyzdžių. Žinote, Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucija kiek teturi pataisų, o galioja per 200 metų. Mūsų Konstitucija iš tikrųjų yra veiksminga. Paprastai sakant, pasisako. Ir jos keitimas gali tiesiog išbalansuoti tą visą konstitucinę tvarką, kuri paremta mūsų Konstitucija. Aš už tai, už Konstitucijos stabilumą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama teisėja, daugėja atvejų, kada tiesiog Konstitucinio Teismo nutarimai nėra įgyvendinami, kiek aš suprantu ir turiu patirties. Jau yra keliolika nutarimų, kurie arba iš dalies, arba visai neįgyvendinami. Vienas iš jų – 2013 metų dėl sveikatos apsaugos. Štai nei Vyriausybės plane, nei priemonių plane vėlgi nenumatoma daryti, kad tas nutarimas būtų įgyvendintas. Buvusi valdžia trejus metus delsė, nieko nedarė. Kaip jūs manote, kas ir ką turi daryti, kad vis dėlto tokių dalykų nebūtų? Labai gerai, kad yra ir girdi Prezidentės vyriausia patarėja, bet kaip jūs manote, ar toleruotina demokratinėje valstybėje tokia tvarka, kada Konstitucinio Teismo nutarimai iš esmės yra laikomi niekiniais?
J. STRIPEIKIENĖ. Aš noriu dar kartą priminti, kad mūsų Konstitucijoje yra įtvirtintas dar vienas ypač svarbus principas, kurio galbūt mūsų valstybės istorijoje niekada mes ir neturėjome, – tai valdžių pasidalinimo principas. Šis valdžių pasidalinimo principas nereiškia, kad viena valdžia turi tiesiog nesiskaityti su kita valdžia. Taip.
Teisminė valdžia yra, taip sako, sprendimai nevykdomi teismų. Žiūrėkime, neįvykdomi ir ordinariųjų teismų sprendimai. Netgi yra išaiškinta priešingai, negu teismas nutarė. O Konstitucinio Teismo nutarimai tiesiogiai yra įpareigojimas įstatymo leidėjui. Ką aš daugiau galiu pasakyti? Tą atsakė mano kolega Goda. Aš galiu tik tiek pridėti. Ir iš tiesų Konstitucinio Teismo nutarimus reikia įgyvendinti kiek galima greičiau ir operatyviau. Dar kartą patvirtinu – tas yra Konstitucijos veiksmingumo pagrindas. O dabar laikytis kokių nors terminų… Ar būtina laukti kokių nors terminų, kokių nors laikotarpių? Jeigu yra galimybė, reikia iš karto ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Ar tai būtinai reikia įstatymu dar kartą numatyti? Per kiek laiko, nuo kada, kaip? Aš manau, tai tam tikru požiūriu yra sumenkinimas konstitucinio nutarimo. Niekiniu jo iš tiesų niekas nelaiko, bet nevykdymas reiškia tam tikra prasme niekinis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji kandidate į Konstitucinio Teismo teisėjus Janina Stripeikiene, už atsakytus klausimus. Galite atsisėsti. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 14 dieną. Jūsų susitikimai frakcijose pagal numatytą grafiką.
12.37 val.
Savaitės (2017-03-13–2017-03-17) – 2017 m. kovo 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Noriu paskelbti rezervinį darbotvarkės klausimą – Savaitės, prasidedančios kovo 13 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, paprašysiu dėmesio. Numatomi du posėdžiai – 14 ir 16 dieną. Darbotvarkė visiems yra žinoma, matyta ir buvo pristatyta išplėstiniame komitetų pirmininkų ir frakcijų vadovų susitikime. Ar turite kokių nors pastebėjimų dėl šių?
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamas Pirmininke, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Palionis. Yra A. Palionis. Jūsų kortelė ar įdėta? Per šoninį mikrofoną gal galite? Kažkas ten įstrigo.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau pasiklausti dėl 16 dienos darbotvarkės. 12 valandą yra numatyta Miškų įstatymo pateikimai. Yra daugiau iniciatyvų. Ir mano yra įregistruotų projektų, ir kitų Seimo narių, tai turėtų būti įtraukti ir tie projektai.
V. PRANCKIETIS. 12 valandą…
PIRMININKĖ. Taip, iš tiesų Pirmininkas tikriausiai jau suras ir pagal numerį. Mano žiniomis, tikrai yra įrašytas grupės Seimo narių. Patikslinsime.
V. PRANCKIETIS. 344. Koks ten buvo?
PIRMININKĖ. 1-11 klausimas. Taip, tikslina Sekretoriatas.
V. PRANCKIETIS. Yra įrašytas 1-11 klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, darbotvarkėje antradienį trečiu kompleksiniu klausimu yra numatytas Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso svarstymas. Yra nurodyti numeriai 288, 289. Komitetas sujungia ir Civilinio kodekso… Svarstė kartu kitą projektą 322, o proceso 323… Čia turbūt nebūtina minėti, ar čia aš ko nors nesuprantu, kad bus du projektai?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaip mane patikslino Sekretoriatas, aš, padėdama Pirmininkui, noriu pasakyti, kad kai bus įregistruota išvada, tada Sekretoriatas viską sujungs ir padarys viską taip, kaip jūs sakėte.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau. Daugiau klausimų nėra? Ačiū, Pirmininke. Ar galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Seniai balsavome, prašom balsuoti.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta.
12.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-430 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-430, Seimo nutarimas „Dėl M. Basčio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento išvada dėl M. Basčio galėjimo arba, tiksliau, negalėjimo susipažinti su visiškai slaptais dokumentais, pareiškiau viešą nuomonę, kad M. Bastys turėtų trauktis. Gavome jo prašymą, kuriuo jis informuoja, kad atsistatydina iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pateikimas. Kažkas suklydo. Jau viskas, Pirmininke, pristatėte? Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, žinoma, reaguota labai staigiai, puiku, tačiau turiu du klausimus. Pirmas klausimas. Ar ta informacija kokiu nors kitu pavidalu, kaip antikorupcinis vertinimas, nebuvo pasiekusi paskyrimo metu, tuo metu, kai prieš porą mėnesių buvo teikiama kandidatūra?
Antras klausimas. Tame dokumente kalbama ir apie finansinį tarpininkavimą skiriant tokio P. Vojeikos pinigus, cituoju: „Suteikti paramą K. Smirnovo kovos menų mokyklai.“ Parašyta, kad jokie kiti asmenys, išskyrus K. Smirnovą, nėra gavę finansinės paramos. Jūs tikslinote šituos žodžius, ką tai reiškia?
V. PRANCKIETIS. Pirmas klausimas koks buvo? Anksčiau nebuvo jokios informacijos, ne. Paskiriant nebuvo informacijos.
Antras klausimas. K. Smirnovo vakar klausiau apie… Nematau, ar yra? Kadangi jį paminėjot, tai jis ir atsakys.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galiu? Sveiki.
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai, mes leisime atsakyti K. Smirnovui.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Buvo paminėta pavardė… Niekur nėra draudžiama palaikyti politinį oponentą rinkimuose. Kai aš vadovavau savo sporto mokyklai, mes esame gavę paramos iš tūkstančio įmonių. Įstatymai to irgi nedraudžia. O ar Mindaugas tarpininkavo, ar netarpininkavo, tai aš nežinau. Mes rašome tiesiai organizacijoms ir kreipiamės su savo projektais, kad jie mus paremtų. Ar jis padėjo, ar nepadėjo, jis turėtų atsakyti į tuos reikalus…
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Aš pratęsiu atsakymą. Kadangi vakar tuo domėjausi, tai ta parama buvo 2007 ar 2008 metais. Klausiau, kada buvo pareikšta ta parama rinkimuose. Ne šiemet.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti J. Razma. Ruošiasi J. Olekas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmas dalykas, dėl tos pažymos, kurią jūs gavote. Ar ją galima padėti į Seimo specialiąją raštinę, kad ir kiti Seimo nariai, turintys teisę dirbti su slapta informacija, su ja galėtų susipažinti, ar tik jums išskirtinai skirta ir VSD nenumato tokios galimybės? (Balsai salėje)
Antra mano klausimo dalis. Jeigu dabar, kaip tikimės, priimsime tą sprendimą dėl pavaduotojo atleidimo, ar negalėtume grįžti prie mano kelto klausimo, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų galėtų būti vienu mažiau? Jūs visada akcentuojate lėšų taupymą. Dabar po šito teikimo, aš manau, ir Socialdemokratų frakcija nebedrįs reikšti kategoriškų pretenzijų, kad jiems priklauso ta vieta, nes jie šiek tiek susikompromitavo su buvusiu teikimu ir jums sukūrė problemų. Gal galima sustoti prie keturių pavaduotojų?
V. PRANCKIETIS. Atsakau į pirmąjį klausimą. Tai nėra slapta pažyma ir ji netgi klaidžioja viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje. Galite susipažinti.
Dėl antrojo klausimo turėtų būti ir socialdemokratų sprendimas dėl to, ar reikia jiems šios pareigybės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Skardžius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, aš jums iš dešinės.
V. PRANCKIETIS. Aš galvoju, atsiprašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Mano klausimas bus iš dviejų dalių. Iš tikrųjų tą pažymą, kurią gavote, gavote jūs, nes kas klaidžioja viešumoje ar žiniasklaidoje, nežinia, ar pažyma panaši į pažymą.
V. PRANCKIETIS. Kopija.
J. OLEKAS (LSDPF). Kopija tikra, uždėti antspaudą reikėtų. Aš noriu paklausti. Ne pirmas Seimo narys yra prašęs galimybės dirbti su įslaptinta informacija. Ar visada šios pažymos ateidavo per BNS agentūrą, kaip dabar sakote, kopija tikra klaidžioja, ar kokia yra mūsų tvarka, kaip ta informacija pasiekia? Dažniausiai pildome paraišką leidimui ir tą darome per slaptą skyrių. Ar visa medžiaga po to ateina būtent tuo viešuoju keliu? Ačiū už atsakymą.
V. PRANCKIETIS. Medžiaga ateina viešuoju keliu ir visiškai neturi jokio grifo, jokio įslaptinimo. Aš gavau ją jau atplėštą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, mes esame įstatymus leidžianti institucija, tai mums ką nors teikiant privalu turėti įstatyminį pagrindą. Aš norėčiau sužinoti, gerbiamas Pirmininke, vadovaujantis kokiu Statuto straipsniu ar dar kokiu nors dokumentu reiškiamas nepasitikėjimas Seimo vicepirmininku M. Basčiu? Jeigu galėtumėte nurodyti pagrindą šio teikimo, būčiau labai dėkingas. Aš tokio neradau.
V. PRANCKIETIS. Gerai. Matyt, nelabai įsigilinote į potvarkį, į dokumentą (atrodo, yra 22 potvarkis), kuriame yra nurodytos pareigybės, kurioms koks reikalingas slaptumo lygmuo. Ten yra įrašyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojams privalu turėti „Visiškai slaptai“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi P. Čimbaras.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, iš tiesų negalite pasakyti, kad nebuvote įspėtas, nežinojote, nes pristatant kandidatūrą jau buvo tokių užuominų, kad galbūt gali būti tokių problemų su Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymomis, nes anksčiau sklandė informacija apie gerbiamo M. Basčio tam tikrus kontaktus su energetikos įmonėmis. Aš norėčiau jūsų paklausti. Šiuo metu gal daugiausia atsakomybės tenka Socialdemokratų frakcijai, kadangi jie pasiūlė, jie turi prisiimti tą atsakomybę, manau, kad turėjo žinoti, kad gali kilti problemų. Ar nemanote, kad kuo anksčiau reikėtų visiems Seimo nariams pereiti tą filtrą, nes iš tiesų svarbu, kad parlamentarai galėtų dirbti su slapta informacija, ir galbūt tai turėtų būti privaloma visiems?
V. PRANCKIETIS. Kaip jūs ir paminėjote, gandais mes neturėtume vadovautis, turėtume vadovautis kokiais nors dokumentais. Siūlymo metu buvo, kaip jūs minėjote, gandai, tai nėra pagrindas svarstyti.
Dėl visų patikrinimo. Nėra tokio poreikio. Yra nustatyta, kad Seimo komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų pirmininkai ir Seimo Pirmininko pavaduotojai turi gauti leidimą. Jeigu būtų išskirtinis atvejis – reikėtų bet kuriam Seimo nariui susipažinti su slapta informacija, kaip pareigas užimantis asmuo turėčiau prašyti VSD suteikti tam žmogui, tam Seimo nariui tokią galimybę. Visų patikrinti, deja, ir VSD neturi galimybės, nes ir dabar tikrinimas vyksta turbūt ne mažiau kaip 40 dienų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi J. Sabatauskas.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti. Aš niekaip nesupratau, pagal kokį potvarkį viskas buvo padaryta, nes tikrai nėra aišku ir man tikrai kyla abejonių, nes, ko gero, galima bet kokį potvarkį parašyti ir taikyti bet kokius reikalavimus. Turi būti aiškumas. Seimo nariai nori sužinoti, pagal kokį konkretų potvarkį ir ar jis atitinka Statutą?
V. PRANCKIETIS. Jis atitinka Statutą. Seimo Pirmininko potvarkis Nr. 22. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gal galime toliau tęsti atsakymus į klausimą, o Sekretoriatas suras jums konkretų…
V. PRANCKIETIS. Parašys suradę, kokiu pagrindu yra suteikiama… Seimo Pirmininko potvarkiu. Ir visada taip buvo. Seimo Pirmininkas rašo potvarkį, kad tokioms ir tokioms pareigybėms būtų suteikta tokia slaptumo žyma. To potvarkio numeris buvo 22, jeigu jūs klausiate dokumento numerio. (Balsai salėje) Taip, pagal įstatymą.
PIRMININKĖ. Galime pagarsinti, kad Valstybės paslapčių įstatymas iš tikrųjų tai nustato ir ten yra žodelis „reikia“ pažymos užimant tokias pareigas. (Balsai salėje) Nesiginčykime! Bet kadangi jau yra ir Seimo nario raštas, tai yra pareiškimas…
Toliau Pirmininkas atsako į klausimus ir sakiau, kad galės paklausti J. Sabatauskas. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, iš tiesų toks naujas negirdėtas dalykas. Iki tol nesu girdėjęs apie tokius įpareigojimus Seimo nariams. Kas atsitiktų, jeigu Seimo komiteto pirmininkas arba pavaduotojas neprašytų leidimo dirbti su slapta informacija, nes motyvai labai aiškūs: visi Seimo priimami teisės aktai, įstatymai yra vieši. Priimant įstatymus Seimo narys turi laisvą mandatą. Niekas negali jo įpareigoti balsuoti vienaip ar kitaip. O kad frakcijos susitaria, tai jau kitas dalykas.
Taigi įstatymai ir visi kiti Seimo priimami teisės aktai yra vieši. Yra tam tikrų komitetų, kuriuose iš tikrųjų gaunama informacija sudaro, turi tam tikrą slaptumo laipsnį pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, ar visiškai slaptai, ar slaptai, ar konfidencialiai, ar riboto naudojimo. Paprastai tokios pažymos būna su žyma „riboto naudojimo“ arba „konfidencialiai“.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Juliau Sabatauskai, jūs seniai turėjote paklausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas jau nuskambėjo. Aš tik jį iliustruoju įstatymo normomis. Kas atsitiktų, jeigu Seimo komiteto pirmininkas ar pavaduotojas neprašytų leidimo dirbti su slapta informacija, nes jo komiteto darbe galbūt nebūna tokios informacijos? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Neturėtų teisės dirbti, jeigu būtų tokia slapta informacija.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, jūsų laikas atsakyti baigėsi. Ar Seimo nariai norėtų pratęsti, ar su?.. (Balsai salėje) Ne. Sutariame, kad Seimo Pirmininko atsakymų į klausimus laikas baigėsi.
Kolega D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną. Pirmininke, ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Įjungėte? Aš labai trumpai dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo. Kolegos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas imperatyviai nurodo… Čia ne dėl paslapčių. Paprasčiausiai Valstybės tarnybos paslapčių įstatymas reglamentuoja… (Balsas salėje) Klausykite, aš užbaigsiu. Ten pasakyta, kad pareigybių sąrašą nustato pats Pirmininkas, kokio slaptumo žymos tam tikrai pareigybei reikia. Tai yra vieni komitetai gali dirbti su visiškai slapta informacija, kiti – slapta, kiti – riboto naudojimo. Esmė ta, kad yra tik vienas neatitikimas, kurį reikėtų čia tvarkyti, nes paprastai valstybės tarnautojas, užimdamas tam tikras pareigas arba laimėjęs atranką ar konkursą, tų pareigų negali eiti tol, kol nepereina patikrinimo procedūros. Valstybės tarnautojas. Čia aš apie valstybės tarnautojus.
Jeigu dabar yra tam tikros pareigybės ir pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą reglamentuota irgi, negalima žiūrėti tiesmukiškai. Čia buvo iš tiesų ir teismų praktika dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio, kad riboto naudojimo informacija buvo nepripažinta įslaptinta informacija ir dėl jos leidimo atėmimo pagal 151 straipsnį buvo labai daug diskusijų ir vėliau pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad…
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji, gal netęskime diskusijų per šoninius mikrofonus ir triukšmo. Suprantame jūsų emocijas, gerbiami socialdemokratai. Elkimės oriai!
Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia tiems, kurie nerimsta dėl teisinių procedūrų, noriu priminti, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, 13 straipsnio 4 dalį Seimo Pirmininkas turi pareigą ir įgaliojimą nustatyti sąrašą Seimo pareigybių, kurioms turi būti suteikiami… kurie turi teisę kreiptis dėl atitinkamų leidimų. Čia yra viena pusė.
Bet, gerbiami socialdemokratai, mes kalbame ne apie procedūras. Mes kalbame apie konkretų asmenį, dėl kurio yra pateikta pažyma, su visais jo ryšiais, su visais jo įsipareigojimais ir kitais dalykais, ir čia yra jau ne procedūrinis klausimas, o esminis klausimas. O jūs bandote mus įvelti į… Net kolega J. Sabatauskas bando kalbėti apie kažkokias procedūras. Taigi ne apie procedūras kalbame.
Šiuo atveju aš tikrai noriu pasveikinti Seimo Pirmininką dėl jo ryžtingo sprendimo, nes kitokiu atveju iš tikrųjų būtų labai labai keista situacija, kai Seimo vadovybėje toliau tęstų darbą asmuo, apie kurį Saugumo departamentas, remdamasis jam suteikta teise ir atsakomybe, paskelbė labai aiškius duomenis. Apie ką mes čia kalbame? Aš siūlau iš viso baigti visas diskusijas. Yra pareiškimas, yra sprendimas, balsuojame, ir taškas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, rytoj iškilminga diena – minėsime Kovo 11-ąją. Išvakarėse kalbėti apie tai, kad mes tampame kažkokia pažymomis valdoma valstybe, yra tiesiog nesuprantamas dalykas, kad ir kaip džiaugtųsi konservatoriai. Valstybės tarnyba, Valstybės tarnybos įstatymas. Aš noriu priminti tai, kad vis dėlto Seimo narys turi laisvą mandatą ir čia yra Tautos atstovybė. O jeigu reikia kam naudoti tas pažymas, aš pradėčiau nuo to, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas neturi teisės dirbti su slapta informacija. Pamenate visą tą skandalą? Noriu priminti konservatoriams, ponui A. Kubiliui, R. Masiulis, „Klaipėdos naftos“ direktorius, dar iki tapdamas ministru, neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija, vadovavo objektui, įtrauktam į nacionalinio saugumo sąrašą, sudarė sutartį su LITASCO įmone, su „Lukoil“ kompanijos specialia… (Balsai salėje) Kartu su jumis, tai buvo nuo 2012 m. spalio 1 d., trejus metus ten rusai siautėjo, valdė nacionalinio saugumo objektą. Netaikykime dvejopų standartų.
Noriu priminti, gerbiamas Pirmininke, jūsų mandatas yra toks pat, kaip kiekvieno iš mūsų, laisvas ir nepriklausomas. Ir aš nenoriu, kad parlamentas virstų, sakykime, kokių nors manipuliavimų, pažymų įkaitais. Tą matėme praėjusias kadencijas, kai buvo manipuliuojama be teisės apsiginti, išsiplauti savo mundurą, kiti parlamentarai jau iškeliavo anapilin, tad negriaukime parlamentinės valstybės sąrangos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kadangi buvo paminėta Pirmininko pareigybė, Pirmininkas atsako.
V. PRANCKIETIS. Labai paprastai: M. Bastys pats parašė prašymą žymai gauti, viskas.
PIRMININKĖ. Taip, kolegos, kadangi tai yra Seimo nutarimas, įvyko pateikimas, nuomonė už, nuomonė prieš, pagal Statutą reikia balsuoti po pateikimo. Kas pritariate Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektui po pateikimo, prašome balsuoti. Po to skelbsime svarstymą.
Dėkojame. Balsavo 96 Seimo nariai: už balsavo 81, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijos. Prašau atidaryti. Diskusijoje kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu E. Gentvilą. E. Gentvilo nematau. J. Sabatauskas. Ateina! Atsiprašau, Juliau, ateina E. Gentvilas. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Manau, ši situacija verčia pamąstyti ir apie tam tikras tvarkas ar ne visai optimalias tvarkas. Pavyzdžiui, kas gali garantuoti, kad dabar Seimo Pirmininkas arba frakcija pasirinks dar vieną kandidatą, jam bus pritarta, paaiškės, kad jis iki šiol neturi leidimo dirbti su visiškai slapta informacija, paskui paaiškės, kad ir negali gauti tokios, ir vėl mes turėsime tokią pat krizę.
Šiandien su savo frakcijos nariais kalbant paaiškėjo, kad dalis jų kreipėsi prašydami leidimo dirbti su įslaptinta medžiaga ir jiems nebuvo duodama – na, jums nereikia. Mano manymu, nereikia laukti situacijos ir dienos, kai prireiks skristi į Afganistano karines bazes, reikės gauti leidimus lankytis kokiame nors pasitarime, kuris galbūt bus pirmadienį rengiamas, ir niekas nebespės išduoti tokio leidimo, kadangi procedūra vis tiek keletą dienų užtrunka. Mano manymu, reikia kalbėti apie tai, kad Seimo nariai, kurie nori, kreipiasi kadencijos pradžioje ir, nepriklausomai nuo šiuo metu jų einamų pareigų, jie turi gauti leidimą arba negauna šio leidimo. Priešingu atveju tokių situacijų mes galime neišvengti ir ateityje.
Dar viena pastaba. Jeigu M. Bastys iki šiol dirbo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, praėjusioje kadencijoje, dabar sakoma, kad komitetų pirmininkai turi turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, kaip čia buvo praėjusioje kadencijoje? Retorinis klausimas.
Ir dabar dėl paties M. Basčio situacijos. Vertinu Mindaugo apsisprendimą pasitraukti iš einamų pareigų, tik nesu kategoriškas, bet nesu ir tikras, ar tai tikrai visiškas atsakomybės prisiėmimas. Man atrodo, kad yra problemų, matant medžiagą, kuri tikrai nėra įslaptinta, yra pasakyta, esant reikalui, na, supraskime, jeigu būtų kokia tyrimų komisija, VSD pasirengusi pateikti ir visokius įslaptintus dokumentus. Tačiau susiklosčiusi situacija yra tokia: M. Basčio susitikimai su daugeliu asmenų nebuvo vienkartiniai, nebuvo atsitiktiniai. Aš neatmetu galimybės ir apie save galvodamas – gal, maža ko, su kokiu nors mafiozu yra tekę sėdėti, pažinau – nepažinau, kalbėti – nekalbėti, įsipareigoti – neįsipareigoti, man tokie dalykai nežinomi, bet galbūt kas nors užfiksuoja. Šiuo atveju tai nėra vienkartiniai ir atsitiktiniai susitikimai, jie yra daugiau ar mažiau reguliarūs, kryptingi, tariantis dėl kokių nors darbų atlikimo ir padedant realizuoti vienus ar kitus prašymus.
Beje, aš nepastebiu ir nesakau, kad tie prašymai būtų kokie nors neteisėti ar nusikalstami. Aš tų dalykų neįžvelgiu, gal per mažai informacijos. Tačiau toks daugkartinis ir nuolatinis susitikinėjimas su žmonėmis, kurie nėra laikytini Lietuvos draugais, dar daugiau – kai kuriais atvejais yra veikę ar pasisakę prieš Lietuvą, man, kaip Seimo nariui, kelia tokių nemalonių asociacijų. Sakau, gali įvykti kokie nors atsitiktiniai dalykai, čia jie vyksta kryptingai su asmenimis, kurie mūsų tarnybų ar tiesiog ir viešosios opinijos prasme, kalbant apie kai kuriuos žinomus asmenis, kaip P. Vojeika, yra laikomi Lietuvos nedraugais. Tai man tokie dalykai neatrodo gražūs.
Kita vertus, galim traktuoti, kad atsitiktinės klaidos, tačiau yra nedeklaruoti santykiai su kai kuriais asmenimis prašant šio leidimo. Kitas dalykas, šeimos narės verslas su viena prastos reputacijos asmens šeimos nare, tokie verslo santykiai. Na, pabaigoje aš galbūt pasakyčiau paties M. Basčio poziciją, tai nėra su kabutėmis, bet aš leisiu sau pacituoti, kas yra pasakyta, tuo labiau kad pats Seimo narys M. Bastys nurodė šį asmenį, kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti svertų spaudimui daryti. Kitoje vietoje kalbėdamas apie kitą asmenį M. Bastys taip pat pripažįsta, kad tas asmuo galėtų turėti svertų spaudimui daryti. Mano manymu, ar tai būtų Rusijos agentai, ar tai būtų Lietuvos priešai, ar tai būtų Lietuvos draugai, jeigu kas nors tau gali daryti spaudimą ir taikyti svertus, tas Seimo narys yra pažeidžiamas, net jeigu kas nors ir Lietuvai nepriešiškus dalykus bandytų primesti per Seimo narį į Seimo darbotvarkę. Savo verslo interesus, kurie nėra Lietuvai priešiški, galima primetinėti? Ne, aš manau, negalima. Todėl Seimo narys galimai tampa pažeidžiamas. Aš manau, kad reikės kalbėti apie tolesnes procedūras dėl Seimo nario likimo Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu J. Sabatauską, ruošiasi A. Anušauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, aš galbūt pratęsiu tokį samprotavimą, kurį čia girdėjau iš šios tribūnos ką tik iš E. Gentvilo. Iš tiesų situacija savotiška, taip galėčiau pasakyti, kai Seimo narys prašo leidimo, kad galėtų susipažinti su slapta informacija. Nežinau, kokio slaptumo žymos jis prašė, bet jau pats prašymas reiškia arba „slaptai“ arba „visiškai slaptai“, nes dėl riboto naudojimo prašymo nereikia, mes visi pagal pareigas turime tiesę susipažinti su riboto naudojimo informacija. Ta anketa, kurią kiekvienas Seimo narys pildo, kaip ir kiekvienas asmuo, kuris tokį prašymą pildo, turi žymą „riboto naudojimo“, vadinasi, kiekvienas, norintis su ja susipažinti, negali.
Kita vertus, visada atsakymai iš atitinkamų tarnybų būdavo pateikiami taip pat su tam tikra žyma: arba „riboto naudojimo“ arba „konfidenciali“. Mane šiandien nustebino, kai sužinojau, kad ta pažyma buvo vieša.
Kitas dalykas, kokia prasmė yra to prašymo ir reikšmė tos pažymos? Ta pažyma teikiama asmeniui, kuris priima sprendimą suteikti tokį leidimą ar nesuteikti. Ne VSD priima sprendimą suteikti leidimą, o būtent šiuo atveju Seimo Pirmininkas. Vadinasi, ta informacija pateikiama pagal principą – būtina žinoti priimant sprendimą ir galima nuspręsti – suteikti leidimą arba nesuteikti, įvertinant pateiktą informaciją. Galima nesuteikti leidimo ir toliau dirbti, nes jeigu tas asmuo savo darbe neturi kontakto su slapta informacija, tai galbūt tas leidimas jam ir nėra būtinas. Iš Seimo komitetų… Paprastai tokia informacija arba leidimas būtinas dirbant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Užsienio reikalų komitete, na ir dar Kriminalinės žvalgybos komisijoje, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitete. Visi kiti komitetai ir komitetų nariai, komitetų pirmininkai gali dirbti visą kadenciją neturėdami tokio leidimo, nes per visą kadenciją gali tokios informacijos ir negauti. Taigi klausimas, ar būtina visiems komitetų pirmininkams turėti tokį leidimą, jeigu jie tokios informacijos, jiems adresuotos, ir negaus?
Kitas dalykas, kaip reikėtų elgtis asmeniui negavus tokio leidimo. Taip, valstybės tarnyboje, ypač dirbant atitinkamose tarnybose, asmenys, kuriems pagal pareigas privalu turėti tokį leidimą, negavę tokio leidimo, automatiškai yra atleidžiami iš darbo. Ar Seimo narys netenka Seimo nario mandato negavęs leidimo? Ne, nes jis jam gal ir nebūtinas. Šiuo atveju ar pateikta informacija apie kontaktus… Jau dabar galima kalbėti apie kitą dalyką. Nežinau, reguliarūs ten kontaktai, nereguliarūs, juo labiau jeigu Seimo narys nurodo pats tose deklaracijose asmenis, su kuriais jis kontaktuoja, nes ten yra toks klausimas, o iš kitos pusės, jis kartu duoda leidimą, sutikimą, kad iš esmės jis būtų tikrinamas, o tikrinimas gali būti visoks. Jūs suprantate, apie ką aš kalbu, aš nenoriu detalizuoti. Taigi ar po to jis gali atlikti tą darbą? Klausimas, ar Seimo Pirmininko pavaduotojas, visi Seimo Pirmininko pavaduotojai arba Seimo komitetų pirmininkai ir pavaduotojai privalo turėti tokį leidimą?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, jūsų laikas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Manau, kad ne. Manau, kad visiems to nereikia, nes kartais, aš girdėjau… Aš paskutinį sakinį pasakysiu. Ką tik kolega E. Gentvilas iš šios tribūnos pasakė, kad kai kurie Seimo nariai gavo atsakymą, kad ne, jums toks leidimas nereikalingas. Suprantate? Dabar kitas esminis klausimas.
PIRMININKĖ. Jūs piktnaudžiaujate laiku, gerbiamasis Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs esate tautos atstovai, kuriuos išrinko tauta, tūkstančiai žmonių ir vienas asmuo kažkur nerinktas sprendžia. (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū J. Sabatauskui. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad reikėtų kalbėti ne apie kokius nors kitus dalykus, į kuriuos čia bandoma nukreipti kalbą, reikia ar nereikia leidimo einant tam tikras pareigas. Bet kurioje šalyje parlamento vadovai, visi be išimties, turi tokius leidimus. Tiesiog tokia darbo specifika, tie leidimai yra reikalingi. Be abejonės, kai pateikiamas dokumentas, jo turinys, kurį mes daugmaž visi žinome, tai juk nekalba apie atsitiktinius dalykus, kurie gali pasitaikyti vienam ar kitam žmogui, taip pat politikui. Pavyzdžiui, jeigu Valstybės saugumo departamentas neišduotų leidimo susipažinti su slapta informacija, nes prieš tai tas žmogus per neatsargumą nutekino, pavyzdžiui, pametė kokį nors slaptą dokumentą, tai visi suprastų. Jam negalima patikėti dėl šių aplinkybių, nes jis žioplas, neatsakingas ir panašiai. Šiuo atveju yra vis dėlto nurodyti kiti pagrindai ir vėlgi yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo jis labai aiškiai konstatuoja, išaiškindamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, kad su valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptis kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žala valstybės suverenumui ar kitiems dalykams, t. y. valstybė turi besąlygiškai pasitikėti tuo asmeniu.
Be abejonės, pateikus visus duomenis, tiesiog noriu atkreipti kolegų dėmesį. Vis dėlto pildyti klausimyną, ką daro tie asmenys, kurie pretenduoja gauti leidimus susipažinti su visiškai slapta informacija, tai nėra toks paprastas dalykas. Taip, reikia prisiminti daugelį aplinkybių, susitikimų, žmonių, įvardyti juos, šiuo atveju dokumentuose konstatuojama, kad nebuvo nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtaką šio leidimo išdavimui. Ar sąmoningai, ar nesąmoningai tos aplinkybės buvo neįvardytos, tai čia jau gali pasakyti tik pats Seimo narys, kuris pretendavo, tačiau vėlgi Valstybės saugumo departamentas vykdo įstatymuose nurodytas nuostatas ir negali elgtis kaip nors kitaip. Tai yra įstatymo nuostatos, kurios reikalauja pateikti tokią informaciją Seimo Pirmininkui, kaip paslapčių subjektui, jis taip įvertina tuos dokumentus, priima sprendimą, tačiau jų ignoruoti negali. Iš tiesų gavus tokį dokumentą būtų labai neatsakinga ignoruoti ir sakyti, kad nepaisant šitų aplinkybių priimamas politinis sprendimas vis dėlto suteikti tokį leidimą. Aš manau, ir Valstybės saugumo departamentas kaip institucija taip pat turi turėti iš savo pusės pasitikėjimą politikais, su kuriais bendrauja, kuriems teikia informaciją, žinodamas, kad ta informacija kokiu nors pavidalu nepaklius, pabrėšiu, ne į viešumą, o tiems žmonėms, kurie tą informaciją gali panaudoti prieš Lietuvos valstybės interesus. Vėlgi pabrėžiu, taip, kalbama apie prielaidas, nekalbame apie kokius nors nusikaltimus, tačiau tokios yra įstatymo nuostatos, kurios reikalauja pakankamai aiškių žmogaus savybių, aiškių ryšių jų nenuslepiant, ne kaip nors užtušuojant, todėl aš manyčiau, juolab kad dabar nutarimo turinys yra pakankamai aiškus, atsistatydinimas aiškus ir politinė atsakomybė už tai tenka, už šią situaciją, Socialdemokratų frakcijai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar M. Bastys norėtų kalbėti? Ne, nenorėtų. Jūsų pareiškimas yra. Kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man tai, kas čia vyksta, ypač iš kairiosios salės pusės, kelia labai didžiulę nuostabą. Ką mums sako faktas apie žmogų, kurio draugai yra valstybės priešai, kurio draugai yra kriminalinio pasaulio atstovai? Nejaugi nieko nesako? Įsivaizduokite, kad jūsų sūnus pareina ir giriasi: „Tėti, aš susidraugavau su kietais vyrukais“ arba „su vyrukais, kuriuos persekioja kriminalinė žvalgyba arba Valstybės saugumo departamentas“. Jūs kaip, tikriausiai rimtai pasišnekėtumėte su savo sūnumi? O mes čia ką, sakome, ne, nieko, čia mums labai svarbu tik formalūs dalykai, gavo, negavo kažkokią slaptų dokumentų skaitymo žymą. Nesvarbu tai. Mums svarbu iš tikrųjų, su kuo draugauja.
Patarlė sako: pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu. Aš galiu pasakyti, kas yra ponas M. Bastys. Ir dabar aš galiu pasakyti, kas yra socdemai, kurie taip smarkiai jį gina. Nes jie yra M. Basčio draugai. Man šita gynyba labai daug ką pasako apie socdemus. Nieko gero nepasako. Man daug ką blogo pasako. Socdemai, jūs važiuojate stipriai į griovį. Ar tikrai reikia taip stipriai ginti šitoje situacijoje jį? Aišku, reikia spręsti šitą problemą. Ir man visai gerai atrodo G. Kirkilas, kuris pasakė, tai yra didelė problema. Tikrai tai yra didelė problema visų mūsų ir socialdemokratų taip pat. Ir mes ją turime stipriai ir greitai spręsti. Lygiai taip pat mes turime kitą problemą, va, čia sėdi. Tai yra baisi problema lygiai taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų laikas baigėsi. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu truputį plačiau pažiūrėti į šitą klausimą. Jūs žinote, ir buvęs vienas Seimo Pirmininkas, ir keletas ministrų buvo teistų, bet pažymos yra išduotos. Kiek aš turiu informacijos, čia paduota ranka, pasisveikinta – staiga pažyma neišduodama.
Dar prisiminkime, kiek garbinga ir kiek galima pasitikėti Lietuvos saugumo departamentu. Aš badavau 30 dienų Seime, nes jos vadovu buvo paskirtas KGB rezervistas A. Pocius. Kiek jis ten paliko po savęs kagėbistų rezervistų šitoje institucijoje! Prisiminkime V. Pociūno bylą, kaip KGB karininkas buvo išsiųstas į Baltarusiją. Jūs galvojate, kad čia be KGB žinios? Be saugumo žinios? Šitas karininkas ten nužudytas ir viskas dabar užtušuota. Kam kartais jų sprendimai tarnauja? Man atrodo, kad šis sprendimas irgi turi tam tikrą politinį pamušalą. Ačiū Dievui, kad šiandien jau VSD labai retai politikuoja, o tai vienu metu buvo labai aktyvus politinis įrankis.
Bet šiandien man atrodo, kad daugeliui taikomi dvejopi standartai. Prisiminkime, konservatoriai, kadangi vadovavo šachmatininkas, kuris 35 ėjimus, kaip vieną kartą girdėjau, šachmatų numato į priekį, kaip jis gražiai rusams pardavė per amerikiečių kompaniją „Mažeikių naftą“. Štai čia reikalinga apkalta, padaryta žala valstybei. Prisiminkime net ir tai, kaip gražiai rusų kompanija Lietuvos sienos stebėjimo kameras montavo. Kas gali paneigti, kad šiandien ji negali išjungti ar įjungti reikiamu metu kamerų? Kas sudarė sutartį ir šitas galimybes? Čia yra nusikaltimas valstybei. Ir A. Skardžius paminėjo, kas „Klaipėdos naftą“ atidavė valdyti rusų kompanijoms. Čia iš principo reikia kelti klausimus, kam tarnauja konservatoriai. Aš manau, tai labai rimtas klausimas, reikia turėti politinės valios išanalizuoti ir tikrai priimti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Vieną sekundę. Man, kaip politiniam kaliniui, tikrai niekada nesikreipiau ir nesikreipsiu, kad buvę VSD pareigūnai, KGB rezervistai išduotų pažymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 87, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. 4 – už, 4 – prieš. Atsiprašau. Pamiršau, kad mums reikia pirmiausia pastraipsniui, nes yra du straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Galime.
Dabar 4 – už, 4 – prieš. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš jau kalbėjau.
PIRMININKĖ. Jūs jau kalbėjote. Nuomonė už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau dar kartą padėkoti Seimo Pirmininkui ir mūsų Valstybės saugumo departamentui, nes ne vieną kartą, ypač užsienio ekspertai teigdavo, kad trečiosios valstybės nuolat daro įtaką mūsų sprendimams ir dėl saugumo, dėl energetinio saugumo. Labai gerai, kad tai buvo užkardyta, ir aš labai tikiuosi, kad mes ne tik šį kartą balsuosime už, bet ir kuo greičiau priimsime vadinamąjį Astravo įstatymą, kuriuo visas abejones paneigsime, kad tos trečiosios valstybės mus veikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke. Gaila matyti Kovo 11-osios išvakarėse, kad tampame pažymomis valdoma valstybe. Deklaracijos buvo didžiausios partijos tai, kad vis dėlto tapsime parlamentine valstybe, sustiprinsime parlamento funkcijas. Deja, tie lūkesčiai, kad ir kaip gaila būtų, blėsta, dar nepradėjus dirbti pirmoje sesijoje. Vis dėlto aš manau, kad tie, kas šiandien kalbėjo iš tribūnos, dėjosi šventaisiais…
Norėčiau prisiminti tokį paprastą įvykį. Visai neseniai futbolo metų apdovanojime „Vilono“ viešbutyje teko poną A. Anušauską matyti šalia garsaus Tauragės verslininko A. Pukelio. Ir ką? Tada A. Anušauskas turėtų deklaruoti ar atsistatydinti? Tokie dalykai, žinote… Mes galime prieiti prie absoliutaus absurdo. Pavyzdžiui, kitas žingsnis būtų reikalauti pažymų, teikiant pareiškinius dokumentus VRK dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose. Spėkite, kuri partija laimėtų absoliučia dauguma? Palieku jums atsakyti į šitą klausimą per Kovo 11-ąją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už mano pavardės paminėjimą. Aš suprantu, kad ką tik kalbėjęs politikas puikiai pažįsta A. Pukelį, nes aš jo nepažįstu ir nežinau, kuris ten iš jų buvo A. Pukelis, bet matau, kad yra žinančių, pažįstančių, matyt, bendravusių. Puikus kandidatas į Seimo Pirmininko pavaduotojus nuo Socialdemokratų partijos iki patikrinimo. Tada mes sužinotume, kokios dar yra aplinkybės, kurių mes greičiausiai nežinome. Girdėjome apie vieną sandorį šeimos versle, bet visų aplinkybių, matyt, nežinome. Taigi ačiū už suteiktą garbę ir siūlau baigti minėti Kovo 11-osios išvakarėse pačią šventę, nes jūs jos nesate nusipelnęs. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, balsuojame. Jau paskelbiau balsavimą, Artūrai. Gal po balsavimo, gerai?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 10. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-430) priimtas. (Gongas)
A. Skardžius. Žadėjau suteikti žodį A. Skardžiui. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke, jūs labai maloni. Galėčiau pasakyti ponui A. Anušauskui, kad man teko visą kadenciją dirbti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Konservatorių tada buvo tik 9 Seime, ačiū Dievui. O iki šiol nuo 2000 metų turiu pažymą dirbti su slapta informacija ir net NATO pažymą turiu dirbti su informacija. Todėl atsiprašau, gerbiamasis, esate visą laiką melagis, šmeižikas ir, sakykime, esate moraliai kritęs žmogus. Ačiū.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateiksiu savo skundą, nes akivaizdu, kad kolega, vienas dalykas, šmeižia tai viešai. Seimo salėje tam ne vieta, galime privačiai susitikti kur nors teisme.
Antras dalykas. Slaptumo pažymos negalioja nuo 2000 metų. Teisė yra atnaujinama kas keleri metai. Antras dalykas. Klausimas, ar jūs buvote tuo pavaduotoju iki sandėrio šeimos su verslininkais iš Rusijos, ar po? Aš, pavyzdžiui, nežinau. Norėčiau sužinoti galbūt irgi iš kokios VSD informacijos.
13.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-411(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-411. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties keletas pakeitimų, kuriuos vėlgi turime padaryti, ir teks prašyti jūsų dėmesio dėl daugelio Seimo nutarimų. Šiuo atveju pirmasis – pakeičiant G. Kildišienę, buvusią mūsų Seimo narę, V. Poderiu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovu, Seniūnų sueigoje ir išbraukiant M. Bastį iš Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos narių. Prašau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju.
Svarstymas. Ar yra užsirašiusių diskusijos? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Užsirašiusių nėra, balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 96, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-412 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-412. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jūs turite tekstą. Galiu, aišku, perskaityti ir visus pakeitimus akcentuoti. Dėl tų Seimo narių, kurie pasikeitė, jūs puikiai tekstą matote, tad, tikiuosi, pritarsite. Ačiū.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė klausti. Gal galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso. Ar bendru sutarimu, ar balsuojame? Pasisakančių nėra, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, 1 susilaikė. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-412) priimtas. (Gongas)
13.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-413 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-413. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties galime pasidžiaugti, kad Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją sudarėme ne veltui. Ji išties aktyviai dirba ir į ją nori jungtis vis daugiau ir daugiau Seimo narių, dėl to ir prašome pakeisti Seimo nutarimą, papildant, kad J. Jarutis, R. Šarknickas ir V. Čmilytė-Nielsen taip pat būtų šios komisijos nariai ir savo išmintimi ir veikla papildytų komisijos darbą.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Svarstymas. Yra Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymas pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją iš dešimties narių.“ Vietoj devynių narių.
Ir 2 straipsnis: „Patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją: A. Armonaitė, J. Jarutis, M. Mackevič, M. Majauskas, M. Navickienė, J. Olekas, Z. Streikus, D. Šakalienė, R. Šarknickas ir papildomai V. Čmilytė-Nielsen.“ Ar galime pritarti šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Pritarti svarstymui su pasiūlymu? Galima pritarti. Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsuojame už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai, už – 78. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-413) priimtas. (Gongas)
13.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-414 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-414. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai trumpas pakeitimas. Vietoj G. Kildišienės Valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo G. Burokienę. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kai svarstėme visas delegacijas, mūsų dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, jau kėliau klausimą, ar tikslinga Seimui dalyvauti šioje Sąjungoje, kuri daugiau gal politinį turizmą skatina, negu ką nors konkretaus sprendžia. Dabar po šitos plačiai nuskambėjusios vienos komandiruotės istorijos, aš manau, visuomenei dar daugiau kilo abejonių, ar prasmingai mes ten dalyvaujame. Ar jūs neturite politinio ryžto teikti vis dėlto mūsų išėjimą iš tos sąjungos?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų klausimas labai tikslingas ir pamenu jo pradžią pateikiant šios delegacijos sudarymo tikslingumą ir sprendžiant Seime. Seimas pasisakė, kad tokia delegacija yra reikalinga. Dabar šiuo atveju mes keičiame tik Seimo narius – vietoj nebesančios Seimo narės G. Kildišienės įrašome G. Burokienę. O emocijos ir tai, kas yra įvykę, aš manau, tai nesusiję su pačios delegacijos buvimu ir jos reikalingumu. Manau, kad G. Burokienė išties labai deramai pateisins atstovavimą Seimui, juo labiau kad mūsų ryšiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Tarpparlamentine Sąjunga, į kurią įeina 156 parlamentai, iš tikrųjų yra prasmingi. Už tai pasisakė ir Seimas. (Balsai salėje) Dalyvauja.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū pritarta.
Svarstymas. Ar yra diskutuojančių? Nėra. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Siūlau balsuoti už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4014) priimtas. (Gongas)
13.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-395 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-395. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, jūs žinote, kad jau sėkmingai dirba Ekonomikos, Užsienio reikalų komitetų pakomitečiai ir dabar mes turime (Seimas tam buvo pritaręs) Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetį. Jo pirmininku siūloma išrinkti A. Kirkutį. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Niekas neužsirašė diskutuoti. Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Vienas straipsnis. Balsuojame už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-395) priimtas. (Gongas)
13.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-433 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-433. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, anksčiau įvykusio balsavimo pagrindu mes turime pakeisti ir Seimo valdybą ir išbraukti M. Bastį iš Seimo valdybos sudėties, nes Seimo Pirmininkas ir Pirmininko pavaduotojai, taip pat labai laukiame opozicijos lyderio, įeina į Seimo valdybos sudėtį. Šiuo atveju M. Bastys atsisakė. Prašau dabar patvirtinti valdybos sudėtį.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 78, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-433) priimtas. (Gongas)
Visi darbotvarkės klausimai.
13.47 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Seimo narys N. Puteikis. Kviečiame.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, norėjau pasiūlyti jums, jeigu turite laisvų pinigų ar santaupų, investuoti pagal labai gerą schemą pinigus apgaunant valstybę. Aš esu dėkingas verslininkui D. Nedzinskui už tos schemos atradimą. Kaip žinote, jis ne pirmas tą schemą yra atradęs. Viena iš paskutinių garsiausių yra 400 mln. Lt išvedimas iš Vakarų skirstomųjų tinklų, kada buvo atliktas turto perkainavimas ir sumažintas įstatinis kapitalas, ir valstybė neteko šitų milijonų, kurie būtų prisidėję prie socialinės gerovės ir didesnių algų. Taigi D. Nedzinsko paskutinis atradimas.
Kaip žinote, paveldo teritorijos saugo geriausias kraštovaizdiniu ir komerciniu požiūriu teritorijas, riboja užstatymus, todėl verslininkams ten sudėtinga investuoti ir ką nors statyti. Jeigu turite pažįstamų Kultūros paveldo departamente, jūs galite realizuoti štai tokią schemą. Kaip suprantate, paveldo reikalavimai du dešimtmečius saugojo geriausias vietas komerciniams projektams ir kitiems ten buvo sunku patekti.
Taigi susirandate Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotoją A. Degutį, nueinate pas jį, parodote pirštu į Senamiestyje esančią teritoriją, kurioje norėtumėte statyti didžiulį prekybos centrą arba D. Trampo stiliaus dangoraižį, jis nueina į Kultūros paveldo vertinimo tarybą. Jų yra keturios, trys nesukalbamos, nes žmonės saugo prestižą – mokslininkai, seno sukirpimo paminklosaugininkai, o pirmojoje yra sukalbami specialistai. Ir direktorės pavaduotojos A. Degutis paprašo, kad tas gabaliukas iš Senamiesčio būtų išbrauktas. Pirmoji Vertinimo taryba slapčia, nieko nekviesdama, neatlikdama tyrimų, nevartodama jokių argumentų, išbraukia tą gabaliuką, įformina protokolą, įkelia į Kultūros paveldo registrą, Nekilnojamojo turo registras iš žemės dokumentų tuos reikalavimus išbraukia ir – jūs statote D. Trampo dangoraižį. Jeigu tai valdiška žemė – valstybei nulis eurų, na, truputis žemės nuomos mokesčio, simboliškai ir nekilnojamojo truputis. Jūs, nepirkdami valstybinės žemės sklypo, pasistatote didžiulį prekybos kompleksą. Šituo keliu keliuose miestuose nuėjo prekybos tinklas „Iki“ ir labai sėkmingai pasistatė komercinius objektus.
Dabar tokia pat schema bus naudojama Trakuose. Ačiū Trakų merei liberalei už tai, kad padėjo D. Nedzinskui šitą schemą realizuoti. Ačiū departamento direktoriui A. Degučiui už šitos schemos realizavimą.
Noriu perskaityti Nekilnojamojo kultūros paveldo pirmosios tarybos sudėtį, kad amžiams liktų žmonių, kurie slapčia, be argumentų sumažino Trakų senamiesčio teritoriją… ir linkiu šitiems specialistams toliau sėkmingai tiesti tinklus baisiems pastatams senamiesčiuose mažinant senamiesčių teritorijas: R. Kondrotas – humanitarinių mokslų daktaras, I. Zakšauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, A. Boruta – architektūrinio paveldo ekspertas, A. Šolienė – architektūrinio paveldo ekspertė, I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė – humanitarinių mokslų daktarė, I. Vaškevičiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, E. J. Morkūnas – humanitarinių mokslų daktaras, R. Butvilaitė-Petrauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, K. Lupeikis – humanitarinių mokslų daktaras ir R. Pakalnis – humanitarinių mokslų daktaras (specializacija – želdynų ir kraštovaizdžio nekilnojamasis kultūros paveldas), šitos komisijos pirmininkas, šito posėdžio, kuriame D. Nedzinskas realizavo šitą schemą, pirmininkas.
Sveikinu visus dar kartą apkrausčius valstybę ir nesumokėjus į biudžetą jai priklausančių keliasdešimties milijonų eurų, kurie normaliose valstybėse mokami už teisę statyti, arba tai daroma Lietuvoje, bet tik su sąlyga, jeigu žemė yra privati.
Gerbiami politikai, turime daugybę gerų specialistų valstybės tarnyboje ir turime nenuilstantį D. Nedzinską, kuris nenuilstamai tikrina valstybės atsparumą. Nemokėkime jokių mokesčių, kiek tik galime, o jeigu turite investicijų, pasinaudokite šita schema, kol valdančioji frakcija nepakeitė, kol kultūros ministrė nepakeitė šitų „specialistų“.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, visi kolegos. Visų pirma noriu pasveikinti visus Kovo 11-osios išvakarėse. Vis dėlto stoviu čia kiek liūdnesne proga ir tai yra susiję su tuo, kas pastaruoju metu pasirodė viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje.
Mūsų Moterų grupės visų narių vardu noriu pagarsinti informaciją, kad vakar visiškai vienbalsiai ir vieningai kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamos įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Seimo nario K. Pūko nederamą ir neetišką elgesį darbo pokalbių metu su kandidatėmis į Seimo nario padėjėjas.
Toks elgesys, mūsų nuomone, yra visiškai nesuderinamas su Seimo nario pareigomis. Jis žemina moteris, pažemino Seimo nario vardą ir diskreditavo mūsų parlamento reputaciją. Mūsų parlamentui ir taip kiekvieną dieną labai sunkiai reikia įrodyti, kad esame verti pasitikėjimo, kurį mums parodė mūsų rinkėjai, kad Lietuva gali mumis tikėti ir pasitikėti. Toks kolegos elgesys griauna visas kitų Seimo narių pastangas, taip pat ir premjero pastangas, ir Vyriausybės narių pastangas. Jis tiesiog gilina žmonių nepasitikėjimą politika ir politikais. Ir tik drąsių ir principingų jaunų moterų dėka šie įvykiai iškilo į viešumą ir aš labai noriu visų mūsų Moterų grupės vardu joms padėkoti už drąsą.
Mes kviečiame Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti Seimo nario elgesį. Mes kviečiame prokuratūrą pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų savo iniciatyva. Taip pat kviečiame Seimo narį prisiimti atsakomybę ir atsisakyti Seimo nario mandato. Tokie veiksmai nesuderinami su Seimo darbu ir Seimo misija. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių pareiškimų nėra. Yra gauti du pareiškimai raštu. Vienas pareiškimas dėl jungimosi į laikinąją grupę, norėčiau jį perskaityti: „Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į M. Romerio laikinąją grupę. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas A. Ažubalis, laikinosios grupės pirmininko pavaduotoju – E. Jovaiša.“ Pasirašė 17 Seimo narių.
Kitas pareiškimas dėl jungimosi į Laikinąją etninės kultūros grupę: „Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į Laikinąją etninės kultūros grupę. Laikinosios grupės nariai.“ Pasirašė 32 Seimo nariai. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas R. Šarknickas, laikinosios grupės pirmininko pavaduotoju – S. Tumėnas.
Daugiau pareiškimų neturime.
Leiskite visų mūsų vardu pasveikinti mūsų signatarus, čia dar esančius. Neliko. Vis tiek sveikiname juos. Ruošiasi rytojui. Kviečiame rytoj visus į renginius, skirtus Kovo 11-osios šventei. Yra E. Gentvilas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Pagarsinkime visus.
PIRMININKAS. Sveikiname E. Gentvilą, (Plojimai) R. Juknevičienę, E. Zingerį, K. Glavecką. E. Gentvilą jau minėjau.
Posėdis baigtas. Registruojamės.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.