LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 264
STENOGRAMA
2019 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 14 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Nijolės Ambrazaitytės 80-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algimanto Vinco Ulbos 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Nijolės Ambrazaitytės 80-ųjų gimimo metinių ir Algimanto Vinco Ulbos 80-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kartu su mumis minėjime dalyvauja signatarų giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai ir garbingi svečiai. Pagerbkime tyla jų atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Apie signatarę Nijole Ambrazaitytę mintimis kviečiu pasidalinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Saulių Pečeliūną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno kalba
S. PEČELIŪNAS. Laba rytą, mieli kolegos. Leiskite taip į jus kreiptis. Šiandien minime jubiliejus dviejų valstybės atkūrėjų. Man teko garbė ir atsakomybė jums šiek tiek pristatyti vieną iš jų – mūsų žymią menininkę Nijolę Ambrazaitytę. Kiekvieno mūsų gyvenimą lydi įvairūs dalykai, ir visi mes kada nors turėsime tai pažymintį akmenį, ant kurio viena data bus atėjimo į šį pasaulį, brūkšnelis ir kita data – išėjimo anapilin. Kiti dar žymi A†A (amžinąjį atilsį). Ir tas kryželis kiekvieno yra vis kitoks. Tas brūkšnelis tarp dviejų datų vienų būna trumpesnis, kitų būna ilgesnis ir žymi visą nueitą gyvenimo kelią. Aš jums nepristatinėsiu Nijolės Ambrazaitytės biografijos. Ji yra parašyta, Signatarų klubas išleidęs knygą, kur yra visos datos, darbai, veiksmai. Seimo skaitykloje jūs galite ją rasti.
Keletas bruožų. Nijolės likimas buvo sudėtingas: vaikystė, jaunystė Sibire, dalis giminės – Jungtinėse Valstijose, grįžimas į Lietuvą. Bet Dievas eiti jai gyvenimo keliu suteikė vieną didelę privilegiją – davė nuostabaus grožio balsą. Ir ta Dievo dovana ją lydėjo visą gyvenimą: leido jai ištverti Sibirą, baigti konservatoriją, dainuoti Akademiniame operos ir baleto teatre, būti vienai iškiliausių mūsų menininkių dainininkių. Jos talentas leido netgi susitikti ir su gimine Amerikoje – išleido į gastroles į vieną kitą užsienio šalį. Žinote, kad tai nebuvo lengva net ir mūsų menininkams.
Okupacijos metais ir pokario metais – visais metais Lietuva turėjo daug talentingų žmonių. Tačiau lūžio metais jų likimais pasisukdavo skirtingai. Vieni valstybės meilę iškeldavo aukščiau talento ir žūdavo miškuose, kiti tapdavo išdavikais ir žudikais, suasmenindami savo talentą ir įsivaizduodami, kad jie yra genijai ir visi kiti nėra svarbūs. Kiekvienas menininkas susiduria su tokiu apsisprendimu.
Operos ir baleto teatre buvo daug iškilių dainininkų. Ir atėjus lūžio metams kiekvienas iš jų kaip pilietis turėjo apsispręsti. Vieni didžiavosi savo talentu ir laukė, kaip kas pasisuks, kiti aiškiai save deklaravo priešo pusėje, treti, perėję Sibirą, apsisprendė atkurti valstybę. Tarp jų buvo Nijolė Ambrazaitytė. Tai nebuvo lengvas apsisprendimas. Aleksandras Solženicynas yra pasakęs tokį apibrėžimą apie žmones, kurie perėjo įvairius išmėginimus, kankinimus, Sibirą, tremtis. Tas terminas rusų kalba skamba taip: puganyje. Tai yra žmogus, kuris žino, kuo gali baigtis šita kova. Jis jau savo kailiu, savo likimu tą yra patyręs. Nijolė buvo iš tokių. Ji sugrįžo į Lietuvą perėjusi Sibirą, perėjusi tremtį. Todėl į Tremtinių sąjungą ji neatėjo pirmu pakvietimu, bet atėjo antruoju, kai pamatė, kad ten yra Julius Juzeliūnas ir kiti jai labai artimi žmonės, su kuriais ji gali eiti ir į ugnį. Ji atėjo ir ji pasiliko tarp šitų žmonių. Visas jos darbas čia, Aukščiausiojoje Taryboje, buvo nukreiptas į socialinius reikalus. Buvo žmonių, kurie darė tą didžiąją politiką, Nijolė darė tą žmogiškąją politiką. Ji labai rūpinosi tremtinių likimu, kad jie sugebėtų atkuriamoje valstybėje atsistoti ant kojų ir pasijausti gerbiamais, tikrais Lietuvos piliečiais. Visą pusę amžiaus jie buvo (ir iš savo likimo ji žinojo) ujami, stumdomi, karjeros negalėjo daryti. Nijolei pasisekė. Dievo dovana jai leido vis dėlto padaryti vadinamąją karjerą, menininko karjerą, bet jau visą laiką tokie žmonės buvo stebimi, kad tik kur nors nenukryptų į šoną.
Ir paskutinis akcentas. Kai buvo čia Sausio 13-oji, kai mūsų jaunimas prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo savanoriais, iš visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų buvo apie 20, kurie padarė tą patį – tapo Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. Ir jeigu mus būtų čia išvaikę, ir mes nebūtume galėję dirbti, mes būtume ėję ginti tėvynės kitu būdu. Tarp jų buvo ir Nijolė Ambrazaitytė.
Aš paminėjau tik kelis bruožus. Visa kita jūs galėsite, kaip minėjau, paskaityti šitoje knygelėje. Taigi kiekvieno iš mūsų kiekvieną dieną tiek čia, tiek kitur laukia apsisprendimas. Ir matuojamas jis bus tuo brūkšneliu, žyminčiu vieną ir kitą mūsų kelio datą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui Sauliui Pečeliūnui.
Kviečiu apie signatarą Algimantą Vincą Ulbą tarti žodį Nepriklausomybės Akto signatarą Liudviką Narcizą Rasimavičių.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Narcizo Rasimavičiaus kalba
L. N. RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji, Algimantas Vincas Ulba pagal savo profesiją buvo žemdirbys, sakyčiau, žemdirbių valdininkas. Šiame Seime jam tikrai būtų malonu būti ir jis turėtų šį bei tą pasakyti.
Į Kovo 11-ąją mes, klaipėdiečiai, o jis irgi buvo toks, ėjome nepaisydami pažiūrų, gan sutelkta grupe. Jis buvo Žemdirbių sąjūdžio atstovas, o mes ėjome kaip Lietuvos sąjūdžio atstovai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kurį vis bandoma laikas nuo laiko atgaivinti, jau yra seniai miręs. Tai perestroikinis, Michailo Gorbačiovo idėjas remiantis sąjūdis. Mes gi ėjome jau kaip Lietuvos sąjūdis. Tiesa, tos gorbačiovinės idėjos dar tvaiko ore, nežinau, kaip kiti, bet aš jas pajutau Kovo 11-ąją sklindant iš anos salės tribūnos – jūs esate mažiukai, už jus sprendžia kiti, kam jums ta kariuomenė, kam tie 2 % ir taip toliau. Tautos labui mes tada su tuo nesutikome, ypač su tuo nesutiko Vincas Ulba.
Jis buvo tas atstovas, toks iš tikro centro žmogus. Kai mums reikėdavo tartis dešiniajai, kitą kartą radikaliai, pusei su kairiąja ir buvusia opozicijoje, turinčia ypač aštrius dantis, tai ne šiandieninė opozicija, tai Vincas Ulba mums labai padėdavo, jis visada susitardavo. Tai buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus, kaip jau sakė, augęs nors ir trumpą laiką karininko šeimoje. Tėvas kurį laiką buvo Antano Smetonos adjutantu, turėjo puikų išsilavinimą ir reikėjo tik stebėtis, kaip jis supranta valstybės valdymą. Kai jau mes Aukščiausiojoje Taryboje faktiškai tiek susipykome, kad negalėjome dirbti kartu, reikėjo parašyti bendrą Konstituciją. Vartydamas archyvus, aš radau Vinco Ulbos pasiūlymus, kurie, matyt, ir jums būtų dabar įdomūs.
Štai jūs svarstysite, ar parlamentaras, Seimo narys turi turėti atostogas, ar tų atostogų jis negali turėti. Jau tada Vincas Ulba, aš radau savo pasiūlymuose, kadangi buvau nariu tos grupės, kuri rengė Konstituciją, pamąstymus apie parlamentų ir parlamentarų atostogas, labai aiškiai išskyrė šitą dalyką – parlamentai kaip institucijos ir parlamentarai. Jis pateikė daugybę pavyzdžių, kad tais laikais, kai parlamentai būna atostogose, žiūrėk, koks nors nedorėlis ir užpuola. Tokių pavyzdžių istorijoje yra labai daug. Tada mes šituos jo pasiūlymus įvilkome į Konstituciją, ir jūs niekaip negalite išeiti į atostogas. Parlamentas kaip institucija – taip, bet jūs esate Tautos – aukščiausio suvereno – saugotojai. Taip įrašyta Konstitucijoje. Juk išeinant atostogų reikia kam nors perduoti savo pareigas. Kas jus įgaliojo perduoti, kam jūs perduosite? Jūs negalite perduoti. Kas labai laukia, kad jūs perduotumėte? Galite sakyti, kad jus įpareigojo tą padaryti Konstitucinis Teismas, tačiau noriu pasakyti, kad Konstitucinio Teismo, kaip valdžios šakos, įgaliojimai yra apriboti. Yra apriboti Vyriausybės, yra apriboti Seimo, kaip institucijos, yra apriboti teismų įgaliojimai. Suraskite, kad kas nors galėtų apriboti jūsų galias ir duotų jums nurodymą, kada jūs turite atostogauti. Jūs Konstitucijoje šito nerasite. O svarstydami šitą Algimanto Vinco Ulbos pasiūlymą, mes bandėme, kaip įkišti, kad joks teismas neišeitų į lankas, nes teismui tik duok valią, tai jis ir išeina.
Pasiskaitykite, ten yra parašyta – Konstitucinio Teismo teisėjai savo darbe vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Daugiau niekuo. Jie gali pasakyti, kad šitas įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tačiau jie negali pasakyti, kokius įstatymus jūs privalote priimti. Todėl tautos labui aš siūlau į tokį Konstitucinio Teismo suklydimą žiūrėti aplaidžiai ir tiesiog nekreipti dėmesio.
Jis labai įdomiai numatė rinkimų sistemą. Jeigu šita jo rinkimų sistema, kurią siūlė, o mes tada negalėjome jos įgyvendinti, būtų šiandien, tai jokių kunigaikštukų neturėtume. Jis siūlė labai paprastai: kad kandidatus, ypač į vietines tarybas, pateikia partijos pagal nustatytą kvotą, tarkim, 20 ar 15, nesvarbu, tada pakabinamas bendras visų sąrašas, žmonės, eidami balsuoti, išsirenka, už jį balsuoja ir išrenka tuos, kurie gavo daugiausia balsų. Nei antro turo, nei niekur nieko nereikia. Deja, šito nepavyko mums padaryti. Jis numatė, netgi pasakė, kad nors Konstitucijoje yra įrašyta, kad Lietuva yra ir politiškai nedaloma į jokius darinius, tačiau esama sistema, deja, jau šiandien Lietuvą yra suskaldžiusi į tiesiog nedidelius politinius darinius.
Kaip geras lietuvių kalbos žinovas, jis mus išmokė, kad kalbėdami jokiu būdu nesakytume „ta prasme“. Jūs pasiklausykite: jūs kalbate, kalbate ir – „ta prasme“. O kokia prasme? Dažniausiai tos prasmės nebūna. Kalbate, kalbate, kalbate. Ir mes taip darome. Aš ir save turiu omeny. Kalbate ir klausiate – „ar ne?“. Tada reikia palaukti, kol atsakys. O jeigu nelaukiate, tai rodo, kad jūs patys netikite tuo, ką sakote.
Ačiū. Toks buvo Algimantas Vincas Ulba. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir visi čia susirinkusieji svečiai! Šiandien minime, sakyčiau, dviejų labai skirtingų, bet labai iškilių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vienodą jubiliejų – jiems būtų sukakę lygiai po 80.
Nijolė Ambrazaitytė buvo žmogus, vienintelis sovietinėje Lietuvoje, gavęs patį aukščiausią menininko įvertinimą, tai yra TSRS liaudies artistės vardą, ir tai buvo vienintelė moteris. Tokių Lietuvoje dar buvo šeši vyrai, ir viskas. Todėl mes turėjome Aukščiausiojoje Taryboje neeilinio balso savininkę, ji iš tikrųjų, jeigu ne geležinė uždanga ir jeigu ne jos jaunystė Sibire, būtų pasaulinio lygio žvaigždė. Bet, deja, gyveno šalyje, kuri statė komunizmą.
Šiandien prisimindami Nijolę, mes, be abejonės, pirmiausia prisimename jos balsą, o, svarbiausia, mes ją minime čia, šioje garbingoje salėje, todėl, kad ji 1990 m. kovo 11 d. iškilmingai, pakelta galva, drąsia širdimi balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Taigi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas šiandien jos sūnui Augiui nori įteikti prisiminimui balso garso paveikslą, kurį įrašė kovo 11 dieną gimusi mergaitė labai gražiu vardu ir pavarde – Viltė Augūnaitė. Mielas Augi, prašau. Nešk mamos priedermę, įduotą pačiam, ir perduok visiems kitiems. Ant tavo pečių didelė atsakomybė. (Plojimai) (Balsas salėje: „Labai ačiū.“)
Kitas šiandien minimas – Algimantas Vincas Ulba. Tikras žemaitis, labai nuoširdus žmogus. Visi kažkodėl įsivaizduoja, kad žemdirbiai ir intelektas truputį prasilenkia, deja, šiuo atveju labai klaidinga nuomonė. Algimantas buvo labai inteligentiškas žmogus, mėgo meną, kultūrą, labai suprato mūsų tautos šaknis, istoriją. Mylėjo, kaip tikram žemaičiui pridera mylėti save, gerbti savo žemę, ir suprato, ką ta žemė turi duoti, ypač ją dirbantys žmonės.
Miela Marija, mes jums taip pat dovanojame tą patį paveikslą. Perduokite sūnui, kurio čia nėra su mumis, ir tegul jo vaikaičiai irgi prisimena, kad jie yra signataro vaikai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame Nijolės Ambrazaitytės ir Algimanto Vinco Ulbos artimiesiems, dėkoju visiems dalyvavusiems šiame minėjime ir skelbiu minėjimą baigtą.
Grįžtame prie mūsų įprastesnės darbotvarkės. Gyvenimas vyksta, eina ir šiandien turime progą ir galimybę pasveikinti dar vieną jubiliatą Paulių Saudargą, jam suėjo prezidentinis amžius. (Plojimai)
P. SAUDARGAS (TS-LKDF*). Labai ačiū, Pirmininke. Visiems labai ačiū. Dėkui. (Balsai salėje)
10.24 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. kovo 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti išbraukti darbotvarkės 1-9 klausimą, projektą Nr. XIIIP-3167. Dėl projekto yra 35 Teisės departamento pastabos, dėl lydimojo – 33 Teisės departamento pastabos.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje.
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Seniūnų sueigoje kažkodėl buvo išbrauktas Darbo kodekso 179 straipsnis. Seniūnas negirdėjo paaiškinimų, tai aš siūlau įtraukti, nes tai tikrai reikalingas įstatymas, kuris sprendžia dėl kolektyvinių sutarčių veikimo principų. Jis jau du mėnesiai toks pakibęs. Siūlau įtraukti. Tuo labiau kad jokių pastabų nėra, jam yra pritarta.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Prašyčiau įstatymą dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo perkelti į rytinę dalį, nes, kaip minėjo užsienio reikalų ministras, pristatydamas šį nutarimą antradienį, šiandien mes turime svečių iš Šiaurės Makedonijos. Jiems tai būtų labai gera žinia, kai mes skaitlingai priimtume, palaikytume jų siekį. Prašyčiau perkelti į patį priekį rytinio posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Turėčiau truputį pakomentuoti. Yra suderinta, kad Šiaurės Makedonijos parlamento pirmininkas kalbės tuoj pat po mūsų priėmimo. Yra suderinta su jais. Ačiū.
A. Sysui norėčiau atsakyti, kad jūsų pasiūlymas… Algirdai Sysai, pasiūlymas dėl 1-8 klausimo. Komiteto prašymu buvo išbrauktas ir nukeltas į kitą savaitę. Gal norėtumėte su komitetu pasikalbėti dėl to?
A. SYSAS (LSDPF). Aš iš komiteto, bet negirdėjau tokio dalyko. Dėl to aš pamatęs… Juo labiau kad komiteto svarstymo metu jokių pastabų nebuvo. Tai yra dviejų skirtingų įstatymų traktavimas. Mes norime suvienodinti, kad vienodai skambėtų.
PIRMININKAS. Gerai, bus balsuojama. Dėl 1-9 klausimo. V. Čmilytė-Nielsen klausia dėl 1-9 klausimo. Yra pertrauka iki kito posėdžio ir mes negalime jo išbraukti. Atsiimate siūlymą? Ačiū, gerai.
Turime balsuoti dėl A. Syso pasiūlymo dėl Darbo kodekso 179 straipsnio. A. Sysas siūlo įtraukti, komitetas prašė nukelti į kitą savaitę. Tie, kurie pritaria A. Sysui, kad būtų įtraukta į šios dienos darbotvarkę, balsuoja už, kurie mano, kad būtų svarstoma kitą savaitę, balsuoja prieš.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 49, prieš – 11, susilaikė 29 Seimo nariai. Arba nesuprato balsuotojai, arba… Mes to klausimo priėmimą sugrąžinome į darbotvarkę. Išsiaiškinsime. Grąžintas į darbotvarkę.
Dėl visos darbotvarkės galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
10.29 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2694(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2694. Pranešėjas – K. Mažeika.
Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Priimame bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Priimame. 4 straipsnis – „Įsigaliojimas ir taikymas“. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti, ir įsigaliojimas tada būtų lapkričio 1 dieną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pasiūlymu galime pritarti ir visam 4 straipsniui? Galime.
Dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 100 Seimo narių, balsavo 99: už – 91, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2694) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2695(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2695(2). Pranešėjas – taip pat K. Mažeika. Priėmimas. Pasiūlymų yra, todėl prašysiu į tribūną.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Pritariate tam, kad įsigaliotų 2019 m. lapkričio 1 d., antrasis – spalio 31 dieną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Dėl 2 straipsnio – spalio 31 dieną.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame.
Dėl viso projekto. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2695) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2696(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2696(2). Pranešėjas – taip pat K. Mažeika, prašom į tribūną. Yra vienas pasiūlymas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip ir ankstesniais atvejais, pasiūlymas susijęs su data, komitetas pritarė, kad 1 straipsnis įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos, antrasis – nuo spalio 31 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu sutarimu galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui. Motyvai prieš – Seimo narys P. Saudargas dėl viso.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Taip, dėl viso lydimojo – Miškų įstatymo. Iš karto noriu pasakyti, kad nesu nusistatęs prieš pagrindinį įstatymo projektą – Teritorijų planavimo įstatymą, tačiau lydimasis įstatymas kalba apie miško žemės paskirties keitimą. Taip, kalbama apie laisvąsias ekonomines zonas, ir aš sutinku, kad laisvosios ekonominės zonos yra ekonomikos variklis, jeigu jos yra naudojamos pagal paskirtį, vystosi, yra pritraukiamas verslas ir iš to valstybė ir savivaldybė gauna pajamų. Visa tai yra gerai.
Tačiau tame kontekste, kaip mes vakar komitete diskutavome apskritai dėl miškų kirtimo Lietuvoje ateities (mums buvo pristatyta ir ministerijos pozicija, ir Miškų tarnybos pozicija, ir būsimi įstatymo pakeitimai apie tai, kur ir kokius miškus siūloma kirsti), dabartiniame įvairių skandalų, kurie lydėjo pastaruosius ministerijos sprendimus dėl miškų kirtimo normos pakeitimo ir taip toliau, kontekste aš tiesiog kviesčiau labai atidžiai ir pro vadinamąjį stiklą žiūrėti į miško žemės paskirties pakeitimą. Todėl iš tiesų nepulkime į dilgėles stačia galva, atidžiai pasvarstykime. Bet apskritai, žinoma, pagrindiniam įstatymo projektui aš pritariu, o šiuo atveju, matyt, teks susilaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt subalansuotai turime žiūrėti, racionaliai naudoti tuos miškus, bet kartais atsitinka taip, kad tai tikrai trukdo plėtrai. Tuo labiau kad šiuo metu yra ir įstatymai, kurie įpareigoja tam tikrus sumažintus miškų plotus atsodinti. Tai turi būti daroma ir galimybė plėtrai turėtų būti, ypač jeigu mes kalbame ne apie aukštos kategorijos, ne aukščiausios, miškus miestuose arba priemiesčiuose, o apie paprasčiausius želdinius, kurie savaime buvo užžėlę, ir šiuo metu reikia sudaryti galimybę, kad vis dėlto tai netrukdytų plėtrai. Manau, kad komitetuose pakankamai išdiskutuota, apsaugos priemonės yra, tačiau mes negalime sustabdyti miesto plėtros arba pramonės plėtros ir taip toliau. Pritarsiu šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių reikšti nuomones neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 80, prieš – 2, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2696(2) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2991(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Konkurencijos įstatymo 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2991. Priėmimas. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Kviečiu A. Kupčinską į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 5 straipsniui. 6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Siūloma, kad vietoj žodžio „akcininkas“ būtų vartojamas tikslesnis apibūdinimas – „dalyvis“. Pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas – trečiasis Teisės departamento pasiūlymas taip pat dėl šio straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė. Tada galime visam 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu su šiomis pataisomis.
Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Iš esmės čia kalbinė pastaba – ne „taikymas ir įgyvendinimas“, o „įgyvendinimas ir taikymas“.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 12 straipsniui bendru sutarimu. Pritarėme. Nuomonės. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia iš tiesų reikalingas ir prasmingas įstatymo projektas. Noriu pasveikinti ūkio ministrą, kuris inicijavo jį. Tai iš tiesų sustiprintų Konkurencijos tarybos veiklą ir darbą, sustiprintų rinkos priežiūrą ir padėtų gauti reikiamos informacijos. Užsienio šalių praktika rodo, kad kainų kartelius išaiškinti yra be galo sunku. Dažniausiai yra išaiškinami dviem būdais: arba viena iš šalių, dalyvaujančių kainų kartelyje, prisipažįsta, arba yra gaunama konfidenciali informacija su pagrįstais įrodymais. Taigi šis įstatymo projektas paskatintų teikti tokius įrodymus konfidencialiai ir, mano akimis, padėtų Konkurencijos tarybai išaiškinti daugiau tokių neleistinų susitarimų dėl aukštų kainų laikymo.
Vis dėlto atkreipsiu dėmesį, kad yra ir tam tikrų rizikų ir į jas reikia atsižvelgti. Viena iš tokių – teikti informaciją, kurios patikimumas abejotinas, paskatins įvairius rinkos dalyvius. Čia bus lyg loterija, kuomet Konkurencijos taryba gali būti užversta tokių loterijos žaidėjų informacija ir turės skirti daug laiko ir resursų tikrinti tos informacijos patikimumą.
Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad konfidencialus skundimas gali tapti ir darbuotojų ar šiaip dantį griežiančių piliečių šantažo įrankiu. Taigi yra ir naudos, bet yra ir tam tikros rizikos. Šiuo atveju manau, kad nauda yra tikrai reikšmingai didesnė, todėl kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Seimo narių nuomones reikšti neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2991) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3120(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Turizmo įstatymo 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3120. Pranešėja – Seimo narė R. Miliūtė. Priėmimas.
D. Kreivys. Prašau.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. …pasiūlymas. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas, kad atsirastų 2 straipsnis, ir komitetas…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. …jam pritarė. Tai galime pritarti visam…
D. KREIVYS (TS-LKDF). 6 straipsnis yra pritarti…
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia reikia 29 narių, bet turbūt galvokime, kad yra 29 Seimo nariai, pritariantys šiam pasiūlymui. Tada V. Sinkevičius galėtų pristatyti šį pasiūlymą. Ar mes… Virginijau Sinkevičiau, pristatykite savo pasiūlymą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Turizmo įstatymas.
PIRMININKAS. Siūlote papildyti įstatymą nauju 2 straipsniu.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Taip, įstatymą siūloma papildyti dviem straipsniais. Pirmojo papildymo esmė, kad teikianti turizmo paslaugas įmonė turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, bet nėra numatyta procedūrų, kaip vis dėlto, jeigu įmonė, sakykim, gavusi licenciją, vėliau neatitiktų tų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, panaikinti tą licenciją. Tai šiuo atveju yra įtraukiama procedūra.
Antrasis papildymas įtraukia, sakykim, į…
PIRMININKAS. Jį pristatysite vėliau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mes jau pritarėm…
PIRMININKAS. Dabar kalbame apie pirmąjį. Ačiū. Komitetas pritarė. Ir su tokiu komiteto pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam šiam straipsniui. Tada jau keičiasi numeravimas ir 2 straipsnis tampa 3 straipsniu. Galime pritarti bendru sutarimu, nes pasiūlymų dėl jo nėra. 3 straipsnis tapo 4 straipsniu, dėl jo pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame. 4 straipsnis tapo 5 straipsniu, taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio, kuris… Pagal naują numeravimą toliau sakysiu. 6 straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 7 straipsnis, buvęs 6 straipsnis, dėl jo yra…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies…
PIRMININKAS. …pasiūlymas. Taip pat reikia, kad pristatytų V. Sinkevičius tą savo antrąjį pasiūlymą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, pristatykite.
PIRMININKAS. Virginijau, pristatykite.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Antrasis pasiūlymas įtraukia į neklasifikuojamųjų sąrašą, sakykim, trumpalaikę nuomą, butų nuomą ir platformas, tai kaip „Airbnb“, Booking.com, užsiimančias bendroves į neklasifikuojamųjų sąrašą. Toks trumpas pasiūlymų pristatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pakomentuokite, ką reiškia pritarti iš dalies komiteto nuomonė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip patikslino šiek tiek komitetas. Patikslinimų įrašė ir tiek.
PIRMININKAS. Ir autorių suderinta nuomonė yra bendra.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Suderinta.
PIRMININKAS. Su tokia suderinta nuomone, komiteto pritarimu, mes galime pritarti visam šiam straipsniui bendru sutarimu. Toliau pagal numeravimą pasikeičia… Ačiū, pranešėjau, atrodo, daugiau nėra pasiūlymų. 7 straipsnis tapo 8 straipsniu ir pagal naują numeravimą dėl jo nėra pasiūlymų, jam galima pritarti bendru sutarimu. 9 straipsniui taip pat galima pritarti bendru sutarimu. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 14 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 15 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 16 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – taip pat pritariame bendru sutarimu.
Nuomonė dėl viso. Sakyti nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir priimti šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3120(2) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3121(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – lydimasis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3121. Pranešėja – R. Miliūtė. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra. Nekviesime į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2019 m. balandžio 1 d. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai ir visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3121(2) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3122(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3122. Taip pat lydimasis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai. Vienbalsiai – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3122(2) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3123(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3123. Taip pat lydimasis. Priėmimas.
Yra du straipsniai, bet pasiūlymų nėra, todėl priimame pastraipsniui. Į tribūną pranešėjos nekviečiame. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai – už vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3123(2) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3119(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3119. Pranešėja – A. Širinskienė. Pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje, todėl į tribūną nekviesiu.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai – vienbalsiai už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3119(2) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2568(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2568. Pranešėjas – V. Bakas. Pasiūlymų nėra, į tribūną nekviesime. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir 7 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai – vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2568(2) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1772(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1772. Pranešėjas – P. Nevulis, Aplinkos apsaugos komiteto narys. Priėmimas. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
P. NEVULIS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir kitam?
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip pat pritarė. Ir vienam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Teisės departamento pasiūlymui taip pat komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip, kaip pritaria ir komitetas.
PIRMININKAS. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. sausio 1 d. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Nuomonės už, prieš? Ačiū pranešėjui.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė Seimo nariai. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, mes jau ne vieną kartą svarstėme šį klausimą. Pakartosiu, kad jis ypač svarbus didžiųjų miestų senamiesčiams, senamiesčių gyventojams, kurie gyvena senuose gražiuose namuose, kurie dažnai yra ekologiškai ir energetiškai neefektyvūs ir reikalauja labai rimtų investicijų, kad būtų pasiektas energetinis efektyvumas. Dažnai tos didžiosios investicijos yra skiriamos ir fasadams. Tie fasadų apdailos sutvarkymai be galo brangiai kainuoja. Ir todėl pasiekti tą patį efektyvumą, išleidus tą patį eurą senamiestyje ir galbūt priemiestyje, – jis reikšmingai skiriasi.
Šiuo įstatymo projektu mes sudarytume galimybę renovuoti daugiabučius senamiesčiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, renovuojant tik šiluminius mazgus, o nerenovuojant fasadų, ir tokiu būdu pasiekti tą patį energetinį efektyvumą, išleidus tą patį eurą, kuris yra dabar skiriamas renovuoti daugiabučiams rajonuose. Kviečiu pritarti ir palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Varžgalys – nuomonė už.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų kolega M. Majauskas teisingai pasakė, bet tai aktualu ir daugiabučiams namams, bet kuriam daugiabučiui namui, ar jis būtų mažoje savivaldybėje, ar būtų didelėje savivaldybėje. Žmonės seniai laukia tos mažosios renovacijos.
Ką reiškia mažoji renovacija? Tai šiluminio mazgo sutvarkymas nuo įvado iki pat gyvatuko ir visų šilumos praėjimo reikalų subalansavimas. Šiandien, imant dviejų kambarių normalų 60 kvadratų butą, jeigu imame visą renovaciją, žmogus turi prisidėti apie 10–12 tūkst. eurų. Jeigu mes imsime tik mažąją renovaciją, tai žmogus prisidės tik 2–3 tūkst. eurų, pasieksime tą pačią energetinę klasę, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip pat nuomonė už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį projektą. Kaip ir anksčiau kalbėję kolegos minėjo, mažoji renovacija padėtų sutaupyti nemažai šilumos kaštų ir išvengti šilumos nuostolių. Šiandien mes turime renovuotinų 20 tūkst. namų, o kompleksinės renovacijos paramos kontekste mes per metus galime tik 500 pastatų renovuoti.
Taigi atskyrus mažąją renovaciją, tai yra tik šilumos punktų ir šilumos paskirstymo renovaciją, tai būtų pirmas etapas suteikiant paramą. Būtų galima dalyvauti, be abejo, gyventojams pasirenkant. Jeigu jie norėtų tikrai toliau modernizuoti ir apšiltinti fasadą ar dalyvauti kituose renovacijos aspektuose, taip pat galėtų pretenduoti į paramą šitai renovacijai. O įteisinus vien tik mažąją renovaciją, tai yra paramą už mažąją renovaciją, būtų sutaupyta šilumos iki 25 %, atsiperkamumas yra kur kas mažesnis per penkerius metus, negu lyginant su didžiąja renovacija. Dalyvavę šitame paramos etape, jie galėtų spręsti, ar nori dalyvauti kituose renovacijos aspektuose.
Tai padėtų renovuoti kur kas didesnę dalį namų, ypač regionuose svarbus tas aspektas. Gyventojai sutaupytų tikrai daug šilumos kaštų ir užsitikrintų sau komfortines sąlygas, lyginant su šiandiena. Taigi kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių reikšti nuomones neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1772(2) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2964(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2964(2). Per šoninį mikrofoną – J. Rimkus.
J. RIMKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo klausimu yra gauta Teisės departamento pastabų, todėl būtų prašymas šiandien to klausimo nesvarstyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų papildomai apsvarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pagal Statutą mes negalime svarstyti klausimo, kol jo neapsvarstė komitetas. Tai jis natūraliai turi iškeliauti į kitą savaitę. Tai susiję su visu bloku, su klausimo 1-8 pradžia. Klaidingas numeravimas.
11.01 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2762(2), Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 15, 16, 18, 19, 22 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2763(2), Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2764(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2765(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2766(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Reklamos įstatymo 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2762. Pranešėjas – A. Baura. Svarstymas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dar praeitų metų gruodžio mėnesį Ekonomikos komitetas svarstė Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei lydimuosius teisės aktus. Dėl Reklamos įstatymo priėmė tokį sprendimą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Jeigu Seimo Pirmininkas leistų, noriu pasakyti, kad lygiai toks pat sprendimas priimtas dėl Konkurencijos įstatymo projekto, taip pat dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projekto ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat pritarta patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms.
Ekonomikos komitetas dėl vieno lydimojo teisės akto buvo papildomas. Praeitų metų lapkričio 28 dieną komitetas priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Stacevičių išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projektą svarstė 2018 m. gruodžio 5 d. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Po svarstymo kviečiu pritarti bendru sutarimu šiems projektams. Pritarta. Ačiū.
11.04 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3168, Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3169 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167. Pateikimo tęsinys. Kviečiu G. Burokienę. Ir lydimieji Nr. XIIIP-3168 ir Nr. XIIIP-3169.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi liko tik klausimai, tai laukiu klausimų, nes pereitą kartą viską pristačiau. Nebent norite, antrąkart galiu pristatyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi K. Masiulis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, norėčiau dėl kelių niuansų pasitikslinti. Pirmas – dėl deklaravimo, tai yra dėl tam tikros sumos, nuo kurios reikėtų pradėti deklaruoti viešuosius interesus, nes, savaime suprantama, tai labai aktualu, kadangi jau ir šiame Seime daug kas užmiršdavo, daug kas nedeklaruodavo, neva laikydavo, kad smulki suma.
Antras dalykas – vis dėlto dėl kandidatų. Šiek tiek logikos yra, kad kandidatuodami kandidatai savo interesų nedeklaruoja, tiksliau, deklaruoja, ir yra daug problemų, kol jie susineša, kol susirenka, ir nežinia, ar bus išrinkti. Tačiau vėlgi, o jeigu mes pamatytume po išrinkimo, kad iš tikrųjų ne viskas gerai su ta deklaracija, jau išrinktas asmuo, tarkim, ir mes nesuteikiame teisės ir galimybės rinkėjams susipažinti su jo pajamomis ir išlaidomis. Pavyzdžiui, žmogaus atlyginimas, tarkim, yra kažkokios nemažos pajamos, o nemoka į biudžetą, tarkim, nė kiek pinigų. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pradėsiu nuo antros pusės. Einantiems į rinkimus yra privalomas deklaravimas, kadangi tai vienas iš VRK pareiškinių dokumentų ir jisai niekur nedingsta. Tiesiog tie kandidatai, kurie eina į valstybės tarnybą ir kuriems galbūt… nerinkti asmenys, tai tada priklauso jau nuo vadovo, ar vadovas norėtų matyti išankstinę deklaraciją ir (…) deklaruotų, ir tai yra jau vadovo kompetencijai paliekama – jisai gali visą laiką pareikalauti, kad kandidatas į darbo vietą, ne išrinktas, ne einantis į rinkimus, o į darbo vietą, užpildytų savo deklaraciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi V. Ačienė. Klausia V. Ačienė, nes K. Masiulio nėra salėje.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, perskaičiau, peržiūrėjau visą šitą naujai teikiamą įstatymo projektą ir pasigendu mažareikšmio pažeidimo sąvokos bei su tuo susijusių sprendimo variantų. Prisimename visai nesenus įvykius, kai Seimo narys, tarkim, tapęs ministru, tiesiog laiku nedeklaravo savo pareigybės pasikeitimo ir žiniasklaidoje nuskambėjo kaip pažeidėjas, tai yra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Nors kai pasižiūri į turinį, tai turinys, galima sakyti, apie nieką, nors skamba atgrasiai. Dabartiniame įstatymo projekte yra išlikę du sprendimo būdai: pažeidė arba nepažeidė, ir yra tiktai tarp kitko, kad komisija gali parašyti rekomendaciją, kaip rekomenduojama elgtis toliau. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto pirmiausia turėtų būti rekomendacija dėl tokių mažareikšmių pažeidimų, o po to tiktai sprendimas – pažeidė arba nepažeidė? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Šitame įstatyme įvedama tokia, sakykim, naujovė, kad atsiras išankstinės deklaracijos. Kaip mokesčių deklaracijos yra išankstinės, taip ir bus priminimai deklaruojantiems žmonėms, kad jūs jau turite deklaruoti ar neturite deklaruoti, išankstinės deklaracijos bus parengtos, išsiųstos elektroniniu būdu. Įvedamas terminas, kad iki 30 dienų, jeigu tu nespėji deklaruoti, tau tyrimas nepradedamas. Jeigu pradedamas tyrimas ir tu deklaravai, taip pat tyrimas nutraukiamas. Dabar buvo atlikta daugiau kaip tūkstantis tyrimų – 1 tūkst. 200 tyrimų per metus, gauta 127 tūkst. skundų, ir 80 % iš jų buvo vien dėl praleistos datos ar kažkokio mažareikšmiškumo. Čia dabar žmogui yra kaip ir priminimas, ne baudimas, kad jisai turi deklaruoti savo viešuosius ir privačius interesus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Norkienė. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, ar jums žinoma, iš tikrųjų dažnai savivaldybių tarybų nariams, ypač pirmą kadenciją išrinktiems, yra tikrai kartais sudėtinga viską derinti pagal įstatyme numatytas normas ir jie dažnai tarybos sekretorių prašo organizuoti seminarus, bet atsako tokio nebūna, bendradarbiavimo su šita komisija. Gal jau dabar įstatyme bus stiprinamas būtent komisijos, kaip tarnybinės etikos konsultanto, vaidmuo, ir jeigu taip, tai kaip? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Taip, tikrai rajono komisijos… dabar jau yra įrašyta įstatyme, kad VTEKʼas, Vilniaus, centrinis VTEKʼas, turėtų teikti visas paslaugas, konsultacijas, mokymus rajonams ir kad rajonai patys galėtų priimti sprendimus, o nelaukti, kol Vilnius priims. Būdavo taip, kad jie apsvarsto ir siunčia priimti sprendimus į Vilnių, tai toks pingpongas išeidavo. Dabar jau patys galės priimti sprendimą, ir jeigu sprendimas netenkina to, dėl kurio buvo priimtas, tada jis galės kreiptis į VTEKʼą, Vilniaus VTEKʼą, ir paskui jau į teismą. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Bilotaitė. Ruošiasi A. Salamakinas. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau patikslinti, ką reiškia mažareikšmis pažeidimas, ko jūs siūlote atsisakyti? Ar tai bus, sakysime, užmiršimas deklaruoti automobilį, ar milijonines… ar 2–3 mln. užmiršti deklaruoti, irgi bus sakoma, kad tai yra mažareikšmiai? Na, Seimo narys neprisiminė, kad jisai dovanojo milijoninę ar 2 mln. sumą, irgi užmiršo.
Ir antras trumpas klausimas dėl Vyriausybės programos. Jūs rašote, kad tai bus kova su korupcija, bent tris punktus įvardinkite, kas pagal įstatymą bus geriau kovojant su korupcija?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerai. Pradedant tuo, kad aš nesakiau mažareikšmiai, aš sakiau dėl termino praleidimo. (Balsai salėje) Taip. Jeigu tu nespėji iki 30 dienų, praleidai terminą ir nedeklaravai, tada tau pradedamas pažeidimas, jau visas procesas. Jeigu tu spėjai per tas 30 dienų užsiregistruoti, kaip ir dabar užregistruoti, viskas taip toliau. Po 30 dienų įsijungia VTEKʼo mechanizmai ir jie pradeda tyrimus. Jeigu per pradėtą tyrimą per 10 dienų tu spėji užregistruoti, tau tyrimas nutraukiamas. Visu kitu atveju jis toliau tęsiamas.
Dabar dėl korupcijos. Tuoj, minutę, surasiu, nes ten tikrai dabar yra pateiktas vertinti STT ir Asmens duomenų apsaugos tarnybai. Tuoj, minutėlę, jeigu jūs norite papunkčiui, aš rasiu papunkčiui jums išvardinti. (Balsai salėje) Gerai, gerai, tada ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi J. Liesys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties neturėjau laiko detaliai perskaityti viso įstatymo. Mano klausimas dėl to, ką aš esu teikusi anksčiau dėl dukterinių įmonių, kuriose yra kontrolinis akcijų paketas, deklaravimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė pertrauką sakydamas, kad išties artimiausiu metu bus sistema, kuomet iš Registrų centro bus prieinami duomenys ir automatiškai viskas galės matytis sistemose. Aš, bent jau preliminariai pažiūrėjusi, to dalyko nematau šiame įstatyme, ar buvo tai svarstoma, kad dukterinių įmonių duomenys taip pat matytųsi interesų deklaracijose, ar ne? Jeigu taip, tai kodėl?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir sakiau, kad viską… Šis įstatymas dabar palengvina VTEKʼo priėjimą prie visų duomenų. Jeigu kyla klausimas, jis gali kreiptis į visas institucijas ir gauti duomenis, taip pat, kaip jūs minėjote, ir dukterinių, ir kitų. Taip pat žmogus gaus išankstinę deklaraciją, jeigu yra kokia nors sąsaja, jam iš karto bus nurodoma, kad jisai turėtų tą deklaruoti. Manome, kad per šitą deklaraciją tada tikrai matysis viskas ir bus išskaidrinta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Liesys. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu paklausti jūsų. Kas dabar paaiškinta, viskas gerai, bet Teisės departamentas turi labai daug pastabų. Kaip jūs dabar elgsitės? Aš kaip teikėjai gal jums ir pritariu, bet kaip teisinės išvados… už tokį įstatymo pateikimo projektą negalėčiau balsuoti. Ar jūs ruošiatės kokiu nors būdu tas teisines išvadas, kurios yra dabar jūsų atžvilgiu, neteisingos, kuruoti ir kaip jūs su Teisės departamentu galėsite tas visas teisines išvadas pataisyti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš labai dėkoju Teisės departamentui už pastabas. Tiesiog noriu pasakyti, kad 80 % visų pastabų yra redakcinio pobūdžio ir tik 20 % yra svarstytinos pastabos. Ta pastaba dėl Konstitucijos, yra nekeista, yra ta pati nuostata iš galiojančio įstatymo projekto. O visas kitas, žinoma, komitetas svarstys.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, projektu siūloma iš esmės keisti deklaracijos turinio reglamentavimą. Kaip nurodo ir Teisės departamentas, galiojančiame įstatyme deklaracijos turinys siejamas su objektyviais faktais. Jūsų siūlomame projekte įrašomos tokios sąvokos kaip suinteresuotumas, kuris gali turėti įtakos sprendimams. Ar neatsitiks taip, kad pritarus jūsų projektui tiesiog susidarys tokia situacija, kad pareiga deklaruoti priklausys nuo deklaruojančiojo emocinio vertinimo, ar jis turi tą suinteresuotumą, o nebe nuo faktų? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai labai opus klausimas. Manyčiau, kad pastaba yra įdomi ir svarstytina. Mūsų projekto tikslas buvo, kad žmonės… atskirti valstybės teisę žinoti nuo paprasto smalsumo. Bet koks privačių interesų… jeigu tu manai, kad ateityje ar dabar tau tai turės, sukels interesų konfliktą, tu privalai deklaruoti, kaip ir dabar. Taip pat yra būtina sąlyga, išlieka, kaip ir buvo, kad deklaruoti kaip ir rinktiems asmenims privalu viskas, bet jeigu tu dirbi, pavyzdžiui, Seime ir perki langus, esi paprastas tarnautojas, o perki langus, kur tau įstatymo… nepriimi tu jiems nieko ir panašaus, tai neturėtų tokios deklaracijos būti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas. (Balsas salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seimo narys, taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama kolege, jūs vieno įstatymo aiškinamajame rašte rašote, kad komisija susikoncentravusi dabar į mažareikšmius pažeidimus, tačiau žiūriu įstatymo projektą: 2 straipsnyje, kur yra apibrėžimai, mažareikšmio pažeidimo apibrėžimo nerandu. Vienas momentas.
Kitas klausimas yra dėl VTEK’o įstatymo. VTEK’o įstatyme, kur yra 12 straipsnis dėl komisijos nariams ir pirmininkui taikomų apribojimų, jūs numatote, kad jie gali dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukels interesų konflikto. Iš kur gali žinoti iš anksto, kad tai gali nesukelti? Pavyzdžiui, gali ateityje iškilti klausimas, kad tos įstaigos, įmonės vadovas galbūt pažeidė, sukėlė interesų konfliktą, ir trys ar keturi komisijos nariai dirba toje įstaigoje. Pavyzdžiui, koks nors universitetas. O klausimas yra, pavyzdžiui, dėl rektoriaus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Supratau. Dėl pirmo klausimo. Aš kaip ir atsakiau į klausimą, išnyko tie mažareikšmiai, kadangi mes prieš… 30 dienų, tu turi per 30 dienų deklaruoti. Jeigu tu nedeklaravai, bet tau ateina priminimas, nes dabar mes padarome PIR sistemą, kur ateis tau priminimas, kad tu kažką kažkur praleidai, jeigu tu vėl vis tiek nedeklaruoji, tada jau yra pažeidimas, jisai yra svarstomas VTEK’e, ir jeigu jūs nesutinkate su juo, jis eina į teismą. O jeigu jūs spėjate deklaruoti ir viską susitvarkyti teisingai, yra nutraukiamas svarstymas.
O dėl antro jūsų klausimo. Tu, dabar dirbdamas, privalai žinoti, kokioje srityje tu dirbi, ir turi registruoti interesus. Bet jeigu tu išėjai ir, pavyzdžiui, dirbai… (Balsas salėje) Ne apie tai klausėte? Antraeilės pareigos. Taip, turite irgi žinoti, kad tai gali… Tai yra sąmoningumo lygis. Iš kitos pusės, turėtumėte viską deklaruoti, kad nekiltų jokių problemų, kaip yra ir iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Laikas klausti ir šiaip laikas pasibaigė. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad iniciatyva tikrai yra gera, įstatymo projektas pateiktas, bet iš Seimo narių klausimų matyti, kad tikrai reikėtų dar tobulinti, ir manau, kad teikiama bus nemažai pasiūlymų. Man tikrai kyla vienas klausimas. Kodėl vis dėlto nėra reikalavimo žiniasklaidos atstovams, žurnalistams deklaruoti savo viešuosius ir privačius interesus? Manau, tai yra būtina daryti. Jie turėtų tą daryti, nes tikrai, kaip atskleidė ir VSD tyrimas, už žiniasklaidos atstovų dažnai stovi neskaidrios komercinės struktūros, todėl siūlysiu ir aš pataisas, kad tas viešųjų ir privačių interesų deklaracijas deklaruotų ir žurnalistai, ir kiti, ne tik žurnalistai, prodiuseriai, visi tie, kurie dirba žiniasklaidoje. Po pateikimo pritariu, bet, deja, tikrai reikėtų dar tobulinti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, aš irgi pritariu, kad iniciatyva yra gera ir tikriausiai reikalinga, tačiau vertindama Teisės departamento pastabų kiekį vis dėlto siūlyčiau grąžinti projektą tobulinti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, gerbiami kolegos, jos išsiskyrė, tai po pateikimo kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio įstatymo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 57, prieš nebuvo, susilaikė 32 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, yra siūlymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui perduoti šį projektą. Kitų pasiūlymų nematau, nėra. Siūloma svarstyti gegužės 14 dieną. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys norėčiau gal įtraukti Etikos ir procedūrų komisiją, nes dažnai mūsų su VTEKʼu būna tam tikras santykis. VTEKʼas aiškina, kad įstatymuose nėra aiškumo, kada jie turi Seimo narius tirti. Vieną kartą jie ima, tiria, kitą kartą perduoda Etikos ir procedūrų komisijai. Tai gal ir Etikos ir procedūrų komisija galėtų pasižiūrėti ir pateikti savo pasiūlymus, kad būtų aiškus reglamentavimas.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, norėtumėte reaguoti į pasiūlymą, kad būtų svarstoma? Nenorite reaguoti ar manote, kad nereikia to komiteto? (Balsai salėje) Nereikia komiteto. Norėčiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės nuomonės dėl pasiūlymo. Jau įjungta. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš esmės VTEKʼas dažniausiu atveju Seimo narių galimus pažeidimus, ar viešųjų, ar privačių ryšių, ar kitokių, visuomet persiunčia mūsų Etikos ir procedūrų komisijai. Manau, kad galbūt mums net vertėtų tokį bendrą pasitarimą su VTEKʼu suorganizuoti ir aptarti, nes yra nesklandumų dėl Viešųjų ir privačių interesų deklaracijų paties pateikimo, tiek ir galimybės neteikti kažkokių duomenų, kurie yra tikrai pertekliniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantame, kad Etikos ir procedūrų komisiją skiriame. Ir komisijos nariai nori. O dėl TTK turime apsispręsti balsuodami. Buvo pasiūlymas, kad TTK įtrauktume kaip papildomą komitetą. Komiteto pirmininkė sako, nereikia, kadangi buvo iškeltas klausimas balsuoti, balsuodami nuspręsime, reikia ar nereikia. Tie, kurie mano, kad reikia įtraukti, balsuoja už, tie, kurie mano, kad nereikia įtraukti, balsuoja prieš.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 47, prieš – 24, susilaikė 28 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta, papildomas komitetas neskiriamas. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti, aš jau sakiau, 14 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, žvelgdami į darbotvarkę matome, kad rytinio posėdžio darbotvarkės visi klausimai jau apsvarstyti. Noriu jūsų atsiklausti. Iki Vyriausybės valandos mes turime 35 minutes. Galbūt sutiktumėte pradėti klausimus iš darbotvarkės galo, iš vakarinio posėdžio? (Balsai salėje) Galime. Yra proga.
J. Olekas. Pradėkime nuo šventinio nusiteikimo ir gražių žodžių, kuriuos tuoj pat išsakys kolega J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu perduoti pirmininkei saugoti. Praeitą šeštadienį įvyko tradicinis 15-asis futbolo turnyras, skirtas Kovo 11-ajai paminėti, jį organizavo Šventupis, Ukmergės bendruomenė. Lietuvos Seimo futbolo komanda laimėjo garbingą III vietą. Dėkoju, sveikinu visus dalyvavusius, rėmusius ir palaikiusius. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai džiaugiamės ir dėkojame mūsų kolegoms, kurie Lietuvos Respublikos Seimo vardą ir kartu mūsų Lietuvą garsina. Tai yra labai smagu.
11.27 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195 (pateikimas)
Tai ar galime pritarti pasiūlymui, kad dabar pradedame svarstyti papildomai įrašytą į darbotvarkę 2-13 klausimą – Pluoštinių kanapių įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195? (Šurmulys salėje) Ar yra pranešėjas?
Kviečiu pranešėją K. Starkevičių. Taip pat jo iniciatyvą parėmė 47 Seimo nariai, M. Majauskas ir kiti. Prašome. Pateikimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Tikiuosi, iki svarstymo, iki šios minutės, esate susipažinę su šiuo klausimu, su jo svarba, su jo ateitimi.
Aš prisimenu, kai prieš šešerius metus, kai dirbau ministru, teikiau šį klausimą dėl pačių pluoštinių kanapių auginimo, kai aplinkinėse šalyse jos jau buvo auginamos, irgi buvo diskusijų ir daug klausimų. Aš galvoju, dabar daugelį momentų mes jau esame išsiaiškinę. Tada vienas iš pagrindinių klausimų buvo, kaip institucijos, kurios kontroliuoja, sukontroliuos tuos procesus. Galiu drąsiai pasakyti, kad visiškai sukontroliavo. Per šį laikotarpį pluoštinių kanapių auginimas (nes Europos Sąjunga leido) nuo kelių šimtų hektarų, kai dar nebuvo leidžiama, bet Europos reglamentai leido auginti, dabar mes turime apie 3 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių, kurios auginamos Lietuvoje, ir nė vieno pažeidimo. Taigi nuogąstavimas, kad bus pažeidimų, nepasitvirtino.
Ką dar noriu akcentuoti, kad jūs išgirstumėte? Čia kalbama toliau apie jų gamybą, tų kanapių, kurios auginamos Lietuvoje, būtent pluoštinės kanapės, kurios tetrahidrokanabinolio neturi daugiau kaip 0,2 %. Čia mes tik apie tą gamybą ir šnekėsime. Dabar Lietuvoje leidžiama tik perdirbti kanapes, patį pluoštą. Jau yra pastatyta ir gamyklų, viena iš jų yra Kėdainių laisvojoje zonoje. Taip pat naudoti sėklas. Sėklų turbūt irgi dabar legaliai jau ir duonoje, ir kituose maisto produktuose mes galime paragauti ir jas vartojame, tačiau viso kito perdirbti ir gaminti negalima.
Kas dabartiniu metu vyksta? Nors ir turime savas gamyklas, ta žaliava yra vežama į užsienio, kaimynines šalis – į Lenkiją, į kitas šalis, ir ten būtent sukuriamas galutinis produktas. Čia nereikia jums, gerbiami Seimo nariai, kolegos, aiškinti, kur didžiausia pridedamoji vertė sukuriama. Būtent sukuriama, kur pagaminamas galutinis produktas. Vyksta lūžis, ir šiuo metu pasaulinės institucijos jau faktiškai krypsta į tą pusę, kad būtent pluoštinės kanapės, iš kurių gaminami vaistai, aš nekalbu apie įvairius kremus ir kitas priemones, galėtų būti puiki priemonė kovojant su onkologinėmis ligomis.
Kai pasiklausinėji… Ir vakar buvo žmonių, kurie serga šia liga, dalyvavo konferencijoje, tikrai apie 200 žmonių buvo Konstitucijos salėje, dalyvavo ir Stano. Jis pats pasakė, kad tai, ką jis vartoja, duoda efektą, tačiau jeigu pažiūrėsime visą mūsų teisyną, dėl ko šis įstatymas teikiamas, to, ką jis vartoja, negalima. Tai vartoja šimtai žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis. Galbūt mes kokius nors kremus naudojame, o iš tikrųjų jie yra draudžiami, arba arbatą, kuri taip pat draudžiama. Taigi tikrai siūlau atverti akis, pamatyti, kokia yra reali situacija, ir teisiškai sureguliuoti šį procesą.
Aš negaliu sakyti, kad čia šiandieną šios pataisos yra tobulos, bet, manau, Seimo nariai su specialistais tiek iš Ūkio, tiek Žemės ūkio, tiek Sveikatos apsaugos ministerijų šiandien pajėgūs parengti, patobulinti šį įstatymą taip, kad šią pavasario sesiją mes galėtume būti kaip ir kaimyninės mūsų šalys (Danija, Lenkija, Latvija), galutinį produktą gaminti būtent Lietuvoje ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę.
Gal tiek trumpai. Aš, manau, tiek. O jeigu jūs klausite, tada pabandysiu atsakyti į visus kitus klausimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, išties jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis. Ruošiasi K. Masiulis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų vakar konferencijoje atsakyta į daugybę klausimų. Iš tiesų turbūt mažai kas galėtume nepritarti, kad labai svarbu investicijos ir plėtra, nes gamtinės sąlygos auginti kanapes tinkamos. Tačiau vienas klausimas taip ir liko ne visai aiškus dėl to, kad Europos Komisija galbūt nepakankamai operatyviai dirba ir neutilizuoja tam tikrų produktų. Savaime suprantama, tai prižiūrėti turės mūsų Veterinarijos ir maisto tarnyba. Kokia situacija susidarys, jeigu, pavyzdžiui, mes paleisime tą gamybą, o Veterinarijos ir maisto tarnyba vis tiek žiūrės, tarkim, į bendrus reikalus. Ji atsako ir už kitų maisto produktų eksportą. Čia nepakliūsime į kokį nors interesų konfliktą, tarkim, kai galbūt versime Veterinarijos tarnybą liberaliau žiūrėti į šiuos atvejus, o, kita vertus, Europos Komisija nepriiminės sprendimų? Kaip čia išspręsime šį klausimą? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau šiek tiek pabaigoje minėjau, kad šiuo metu Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisija, vadovaudamasi Pasaulio sveikatos organizacijos Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto (…), vykdo narkotinių medžiagų, daugiausia kanapių, kvalifikacijos peržiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 metų birželį pateiktame vertinime aiškiai nurodoma, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių priklausomybę ar piktnaudžiavimą ja, ar visuomenės sveikatos problemų, susijusių su gryno CBD vartojimu.
Taigi iš tikrųjų tas darbas vyksta ir matyti aiški kryptis. Tuo labiau kitos Europos Sąjungos šalys jau perdirba šią produkciją. Gal, kai aš paminėjau tą skaičių, kad taip išaugo tų pluoštinių kanapių auginimas, tai rodo, kad yra, visų pirma, tinkamos, labai geros mūsų klimatinės sąlygos. Ir kartu aš jau nekalbėsiu apie… priešsėjiminė kultūra kitoms kultūroms yra gera, labai tinkama. Ir dar kas ypač, tai būtent dėl klimato kaitos yra kultūra, kuri tiesiog valo orą ir grynina. Kuo daugiau hektarų, vadinasi, tuo grynesnis oras bus pasaulyje ir Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Masiulio nematau salėje. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi P. Čimbaras.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, neklaidinkime greičiausiai ir Lietuvos žmonių. Vaistiniai preparatai su kanapėmis ir netgi kitomis pirmame sąraše esančiomis medžiagomis yra teisėti Lietuvos Respublikoje, gali būti naudojami, o maisto papildai nėra naudojami nei skausmui malšinti. Pagal Europos Sąjungos teisę jie yra klasifikuojami kaip maisto produktas. Matyt, jūs projektą rengėte anksčiau ir tiesiog nepasižiūrėjote į tai, ką Europos Komisija pasakė šių metų vasario mėnesį. O pasakė tai, kad… paskelbė, jog pluoštinės kanapės, ekstraktai, iš jų gauti produktai, kurių sudėtyje yra kanabinoidų, yra priskiriami naujam maistui ir dėl tos priežasties, naujo maisto, kanabinoidų poveikis žmogaus sveikatai nėra ištirtas ir įvertintas, todėl tokie produktai, Europos Komisijos nuomone, negali būti tiekiami Europos Sąjungos rinkai. Iš tikrųjų ir valstybės narės po vasario mėnesio sprendimo turės peržiūrėti savo politiką ir atitinkamai reaguoti. Tuo tarpu ką mes matome čia? Tai mes matome, kad, na, jūsų pasiūlymas šiuo metu jau neatitinka tos europinės realybės. Tai ką jūs planuojate daryti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų Lietuvoje naudojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai yra grindžiami tarptautiniais įsipareigojimais ir sutartimis, ir jos yra priimtos 1961 metais Jungtinių Tautų bendrąja narkotinių medžiagų konvencija. Tačiau, kaip jūs teisingai paminėjote, dabar vyksta diskusijos ir ten galutinio sprendimo dar, kiek man žinoma, ir vakar konferencijoje nėra priimta. Taigi galvoju, mes pačiu laiku ir tikrai gal šiek tiek ir vėluodami, bet važiuojame teisinga kryptimi. Bet mes diskutuodami vėliau, aš galvoju, tikrai atsižvelgsime į visus Europos Sąjungos reikalavimus ir priimsime tokį įstatymą, kuris atitiks juos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi J. Džiugelis.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Tikrai, gerbiamas kolega, gerbiamas Kazy Starkevičiau, džiaugiuosi, kad jūs vėl po šešerių metų stovite čia, tribūnoje. Jūs tada irgi teikėte projektą, man teko tą projektą kuruoti – dėl auginimo Lietuvoje leisti. Tuo momentu buvo labai didelės baimės akys, ypač gerbiamo A. Matulo. Džiaugiuosi, kad A. Matulas, ko gero, vakar konferencijoje praregėjo, pamatė, kad nėra jokių baimių, bet aš norėčiau jūsų paklausti, iš kur ta baimė? 2012 metais buvo didžiulė baimė. Dabar vėl mes žiūrime su baime, nors iš tikrųjų tai yra nauda visai Lietuvai, žemdirbiams, perdirbėjams. Gal jūs galite pasakyti, iš kur ta mūsų baimė atsiranda?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu pasižiūrėtume į mūsų praeitį Lietuvos, tai mes kanapes auginome. Pluoštines kanapes. Ir iš jų virves pindavome, ir audinius ausdavome, taigi mes grįžtame prie to, kas buvo anksčiau lyg ir patikrinta ir išbandyta. Mūsų genofondas tikrai nepablogėjo, kai buvo tos kultūros auginamos: ir šimtamečių turime, ir Sibiro tremtis iškentėme. Bet ta baimė, aš galvoju, čia vyksta dar tam tikra ir kova tarp atskirų grupių, tarp natūralių produktų grupių ir sintetinių grupių, ir šiuo atveju, galvoju, taip kartais ir pasireiškia tos baimės. Bet didžiausios baimės yra dėl to, kad matome tas būtent problemas, kurias sukelia tie, aš nežinau, ne medikas, žiaurūs narkotikai, kurie pasaulyje įsivyravę, visokie sintetiniai, tai atitinkamai žiūrima kaip ir į juos, o čia, jeigu mokslas, sveikatos mokslas, įrodo, kad galima panaudoti ir sveikatos tikslams, ir padeda, kaip tie, kurie vartoja jas, pacientai sako. Vėlgi sakau – ženkime tą žingsnį ir mes, visi parlamentarai, kalbėkime grįžę į savo apygardas, kad čia tikrai jokio blogo įstatymo nepriimame, bet priimame įstatymą, kuris padės sveikatai, padės mūsų visuomenei būti iš tikrųjų sveikesnei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi R. J. Dagys.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu padėkoti už tikrai sveikintiną idėją, nes ir pačiam tenka bendrauti su žmonėmis, kurie serga onkologinėmis ligomis, ir jie tikrai to laukia. Mano klausimas: galbūt preliminariai galėtumėte pasakyti, kiek onkologinių ligonių tai pasiektų, pagerintų gyvenimą? Ir kitas mano klausimas, kokią ekonominę naudą mūsų šaliai suteiktų šito įstatymo priėmimas, preliminariai, kiek tai papildomai surinktų biudžeto pinigų? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai noriu… galvoju, visi vakar aktyviai dalyvavome konferencijoje. Pirmiausia reikia padėkoti M. Majauskui, kuris mus visus subūrė. Ir visi visi, kurie dalyvavome, – visi mes prisidėjome, kad žengtume šį žingsnį, ir aš tuo tikrai džiaugiuosi kaip parlamentaras. Mes parodome vienybę. O ekonominę naudą irgi vakar spaudos konferencijoje mokslininkai sakė, dabar vidutiniškai, jeigu iš hektaro, augindami grūdines kultūras, mes pasiekiame efektyvumą, 200 eurų yra pajamos, tai čia būtų apie 1 tūkst.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bet aš galvoju, jei viską baigdami, pagamintume tą galutinį produktą ir Lietuvoje, tai būtų dar didesnė suma. Bet dar kartą, kaip minėjau, mūsų gamtosauginiu požiūriu, tai labai naudinga kultūra ir pagerintų mūsų dirvožemio būklę, ir klimato kaitos – pirmasis grojantis aspektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, tikrai šitą klausimą reikėtų svarstyti. Man atrodo, dabar pribrendome prie normalesnių diskusijų. Klausimas būtų. Turbūt perdirbti… Gaminame iš kanapių ne vieną kažkokį produktą, tų produktų yra įvairių. Gal jūs turite kokį nors apibendrinimą, kiek visokių perdirbtų produktų galima pagaminti, kurie yra populiarūs rinkoje?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ir dabar jau galima nusipirkti net ir oro uostuose įvairius gaiviklius, įvairias kosmetines priemones, vyrams skutimosi priemones. Plius virtuvėse būtų žymiai didesnė maisto įvairovė. Ratas yra beribis. Ir dar ką noriu akcentuoti, tai iš to pluošto gaminamos ekologiškos mašinų apdailos įvairios detalės. Taigi viską galima sunaudoti, kas užauga ant žemės, nieko nepaliekant, įdiegus visą technologiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimų laikas, deja, baigėsi.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. K. Masiulis. Nematau salėje. P. Čimbaras – motyvai už.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai, gerbiamas… dėkoju K. Starkevičiui už tą puikų pristatymą. Visi puikiai supranta, kad šitas įstatymas tikrai reikalingas, ir vakar konferencija parodė, tikrai susirinko daug žmonių. Ačiū M. Majauskui, ačiū visiems. Ir, ko gero, buvo susirinkę visų frakcijų atstovai, kurie vieningai pasisakė, kad reikia šito pasiūlymo, reikia šito projekto, ir tikrai nenuleiskime rankų vardan kažkokios baimės. 2012 metais irgi ta baimė buvo, buvau išvadintas narkomanu ir kaip tik nebuvau išvadintas. Bet tikrai, mūsų žmonės ir ūkininkai pamatė – yra didžiulė nauda. Mes dabar faktiškai jau pirmaujame pagal pluoštinių kanapių auginimą, nors 2012 metais buvo skeptikai. Tai padėkime mūsų ūkininkams, padėkime mūsų visuomenei. Galų gale, išgirskite visuomenę! Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Žinote, gerbiami kolegos, man visą laiką būna labai apmaudu ir labai gėda, kai mes pradedame manipuliuoti labai pažeidžiamomis žmonių grupėmis: onkologiniais ligoniais, vaikais ar panašiai. Onkologiniai ligoniai po Seimo priimtų pataisų ir dabar gali gauti gydymą, vaistai gali būti Lietuvos rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar yra kanapių veikliosios medžiagos, ar yra heroinas, ar kokios kitos veikliosios medžiagos iš pirmojo sąrašo. Viskas yra žmonėms prieinama.
Apie ką mes kalbame čia? Kalbame apie maisto produktus ir papildus, kurie pagal Europos Sąjungos teisę negali turėti jokių veikliųjų medžiagų, kurios turi farmakologinį poveikį, tai yra kurios malšina skausmą, gydo ligas ir taip toliau. Lygiai taip pat Europos Komisija, ką aš dar kartą galiu pacituoti, ką citavau, sako, kad naujieji maisto produktai, kuriems ir buvo priskirta veiklioji medžiaga, paimta iš kanapių, iš tikrųjų negali būti teikiami Europos Sąjungos rinkai.
Ką aš matau pastaruoju metu? Tiesiog manipuliuodami ligoniais kai kurie asmenys vienokiu ar kitokiu būdu, viena ar kita apimtimi bando dekriminalizuoti kanapių vartojimą. Juo labiau tuos mano tikrai negerus įtarimus sustiprina ir Teisės departamento pastabos, nes Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad projekto autoriai nepasirūpino jokio apsaugos, kontrolės ir užkardymo mechanizmo sukūrimu. Visiškai neaišku, kas pateiktus į rinką tokius produktus, kurie turi kanapių veikliųjų medžiagų, kontroliuos, kas įsitikins, kad ten tikrai yra 0,2, o ne 0,3 ar 0,4.
PIRMININKĖ. Laikas! Jau pabaigė kalbėti. Balsuojame. Motyvai išsakyti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 62, prieš – 4, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar būtų dar pasiūlymų dėl papildomų komitetų? V. Sinkevičius. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto, kadangi tai yra ir ekonominis klausimas, kad ir Ekonomikos komitetas apsvarstytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Ekonomikos komitetas?.. Pritariame.
A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir pagrindinio komiteto. Iš tikrųjų klausimas yra susijęs ne tik su kaimo reikalais, bet jis yra susijęs ir su dekriminalizavimu, su teisėsaugos institucijų darbu, su kontrolės mechanizmo užtikrinimu. Aš tiesiog prašyčiau Seimą balsuoti dėl pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Jeigu būtų apsispręsta, kad šis komitetas nėra pagrindinis, prašyčiau tada skirti kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra pasiūlymas. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami, ar pagrindiniu… (Triukšmas salėje) Taip, jūs teisingai mane pataisėte. Mes bendru sutarimu jau sutarėme, kad kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Tada pradėjome spręsti dėl papildomų komitetų. Jūs pasiūlėte kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Triukšmas salėje) Balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo papildomu komitetu siūlyti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Dabar mes balsuojame, ar papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tada suteiksiu žodį J. Džiugeliui.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 45, prieš – 40, susilaikė 15. Nepritarta pasiūlymui ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepaskirtas.
J. Džiugelis. Prašau per šoninį mikrofoną.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš prašyčiau Žmogaus teisių komitetą, nes iš tiesų tai yra labai svarbus klausimas onkologiniams ligoniams.
PIRMININKĖ. J. Džiugelis siūlo, kad papildomu komitetu būtų Žmogaus teisių komitetas. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 28, prieš – 27, susilaikė 45. Kaip papildomas Žmogaus teisių komitetas neskiriamas.
A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš tik noriu pasitikslinti – sprendimo dėl pagrindinio komiteto bendru sutarimu skyrimo mes nebepriėmėme. (Šurmulys salėje) Kiek matau frakcijos narius, tai yra abejonių, ar buvo priimtas sprendimas dėl pagrindinio komiteto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš pirmininkaudama posėdžiui pačioje pradžioje po balsų paskelbimo pasakiau, kad kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas, ir paklausiau, ar galima tam pritarti. Seimas pasakė, kad pritariame bendru sutarimu. Tada prie šoninio mikrofono atėjo V. Sinkevičius ir viskas vyko nuosekliai. Ar yra prieštaravimų dėl to? (Balsai salėje) Ačiū. Prieštaravimų nėra. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Noriu patvirtinti, kad taip, gerai.
PIRMININKĖ. Jūs patvirtinate, kad aš pasakiau taip, kaip pasakiau. Ačiū. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
11.52 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-429 (pateikimas)
Manau, kad iki Vyriausybės valandos mes dar suspėsime kitą įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 – Pluoštinių kanapių įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pateikimas. V. Vingrienė. Prašau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pratęsiu ir pateiksiu platesnį Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos pasiūlymą. Na, pati, kaip Pluoštinių kanapių įstatymo pagrindinė rengėja, dar dirbdama Žemės ūkio ministerijoje… Teko dirbti nuo 2011 metų prie šio projekto ir jis tikrai parengtas užtikrinant ir visapusišką kontrolę, ir pluoštinių kanapių auginimo aspektus.
Šiandien mes galime tikrai pasidžiaugti, kad mūsų ūkininkai turi galimybę auginti dar vieną žemės ūkio augalą, už kurį teikiamos Europos Sąjungos tiesioginės išmokos. Mūsų laukuose šiais metais buvo deklaruota virš 4 tūkst. hektarų šių augalų ir juos augino 183 ūkininkai. Tačiau būtent šiuo įstatymo aspektu keičiama, šiek tiek papildoma, nes buvo tam tikrų kliūčių, kurios išties riboja. Būtina suteikti galimybę pluoštinių kanapių selekcijai, tai yra išvesti naujas lietuviškas veisles. Galiu pateikti pavyzdį, kad mes jau turime vieną lietuvišką veislę „Austa SK“, kuri šiais metais buvo auginama būtent sėkliniams pasėliams 50 hektarų, ir šita veislė auginama pluoštui ir biokurui.
Prieš tai teikiant įstatymo pataisą buvo paklausta, kiek produktų galima pagaminti iš pluoštinių kanapių? Tai aš noriu pasakyti, kad iš jų galima iki 50 tūkst. gaminių, tai yra ne vien tik maisto produktai, pagaminti iš sėklų, sėklos, aliejus, pluoštas, taip pat biokuras, statybinės medžiagos, kosmetikos priemonės ir taip pat įvairiausi kiti gaminiai, kurie gali būti pagaminami iš šių augalų, taip pat augalų apsaugos priemonės, biologinės augalų apsaugos priemonės. Jos pačios auginamos šalia kitų augalų kaip apsauga nuo kenkėjų, nuo ligų. Na ir kaip vienas iš augalų, kuris yra puikus sėjomaininis augalas žemės ūkyje, vienas iš augalų, kuris gerina dirvožemio struktūrą.
Taigi dar kartą noriu pabrėžti, kad šitas augalas yra ne narkotinis augalas, jį Lietuvoje leidžiama auginti. Pluoštinėmis kanapėmis traktuojamos tik tos veislės, kurios įtrauktos į Bendrąjį Europos Sąjungos žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Mes jų turime apie 60 veislių, bet šiandien reikia, kad selekcijoje būtų išvedama daugiau veislių, tinkamų auginti mūsų sąlygomis, kurios išaugintų didesnį pluoštinių kanapių sėklų derlių. Ir dabar, šiuo metu dar yra paraiškų teikti naujas lietuviškas veisles.
Taigi šio įstatymo tikslas – taip pat sudaryti galimybę vykdyti selekcinius tyrimus ir išvesti veisles uždarose patalpose su griežta kontrole. Tai būtų ta pati Augalininkystės tarnyba, kuri yra atsakinga už kontrolę, taip pat tetrahidrokanabinolio tyrimus vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ir šiandien dėl visų auginamų pluoštinių kanapių tikrai pažeidimų nebuvo nustatyta, kad viršytų nustatytą pluoštinėse kanapėse THC kiekį, ne didesnį kaip 0,2 %. Nemaža dalis pluoštinių kanapių veislių, auginamų Lietuvoje, turi iki 0,001 %.
PIRMININKĖ. Kolege, gal jūs sutiksite…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dar yra tokio korekcinio pobūdžio pataisymas, kuris išties reikalingas, šiek tiek klaidina teisiniu požiūriu. Tai yra būtent pakoreguojama, kad šis įstatymas taikomas šiuo įstatymu reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktams.
Kolegos, kviečiu pritarti šitai pataisai, kuri atvertų kelią kaip tik pluoštinių kanapių auginimui, selekcijai ir sudarytų ūkininkams (…).
PIRMININKĖ. Gal sutiksite atsakyti į klausimus, nes jau tuoj turės prasidėti Vyriausybės valanda ir mes turime suspėti. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi M. Majauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, esate valdančiojoje daugumoje, tai norėčiau užduoti klausimą, kodėl taip nepateisinamai ilgai tas klausimas nebuvo traukiamas į darbotvarkę? Tik po konferencijos praėjus dvejiems metams jis įtrauktas. Ir antra dalis – dėl sėklos, kuri bus naudojama sėjai, iš tikrųjų yra gana dideli reikalavimai. Ar Lietuva šiuo metu jau pasiruošusi tam dalykui, kad būtų galima sertifikuoti tą sėklą? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Be abejo, tai ir auginama. Ir dabar yra ūkių, kurie augina sėklinius pasėlius ir sertifikuoja sėklą. Kaip ir minėjau, lietuviška veislė „Austa SK“, kuri jau pagaliau įtraukta į Bendrąjį Europos Sąjungos žemės ūkio veislių katalogą, augina sėklinius pasėlius 50 hektarų. Čia didelės problemos nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi P. Čimbaras. Nėra M. Majausko. Klausia P. Čimbaras. Prašom, kolega.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, gerbiamasis E. Pupinis paklausė, kodėl taip ilgai nebuvo įtraukiamas tas projektas, nes tai yra mūsų bendras projektas. Dvejus metus jis gulėjo stalčiuje. Gal galite pasakyti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tiesiog nebuvo galbūt suderinamas su kitas projektais, su kuriais būtų galima įtraukti ir pateikti prie panašių klausimų. Tokia prasme…
PIRMININKĖ. Išties geriau vėliau negu niekad.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Geriau vėliau negu niekad. Šiandieną mes galime svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius, matau, užsiėmęs, kalbasi. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti dėl pluoštinių kanapių, dėl mokslinių tikslų. Ar čia nereikėjo anksčiau to pradėti? Ir ar nereikėtų šitų abiejų projektų (buvo pristatytas prieš tai) sujungti ir operatyviau spręsti tą problemą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Į antrą dalį atsakysiu taip. Be abejo, reikėtų sujungti, juo labiau kad į ankstesnį projektą buvo įtraukti terminai, kurie yra šiandien perkelti iš žemės ūkio ministro įsakymo, kurį aš pati esu parengusi, beje. Čia tie terminai, būtent apibrėžimas maisto produktų, kas yra ir kas yra galiojantys, šiandien tik poįstatyminiu teisės aktu… Tai aš manau, kad čia galima tai padaryti, sujungti ir toliau tobulinti šitą projektą, be abejo.
PIRMININKĖ. J. Olekas. Ruošiasi S. Tumėnas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, pritardamas jūsų pateiktam projektui, aš tiesiog noriu paklausti, nes, kaip matau, pagrindiniai oponentai – jūsų frakcijos kolegos. Ar jūs turite vilties įtikinti juos, kad sulauktume paramos, nes mums kitaip bus sunku priimti tą įstatymą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiandien mano frakcijos kolegos palaikė mane frakcijos posėdyje. Aš tikiuosi, kad jie palaikys mane.
J. OLEKAS (LSDPF). Pažiūrėsime, tuoj pažiūrėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, aš visada esu už politikos konsensuso paieškas. Noriu pratęsti kolegos A. Strelčiūno mintį: kas jums trukdė iš karto su kolega M. Majausku susėsti ir parengti bendrą projektą? Ir ar galite dviem sakiniais pasakyti, kuo jūsų projektas pranašesnis?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, be abejo, mano projektas buvo pateiktas, įregistruotas jau anksčiau, ką ir minėjo kolegos, 2017 metų pradžioje. Kolegos M. Majausko projektas pateiktas vėliau, tai galima… O kuo pranašesnis, kaip ir minėjau, čia dėl selekcijos galimybės, tai yra išvesti naujas lietuviškas veisles, ko iš tiesų norėtų ūkininkai, nes, tarkime, sėklų derlius didesnis. Šiandien Lietuvos sąlygomis gerą sėklų derlių duodanti vienintelė yra suomiška veislė „Finola“, mes neturime labai didelio pasirinkimo. Kitos veislės galbūt yra pluoštui labiau, ne sėkloms, tarkime, „Austa SK“ yra biokurui.
Ieškoma galimybių, kaip išvesti produktyvias lietuviškas veisles, kad būtų galima išauginti daugiau sėklų, nes tikrai pas mus būtent sėklų aliejaus gamyba yra labiausiai pažengusi ir bendradarbiaujame tiek su Vokietija, tiek su kitomis šalimis.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. M. Majauskas. Nėra. P. Čimbaras – už ir nebekalbate. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Ir paskiriame tuos pačius komitetus kaip ir dėl ankstesnio įstatymo projekto, nes juos reikės sujungti. Bendru sutarimu pritarta. Ir bendru sutarimu pritarta, kad pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komitetai. Svarstymas – gegužės 16 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame.
J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto manyčiau, kad šis klausimas vis tiek yra susijęs su tam tikrais teisiniais dalykais. Vis dėlto siūlyčiau papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, noriu pasakyti, kad įstatymų projektus pagal Statutą, jeigu tai yra tie patys straipsniai, komitetams reikės sujungti, ir leiskite man, kaip posėdžio pirmininkei, vadovautis Statutu. (Balsai salėje) Ponas J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ir dėl praeito klausimo, ir dėl šio klausimo prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvados dėl abiejų klausimų. Galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės išvados gali kreiptis ir komitetai, kurie svarsto tuos klausimus, atsižvelgę į poreikį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, ne.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju Vyriausybės išvada galėtų reikšti proceso vilkinimą, o labai daug žmonių laukia šių produktų įteisinimo, nes vartoja juos nelegaliai. Aš kviečiu diskusiją perkelti į komitetus, nevilkinti su Vyriausybės išvada ir palikti patiems komitetams apsispręsti, ar jos reikia.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašymas dėl Vyriausybė išvados yra teisėtas. Seimas turi apsispręsti balsuodamas, nes bendro sutarimo dėl to nebuvo. Prašom apsispręsti ir balsuoti, ar dėl abiejų Pluoštinių kanapių įstatymų projektų prašome Vyriausybės išvados?
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 48, prieš – 18, susilaikė 22. Prašoma Vyriausybės išvados.
12.04 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, skelbiu darbotvarkės klausimą – Vyriausybės valandą. 12 val. 4 min. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen. Jungiame mikrofoną. Minutėlę! Tuoj.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Įgarsinimas – svarbi Seimo nario darbo dalis. Gerbiamas premjere ar kandidate į Prezidentus, nežinau, kaip čia dabar kreiptis, bet turiu klausimą dėl, pavadinkime, dviejų Skvernelių. Pirmas S. Skvernelis prieš dvejus metus, šiek tiek daugiau, stovėdamas šioje tribūnoje, prisistatydamas kaip būsimas Vyriausybės vadovas, žadėjo įvairių dalykų ir gerovės kalnus: skaidrinti darbus, skaidrinti valstybę, kovoti su korupcija, gerinti gyvenimą visiems Lietuvos žmonėms.
Dabar mes matome antrą S. Skvernelį (jau su kita kepure), žadantį panašius dalykus, bet kitu amplua. Kaip kandidatas į Prezidentus, S. Skvernelis žada kovoti su korupcija, skaidrinti Vyriausybę, gerovės kalnus kiekvienam Lietuvos žmogui. Tai dabar aš galvoju, paaiškinkite mums truputėlį, čia net Seimo Pirmininkas buvo sutrikęs radijo laidoje, kuris S. Skvernelis yra kuris? Ar antrasis S. Skvernelis kartais nenori pasakyti, kad pirmasis nieko nepadarė, kad pirmajam tiesiog nepavyko ir dabar reikia tiesiog eiti ieškoti kitos darbo vietos?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Atsakysiu tai, kas susiję su Vyriausybės veikla. Vyriausybė visus savo įsipareigojimus, kuriuos padarė, žadėjo, įvykdė. Tai yra akivaizdūs faktai, galime kalbėti apie tai, ar visų lūkesčiai buvo patenkinti. Bet tie pažadai ir lūkesčiai, kurie yra Vyriausybės programoje sudėlioti, visi yra įgyvendinti. Mano atsakymas toks apie Vyriausybės veiklą. O visa kita – jūs čia bandote dalyvauti Prezidento rinkimų kampanijoje, tai gal šita garbinga Seimo salė nėra skirta tam, čia yra Vyriausybės valanda. Ačiū už supratimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi J. Olekas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Klausimą norėjau adresuoti sveikatos apsaugos ministrui, bet kadangi jo nėra, tai paklausiu premjero. Gerbiamas premjere, vaikų sveikata yra labai rimta tema ir tema, kuri ypač pastaruoju metu sulaukia didelio dėmesio, – dėl tymų protrūkio. Tuo pat metu Sveikatos apsaugos ministerija praėjusias metais yra padariusi pranešimą, kad palaipsniui nori atsisakyti pediatrų ir tiesiog perduoti rūpestį vaikų sveikata šeimos gydytojams. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse, daugumoje Europos Sąjungos šalių, einama kita kryptimi – būtent stiprinami pediatrai. Kaip manote, ar mes einame teisinga kryptimi ir ar nereikėtų Sveikatos apsaugos ministerijai vis dėlto peržiūrėti šitą trajektoriją, nes klausimas tikrai labai svarbus, opus ir nuo jo iš esmės priklauso mūsų ateitis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai esu už specializaciją ten, kur jos reikia. Šiuo atveju manau, kad tie sprendimai, kurie buvo kažkada padaryti, kalbant apie vaikų pediatrų specializacijos arba gydytojų panaikinimą ir paskyrimą šeimos gydytojų suteikti paslaugą visoms šeimoms, kai kur pasiteisino, matyt, kai kur lūkesčiai nepasiteisino. Tie sprendimai buvo gerokai anksčiau padaryti. Mes dabar turėtume apsispręsti, ar iki galo tą modelį įgyvendinti, ar grįžti prie gana siauros ir esminės specializacijos. Aš galiu tik savo nuomonę pasakyti: tikrai pasitikiu sveikatos apsaugos ministru, matyt, jis geriau galėtų patikslinti, bet visuomet, kai yra ypač svarbiomis temomis, ar tai būtų sveikatos priežiūros specializacija, manau, kad paslaugų kokybę, ko gero, gali gauti geresnę. Bet čia yra mano nuomonė, tikrai nesu tvirtai įsitikinęs, kad ji yra teisingiausia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Dumbrava.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš irgi gal būčiau pasitikslinęs sveikatos ministro, bet dabar peradresuosiu premjerui tą dalyką. Gerbiamas premjere, dėl neįvykdytų pažadų. Tai aš tik priminsiu, kad buvo darbo vietų sukūrimas viena iš regionuose svarbių… bent jau miškų sektoriuje regionuose labai sumažėjo darbo vietų. Bet mano klausimas apie sveikatą. Ministras toliau, važinėdamas po Lietuvą, aiškina, kad bus kompensuojami tik pigiausi vaistai. Dėl to pacientai čia išreiškė tokias abejones, ir aš kalbėjau su daugybe specialistų, ir kardiologų, ir kitų, kad reikėtų grįžti prie tos tvarkos, kad vis dėlto gydytojas nuspręstų, kokį vaistą turėtų vartoti pacientas. Ir tokią džiugią naujieną išgirdau iš gerbiamojo R. Karbauskio, kad tokia tvarka jau bus. Tai dabar kokia jūsų nuomonė iš tikrųjų, nes čia reikia labai tokios lyderystės ir tvirto, aiškaus atsakymo? Tarp specialistų ir pacientų tikrai nėra pritarimo…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). …ką ministrai šiuo metu daro.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Pirmiausia dėl darbo vietų turiu būtinai sureaguoti. Vien pagal pernai metais pritrauktas tiesiogines pirmiausia užsienio investicijas mes prognozuojame, kad bus sukurta 6 tūkst. 700 darbo vietų. Ir kas ypač džiugina, jau turime praeitų metų statistiką, kad pirmą kartą po ilgos pertraukos regionuose darbo vietų įkurta daugiau kartu paėmus negu Vilniuje. Visą laiką turėjome kitokią tendenciją. Čia jums atsakymas dėl darbo vietų.
Dabar dėl vaistų. Taip, ministro įsakymas bus pakoreguotas, kad… čia kalbame apie tuos asmenis, kurie pirmą kartą, kuriems pirmą kartą skiriamas pigiausias vaistas. Jeigu bus gydytojo, kuris tą vaistą paskyrė, išvada, kad yra indikacijų, kurios yra nepriimtinos arba netinkamos tam pacientui, taip, kaip reikalauja jau ir dabar mūsų įstatymai, ir Europos Sąjungos direktyvos, bus užpildyta speciali forma, kreiptasi į Vaistų kontrolės tarnybą ir į bendrą europinę informacinę sistemą. Tokiu atveju šitą veiksmą padaręs, jis galės išrašyti kitą reikalingą pacientui vaistą, o kompensavimas bus pagal pigiausio vaisto – šimtu procentų, plius turės galimybę pacientas primokėti skirtumą.
Grįžti į tą laikotarpį, kai gydytojai be jokių argumentų, be jokio realaus pagrindimo vien dėl to, kad buvo, tą tikrai visi puikiai žinome, kaip buvo daroma, kaip buvo atsilyginama medikams, kad būtų siūlomas vienas ar kitas vaistas, prie tos sistemos mes tikrai negalime grįžti. Bet manau, kad šis sprendimas, kuris bus padarytas, leis tikrai padaryti tai, kad pacientas gautų būtent tą vaistą, kuris jam reikalingas, jeigu kitas netiko, ir tai yra patvirtinta gydytojo, ir gautų šimtaprocentinę kompensaciją primokėdamas už skirtumą, jei yra brangesnis tas vaistas, kuris yra individualiai paskirtas. (Balsai salėje) Kaip? Tai yra sveikatos apsaugos ministro reguliavimo įsakymas, suderintą projektą aš jau mačiau sekmadienį, tai manau, kad ministras, grįžęs iš komandiruotės Austrijoje, tą ir pasirašys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi B. Matelis.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamas ministre, galbūt aš jau ir atsibodęs, bet vis tiek norėčiau pasiteirauti dėl Zarasų aplinkkelio, nes, žiūriu, raportuoja Kelių direkcija, kad sutaupytos lėšos, ir dabar skaitau spaudoje, kad numatomi planai, – Vilnius, Kaunas, didieji miestai, tačiau apie Zarasų aplinkkelį nė žodžio. Kada nuvyksti į direkciją, be kokių miglotų pažadų, kad bandoma nustatyti kriterijus, kada jie bus nustatyti, – nieko neaišku. Žmonės priversti metų metus nuo 2002 metų kvėpuoti užterštu oru, gyventojų suskilę pamatai, sienos.
Tikrai, ministre, pasakykite, ar mes galime tikėtis, ar mes jau nieko negalime tikėtis, tuomet žmonės, kaip sakant, žinos, ką daryti. Jau yra renkami parašai, kol kas tai yra pradžia, bet mes tikrai norėtume kokių nors argumentuotų atsakymų, ar turime dar vilties? Nes visi pinigai, dabar matome, eina ten, kur galbūt anksčiau tie projektai net nebuvo numatyti, bet yra labai skubiai skiriamos lėšos tai Kaunui, tai Vilniui, tokiems dideliems projektams, o čia nieko, nors srautas gerokai padidėjęs paskutiniu metu. Labai ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Zarasų aplinkkelio problemos yra puikiai žinomos, reikia žinoti, aišku, kad tai ne vienintelis aplinkkelis, kuris nėra Lietuvoje padarytas. Yra devyni aplinkkeliai sąraše ir kiekvienas iš jų su savomis bėdomis, ir tas aiškiai puikiai žinoma. Bet yra ir kita realybės pusė, tai yra finansavimas. Tie projektai, kurie dabar daromi prioriteto tvarka pagal apkrovimą, pagal pravažiuojančių automobilių skaičių, yra labiausiai apkrauti, ar tai būtų „Via Baltica“, ar tai būtų Kauno mazgas. Kauno mazgas iš viso yra Baltijos šalyse labiausiai apkrautas mazgas. Gal tik prie Lenkijos yra viena… prie Varšuvos yra viena vieta, kur panašiai automobilių važiuoja, vienu metu net 75 tūkst. automobilių buvo užfiksuoti per parą važiuojantys. Tai yra neįtikėtino dydžio skaičiai.
O KPP programa nėra guminė. Įvertinus tuos daromus projektus ir tai, kad yra stipriai padidėjusi žvyrkelių programa, būtent šios kadencijos Seimas tą darbą ir padarė, istoriškai tiek žvyrkelių niekad nebuvo daroma, po ketverių metų tie vaisiai aiškiai matysis. Palyginus… Mes padarėme suvestinę už paskutinius 15 metų, tai akivaizdžiai matyti, kad šie ketveri metai bus žvyrkelių istoriniai. Bet, aišku, tai ateina su kaštu visų kitų kelių. Ką daryti mums, jei net šiandien yra trūkumas „Via Balticai“, nuo Kauno į šiaurę tiesiog nėra lėšų. Metamos visos pastangos, kad pagrindinę jungtį nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos pabaigtume, net ir ten dar yra šioks toks trūkumas. Tikimės, kad jį per keletą metų pavyks uždengti, bet net ir „Via Balticai“ yra lėšų trūkumas. Tai jeigu KPP programa nedidės, jeigu mums nepavyks kiek įmanoma greičiau padaryti e.tolling sistemą, kur būtų papildomų lėšų… Projektas jau yra parengtas, pateiktas Seimui. Tikėtis, kad Zarasų aplinkkelis bus padarytas, labai sunku, nes prieš jį yra daug labiau apkrautų kelių, mes turime Kauno–Prienų kelią, kur yra dar didesnis srautas. Taigi visų skylių neįmanoma užkamšyti nepadidėjus tam biudžetui. Jūs teisingai sakėte – sutaupymas. Taip, praėjusiais metais, mes dabar suvedėme rezultatus, per projektus pavyko sutaupyti 70 mln. eurų ir vis tiek tiems didiesiems projektams tiesiog trūksta. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Diskusijos asmeniškai. Klausia B. Matelis. Ruošiasi A. Baura.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Norėčiau kreiptis į patį ministrą R. Masiulį, jeigu leisite. Norėčiau klausti dėl tarptautinės geležinkelio vėžės, kuri irgi keliaus per Panevėžį. Pradžioje buvo kalbama ir pristatoma, kad netoli Panevėžio bus keleivinių traukinių sustojimo vieta, stotelė, buvo kalbama apie krovinių terminalą, tačiau dabar Panevėžio krašte, galbūt gavus informacijos iš kaimyninių valstybių, kažkiek gandai sklinda ir visi labai intensyviai kalba, kad šie traukiniai, tiek keleiviniai, tiek krovininiai, pravažiuos pro Panevėžį nesustodami. Ar galėtumėte paneigti, ar patvirtinti tokias kalbas?
R. MASIULIS. Gal tik patikslinti. Jūs klausiate, ar bus kelios stotelės, ar viena stotelė bus? Tai Panevėžys turi stotį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Manau, kad išsiaiškinsite, jeigu dar papildomai kilo abejonių. Klausia A. Baura. Ruošiasi A. Palionis.
A. BAURA (LVŽSF). Dėkoju. Mano klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Gerbiamas ministre, gal galėtumėte įvardinti paskutines naujienas dėl kaimiškųjų savivaldybių profesinio mokymo įstaigų likimo, gal ne pačių įstaigų likimo, o jų teikiamų paslaugų? Dar 2017 metų pabaigoje, rudens sesijoje, prieš pat Kalėdas priėmus naują Profesinio mokymo įstatymą, naujos redakcijos, tokios savivaldybės, kuriai ir aš atstovauju, daug vilčių siejo su galimybe sujungti su kuria nors miesto bendrojo lavinimo mokykla, kad tos paslaugos išliktų. Bet paskutiniu metu girdėti, kad tai jau nesvarstoma jūsų vadovaujamoje ministerijoje. Gal jūs galėtumėte didesnį aiškumą suteikti?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tai tikrai aktualu, svarstome, kaip tik turbūt ir Seimo komitete ketiname aptarti, lyg ir aptarta, kad tai keltų tam tikrą riziką. Daugeliu atvejų būtų daugiau netgi minusų ir žalos ugdymui negu naudos. Tačiau mes bandome taikyti lankstesnį variantą ir bandyti per modulinį mokymą, dabar tai jau vyksta, yra per 40 modulių įteisinta. Vietoj 1 tūkst. 700 atskirų programų bus maždaug 250 modulių, kurie bus standartizuoti ir patvirtinti. Tikrai norėtume, kad bendrojo ugdymo mokiniai galėtų naudotis per atskirus modulius, tarkim, kaimo vaikai nori gauti traktorininko kvalifikaciją, pažymėjimą, kad jie po pamokų galėtų gauti šitą paslaugą, vairuotojo, traktorininko ar panašią kvalifikaciją, kuri būtų aktuali.
Štai tokią sistemą bandome dabar kurti, kaip tik yra konstruojama. Jeigu jus domina, tikrai galėsime atskirai apie tai pašnekėti, o kaip ta galimybė veiks, išbandysime turbūt nuo rudens.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Baura. Atsiprašau, jūs jau paklausėte. A. Palionio nematau. Yra, yra A. Palionis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Kreipėsi nemažai ekologiniu ūkininkavimu užsiimančių ūkininkų. Mes žinome, kad penkerių metų ekologinio ūkininkavimo programa, yra taikomos sėjomainos, čia ekologinių grūdų ūkininkai kas ketverius metus sėja ankštines kultūras, kad atkurtų dirvos kokybę, humusą, bet Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad būtų sėjami dobilai pagal ministerijos patvirtintas taisykles. Esmė ta, kad tie ūkininkai, kurie užsiima tik grūdais, nelaiko galvijų, sertifikuotos dobilų sėklos yra labai brangios, plius tada ekologinio ūkio išmoka nemokama tais metais, tai išeina, kad iš penkerių metų laikotarpio lieka tiktai ketveri metai ekologinio ūkininkavimo. Ar nebūtų logiška, nes dobilai irgi yra ankštinė kultūra, jiems palikti ar pupas, ar žirnius? Ar mąstote, ministerija, pakeisti šitas taisykles?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Už dobilus irgi mokama. Dabar yra pakeistos taisyklės ir galima gauti išmokas. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Mes esame parengę 91 supaprastinimo paketą. Tame pakete irgi numatytos supaprastintos taisyklės būtent žalinimo programai. Taigi artimiausiu metu… (Balsas salėje) Taip, bet artimiausiu metu mes keičiame ministro įsakymus ir, sakau, tas 91 priemonių paketas sudarys galimybes ir lengviau vykdyti tuos įsipareigojimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, Seimas ką tik priėmė sprendimą įteisinti ne tik pluoštinių kanapių auginimą, bet ir perdirbimą. Tai yra pirmoji stadija ir buvo kreiptasi Vyriausybės išvados. Ar galite patikslinti, kokia Vyriausybės nuomonė pluoštinių kanapių perdirbimo klausimais, žinant, kad tai potencialiai kuria daug gerai apmokamų darbų vietų regionuose, gali pritraukti reikšmingas užsienio investicijas ir suteikti galimybę pacientams legaliai vartoti produktus, kurie nebūtinai gal gydo, bet tikrai malšina simptomus? Dabar viskas, gerbiamas Ministre Pirmininke, jūsų rankose.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, mielas kolega, už klausimą ir sureikšminimą. Tikrai ne mano rankose. Tai Vyriausybės sprendimas bus. Mes tik galime patikinti, kad labai atidžiai įvertinsime, išnagrinėsime ir tikrai nebus Vyriausybėje vilkinimo priimant šitą išvadą, ji ir įstatymų projektai yra tikrai labai svarbūs. Ten, kur reikia diskutuoti, savo nuomonę mes išsakysime. Laukiu, kada bus Seimo valdybos sprendimas dėl išvados ir nedelsdami tą išvadą parengsime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Imbrasas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamas premjere, Azerbaidžanas, Belizas, Brunėjus, Irakas, Kiribatis, Papua Naujoji Gvinėja, Saudo Arabija, Tailandas, Vanuatu, Sent Vinsentas ir Grenadinai ir Lietuva. Tai šalys, kurių vyriausybėse nėra moterų. Sakykite, jūs turite kokią nors ambiciją, kad mes dingtume iš šio sąrašo? Tuo labiau turite laisvų vietų. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Turime ambiciją, kad dingtume iš šito sąrašo. Noriu priminti, kad XVII Vyriausybėje prisiekė trys ministrės. XV Vyriausybėje visą laiką, visą kadenciją prabuvo viena. Pokyčiai yra akivaizdūs į priekį ir tikrai stengsimės, ir turime ambiciją, kad šitame sąraše nebūtume.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi S. Tumėnas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, kreipėsi šiomis dienomis į mane grupė Vilniaus paštininkų skųsdamiesi, kad Lietuvos paštas pripirko paštininkams paštui nešioti, vežioti vežimėlių, kurių svoris 8 kilogramai. Aš paklausiau, o kiekgi pridedate pašto siuntų į tą vežimėlį? Sako, būna 10, kartais ir iki 15 kilogramų. Gal kaimo vietovėms jie ir tinka, bet Vilniuje jie šiandien stovi paštuose neišpakuoti, nes Vilniuje yra pastatų iki šešių aukštų, kur nėra lifto. Gatvėje palikti vežimėlio negali, turi tempti į šeštą aukštą virš 20 kilogramų vežimėlius.
Ministre, aš norėčiau paklausti. Jie sako, pašto vadovė gauna atlyginimą, penkiolika kartų didesnį už mūsų aukščiausių valstybės vadovų. Jeigu taip nėra, jūs paneikite, bet man taip pasakė. Iš kur ta informacija? Ir tokia nekompetencija nupirkti tokius dalykus, kuriems išmesti didžiuliai pinigai ir guli dabar…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. IMBRASAS (TTF). …neišpakuoti. Kas prisiims atsakomybę ir ar pareikalausite atsakomybės už tokį ūkinį neraštingumą iš Lietuvos pašto vadovų?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl vežimėlių nebuvau girdėjęs šitos situacijos. Kita – ar planšetės, ar elektriniai dviračiai, ar automobiliai perkami, naudojami pašte. Dėl vežimėlių nebuvau girdėjęs. Aš pasidomėsiu, jums atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Vinkus.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką. Gerbiamas Ministre Pirmininke, esate ambicingas premjeras. Tikiuosi, kad toks pat būsite ar būtumėte ir Lietuvos Respublikos Prezidentas. Ar jūs įsivaizduojate situaciją, kad valstybės vadovas – prezidentas ar premjeras, gali nežinoti, kad mūsų valstybėje yra CŽV ar dar koks kitoks kalėjimas? Ar jūs norėtumėte būti tokios valstybės prezidentas, kuris to nežino?
Antra. Vienas ministras pasakė, kad net neturi sąskaitos to buvusio kalinio, kuriam reikia pervesti 130 tūkst. priteistų. Ar jau yra rasta šita sąskaita ir iš kokių lėšų, iš kokio sektoriaus mokesčių mokėtojų lėšų bus pervesti tie pinigai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Į pirmą klausimo dalį neatsakinėsiu, nes čia yra Vyriausybės valanda ir atsakinėju kaip Ministras Pirmininkas.
Galiu paminėti dėl šios problemos. Yra apgailėtina, kad mes kol kas privalome savo mokesčių mokėtojų pinigus skirti pralaimėję bylas, ir dar labiau gaila, kad neturime jokio realaus postūmio ikiteisminiame tyrime šiuo klausimu. Sunku patikėti, kad valstybės vadovai galėjo nežinoti, jeigu taip buvo. Vėlgi, jeigu taip ir būtų buvę, darant teorinę prielaidą, tai yra ne drausminė atsakomybė tiems, kurie galimai tai darė, neinformavę valstybės vadovų. Bet mes šiandien kalbame „galimai“, nes mūsų šalyje, kaip minėjau, ikiteisminis tyrimas vyksta, bet kol kas, matyt, realių rezultatų neturime, nes nežinome galutinio atsakymo.
Kalbant apie teismo sprendimą, jo vykdymą, tai ta suma yra padėta į depozitinę sąskaitą ir kada tik atsiras, kur sumokėti, ją bus privaloma išmokėti. Tai yra mūsų valstybės biudžeto, mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi E. Pupinis. Jo nesant – V. Juozapaitis. Jo nesant – A. Kupčinskas.
A. VINKUS (LSDDF). Šį klausimą norėjau adresuoti gerbiamam sveikatos ministrui ir finansų ministrui. Kadangi ministrų nėra, tai aš noriu pasakyti, kad džiaugiamės, kad vis dėlto jau beveik treti metai sprendžiamos sveikatos apsaugos įstaigų optimizavimo problemos, pavaldžių gydymo įstaigų optimizavimas, vaistų kompensavimo modelis tobulinamas, tuos procesus aiškiai matome.
Bet dažnai apygardoje žmonės užduoda klausimą, į kurį kartais neturiu atsakymo. Drįstu, finansų ministre, jūsų taip paklausti. Valstybė už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis moka ženkliai mažesnę privalomojo sveikatos draudimo įmoką negu dirbantieji. Šiomis lėšomis padengiama mažiau negu pusė tų žmonių gydymo išlaidų. Gerbiamasis ministre, ar numatote kokį strateginį planą padėčiai taisyti ateityje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų su ministru prie to klausimo intensyviai dirbame ir tikrai ieškome sprendimų tam, kad vis dėlto sistemą sutvarkytume ir kad apygardose į tuos keliamus klausimus būtų galima pateikti aiškų atsakymą. Kuomet turėsime labiau apčiuopiamą rezultatą, tai būtinai informuosime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi S. Gentvilas. Kortelė jūsų įdėta. Prašome klausti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre Rokai Masiuli, aš norėjau pasiteirauti jūsų dėl kelių klausimų. Pirmiausia paklausti, ar jūsų elektroninio pašto adresas veikia ir pats paštas ar veikia, nes aš jau kelintą kartą užduodu tą patį klausimą ir niekaip. Po Vyriausybės valandos jūs man pažadate atsakyti, bet niekaip neatsakote. Ir šiandien galėsiu pakartoti savo laišką dėl generolo J. Žemaičio-Vytauto bunkerio ir vadavietės įamžinimo ir kelio nuorodų nebuvimo. Tai vienas klausimas, ar veikia jūsų paštas?
Kitas dalykas dėl Kelių priežiūros programos. Jūs giriate strategiją dėl žvyrkelių, kai per ketverius metus ženkliai padaugėjo išasfaltuotų žvyrkelių, bet tikrai nematome strategijos į ateitį. Viską grindžiate, kad kas bus tvarkoma Lietuvoje, tai tiktai iš Kelių priežiūros programos. Tuo tarpu ar neturite didesnių ambicijų tvarkyti kelius…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …viešosios ir privačios partnerystės pagrindu, nes kelių tiesimo įmonės atleidžia šimtus darbuotojų?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai patvirtinu, kad elektroninis paštas veikia. Jūsų raštą aš esu gavęs ir pavedęs darbuotojams atsakyti. Tikrai gausite atsakymą.
Dėl Kelių fondo dėl privačios ir viešosios partnerystės – iki šios dienos tokių projektų mes neturime, nes jie dėl savo esmės yra brangesni.
O dėl pačių įmonių statistika rodo, kad nė viena bendrovė nėra bankrutavusi, darbuotojų atleidimo nėra. Kaip tik mes matome riziką šiais metais, kad gali kilti kainos dėl to, kad rangovai yra darbu perkrauti. Mes net planuodami KPP lėšas žiūrime, kad galbūt dalį darbų ir būtų galima perkelti į 2020 metus vien tam, kad sugebėtų tuos darbus padaryti, nes srautas yra labai didelis. Ypač yra sudėtingi žvyrkelių projektai, jie yra pakankamai smulkūs. Ne visi jų nori imtis. Taigi tikrai čia legenda. Jau ne pirmą kartą manęs to klausia, kad bendrovės bankrutuoja, bet situacija realybėje yra visai kitokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Gaidžiūnas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimą norėčiau adresuoti teisingumo ministrui šį kartą apie Duomenų apsaugos reglamentą. Aplinkos ministerija yra įdiegusi tokią informacinę sistemą, vadinamą GPAIS. Ja naudojasi 25 tūkst. Lietuvos įmonių, ir bet kas, įlindęs į ją kaip vartotojas, gali matyti konkrečių įmonių, asmenų asmens kodus, prekes, o tai iš esmės įmonėms yra jautri informacija.
Palyginimas: pernai, pavyzdžiui, kai Švedijos vyriausybė gavo tokią informaciją, kad Transporto inspekcijoje nutekėjo duomenys iki Čekijos su švedų asmens kodais, buvo priversti atsistatydinti du ministrai. Kaip jūs konkrečiai šią Aplinkos ministerijos kolegų skylę užtaisysite, nes čia yra vienas iš šios sistemos akivaizdžiai matomų trūkumų? Kiekvienas piktinasi, kad bet kokio asmens…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …kodas darbuotojui matomas, kokių sankcijų jūs imsitės? Ir prašyčiau didelio dėmesio šitam.
E. JANKEVIČIUS. Gerai. Ačiū už klausimą. Duomenų apsaugos inspekcija iš tiesų yra gavusi skundą. Aš esu apie tai informuotas. Šiuo metu Duomenų apsaugos inspekcija vertina pateiktą informaciją, tikrai mes priimsime sprendimus ir pasižiūrėsime, kad jokiais būdais tie duomenys, kurie negali būti viešai prieinami, nebūtų prieinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gaidžiūnas. Ruošiasi J. Razma.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Dėl vilkų daromos žalos buvo numatyta mokėti žala iš Aplinkos ministerijos fondo. Kaip atsitiko, kad ši žala numatoma mokėti iš kaimo plėtros lėšų?
Aplinkos ministerija teigia, kad į saugomas teritorijas bus įvedama 90 tūkst. hektarų, iš jų daugiau kaip 30 tūkst. – privačių miškų. Kaip atsitiko, kad kompensacija miškų savininkams yra numatoma mokėti iš Kaimo plėtros lėšų programos „Natura 2000“?
G. SURPLYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų galbūt čia mes du dalykus maišome. Mes iš tiesų norime skirti iš Kaimo paramos programos lėšų tam, kad būtų vykdoma prevencija, kad būtų apsisaugoma nuo tų vilkų, kad būtų aptvarai įsigyjami, šunys įsigyjami ir taip toliau. Tačiau kompensacijos turi būti mokamos iš Aplinkos fondo ir kitaip būti negali. Toks yra sutarimas. Čia, sakau, galbūt jūs labiau apeliuojate būtent į tą prevencinę programą, kurią mes šiais metais norime paskelbti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Varkalys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, vakar matėme, kad policijos profesinės sąjungos ir vidaus reikalų ministras bei policijos generalinis komisaras taip skirtingai komentavo tą situaciją, kuri yra susiklosčiusi dėl pareigūnų atlyginimų. Vieni sako, kad vis dėlto ten esama neobjektyvumo ir įsipareigojimų nevykdymo, nevykdoma ta sutartis. Ministras sako, kad kaip ir viskas gerai arba kad jis negali ten kištis. Kokia yra jūsų pozicija? Vis tiek aš manau, kad jums, kaip buvusiam tos sistemos vadovui, abejais lygmenimis turi rūpėti, manau, kad jūs vis dėlto pasiaiškinote ir pats asmeniškai, kokia ta situacija dėl pareigūnų atlyginimų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Naudodamasis proga noriu pasveikinti jus su šiandien švenčiamu gimtadieniu.
Dėl tų klausimų, kuriuos jūs keliate, tai faktas, kad turbūt niekada taip neaugo nei vidaus reikalų sistemos, nei konkrečiai policijos pareigūnų atlyginimai, jeigu kalbėtume apie pirminę ar vidurinę grandis.
Jeigu yra lūkesčių, rūpesčių dėl Vidaus tarnybos statuto taikymo, nes dalį darbo užmokesčio sudaro (ir tai natūralu) priedai ir priemokos, tai šiuo atveju, manau, tą išaiškinimą ar paaiškinimą turi duoti policijos vadovas, o policijos bendruomenė, bendradarbiaudama su profesine sąjunga, atsakyti. O detaliai, kiek žinau, ministras bent jau man paaiškino situaciją, jis turėjo susitikti, gal taip ir buvo, ministerijoje su profesinėmis sąjungomis ir su policijos vadovais. Matyt, čia didžiausia problema dėl to klausimo, kurį jūs uždavėte, kad nėra socialinio dialogo, arba jis ne toks, koks buvo anksčiau sistemoje. Tai čia didžiausia bėda, nes į tuos klausimus, kuriuos kelia profesinės sąjungos, tikrai galima lengvai rasti atsakymus.
Dėl kolektyvinės sutarties yra teisinė kolizija, ar neprieštarauja specialus įstatymas Vidaus tarnybos statutui. Teisininkų nuomonės dabar yra dvejopos. Bet aš vėlgi ir linkęs siūlyti ministrui taikyti geranoriškai ir, jeigu yra abejonių, taikyti pareigūnų naudai, o tas kolizijas tiesiog pašalinti atėjus čia, į Seimą, teikiant Statuto pataisą. Manau, kad tai būtų galima sutarti, padaryti ypatingos skubos tvarka ir tada nebus tų įtampų, kur tikrai ten neturėtų kilti. Faktas, kad pats finansavimas ir atlyginimai yra vos ne du kartus išaugę, jeigu palygintume kokius paskutinius penkerius metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Varkalys. Ruošiasi G. Burokienė.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, žmonės atkreipė dėmesį ir džiaugiasi jūsų regioninės politikos klausimų sprendimu tiek švietimo, tiek socialinių reikalų srityse ir kitose vietose, bet kelia klausimus dėl savo saugumo, nes neturi užtikrinto mobiliojo arba kitokio telefoninio ryšio arba jis yra nekokybiškas. Ne visada gali naudotis suteiktomis informacinėmis technologijomis, kompiuterinėmis paslaugomis, bankininkystės ir kitomis. Klausimas yra toks, kad žmonės kreipiasi į privačias institucijas, kurios teikia tas paslaugų rūšis, bet kadangi tie dalykai yra nepelningi 10–15 sodybų teikti, gerinti ryšį, statyti papildomas priemones, tai klausimai lieka neišspręsti. Aš norėjau klustelėti, kaip manote, vis tiek valstybiniu požiūriu tą reikėtų spręsti ir į kokias institucijas reikėtų kreiptis žmonėms, ką turėtume patarti ir atsakyti į tokius kylančius klausimus? Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad tikrai mes esame šalis ir valstybė, kur gali didžiuotis, kalbant apie interneto aprėptį, jo greitį, spartą. Turbūt neturime šitame regione konkurentų. Ką jūs paminėjote, tos išimtys galbūt yra vienetinės, kur nepasiekia tas pats mobiliojo ryšio operatorius, ir natūralu, kad verslas galbūt nėra suinteresuotas tiek investuoti, kaip jūs pasakėte. Bet kiekvieno žmogaus saugumas yra svarbus. Aš tikrai siūlyčiau kreiptis šiandien dėl tos būtinos pagalbos į policijos komisariatus. Negaliu dabar atsakyti, ar buvo įgyvendintas, ar įgyvendintas kartu, kiek žinau, policijos ir Norvegijos projektas, suteikiantis specialius pagalbos įrenginius būtent tokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Galbūt vidaus reikalų ministras galėtų pasidomėti ir esant situacijai atsakyti. Bet reikia tikrai, mes suprantame, kad žmogaus saugumas ir jo būsena kad ir labiausiai nutolusiose Lietuvos vietose… turi būti bent minimalus paketas užtikrintas. Tikrai mes negalime priversti operatorių pastatyti bokštą, bet galime pasirūpinti alternatyviais pagalbos būdais, kaip kažkada buvo pavojaus mygtukai išdalinti. Man atrodo, kad policija tą projektą, sakau, bent jau turėjo įgyvendinti, o baigėsi ar ne, tai prašau, kad vidaus reikalų ministras galbūt jums, o tuo pačiu ir man atsakytų, ir aš išplėsiu savo akiratį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi gerbiamasis K. Glaveckas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamam užsienio reikalų ministrui. Norėčiau pasiteirauti, kokiu būdu, kaip, pagal kokius kriterijus Lietuvos ambasadoriai, reziduojantys užsienio šalyse, kviečia į renginius, į įvairias diskusijas Seimo narius?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Šiaip nėra tokios praktikos ar kokių nors nurodymų. Paprastai kviečia net ne ambasadoriai, o dažnai kviečia bendruomenės. O kaip yra konkrečiu atveju, man sunku pasakyti, ką jūs turite omeny. Bet šiaip kažkokių instrukcijų kviesti Seimo narius nedaliname. Gal jūs kažką konkretaus turite, jeigu galėtumėte perduoti, tai mes tada galėtume atsakyti jums.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Ačienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas būtų iš karto dviem ministrams: vienas – inovacijų ir kitas – švietimo. Pastaruosius dešimt metų Lietuva investavo maždaug 1,5 mln. litų, tai apie 0,5 mlrd. eurų, į mokslinių slėnių statybą, tarp jų į Saulėtekio slėnį, ir kitur. Jeigu jūs dabar nuvažiuosite, tai patirsite didelę gėdą, nes ten parduoda kojines, kelnes, balandžiai ten gyvena… verslo klausimais. Kitaip tariant, didžioji dalis to viso komplekso yra naudojama komercinėms paslaugoms, yra nuomojama ir ten dirba smulkūs verslininkai. Įsivaizduokime, kiek mes sudėjome europinių pinigų ir savų pinigų, kad įkurtume tą slėnį, ir dabar jame ne mokslas kuriamas, o daromas verslas.
Verslas iš tikro yra gerai, bet, įsivaizduokite, – tokia didžiulė institucija, mes visiškai nekreipiame dėmesio, ji padaryta prieš dešimt metų. O dabar visų, ko klausi, ką sakai, tai visi numoja ranka ir nueina. Koks jūsų, ministrai, mąstymas šiuo klausimu, ar ten toliau vystysim, kalakutų fermą gal darome, ar dar kokią, kad būtų nauda kokia nors valstybei, nes iš kitų?..
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju gerbiamam Seimo nariui už klausimą ir spalvingus palyginimus. Gal nėra jau taip prastai, kai kurie slėniai atlieka savo funkciją, pirmiausia yra inkubatorių jaunoms įmonėms, tačiau – taip, ta problema, kurią jūs įvardinote, egzistuoja. Ir pirmiausia ji egzistuoja todėl, kad buvo užprogramuota kuriant pačius slėnius, kai pinigai… Turbūt pirminis tikslas tuomet buvo įsisavinti Europos Sąjungos struktūrines lėšas eilinį kartą.
Beje, tą darė Liberalų sąjūdžio švietimo ir mokslo ministras labai neapgalvotai. Ištaisyti situaciją yra labai sudėtinga, nes į patį reguliavimą ir įsipareigojimus yra įtrauktas vienas iš punktų, tai yra patalpų nuoma, ką jie iš esmės ir daro. Mes bandėme ir su Ekonomikos komitetu spręsti šią problemą ir pasižiūrėti, kaip tą būtų galbūt galima uždrausti, deja, tai yra labai sudėtinga. Aš džiaugiuosi, kad pavyko pakeisti situaciją Panevėžyje, kur mes įkūrėme spiečių, tai jis jau yra grynai orientuotas į jaunas įmones, joms inkubuoti. Saulėtekio slėnio, sakykime, situacija yra pusėtina, bet su kitais slėniais turime daug daugiau problemų, tačiau teisiškai mes nieko negalime padaryti. Visuomet labai prašau pagalbos iš universitetų, kad pirmiausia universitetai išnaudotų tų slėnių sukurtą infrastruktūrą, kad būtent slėniai galėtų atlikti inkubatoriaus funkciją universitetuose sukurtoms jaunoms įmonėms.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Labai aktualus, tikrai reikėtų pagalvoti, kaip reikėtų suinteresuoti universitetus, ir ne tik universitetus, bet ir mokslo institutus, kurie pagal profilį slėniuose dalyvauja ir galėtų dalyvauti intensyviau. Kaip tik šiuo metu mes bandome derindami kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija kurti instrumentus, paskatas, kad mokslo laboratorijos, mokslininkai pirmiausia ir būtų tie, kurie, tais slėniais naudodamiesi, kurtų mokslinę vertę, o kartu ir inovacijas.
Aš tik noriu prisiminti, nuo pat pradžių sakydavau, kuomet dar buvo diskutuojama apie tai, kas yra tie slėniai, visada sakydavau, gal ir su jumis, gerbiamas Kęstuti, diskutuojant, kad tai yra pirmiausia mokslininkų, tyrėjų pavardės, kurios turėtų būti slėniuose ant kiekvienos laboratorijos durų. Mokslininkai, tyrėjai, kurie yra gero tarptautinio lygio, o visa įranga, visa kita, tada tik turės prasmę, kuomet bus intelektas, (…) tie mokslininkai. Šiandien mes grįžtame prie to klausimo, aš pritariu ministrui, kad ieškosime paskatų, kaip sudominti ir finansiškai, ir kitaip dalyvauti. Tuo labiau kad čia per šituos slėnius atsiveria galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose, ir tai turbūt yra vienintelė galimybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Ačienė. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Klausimas būtų skiriamas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, bet kadangi matau finansų ministrą ir premjerą, gal galėsite padėti.
Didelis sąmyšis dabar vyksta dėl vaikų dienos centrų, nes daug metų iki šiol buvo skiriama lėšų šitiems centrams išlaikyti, tačiau šiais metais, kaip niekada, išėjo toks dalykas, kad daugelis jų papuolė į rezervinį sąrašą. Taigi tiems, kurie negavo finansavimo, dabar didelis nerimas, ką jiems daryti toliau, tuo labiau kad iš ministerijos nėra jokio nei pranešimo, nei signalo. Tai galbūt jau esate svarstę Vyriausybėje ir numatę skirti papildomų lėšų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolege. Artimiausiame Vyriausybės posėdyje šis klausimas bus išspręstas ir tikrai bus finansuoti visi centrai.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi J. Varžgalys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų pirma aš noriu padėkoti gerbiamam premjerui už parodytą stuburą dėl regionų, investuotojų. Prieš kelias dienas Alytuje jau buvo pasirašyta sutartis dėl įmonės, kurioje iš viso dirbs per 500 alytiškių, plėtros. Nuoširdžiai dėkoju, kad prisidedate prie šių esminių pokyčių Lietuvoje.
Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Kaip žinoma, mes iki šiol bandome, važiuojame į užsienio valstybes, stebime švietimo sistemas, mokymo programas, kaip dirbti su vaikais, kokius dalykus mokyti ir, tarkime, sukakus 16 metų, kaip juos integruoti į kitus dalykus, nukreipiant, humanitarai negali toliau tęsti tiksliųjų, nes užkraunama, nereikalingas laikas, atsiranda depresija, stresas. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, buvęs…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius padarė tokį įdomų triuką – įvedė pedagogo kvalifikaciją profesionaliems aktoriams ir režisieriams, kad jie įgytų tą kvalifikaciją. Kas įvyko? Beveik 100 %…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …išėjo profesionalų ir mokyklos, gimnazijos neteko tų profesionalų, kad jie galėtų dėstyti, mokyti šių specialybių, tokių kaip teatro, kino ir taip toliau. Tai yra švietimo, mokslo… nutarimas buvo.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar ketintumėte atkurti tą teisingumą?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Pirmiausia dėl mokinių krūvio balanso. Mes iš tiesų matome, kad yra tam tikrų problemų, ir gana rimtų. Galvotume, kad reikėtų pirmiausia strategiškai šiuo metu… Kaip tik ir šiandien netrukus prasidės posėdis, kuriame aptarsime, kokia strategija turėtų būti bendrojo ugdymo, ir nuo rugsėjo mėnesio pradėtume bendrojo ugdymo programų pokyčius. Mes bandytume labiau subalansuoti, neperkrauti vaikų, labiausiai skirti dėmesį ne žinioms, bet būtent kaip išsaugoti motyvaciją, norą mokytis, anksti pradėti jausti savo polinkius, išbandyti galimybes. Tada mokykla lanksčiai galėtų lydėti vaiką į sėkmę, nebūtinai iš karto į universitetą, bet ir į profesinę mokyklą, ir į kolegiją, labiau atitinkant jo asmeninius polinkius, apie ką jūs ir kalbate, kad nebūtų perkrovimo, nes čia labai didelį spaudimą pirmiausia šeimos, tėvai… Labai anksti, kai kur pradinėse klasėse samdo korepetitorius žinodami… Man neseniai sakė tokį posakį, kad yra dvynukai ir tėvai vieną mato kaip mediką, kitą – kaip diplomatą ir panašiai.
Toks spaudimas yra didelė problema. Mes turėtume kartu su bendruomenėmis, su mokyklomis daug ką pakeisti. Strategiškai bandysime tą padaryti, bet kai ką bandome ir dabar tobulinti. Konkrečiai į tą klausimą galėčiau, jeigu jums reikėtų, atsakyti, kokiomis priemonėmis bandome šiek tiek šitą situaciją keisti jau dabar.
Dėl mokytojų kvalifikacijų. Šito klausimo nelabai supratau, turėsiu pasigilinti atskirai, ką jūs turėjote mintyje. Yra galimybė šiandien bet kokiam žmogui: inžinieriui, chemikui, fizikui, kuris dirba įvairiose srityse, jeigu jis nori, per metus ar dvejus įgyti pedagoginę psichologinę kvalifikaciją, kad jis galėtų dirbti mokykloje. Kaip žinome, šiandien labai trūksta kai kurių mokytojų. Bet aš gal ne tuo kampu kažkaip supratau jūsų klausimą. Pasidomėsime, atsakysime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi D. Kepenis.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš norėjau paklausti gerbiamojo švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamasis ministre, valstiečių rinkimų programoje buvo įrašytos nemokamos bakalauro studijos. Pamažėl tai jau skinasi kelią. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti plačiau ir kada tai bus įgyvendinta? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Vadinamasis nemokamas bakalauras yra Vyriausybės programoje ir priemonių plane numatytas. Ta idėja turbūt yra gera, nes mes šiandien turime, kaip žinote, per didelę disproporciją studentų, kurie moka visą studijų kainą ir kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Kaip tą sureguliuoti būtų galima, mes šiuo metu modeliuojame. Tai neprieštarautų Konstitucijai. Išliktų galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose ten, kur valstybė ribotų priėmimą. Na, tarkim, rengiant pilotus, nes nereikia Lietuvai labai daug pilotų, o 13 tūkst. eurų per metus kainuoja šitos studijos. Kai kur galbūt menų programose arba medicinos programose būtų tie ribojimai, bet būtų palikta galimybė studijuoti už savo lėšas, jeigu aukštoji mokykla turi kokybiškų vietų. Visur kitur tai būtų nemokamos bakalauro studijos, tiek kolegijose, tiek universitetuose, ir tai turbūt labai daug ir ženkliai neišpūstų kainos, bendros sumos, nes Lietuvoje, jūsų žiniai, tą kartelę, šiandien esamą, peržengia, na, geriausiu atveju tik 13 tūkst. vaikų iš 28 tūkst. baigiančių vidurinę mokyklą. Tai būtų tikrai geras žingsnis, bet kaip tą sumodeliuoti, tai iš tikrųjų norime su visomis suinteresuotomis šalimis tą dabar daryti. Studentų sąjunga, asociacijos, aukštųjų mokyklų atitinkamos konferencijos, politikai, suinteresuotos kitos šalys, verslas, darbdaviai – mes visi norėtume labai gerai sumodeliuoti šitą procesą, įsitikinti, kad tai tarnaus kokybei ir efektyvumui. Labai svarbu, kad jokiu būdu nebūtų supriešinta, kad šitas modelis kokiu nors būdu neleistų užtikrinti kokybės gerinimo ir didinti aukštojo mokslo efektyvumo.
Ir dar vienas dalykas. Geriau tenkinti verslo poreikius, tuos aktualius poreikius, kurių reikia artimiausioje perspektyvoje. Tą ketinome daryti skatinimo instrumentais, bet ne dabar atverdami tik valstybės finansuojamas vietas. Pernai patirtis kokia buvo? Labai bloga. Buvo 5 tūkst. 300 vietų neužimta, nepanaudota. Tuo tarpu už savo lėšas studentai studijavo ten, kur jie norėjo, kur matė savo karjeros perspektyvą. Aš konkrečiai turiu mintyje informatiką, inžinerines studijas. Į jas per 5 tūkst. krepšelių liko neužpildyta, nepanaudota ir ta dalimi sumažėjo finansavimas. Šitą klaidą mes norime ištaisyti. Šiemet mes paliksime galiojančią maždaug tokią tvarką, kokia buvo, ir sumodeliuosime, kad nuo kitų metų startuotų štai ta sistema. Aš tikiuosi, kad mums pavyks.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Noriu paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Prieš dvi savaites Klaipėdoje buvo susitikę visų Lietuvos universitetų rektoriai ir pasirašė sutartį, sukūrė tokį telkinį, kurio tikslas Lietuvoje įgyvendinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką. Bet tame telkinyje buvo išreikšta tokia abejonė, ar nebus čia vėl toks dar vienas, taip sakant, burbulas? Pasirašėme, padėjome į stalčių ir vėl lauksime geresnių laikų. Labai labai nedaug yra likę tikėjimo universitetuose, kad kas nors Lietuvoje gali keistis. Dabar visi žiūri į jus, gerbiamasis ministre, ir tikisi, kad jūs jau netrukus pakviesite juos visus į sambūrį, ir sutarsime, ką gi galime nuveikti bendrai tautos sveikatinimo labui. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Labai gaila, kad aš negalėjau… (Balsai salėje) Matyt, dėl to, kad kaip tik tuo metu šiek tiek visose mugėse lankydamasis pasigavau vadinamąjį virusą ir negalėjau dalyvauti jūsų šitame renginyje, negalėjau ten būdamas sustiprinti tą tikėjimą. Bet iš tikrųjų, kadangi ministerija yra ne tik Švietimo, mokslo, bet ir sporto, mes remiame bet kokias iniciatyvas, kurios leidžia derinti fizinį aktyvumą, sportą, sveikatą, ir taip prisidėti prie svarbiausių dalykų. Matyt, tiek sportas, tiek fizinis aktyvumas turi padėti žmonėms puoselėti sveikatą, būti sveikiems ir kiek galint daugiau metų gyventi sveikai. Tikrai šituo tikslu mes irgi degame. Susitikę mes kalbėsimės. Norime, kad būtų praktiškai konkretūs žingsniai ta linkme.
Daugybę dalykų bandysime derinti kartu su bendrojo ugdymo mokyklomis ir universitetais, kaip tai galėtume realizuoti. Bandytume realizuoti kaip tam tikrą kompleksišką strategiją, kuri yra ir Kūno kultūros ir sporto įstatyme, ir Švietimo įstatyme, ir kituose dokumentuose, ir įvairiose strategijose, skirtose sveikatinimui. Tikrai palaikome tą poziciją, kad ne gydymas (jis taip pat profesionalus labai reikalingas), ne medicininė pagalba, bet pirmiausia sveikatos puoselėjimas, išsaugojimas turi būti pirmutinis siekis. Taigi bendrom jėgom to sieksime.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Šimas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Kaip jūs turbūt žinote, kad Lietuvos paštas pralošė konkursą dėl pensijų išnešiojimo ir nuo to labai nukentėjo ir pensininkai, kuriems labai vėlavo pensijos, ir labai finansiškai nukentėjo pats paštas. Gal jūs jau žinote, išsiaiškinote, kas dėl to pašte kaltas? Galbūt netinkamai sąlygos buvo parengtos ar kiti dalykai, dėl ko taip įvyko? Nes iš tikrųjų labai kelia nuostabą, kai įmonė, kuri atneša tik pensiją, sugeba pasiūlyti mažesnę kainą negu Lietuvos paštas, kai atneša laikraštį, laišką, paima mokesčius ir daug kitų funkcijų vykdo. Kaip taip atsitiko, kas dėl to yra kaltas? Gal jau žinote?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Situacija buvo tokia, kad vyko konkursas, „Sodra“ paskelbė konkursą. Konkurso pagrindinis kriterijus buvo mažiausia kaina. Kaip dabar istorija rodo, kelios privačios bedrovės sublefavo, jeigu taip galima pasakyti, pasiūlė labai mažą kainą ir tikėjosi įvykdyti tas paslaugas. Kai laimėjo konkursą dėl tos mažiausios kainos, savo užduočių nesugebėjo įvykdyti ir tada buvo pakviestas paštas, kuris tą situaciją ištaisė, realiai tuos kitus rangovus išgelbėjo išnešiodamas tas pensijas.
O Lietuvos paštas teikė savo pasiūlymą remdamasis savo kaštais, nedėdamas jokios perteklinės maržos, net ir sumažindamas tą įkainį, kurį anksčiau turėjo. Taigi tai buvo realistinis pasiūlymas. Kaip dažnai rinkoje būna, deja, kai turime tokią situaciją, kai lemia viską mažiausia kaina, tai niekad nežinai, kas surizikuos ir pabandys įvykdyti užduotį, bet šį kartą tiems, kas surizikavo, nepavyko. Manau, kitą kartą reikia ir patį konkursą organizuojant šiek tiek griežtesnes sąlygas rašyti, kad tie įsipareigojimai būtų įvykdomi. Tokiu atveju tas, kas garantuoja įsipareigojimus, turėtų daugiau šansų laimėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas, ir paskutinis paskui bus A. Matulas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Vidaus reikalų ministrui. Dabar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neturi vadovo. Ten buvo parašyta, šalių susitarimu jį atleidote. Departamente vyksta reorganizacija. Kaip ji vyksta, ar ten viskas gerai? Prieš tai su Priešgaisrinės apsaugos departamento profsąjungomis jums buvo irgi kilę tokių konfliktų. Dabar išgirdome, su policijos profsąjungomis kyla kažkokių nesutarimų, kaip spaudoje… Jūs man pasakykite, ministre, ar jūs taip nemylite profsąjungų, ar profsąjungos jūsų nelabai myli?
E. MISIŪNAS. Aš profsąjungas vertinu kaip socialinius partnerius. Čia meilės galbūt ir nereikėtų labai daug šituo aspektu. Tikrai jie yra vertinami kaip socialiniai partneriai. Kalbant apie vakar dieną, tai matėte, kad buvo tiktai policijos keletas profsąjungų, o ugniagesių profsąjungos atstovai kaip tik palaikė ir sakė, kad neprisideda prie tų policijos profsąjungų ir nepalaiko tokios nuomonės.
Taip, PAG’as įgyvendino jau faktiškai reformas. Dabar sprendimai priimti, tiktai reikia sudėlioti tinkamai procesus. Aišku, kyla įvairių iššūkių. Žinote, kad dabar yra laikinai paskirtas vadovas ir yra pavaduotojai. Tikrai departamentas funkcionuoja ir puikiai vykdo savo veiklą.
Kaip tik dabar, sakyčiau, yra pagerėjęs dialogas su ugniagesių profsąjungomis, nes buvęs vadovas buvo pakankamai užsiangažavęs savo nuomonei ir buvo sudėtinga surasti kai kuriuos sprendimus. Dabar laikinai paskirti vadovai susitarė, kaip geriau pareigūnus įvertinti, pakelti darbo užmokestį ir koeficientus sudėlioti. Keletą kartų vyko derybos ir Vidaus reikalų ministerijoje, ir pačiame departamente, pasiekti geriausi susitarimai, tinkantys abiem šalims. Ir dėl to palaikymas iš ugniagesių profsąjungos yra.
O su policijos profsąjungomis – taip, spręsime klausimą, tikrai kviesimės abi puses dar kartą diskutuoti. Išsakė tam tikrus kaltinimus, tam tikras problemas, na, spręsime. Tikrai nenoriu, kad profsąjungos jaustųsi kaip priešininkės ir prarastų tą socialinio dialogo galimybę ir statusą kaip dėl mūsų partnerių socialinio dialogo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip žadėjau, paskutinis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas premjere, situacija dėl kompensuojamųjų vaistų jau tapo tikrai nejuokinga. Buvo jūsų kaip ir pavedimas pakeisti tvarką, bet ji keičiama į dar blogesnę. Apie tai jau pradėjo šnekėti ir „15 min.“, yra jūsų gydytojo pono V. Kasiulevičiaus straipsnis, kad po tos naujos tvarkos eilės didės, gydytojų darbo užimtumas didės. Štai aš per vieną parą mesendžeriu gavau apie 10 skundų. Vienos moters giminės rašo, kad keturis kartus per metus buvo priversta keisti vaistą, nes kas ketvirtį tvirtinamas naujas sąrašas. Moterį ištiko insultas. Gydytojas sako, kad greičiausiai dėl to, kad nesugebėjo prisitaikyti prie naujų vaistų. Manęs klausia: ką daryti? Aišku, aš rekomendavau kreiptis į teismą ir persiųsiu dar kartą jums.
Gerbiamas premjere, jūs šiandien pasakėte, kad pasitikite ministru, vis dėlto aš labai tikiuosi, kad jūs rasite galimybę priimti opozicijos atstovus, ir mes jums atversime akis, kad toliau negalima leisti šitaip nesiskaityti su žmonėmis.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). O kol kas rekomenduočiau jums paskambinti savo gydytojui V. Kasiulevičiui ir paklausti, iš pirmų lūpų išgirsti.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Nes tikrai toliau eksperimentuoti su žmonėmis mes neturime teisės leisti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nedelsdamas tai ir darau dabar.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Vyriausybės valandą skelbiu baigtą, tačiau norėčiau jūsų atsiklausti: dar norėtume pristatyti vieną rezervinį klausimą. Jūsų atsiklausdamas norėčiau pratęsti penkiomis minutėmis posėdį, kol pabaigsime šį klausimą. R. Baškienė. Prašom. Ačiū.
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3220 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, labai ačiū už tas minutes. Tiesiog yra atsakingos ir labai šaunios mūsų kolegės V. Čmilytės-Nielsen prašymas. Ji, kaip Etikos ir procedūrų komisijos narė ir kaip frakcijos seniūnė, nebespėja dalyvauti Neįgaliųjų teisių komisijos darbe, todėl prašo išbraukti iš šios komisijos sudėties. Dabar būtų komisijoje 11 dirbančių Seimo narių, o V. Čmilytė-Nielsen toliau atsakingai dirbtų Etikos ir procedūrų komisijoje ir kitose veiklose. Prašom išbraukti iš Neįgaliųjų komisijos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Balsuoti siūlote? Gerai, balsuojame po pateikimo. Tuoj, minutėlę.
Balsavo 30 Seimo narių, visi 30 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip, yra du straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso siūlymo pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso balsavo 30 Seimo narių ir visi 30 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dėkoju, gerbiami kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.