|
1.
|
Seimo narys
Julius Sabatauskas
2019-12-20
|
17
(39)
|
(5)
|
|
|
Argumentai:
Artimiausiu metu gali nutikti taip, kad
Lietuvos žmonėms būtų atimta teisė žinoti savo šalies istoriją. Visuomenei
svarbūs duomenys apie kandidatus būtų šalinami iš viešosios erdvės. Apribojus
konkrečiu neproporcingai trumpu terminu, kiek laiko Vyriausioji rinkimų
komisija laiko duomenis apie kandidatus, Lietuvos rinkėjai prarastų galimybę
žinoti tikslius ir patikimus duomenis apie kandidatus. Tai
vienareikšmiškai sumažins skaidrumo lygį politikoje. Rinkėjai turi teisę
žinoti, kokius interesus turėjo Lietuvos politikos dalyviai nuo pat
Nepriklausomybės atkūrimo.
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal kandidatų ar jų atstovų rinkimams
pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos
interneto svetainėje neterminuotai 10 metų skelbiama ši
informacija:
1)
kandidato į Seimo narius anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data,
darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose;
šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas priesaika
arba pasižadėjimu yra susijęs su užsienio valstybe; šio įstatymo 38
straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo
arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto
apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar
liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas; ar jis
yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 98
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal Lietuvos Respublikos
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis
tarnybomis; šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis po
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybė
(vieta), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas,
apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo data ir nusikalstama veika,
už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu
asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau
dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu
dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar
asmuo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon
atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
2) kandidato biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo
turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių
duomenų išrašai;
4) privačių
interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar dalyvauja renkamų valdžios institucijų
veikloje;
6) ar dalyvauja visuomeninėje
veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija,
kurią jis norėtų paskelbti.“
|
Nepritarti
|
Bendrasis duomenų apsaugos
reglamentas yra
tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl nuo 2018 m. gegužės 25 d. duomenų tvarkymas Lietuvoje
turi atitikti Reglamente nustatytą teisinį reguliavimą. Viešinant (skelbiant internete) asmens duomenis turi
būti laikomasi visų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų. Reglamento 5 str. 1 d. b) p.
įtvirtintas tikslo apribojimo principas, kuris reiškia, kad asmens
duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir
toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų
tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių
tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 str.1 d. nėra
laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais. Reglamento 5 str. 1 d. e) p. įtvirtintas duomenų
saugojimo trukmės principas taip pat suponuoja dėl duomenų saugojimo
termino nustatymo būtinumo: duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų
subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais
tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis
galima skelbti viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks
asmens duomenų tvarkymas. Viešai paskelbti asmens duomenys tampa prieinami
neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą
interesą tokius asmens duomenis gauti. Taip pat vertinama ir tai, kad tam
tikrais atvejais viešas asmens duomenų paskelbimas gali sulaikyti asmenį nuo
galimybės teisėtai pasinaudoti jam teisės aktais numatytomis teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, vertinama, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai
neskelbiant asmens duomenų. Europos Teisingumo Teismas 2010 m. lapkričio 9 d.
sprendime sujungtose bylose C92/09 ir C-93/09 yra pažymėjęs, kad skaidrumo
principas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese,
taip pat garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį
atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje sistemoje, tačiau tuo pačiu
pažymėjo, kad automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginus
su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima, net jei tai susiję su
svarbiais ekonominiais interesais (68 ir 85 paragrafai).
Reglamentas kelia reikalavimus teisės
aktams, kuriais siekiama įtvirtinti tam tikrus apribojimus, pvz., kai
numatomas asmens duomenų viešinimas. Asmens duomenys negali būti toliau tvarkomi (skelbiami),
jei yra pasiektas šių duomenų tvarkymo tikslas. Duomenų tvarkymo (skelbimo) termino nebuvimas
prieštarautų Reglamento nustatytiems duomenų tvarkymo principams. Todėl įstatymų leidėjas, esant
aiškiai nustatytam duomenų tvarkymo tikslui, teisės aktuose turi nustatyti
kandidatų duomenų skelbimo ir saugojimo terminus. Atsižvelgiant
į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija
(įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją), siūlomais pakeitimais siekiama
užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės
žinoti balansą.
Pažymėtina, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų
asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami neilgą
laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje,
Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys
skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Kai kuriose Europos
Sąjungos valstybėse narėse net ir asmens duomenų saugojimo terminai
yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų
dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus
po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų.
Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti
jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete,
įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos
valstybių praktiką, siūlomas plačios apimties informacijos apie kandidatą
viešo skelbimo terminas - 10 metų yra tinkamas. Tuo labiau, kad
Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje 100 metų būtų skelbiama
informacija apie rinkimuose dalyvavusių asmenų vardus ir pavardes, rinkimų
rezultatus ir kandidatus iškėlusius politinius ar visuomeninius judėjimus.
Praėjusias minėtam laikotarpiui, visi suinteresuoti asmenys (žiniasklaidos
atstovai, mokslininkai ir t.t.) ir toliau galės prieiti prie šių duomenų,
nors jie viešai ir nebus skelbiami. Duomenys ir toliau bus saugomi VRK, todėl
suinteresuoti asmenys galės gauti anksčiau viešai skelbtą informaciją
pasikreipę į VRK. Suinteresuotiems asmenims tokia informacija bus suteikiama
pagal jų prašymą.
Taigi, pasibaigus asmens duomenų skelbimo
nustatytiems terminams, duomenys apie kandidatus, rinkimų rezultatai ir
toliau bus saugomi VRK. Saugojimo terminus savo vidiniais dokumentais
nustatys VRK. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminui, duomenys bus
archyvuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir perduodami valstybės archyvui.
Balsavimo rezultatai:
už – 1, prieš – 3, susilaikė – 2.
|
|
2.
|
Seimo narys
Julius Sabatauskas
2019-12-18
|
17
(39)
|
(7)
|
|
|
Argumentai:
Rinkimų rezultatai yra labai svarbūs
duomenys valstybės istorijoje. 2020 m. Lietuva minės Steigiamojo Seimo
šimtmetį. Manau, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui įdomu ir svarbu žinoti ir
greitai rasti tuos duomenis, kokios politinės partijos atstovai ir kas
konkrečiai buvo išrinktas Į Steigiamąjį Seimą. Jeigu laikysimės tokios
projekto normos , kad rinkimų rezultatai negali būti laisvai prieinami
kiekvienam laisvos visuomenės piliečiui praėjus 100 m. , tai , pvz., 2116
m. iš VRK internetinio puslapio turėtų dingti 2016 m. Seimo rinkimų
rezultatai. Tai labai panašu į politinės cenzūros įvedimą. Nemanau, kad čia
galima dangstytis asmens duomenų apsauga. Niekas prievarta į Seimą
nerenkamas.
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7
dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kandidatų
duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba išsikėlė patys, taip pat
rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis
numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti
mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai 100 metų.“
|
Nepritarti
|
2018 m. gegužės 25 d. visose
Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti Bendrasis duomenų
apsaugos reglamentas, kuris nustato
asmens duomenų viešo skelbimo ir saugojimo trukmės apribojimo principus. Šie
principai reikalauja konkrečiu tikslu tvarkomus asmens duomenis saugoti ir
skelbti iš anksto apibrėžtą terminą. Todėl kiekvienos valstybės narės
įstatymų leidėjai turi įgyvendinti šiuos reikalavimus ir nacionaliniuose
teisės aktuose pasirinkti tinkamą terminą asmens duomenų viešam skelbimui ir
saugojimui.
Asmens duomenų skelbimas internete yra
laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl
tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų
atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos
apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją), siūlomais
pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą
ir visuomenės teisės žinoti balansą.
Pažymėtina, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens
duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami neilgą laikotarpį,
pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje,
Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po
rinkimų rezultatų paskelbimo. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse
net ir asmens duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi,
pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis
saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos,
Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų.
Todėl įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti
jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete,
įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos
valstybių praktiką, siūlomas viešo skelbimo terminas 100 metų yra tinkamas ir
leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą,
tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu. Vyriausiosios rinkimų komisijos
svetainėje 100 metų būtų skelbiama informacija apie rinkimuose dalyvavusių
asmenų vardus ir pavardes, rinkimų rezultatus ir kandidatus iškėlusius
politinius ar visuomeninius judėjimus. Praėjus minėtam laikotarpiui, visi
suinteresuoti asmenys (žiniasklaidos atstovai, mokslininkai ir t.t.) ir
toliau galės prieiti prie šių duomenų, nors jie viešai ir nebus skelbiami.
Duomenys ir toliau bus saugomi VRK, todėl suinteresuoti asmenys galės gauti anksčiau
viešai skelbtą informaciją pasikreipę į VRK. Suinteresuotiems asmenims tokia
informacija bus suteikiama pagal jų prašymą. Taigi, pasibaigus asmens duomenų
skelbimo nustatytiems terminams, duomenys apie kandidatus, rinkimų
rezultatai ir toliau bus saugomi VRK. Saugojimo terminus savo
vidiniais dokumentais nustatys VRK. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo
terminui, duomenys bus archyvuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir
perduodami valstybės archyvui.
Balsavimo rezultatai:
už – 1, prieš – 3, susilaikė – 2.
|
|
3.
|
Seimo narys
Jurgis Razma
2020-01-09
|
21
|
|
|
|
Siūlau įstatymo projektu keičiamo 45
straipsnyje vietoj skaičių ir žodžių „10 metų“ įrašyti žodį „neterminuotai“
ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų
sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji
rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių
partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus
kandidatus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, iškėlusią partiją), kandidatų
sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų
numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlusius ir iškeltus
kandidatus (vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats).
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose
įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato
rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui
keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų
numeris negali būti keičiamas iki rinkimų galutinių rezultatų oficialaus
paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo
dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama neterminuotai 10 metų.“
|
Nepritarti
|
Bendrasis duomenų apsaugos
reglamentas yra
tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl nuo 2018 m. gegužės 25 d. duomenų tvarkymas Lietuvoje
turi atitikti Reglamente nustatytą teisinį reguliavimą. Viešinant (skelbiant internete) asmens duomenis turi
būti laikomasi visų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų. Reglamento 5 str. 1 d. b) p.
įtvirtintas tikslo apribojimo principas, kuris reiškia, kad asmens
duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir
toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų
tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių
tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 str.1 d. nėra
laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais. Reglamento 5 str. 1 d. e) p. įtvirtintas duomenų
saugojimo trukmės principas taip pat suponuoja dėl duomenų saugojimo
termino nustatymo būtinumo: duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų
subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais
tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis
galima skelbti viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks
asmens duomenų tvarkymas. Viešai paskelbti asmens duomenys tampa prieinami
neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą
interesą tokius asmens duomenis gauti. Taip pat vertinama ir tai, kad tam
tikrais atvejais viešas asmens duomenų paskelbimas gali sulaikyti asmenį nuo
galimybės teisėtai pasinaudoti jam teisės aktais numatytomis teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, vertinama, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai
neskelbiant asmens duomenų. Europos Teisingumo Teismas 2010 m. lapkričio 9 d.
sprendime sujungtose bylose C92/09 ir C-93/09 yra pažymėjęs, kad skaidrumo
principas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese,
taip pat garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį
atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje sistemoje, tačiau tuo pačiu
pažymėjo, kad automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginus
su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima, net jei tai susiję su
svarbiais ekonominiais interesais (68 ir 85 paragrafai).
Reglamentas kelia reikalavimus teisės
aktams, kuriais siekiama įtvirtinti tam tikrus apribojimus, pvz., kai
numatomas asmens duomenų viešinimas. Asmens duomenys negali būti toliau tvarkomi (skelbiami),
jei yra pasiektas šių duomenų tvarkymo tikslas. Duomenų tvarkymo (skelbimo) termino nebuvimas
prieštarautų Reglamento nustatytiems duomenų tvarkymo principams. Todėl įstatymų leidėjas, esant
aiškiai nustatytam duomenų tvarkymo tikslui, teisės aktuose turi nustatyti
kandidatų duomenų skelbimo ir saugojimo terminus. Atsižvelgiant
į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija
(įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją), siūlomais pakeitimais siekiama
užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės
žinoti balansą.
Pažymėtina, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų
asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami neilgą
laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje,
Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys
skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Kai kuriose Europos
Sąjungos valstybėse narėse net ir asmens duomenų saugojimo terminai
yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų
dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus
po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų.
Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti
jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete,
įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos
valstybių praktiką, siūlomas plačios apimties informacijos apie kandidatą
viešo skelbimo terminas - 10 metų yra tinkamas. Tuo labiau, kad
Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje 100 metų būtų skelbiama
informacija apie rinkimuose dalyvavusių asmenų vardus ir pavardes, rinkimų
rezultatus ir kandidatus iškėlusius politinius ar visuomeninius judėjimus.
Praėjusias minėtam laikotarpiui, visi suinteresuoti asmenys (žiniasklaidos
atstovai, mokslininkai ir t.t.) ir toliau galės prieiti prie šių duomenų,
nors jie viešai ir nebus skelbiami. Duomenys ir toliau bus saugomi VRK, todėl
suinteresuoti asmenys galės gauti anksčiau viešai skelbtą informaciją
pasikreipę į VRK. Suinteresuotiems asmenims tokia informacija bus suteikiama
pagal jų prašymą.
Taigi, pasibaigus asmens duomenų skelbimo
nustatytiems terminams, duomenys apie kandidatus, rinkimų rezultatai ir
toliau bus saugomi VRK. Saugojimo terminus savo vidiniais dokumentais
nustatys VRK. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminui, duomenys bus
archyvuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir perduodami valstybės archyvui.
Balsavimo rezultatai:
už – 1, prieš – 3, susilaikė – 2.
|
