LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-3917(2)

2024-10-16 Nr. 112-P-30

Vilnius

1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjos Ona Buišienė, Liucija Schulte-Ebbert; Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė, Ministrės patarėjas Daniel Ilkevič, Ministrės patarėja Katarzyna Bogdziewicz, Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Renata Abromavičiūtė; Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	2	5			1. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje išbrauktinos nuorodos į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, nes šiuose įstatymuose nėra apibrėžiamos jokios sąvokos. Taip pat reikėtų atsisakyti nuorodos ir į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, nes jame apibrėžtos sąvokos projekte nėra vartojamos.	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį dėstyti taip: „5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, ~~Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme~~.“ Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – nėra, susilaikė – nėra.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	3		3		2. Projekto 3 straipsnio 3 punkte vienas iš tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principų – derinimo ir bendradarbiavimo principas – yra apibūdinamas, be kita ko, taip: „priimant ar keičiant teisės aktus <...> atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, koks „teisinio reguliavimo vertinimas“ čia turimas mintyje. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 dalį atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Taigi, „teisinio reguliavimo vertinimas“ kaip toks Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra numatytas. Antra, kiek tai susiję su „atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimu“, pažymėtina, kad pagal vieną iš teisėkūros principų – pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Taigi, pareiga užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos atitiktų, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas asmens teises ir laisves, jau yra įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatyme. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, projekto nuostatą „atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“ viena vertus, vertiname kaip neatitinkančią Teisėkūros pagrindų įstatymo (ta apimtimi, kiek joje įtvirtinama pareiga atlikti teisinio reguliavimo vertinimą), o kita vertus – kaip perteklinę Teisėkūros pagrindų įstatymo atžvilgiu (ta apimtimi, kiek joje nustatyta pareiga atlikti atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimą).	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje~~, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas~~;“ Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	5				3. Projekto 5 straipsnį siūlome išbrauti kaip deklaratyvų ir perteklinį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąvoka „tautinė mažuma“ yra plati ir apima „istorinės tautinės mažumos“ sąvoką. Pagal projekto formuluotes tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, o valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti visų tautinių mažumų (neskiriant jų pagal kokius nors požymius) tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė, kurioje nurodoma istorinės tautinės mažumos teisė išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą savo turiniu yra siauresnė nei 9 straipsnio 1 dalies formuluotė (tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą).	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nepritartina Projekto 5 straipsnio išbraukimui, kadangi aptariamo straipsnio nuostatos skirtos papildyti tautinės mažumos sąvoką kriterijais, kurie pabrėžtų valstybės įsipareigojimą tų tautinių mažumų atžvilgiu, kurios nyksta ir neturi valstybės, su kuria galėtų tapatintis. Pritariant, kad istorinėms tautinėms mažumoms taikytinos teisės savo turiniu neturėtų būti siauresnės, o atvirkščiai – jų išskyrimas turėtų pasitarnauti, kaip papildomas svertas vienokiai ar kitokiai paramai gauti, siūloma patikslinti projekto 5 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti, o joms priklausantys asmenys ir istorines tautines mažumas vienijančios organizacijos – ir išsaugoti, puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.“ Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – nėra.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	6	2			4. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti tokią nuostatą: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę (tautinei mažumai priklausančio asmens teisę vartoti savo kalbą – pastaba mūsų), turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) preambules, tiek ir iš pačių Konvencijos nuostatų matyti, kad joje yra įtvirtinti pagrindiniai tautinių mažumų apsaugos principai ir iš jų išplaukiantys šalių įsipareigojimai įgyvendinti šiuos principus nacionaliniais teisės aktais ir atitinkama vyriausybės politika. Pažymėtina, kad Vyriausybė, teikdama Tautinių mažumų įstatymo projektą Seimui aiškinamajame rašte taip pat nurodė, kad „<...> Konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-152/2009). Dėl to asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, siekdami savo teisių ir laisvių realizavimo, negali tiesiogiai remtis Konvencijos nuostatomis <...>.“ Taigi, projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas.	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ~~ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų~~.“ Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – 1.
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	7	2			5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“ Pažymėtina, kad ši projekto nuostata nėra aiški keliais aspektais. Pirma. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, ar tose valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) bus įteisintas tautinės mažumos, kurios rėmimas nebus numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, bus garantuojamas tos tautinės mažumos kalbos mokymas. Antra. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, kokia „šia“ tautinės mažumos kalba bus vykdomas ugdymo procesas Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą – ar tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, ar vis tik ir tautinės mažumos, kurios rėmimas nėra numatytas šiose sutartyse, bet yra įteisintas valstybinių ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų nuostatuose (įstatuose). Jeigu „ši“ tautinės mažumos kalba pagal projektą suprantama kaip tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Švietimo įstatymo 30 dalies nuostata „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba“, pagal kurią ugdymo procesas tam tikra tautinės mažumos kalba nesiejamas su jokiomis tarptautinėmis sutartimis.	Nepritarti	Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 7 straipsnio 1 dalimi aiškiai pasakoma, kad visoms asmenų, priklausančių tautinei mažumai, grupėms teisė į švietimą reglamentuojama Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Tai galioja ir tautinei mažumai priklausančių asmenų grupei, atitinkančiai, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kriterijus. Švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, tautinių mažumų švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas. Projekto 7 straipsnio 2 dalis taikytina sistemiškai su Švietimo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos kitais atvejais. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas žodis „šia“ reiškia tą tautinės mažumos kalbą, kuri Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įteisinta valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų nuostatuose (įstatuose). Projekto 7 straipsnio nuostatomis nekeičiamas Švietimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad aptariama Projekto nuostata siekiama įtvirtinti papildomą garantiją toms tautinėms mažumoms, kurių rėmimas numatytas tarptautinėse sutartyse su Europos sąjungos valstybėmis. Balsavimo rezultatai: už –3 , prieš – 1, susilaikė – nėra.
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	7	3			6. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra vartojamos formuluotės „tautinės mažumos gimtosios kalbos“ ir „tautinių mažumų gimtosioms kalboms“, nes pagal projekto 2 straipsnio 4 dalį „tautinės mažumos kalba“ apibrėžiama kaip „kita nei lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji“. Manome, kad aptartose formuluotėse žodžiai „gimtosios“ ir „gimtosioms“ yra pertekliniai.	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos ~~gimtosios~~ kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų ~~gimtosioms~~ kalboms, numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“ Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	8	2			7. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti papildomas Bendrojo ugdymo tarybos funkcijas. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 62 straipsnyje yra nustatytas baigtinis Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų sąrašas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 8 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.	Nepritarti	Argumentai: Švietimo įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu neturi viršenybės (1 straipsnis). Švietimo įstatymo 62 straipsnio tikslas yra ne išvardinti baigtinį valstybės švietimo institucijų funkcijų sąrašą, bet nurodyti valstybės švietimo institucijas, kurios skatintų visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus. Projekto 8 straipsnis, kaip specialioji nuostata, susijusi su tautinių mažumų klausimų reguliavimu, taikytina sistemiškai su Švietimo įstatymu, ir siekiant teisėkūros efektyvumo, Švietimo įstatymo pakeitimai būtų laikytini pertekliniais, o teisinio reguliavimo dubliavimas – neigiama teisėkūros praktika. Balsavimo rezultatai: už –3 , prieš – 1, susilaikė – nėra.
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09	9				8. Atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių patikslinimus (įrašytus žodžius „tradicijas“ bei „tradicijoms“) bei siekiant, kad straipsnio pavadinimas atitiktų pačiame straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsnio pavadinimą siūlome išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Teisė puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą“.	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, ~~puoselėti~~ tradicijas, papročius ir kalbą.“ Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
2.1	Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	1				Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“. 1990 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks „tautinės mažumos“ apibrėžimas: „tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis.“. Konvencija ir ETPA Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį identitetą.“	Nepritarti	Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 2 d. kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Atsižvelgiant į tai, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys gali priklausyti skirtingoms religinėms bendruomenėms, neįtrauktas religijos aspektas. Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali turėti ir kitokį religinį identitetą nei atitinkamos tautinės mažumos dauguma. Tokiu atveju kiltų klausimų dėl galimai diskriminacinių nuostatų tokio asmens atžvilgiu. Teisės į religijos išpažinimą klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
2.2	Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	2	2			Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingaos ~~lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę~~ kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias siekia išsaugoti.“	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, buvo pritarta Komiteto pasiūlytai redakcijai. Taip pat 1 pasiūlymui išdėstyti argumentai. Be to, pagal teikiamą pasiūlymą pakanka bent vienos savybės, kad piliečių grupė būtų laikoma tautine mažuma. Tai suponuotų, kad, pvz., grupė Lietuvos Respublikos piliečių, besilaikanti kokio nors papročio galėtų būti laikoma tautine mažuma. Manytina, kad tai neatitiktų įstatymo projekto tikslo ir nepagrįstai išplėstų tautinės mažumos sąvokos turinį. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
2.3	Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	3	2			Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam, ir kalbiniam, ir religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, buvo pritarta Komiteto pasiūlytai redakcijai. Taip pat 1 pasiūlymui išdėstyti argumentai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2.4	Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	4	4			Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, jam pritarta nebuvo. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir šio Projekto nuostatų visuma visapusiai apsaugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenis nuo asimiliacijos ar priemonių, kuriomis siekiama asimiliuoti asmenis, taikymo. Projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principai, kad šie asmenys galėtų puoselėti savo kultūrą, papročius, tradicijas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
2.5	Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	6	3-8N			Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnį 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba. 4. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 5. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba. 7. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba.“	Nepritarti	Argumentai: Analogiškas pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, jam pritarta nebuvo. (Šio pasiūlymo skirtumas nuo buvusio – pakeista 7 ir 8 dalių numeracija). Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. ŠMK nuomone, pasiūlymas neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. Be to, siūlomos nuostatos nepakankamai aiškios, nepagrįstas šių nuostatų praktinis pritaikymas, neatskleistas poreikis (kokiam skaičiui asmenų ir savivaldybių tai būtų aktualu). Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
2.6	Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	7N				Argumentai: Svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų. 5 straipsnio papildymas 8 dalimi sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip, kaip Lenkijos lietuviai. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Darbo grupė pažymėjo, kad „Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t.y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės. Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“ Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu ir atitinkamai 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnius laikyti 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsniais. „7 straipsnis. Vardo ir pavardės rašymas oficialiuose dokumentuose 1. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“	Nepritarti	Argumentai: Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas jau reguliuoja vardo, pavardės rašymą, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė – nėra.
2.7		7	2			Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį šalys įsipareigojo užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių. Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“[1]	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, jam pritarta nebuvo. Nuostatos tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, šią teisę įgyvendinant remiantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimą. Švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, tautinių mažumų švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas. Pagal Švietimo įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio teisę mokytis valstybine ir gimtąja kalba, 2 dalį bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Tautinių mažumų mokyklose turi būti suteikiamas tokios pačios vertės pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitos šalies mokyklose pagal bendrųjų programų standartą. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – nėra, susilaikė – 2. (Pirmininko balsu pritarta sprendimui „Nepritarti“).
2.8	Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15	10	4			Argumentai: Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“. Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“ Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą. Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“ Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui. Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti savo atstovus visuose valdžios lygiuose. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų apygardas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu ir siekia nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms apylinkėse ir apygardose, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija keisdama rinkimų apygardų ribas, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių apygardoje tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos nepažeidžiant ten kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių.“	Nepritarti	Argumentai: Buvo apsvarstytas panašios esmės pasiūlymas, pritarta Komiteto pasiūlytai redakcijai. Siūlomos nuostatos neaiškios, o rinkimų klausimus reglamentuoja Rinkimų kodeksas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – 1.

Komisijos pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius

(Patarėja Eglė Lukšienė)