LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO, LIETUVOS Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 302 STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO nr. ix-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į tai, kad:
Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti,
Valstybės gynybos fondo įsteigimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto tikslas – įsteigti Valstybės gynybos fondą, kuris skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Skubų krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) pajėgumų plėtros poreikį lėmė 2023 metų Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje (toliau – VGT) patvirtinta ir pagal saugumo situaciją regione atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, dėl ko buvo priimti VGT sprendimai dėl divizijos steigimo ir Lietuvos kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotės (tankų) įsigijimo. Įgyvendinant divizijos steigimo projektą, be sunkiųjų vienetų ginkluotės, būtina skubos tvarka išvystyti ir diviziją įgalinančius oro gynybos pajėgumus.
Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūros sukūrimo poreikį lėmė 2022 metais Madride ir 2023 metais Vilniuje vykusių NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimo rytiniame NATO regione. Taip pat priimtas VGT sprendimas dėl būtinos KAS infrastruktūros plėtros ir kitų priemonių, kad būtų skubos tvarka užtikrintos sąlygos NATO sąjungininkių pajėgas Lietuvoje padidinti iki brigados lygmens. Dėl minėtų sprendimų ženkliai auga Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų skaičius ir reikalingos infrastruktūros sukūrimo poreikis.
Atsižvelgiant į trijų Baltijos šalių 2024 metų sutarimą dėl gynybos linijos stiprinimo, būtina išvystyti kontrmobilumo priemones, atitinkamai pritaikyti kelių ir tiltų infrastruktūrą bei gamtinį reljefą, įsigyti fortifikacijos priemonių (pvz., „drakono dantys“ ir pan.). Šios priemonės leis sustiprinti gebėjimą greitai ir efektyviai įrengti kliūtis, užtvaras ir apsaugines pozicijas ten, kur karinės agresijos atveju jų reikia.
Atsižvelgiant į prioritetus, išskiriamos tokios Valstybės gynybos fondo panaudojimo sritys kaip divizijos steigimas (etapais, pirmiausia stiprinant sunkiąja ginkluote ir įgalinant oro erdvės gynybą), Vokietijos vadovaujamos NATO brigados pajėgoms dislokuoti Lietuvoje reikalingos infrastruktūros sukūrimas, kontrmobilumo priemonių išvystymas, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos, skirtos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinimas. Neužtikrinus papildomo ir tvaraus finansavimo, nebus užtikrintas minėtų prioritetinių gynybinių pajėgumų įgyvendinimas nustatytais terminais (pvz., Vokietijos vadovaujamai NATO brigadai reikalingą infrastruktūrą sukurti iki 2027 metų, divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo pirmąjį etapą pabaigti iki 2030 metų ir kt.).
Atsižvelgiant į grėsmių vertinimą, saugumo situacija regione, tikėtina, galėtų pagerėti tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas galioja, kol bus įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai.
Civilinė sauga yra integrali valstybės gynybos dalis. Per civilinę saugą didinamas valstybės, savivaldybių ir visuomenės atsparumas, stiprinant gebėjimus atlaikyti sukrėtimus, greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių ir atkurti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
Pastaruoju metu iš esmės pasikeitus saugumo kontekstui regione ir pasaulyje, siekiant užtikrinti saugumą, konstatuojamas civilinės saugos grįžimo prie civilinės gynybos elementų poreikis. Tam, kad gyventojai būtų apsaugomi karinės agresijos metu, plėtojamas priedangų tinklas, tobulinama perspėjimo sistema, stiprinama visuomenės savisaugos kultūra, didinama krizių valdymo ir civilinės saugos bei krašto apsaugos sistemų sąveika. Rengiamos bendros kariuomenės ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pratybos karinių ir hibridinių grėsmių temomis, numatyta plėtoti karo komendantūrų bendradarbiavimą su civilinės saugos pajėgomis, stiprinti sveikatos specialistų kompetencijas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo metu.
Parengtas Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektas, kuriam įgyvendinti 2025–2030 metais papildomų lėšų poreikis sudaro beveik 150 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 25 mln. eurų kasmet.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytoms priemonėms įgyvendinti – Valstybės gynybos fondo lėšoms užtikrinti – parengti Valstybės gynybos fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai).
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)).
Pelno mokestis
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas (5 str.), standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų.
Apmokestinamųjų vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus. Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas:
- kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui;
- pagal nustatytą formulę apskaičiuotai apmokestinamojo pelno, gauto iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veikloje sukurto turto komercializavimo (naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn), daliai, jei tenkinamos Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos.
Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą.
Gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
Užsienio apmokestinamųjų vienetų pajamos, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą apmokestinamos be atskaitymų taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą.
Laivybos vienetams, atitinkantiems Pelno mokesčio įstatyme (381 str.) nustatytus kriterijus ir pasirinkusiems mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, taikoma speciali apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka – pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytą tvarką (382 str.) apskaičiuotai fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas.
Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme (12 str.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ne tik ta atlygio už suteiktas paslaugas dalis, kuri finansuojama iš PSDF lėšų, tačiau ir paslaugų gavėjo už gautą paslaugą nuosavomis lėšomis primokėta atlygio dalis. PSDF lėšomis paslaugos finansuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bazines kainas, kurias nustatant remiamasi gydymo įstaigų (be privačių įstaigų) patiriamomis sąnaudomis, ir dažnai šių lėšų nepakanka privačių gydymo įstaigų sąnaudoms padengti. Tokiais atvejais paprastai nustatomos priemokos, kurios pagal galiojantį reglamentavimą nėra apmokestinamos pelno mokesčiu net ir tuo atveju, kai viršija konkrečiai paslaugai suteikti patirtas išlaidas. Finansų ministerijos duomenimis, pajamos iš PSDF finansuojamų paslaugų sudaro apie 37 procentus tokių įstaigų pajamų (svertinis vidurkis), o apie 47 procentus įstaigų, pasinaudojusių šia lengvata, tokios pajamos sudaro daugiau nei pusę visų įstaigos pajamų.
Taip pat, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis (12 str.), draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Gyvybės draudimo įmoka apima tiek draudėjo (naudos gavėjo) naudai investuojamų lėšų dalį, tiek gyvybės draudimo gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas.
Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Iš pajamų taip pat atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai (įskaitant apmokestinamojo vieneto automobilio perdavimą naudoti darbuotojui asmeniniais tikslais), kai ši nauda laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu (pajamomis natūra).
Gyventojų pajamų mokestis
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už per mokestinį laikotarpį gautas kai kurias individualios veiklos pajamas gali būti mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45 000 eurų, kurią viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant bendrą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nustatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 eurų ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas, fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas.
Galimybe mokėti fiksuotą pajamų mokestį gali naudotis ir nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį būstą, nuomojantys gyventojai. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas, tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Šią ribą viršijanti nuomos pajamų suma apmokestinama 15 arba 20 procentų (jei viršijama 120 vidutinių darbo užmokesčių suma) gyventojų pajamų mokesčio tarifu, neatskaitant jokių su nuomojamo turto išlaikymu susijusių išlaidų.
Akcizai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
- alui – 9,46 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą, mažoms alų gaminančioms įmonėms 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas – 4,73 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą;
- vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 procento stiprumo – 109 eurai už produkto hektolitrą, o vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams nuo 8,5 procento stiprumo – 219 eurų už produkto hektolitrą;
- tarpiniams produktams iki 15 procentų stiprumo – 234 eurai už produkto hektolitrą, o tarpiniams produktams nuo 15 procentų stiprumo – 333 eurai už produkto hektolitrą;
- etilo alkoholiui – 2 467 eurai už gryno etilo alkoholio hektolitrą;
- cigaretėms taikomas akcizų tarifas susideda iš 85,3 euro už 1 000 cigarečių specifinio elemento ir 25 procentų vertybinio (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos) elemento. Minimalus kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 138 eurai už 1 000 cigarečių;
- cigarams ir cigarilėms – 95 eurai už kilogramą produkto;
- rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 112,8 euro už kilogramą produkto;
- kaitinamojo tabako produktams – 79,5 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų;
- elektroninių cigarečių skysčiui – 0,25 euro už mililitrą produkto;
- gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai – 60 eurų už 1 000 litrų produkto, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių.
Anglies dioksido (toliau – CO2) dedamoji
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 17 straipsnyje numatomi CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, dydžiai, kurie palaipsniui didėja nuo bendros 10 Eur/t CO2 vertės 2025 metais iki 60 Eur/t CO2 vertės 2030 metais, o 12 straipsnyje nustatytos CO2 dedamosios išimtys įmonėms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (mokančios už išmetamą CO2 kiekį per Europos Sąjungos lygiu reguliuojamą sistemą).
Viešojo sektoriaus atskaitomybė
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta išteklių fondo sąvoka neapima Valstybės gynybos fondo.
Savivaldybių biudžetų pajamos
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams. Kartu nustatyta, kaip apskaičiuojama ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis. Išimčių šiame įstatyme, atsižvelgiant į kitus įstatymus, nėra nustatyta.
Valstybės skola
Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyti skolinimosi valstybės vardu tikslai. Tačiau nėra nustatyti konkretūs skolinimosi sąlygų apribojimai.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas
1. Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti:
1) Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimo tikslus, šio fondo valdymą ir jo pabaigą;
2) kad Valstybės gynybos fondo lėšų dydis pagal pajamų šaltinius ir išlaidų dydis nustatomas Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu;
4) kad, jeigu einamųjų metų Valstybės gynybos fondo faktinės pajamos yra didesnės negu Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo sąmatoje patvirtintos metinės pajamos, šias pajamas viršijanti pajamų suma, kurios iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, paliekama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje ir gali būti naudojama šio fondo tikslams finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) pareigą Vyriausybei patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustatyti Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo tvarką, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme.
Valstybės gynybos fondo steigėja – valstybė. Valstybės gynybos fondo valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Valstybės gynybos fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Numatoma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:
3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais;
4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais; 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais;
5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
7) Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Kartu siūloma nustatyti, kad 5 punkte siūloma dalis neįskaičiuojama apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, tvirtinamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta Valstybės gynybos fondo pajamų suma (25 milijonai eurų) nebus įskaičiuojama atliekant pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) koregavimą dėl einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pokyčių, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Ne mažiau nei pusė minėtų lėšų bus skiriama savivaldybėms (priedangų infrastruktūros plėtrai, prevencijos ir parengties iniciatyvoms, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikiams tenkinti) per vidaus reikalų ministro tvirtinamas pažangos priemones, nustatant konkrečias finansuotinas veiklas, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vykdant kriterijais grįstą projektų atranką. Tokiu būdu bus užtikrinamas efektyvus lėšų panaudojimas ir orientacija į rezultatus, prisidedančius prie atsparumo didinimo.
Savivaldybės yra pirmoji civilinės saugos grandis – nuo to, kaip jos vykdo valstybės joms perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją (perspėja, evakuoja, parenka vietas pasislėpti ir kt.), tiesiogiai priklauso galimybės apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, užtikrinti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Todėl didelė dalis lėšų, kurias valstybė skiria civilinei saugai, skiriama savivaldybėms, o savivaldybės bei jų gyventojai yra pagrindiniai naudos gavėjai.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Kartu siūloma nustatyti, kad 4 punkte nurodyti tikslai finansuojami iki Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos.
Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos į Valstybės gynybos fondo sąskaitą galės būti surenkamos anksčiau, nei įsigalios pats Valstybės gynybos fondo įstatymas. Iki 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimo Valstybės gynybos fonde sukauptos įmokos bus įtraukiamos į 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą ir naudojamos tik po to, kai Vyriausybė paskirstys 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatytus 15 procentų ir 5 procentų pelno mokesčio tarifus, juos padidinant 1 procentiniu punktu, t. y.:
- vietoj 15 procentų nustatyti standartinį 16 procentų pelno mokesčio tarifą. 16 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat būtų taikomas dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno, gautai paramai, panaudotai ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautai paramos daliai, viršijančiai 250 MGL dydžio sumą. Kartu, atsižvelgiant į keičiamą standartinį pelno mokesčio tarifą, vietoj šiuo metu taikomo 15 procentų siūloma nustatyti 16 procentų pelno mokesčio tarifą prie šaltinio ne per nuolatines buveines gautoms užsienio apmokestinamųjų vienetų pajamoms už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamoms už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, išmokoms už stebėtojų tarybos narių veiklą, nes šios rūšies pajamos yra susijusios su vykdoma veikla Lietuvoje ir (arba) nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje. Laivybos vienetų, atitinkančių Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus ir pasirinkusių mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų būtų taikomas 16 procentų mokesčio tarifas;
- vietoj 5 procentų nustatyti 6 procentų lengvatinį pelno mokesčio tarifą smulkiųjų įmonių (vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų) apmokestinamajam pelnui, nekeičiant šių įmonių pirmojo mokestinio laikotarpio pelno apmokestinimo 0 procentų pelno mokesčio tarifu.
Taip pat vietoj 5 procentų nustatyti lengvatinį 6 procentų pelno mokesčio tarifą:
- kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui;
- pagal nustatytą formulę apskaičiuotai apmokestinamojo pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto turto komercializavimo (naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn), daliai.
Taip pat Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų, pajamas, kurioms taikomas lengvatinis apmokestinimas, įtraukiant į bendrą pelno apmokestinimo tvarką:
– sveikatos priežiūros įstaigų pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, priskirti apmokestinamosioms pajamoms, t. y. visas sveikatos priežiūros įstaigų pajamas už suteiktas paslaugas priskirti apmokestinamosioms pajamoms, nepriklausomai nuo to, iš kokių lėšų paslaugos yra apmokėtos, o su šių pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas – leidžiamiems atskaitymams;
– draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokų (kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas) dalį, laikytiną draudimo įmonės atlygiu už suteiktas gyvybės draudimo, lėšų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas, priskirti apmokestinamosioms pajamoms, o su šių pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas – leidžiamiems atskaitymams. Ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, ir toliau būtų priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.
Atsisakius sektorinio išskirtinumo, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarka būtų suvienodinama su kitų sektorių apmokestinamųjų vienetų pelno apmokestinimu. Kartu įmonėms atsivertų platesnės galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto ir kt.), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos.
Nors pagal esamą teisinį reguliavimą įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra, praktikoje dažnu atveju šis principas pažeidžiamas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat užsienio valstybių praktiką šioje srityje, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO2 emisija, taip pat kartu taikant ir automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti tokią lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką, kuri kartu prisidėtų ir prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įvertinant ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nustatytus išmetamo CO2 kiekio intervalus:
- kai automobilio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 000 eurų;
- kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 0 g/km, tačiau neviršija 130 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 50 000 eurų;
- kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 25 000 eurų;
- kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10 000 eurų.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma ribojimus taikyti ir lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikant maksimalią atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų ribą, paremtą nustatytos įsigijimo kainos atskaitymo ribos ir ilgalaikio turto grupės, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas apmokestinamojo vieneto turtu, nusidėvėjimo normatyvo, apskaičiuoto mėnesiui, santykiu. Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. Siūloma, kad lengvojo automobilio išmetamas CO2 kiekis būtų nustatomas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį.
Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai (4, 6–8, 10–11 str.) atliekami atsižvelgiant į tai, kad šiose Pelno mokesčio įstatymo nuostatose nurodomi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pelno mokesčio tarifai, kurie siūlomi keisti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
Siūloma, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai. Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o nuo 20 000 eurų apmokestinamojo pelno šis efektyvusis tarifas pradeda didėti.
Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte nenumatoma galimybė trumpinti minimalų 30 dienų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, kurio atveju taikomos specifinės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurios nėra siejamos su faktinėmis veiklos vykdymo aplinkybėmis (t. y. nesiekiama įvertinti, kiek dienų atitinkamu laikotarpiu faktiškai vyko veikla, kaip ir nevertinama, kokio dydžio pajamos pagal įstatymo nustatytas ribas konkrečiu laikotarpiu realiai gautos, atitinkamai nevertinamos ir patirtos išlaidos). Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamas apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, jeigu toks mokėjimo būdas yra labiau tinkamas, įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes. Kartu pažymėtina, kad gyventojų pajamų mokesčio permokos yra grąžinamos bendra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu siūloma atsisakyti galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų, užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių, kurios laikomos individualia veikla, pajamų.
Įvertinant tai, kad, skirtingai nei gaunant pasyviųjų pajamų iš kapitalo investicijų (pvz., dividendų, palūkanų), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriama išlaidų, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, taip pat į tai, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą juridiniams asmenims išlaidas paprastai visiškai dengia juridinis asmuo, siūloma apmokestinant pajamas iš nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) nuomos gyventojams jas mažinti 20 procentų nuo gautų pajamų sumos.
Siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Akcizų įstatymo pakeitimo projektas
Akcizų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (žr. 1 lentelę) bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams (žr. 2 lentelę).
Projektu siūlomas akcizų didinimas apima dvi dedamąsias – siūlomas bazinis akcizų didinimas leistų išlaikyti nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholinius gėrimus ir rūkomuosius produktus lygį, matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto[1]. Be bazinio tarifų didinimo alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, siūloma kita dedamoji Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslų finansavimui užtikrinti – papildomai padidinti akcizų tarifus šiems produktams, o gautas papildomas pajamas nukreipti į Valstybės gynybos fondą.
1 lentelė. Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai
| Alkoholinių gėrimų grupės |
2024 m. |
2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) |
2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) |
2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) |
||
| Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo |
Akcizų tarifas, EUR/HTL |
109 |
127 (= 120 + 7) |
148 (= 132 + 16) |
173 (= 145 + 28) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
16, 5% |
16,5 % |
16,9 % |
|||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l |
+ 0,11 (= 0,07 + 0,04) |
+ 0,13 (= 0,07 + 0,06) |
+ 0,15 (= 0,08 + 0,07) |
|||
| Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo |
Akcizų tarifas, EUR/HTL |
219 |
254 (= 241 + 13) |
296 (= 265 + 31) |
346 (= 292 + 54) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
16,0 % |
16,5 % |
16,9 % |
|||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l |
+ 0,21 (= 0,13 + 0,08) |
+ 0,25 (= 0,15 + 0,10) |
+ 0,30 (= 0,16 + 0,14) |
|||
| Tarpiniai produktai iki 15 proc. stiprumo |
Akcizų tarifas, EUR/HTL |
234 |
292 (= 276 + 16) |
365 (= 326 + 39) |
457 (= 386 + 71) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
24,8 % |
25,0 % |
25,2 % |
|||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l |
+ 0,35 (= 0,25 + 0,10) |
+ 0,44 (= 0,30 + 0,14) |
+ 0,56 (= 0,36 + 0,20) |
|||
| Tarpiniai produktai virš 15 proc. stiprumo |
Akcizų tarifas, EUR/HTL |
333 |
370 (= 350 + 20) |
411 (= 368 + 43) |
457 (= 386 + 71) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
11,1 % |
11,1 % |
11,2 % |
|||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l |
+ 0,22 (= 0,10 + 0,12) |
+ 0,25 (= 0,11 + 0,14) |
+ 0,28 (= 0,11 + 0,17) |
|||
| Etilo alkoholis |
Akcizų tarifas, EUR/HTL 100 proc. alkoholio |
2 467 |
2 738 (= 2 590 + 148) |
3 042 (= 2 720 + 322) |
3 395 (= 2 856 + 539) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
11,0 % |
11,1 % |
11,6 % |
|||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (37 % stiprumo gėrimo) |
+ 0,60 (= 0,27 + 0,33) |
+ 0,68 (= 0,29 + 0,39) |
+ 0,79 (= 0,30 + 0,49) |
|||
| Alus |
Akcizų tarifas, EUR/HTL 1 proc. alkoholio |
9,46 |
10,97 (= 10,41 + 0,56) |
12,74 (= 11,45 + 1,29) |
14,85 (= 12,6 + 2,25) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
16,0 % |
16,1 % |
16,6 % |
|||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (5,2 proc. stiprumo gėrimo) |
+ 0,05 (= 0,03 + 0,02) |
+ 0,06 (= 0,03 + 0,03) |
+ 0,07 (= 0,04 + 0,03) |
|||
| Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų |
+ 26 (= 15,9 + 10,1) |
+ 26 (= 15,9 + 10,1) |
+ 26 (= 16,1 + 9,9) |
|||
| Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu |
|
|
|
+ 30,1 |
||
2 lentelė. Tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai
| Tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų grupės |
2024 m. |
2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) |
2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) |
2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) |
|
| Cigaretės |
Minimalus akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. |
138 |
149,7 (= 147,7 + 2) |
162,4 (= 158 + 4,4) |
176,2 (= 169,1 + 7,1) |
| Tarifo pokytis, proc. |
8,5 % |
8,5 % |
8,5 % |
||
| Mokestinis poveikis cigarečių, kurioms taikomas minimalus tarifas, kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. |
+ 0,28 (= 0,23 + 0,05) |
+ 0,31 (= 0,25 + 0,06) |
+ 0,33 (= 0,27 + 0,06) |
||
| Specifinis akcizų tarifo elementas, EUR/1000 vnt. |
85,3 |
92,6 (= 91,3 + 1,3) |
100,5 (= 97,7 + 2,8) |
109 (= 104,5 + 4,5) |
|
| Tarifo pokytis, proc. |
8,6 % |
8,5 % |
8,5 % |
||
| Vertybinis akcizų tarifo elementas, proc. |
25% |
25% |
25% |
25% |
|
| Mokestinis poveikis vidutinei kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. |
+ 0,26 (= 0,21 + 0,05) |
+ 0,28 (= 0,23 + 0,05) |
+ 0,31 (= 0,25 + 0,06) |
||
| Cigarai ir cigarilės |
Akcizų tarifas, EUR/kg |
95 |
109,7 (= 108,3 + 1,4) |
126,7 (= 123,5 + 3,2) |
146,3 (= 140,8 + 5,5) |
| Tarifo pokytis, proc. |
15,5 % |
15,5 % |
15,5 % |
||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g |
+ 0,36 (= 0,32 + 0,04) |
+ 0,41 (= 0,37 + 0,04) |
+ 0,47 (= 0,42 + 0,05) |
||
| Rūkomasis ir neapdorotas tabakas |
Akcizų tarifas, EUR/kg |
112,8 |
123,5 (= 121,6 + 1,9) |
135,2 (= 131,1 + 4,1) |
148 (= 141,3 + 6,7) |
| Tarifo pokytis, proc. |
9,5 % |
9,5 % |
9,5 % |
||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g |
+ 0,26 (= 0,21 + 0,05) |
+ 0,28 (= 0,23 + 0,05) |
+ 0,31 (= 0,25 + 0,06) |
||
| Kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai |
Akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. |
79,5 |
89,4 (= 88,2 + 1,2) |
100,6 (= 97,9 + 2,7) |
113,2 (= 108,7 + 4,5) |
| Tarifo pokytis, proc. |
12,5 % |
12,5 % |
12,5 % |
||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. |
+ 0,24 (= 0,21 + 0,03) |
+ 0,27 (= 0,23 + 0,04) |
+ 0,30 (= 0,26 + 0,04) |
||
| Elektroninių cigarečių skystis |
Akcizų tarifas, EUR/ml |
0,25 |
0,40 (= 0,33 + 0,07) |
0,64 (= 0,4 3+ 0,21) |
1,03 (= 0,56 + 0,47) |
| Tarifo pokytis, proc. |
60,0 % |
60,0 % |
60,9 % |
||
| Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/2 ml |
+ 0,36 (= 0,19 + 0,17) |
+ 0,58 (= 0,24 + 0,34) |
+ 0,94 (= 0,31 + 0,63) |
||
| Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų |
|
+ 29 (= 23,5 + 5,5) |
+ 31,7 (= 26,2 + 5,5) |
+ 34,5 (= 29,1 + 5,4) |
|
| Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu |
|
|
|
+ 16,4 |
|
Akcizų įstatymo pakeitimo projekte (tik CO2) siūloma pakeisti esamas CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, vertes (žr. 3 lentelę) ir įtraukti naują gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikomą kintamąją dalį – saugumo dedamąją (žr. 4 lentelę), kurios dydis 2025–2030 metais siektų 50 eurų/tūkst. litrų.
3 lentelė. Energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metais
| Energiniai produktai |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
2028 m. |
2029 m. |
2030 m. |
| Benzinas, Eur/1 000 l |
72 |
96 |
120 |
144 |
144 |
144 |
| Žibalas, Eur/1 000 l |
81,3 |
108,4 |
135,5 |
162,6 |
162,6 |
162,6 |
| Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN |
78,6 |
104,8 |
131 |
157,2 |
157,2 |
157,2 |
| Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t |
93,6 |
124,8 |
156 |
187,2 |
187,2 |
187,2 |
| Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t |
91,8 |
122,4 |
153 |
183,6 |
183,6 |
183,6 |
| Akmens anglys, Eur/t |
65,4 |
87,2 |
109 |
130,8 |
130,8 |
130,8 |
| Koksas ir lignitas, Eur/t |
96 |
128 |
160 |
192 |
192 |
192 |
| Šildymui skirtos durpės, Eur/t |
49,8 |
66,4 |
83 |
99,6 |
99,6 |
99,6 |
4 lentelė. Saugumo dedamoji 2025–2030 metais
| Energiniai produktai |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
2028 m. |
2029 m. |
2030 m. |
| Akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti gazoliai, Eur/1 000 l |
50 |
50 |
50 |
50 |
50 |
50 |
Vertinami kuro pabrangimo, įskaitant ir jau priimtus žaliojo kurso akcizų pakeitimus, duomenys pateikiami 5 lentelėje:
5 lentelė. Iškastinio kuro rūšių kainos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, dėl CO2 dedamosios ir dėl saugumo dedamosios, taikomos žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms
| Energiniai produktai |
Žaliojo kurso (jau priimtas) poveikis kainai |
CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai |
Žaliojo kurso (jau priimtas) + CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai |
||||||
| 2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
|
| Suskystintosios naftos dujos, Eur/l |
0,02 |
0,02 |
0,02 |
0,04 |
0 |
0 |
0,06 |
0,02 |
0,02 |
| Benzinas, l |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,06 |
0 |
0 |
0,09 |
0,03 |
0,03 |
| Dyzelinas, l |
0,10 |
0,07 |
0,03 |
0,06 |
0 |
0 |
0,16 |
0,07 |
0,03 |
| Dyzelinas šildymui, l |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,06 |
0 |
0 |
0,09 |
0,03 |
0,03 |
| Akmens anglys, t |
35,42 |
44,53 |
26,38 |
52,76 |
0 |
0 |
88,17 |
44,53 |
26,38 |
| Mazutas, t |
37,75 |
37,75 |
37,75 |
75,50 |
0 |
0 |
113,26 |
37,75 |
37,75 |
| Šildymui skirtos durpės, t |
32,19 |
20,09 |
20,09 |
40,17 |
0 |
0 |
72,36 |
20,09 |
20,09 |
| Žibalas, l |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,07 |
0 |
0 |
0,10 |
0,03 |
0,03 |
| Žymėtas dyzelinas žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms, Eur/l |
0 |
0 |
0 |
0,06 |
0 |
0 |
0,06 |
0 |
0 |
Nustačius naujas CO2 dedamosios vertes, numatoma, kad 2025 metais papildomai bus gauta 112,7 mln. eurų, 2026 metais – 112,7 mln. eurų, 2027 metais – 112,7 mln. eurų. Papildomai dėl saugumo dedamosios 2025 metais bus surinkta 13,5 mln. eurų, 2026 metais – 13,5 mln. eurų, 2027 metais – 13,5 mln. eurų.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas
Priėmus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektą bus papildyta išteklių fondo sąvoka ir nustatyta, kad Valstybės gynybos fondas yra išteklių fondas ir šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip, be kita ko, apibrėžtos Valstybės gynybos fondo įstatyme.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas
Priėmus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo projektą bus nustatyta, kad ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams, apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Tokiu būdu Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūlomos atitinkamos pajamų priskyrimo išimtys atitiks Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas.
Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas
Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti papildomą skolinimosi valstybės vardu tikslą – Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti, taip pat nustatyti, kad Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu šiam tikslui metinis pelningumas turi būti ne didesnis negu 2 procentai. Dėl to atsirastų daugiau skolinimosi valstybės vardu priemonių, pvz., gynybos obligacijos. Kartu tai leistų gyventojams ir verslo subjektams prisidėti prie gynybos finansavimo, racionaliai ir operatyviai subalansuoti valstybės piniginių išteklių srautus bei mažintų nepasiskolinimo riziką.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl pelno mokesčio tarifų pakeitimo, sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms atsisakymo, lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimų pagal automobilio išmetamą CO2 kiekį nustatymo įmonėms didės pelno mokesčio našta, tačiau šie pakeitimai pagrįsti poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimo poreikiams, kartu prisidedant prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo.
Siūlomas akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo planas užtikrintų papildomas pajamas Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti, kartu prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – šių produktų įperkamumo augimo tempo mažinimo ir atitinkamai vartojimo mažėjimo.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
Minėtos rizikos mažinamos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų kryptinga veikla – 2022 metais Lietuvos institucijos sulaikė 300 858 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 60 122 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų, o 2023 metais – 340 703 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 44 934 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų. Taip pat kontroliuojančiųjų valstybės institucijų veiksmai koordinuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas.
Be to, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio priemonės turi įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui. Įgyvendinant Veiksmų plano pirmojo skirsnio dalies Rizikingų veiklų nustatymo gerinimas ir užkardymas laiku, skaitmeninant institucijų veiklos procesus 7 priemonę Įdiegti pažangias technines priemones, siekiant didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą ir sustiprinti pažeidimų prevenciją 2022–2023 metais įvykdyti sienos stebėjimo sistemų diegimo prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika darbai. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas sudaryta galimybė stebėti visą Europos Sąjungos išorės sieną (100 proc.).
Kartu įgyvendinamos ir kitos priemonės. Lietuvos Respublikos muitinėje pradėti naudoti nešiojamieji atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės įrenginiai. Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo įdiegta rentgeno kontrolės sistema. Vykdomos Vilniaus teritorinės muitinės Stasylų geležinkelio posto ir Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto stacionarių rentgeno kontrolės sistemų viešojo pirkimo procedūros, taip pat vykdoma viešojo pirkimo sutartis dėl mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos įsigijimo.
2023 metų rugpjūtį uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. 2024 m. kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. Pasienio kontrolės punktų uždarymas prisideda prie prekių, transporto ir asmenų srautų judėjimo į (per) Lietuvą ir iš Lietuvos, kartu kontrabandos srautų mažinimo, žmogiškuosius išteklius nukreipiant į veikiančius pasienio postus ir taip sustiprinant muitinės kontrolę.
Kartu pažymėtina, kad įgyvendinamas duomenų analitikos potencialo didinimo projektas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje siekiant modernizuoti šiose institucijose vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei technologijas, grįstas dirbtinio intelekto metodų taikymu, tobulinti mokesčių administratorių darbuotojų kompetencijas, užtikrinant kasdienių funkcijų atlikimą naudojant pažangius metodus.
Kitų įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai
Padidinus pelno mokesčio tarifus, nustačius lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimus pagal automobilio išmetamą CO2 kiekį padidės pelno mokesčio našta, tačiau šis padidėjimas pagrįstas siekiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį finansuoti įstatyme nustatytus tikslus, o iš dalies bus prisidedama ir prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Panaikinus sektorines pelno mokesčio lengvatas sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms, tokiu būdu sudarant vienodas apmokestinimo sąlygas nepriklausomai nuo veiklos rūšies, kartu padidėtų apmokestinimo teisingumas, taip pat šiems subjektams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos.
Galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį apimties siaurinimas iš esmės nepablogins smulkiojo verslo sąlygų, nes dauguma šį mokėjimo būdą pasirinkusių gyventojų ir dabar uždirba ne daugiau negu 20 000 eurų pajamų per metus, o likusi dalis gyventojų bus paskatinti mokestį mokėti nuo faktinio pelno pagal bendrą individualios veiklos pajamų apmokestinimo modelį, kuris numato šių pajamų palaipsninį apmokestinimą.
Nuoseklus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ryškaus padidinimo leis ūkio subjektams išvengti staigaus neigiamo poveikio, iš anksto prisitaikyti prie numatomų pakeitimų bei tinkamai suplanuoti savo veiklą.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus.
Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“. Taip pat turės būti pakeisti mokesčių administratoriaus teisės aktai, susiję su verslo liudijimų išdavimu (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, finansų ministras iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės pakeisti Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“.
Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
| Mokesčių pakeitimai |
|
mln. eurų |
Įsigalioja |
||
|
|
2025 |
2026 |
2027 |
||
| Pelno mokesčio tarifo pakeitimai |
36,8 |
113,7 |
113,7 |
2025-01-01 |
|
| Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas |
3,9 |
3,9 |
2025-01-01 |
||
| Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas |
|
6,8 |
6,8 |
2025-01-01 |
|
| Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas |
|
8 |
8 |
2025-01-01 |
|
| Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) |
36,8 (1,9 proc.) |
132,4 (6 proc.) |
132,4 (6 proc.) |
|
|
| Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai |
9,2 |
31,4 |
31,4 |
2025-01-01 |
|
| Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio |
0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies |
0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų |
0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų |
|
|
| Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) |
15,6 |
31,2 |
46,5 |
2025-01-01 |
|
| CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize |
126,2 |
126,2 |
126,2 |
2025-01-01 |
|
| Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) |
141,8 (6,5 proc.) |
157,4 (6,6 proc.) |
172,7 (6,9 proc.) |
|
|
| Solidarumo įnašas* |
60 |
2025-01-01 |
|||
| Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui): · netaikoma gyvybės draudimui · netaikoma fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui |
50 |
100 |
100 |
2025-07-01 |
|
| IŠ VISO: |
297,8 |
421,2 |
436,5 |
||
* Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.
** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Valstybės gynybos fondas“, „pelno mokestis“, „gyventojų pajamų mokestis“, „Akcizai“, „alus“, „vynas iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai“, „tarpiniai produktai“, „etilo alkoholis“, „cigaretės“, „cigarai ir cigarilės“, „rūkomasis tabakas“, „kaitinamojo tabako produktai“, „elektroninių cigarečių skystis“, „neapdorotas tabakas“, „civilinė sauga“.