|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
2
|
9
17
|
|
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams,
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija
dėstomo Vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2
straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be
kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti
vadovybę, <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos
tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius
diskredituoti vadovybę“; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą
pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą,
turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines
priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės
pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti
vadovybę, pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2
straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto
griovimas, jo garbės ar reputacijos menkinimas“. Nei nurodytose, nei
kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama
kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip
minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis
žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti
savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis),
gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis),
kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už
kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą
kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei
priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės
išsakymas. Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios
minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą.
Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje
vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su
Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu
nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo
ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo
pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu,
provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje
įvardijant „jo garbės ar reputacijos menkinimą“.
|
Pritarti
|
2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu,
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, klausymų
metu išsakytus argumentus, nutarta 2 straipsnio 17 dalyje pateiktos sąvokos Vadovybės
diskreditavimas apibrėžimą patobulinti ir ją išdėstyti taip:
Vadovybės diskreditavimas – vadovybės reputacijos menkinimas.
|
|
2.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
2
9
|
12 (N)
2 (N)
|
|
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos
vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu (toliau –
Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
1. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Vadovybės
apsaugos įstatyme yra įtvirtinta „leidimų sistemos“ sąvoka, siūlytina
Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad „Leidimų sistema – speciali patekimo į saugomus objektus tvarka, apimanti
asmens tapatybės nustatymą, leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimą ir (ar)
asmens daiktų patikrinimą naudojant metalo detektorius, rentgeno aparatus ar
kitas priemones“.
|
Pritarti
|
2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu pritarus
pateiktam pasiūlymui, taip pat nutarta, kad atsižvelgiant į grėsmės mastą ir
lygį, turi būti numatyti saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygiai. Apsispręsta
Įstatymo projekto nuostatas papildyti nauja sąvoka Saugumo užtikrinimo
lygis ir susijusiomis nuostatomis papildyti įstatymo projekto 9
straipsnį.
Pasiūlymas:
2 straipsnį papildyti nauja sąvoka:
„12. Saugumo užtikrinimo lygis – saugomo asmens ir (ar)
saugomo objekto apsaugos mastas, nustatomas įvertinus grėsmės lygį.“
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti nauja 2
dalimi:
„2. Saugomų asmenų ir
saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį.
Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės
apsaugos tarnybos direktorius.“
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
6
|
4,
5
|
|
2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje
„kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“
atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2
straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai
paskiriama apsauga. Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo
įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija.
|
Pritarti
|
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
9
13
|
3
5 (N)
5
|
|
3. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos
tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose
objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą
specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų
administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš
priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose
leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal šias nuostatas,
Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo
kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama
savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos
veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų
būti laikomi proporcingais.
|
Pritarti iš dalies
|
Atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra valstybės
institucija, atsakinga už saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą ir siekiant,
kad Vadovybės apsaugos tarnyba operatyviai ir efektyviai atliktų savo
funkcijas, Komitete vykusių klausymu metu nutarta specialaus režimo nustatymo
srityje suteikti jai absoliučią diskrecijos teisę, tačiau su sąlyga, kad
leidimų sistema saugomų objektų darbuotojų atžvilgiu bus nustatoma suderinus
su saugomų objektų administracija.
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
9
|
4
|
6
|
4. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus
režimas būtų užtikrinamas „nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų
įnešti daiktų savybių sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas
draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius
daiktus, todėl formuluotės „ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina
kaip perteklinės arba aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina,
atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu.
|
Nepritarti
|
Atsižvelgiant į tad, kad nėra įmanoma nustatyti galutinio draudžiamų
įnešti daiktų sąrašo, todėl tikslinga nustatyti draudžiamų įnešti daiktų
savybių sąrašą.
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
14
27
|
2
|
1
5
|
5. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma Vadovybės
apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, t.
y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją. Vadovaujantis
bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad
jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių
nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe,
atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su
įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant
į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška
pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui.
|
Nepritarti
|
Panašios nuostatos galioja ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio
2 dalies 10 punkte, kuris numato teisę kriminalinės žvalgybos subjektams
gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą
informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga
motyvuota teismo nutartis.
Atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos tarnybai įstatymo projektu
priskirtus uždavinius, pritarta įstatymo projekte pateiktoms formuluotėms.
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
15
|
1
|
|
6. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje
derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo
įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad registro
duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų
kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka teikiami valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms
funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.
|
Pritarti
|
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
15
|
3
|
|
7. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje
„atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“
atsisakytina kaip perteklinio.
|
Pritarti
|
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
18
|
4
|
|
8. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje žodžių „be atskiro
įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos
tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus
pareigas ex officio.
|
Pritarti
|
|
|
10.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
19
|
3
|
5
|
2. Įstatymo projekto 18
straipsnio 3 dalies 5 punkte yra
nurodoma, jog asmuo
negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „atrankos metu nustatomos asmens
savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka
susijusios aplinkybes ar faktai, iš kurių Vadovybes apsaugos tarnybos
direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su
Vadovybes apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“. Šis
nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant ne tik į
asmens elgesio ar veiklos atitikimą etikos kodekso reikalavimams, bet
praplečiant jį ir asmens savybių, asmens aplinkos vertinimu, tampa per daug
neapibrėžtu, o taip pat įtvirtina subjektyvaus vertinimo galimybę, nes teisė
daryti atitinkamą išvadą suteikiama išimtinai Vadovybės apsaugos tarnybos
direktoriui. Tokio pobūdžio nuostatų, objektyviu teisiniu požiūriu, teisės
aktuose turi būti vengiama. Visi nepriekaištingos reputacijos vertinimo
kriterijai turi būti kiek galima aiškiau pamatuojami. Nei vienas
nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ar kitas pretenduojančių į
tarnybą asmens atitikimas reikalavimams neturi būti paliekamas išimtiniam
Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus vertinimui – pagal visus reikalavimus asmenų
tinkamumą tarnauti Vadovybės apsaugos tarnyboje turėtų įvertinti ir teikti
savo išvadas Pretendentų į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareigas
atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija), kurią numato Įstatymo
projekto 20 straipsnis. Todėl siūloma Įstatymo projekto 18 straipsnio 3
dalies 5 punktą formuluoti: „atrankos metu nustatomos asmens savybės,
ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybės ar faktai, iš
kurių Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens jo
elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų
etikos kodekso reikalavimais“.
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
19
2 (P)
|
5
11 (N)
|
|
3. Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje
formuluojami išsilavinimo reikalavimai pretenduojantiems į tarnybą. Yra
numatyta, jog jaunesnieji agentai turės turėti ne žemesnį kaip vidurinį
išsilavinimą; agentai ir vyresnieji agentai – ne žemesnį kaip aukštąjį
neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį
išsilavinimą; vyriausieji agentai, skyrių viršininkai, valdybų viršininkų
pavaduotojai, valdybų viršininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus
pavaduotojai – aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas,
kuris šiuo metu reglamentuoja Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų
statusą, nustato išsilavinimo reikalavimą agentams, kurie priskirtini 11
pareigybių grupei, ne žemesnį kaip vidurinį; vyresniesiems agentams, kurie
priskirtini 10 pareigybių grupei, bei vyriausiesiems agentams, kurie
priskirtini 8 pareigybių grupei, - ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki
2009 metų įgytą aukštesnįjį išsilavinimą arba iki 1995 metų įgytą specialųjį
vidurinį išsilavinimą. Tai reiškia, jog, priėmus Įstatymo projektą, didės
išsilavinimo reikalavimai agentams ir vyriausiesiems agentams. Nepaisant to,
nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo projekto įsigaliojimą ir taikymą,
nėra numatyta tvarkos, kaip šiuo metu agentų ir vyriausiųjų agentų pareigas
einantys, tačiau reikalavimų dėl išsilavinimo po 2020 m. liepos 1 d.
neatitiksiantys asmenys, turės reikalingą išsilavinimą įgyti. Todėl Įstatymo
projekto įsigaliojimo ir taikymo nuostatose būtina nustatyti pareigūnams, kurie neturės
einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, pereinamąjį 5 metų laikotarpį tokio
išsilavinimo įgijimui.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas papildyti įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo,
nustatyto šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 19 straipsnio 5
dalyje, jį privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per šį
laikotarpį būtino išsilavinimo neįgiję pareigūnai atleidžiami iš tarnybos.“
|
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
20
31
|
1
1
|
3
1,
3
|
9. Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punktą į Vadovybės
apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų,
politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais
aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama
nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus.
Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą
terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų
komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir
vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško
politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl,
atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3
punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su
aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis
sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas
gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą
kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra,
aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje
dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti
kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo
įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos.
|
Pritarti iš dalies
|
2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Seimo
kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir išsakytus argumentus, nutarta
pritarti šioms formuluotėms:
Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) kurie yra politinių partijų, politinių organizacijų nariai
ar rėmėjai;“.
Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą
išdėstyti taip:
„1) būti politinių partijų ar politinių organizacijų
nariais, ar rėmėju, dalyvauti politinėje veikloje;
Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų
susirinkimuose, išskyrus atvejus, kai tai būtina atlikti tarnybines
pareigas ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos
politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai
remiama politinė partija ar politinė organizacija;“
|
|
13.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
23
|
5
|
|
10. Atsižvelgiant į tai, kad visame keičiame įstatyme terminai
nurodomi skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,prieš tris dienas“ įrašyti žodžius ir
skaičių ,,prieš 3 dienas“.
|
Pritarti
|
|
|
14.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
26
|
|
1
|
4. Įstatymo projekto 25 straipsnis pareigūno
statuso atkūrimo galimybę sieja su pareigūno išėjimu iš tarnybos jį paskyrus
dirbti tik tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio
valstybės institucijoje. Nenumatyta pareigūno statuso atkūrimo galimybė po
paskyrimo į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas. Šiuo metu galiojantis
Vidaus tarnybos statutas numato galimybę visiems vidaus tarnybos pareigūnams,
neišskiriant ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, būti paskirtiems į
Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės
institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento
skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės
(nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar
nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo
valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į
pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, ir, pasibaigus paskyrimo į
šias pareigas laikotarpiui ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams, per nustatytą
terminą atkurti pareigūno statusą. Manytina, kad turi likti galimybė ir
Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams būti paskirtiems į atitinkamas
nacionalinio lygmens pareigas bei po tokio paskyrimo turėti galimybę atkurti
pareigūno statusą. Todėl Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslinga
papildyti nuostatomis dėl statuso atkūrimo pasibaigus paskyrimo į
nacionalinio lygmens pareigas laikotarpiui.
|
Pritarti
|
Papildyti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 punkto nuostatas:
„1) pačių prašymu atleisti iš tarnybos dėl paskyrimo
į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės
institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento
skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo
valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko
pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos,
tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio
įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas,
– per 3 mėnesius pasibaigus paskyrimo į šiame punkte nurodytas pareigas
laikotarpiui ar kitais pagrindais nutrūkus jų įgaliojimams; šios teisės
neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas
nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų atlikimu,
nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais ar padarytais tarnybiniais
nusižengimais;“
|
|
15.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
28
|
|
|
11. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą
(oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo,
siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo
taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (t. y. pakeisti šių dalių
išdėstymą –1 dalį dėstyti šio straipsnio 3 dalimi).
|
Pritarti
|
|
|
16.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
42
|
1
|
|
12. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje
numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso
nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos
parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko
organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas,
konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos
atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė)
bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11
straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais
aspektais.
|
Nepritarti
|
2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir
Tarybos direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 3 d. numato, kad ši direktyva
taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos
sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir
19 straipsnių. Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnio 2 dalis numato, kad ši
direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai
specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir
policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje,
neišvengiamai jai prieštarauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinant galimybę
pareigūnams dirbti neribojant jų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, vis
tiek yra numatoma, kad bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, o darbo laiko
norma per visą apskaitinį laikotarpį išliks vidutiniškai 40 val. per savaitę.
Taip pat išlieka apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir
viršvalandinį (kuris susidarys apskaitinio laikotarpio pabaigoje) darbą. To
tarpu Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalis numato
žymiai griežtesnį teisinį reglamentavimą, neribojant pareigūno paros ir savaitės
tarnybos trukmės, užtikrinant tik minimalią paros
ir minimalią savaitės nepertraukiamo poilsio trukmę.
|
|
17.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
44
|
|
|
13. Svarstytina keičiamo įstatymo 43 straipsnyje siūloma nustatyti
atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema
dėl šių priežasčių.
Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10
dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš
statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo
sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo
apmokėjimo įstatymas.
Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 492
pateikta Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo
užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma
,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo
apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų
darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio
reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų
pakeitimų (76.3 punktas).
Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų,
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo
apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose,
išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų
socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti
darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų
sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų
valstybės ir savivaldybių įstaigose.
|
Nepritarti
|
Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką teisinį
reglamentavimą šiuo metu numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos įstatymas.
|
|
18.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
47
|
2
|
|
14. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kadangi
priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas
nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio
straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.).
|
Nepritarti
|
Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos
statute. Pritarus nuostatai mažėtų pareigūnų socialinės garantijos bei būtų
pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas.
|
|
19.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
50
|
1
|
|
15. Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje
siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę,
kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios
pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš
esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei
kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams).
|
Nepritarti
|
Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos
statute ir šiuo metu Departamento pareigūnai turi nurodytos trukmės
kasmetines atostogas. Sumažinus kasmetinių atostogų trukmę būtų pažeistas
pareigūnų teisėtų lūkesčių principas.
|
|
20.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-11-13
|
54
|
1
|
|
16. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės
apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar
turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu
ar kas kita.
|
Nepritarti
|
Analogiškas teisinis reguliavimas yra numatytas Vidaus tarnybos
statute, be to yra neįmanoma numatyti baigtinio grąžinimo į Vadovybės
apsaugos tarnybą atvejų sąrašo.
|
|
21.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
58
|
7 (N)
|
|
5. Pagal galiojančio Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 1
dalį, vidaus tarnybos pareigūnams, tarp jų ir Vadovybės apsaugos tarnybos
pareigūnams, yra įtvirtinta garantija: „Pareigūnui ir jo šeimos nariams
padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba
susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo
išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka“. Įstatymo projektas tokios garantijos Vadovybės apsaugos tarnybos
pareigūnams ir jų šeimos nariams nenumato, nors, pagal darbo pobūdį, taip pat
tikėtinos situacijos, kuriose dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių
gali jam ar jo šeimos nariams atsirasti materialinės žalos. Todėl Įstatymo
projekto 57 straipsnį tikslingą papildyti nauja dalimi: „Pareigūnui ir
jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie
patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta
remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos
tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka“.
|
Pritarti
|
|
|
22.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
61
|
4
|
|
6. Įstatymo projekto 60 straipsnio 4 dalis numato: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir
tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip
prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba
likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą
atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius“. Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos
būti anksčiau įspėtiems apie numatomą atleidimą iš tarnybos reglamentavimas
Įstatymo projekte turi būti suderintas su tokios garantijos įtvirtinimu ir
kituose teisės aktuose – Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Priešingu
atveju, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai atsidurs blogesnėje padėtyje,
nei darbuotojai, kurių santykį su darbdaviu reglamentuoja kiti teisės aktai.
Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama: „Šio statuto
72 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš
vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš
vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą
senatvės pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie
galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui,
vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą
senatvės pensiją įgijimo liko mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia
pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš
vidaus tarnybos turi būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki
atleidimo dienos. <...>“. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1
dalyje numatyta: „<...> Valstybės tarnautojui apie pareigybės
panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki
pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės
pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o
neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų,
moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų,
asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2
metai, - trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti
pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“.
Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Darbo sutartis nutraukiama
įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi
trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai
dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos
amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie
augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų
vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems
iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji
metai“. Aukščiau pateiktų įstatymų normų analizė rodo, jog Įstatymo projektas
visų įstatymų kontekste vienintelis neįtvirtina garantijos būti anksčiau
įspėtiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, auginantiems neįgalų vaiką
iki 18 metų. Be to, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo
kodekso normas, manytina, jog garantija būti anksčiau įspėtiems turėtų būti
taikoma ne tik moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14
metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, bet tokio amžiaus vaikus ir
pilnoje šeimoje auginantiems pareigūnams. Taigi siūloma 60 straipsnio 4 dalį
formuluoti taip: „Pareigūnas šio įstatymo 59
straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos
sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2
mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar—vyrui,
vieniems pareigūnams, auginantiems vaiką
(vaikus) iki 14 metų ar auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės
gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie
numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius“.
|
Pritarti
|
|
|
23.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
63
|
|
|
7. Įstatymo projekto 62 straipsnis reglamentuoja
pareigūno atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu. Tačiau
čia yra aptartas tik tokio susitarimo turinys, kas nėra pakankamas
reglamentavimas.
Todėl įstatyme tikslinga reglamentuoti ir procedūrinius šio atleidimo
pagrindo aspektus, t. y. nurodyti, kas ir kokia tvarka gali tokį susitarimą
inicijuoti, priimti, atmesti. Todėl Įstatymo projekto 62 straipsnis turėtų
būti atitinkamai papildomas.
|
Pritarti
|
Įstatymo projekto 63 straipsnio Pareigūno atleidimas iš tarnybos šalių
susitarimu patikslintos:
„Pareigūnas gali pateikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui, o Vadovybės apsaugos
tarnybos direktorius –
pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu.
Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 dienas apie tai
pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7
dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl
atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu atmestas. Šalims susitarus dėl
pareigūno atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis
susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko,
nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos
(jos dydis negali viršyti šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyto dydžio)
mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos
sąlygos.“
|
|
24.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
65
|
2
|
4
|
8. Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4
punktas įtvirtina, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti
skiriama už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
reikalavimų pažeidimą. Tokia nuostata reiškia, jog praktiškai už bet kokį
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė
nuobauda. Tokiu būdu įstatymu sudaroma galimybė atleisti pareigūną už gana
formalų, realių neigiamų pasekmių nesukėlusį Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui,
pareigūnui nedeklaravus tam tikrų duomenų ar pavėluotai deklaravus tokią
informaciją, kas praktikoje dažniausiai pasitaiko. Akivaizdu, kad tokios
situacijos galimybė nepriimtina, ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda
turėtų būti taikoma tik už pavojingesnius Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Siūlytina
Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti ir formuluoti: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims“.
|
Pritarti
|
|
|
25.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
66
|
6
|
|
9. Įstatymo projekto 65 straipsnis reglamentuoja
tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog
šis straipsnis nenumato termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo
padarymo dienos negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tai yra vienas iš
naikinamųjų terminų, kurie įstatyme būna įtvirtinami, siekiant užtikrinti
tarnybinės atsakomybės taikymo efektyvumą. Vadovaujantis teisės teorija,
kokią teisinės atsakomybės rūšį bepaimti, yra nustatyti terminai, kuriems
pasibaigus, atsakomybės taikymas ir poveikio priemonės skyrimas yra
negalimas. Bendra nuostata yra ta, jog atsakomybė turi būti taikoma per kiek
galima trumpesnį laiką nuo pažeidimo padarymo dienos, nes priešingu atveju
mažėja jos efektyvumas ir prevencinis poveikis. Kartu atitinkamų terminų
nustatymas yra garantija, jog vienokio ar kitokio pobūdžio procesas galimai
teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, kuris pastarajam lemia neigiamą
poveikį, negali užsitęsti, o turi būti atliekamas maksimaliai operatyviai,
nevilkinant. Skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atveju įstatymai numato
skirtingus terminus, praėjus kuriems po pažeidimo padarymo negali būti
taikomos poveikio priemonės. Pavyzdžiui, net tyčia kitam žmogui atėmus
gyvybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, negali būti priimtas
apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 30
metų. Tuo metu Įstatymo projektas nenumato jokio termino, kuriam praėjus nuo
tarnybinio nusižengimo padarymo, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui
negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Manytina, kad bendrųjų teisės
principų kontekste ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme, toks terminas
Įstatymo projekte privalo būti nustatytas. Vadovaujantis nusistovėjusia
teisine praktika mūsų šalyje, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinė
nuobauda arba, pavyzdžiui, kariams drausminė nuobauda negali būti skiriama,
jei nuo tarnybinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo
vieneri metai. Šis bendras terminas gali turėti išimčių. Galiojančio Vidaus
tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta: „<...> išskyrus
atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje
nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant
auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos
institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau
kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei
atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės
atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“.
Taigi analogiškomis nuostatomis siūlytina papildyti ir Įstatymo projekto 65
straipsnio 6 dalį bei ją išdėstyti: „Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį
pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje
arba dėl atostogų, taip pat laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi
būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo
dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo
paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio
patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei
nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus
atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio
straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas
nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo
tyrimo, patikrinimo metu, arba
kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais
atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų
tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo
dienos“.
|
Pritarti
|
|
|
26.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
66
|
7 (N)
|
|
10. Be to, siūloma Įstatymo projekto 65 straipsnį
papildyti dalimi, kurioje būtų nurodytos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas
tarnybinis patikrinimas, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procese,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d, nutarime
Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo,
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės
tarnybos įstatymas nėra įtvirtinę tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo
asmens garantijų, o pastarosios yra reglamentuotos tik poįstatyminiais teisės
aktais. Buvo pabrėžta, jog nors pagal visuminį teisinį reguliavimą
pareigūno/valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės
tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu garantuotos, vis dėlto šios
teisės nėra įtvirtintos įstatyme. Šiame kontekste Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės
valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad
esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese
apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme. Šiuo metu jau yra parengti ir
Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikti atitinkami Vidaus tarnybos
statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Siūloma ir Įstatymo
projekto 65 straipsnyje numatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno
garantijas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu: „Pareigūnas
ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas
tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą, būti raštu informuotas
apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio
nusižengimo, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją
dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą
nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo
nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį
patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio
patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas, išskyrus
įslaptintų dokumentų kopijas, kurios neteikiamos, skųsti sprendimus, priimtus
baigus tarnybinį patikrinimą.“
|
Pritarti
|
Įstatymo projekto 66 straipsnis papildytas nauja 7
dalimi, atsižvelgiant į Seime 2019 m. lapkričio 28 d. priimto įstatymo
projekto Nr. 4031(2) nuostatas, kuriomis tikslinamos analogiškos Vidaus
tarnybos statuto nuostatos.
|
|
27.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
2 (P)
|
|
|
11. Departamento
nuomone, priėmus Įstatymo projekto, tam tikrais atvejais lygiaverčių pareigų
gali nebelikti, todėl būtų tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio
2 dalies nuostatą: „Vadovybės apsaugos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, paskirti į pareigas
iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja Vadovybės
apsaugos tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) statusą ir tęsia tarnybą
eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atvejį. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose,
pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės (o nesant lygiaverčių pareigų –
žemesnės) pareigos. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose
pareigose, pareigūnas perkeliamas į pareigas, kurioms priskiriamos to paties
pobūdžio kaip ir iki perkėlimo eitų pareigų funkcijos, nustatant jam tokią
tarnybos pakopą, kad nustatytoji tarnybos pakopa nebūtų žemesnė už turėtą
pareiginę algą.“
|
Pritarti
Iš dalies
|
Įstatymo projekto 2 straipsnio Įstatymo
įsigaliojimas ir taikymas nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į
2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu išsakytus argumentus.
|
|
28.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
2 (P)
|
|
|
12. Tuo atveju, jeigu pereinamojo laikotarpio metu (t. y. iki 2020 m.
birželio 30 d.) atsakingoms valstybės institucijoms nespėjus priimti visų būtinų
įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų
įtvirtinti nuostatą: „Iki šio įstatymo
įsigaliojimo priimti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai galioja tol, kol bus
priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės
aktai.“
|
Nepritarti
|
Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų
įstatymo 3 straipsnyje Teisėkūros principai nustatyta, kad „Teisėkūros
principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus
teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią,
darnią ir veiksmingą teisės sistemą.“
To pateis įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
7 punkte nustatyta, kad teisėkūroje, be kitų nurodytų principų, vadovaujamasi
ir sistemiškumo principu, kuris reiškia, kad „teisės normos turi derėti
tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti
aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės
aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu
ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina“.
Atsižvelgiant į tai, siūlymas prieštarautų
pamatiniams teisėkūros principams.
|
|
29.
|
Vadovybės apsaugos departamentas
2019-11-20
|
2
(P)
|
|
|
13. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo
įsigaliojimo ir Vadovybės apsaugos tarnybos atsiradimo data yra numatyta 2020
m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti Departamento veiklos tęstinumą ir
nepertraukiamumą, Departamento direktoriui būtina suteikti įgaliojimus leisti
įsakymus tarnybos organizavimo klausimais, Įstatymo projekto 2 straipsnyje
būtina numatyti: „Iki
šio įstatymo įsigaliojimo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktorius turi teisę leisti įsakymus tarnybos organizavimo
klausimais.“
|
Nepritarti
|
Argumentai išdėstyti išvadų lentelėje prie Vadovybės
apsaugos departamento 28 pastabos.
|
|
30.
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos
teisės departamentas
2019-11-26
|
|
|
*
|
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIIIP-4167 atitiktį Europos Sąjungos teisei,
pažymime, kad pastabų neturime.
|
Atsižvelgti
|
|
