LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 67, 119, 122, 124, 141 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-640(2)

2022-01-18 Nr. 102-P-03

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-14	2				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras. Pagal projektu teikiamą Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustatytų įstatymas. Tai reikštų, kad pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą savivaldybių tarybų ir merų rinkimo tvarka turėtų būti nustatoma konstituciniu įstatymu, o savivaldos teisę įgyvendinančių institucijų santykis, jų kompetencija atskirose srityse (tiek, kiek savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos nenustato Konstitucijos 121 straipsnis), sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas bei veiklos tvarka turėtų būti nustatoma žemesnės teisinės galios nei Konstitucija ar konstitucinis įstatymas - paprastu (ordinariniu) įstatymu. Vertinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti, kad greta savivaldybės tarybos atsirastų nauja konstitucinė institucija - savivaldybės meras, tačiau jo statusas Konstitucijoje būtų apibrėžtas tik pačiais bendriausiais bruožais - tai būtų įstatymo nustatyta tvarka 4 metų kadencijai į šias pareigas išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, dėl savo teisių pažeidimo galintis kreiptis į teismą, taip pat būtų nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl jo veiksmų bei nustatyti pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo apribojimai. Projekte nesiūloma jokių Konstitucijos nuostatų: 1) kurios apibrėžtų savivaldybės mero konstitucinę kompetenciją įgyvendinant savivaldos teisę ir aiškiai atribotų ją nuo savivaldybės tarybos kompetencijos; 2) kuriomis būtų grindžiami dviejų savivaldos teisę įgyvendinančių vietos valdžios institucijų - savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero santykiai. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu savivaldybių kompetencija iš dalies yra apibrėžta tiesiogiai Konstitucijoje - 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 119 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas; 122 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime bei 2004 m. vasario 11 d. konstatavo, kad priimti sprendimus minėtais Konstitucijoje nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal esamą ir tuo metu galiojusį konstitucinį reguliavimą savivaldybės taryba yra vienintelė institucija, per kurią įgyvendinama savivaldos teisė. Konstitucijoje lygiagrečiai įtvirtinus dvi institucijas, per kurias įgyvendinama vietos savivaldos teisė, ir nenustačius jų kompetencijos santykio ir ribų, galėtų kilti pagrįstų abejonių, ar pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstytame paprastame (ordinariniame) Vietos savivaldos įstatyme galėtų būti nustatoma konstitucinės institucijos kompetencija, ir ypač – ar galėtų tokiame įstatyme vienai ar kitai konstitucinei institucijai būti priskiriama minėta Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta savivaldybių kompetencija. Šios abejonės grindžiamos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d. ir kt. nutarimai). Taip pat būtina pažymėti, kad Vietos savivaldos įstatymas - paprastas (ordinarinis) įstatymas, kuriuo savivaldybės tarybai arba savivaldybės merui (konstituciniams subjektams) būtų priskiriamas sprendimų priėmimas pvz., Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintos savivaldybių kompetencijos klausimais, galės būti keičiamas įprasta tvarka (Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalis). Tai gali sudaryti prielaidas minėtas kompetencijas ne tik dažnai perskirstyti tarp savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero, bet ir iš esmės keisti vietos savivaldos institucinę sąrangą (modelį) ir nustatyti, kokia šioje sąrangoje būtų savivaldybės mero vieta ir paskirtis. Diskutuotina, kaip teisinio reguliavimo kaita galėtų paveikti vietos savivaldos modelio stabilumą ir pasirinkto bei įprastame (ordinariniame) įstatyme įtvirtinto vietos savivaldos modelio įgyvendinimo tvarumą.	Nepritarti	Argumentai: Ši pastaba iš principo atitinka tuos esminius argumentus, kuriuos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra išsakęs ir dėl įstatymo projekto XIVP-640, kuriuos TTK, svarstydamas minėtą projektą, apsvarstė ir nepritarė.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-14

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras. Pagal projektu teikiamą Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustatytų įstatymas. Tai reikštų, kad pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą savivaldybių tarybų ir merų rinkimo tvarka turėtų būti nustatoma konstituciniu įstatymu, o savivaldos teisę įgyvendinančių institucijų santykis, jų kompetencija atskirose srityse (tiek, kiek savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos nenustato Konstitucijos 121 straipsnis), sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas bei veiklos tvarka turėtų būti nustatoma žemesnės teisinės galios nei Konstitucija ar konstitucinis įstatymas - paprastu (ordinariniu) įstatymu.

Vertinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti, kad greta savivaldybės tarybos atsirastų nauja konstitucinė institucija - savivaldybės meras, tačiau jo statusas Konstitucijoje būtų apibrėžtas tik pačiais bendriausiais bruožais - tai būtų įstatymo nustatyta tvarka 4 metų kadencijai į šias pareigas išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, dėl savo teisių pažeidimo galintis kreiptis į teismą, taip pat būtų nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl jo veiksmų bei nustatyti pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo apribojimai. Projekte nesiūloma jokių Konstitucijos nuostatų: 1) kurios apibrėžtų savivaldybės mero konstitucinę kompetenciją įgyvendinant savivaldos teisę ir aiškiai atribotų ją nuo savivaldybės tarybos kompetencijos; 2) kuriomis būtų grindžiami dviejų savivaldos teisę įgyvendinančių vietos valdžios institucijų - savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero santykiai.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu savivaldybių kompetencija iš dalies yra apibrėžta tiesiogiai Konstitucijoje - 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 119 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas; 122 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.

Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime bei 2004 m. vasario 11 d. konstatavo, kad priimti sprendimus minėtais Konstitucijoje nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal esamą ir tuo metu galiojusį konstitucinį reguliavimą savivaldybės taryba yra vienintelė institucija, per kurią įgyvendinama savivaldos teisė.

Konstitucijoje lygiagrečiai įtvirtinus dvi institucijas, per kurias įgyvendinama vietos savivaldos teisė, ir nenustačius jų kompetencijos santykio ir ribų, galėtų kilti pagrįstų abejonių, ar pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstytame paprastame (ordinariniame) Vietos savivaldos įstatyme galėtų būti nustatoma konstitucinės institucijos kompetencija, ir ypač – ar galėtų tokiame įstatyme vienai ar kitai konstitucinei institucijai būti priskiriama minėta Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta savivaldybių kompetencija. Šios abejonės grindžiamos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d. ir kt. nutarimai).

Taip pat būtina pažymėti, kad Vietos savivaldos įstatymas - paprastas (ordinarinis) įstatymas, kuriuo savivaldybės tarybai arba savivaldybės merui (konstituciniams subjektams) būtų priskiriamas sprendimų priėmimas pvz., Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintos savivaldybių kompetencijos klausimais, galės būti keičiamas įprasta tvarka (Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalis). Tai gali sudaryti prielaidas minėtas kompetencijas ne tik dažnai perskirstyti tarp savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero, bet ir iš esmės keisti vietos savivaldos institucinę sąrangą (modelį) ir nustatyti, kokia šioje sąrangoje būtų savivaldybės mero vieta ir paskirtis. Diskutuotina, kaip teisinio reguliavimo kaita galėtų paveikti vietos savivaldos modelio stabilumą ir pasirinkto bei įprastame (ordinariniame) įstatyme įtvirtinto vietos savivaldos modelio įgyvendinimo tvarumą.

Nepritarti

Argumentai:

Ši pastaba iš principo atitinka tuos esminius argumentus, kuriuos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra išsakęs ir dėl įstatymo projekto XIVP-640, kuriuos TTK, svarstydamas minėtą projektą, apsvarstė ir nepritarė.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė