LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4206

2020-06-03  Nr. 108-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas ir Antanas Baura (nuotoliniu būdu).

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos ministras, laikinai einantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus patarėja Lauryna Gružaitė, Investuok Lietuvoje, VšĮ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, Investuok Lietuvoje, VšĮ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė (nuotoliniu būdu), kiti asmenys, prisijungę prie posėdžio nuotoliniu būdu.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	1	3		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo^2 skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo.	Pritarti iš dalies	Specialiąsias taisykles atitinkamiems teisiniams santykiams numatančiuose įstatymuose dažnai yra įtvirtinama jų pirmenybė prieš kitus įstatymus, numatančius bendrąsias taisykles. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme ir kt. Todėl siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis tikslintina taip:      „3. Šio įstatymo ketvirtajame^2skirsnyje nustatomas specialus teisinis reguliavimas taikomas investavimo į stambius projektus skatinimui, todėl šiems teisiniams santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo ketvirtajam^2skirsniui.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	2	23, 24, 25		Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis.	Pritarti	I. Atsižvelgiant į Seimo TD 2 pastabą, taip pat Komiteto 1 pasiūlymą, projekto 2 straipsnio 1-3 dalis pernumeruoti 2-4 dalimis ir jose apibrėžiamas sąvokas išdėstyti abėcėlės tvarka taip:      „2. Papildyti 2  straipsnį 23 dalimi: „23. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.“ 3. Papildyti 2  straipsnį 24 dalimi:      „24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos.“ 4. Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:      „25. Stambus projektas – duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įgyvendinant šį investicijų projektą:      1) investuotojas sukurs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys. Kiekviena pagal šį punktą sukurta nauja darbo vieta turės būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;      2) investuotojo privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje sudarys ne mažiau kaip 30 milijonų eurų.“ II. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „stambus projektas“ pernumeravus yra apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, atitinkamai tikslintina numeracija projekte, t.y.: keičiamo įstatymo 15^4 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taip pat keičiamo įstatymo 15^4 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytina ne 2 straipsnio 23 dalis, o 2 straipsnio 25 dalis.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	13	1	7	Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos. Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant  aukščiau nurodytus neaiškumus.	Pritarti iš dalies	I. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip:      „7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. II. Projekto 7 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“ III. Nepritarti dalyje dėl viešųjų paslaugų. Pažymėtina, kad koncesijų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas ir kiti įstatymai, o valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą – keičiamo įstatymo 4^1 skirsnis. Priėmus siūlomą reguliavimą, dėl viešosios infrastruktūros ir viešųjų paslaugų turėtų būti sudaromos ne investicijų sutartys. Tokiais atvejais turėtų būti suteikiama koncesija arba sudarytos valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutartys, todėl sandoriai turėtų būti sudaromi remiantis atitinkamas sritis reguliuojančiais įstatymais.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	13	1	12	Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame^2 skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame^2 skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame^2 skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.	Pritarti	Siekiama numatyti, kad projekto 5 straipsnio 3 dalimi (buvusi projekto 2 dalimi) keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 3 dalis (buvusi projekto 2 dalimi), kuria keičiamas įstatymas papildomas nauju 13 straipsnio 1  dalies 12 punktu, tikslintina taip: „12) investicijoms į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^4	1		Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^4straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje jau yra įtvirtintos nuostatos dėl valstybės pagalbos teikimo sąlygų, t.y.: „investavimo skatinimo būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą“. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^4 straipsnio 1 dalis tikslintina, atsisakant joje perteklinių nuostatų:      „1. Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 15^5 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos  stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^4	3	3	Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^4straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti.	Pritarti	Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^4straipsnio 3 dalies 3 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip:      „3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;“.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	3		Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui.	Nepritarti	Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija: Remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis, 2010–2018 m. Lietuvoje buvo įgyvendinti arba įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinka stambiojo projekto kriterijus. Dėl labai nedidelio stambiųjų projektų kiekio, išimties naudojimas būtų ypač retas, bet ženkliai paspartintų stambiųjų projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 3 dalies papunkčiuose numatytos šio termino išimtys (pavyzdžiui, visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;  patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms). Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^6straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta stambiojo projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiajam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambiojo projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas, juos informuos apie planuojamą kreipimąsi. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai stambiajam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Taigi tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektams trūks informacijos ar dokumentų, termino pradžios eiga nebus skaičiuojama. Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ar kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, nustato ilgiausią terminą („ne vėliau kaip“), todėl šis terminas negali būti ilginamas, tačiau trumpinamas gali būti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	4		Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga.  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“.	Pritarti iš dalies	I. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 4 dalies formuluotes patikslinti ir išdėstyti taip:      „4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) ir susisiekimo dalių visuma. <...>“. II. Nepritarti dalyje dėl projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 4 dalies nuostatų atsisakymo. Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambiojo projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio techninį projektą, susidedantį iš bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalių. Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui. Tačiau prieš pradėdamas statybos darbus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privalomos ir kitos statinio projekto dalys, šios dalys privalės būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai ji privaloma), ne vėliau kaip iki statybos darbų pradžios. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių. Taip pat išliks reikalavimas pateiki ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytus dokumentus Statybos įstatyme nustatyta tvarka (pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Šios nuostatos nebus taikomos, kai bus planuojami  kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai trūksta informacijos įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina, kad toks reguliavimas atitinka viešuosius interesus, įskaitant pastatų saugos ir kitus reikalavimus. Už statybą, pagal statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis teisės aktų reikalavimų, atsakingas investuotojas. Todėl paaiškėjus, jog projekto sprendiniai, kurie nederinti su institucijomis neatitinka teisės aktų reikalavimų, už tai būtų atsakingas investuotojas.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	6		Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba.	Pritarti iš dalies	I. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas reglamentuoja klausimus, susijusius su infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5straipsnio 6 dalis išbrauktina, kaip perteklinė. II. Projekto 6 straipsnyje dėstomo 15^5 straipsnio 7-10 dalis atitinkamai laikyti 6-9 dalimis.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	7		Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį.	Pritarti	I. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 6 dalyje (buvusioje 7 dalimi) vartojamas nuostatas „ar investuotojo vadovui (toliau šiame straipsnyje - vadovas)“ patikslinti ir jas išdėstyti taip:      „6.<...> „ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), <...>“. II. Projekto 2 straipsnį, kuriame dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis, papildyti nauja 5  dalimi ir ją išdėstyti taip:      „5. Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kituose teisės aktuose.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	7	2	Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 15^5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas.	Atsižvelgti	Komitetas pritaria Vyriausybės Nutarime pateiktai projekto 6 straipsnyje dėstomo 15^5 straipsnio 6 dalies (buvusios 7 dalimi) formuluotei. Pažymėtina, kad Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė - „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT). Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, kad darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	8	2	Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis.	Pritarti	Projekto 6 straipsnyje dėstomo 15^5 straipsnio 7 dalies (buvusios 8 dalimi) 2 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip:      „2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo nuostoliai neatlyginami;“.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^5	8		Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina.	Pritarti	Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5 straipsnio 7 dalies  (buvusios 8 dalimi) numeraciją patikslinti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	15^6	9		Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo15^69 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją.	Pritarti	Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^6 straipsnio 9 dalį patikslinti:      „9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus,  į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26	7			Projekto 7 straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“.	Pritarti	Žr. projekto 7 straipsnio formuluotes argumentų skiltyje prie Vyriausybės Nutarimo.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26				Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo^2 skirsnio 15^4straipsnio 9 dalies, 15^5straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	Vyriausybės išvada yra gauta (2020-05-12 Nutarimas Nr. 473).
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26				Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Seimo TD 17 pastabą, prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iki projekto priėmimo stadijos pateikti antikorupcinį vertinimą.
18.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17				Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU^2 SKIRSNIU ĮSTATYMo PROJEKTO Nr. XIIIP‑4206 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, inter alia siūlomos Investicijų įstatymo 15^5 straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 15^4 straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (15^4straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 15^4straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos. Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 15^4 straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus.	Nepritarti	Ekonomikos ir inovacijų ministerija: Projekto nuostatos nustato pagrįstą, diferencijuotą reguliavimą stambiesiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai. Tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek pagal Konstitucinio Teismo[1] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambieji investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiesiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambiuosius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja. Siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiesiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija). Investicijų įstatyme nustatyti pagrindiniai stambiesiems projektams taikomo teisinio reguliavimo principai.  Investicijų įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose bus nustatyta Investicijų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, kaip reikalaujama vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Konstitucinio teismo doktrina.  Paraiškos vertinimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Investicijų įstatyme negali būti numatyta imperatyvi nuostata dėl investicijų sutarties sudarymo su stambiaisiais investuotojais, nes kituose įstatymuose yra numatytų apribojimų, kai investicijų sutartis negali būti sudaroma, pvz., kai investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, Investicijų įstatymo 8 straipsnyje numatytais atvejais ir pan. Todėl valstybė turi pasilikti teisę nesudaryti investicijų sutarties net ir tais atvejais, kai stambusis projektas atitinka keičiamo įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai bus pateiki derinti teisės aktų nustatyta tvarka.
19.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17	15^5	7	2	Įstatymo projektu siūloma Investicijų įstatymo 15^5 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyti, kad trečiosios šalies piliečiai, esantys Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB) 4 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių). Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Įvertinus Investicijų įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.	Atsižvelgti	Komitetas pritaria Vyriausybės Nutarime pateiktai projekto 6 straipsnyje dėstomo 15^5 straipsnio 6 dalies (buvusios 7 dalimi) formuluotei.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-03-09 Nr. G-2020-1906				DĖL REGIONŲ PLĖTRĄ SKATINANČIO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PAKETO PALAIKYMO Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus: • Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9^1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas); • Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 I straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207; • Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 2, 4, 6. 17, 20. 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-4208; • Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209; • Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210; • Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2. 6, 8. 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211; • Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[2]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[3]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai: 1. Pelno mokesčio įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[4]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[5], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[6]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13 Nr. G-2019-10333	15^5	8	1	DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4206) (toliau – IĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4210) (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4208) ir kitus kartu paskelbtus teisės aktų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Investicijų įstatymo 15^5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta išimtis dėl servituto tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti nustatymo administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, reguliavimas, kada valstybės institucija administraciniu aktu galėtų servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, nustatyti dėl stambaus projekto įgyvendinimo, bet ne dėl centralizuoto (bendro) naudojimo, kaip dabar numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leistų valstybei daryti įtaką privačiai nuosavybei. Todėl kyla abejonių, ar toks sprendimas yra būtinas, objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Pažymėtina, kad servitutas, kaip nurodyta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje, yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra žemės sklypo naudojimo apsunkinimas ir toks apsunkinimas tarnaujančiojo daikto savininkui ar naudotojui lemia atitinkamus nuostolius. Manytina, kad aptarto servituto nustatymas administraciniu aktu dėl stambaus projekto įgyvendinimo intereso, bet ne dėl visuomenės intereso, jos naudos, suteiktų valstybei platesnę teisę daryti įtaką ir riboti privačios žemės naudojimą, o tai, tikėtina, pažeistų konstitucinius proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo sampratoje, numatančioje, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis) ir viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 dalis). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, nustatymui administraciniu aktu. Manytume, kad tokiu atveju dėl minėto servituto nustatymo, jei jis būtinas, būtų galima susitarti sudarant sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas.	Nepritarti	Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, Konstitucijos 23 straipsnyje numatyti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo principai pažeisti nebus, kadangi servitutai bus nustatomi įstatyme numatytu pagrindu ir teisingai atlyginant. Netgi servitutą nustačius administraciniu aktu, asmeniui išlieka teisė apskųsti tokį aktą. Konkurencijos įstatymo nuostatos nebus pažeistos. Projekto nuostatos nustato pagrįstą diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai. Tiek pagal ESTT, tiek pagal Konstitucinio Teismo[7] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambūs investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja. Įstatymų projektų paketas derintas su Konkurencijos taryba. Galimybė sudaryti sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas išliks.
2.	Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13 Nr. G-2019-10333	15^5	8	2	Investicijų įstatymo 15^5 straipsnio 8 dalies 2 punktu siūloma nustatyti, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, o 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu – nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. IĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nepaaiškinama, kodėl būtina žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, ir kaip tai paspartins stambaus projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įvardyti konkretūs veiksmai, atliekami nustatant kadastro duomenis. Jeigu kadastro duomenys bus nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o kadastro duomenų byla teikiama tikrinti tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip nustatyti kadastro duomenys neatitiks visų keliamų reikalavimų ir nebus tikslūs jų tvirtinimo dieną. Investicijų įstatymo 15^5 straipsnio 8 dalies 2 punktu taip pat siūloma reglamentuoti, kad nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami. Pažymime, kad aptarta nuostata prieštarauja Investicijų įstatymo 15^5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatai, pagal kurią stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tai yra, aptartu atveju žemės sklypo kadastro duomenys bus nustatyti (priimtas atitinkamo subjekto sprendimas (administracinis aktas) nustatyti kadastro duomenis) pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Todėl lieka neaišku, kaip jau nustatyti kadastro duomenys galės būti tikslinami ar naikinami. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui leisti stambiam projektui įgyvendinti reikalingus žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.	Pritarti	Žr. argumentus prie Seimo TD 12 pastabos.
3.	Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13 Nr. G-2019-10333				Apibendrindami tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu aiškumo principu, siūlome IĮ pakeitimo projektu numatomas stambiems projektams įgyvendinti taikyti nuostatas, susijusias su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu, nustatyti Žemės įstatyme, reglamentuojančiame visas pagrindines bendrąsias elgesio taisykles, susijusias su žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, žemės tvarkymu ir administravimu.	Nepritarti	Investicijų įstatymo projekte yra įtvirtinamos nuostatos, dėl kurių turi būti tariamasi investicijų sutartyje, t.y. specialios investavimo ir verslo sąlygos. Tuo tarpu dalis nuostatų, susijusių su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu, nustatytos Žemės įstatymo projekte.
4.	VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020-04-30 Nr. G-2020-3627				DĖL KOMPLEKSINIŲ PRIEMONIŲ STAMBIOMS INVESTICIJOMS PRITAUKTI VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros[8]. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos vyriausybė 2020-05-12 Nutarimas Nr. 473	15^5	7		„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo  Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a:  Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12,  13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo  Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8^1 straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.        Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15^5 straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo  3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 15^5 straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra  stambų projektą įgyvendinančio juridinio  asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 15^5 straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 15^5 straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 15^5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 15^5 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 15^5 straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 15^5 straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 15^5 straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 15^5 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti  taip: „7. Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu   3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per  1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ <...> 4. Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis: 4.1. specialioms tikslinėms dotacijoms savivaldybėms įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15^4 straipsniu, kurio 9 dalyje nustatoma dotacija savivaldybėms, iš anksto sudarančioms sąlygas stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki 5 procentų stambaus projekto vertės specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką; 4.2. stambiems projektams įgyvendinti reikalingų profesinių standartų ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų ir (ar) jų modulių  peržiūrai ir prireikus jiems atnaujinti arba rengti, kuris yra numatytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje, kuriuo numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15^5 straipsnio 9 dalies 2 punktu; 4.3. stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15^5 straipsniu, kurio 9 dalies 3 punkte numatyta skirti lėšų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti; 4.4. savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendriesiems planams tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5^2 dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“	Pritarti	I. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15^5straipsnio 6 dalį (buvusią 7 dalimi) patikslinti kaip siūloma Vyriausybės Nutarime. II. Atsižvelgiant į Vyriausybės Nutarime siūlomas įsigaliojimo datas, projekto 7 straipsnį, kuriame dėstomos nuostatos dėl projekto įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo, patikslinti (Žr. konkrečias formuluotes Komiteto 3 pasiūlyme).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2020-06-03					Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4206 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.	Atsižvelgti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas 2020-06-03	2	26			Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:      „26. Laisvosios ekonominės zonos įmonė – ūkio subjektas, turintis laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą ir įgyvendinantis investicinį projektą laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.“	Nepritarti	Su laisvosiomis ekonominėmis zonomis susiję klausimai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas.
3.	Biudžeto ir finansų komitetas 2020-06-03	13 15^5	1	12,		Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį ir išdėstyti taip:  5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) investicijoms į stambius projektus ir laisvųjų ekonominių zonų įmonėms šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka ir apimtimi nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“ 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos 1. Šiame straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktai nustato trumpesnius terminus. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šioje straipsnio dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:  <...>“	Nepritarti	Su laisvosiomis ekonominėmis zonomis susiję klausimai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas.
2.	Kaimo reikalų komitetas 2020-05-28					Grąžinti Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9^1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4206 iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.	Nepritarti	Komitetas pritaria Komiteto patobulintam įstatymo projektui.
3.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2020-05-27					Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarime Nr. 473 pateiktus pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus.	Atsižvelgti
4.	Užsienio reikalų komitetas 2020-05-29					Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir pastabas, kuriems pritarė komitetas, patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4206, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai.	Atsižvelgti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas 2020-06-03	2	13^1			Argumentai: Didėjant konkurencijai dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo, valstybė ir savivaldybės turi imtis priemonių iš anksto ruošti teritorijas investicijoms pritraukti. Esamas teisinis reguliavimas pagal Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą sudaro galimybę infrastruktūrą įrengti ir (ar) sutvarkyti valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka tik iki investuotojui suteikto sklypo ribų. Šis reguliavimas riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybę, skatinant vidaus ir užsienio investuotojų investavimą, ta pačia tvarka nustatyti finansavimo galimybę valstybei ir savivaldybėms iš anksto, kol dar nėra investuotojo, ruošti teritorijas investicijoms ir sklypo ribose bei vystyti atitinkamus žemės sklypus. Galimybės toliau skatinti ir investicijoms tinkamų žemės sklypų tvarkymą ir vystymą, sukurtų priemones visiškai išvystyti tokius žemės sklypus. Lietuvos Respublikos įstatymo projekte Nr. XIIIP-4206 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju^2 skirsniu“ (toliau – projektas) numatyta, kad savivaldybės yra skatinamos rengti ir iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas stambiems projektams pritraukti,  skiriant specialią tikslinę iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės biudžetui viešajai infrastruktūrai plėtoti. Pažymėtina, kad šios projekte nurodomos finansinės paskatos savivaldybėms būtų skiriamos jau po stambaus projekto įgyvendinimo, tačiau papildomo išankstinio finansavimo, kuris leistų atlikti teritorijų parengimo darbus, Projekte nėra numatyta. Todėl priėmus siūlomą reguliavimą atsirastų papildomą galimybė ir iš anksto finansuoti tokių teritorijų vystymą, jei investiciniai sklypai atitiks nustatytus kriterijus. Šalies savivaldybės, ypač mažesniosios, vien tik savo biudžeto lėšomis dažnai nėra pajėgios vystyti teritorijas ir parengti infrastruktūrą investicijoms. Pasiūlymo priėmimas skatintų savivaldybes vystyti iš anksto investicijoms tinkamus žemės sklypus, prisidėtų prie regionų plėtros ir sudarytų didesnes galimybes savivaldybėms pritraukti vidaus ir užsienio investicijų, konkuruojant su kitomis šalimis. Tokios galimybės tampa dar aktualesnės COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių šalinimo ir dėl to būtino ekonomikos skatinimo kontekste, skatinant naujų darbo vietų kūrimą ir sukuriant papildomas priemones pritraukti investuotojus, svarstančius vykdyti relokaciją iš Azijos į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatytų kriterijus, kuriuos atitinkantiems investiciniams sklypams galėtų būti skiriamas finansavimas infrastruktūrai vystyti. Priėmus atitinkamus pakeitimus, Vyriausybė turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie, remiantis Investicijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, privalėtų atitikti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius valstybės pagalbos teikimą. Siūlomo reguliavimo įsigaliojimas siūlomas skubos tvarka, kadangi juo nesukuriama jokia administracinė našta, o greitas įgyvendinimas leis turėti papildomas priemones šalinti COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius ir skatinti ekonomiką. Papildomų biudžeto lėšų poreikių nenumatyta. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį 13^1 dalimi: „13^1. Investicinis sklypas – plynas laukas arba kitas žemės sklypas, į kurį investuojama arba kuris vystomas investicijoms pritraukti.“	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas 2020-06-03	13	1	9		Įgyvendinant 1 pasiūlymą, remiantis tais pačiais argumentais, papildytinas ir projekto 5 straipsnis 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: 9) infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) iki investicinio sklypo, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis sklypas vystomas valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8^1 straipsnyje įtvirtintus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.“	Pritarti
3.	Ekonomikos komitetas 2020-06-03					Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jo 1-6 dalis išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šios įstatymoas 3 straipsnis, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2–5 dalys, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1, 3 dalys ir 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, o iki 2020 m. balandžio gruodžio 310 d. – dėl šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 2–4 dalių, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1, 3 dalių ir 6 straipsnio nuostatų. 53. Šio įstatymo 6 straipsnyjeiu išdėstytos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ketvirtojo^2 skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 64. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                                                          Dainius Kreivys

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė

---

[1] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai.

[2] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos.

[3] Ten pat.

[4] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str.

[5] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p.

[6] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis.

[7] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai.

[8] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.