PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIVP-3128

2023-11-24

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.				Aplinkos apsaugos valstybinėje kontrolėje eilę metų jaučiamas pareigūnų trūkumas. Naujos funkcijos, per didelis krūvis ir mažas atlyginimas dažną pareigūną paskatina ieškotis kito darbo. Dabartinis atlyginimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nemotyvuoja. Taip pat maži atlyginimai neleidžia užpildyti trūkstamas darbo vietas. Tam, kad darbuotojus, turinčius aukštą kvalifikaciją, ilgametę patirtį aplinkosaugoje, galima būtų išlaikyti darbo vietose, reikalinga kelti jų koeficientą, kuris suteiktų galimybę darbuotojams išmokėti bent 1000 eurų atlyginimą (neto). Tam papildomai Aplinkos apsaugos departamentui reikia 2.5 mln. eurų. Taip pat reikėtų numatyti 1.4 mln. išlaidas priedams už stažą, kurie padėtų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus aplinkosaugos sistemoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dėl naujų užduočių („NATURA 2000“ tinklo formavimas, ataskaitų EK rengimas, saugomų teritorijų plėtra pagal LRV programą ir kt.) jaučia 10 papildomų etatų trūkumą. Jų išlaikymui reikėtų apie 240 tūkst. eurų papildomų lėšų. Todėl siūlome numatyti didesnį finansavimą Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų atlyginimų didinimui. Pasiūlymas: 2024 metų biudžete papildomai numatyti 4 140 000 eurų asignavimus Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų ir jos direkcijų tarnautojų atlyginimų didinimo, naujų etatų finansavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.
2.				Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, viena pagrindinė 1-19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61poc.), iš kurių viena dažniausių – skendimai (16 proc.). Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės. Iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. „Eurostat“ duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu finansuoja tik apie 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas per metus. Tačiau vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių. VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis. Projekto koordinatoriai skaičiuoja, jog jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių. Šiuo metu mažėjant plaukimo pamokų finansavimui, vis mažiau vaikų gali išmokti plaukti, ne visos savivaldybės geba savo biudžete rasti papildomų lėšų plaukimo pamokų finansavimui. Mokymas plaukti yra ne tik viena iš efektyviausių vaikų skendimo prevencinių priemonių, bet ir skatina vaikų užimtumą, kuris gali pasitarnauti ir nepilnamečių žalingų įpročių prevencijai, todėl siūloma kiekvienam pradinių klasių mokiniui, teisės aktų nustatyta tvarka, iš valstybės biudžeto finansuoti vienkartinę 18 valandų trukmės mokymosi plaukti vasaros stovyklą. Pasiūlymas: 2024 metų biudžete papildomai numatyti 13 091 550 eurų asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 87 277 antrų-ketvirtų klasių mokinių 18 valandų vasaros plaukimo mokymosi stovyklų finansavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.