2018-03-13

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 

9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4688(5)

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1. 2.	9 (2)	6 (1) (2) (3)	1	Argumentai: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4688(5)  (toliau – Įstatymo projektas) yra siūloma - išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose leisti statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje ir kuomet numoninkas yra sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, žemės mokestinės vertės. Kaip matyti, mokesčio priedo apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto – žemės verte, esančia konkrečios savivaldybės teritorijoje ir jo sumokėjimas numatytas į valstybės biudžetą. Tiek Įstatymo projektu, tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme Nr.X-233 yra reglamentuojami nekilnojamojo turto mokesčiai, jų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Todėl, šis Įstatymo projektas neturėtu prieštarauti ir juo siekiami sureguliuoti teisiniai santykiai turėtu būti suderinti su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytomis principinėmis nuostatomis. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra numatyta, jog konkretus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės) yra nustatomas atskirai kiekvienos savivaldybės tarybos sprendimu ir įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.  Atsižvelgiant į tai, Įstatymo proejkte siūlome atsisakyti nuostatos, kad žemės mokesčio priedas būtų mokamas į valstybės biudžetą, bei siūlome atsisakyti visoms savivaldybėms, nepriklausomai nuo jų strateginio planavimo ir teritorijų planavimo, vienodo apskaičiavimo metodo.   Šiuo pasiūlymu, siūlome mokestinės naudos gavėja palikti savivaldybę, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas ir jai pačiai apsispręsti, kokiu konkrenčiu atveju ir kokio dydžio taikyti mokesčio tarifą. Tai savivaldybės darytų atsižvelgiant į visuotinai pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją, tiek ir į toje savivaldybėje pasikeitusią ar prognozuojamai besikeisiančią socialinę, ekonominę, užimtumo situaciją, gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto rinką ir kitas šiai savivaldybei svarbias aplinkybes. Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas, investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes, todėl mokesčio tarifą turėtu nusistatyti pačios savivaldybių tarybos. Tokiu būdu savivaldybės turės galimybę labiau  skatinti ir pritraukti naujas investicijas, darbo vietų kūrimą, estetinį aplinkos gerinimą, bei ekonominės veiklos vystymą. Taip pat, bus patenkinti teisėti lūkesčiai asmenų, kurie buvo sudarę žemės nuomos sutartis su galimybe statyti naujus ar rekonstruoti senus statinius ir dėl to patirs mažesnius finansinius nuostolius, nei patirtų pagal šiuo matu siūlomą Įstatymo projekto reglamentavimą. Pasiūlymai: 1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau nei 5 procentais) gali tik žemės sklypą patikėjimo teise perdavus savivaldybei Vyriausybės nutarimu ir kai nuomininkas sumokėjusa į valstybės savivaldybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, nustatytą savivaldybės tarybos sprendimu ne didesnį kaip 20 procentų lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės savivaldybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“ Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. Sausio 1 d., o Įstatymo projekto 2 dalyje numatyta, jog įgyvendinamieji aktai priimami iki 2017 m. Gruodžio 29 d. Kadangi įstatymo projektas nepriimtas iki šiol, todėl akivaizdu, jog įsigaliojimo datą būtina keisti. Taip pat, darant prielaidą, jog Įstatymo projektas būtų priimtas artimiausiu metu, vis tik būtų tikslinga įstatymo įsigaliojimo laiką nustatyti ne anksčiau kaip 2019 m. sausio  d.  Toks pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad tie asmenys, kurie savo projektų vystyme nebuvo numatę ir nebuvo paskaičiavę tokių didelių papildomų išlaidų, jiems būtinai reikalingas pereinamasis ir pasiruošimo laikotarpis, tam kad galėtų rasti papildomų finansinių resursų netikėtiems valstybės nustatytiems mokesčiams. Daugeliui įmonių ir taip nuolatos trūksta apyvartinių lėšų, taip pat reikalavimai nuolatos didinti atlyginimus, bei nuolatinis prekių ir paslaugų brangimas, šioms įmonėms neleis taip greitai rasti papildomų lėšų, šiuo projektu siūlomam mokesčiui susimokėti. Dėl to, įmonės bus priverstos stabdyti veiklą, mažinti atlyginimus, taupyti medžiagų ir kokybės atžvilgiu arba papildomai skolintis pinigų, kas sudarytų papildomų išlaidų palūkanoms ar delspinigiams apmokėti. Įstatymo projekto 3 dalimi yra siūloma naujai sureguliuoti sutartinius santykius, kurie šalių jau buvo sutarti iki šio įstatymo projekto pateikimo. O būtent, yra siekiama, kad jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo žemės nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau šdėstytą argumentaciją siūlome, kad žemės nuomos mokesčio priedas būtų mokamas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, o mokėtino mokesčio tarifą patvirtintų tos savivaldybės taryba. Pasiūlymai: 1.  Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 9 m. sausio 1 d.“ „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 8 m. gruodžio 29 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius  nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali  tik žemės sklypą patikėjimo teise perduodavus savivaldybei Vyriausybės nutarimu ir kai nuomininkas sumokėjęsa į valstybės savivaldybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą (jį sumokant vieną kartą) nustatytą savivaldybės tarybos sprendimu ne didesnį kaip 20 procentų lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“

Teikia

Seimo nariai:                                                                                       Simonas Gentvilas

                                                                                                            Kazys Starkevičius            

                                                                                                            Algis Strelčiūnas (2018-03-29)