1.
2.
|
9
(2)
|
6
(1)
(2) (3)
|
1
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4688(5) (toliau – Įstatymo
projektas) yra siūloma - išnuomotuose
valstybinės žemės sklypuose leisti statyti naujus statinius ar įrenginius ir
rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais
didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, kai
statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje ir kuomet numoninkas yra
sumokėjęs į valstybės biudžetą
žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo,
žemės mokestinės vertės.
Kaip matyti, mokesčio priedo apskaičiavimas yra
tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto – žemės verte, esančia konkrečios
savivaldybės teritorijoje ir jo sumokėjimas numatytas į valstybės biudžetą. Tiek
Įstatymo projektu, tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme Nr.X-233 yra
reglamentuojami nekilnojamojo turto mokesčiai, jų apskaičiavimo ir sumokėjimo
tvarka. Todėl, šis Įstatymo projektas neturėtu prieštarauti ir juo siekiami
sureguliuoti teisiniai santykiai turėtu būti suderinti su Nekilnojamojo turto
mokesčio įstatyme nustatytomis principinėmis nuostatomis. Nekilnojamojo turto
mokesčio įstatyme yra numatyta, jog konkretus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (nuo 0,3 procento iki 3 procentų
nekilnojamojo turto mokestinės vertės) yra nustatomas atskirai kiekvienos
savivaldybės tarybos sprendimu ir įskaitomas į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo
proejkte siūlome atsisakyti nuostatos, kad žemės mokesčio priedas būtų
mokamas į valstybės biudžetą, bei siūlome atsisakyti visoms savivaldybėms,
nepriklausomai nuo jų strateginio
planavimo ir teritorijų planavimo, vienodo apskaičiavimo metodo.
Šiuo pasiūlymu, siūlome mokestinės naudos gavėja palikti savivaldybę, kurios
teritorijoje yra nekilnojamasis turtas ir jai pačiai apsispręsti, kokiu
konkrenčiu atveju ir kokio dydžio taikyti mokesčio tarifą. Tai savivaldybės
darytų atsižvelgiant į visuotinai pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos
situaciją, tiek ir į toje savivaldybėje pasikeitusią ar prognozuojamai
besikeisiančią socialinę, ekonominę, užimtumo situaciją, gyventojų skaičių,
nekilnojamojo turto rinką ir kitas šiai savivaldybei svarbias aplinkybes.
Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas, investicinius
projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau žino savo
gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes, todėl
mokesčio tarifą turėtu
nusistatyti pačios savivaldybių tarybos. Tokiu būdu savivaldybės turės galimybę labiau skatinti ir pritraukti
naujas investicijas, darbo vietų kūrimą, estetinį aplinkos gerinimą, bei
ekonominės veiklos vystymą. Taip pat, bus patenkinti teisėti lūkesčiai asmenų,
kurie buvo sudarę žemės nuomos sutartis su galimybe statyti naujus ar
rekonstruoti senus statinius ir dėl to patirs mažesnius finansinius
nuostolius, nei patirtų pagal šiuo matu siūlomą Įstatymo projekto
reglamentavimą.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios
funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio
statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo
priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų
nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių
nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose
ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar
įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose
draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius,
inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir
rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant
jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį,
kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas
statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi
esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo
komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės
plotas padidėja ne daugiau nei 5 procentais) gali tik žemės sklypą patikėjimo
teise perdavus savivaldybei Vyriausybės nutarimu ir kai nuomininkas sumokėjusa į valstybės savivaldybės biudžetą žemės
nuomos mokesčio priedą, nustatytą savivaldybės tarybos
sprendimu ne didesnį kaip 20 procentų lygų 20 procentų
išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti
esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės
mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės savivaldybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi
būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per
3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
Argumentai: Įstatymo projekto 2
straipsnio 1 dalimi numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. Sausio 1 d., o
Įstatymo projekto 2 dalyje numatyta, jog įgyvendinamieji aktai priimami iki
2017 m. Gruodžio 29 d. Kadangi įstatymo projektas nepriimtas iki šiol, todėl
akivaizdu, jog įsigaliojimo datą būtina keisti. Taip pat, darant prielaidą,
jog Įstatymo projektas būtų priimtas artimiausiu metu, vis tik būtų tikslinga
įstatymo įsigaliojimo laiką nustatyti ne anksčiau kaip 2019 m. sausio d.
Toks pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad tie asmenys, kurie savo
projektų vystyme nebuvo numatę ir nebuvo paskaičiavę tokių didelių papildomų
išlaidų, jiems būtinai reikalingas pereinamasis ir pasiruošimo laikotarpis,
tam kad galėtų rasti papildomų finansinių resursų netikėtiems valstybės
nustatytiems mokesčiams. Daugeliui įmonių ir taip nuolatos trūksta
apyvartinių lėšų, taip pat reikalavimai nuolatos didinti atlyginimus, bei
nuolatinis prekių ir paslaugų brangimas, šioms įmonėms neleis taip greitai
rasti papildomų lėšų, šiuo projektu siūlomam mokesčiui susimokėti. Dėl to,
įmonės bus priverstos stabdyti veiklą, mažinti atlyginimus, taupyti medžiagų
ir kokybės atžvilgiu arba papildomai skolintis pinigų, kas sudarytų papildomų
išlaidų palūkanoms ar delspinigiams apmokėti.
Įstatymo projekto 3 dalimi yra siūloma naujai sureguliuoti
sutartinius santykius, kurie šalių jau buvo sutarti iki šio įstatymo projekto
pateikimo. O būtent, yra siekiama, kad jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo žemės
nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar
rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba
rekonstruoti esamą gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos
mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo. Tačiau,
atsižvelgiant į aukščiau šdėstytą argumentaciją siūlome, kad žemės nuomos
mokesčio priedas būtų mokamas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra
nekilnojamasis turtas, biudžetą, o mokėtino mokesčio tarifą patvirtintų tos
savivaldybės taryba.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti
projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 9 m. sausio 1 d.“
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 8
m. gruodžio 29 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius
teisės aktus.“
„3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės
naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta
nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti
esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai,
inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus
statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali
tik žemės sklypą
patikėjimo teise perduodavus savivaldybei Vyriausybės nutarimu ir kai nuomininkas sumokėjęsa
į valstybės savivaldybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą (jį sumokant vieną kartą) nustatytą savivaldybės tarybos sprendimu ne didesnį kaip 20 procentų lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo,
kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės
vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos
mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir
turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip
per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų
pradžios.“
|