LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1408, 14010, 14013, 14014 IR 14019 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3047
2023-10-11 Nr. 104-P-64
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.
Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Migracijos valdybos Užsieniečių kontrolės skyriaus viršininkas Audrius Šantaras, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Laura Vitkauskaitė-Sirunavičė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-12 Nr. XIVP-3047 |
9 |
2 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoje siūlomo pakeitimo esmėje vietoj žodžių „dalies nuostatą iki dvitaškio“ įrašytinas žodis „dalį“.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-12 Nr. XIVP-3047 |
12 |
|
|
2. Projekto 12 straipsnyje po Konstitucinio Teismo nutarimo numerio įrašytinas šio nutarimo pavadinimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-12 Nr. XIVP-3047 |
12 |
|
|
3. Projekto 12 straipsnyje išbrauktina perteklinė ir klaidinanti formuluotė „iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios“, kuria apibūdinamos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatos, nes projektu šių nuostatų nesiūloma keisti, taigi įsigaliojus projektu teikiamam įstatymui šios nuostatos nenustotų galioti.
|
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Siūloma komentuojamą nuostatą formuluoti taip: „12 straipsnis. Įstatymo taikymas Prieglobsčio
prašytojams, kuriems po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių
teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
paskelbimo iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomos
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-12 Nr. XIVP-3047 |
12 |
|
|
4. Projekto 12 straipsnyje vietoj formuluotės „7 straipsniu pakeisto“ siūlytume įrašyti tikslesnę formuluotę „7 straipsnyje išdėstyto“.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-10-03, Nr. (1.18-2023)2-849 |
1, 7, 10 |
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3047 (toliau – Įstatymo projektas), teikia žemiau išdėstytas pastabas ir siūlymus jo tobulinimui. Įstatymo projektu (keičiamais 5, 1408, 14014 straipsniais) reglamentuojami nelydimų nepilnamečių užsieniečių, dėl kurių amžiaus kyla pagrįstų abejonių, padėties klausimai. Minėtomis Įstatymo projekto nuostatomis susiaurinama dalies nelydimų nepilnamečių (tų, dėl kurių amžiaus kyla abejonių) galimybė pasinaudoti tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais suteiktomis garantijomis – būti apgyvendintiems jų amžiaus poreikius atitinkančiomis sąlygomis, nemokamai gauti socialines paslaugas, teisė, jog prašymas būtų nagrinėjamas prioriteto tvarka, o taip pat gali būti apsunkinamos galimybės pasinaudoti kitomis teisėmis – būti atstovaujamu, susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais, kt. 1. Atkreiptinas dėmesys, jog nelydimi nepilnamečiai yra ypatingai pažeidžiama keliaujančių vaikų grupė dėl to, kad jų nelydi teisėti atstovai, taip pat jie susiduria su didesniu savo pagrindinių teisių pažeidžiamumu. Remiantis tarptautiniais teisės aktais, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, nelydimiems nepilnamečiams turi būti taikomos garantijos neatsižvelgiant į tai, ar institucijos papildomai reikalauja įvertinti jo amžių, bei turi būti laikomasi nepilnametystės prezumpcijos principo. Tarptautiniais instrumentais nėra išskiriama nelydimų nepilnamečių, dėl kurių amžiaus kyla abejonių, kategorija. Įstatymo projektu keičiamuose 5, 1408 straipsniuose numatoma apgyvendinti užsieniečius, tame tarpe ir nelydimus nepilnamečius, nesuteikiant teisės laivai judėti 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose – t.y., pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, o esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, remiantis 1408 str. 3 dalimi – pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, patalpoje, laikinajame būste ar kitoje pritaikytoje vietoje. Nelydimų nepilnamečių užsieniečių, dėl kurių kyla pagrįstų abejonių dėl jų amžiaus, atveju, toks apgyvendinimas taikytinas ne ilgiau kai 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos (ar nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos). Iš esmės siūlomais teisės aktų pakeitimais numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurio pagrindu ir keičiamas įstatyminis reglamentavimas, konstatavo, jog prieglobsčio prašytojams taikyta priemonė – prieglobsčio prašytojų laikinas apgyvendinimas nurodytose vietose, jiems leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje be teisės išeiti už šios teritorijos ribų, atsižvelgiant į taikymo trukmę, vertintina kaip viena griežčiausių asmens laisvės suvaržymo priemonių, dėl asmens laisvės ribojimo intensyvumo ir taikymo trukmės, galinti prilygti asmens sulaikymui. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 24 straipsnio 2 d. numatyta, jog nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami: a) su suaugusiaisiais giminaičiais; b) globėjų šeimose; c) apgyvendinimo centruose, specialiai pritaikytuose priimti nepilnamečius; d) kituose nepilnamečiams gyventi tinkančiuose būstuose. 16 metų ir vyresnius nelydimus nepilnamečius valstybės narės gali apgyvendinti suaugusiems prašytojams skirtuose apgyvendinimo centruose, jeigu tai atitinka jų interesus, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Su nelydimais nepilnamečiais dirbantys asmenys turi būti dalyvavę reikiamuose mokymuose, susijusiuose su jų poreikiais, ir toliau juose dalyvauti, bei būti susaistyti nacionalinėje teisėje numatytų konfidencialumo taisyklių dėl bet kokios atliekant pareigas gautos informacijos. Direktyvos 11 straipsnyje, numatančiame pažeidžiamų asmenų ir specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų sulaikymą, numatyta, nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas; nelydimi nepilnamečiai sulaikomi tik išimtinėmis aplinkybėmis; dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nelydimi nepilnamečiai būtų kuo greičiau paleisti; kiek tai įmanoma, nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami įstaigose, kurių darbuotojai ir patalpos yra tinkami, atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius; jeigu sulaikomi nelydimi nepilnamečiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusiųjų asmenų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse numato, jog nelydimi nepilnamečiai, jei tai įmanoma, apgyvendinami institucijose, kurių darbuotojai ir patalpos yra tinkami atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius (17 str. „Nepilnamečių ir šeimų sulaikymas“, 4 d.). Pažymėtina, jog remiantis Vaiko teisių konvencijos 18 straipsniu, valstybės narės turi bendrąjį įsipareigojimą užtikrinti institucijų, įstaigų bei paramos paslaugų vystymą vaikams. Taigi, iš esmės tarptautiniai teisės aktai numato nelydimų nepilnamečių apgyvendinimą specialiai nepilnamečiams pritaikytuose būstuose, sulaikymo atveju – atskirai nuo suaugusių asmenų. Įstatymo projekto nuostatos kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu, nes iš esmės nepilnamečiams taikytinas de facto sulaikymas, numatytos laikinos nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo vietos (išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą) iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius; šių įstaigų darbuotojai nėra specifiškai apmokyti dirbti su nelydimais nepilnamečiais, šiose apgyvendinimo vietose nėra dirbančių socialinių darbuotojų, laisvalaikio leidimo galimybės ribotos, maitinimas organizuojamas sausais daviniais, kas neatitinka vaikų interesų net ir jiems galimai būnant šiose apgyvendinimo vietose iki 28 dienų. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja rezoliucijoje Nr. 2195 (2017) dėl vaikams draugiško amžiaus nustatymo nelydimiems nepilnamečiams ragina valstybes nares uždrausti nelydimų ar atskirtų vaikų, kurie laukia amžiaus nustatymo ar jiems procedūra jau taikoma, sulaikymą bei skatina alternatyvius apgyvendinimo būdus vaikams, laukiantiems ar jau dalyvaujantiems amžiaus nustatymo procedūroje, tikslu vengti vaikų sulaikymo ginčuose dėl amžiaus, įskaitant laikinus apgyvendinimo centrus vaikams, kuriuose yra atitinkami apsaugos saugikliai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, nagrinėjantis individualias peticijas pagal Vaiko teisių konvencijos Trečiąjį Fakultatyvinį protokolą, kurį ratifikavo ir Lietuva, pasisako, jog nepilnametystės prezumpcija yra svarbus amžiaus nustatymo procedūrų komponentas bei turi garantuoti apsaugą šiose procedūrose; Komiteto teigimu, nepilnametystės prezumpcija taip pat apima pareigą perkelti asmenį į vaikų centrą, todėl Komitetas atmeta šalies valdžios argumentus, jog tai keltų riziką kitiems centre esantiems vaikams[1]. Manytina, jog nelydimi nepilnamečiai, laukiantys amžiaus nustatymo procedūros, galėtų būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre atskirai nuo nelydimų nepilnamečių, dėl kurių amžiaus abejonių nekyla, kaip tai siūlo tarptautinės organizacijos[2]. Tiek tarptautiniai[3],[4], tiek nacionaliniai[5] teisės aktai numato būtinybę nedelsiant paskirti nelydimam nepilnamečiui atstovą (globėją). Apgyvendinus nelydimą nepilnametį atokiose apgyvendinimo vietose pasienyje (pasienio kontrolės punktuose, užkardose) gali iškilti sunkumų įgyvendinant tarptautines nelydimo nepilnamečio apsaugos garantijas dėl tinkamo atstovavimo. Lietuvoje nelydimų nepilnamečių atstovu (globėju) skiriamas Pabėgėlių priėmimo centras, turintis darbo su nelydimais nepilnamečiais patirtį. Priėmimo sąlygų direktyvoje numatyta, jog atstovas savo pareigas vykdo pagal vaiko interesų principą, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje, ir šiuo tikslu turi reikiamos patirties (24 straipsnis). Taip pat pažymėtina ydinga Įstatymo projektu (1 straipsnis) papildomo 5 str. 31 d. konstrukcija, nes straipsnis nukreipia į Įstatymo 76 str. 4 dalį arba 77 straipsnio 1 dalį, numatančias aplinkybes kuomet prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka arba nenagrinėjamas, kurios abi nėra taikomos nelydimiems prieglobsčio prašytojams ar pažeidžiamiems asmenims (atitinkamai UTPĮ 76 str. 6 d. ir 77 str. 3 d., nurodančios netaikymą). Dėl to, kad dėl nelydimo nepilnamečio nurodomo amžiaus kyla pagrįstų abejonių, nelydimas nepilnametis negali būti traktuojamas kaip jau nepažeidžiamas asmuo, jam toliau turi būti taikytinos UTPĮ 76 str. 6 d. ir 77 str. 3 d. nuostatos. Tie patys motyvai dėl skirtingo nelydimų nepilnamečių, dėl kurių kyla abejonių dėl jų amžiaus, traktavimo taikytini ir Įstatymo projektu (10 straipsnis) keičiamo 14014 str. 2 d. numatomai išimčiai, taikytinai nelydimiems nepilnamečiams esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgiant į išdėstyta, siūlytina atsisakyti keičiamų 5 str. 31 d., 1408 str. 3 d. nuostatų dėl nelydimų nepilnamečių, dėl kurių nurodyto amžiaus kyla pagrįstų abejonių, laikino apgyvendinimo be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei 14014 str. 2 d. numatomų išimčių nagrinėjant nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymus.
|
Nepritarti |
Projektu keičiamuose Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau –UTPĮ) 5 ir 1408 straipsniuose siūloma nustatyti pareigą Migracijos departamentui tais atvejais, kai prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas ar nepriimtinas, vertinti individualias prieglobsčio prašytojo aplinkybes (tarp jų ir prieglobsčio prašytojų amžių) ir tik tai įvertinus, priimti sprendimą dėl jo apgyvendinimo režimo: (a) įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti neribojant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje; arba b) apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, jam taikytinas a) sprendimas. Tais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad užsienietis meluoja apie savo tikrą amžių, Migracijos departamentas turėtų teisę priimti b) sprendimą, kol bus atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, bet ne ilgiau kaip 28 dienas. Atlikus amžiaus nustatymo tyrimą ir paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, b) sprendimas būtų pakeičiamas į a) sprendimą. Pažymėtina, kad galimybė priimti b) sprendimą būtų taikoma tik tais atvejais, kai Migracijos departamento darbuotojams yra pakankamai akivaizdu, kad prieglobsčio prašytojas yra pilnametis, nors pats jis teigia esąs nepilnametis. Tais atvejais, kai Migracijos departamento darbuotojai abejoja dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus, o prieglobsčio prašytojas teigia esąs nepilnametis, laikoma, kad asmuo yra nepilnametis, todėl nepilnametystės prezumpcija nėra paneigiama. Pažymėtina, kad praktikoje absoliučia dauguma atvejų, kai pagrįstai suabejojama dėl prieglobsčio prašytojo nepilnametystės ir dėl to inicijuojamas amžiaus nustatymo tyrimas, tyrimo rezultatai patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas yra pilnametis. Galimybė priimti b) sprendimą yra proporcinga priemonė, siekiant mažinti paskatas prieglobsčio prašytojams meluoti apie savo amžių, siekiant nepagrįstai naudotis nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams taikomomis priėmimo sąlygomis (ypač tais atvejais, kai nustatytų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų yra daug ir kyla iššūkių suteikiant jiems visiems tinkamas priėmimo sąlygas), todėl pasiūlymui atsisakyti keičiamų 5 str. 31 d., 1408 str. 3 d. nuostatų dėl nelydimų nepilnamečių, dėl kurių nurodyto amžiaus kyla pagrįstų abejonių, laikino apgyvendinimo be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nepritartina. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reglamentavimas įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu apskritai nenustato UTPĮ 76 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. Todėl projektu keičiamo14014 straipsnio 2 dalyje kaip tik siekiama palankesnio reglamentavimo nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams, t. y. yra siūloma nustatyti, kad UTPĮ 76 straipsnio 6 dalies nuostatos nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams netaikomos tik esant išvardintoms išimtims. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo - 8 nariai) |
|
2. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-10-03, Nr. (1.18-2023)2-849 |
10 |
|
|
2. Kritikuotina, jog keičiamo 14014 straipsnio 2 dalimi (Įstatymo projekto 10 str.) apskritai atsisakoma galiojusios įstatyminės nuostatos, jog nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami prioriteto tvarka, paliekant nuostatą, jog prioriteto tvarka nagrinėjami prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai. Pažymėtina, jog Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/33/ES 31 straipsnio 7 d. numato, jog valstybės narės gali suteikti pirmenybę tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimui pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas visų pirma, kai <...> kai prašytojas yra pažeidžiamas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/33/ES 22 straipsnyje, arba jam reikia specialių procesinių garantijų, visų pirma nelydimų nepilnamečių atveju. Siūlytina keičiamo 14014 straipsnio 2 dalyje numatyti nuostatą, jog ir nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka.
|
Nepritarti |
Pažymėtina, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo būtų nagrinėjami prioriteto tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pagrįstai abejojama prieglobsčio prašytojo nepilnametyste ir dėl to atliekamas amžiaus nustatymo tyrimas, taip pat ir tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas tyčia klaidina tyrimą, pateikia apie tapatybę, pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba tikslingai sunaikina dokumentus, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, kai atsisako pateikti pirštų atspaudus ar kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai Šios išimtys būtų proporcingos, siekiant mažinti prieglobsčio prašytojų paskatas piktnaudžiauti nepilnametyste, tikslingai klaidinti tyrimą ir adekvačios, kai kyla grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, turint omeny, kad šios nuostatos taikomos ypatingų situacijų dėl masinio užsieniečių antplūdžio atvejais, todėl pasiūlymui nepritartina. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo - 8 nariai)
|
|
3. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-10-03, Nr. (1.18-2023)2-849 |
1, 7 |
|
|
3. Įstatymo 5, 1408 straipsniuose (pastarasis straipsnis taikytinas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio) reglamentuojamas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas. Straipsniais reglamentuotose situacijose būtų skirtingai skaičiuojama teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimo pradžia – nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo arba nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Manytina, jog tikslinga suderinti Įstatymo projektu keičiamuose Įstatymo 5, 1408 straipsniuose numatytas nuostatas dėl apgyvendinimo termino skaičiavimo pradžios – ar nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, ar nuo užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos. |
Pritarti |
Argumentai: Pritartina nuostatų dėl apgyvendinimo termino skaičiavimo pradžios suvienodinimo UTPĮ 5 ir 1408 straipsniuose. Siūloma nustatyti termino pradžią nuo užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo - 8 nariai) |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narė Agnė Bilotaitė, 2023-10-10 |
1301 |
3 |
|
Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečiams, kurie yra persekiojami nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėję ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, kai jų atvykimui į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, išduodamas vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG). Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata pagrinde taikoma nuo Baltarusijos režimo bėgantiems Baltarusijos Respublikos piliečiams, o situacija Baltarusijos Respublikoje nesikeičia jau ilgą laiką, į tai, kad nuo režimo bėgantys asmenys po metų negali grįžti į kilmės valstybę, todėl kreipiasi dėl naujo LLG išdavimo, būtų tikslinga prailginti LLG išdavimo terminą iki 3 metų. Tokiu atveju užsieniečiai išvengtų nepatogumų, kurie kyla dėl poreikio dažnai keisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį dokumentą, o Migracijos departamentas taupytų prašymų pakeisti LLG nagrinėjimui skirtus administracinius resursus. Tokio termino LLG būtų išduodami tik užsieniečiams, kurie yra persekiojami nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėję ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, kai jų atvykimui į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija. Pailginus LLG galiojimą, būtų išsprendžiama ir kita problema, susijusi su galiojančio kelionės dokumento išdavimu šios kategorijos užsieniečiams, kai jie dėl objektyvių priežasčių negali gauti savo kilmės valstybėje išduodamo kelionės dokumento, nes užsieniečio pasas išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir LLG. Dauguma valstybių reikalauja, kad kelionės dokumentas galiotų bent 6 mėn. (kai kurios valstybės, pvz., JAV, Kanada – 1 metus), skaičiuojant nuo planuojamos kelionės pabaigos datos, todėl šios kategorijos užsieniečiams prireikus išvykti į užsienio valstybę, jau po pusmečio nuo užsieniečio paso išdavimo dienos reikėtų kreiptis dėl naujo užsieniečio paso išdavimo. Taigi, minėtiems užsieniečiams išdavus 3 metus galiojantį LLG, prireikus jiems galėtų būti išduodamas užsieniečio pasas, kuris galiotų 3 metus. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 1301 straipsnio 2 dalį yra išduota 700 LLG Baltarusijos Respublikos piliečiams, tačiau tikrasis skaičius, kurių atvykimui tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija, yra didesnis, nes kai kurie iš jų turi LLG kitais pagrindais (darbo, studijų ir kt.).
Pasiūlymas: Pakeisti UTPĮ 1301 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1301 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę 1. Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi. 3. Šio straipsnio 1 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip trejus metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
|
Nepritarti |
Dinamiškai didėjant Baltarusijos piliečių skaičiui Lietuvoje, paraleliai visuomenėje ir Seime vykstant diskusijoms dėl nacionalinių ribojamųjų priemonių jiems sugriežtinimo, pasiūlymas liberalizuoti teisę gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais yra skubotas ir galėtų sukurti neigiamų precedentų ateityje. Komiteto nuomone, būtina šį pasiūlymą vertinti sistemiškai (naujos Baltarusijos paso, litvinizmo apraiškų ir pan. kontekste). Balsavimo rezultatai: pasiūlymui nepritarta. Už pasiūlymą – 4, prieš pasiūlymą – 2, susilaikė – 2 (pirmininkas susilaikė). |
|
2. |
Seimo narė Agnė Bilotaitė, 2023-10-10 |
12 |
|
|
Argumentai: Siekiant, kad naujai siūlomos UTPĮ 1301 straipsnio nuostatos būtų taikomos ir prašymams, pateiktiems iki keičiamo UTPĮ įsigaliojimo, siūloma nustatyti, kad jeigu prašymas dėl LLG pateiktas iki keičiamo UTPĮ įsigaliojimo – taikomos naujos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1301 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ši nuostata būtų taikoma, jeigu sprendimas dėl LLG dar nėra priimtas.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Prieglobsčio prašytojams, kuriems po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. KT53-A-N6/2023 paskelbimo buvo taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatos, šio įstatymo 7 straipsniu pakeisto Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1408 straipsnio nuostatos netaikomos. 2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.“
|
Nepritarti |
Pasiūlymo, kaip susijusio su Seimo narės A. Bilotaitės 1 pasiūlymu, kuriam nepritarta, nesvarstyti. |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-3047 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus.
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu).
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Andrius Mazuronis.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė