LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.589, 9.969, 9.971, 6.973, 6.978 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-750

2022-09-28 Nr. 102-P- 39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Slušnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja Asta Gedzevičiūtė, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, vyresnioji patarėja Jolianta Pažus

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnį ir jame nustatyti ne tik nuomininko šeimos narių, bet ir su nuomininku gyvenančių partnerių teises ir pareigas: gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, partneriai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Asmenys, nustoję būti nuomininko partneriais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises kaip nuomininkas ir jo šeimos nariai. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, galiojančiame CK 6.589 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Tačiau kituose CK straipsniuose (6.580, 6.587, 6.590-6.609, 6.611, 6.613, 6.614, 6.617, 6.620, 6.621 straipsniai) nuomininko šeimos narių teisės yra detalizuojamos. Taigi iš projekto nuostatų neaišku, kokias konkrečias teises turėtų nuomininko partneris.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	1			Antra, neaišku, kas būtų laikomas partneriu CK 6.589 straipsnio prasme. Pastebėtina, kad CK 6.588 nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais. Tai ne tik su nuomininku kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, bet ir kiti asmenys, kurie su nuomininku turi bendrą ūkį: pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai. Be to, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Svarstytina, ar nuomininko partneris, su kuriuo nuomininkas yra sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, negalėtų būti priskiriamas prie nuomininko šeimos narių, atitinkamai papildžius CK 6.589 straipsnį.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29			*	Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektu siekiama Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šalių teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad tai projekte neatsispindi. Atvirkščiai, nuostata, kad partneriai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, gali būti suprantama, kad nuomininkas su partneriu, su kuriuo yra sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, siekia sukurti šeiminius teisinius santykius. Pastebėtina ir tai, kad pagal siūlomas nuostatas toks susitarimas gali būti sudarytas ir tarp skirtingos lyties asmenų, kuriuose sieja seksualiniai santykiai, ir iš šių santykių gali gimti vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad partnerystė bendriausia prasme teisiškai suprantama kaip įstatymo nustatyta tvarka įformintas savanoriškas poros susitarimas sukurti šeimos santykius nesudarant santuokos.[1] Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijoje įtvirtintą monogamijos principą, projektas tobulintinas, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatant, kas gali būti laikomas nuomininko partneriu, kuris turi tokias pačias teises kaip ir nuomininko šeimos nariai, bet su kuriuo nėra siekiama sukurti šeiminių santykių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dviejų asmenų partnerystė tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse paprastai suprantama kaip poros tarpusavio santykiai, svarstytina galimybė šiuos asmenis įvardinti ne žodžiu „partneris“, o kitu žodžiu ar žodžių junginiu.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29			*	Ketvirta, neaišku, kokias pasekmes siūlomas partnerystės institutas turėtų viešojoje teisėje. Pavyzdžiui, neaišku, ar tokie partneriai turėtų būti laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, problemų dėl tokių partnerių teisių ir pareigų gali kilti įvairiuose mokestiniuose santykiuose. Taigi įvedant naują partnerystės institutą reikia apibrėžti ne tik civilines partnerių teises ir pareigas, bet ir partnerių teises ir pareigas viešojoje teisėje. Kitu atveju teisės taikymo problemų ne tik nesumažėtų, bet būtų dar daugiau, o projektu siekiamas tikslas nebūtų pasiektas.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	2			2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad „Jeigu jungtinės veiklos tikslas yra bendro gyvenimo vedimas, jungtinės veiklos sutartis vadinama susitarimu dėl bendro gyvenimo.“ Pažymėtina, jog nuostatoje vartojamos kodekse neapibrėžtos sąvokos „bendro gyvenimo vedimas“, „susitarimas dėl bendro gyvenimo“. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kodekse sąvoka „bendras gyvenimas“, vartojama tik kalbant apie šeimos teisinius santykius ir neįsigaliojusiose kodekso nuostatose, reguliuojančiuose turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (3.229 – 3.235 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas nesiejamas su minėtomis kodekso nuostatomis, į tai, kad projekto aiškinamajame rašte teikiamas reguliavimas pristatomas kaip naujo pobūdžio teisinis reguliavimas bei į tai, kad šių sąvokų turinys lems asmenų teisių ir pareigų apimtį, minėtos sąvokos turi būti apibrėžtos, atskleidžiant jų esmę. Tokia apibrėžtis būtina tam, kad tiek asmenys, siekiantys vadovautis šiomis nuostatomis praktiškai, tiek ir institucijos, taikysiančios šias, ar su jomis susijusias, nuostatas, žinotų šių sąvokų turinį, kad kodekso nuostatas būtų įmanoma taikyti praktiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	2	2		3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma CK 6.969 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Susitarimas dėl bendro gyvenimo prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuomet, kai sutartis yra sudaryta notarine tvarka.“ Siūlomo reguliavimo kontekste pastebėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje tam tikrų teisinių faktų panaudojimas prieš trečiuosius asmenis yra siejamas ne su sandorio sudarymo forma, o su šio sandorio išviešinimu, sandorį įregistruojant viešame registre. Tik tokiu atveju turi ir gali būti laikoma, jog tretieji asmenys turėjo galimybę žinoti apie įvykusį teisinį faktą, nes vien notarinė sandorio sudarymo forma nepadaro šio sandorio žinomo kitiems asmenims. Todėl siūlytina nustatyti analizuojamo sandorio registravimo viešame registre reikalavimą, kadangi priešingu atveju, turėtų būti vertinama, kad siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia visų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes įstatyme būtų nustatyta, kad prieš šiuos asmenis gali būti naudojamas niekam, išskyrus notarą ir sandorį sudariusius asmenis, nežinomas teisinis faktas.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	2	3		4. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamoje CK 6.969 straipsnio 6 dalyje nustačius, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, išskyrus susitarimą dėl bendro gyvenimo, derėtų aiškiai nurodyti kokia forma gali būti sudaromi susitarimai dėl bendro gyvenimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog sureguliavus partnerystės sutarties sudarymo klausimus, turėtų būti reguliuojami ir kiti klausimai, susiję su šia sutartimi. Pažymėtina, jog CK 6.978 straipsnis imperatyviai nustato tam tikrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis baigiasi, pavyzdžiui, pripažinus vieną iš partnerių ribotai veiksniu, ar iškėlus partneriui bankroto bylą. Keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo atveju būtų pagrįsta ir proporcinga taikyti tokias partnerystės sutarties pasibaigimo nuostatas neatsižvelgiant į partnerių valią. Taip pat svarstytina kaip turėtų ir galėtų būti taikomos ir kitos CK nuostatos, reguliuojančios jungtinę veiklą, pavyzdžiui, CK 6.982 straipsnis reguliuojantis neviešą partnerystę ir kt. Šiame kontekste teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas CK šeštosios knygos antrojo skirsnio LI skyriaus kontekste, nustatant šio skyriaus taikymo principus ir išimtis.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	3	2		5. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti CK 6.971 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatančia, kad „Jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešajam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokia forma (žodine, rašytine, notarine) sudaryto partnerių susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju, notaras galėtų tvirtinti partnerių parašus dėl tam tikro susitarimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šį neaiškumą būtina pašalinti	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	3	2		Antra, pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku kokias teisines pasekmes turėtų sukelti įrašas, kad tam tikras nekilnojamasis daiktas, ar teisės į jį, partnerių yra naudojamos bendrai. Toks neaiškumas turėtų būti pašalintas, atskleidžiant minėto įrašo viešame registre teisinę reikšmę, o ypatingai kalbant apie teisių į nekilnojamąjį turtą naudojimą bendrai. Pastebėtina, jog teisės į nekilnojamąjį turtą, be naudojimo teisės, apima ir valdymo bei disponavimo teises. Tuo atveju, jei bendras teisių į nekilnojamąjį turtą naudojimas apimtų ir disponavimo teisę, keltinas klausimas dėl siūlomos nuostatos proporcingumo ir atitikties konstituciniams nuosavybės teisės klausimams, kadangi vien bendro gyvenimo vedimo faktas, net nesiekiant sukurti šeimos teisinių santykių, sudarytų prielaidas riboti asmeninės nuosavybės teisę. Net vertinant tą aplinkybę, jog asmuo pats sutiktų padaryti įrašą viešame registre, pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimas, nenustatant jokių papildomų kriterijų, pavyzdžiui, bendro gyvenimo trukmės, gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo ir kitų, turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas, visų kitų atvejų, kai nuosavybės teisė gali būti ribojama, kontekste. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei būtų laikoma, kad įrašas viešame registre yra sietinas su naujovišku dalinio nuosavybės teisės perleidimo reguliavimu, keltinas klausimas dėl siūlomos nuostatos derėjimo su kitomis kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimą. Be to, atskirai aptartina tai, jog nėra aišku kokiu būdu ir kokiais atvejais įrašas apie nekilnojamojo turto ir teisių į jį bendrą naudojimą turėtų ir galėtų būti pašalintas iš viešo registro. Ypač tokiais atvejais, jei vienas iš partnerių nesutiktų su įrašo panaikinimu viešame registre. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29	4, 5			6. Projekto 4 ir 5 straipsniai laikytini pertekliniais, nes juose nenustatoma jokio naujo teisinio reguliavimo, kuris šiuo metu neegzistuotų. Atkreiptinas dėmesys, jog ir be atskiros projekto 4 straipsnyje pateikiamos nuorodos į CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatas bei į kitus teisės aktus, partnerio teisę susipažinti su kito parnerio sveikatos informacija reguliuos tie teisės aktai, į kuriuos pateikiama nuoroda. Analogiškai vertintina situacija ir su projekto 5 straipsnio nuostata, nes ir šiuo metu bet kurie kartu gyvenantys asmenys, o ne tik partneriai, susitarę dėl bendro gyvenimo, be jokių papildomų kodekso pataisų gali sudaryti sutartis dėl bendrai įgyto turto pasidalijimo. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, siūlytina atsisakyti projekto 4 ir 5 straipsnių kaip perteklinių.	Pritarti
11.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-06-20			*	Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑750 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Šeimų asociacija 2021-04-22			*	Šeimų asociacija, vienijanti įvairias Lietuvos šeimas, siekia, kad su šeimos samprata ir jos aplinka susiję sprendimai turi būti priimami vadovaujantis mokslu, geriausiomis praktikomis, žmogaus teisių principais bei empatija, todėl, kaip suinteresuota ir šalies piliečių interesus atstovaujanti organizacija, - atkreipdama dėmesį, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų teisėkūros procesuose privaloma laikytis Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principų, kuriuos aiškindamas Konstitucinis Teismas yra suformulavęs konstitucinius įstatymų leidybos ir teisėkūros imperatyvus; - atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos“ (Byla Nr. 21/2008) konstatuota, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi; - akcentuodama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr. KT3-N1/2019 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu“ nutarta, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu bei, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Taip pat, tame pačiame Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime pažymėta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu; - atkreipdama dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams; - pritardama tiek Teisingumo ministerijos, tiek Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Šeimų asociacijai pateiktais išaiškinimais, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, ir kad turi būti lygiaverčiai saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, o valstybės šeimos politika privalo orientuotis į skirtingo tipo šeimų gerovės užtikrinimą ir apsaugą – tiek auginančių vaikus, tiek neturinčių nepilnamečių vaikų, tiek sudarytų santuokos, tiek partnerystės ar kt. pagrindu, tiek vienišų tėvų, tiek kitų, prašo įtraukti į pateikto svarstyti Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Teisės akto projektas) derinimo darbotvarkę šias pastabas ir siūlymus: - akcentuoti Teisės akto projekto rengėjams, kad naujų teisės aktų ar esamų teisės aktų pakeitimų nuostatos negali tiesiogiai ir netiesiogiai apsunkinti, diskriminuoti ar kitaip instituciškai apriboti šeimų gyvenimą valstybėje; - pabrėžti Teisės akto projekto rengėjams, kad nevalia apriboti šeimų galimybių siekti palankios šeimoms aplinkos ir apsaugos priklausomai nuo šeimos teisinės formos; - įpareigoti Teisės akto projekto rengėjus įvertinti, ar siūlomi pakeitimai neužkerta kelio šeimoms laisvai organizuoti savo gyvenimą be perteklinių ir diskriminacinių administracinių reikalavimų; - priminti Teisės akto projekto rengėjams, kad rengiamų teisės aktų poveikio vertinimas turi būti atliekamas kokybiškai, į sprendimų priėmimą ir viešas diskusijas įtraukiama visuomenė; - užprotokoluoti, kad pagal konstitucinę sanklodą, šeima yra suvokiama atsižvelgiant į jos turinį, o ne formą, todėl teisės aktų projektais skaldyti, skaidyti, atskirti ar kitaip diskriminuoti pavienius šeimos narius ar jų atskiras grupes, yra iš esmės neteisėta, ką aiškiai yra išsakęs ir ne kartą kartojęs Konstitucinis teismas, jog demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti pateisinamu pagrindu įteisinti diskriminaciją; - kelti lūkesčius Teisės akto projekto rengėjams kurti kokybiškus teisės aktus, vadovautis aukščiausiais teisėkūros standartais, siekti subalansuoto ir racionalaus sprendimų priėmimo atitinkančio šalies piliečių poreikius; - grąžinti Teisės akto projektą tobulinti rengėjams, siekiant užtikrinti, kad teisės akto projekte neliktų tiesiogiai ir netiesiogiai Konstitucijai prieštaraujančių ar konstitucijos dvasią bei Konstitucinio teismo nutarimus paneigiančių terminų ar jų junginių, sąvokų, apibrėžimų ir interpretacijų. Taip pat prašome informuoti Šeimų asociaciją apie šio teisės akto projekto svarstymo eigą įskaitant pakartotinius teikimus, pakeitimus ir įtraukimus į kitus teisės aktų projektus bei įtraukti Šeimų asociaciją į šio Teisės akto projekto derinimo suinteresuotų šalių sąrašą.	Atsižvelgti iš dalies	Projektą nutarta atmesti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Šeimų asociacija

2021-04-22

Šeimų asociacija, vienijanti įvairias Lietuvos šeimas, siekia, kad su šeimos samprata ir jos aplinka susiję sprendimai turi būti priimami vadovaujantis mokslu, geriausiomis praktikomis, žmogaus teisių principais bei empatija, todėl, kaip suinteresuota ir šalies piliečių interesus atstovaujanti organizacija,

- atkreipdama dėmesį, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų teisėkūros procesuose privaloma laikytis Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principų, kuriuos aiškindamas Konstitucinis Teismas yra suformulavęs konstitucinius įstatymų leidybos ir teisėkūros imperatyvus;

- atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos“ (Byla Nr. 21/2008) konstatuota, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi;

- akcentuodama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr. KT3-N1/2019 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu“ nutarta, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu bei, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Taip pat, tame pačiame Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime pažymėta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu;

- atkreipdama dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams;

- pritardama tiek Teisingumo ministerijos, tiek Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Šeimų asociacijai pateiktais išaiškinimais, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, ir kad turi būti lygiaverčiai saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, o valstybės šeimos politika privalo orientuotis į skirtingo tipo šeimų gerovės užtikrinimą ir apsaugą – tiek auginančių vaikus, tiek neturinčių nepilnamečių vaikų, tiek sudarytų santuokos, tiek partnerystės ar kt. pagrindu, tiek vienišų tėvų, tiek kitų,

prašo įtraukti į pateikto svarstyti Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Teisės akto projektas) derinimo darbotvarkę šias pastabas ir siūlymus:

- akcentuoti Teisės akto projekto rengėjams, kad naujų teisės aktų ar esamų teisės aktų pakeitimų nuostatos negali tiesiogiai ir netiesiogiai apsunkinti, diskriminuoti ar kitaip instituciškai apriboti šeimų gyvenimą valstybėje;

- pabrėžti Teisės akto projekto rengėjams, kad nevalia apriboti šeimų galimybių siekti palankios šeimoms aplinkos ir apsaugos priklausomai nuo šeimos teisinės formos;

- įpareigoti Teisės akto projekto rengėjus įvertinti, ar siūlomi pakeitimai neužkerta kelio šeimoms laisvai organizuoti savo gyvenimą be perteklinių ir diskriminacinių administracinių reikalavimų;

- priminti Teisės akto projekto rengėjams, kad rengiamų teisės aktų poveikio vertinimas turi būti atliekamas kokybiškai, į sprendimų priėmimą ir viešas diskusijas įtraukiama visuomenė;

- užprotokoluoti, kad pagal konstitucinę sanklodą, šeima yra suvokiama atsižvelgiant į jos turinį, o ne formą, todėl teisės aktų projektais skaldyti, skaidyti, atskirti ar kitaip diskriminuoti pavienius šeimos narius ar jų atskiras grupes, yra iš esmės neteisėta, ką aiškiai yra išsakęs ir ne kartą kartojęs Konstitucinis teismas, jog demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti pateisinamu pagrindu įteisinti diskriminaciją;

- kelti lūkesčius Teisės akto projekto rengėjams kurti kokybiškus teisės aktus, vadovautis aukščiausiais teisėkūros standartais, siekti subalansuoto ir racionalaus sprendimų priėmimo atitinkančio šalies piliečių poreikius;

- grąžinti Teisės akto projektą tobulinti rengėjams, siekiant užtikrinti, kad teisės akto projekte neliktų tiesiogiai ir netiesiogiai Konstitucijai prieštaraujančių ar konstitucijos dvasią bei Konstitucinio teismo nutarimus paneigiančių terminų ar jų junginių, sąvokų, apibrėžimų ir interpretacijų.

Taip pat prašome informuoti Šeimų asociaciją apie šio teisės akto projekto svarstymo eigą įskaitant pakartotinius teikimus, pakeitimus ir įtraukimus į kitus teisės aktų projektus bei įtraukti Šeimų asociaciją į šio Teisės akto projekto derinimo suinteresuotų šalių sąrašą.

Atsižvelgti

iš dalies

Projektą nutarta atmesti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021-04-28			*	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), reaguodama į Lietuvos Respublikos Seime registruotą Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau - Projektas), teikia savo pastebėjimus. Pastebėtina, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „mažėjantis santuokų skaičius bei tendencingas gyvenimo kartu nesusituokus reiškinys atskleidžia minimo teisinio instituto bei tokios bendro gyvenimo formos pripažinimo aktualumą“, jog Projektu siekiama „Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šios sutarties šalių teises ir teisėtus Interesus“. Kita vertus, Projektu siekiama įteisinti galimybę kartu gyvenantiems asmenims susitarti dėl bendro turto valdymo, įteisinti bendrą gyvenimą notarine sutartimi, gauti informaciją apie bendrai gyvenančio partnerio sveikatos būklę, galimybę nemokėti mokesčių, paveldint partnerio turtą. Pastebėtina, jog iš minėtų nuostatų nėra aišku, kokiam subjektų ratui bei kokiems teisiniams santykiams Projekto nuostatos galėtų / turėtų būti taikomos. Pagal turinį santykiai, kuriais įteisinamas bendras gyvenimas, turtinių reikalų tvarkymas, galimybė sužinoti ypatingus kito asmens duomenis bei teisė nemokėti paveldimo turto mokesčio (nuo kurio šiuo metu iš esmės yra atleidžiami tik artimieji giminaičiai, globėjai bei globotiniai), galimai leidžia daryti prielaidą, jog Projekte siekiama reglamentuoti šeiminius santykius, partnerystę, kurios esminiai principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos XV skyriuje, ir kuri, inter alia, grindžiama partnerių tarpusavio lojalumu, pasitikėjimu, prieraišumu, pagarba bei monogamijos principu. Kita vertus, projekto rengėjai nurodo, kad partnerystė, įtvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos LI skyriaus nuostatomis (jungtinės veiklos sutartimi) nėra grindžiama monogamijos principu bei šiuo būdu sudaroma partnerystė nesudaro pagrindo šeimos kūrimui, šeiminiams santykiams. Vis dėlto, pastebėtina, jog Projekte jungtinės veiklos sutarties nuostatomis inter alia būtų įtvirtinami ir asmenų asmeniniai neturtiniai (pvz., susitarimas dėl bendro gyvenimo, teisė į informaciją apie kito asmens sveikatą), ir turtiniai santykiai (bendras turto tvarkymas). Tarnybos nuomone, ypač atsižvelgiant į Projekto rengėjų išsakytą poziciją dėl Projekto nuostatomis keliamų tikslų įtvirtinti kitokio pobūdžio, ne šeiminius asmenų santykius, toks bendro gyvenimo reglamentavimas nepanaikina poreikio sureguliuoti kartu gyvenančių porų partnerystę - lyties požiūriu neutralius šeiminius santykius - taip, kaip jie yra suvokiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygoje, reglamentuojančioje asmeninius bei turtinius, glaudžiai su asmeniniais santykiais susijusius porų santykius, nediskriminuojant asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Pabrėžtina, jog poreikis reglamentuoti partnerystę atskiru Partnerystės įstatymu kyla iš Lietuvos teisės sistemoje esančios teisinės spragos, būtinybės sureguliuoti partnerystės (gyvenimo nesusituokus) teisinius santykius, kai du partneriai, gyvendami kartu, sukuria šeimos santykius ir gyvena kaip šeima, neregistruodami santuokos. Tarnybos nuomone, būtina užkirsti kelią faktinei bei teisinei porų, gyvenančių kartu, diskriminacijai, įtvirtinant kartu gyvenančių porų teisinius santykius, kad asmenys, gyvenantys kartu ir nesudarydami santuokos, galėtų naudotis daugybėje įvairių teisės aktų numatytomis šeimos nariams būdingomis teisėmis ir pareigomis, pvz., tarpusavio pagarbos, lojalumo pareiga, teise priimti sprendimus kritiniais partnerio sveikatos būklės atvejais, procesinėmis teisėmis (pvz., teise neliudyti baudžiamajame procese prieš partnerį), su darbo santykiais susijusiomis teisėmis (pvz., teise gauti laisvų dienų partnerio ligos ar mirties atveju), teise paveldėti partnerio turtą, teise naudotis įstatymų nustatytu partnerių bendro turto tvarkymo režimu, teise gauti išlaikymą iš partnerio ir daugybe kitų teisių ir pareigų, būtinų asmenims, siekiantiems kurti orią partnerystę - šeiminius ar jiems prilygintus santykius. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr. KT3-N1/2019 nutarta, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu bei, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Pažymėtina, jog dar 2000 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja rekomendavo valstybėms narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, teisės aktuose įtvirtinti registruotą partnerystę, nediskriminuojant asmenų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog porų (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties), gyvenančių kartu, tačiau nesudarančių santuokos, bendras gyvenimas patenka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmenų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą reguliavimo bei apsaugos sritį. Tarnybos nuomone, tik naujas Partnerystės įstatymas ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos nuostatų papildymas galėtų tinkamai užtikrinti kartu gyvenančių porų, nesudarančių santuokos, tačiau kuriančių šeiminius santykius, teises bei užpildyti šiuo metu teisinėje sistemoje egzistuojančią tokio reguliavimo spragą.	Atsižvelgti iš dalies	Projektą nutarta atmesti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2021-04-28

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), reaguodama į Lietuvos Respublikos Seime registruotą Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau - Projektas), teikia savo pastebėjimus.

Pastebėtina, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „mažėjantis santuokų skaičius bei tendencingas gyvenimo kartu nesusituokus reiškinys atskleidžia minimo teisinio instituto bei tokios bendro gyvenimo formos pripažinimo aktualumą“, jog Projektu siekiama „Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šios sutarties šalių teises ir teisėtus

Interesus“.

Kita vertus, Projektu siekiama įteisinti galimybę kartu gyvenantiems asmenims susitarti dėl bendro turto valdymo, įteisinti bendrą gyvenimą notarine sutartimi, gauti informaciją apie bendrai gyvenančio partnerio sveikatos būklę, galimybę nemokėti mokesčių, paveldint partnerio turtą.

Pastebėtina, jog iš minėtų nuostatų nėra aišku, kokiam subjektų ratui bei kokiems teisiniams santykiams Projekto nuostatos galėtų / turėtų būti taikomos. Pagal turinį santykiai, kuriais įteisinamas bendras gyvenimas, turtinių reikalų tvarkymas, galimybė sužinoti ypatingus kito asmens duomenis bei teisė nemokėti paveldimo turto mokesčio (nuo kurio šiuo metu iš esmės yra atleidžiami tik artimieji giminaičiai, globėjai bei globotiniai), galimai leidžia daryti prielaidą, jog Projekte siekiama reglamentuoti šeiminius santykius, partnerystę, kurios esminiai principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos XV skyriuje, ir kuri, inter alia, grindžiama partnerių tarpusavio lojalumu, pasitikėjimu, prieraišumu, pagarba bei monogamijos principu.

Kita vertus, projekto rengėjai nurodo, kad partnerystė, įtvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos LI skyriaus nuostatomis (jungtinės veiklos sutartimi) nėra grindžiama monogamijos principu bei šiuo būdu sudaroma partnerystė nesudaro pagrindo šeimos kūrimui, šeiminiams santykiams. Vis dėlto, pastebėtina, jog Projekte jungtinės veiklos sutarties nuostatomis inter alia būtų įtvirtinami ir asmenų asmeniniai neturtiniai (pvz., susitarimas dėl bendro gyvenimo, teisė į informaciją apie kito asmens sveikatą), ir turtiniai santykiai (bendras turto tvarkymas).

Tarnybos nuomone, ypač atsižvelgiant į Projekto rengėjų išsakytą poziciją dėl Projekto nuostatomis keliamų tikslų įtvirtinti kitokio pobūdžio, ne šeiminius asmenų santykius, toks bendro gyvenimo reglamentavimas nepanaikina poreikio sureguliuoti kartu gyvenančių porų partnerystę - lyties požiūriu neutralius šeiminius santykius - taip, kaip jie yra suvokiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygoje, reglamentuojančioje asmeninius bei turtinius, glaudžiai su asmeniniais santykiais susijusius porų santykius, nediskriminuojant asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Pabrėžtina, jog poreikis reglamentuoti partnerystę atskiru Partnerystės įstatymu kyla iš Lietuvos teisės sistemoje esančios teisinės spragos, būtinybės sureguliuoti partnerystės (gyvenimo nesusituokus) teisinius santykius, kai du partneriai, gyvendami kartu, sukuria šeimos santykius ir gyvena kaip šeima, neregistruodami santuokos.

Tarnybos nuomone, būtina užkirsti kelią faktinei bei teisinei porų, gyvenančių kartu, diskriminacijai, įtvirtinant kartu gyvenančių porų teisinius santykius, kad asmenys, gyvenantys kartu ir nesudarydami santuokos, galėtų naudotis daugybėje įvairių teisės aktų numatytomis šeimos nariams būdingomis teisėmis ir pareigomis, pvz., tarpusavio pagarbos, lojalumo pareiga, teise priimti sprendimus kritiniais partnerio sveikatos būklės atvejais, procesinėmis teisėmis (pvz., teise neliudyti baudžiamajame procese prieš partnerį), su darbo santykiais susijusiomis teisėmis (pvz., teise gauti laisvų dienų partnerio ligos ar mirties atveju), teise paveldėti partnerio turtą, teise naudotis įstatymų nustatytu partnerių bendro turto tvarkymo režimu, teise gauti išlaikymą iš partnerio ir daugybe kitų teisių ir pareigų, būtinų asmenims, siekiantiems kurti orią partnerystę - šeiminius ar jiems prilygintus santykius.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr. KT3-N1/2019 nutarta, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu bei, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Pažymėtina, jog dar 2000 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja rekomendavo valstybėms narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, teisės aktuose įtvirtinti registruotą partnerystę, nediskriminuojant asmenų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog porų (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties), gyvenančių kartu, tačiau nesudarančių santuokos, bendras gyvenimas patenka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmenų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą reguliavimo bei apsaugos sritį.

Tarnybos nuomone, tik naujas Partnerystės įstatymas ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos nuostatų papildymas galėtų tinkamai užtikrinti kartu gyvenančių porų, nesudarančių santuokos, tačiau kuriančių šeiminius santykius, teises bei užpildyti šiuo metu teisinėje sistemoje egzistuojančią tokio reguliavimo spragą.

Atsižvelgti

iš dalies

Projektą nutarta atmesti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-10-25 Nutarimas Nr. 871

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-301 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti tikslui sureguliuoti bendrą gyvenimą gyvenančių ir santuokos neįregistravusių asmenų santykius, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau kartu – įstatymų projektai) atkreipti dėmesį į tai, kad jungtinės veiklos institutas pagal savo prigimtį nėra skirtas kartu gyvenančių asmenų santykiams reglamentuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Taip pat konstatuota, kad teisėti bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslai (sutarties dalykas) ir vienodi interesai yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas nenumato jokio bendro asmenų, sudarančių susitarimą dėl bendro gyvenimo, tikslo. Teisės doktrinoje nurodoma, kad jungtinė veikla yra komercinė partnerystė. Pagal ją galimos dvi verslo organizavimo formos – kai remiantis partneryste steigiamas ir veikia teisinį subjektiškumą turintis subjektas ir kai partneriai pagal jungtinės veiklos sutartį veikia nesteigdami atskiro subjekto (Lina Mikalonienė „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties teisinė kilmė ir samprata“, Teisė, 2010 m., p. 81–92).Šiame kontekste atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje pateiktą jungtinės veiklos (partnerystės) apibrėžimą, kuris jungtinės veiklos sutartį priskiria prie komercinio bendradarbiavimo formų, pastebėtina, kad bendras gyvenimas nėra tam tikri veiksmai jungtinės veiklos prasme, o susitarimas dėl bendro gyvenimo negali būti laikomas bendra veikla ir jai būdingų tikslų siekimu.

Pritarti

Projektą nutarta atmesti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 atmesti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė