LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 370
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
14.05 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
14.05 val.
Civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2536(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2536(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę. Kas gali iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ateiti? Gal gerbiamas A. Nekrošius? Kas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto gali ateiti į tribūną? Ačiū.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. L. Stacevičius.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes dabar pastraipsniui. Aš sakysiu, o jūs tada…
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Supratau.
PIRMININKĖ. Pažiūrėsime, kur yra kas nors parašyta. Dėl 1 straipsnio jokių siūlymų nėra. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsnis. Nėra siūlymų. Priimtas.
Dėl 3 straipsnio, gerbiamasis kolega, prašau pasakyti, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Radote? 3 straipsnis.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Taip, taip, taip. Teisės departamentas siūlė projekto 3 straipsniu Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad vykdomąsias išlaidas sudaro išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Tuo tarpu projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamo CPK 611 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos ,,kitiems asmenims“. Komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kaip matote, komitetas tokiai nuomonei nepritarė. Ar mes galime komitetui pritarti? Galime, nereikia balsuoti. Taigi, 3 straipsnis priimtas komiteto redakcijos. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dėl 6 straipsnio irgi yra Teisės departamento siūlymas. Prašau, kolega.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės departamento siūlymas. Projekto 6 straipsniu keičiamo CPK 620 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vykdant kitus sprendimus, antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, išimtiniais atvejais gali skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta ir išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Komitetas taip pat nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime ir mes pritarti komiteto nuomonei ir komiteto redakcijai? 6 straipsniui pritarta. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas. Prašau.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlė. Projekto 18 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo CPK 754 straipsnio 5 dalies nuostata ,,anksčiausiai pradėta vykdomoji byla“ diskutuotina, nes nėra aišku, kuris antstolio veiksmas būtų laikomas vykdomosios bylos pradėjimu, tai yra ar vykdomosios bylos pradėjimu būtų laikomas antstolio patvarkymo priėmimas, kaip projekto 8 straipsniu yra siūloma nustatyti CPK 654 straipsnyje, ar kitas veiksmas. Komitetas taip pat nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas nepritarė, nepritariame ir mes. Galime balsuoti iš karto, ar priimtas 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.11 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 10, 11, 12, 14, 15, 18, 21, 27, 29 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2537(2) (priėmimas)
Lydimasis. Kviečiu į tribūną kolegą toliau. Antstolių įstatymo 10, 11, 12, 14, 15, 18, 21, 27, 29 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2537. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Mes galime priimti?
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Galite.
PIRMININKĖ. Priimtas. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės siūlymas. Aš nekviečiu A. Širinskienės pristatyti.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Dėkoju. Kolegos, ar galime priimti 2 straipsnį?
3 straipsnis. Priimtas.
Dėl 4 straipsnio yra vienas Teisės departamento siūlymas.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės departamentas siūlė projekto 4 straipsniu keisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad, apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą, kuriuo antstoliui skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš antstolių, drausminė nuobauda įsigaliotų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar mes pritariame komiteto nuomonei? Pritarta. Yra A. Širinskienės siūlymas, jam komitetas pritarė.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Taip, pritarta.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 balsai? Yra. Pritarėme A. Širinskienės siūlymui, jam komitetas pritarė? Nepritarėme? Balsuojame. Kas pritariate A. Širinskienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 25. A. Širinskienės siūlymui pritarta.
Ar galime priimti 4 straipsnį su tokia redakcija ir su A. Širinskienės pasiūlymu? Kadangi buvo skirtingos nuomonės, taigi kviečiu balsuoti dėl 4 straipsnio.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 17. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra techninė pastaba tiesiog suderinti tarpusavyje. Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime priimti 8 straipsnį? Priimta.
Dėl 9 straipsnio A. Širinskienės siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad galėtų ji pateikti šį siūlymą? (Balsai salėje) Balsuojame tada, nes neaišku, ar yra.
Yra. Ir aš prašau A. Širinskienės pateikti. Jos pačios nėra. Gal jūs tada pristatykite? Prašom.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiama Seimo narė siūlė: „2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.“ Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Dėkoju. Taigi 9 straipsnis priimtas. 10 straipsnis priimtas. 11 straipsnis priimtas. Labai jums ačiū.
Dabar dėl viso projekto. Balsuojame, nėra norinčių kalbėti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 19. Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2) (priėmimas)
Toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome dėl šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Iki kito posėdžio?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Iki sausio 14 dienos. Supratau. Tuojau. Gerbiami kolegos, tada balsuojame dėl šio pasiūlymo – prašo pertraukos iki sausio 14 dienos, kuomet bus kitas posėdis.
Balsavo 83: už – 61, prieš – 4, susilaikė 18. Pertrauka iki kito posėdžio, vadinasi, iki sausio 14 dienos.
14.19 val.
Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633(2) (priėmimas)
Dar vienas paketas įstatymų projektų: Civilinio kodekso kai kurių straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, straipsnių, vėl ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633. Priėmimas.
Taigi preambulė. 1, 2, 3, 4 straipsniai priimti. Antrasis skirsnis, kuriame irgi yra 4 straipsnis, 5 straipsnis ir 6 straipsnis. Galime priimti? Priimtas.
Ketvirtasis skirsnis. 4.192 straipsnis, 9.21 , 9.3, 9.4, 9.411 , 4.196 ir 4.195. Ar galime priimti? Priimtas. Tai čia visas didelis 6 straipsnis. Toliau yra 7 straipsnis priimtas.
Penktasis skirsnis. 5 straipsnio 4.197 straipsnis, 8 straipsnis, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsniai. Galime visus priimti? Priimta. Motyvai dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 74, prieš – 1, susilaikė 12. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3633) priimtas. (Gongas)
14.22 val.
Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3634(2) (priėmimas)
Lydimasis Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 73, prieš – 2, susilaikė 16. Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.23 val.
Hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3635(2) (priėmimas)
Hipotekos registro įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Vienas straipsnis, atsiprašau, du straipsniai.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 16. Hipotekos registro įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas. (Gongas)
14.24 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3636(2) (priėmimas)
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 priimtas. 5 priimtas. 6 priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 95 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 11. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.25 val.
Sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3637(2) (priėmimas)
Sutarčių registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai priimti. Įgyvendinimo 2 didysis straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas: išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d.
Balsuojame dėl viso Sutarčių registro įstatymo pakeitimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 11. Sutarčių registro įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.26 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3638(2) (priėmimas)
Notariato įstatymo 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 10. Notariato įstatymo 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.28 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3639(2) (priėmimas)
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 8. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.28 val.
Civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3640(2) (priėmimas)
Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Vienas straipsnis. Galime priimti? Dėkoju.
Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 8. Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.30 val.
Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3641(2) (priėmimas)
Dizaino įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 83, prieš nėra, susilaikė 7. Dizaino įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.31 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3642(2) (priėmimas)
Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 10. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.32 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3643(2) (priėmimas)
Mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso. Nėra norinčių kalbėti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3644(2) (priėmimas)
Patentų įstatymo Nr. I-372 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra. Susilaikė 4. Patentų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.34 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3645(2) (priėmimas)
Prekybinės laivybos įstatymo 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Prekybinės laivybos įstatymo 81 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.35 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3646(2) (priėmimas)
Prekių ženklų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5. Prekių ženklų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3647(2) (priėmimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3648(2) (priėmimas)
Žemės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Žemės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4118(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, baigėme didelį įstatymų paketą. Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. 1 straipsnis. Nėra jokių pokyčių. Galime priimti? Priimta. Balsuojame dėl viso, nes nėra norinčių kalbėti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.39 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2462(2) (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.40 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4245(2) (priėmimas)
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4245(2). Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.41 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2) (priėmimas)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Kubilienę. Mes nagrinėjame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Toliau yra Seimo narių A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie?.. Yra?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Yra.
PIRMININKĖ. Dabar prašom pristatyti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tai A. Veryga pristatys, čia A. Verygos ir mano.
PIRMININKĖ. Tai aš ir sakau, kad… Ar gerbiamas A. Veryga pristatys? Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia yra tiesiog išbraukiami Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Kadangi yra priimti įstatymo pakeitimai, tai tiesiog nebeaktualus dalykas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar balsuojame, ar pritariame bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti. Prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo narių A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymui, kuriam komitetas pritarė?
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 58, prieš – 6, susilaikė 23. Siūlymui pritarta. Ar galime priimti 1 straipsnį su jau minėtu A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymu, kuriam mes čia ir Seime pritarėme? Ačiū, priimta.
2 straipsnis. Jokių pataisų nėra, priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Taip pat gerbiamos A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymai. Gerbiamas Veryga, prašom pristatyti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų čia yra keli pastebėjimai. Pirmiausia yra grąžinamas į pirminį projektą siūlymas, kad ir vyriausieji finansininkai įstaigose yra renkami viešo konkurso būdu. Taip pat atsiliepiant į medikų bendruomenės išsakytus prašymus po skaudžių įvykių yra nustatomos kadencijos ir padalinių vadovams arba filialų vadovams. Tokie yra siūlymai. Kviesčiau jiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, atsiprašau. Ar yra 29 palaikantys šį siūlymą? Ar yra, klausiu. Užsiregistruokite, bus aiškiau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Balsuokite už. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Yra daugiau kaip 29. Gerbiama Kubiliene, kokia yra komiteto nuomonė?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo narių A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 25. Pritarta Seimo narių A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymui.
Gerbiami kolegos, toliau yra Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, R. Martinėlio, J. Liesio siūlymas, tiksliau sakant, du siūlymai, bet kadangi mes jau pritarėme šiam siūlymui, o šie abu yra alternatyvūs, tai dėl jų jau nebereikia balsuoti.
Gerbiami kolegos, dabar balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis su Seimo narių A. Verygos ir A. Kubilienės pasiūlymu ir Teisės departamento redakcija?
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 58, prieš – 3, susilaikė 24. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Priimtas. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, komitetas atsižvelgė. Ar galime pritarti? Ar galime priimti 6 straipsnį? Priimtas. 7 straipsnis. Yra Seimo narių A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymas. Gerbiamas Veryga, prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Šis siūlymas susijęs su mažomis gydymo įstaigomis, tai yra tomis, kur dirba dešimt ar mažiau specialistų, kad ten būtų vadovų kadencijos, bet jos nebūtų ribojamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? (Balsai salėje) Gerai. Tuomet, gerbiami kolegos, komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl pataisų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių A. Kubilienės ir A. Verygos siūlymui? Ačiū, kolege.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 60, prieš – 3, susilaikė 17. Pritarta A. Kubilienės ir A. Verygos pataisai.
Ar galime 7 straipsnį priimti? Priimtas. Dėkoju.
Dabar dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, ne kartą šį įstatymą svarstėme, diskutavome, buvo įvairių sutarimų ir nesutarimų, bet, palyginti su ankstesniais variantais, įstatymo projektas yra labai ryškiai patobulintas, siekiant įteisinti tikrai logiškesnes ir efektyvesnes nuostatas. Už tai mes esame dėkingi ir tiems, kurie rengė, ir opozicijai, ir visokioms kitoms nuomonėms, davusioms tokius rezultatus.
Džiugu, kad vis tik, aš jau ir praeitą kartą sakiau, atsisakyta visų darbuotojų konkursų. Dėl to ne kartą yra pasisakę Sveikatos reikalų komiteto nariai, kad įstaigų vadovų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams, universitetinių ligoninių padalinių ir filialų vadovams kadencijų skaičius neribojamas. Sakiau, puiku, ir čia ištaisyta buvusi klaida, kad nepriekaištingos reputacijos neatitinkančiu asmeniu nebelaikomas tas, kuriam dar tik pareikšti įtarimai. Manau, kad vis tik pagrindinis dalykas ir vyriausiojo gydytojo, ir pavaduotojo, ir kiekvieno ligoninėje dirbančio mediko yra tarnauti, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta, kad nebūtų pavojaus jo gyvybei. Ruošdamiesi konkursams, rotuodami ir pasiruošdami atestacijai, tai rotacijai jie pakelia savo kvalifikaciją ir taip prisideda prie bendro tikslo teikti reikiamą medicininę kokybę, kuo greičiau prieinamą mūsų Respublikos žmonėms. Todėl balsuosiu už. Kviečiu ir jus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. A. Matulas – prieš. Nėra. A. Veryga – už. Atsisako. Dėkoju.
Balsuojame. Nėra 71-o. Atidedame balsavimą.
14.52 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3570(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas. Priėmimas.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento du siūlymai. Komitetas abiem jiems pritarė. Tiksliau, jau net ne du, trys, keturi siūlymai. Visiems pritarta. Ar galime ir mes pritarti ir priimti 6 straipsnį su Teisės departamento redakcija?
7 straipsnis. Yra irgi Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Vienas siūlymas. Ir kitas siūlymas. Irgi komitetas pritarė. Toliau. Dar dėl 7 straipsnio 6 dalies Teisės departamento redakcija. Komitetas tam pritarė. Toliau. 7 straipsnį papildyti dar viena nuostata. Komitetas pritarė iš dalies. Ar su visais pataisymais, papildymais galime priimti 7 straipsnį? Priimta.
8 straipsnis. Teisės departamento siūlymas dėl 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Komitetas pritarė. Toliau. Yra dar vienas siūlymas, kuriam komitetas irgi pritarė, tai yra dėl 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Ir dar vienas siūlymas – 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto patikslinimas, suderintas su projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Komitetas tam pritarė. Ar galime mes irgi bendru sutarimu pritarti ir priimti 8 straipsnį su visais pasiūlymais? Dėkoju.
9 straipsnis. Yra Teisės departamento siūlymas projekto 9 straipsnio 1 dalį patikslinti. Ir čia komitetas nėra pritaręs. Ar mes pritariame komiteto išvadai? Pritariame komiteto išvadai ir redaguojame pagal komiteto redakciją. 9 straipsnį galime priimti? Priimtas.
Dėl 10 straipsnio vėlgi yra Teisės departamento siūlymas – patikslinti projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Komitetas tam nepritarė sakydamas, kad projekto 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog su Sveikatos apsaugos ministerija derinamos ne aukštojo mokslo studijų programos, o PA sveikatos priežiūros įstaigų specialistų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programos, todėl ir nepritarta šitam siūlymui. Ar galime pritarti komiteto redakcijai? Pritarta.
Toliau. Seimo Teisės departamentas projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte rašo, kad nėra aiški formuluotė „aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta baigus reabilitacijos studijų krypties ir studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros srities paslaugų grupę“, ir taip toliau. Komitetas tam nepritarė motyvuodamas, kad aukštosios mokyklos, atsižvelgdamos į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo poreikius ir pokyčius, numato rengti ir rengia tikslines programas, būtent susijusias su konkrečių PA sveikatos priežiūros paslaugų grupių teikimu. Taigi, ar galime pritarti komiteto išvadai? (Balsai salėje) Pritarta. Dėkoju.
Ir dar Teisės departamento vienas siūlymas – svarstyti, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 1 dalies ir 1 ir 2… ir 8 punktai neturėtų būti sujungti? Komiteto nuomonė – ten numatomos skirtingos sąlygos, todėl sujungti netikslinga. Ar galime pritarti komiteto siūlymui ir priimti 10 straipsnį? Priimta.
Dėl 11 straipsnio irgi yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Toliau. Dar yra vienas Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė, – pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir atitinkamai išdėstyti, ją redagavo Sveikatos reikalų komitetas. Ar priimame 11 straipsnį su korekcijomis? Dėkoju.
Dėl 12 straipsnio yra penki Teisės departamento siūlymai. Visiems yra komitete pritarta. Ar galime priimti 12 straipsnį su visa Sveikatos reikalų komiteto redakcija, atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymą?
Dėl 13 straipsnio yra du Teisės departamento siūlymai. Komitetas pritarė. Ar galime priimti 13 straipsnį su komiteto redakcija? Dėkoju. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento vienas siūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti ir priimti 14 straipsnį? Priimtas.
15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 ir 22 straipsniai priimti.
Dėl 23 straipsnio yra du Teisės departamento siūlymai. Komitetas tam pritarė. Galime mes pritarti ir priimti 23 straipsnį. 24 straipsnis. Priimtas. Dėl 25 straipsnio yra du Teisės departamento siūlymai. Komitetas tam pritarė. Ar galime ir mes pritarti ir priimti 25 straipsnį su Sveikatos reikalų komiteto siūlymais. Dėkui, kolegos.
Dabar dėl viso projekto. Keturi – už, keturi – prieš. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama ponia Irena Degutiene, kaip posėdžio pirmininke, po jūsų išsamios tokios diskusijos, ne diskusijos, visų straipsnių aptarimo, aš dar kartą noriu pabrėžti, kad diskutuojant su įvairiomis pusėmis dėl papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros reglamentavimo buvo išsakyta labai įvairių nuomonių. Buvo ginčytasi, buvo vieši svarstymai ir panašiai. Tai natūralu. Ši sritis niekada nebuvo teisiškai reglamentuota, todėl rinkoje atsirado labai įvairi veikla, siūlomos įvairios paslaugos.
Taip pat galima išgirsti nuomonę, kad teikiamas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas nėra tobulas. Turbūt galima su tuo sutikti, nes kiekvieno projekto tobulinimo galimybių visada yra. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šį projektą Sveikatos ministerija rengė daugiau negu penkerius metus. Jeigu skirtų tam tikslui dar penkerius metus, turbūt vis tiek visiems tinkančio vienintelio modelio, varianto išgauti nebūtų įmanoma.
Šiuo atveju bandoma sureguliuoti gana sudėtingą, beveik chaotiškai susiformavusią sveikatos priežiūros paslaugų sritį. Todėl mano nuomonė būtų tokia, kad geriau priimti šiandien kad ir nevisiškai tobulą įstatymą, negu ir toliau neturėti jokio reglamentavimo. Todėl aš balsuosiu už ir kviečiu visus prisidėti prie balsavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tiesą sakant, aš nesuprantu pono A. Verygos, kuris šiaip yra medikas, kompetentingas medikas, bet to, ką daro ir siūlo, aš nesuprantu. Dabar, kolegos, įsiklausykite.
Mokslo metodologijos ir logikos požiūriu fizikas negali kaip nors vertinti filologo. Filologas negali vertinti fiziko, matematikas – chemiko ir panašiai, nes jie nekompetentingi toje srityje. Tai dabar aš norėčiau pono A. Verygos paklausti. Tarkime, gerbiu arba bent jau suprantu, kad gali būti akupunktūra. Bet jeigu A. Veryga niekada nesimokė, niekada nestudijavo, kaip gerbiamas A. Veryga galės akredituoti akupunktūros specialistą? Niekaip. Jis neturi jokių instrumentų. O dabar man paaiškinkite, kaip reikėtų… kaip toks žmogus gali užsiimti? Jis niekur nestudijavo. O kur studijavo? Pas ką mokėsi? Kaip mes akredituosime aukštąsias mokyklas? Ką jie baigė? Kur jie mokėsi? Kažkoks nonsensas.
XXI amžiuje, mokslo amžiuje, mes įsileidžiame tokią betvarkę. Dabar kas bus? Įsivaizduokime: nugydo, padaro žalą, bet turi licenciją. Kas atsako? Tas, kas išdavė, nes šiaip kam tu išdavei licenciją tam, kuris… Metodo negali paaiškinti, kodėl tu šiuo metodu leidai gydyti. Tai gal tas metodas neveikia? Tu negali ginčytis dėl metodo, dėl nieko negalime ginčytis.
Mes toje srityje, kurioje nieko negalime suprasti, bandome įvesti tvarką! Tai ką jūs darote?! Aš iš viso nesuprantu, ar kiek turite proto. Nedarykite šito žingsnio.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiami kolegos, – prieš pasisakydami perskaitykime įstatymą. Jokie fizikai ten negalės nieko daryti. Tai bus medikai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Nekomentuokime iš sapnų pasaulio.
PIRMININKĖ. A. Kirkutis – už.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra yra istoriniu empiriniu keliu susiformavusi medicinos sritis, kuri egzistuoja jau tūkstančius metų. Šitas mokslas yra visuotinai priimtas. Pasaulio sveikatos organizacija turi specialią strategiją dešimčiai metų iki 2014 metų. Ja įteisina šitą papildomąją ir alternatyviąją mediciną. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Anglijoje keturi universitetai dėsto šituos mokslus. Taigi negalima sakyti, kad šitas dalykas visiškai nereglamentuojamas pasaulyje.
Lietuvoje mes tik bandome sutvarkyti šitą chaosą ir tvarką, kuri buvo iki šiol. Šitas įstatymas kaip tik ir leidžia mums reglamentuoti tą medicinos, tą sveikatos apsaugos sritį, kuri nebuvo reglamentuota iki šiol.
Jeigu kalbame apie šešėlinę ekonomiką, galima pasakyti, kad beveik milijardas eurų yra būtent šešėlinėje ekonomikoje šitoje medicinoje, kadangi tai nėra reglamentuota ir niekaip nevykdoma jokia apskaita. Lietuvos aukščiausių teismų praktikoje yra tokių atvejų, kad nebuvo galima priimti sprendimo, kadangi šita medicinos sritis nebuvo reglamentuota.
Šio įstatymo tikrai laukia labai seniai. Jau penkeri metai mes kopiame į kalną ir pagaliau dabar, prieš Kalėdas, pasiekėme kalno viršūnę, ir aš labai tikiuosi, kad pagaliau mes galėsime šią didžiulę sveikatos apsaugos sritį sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, jūs turbūt esate girdėję tokį pasakymą: „Kuo daugiau žinau, tuo mažiau žinau.“ Manau, kad protingas yra pastebėjimas, ir aš džiaugiuosi, kad pasisakantys kolegos bent prisipažįsta, kad nesupranta. Žinote, kai aš nesuprantu kokios nors srities, aš vengiu ją komentuoti.
Šiuo atveju iš tiesų mes kalbame apie sritį, kurią nėra lengva reglamentuoti. Kolega Algimantas pasisakydamas paminėjo, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra net apibendrinusi šalių praktikas, kaip tai yra reguliuojama, reglamentuojama. Ir daugelio dalykų mes iš tiesų nežinome, nepažįstame, bet turbūt sutiksite, kad anksčiau mes nežinojome ir apie fizioterapijos naudą, nežinojome daugybės kitų medicinos dalykų. Pažinimas atsirado vystant mokslą, bet tam, kad net ir mokslas šioje srityje būtų vystomas, reikia tinkamo reglamentavimo, kad tuo galėtų užsiimti tik licencijuoti specialistai, turintys tam tikrą reikalingą išsilavinimą.
Tikrai kviesčiau nepasiduoti tokiems išvedžiojimams, kad tai yra neaiškūs, neapibrėžiami, mokslui nežinomi dalykai. Tam jis ir reguliuojamas, ir reglamentuojamas, kad mokslas čia rastų vietą ir kad čia nebūtų burtų. O kad Žemėje iki šiol egzistuoja žmonių bendruomenė, kuri tiki, kad Žemė yra plokščia, ką padarysi. Vis dėlto kviesčiau balsuoti už ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Neužtenka, balsavo 58 Seimo nariai. Prašau repliką po balsavimo. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau gerbiamam A. Verygai pasakyti, kad turbūt fizioterapija yra paradigminio medicinos mokslo dalykas. Ją dėsto aukštosiose mokyklose. Jeigu dėstote ir telpa į paradigmas, ir ji yra tyrinėjama, tai ji yra ne alternatyvi. Ji yra paradigminė. Paradigminė. O kas netelpa į paradigmą, tai va, apie tai kalbame: šamanystės, uodegos mirkymas eketėse ir panašiai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra dar trys lydimieji įstatymai, bet kadangi bazinio nepriėmėme, lydimųjų nėra… Ar norite, kad juos išnagrinėtume? (Balsai salėje) Pirmininkės noriu atsiklausti. Kadangi yra lydimieji, ateikite, gerbiama kolege, – Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos ir kiti…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, išnagrinėkime juos ir liks tik balsavimas. Ačiū.
15.09 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3571(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Išnagrinėkime, gerai, ačiū. Tuomet Sveikatos sistemos įstatymo 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 – visi straipsniai. Dabar motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Nebalsuojame. Balsavimas atidedamas.
15.09 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3572(2) (priėmimas)
Toliau – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3572(2). Du straipsniai, atsiprašau, trys. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Lieka tik balsavimas dėl viso.
15.10 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3573(2) (priėmimas)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projektas.
1 straipsnis. Yra Teisės departamento siūlymas, komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti ir priimti 1 straipsnį. Dėl 2 straipsnio vienas Teisės departamento siūlymas, komitetas irgi tam pritarė. Galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. Atsiprašau, 2 straipsnis be pasiūlymų. 3 straipsnis su Teisės departamento siūlymu, jam mes pritarėme ir priėmėme. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis priimtas.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Atidedame balsavimą, kai bus pakankamai Seimo narių. Dėkoju, gerbiami kolegos.
15.11 val.
Šeimos kortelės įstatymo Nr. XIII-1406 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4180(2) (priėmimas)
Šeimos kortelės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Nėra jokių siūlymų. 1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas ir 3 straipsnis priimtas. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. P. Urbšys – už. Matau, tada balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Šeimos kortelės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas) Dėkui.
15.12 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 4, 6, 10, 102, 11, 12, 21, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 71, 72, 73, 291, 292, 293 ir 294 straipsniais ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3346(2) (priėmimas)
Dabar dar vienas ilgas paketas. Tai Azartinių lošimų įstatymo 4, 6, 10, 102, 11, 12, 21, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 71, 72, 73, 291, 292, 293 ir 294 straipsniais ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimas. Nematau A. Palionio. Bandysiu pati pasakyti.
1 straipsnis. Jokių siūlymų nėra. Galime priimti? Priimta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento penki siūlymai ir visiems komitetas… Atsiprašau, dviem pirmiesiems pritarė. Ar galime pritarti? Pritarta. Toliau siūlymas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje – „7 darbo dienų termino pradžia neturėtų būti siejama būtent su visų reikalingų dokumentų gavimu iš juridinių asmenų registro tvarkytojo diena“. Šiuo klausimu komitetas nepritarė ir taip komentuoja: „Priežiūros tarnyba turi galimybę prisijungti prie VĮ registrų centro duomenų bazės gauti reikiamus išrašus.“ Pritariame komitetui? Taip.
Toliau dar vienas siūlymas redaguoti 6 straipsnio 5 dalį ir komitetas tam pritarė: „Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos gauta informacija turės įtakos asmenų ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai apibrėžti neigiamos informacijos apie asmenį turinį jį siejant betarpiškai tik su tam tikrais įstatyme įtvirtintais reikalavimais asmenims, siekiantiems organizuoti lošimus.“ Komitetas tam nepritarė argumentuodamas, kad formuluotę pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Analogiška formuluotė naudojama 2019 m. gruodžio 3 d. LRS priimtame Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme. Pritariame komiteto tekstui? Dėkoju. Ir priimame 2 straipsnį.
3 straipsnis. Jokių siūlymų nėra. Priimame. 4 straipsnis. Yra du Teisės departamento siūlymai, jiems komitetas pritarė. Priimame 4 straipsnį komiteto redakcijos. Dėl 5 straipsnio vienas Teisės departamento siūlymas ir komitetas jam pritarė. Priimame šį straipsnį. Dėl 6 straipsnio nieko nėra pasiūlyta. Priimame. Dėl 7 straipsnio taip pat. Priimame. Dėl 8 straipsnio siūlymų nėra. Priimame. 9 straipsnis. Priimame. 10 straipsnis. Priimame. 11 straipsnis. Priimame. 12 straipsnis. Priimame. 13 straipsnis. Priimame. 14 straipsnis. Priimame. 15 straipsnis. Priimame. 16 straipsnis. Priimame. 17, 18 ir 19 straipsnius priimame. Taigi pastraipsniui išnagrinėjome.
Dabar dėl viso projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 5. Azartinių lošimų įstatymo aštuoniolika straipsnių (pabrėžiu dėl protokolo) priimta. (Gongas)
15.17 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3347(2) (priėmimas)
Toliau – Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Vienas straipsnis. Priimtas. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3. Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gal ne repliką, aš norėjau paklausti. Gerbiama pirmininke, o koks čia žanras ir už kelis žmones jūs dabar dirbate?
PIRMININKĖ. Nesupratau. (Balsai salėje) Vardan taikos. Gerai. Dirbame toliau.
15.18 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3827(2) (priėmimas)
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra siūlymų. Priimtas. 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinis siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Galime pritarti komiteto redakcijai? Pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4342(2) (svarstymas)
Priėmimai baigti, prasideda svarstymo procedūros. Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4342(2). Kviečiu į tribūną A. Širinskienę. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Nekrošius? (Balsai salėje) Yra A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, mes ir klausymus, ir pasitarimą turėjome tobulindami kreipimąsi ir jo tekstą, ir komiteto 18 dienos posėdyje pritarėme patobulintam variantui, atsižvelgę ir į prezidentūros kai kurias pastabas, ir pritarėme bendru sutarimu balsuodami 10 balsų už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Nėra gerbiamo P. Urbšio. Tada po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. E. Gentvilas – už. Nėra. Balsuojame.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta. Dėkui.
15.22 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 83 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3699(2) (svarstymas)
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 83 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Baurą. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų lapkričio 20 dieną Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Diskusija. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime tada bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
15.23 val.
Civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 4411, 4413, 4414, 4416, 4417, 4418, 4419, 44111, 44113 ir 44116 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3955(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 221, 222, 30, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3956(2) (svarstymas)
Toliau Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3955 svarstymas. Vėl kviečiu A. Širinskienę. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ir dar vienas projektas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12, 13, 22, 221, 222, 30, 34 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Gerbiamas A. Nekrošius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pirmojo projekto balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Antrojo projekto, tuoj minutėlę, irgi tokie pat balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom. Balsuojame dėl abiejų projektų po svarstymo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Projektams Nr. XIIIP-3955 ir Nr. XIIIP-3956 pritarta.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo vaikų emocinės gerovės metais“ projektas Nr. XIIIP-4261(2) (svarstymas)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo vaikų emocinės gerovės metais“ projekto svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto kurį nors narį. Gerbiamas V. Juozapaitis? (Balsai salėje) Vytautas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas balsavo ir rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi projektui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dabar po svarstymo S. Jovaiša pritaria. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, ačiū. Aš labai trumpai pasakysiu. Man labai keista, kad tik 2020 metais mes rūpinsimės savo vaikais, kad jų emocinė būsena būtų gera. O kur 2021 metai ir visi kiti metai? Todėl nėra visai tikslus projektas, tačiau bent jau kitais metais mūsų vaikučiai turės gerą emocinę būseną.
PIRMININKĖ. Prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritariame bendru sutarimu Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo vaikų emocinės gerovės metais“ projektui.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas A. Nekrošius.
15.27 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3540, Fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3541, Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 2, 3, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3542, Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3543, Augalų veislių apsaugos įstatymo Nr. IX-618 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3544, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3545, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3546, Tręšiamųjų produktų įstatymo Nr. XIII-1927 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3547, Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX-375 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3548, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 14, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3549, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 191 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3550, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3551, Nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymo Nr. IX-456 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3552, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3553 (svarstymas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, kitas klausimas – Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3540. Į tribūną kviečiu pranešėją A. Gaidžiūną. Aurimai Gaidžiūnai, prašau pristatyti projektą ir kartu visus lydimuosius (minutėlę, tuoj pažiūrėsiu) iki klausimo 2-16.14.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė projektus nuo Nr. XIIIP-3540 iki Nr. XIIIP-3553. Sprendimas – atmesti.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
15.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3554 (svarstymas)
Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovę A. Širinskienę dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Čia komiteto nuomonė – atmesti, kiek matau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, svarstėme Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto nuomonė yra jam nepritarti, atmesti. Kadangi Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė pagrindinį Augalų apsaugos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip pat atmesti, tai ir lydimojo, Administracinių nusižengimų kodekso, prasmės neliko. Komitetas buvo vieningas – 10 balsų už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.29 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“ projektas Nr. XIIIP-4336 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“ projektas Nr. XIIIP-4336. Pranešėjas – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, ši rezoliucija yra beveik dviejų mėnesių Žmogaus teisių komiteto jungtinio darbo rezultatas. Buvo išklausytos visos atsakingos institucijos – tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, ambasados, Užsienio reikalų ministerija ir kiti, ir kaip šito išdava, remiantis keturių Lietuvos piliečių mamų iš Jungtinės Karalystės ir Norvegijos kreipimusi, gimė rezoliucija. Joje yra siūlymai, kurie galėtų palengvinti tiek vaikų, tiek šeimų situaciją ir joms suteikiamą pagalbą dėl įvairių iškylančių problemų gyvenant užsienio valstybėse.
Šios rezoliucijos pagrindiniai punktai, kurie gali pagelbėti tiek šeimoms, tiek vaikams. Pirmas dalykas, be abejonės, Lietuva, kaip Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir kitos valstybės, privalo teikti aktyvesnę konsulinę pagalbą, nes šiandien, nors ir turi tokią teisę, bet teismų posėdžiuose nėra dalyvavę Lietuvos ambasadų atstovai ir tokios susiformavusios praktikos net nėra.
Antras dalykas, būtų teikimas ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros. Jis suteikia teisę individualiam skundui, kai yra pažeistos teisės, tai tiek to vaiko atstovai, tiek tėvai gali kreiptis. Ši Jungtinių Tautų Asamblėjos konvencija ir jos protokolas buvo pasirašytas dar 2015 metais mūsų dabartinio užsienio reikalų ministro L. A. Linkevičiaus.
Antras siūlymas – skatinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kad atsirastų profesionalių vertėjų, kurie gali teikti kokybiškas vertimo paslaugas, sąrašai ambasadose, taip pat analogiškai advokatų sąrašai. Tai visų pirma tose šalyse, kuriose lietuvių bendruomenės yra gausios, ir tas yra būtina, siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms.
Antras siūlymas – steigti šeimos atašė etatus vėlgi Lietuvos Respublikos ambasadose šalyse, kuriose gyvena gausios lietuvių bendruomenės. Tokia galimybė jau yra numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, bet prie jos kol kas nebuvo sugrįžta. Galvotume, kad tikrai būtų tikslinga tą padaryti.
Ir galiausiai – siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išskaidyti į dvi atskiras institucijas. Tai vėlgi elementarios logikos padiktuotas siūlymas, nes šiandien yra tokia situacija, kai ta pati institucija, kuri priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos, taip pat priima sprendimą dėl vaiko atidavimo tiek globai, tiek įvaikinimui. Taigi išeina ir tam tikras interesų konfliktas, ir įvairios kitos kolizijos, ko pagrindu šiandien yra užsakytas net atskiras STT vertinimas ir tyrimas. Akivaizdu, kad tiek tarptautinio įvaikinimo, tiek kituose kontekstuose dėl to iškyla įvairių problemų.
Taigi laukiu jūsų klausimų ir raginčiau visus palaikyti šią rezoliuciją, nes jai pritaria visos pagrindinės institucijos. Manau, kad ši rezoliucija tikrai būtų geras kalėdinis žingsnis, kuris parodytų, kad Seimui rūpi lietuvių šeimos, lietuvių piliečiai, kurie gyvena užsienyje, emigracijoje, bet jie vis dar yra mūsų piliečiai ir turi teisę į kultūrinį ugdymą, turi teisę į tai, kad, iškilus problemai, visų pirma jie būtų pasiūlyti gyventi su Lietuvoje likusiais seneliais ar artimais giminaičiais, bet, deja, šito dažnai nebūdavo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Tikrai gera komiteto iniciatyva. Tie klausimai jau visą laiką buvo keliami ir visą laiką gaunami paaiškinimai, kad mes tuos dalykus sprendžiame. Tai toks Seimo paraginimas, koncentruotas paraginimas tikrai reikalingas. Bet mano klausimas yra susijęs su to papildomo protokolo ratifikavimu, jį mes pasirašėme. Vis dėlto ar jūs turite aiškų atsakymą, kodėl iki šiol jis nėra duotas mums ratifikuoti, nes jis pasirašytas ganėtinai seniai? Kitas konvencijas ir kitus mes čia žymiai entuziastingiau gauname svarstyti negu šį tikrai labai svarbų dokumentą, kuris gina mūsų vaikų teises kitose šalyse.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ačiū jums už labai gerą klausimą. Iš tiesų aiškaus atsakymo, kodėl iki dabar to nėra padaryta, aš neturiu, bet tikiuosi, kad, šiandien Seimui pritarus, tas bus padaryta artimiausiu metu. Nes iš tikrųjų tai suteikia galimybę individualiam skundui ir tai yra žmogaus teisių požiūriu labai svarbus dalykas, kai yra vaiko teisės pažeistos, kad žmogus gali kreiptis į tarptautinę instituciją būtent dėl individualaus atvejo. Tai tikrai aš nematau jokių prielaidų, dėl ko mes galėtume tokiam dalykui nepritarti, nes tai būtų labai stiprus postūmis, kuris leistų mūsų žmonėms jaustis saugesniems. Turime ir daugiau tokių atvejų, kai yra svarbios konvencijos, ta pati Faro konvencija, sauganti paveldą, dėl kažko buksuoja, o kaimyninėje Latvijoje, Estijoje jos seniai yra ratifikuotos ir sėkmingai Jungtinių Tautų praktika saugant paveldą yra taikoma. Aš tikiuosi, kad ir vaikų saugojimas mūsų valstybėje yra prioritetas ir mes tą padarysime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Diskutuoti užsirašė R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, labai trumpai, tikrai negaišinsiu jūsų laiko. Tikrai šiai rezoliucijai reikia pritarti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis ne kartą tuos dalykus yra nagrinėjęs. Matome, kad ta veikla nėra pakankamai gerai sustyguota. Čia koncentruota Seimo valia tikrai bus reikalinga. Jeigu mes norime, kad mūsų diaspora, tie žmonės, kurie išvažiuoja iš mūsų, jaustų ryšį su gimtąja šalimi, mes turime aiškiai parodyti, kad mums rūpi jie, jų šeimos ir vaikai, rūpi tai valstybei, iš kurios jie išvažiavo. Kitaip jie yra priversti naudoti tik tuos instrumentus, kurie toje valstybėje yra, ir ne visada visais atvejais gerai viskas išsprendžiama. Mes jau turime ne vieną tokį pavyzdį.
Deja, mūsų bendradarbiavimas ir mūsų žmonių gynimas, atstovavimas institucijose, teismuose ir visur kitur nėra pakankamas. O tie mūsų piliečiai, kurie dėl darbo sąlygų yra išvažiavę kitur dirbti, teisėtai tikisi, kad valstybė tą pareigą atliks. Tuo keliu eina ir mūsų visi kaimynai, kurie irgi turi emigracijos problemų. Todėl raginu šitai rezoliucijai pritarti.
Būtų galima kur kas daugiau argumentų pasakyti, bet, taupydamas jūsų laiką, pasakiau patį pagrindinį dalyką – tai mūsų ryšio atkūrimas ir mūsų piliečių gynyba, jeigu mes norime, kad iš tikrųjų jie grįžtų į Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. Formuluoju klausimą. Kas pritariate rezoliucijai be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Kas pritariate rezoliucijai be pataisų, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 8. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-4353. Tai Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos… Atsiprašau, šitas jau buvo. Gerai.
15.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4341 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4341. Pranešėjas – S. Tumėnas. Prašau. Dėl Etninės kultūros globos tarybos.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vakar komitete svarstėme šio projekto pakeitimą. Tarybą sudaro 21 narys. Įvykus universitetų optimizacijai, atsirado pasikeitimų, nes dvi narės palieka tarybą – tai E. A. Sakadolskis ir V. Reipaitė. Komitete buvo pristatytos naujos būsimos narės – tai G. Šapranauskaitė ir V. Kasparavičienė. Komitetas pritarė šioms kandidatūroms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Neklausiu.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mano klausimas gal ne iš esmės. Sakėte – įvykus universitetų optimizavimui. Gal galėtumėte paaiškinti, kas yra universitetų optimizavimas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, pavyzdžiui, neliko LEU. Prieš Seimą neliko LEU. Jų atstovė buvo E. Sakadolskis ir vietoje jos… Ji atsistatydino iš tarybos ir vietoje jos buvo teikta nauja kandidatūra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas turbūt neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime. Tuoj. Ne, niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Galima jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta su siūlomais Teisės departamento redakciniais pasiūlymais. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ projektas Nr. XIIIP-4352 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ projektas Nr. XIIIP-4352. Pranešėjas – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi uostamiesčio savivaldybės meras V. Grubliauskas, liuteronų ir evangelikų vyskupas M. Sabutis, visuomenės veikėjai, kad mieste būtų atkurta Šv. Jono bažnyčia su bokštu. Tai būtų krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumas. Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti remiantis išlikusia garsiausio Prūsijos architekto F. A. Štiulerio dokumentacija, o pats objektas taptų geru Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu.
Komitetas bendru sutarimu pritarė parengti Seimo nutarimą, kuriuo pripažįstamas šis projektas – Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas – svarbiu valstybei projektu. Nutarime pagrindiniai akcentai yra du straipsniai. 1 straipsnis – pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektą svarbiu valstybei projektu. 2 straipsnis – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projekto įgyvendinimo. Bendru sutarimu komitetas pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Stasy, lyg ir suprantamas siūlymas, tačiau kaip klaipėdiečiui iš tikrųjų kyla du, o gal net trys klausimai.
Visų pirma prieš pusę metų Klaipėdos piliavietė, kas yra visiškai Klaipėdos identitetas, išbraukta iš valstybei svarbių projektų sąrašo. Klausimas, kodėl, pavyzdžiui, piliavietę mes išbraukėme iš valstybei svarbių objektų sąrašo, o staiga bažnyčią įtraukėme?
Antras klausimas. Nuo kada valstybė prisideda prie bažnyčių statymo?
Trečias klausimas. Kiek planuojama Vyriausybės pinigų bažnyčios statybai? Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, puiku, kad esate savo miesto patriotas, bet pirmosios problemos mes komitete nesvarstėme, o antroji problema, projektas, kurį pristatėme… Na, čia išauga vien tik mūsų valstybės rėmus, nes buvo akcentuota, kad tai prisidėtų prie gerų Lietuvos ir Vokietijos valstybių santykių. Tai būtų tarsi savotiškas santykių simbolis.
Na ir svarbus momentas, kurį teikėjai pristatė ir komitete, kad jeigu mes šita parama, tuo prisidėjimu prisidedame, tai tada daug lengviau. Jeigu išreikšime tą politinę valią, tai bus atvertos daug didesnės galimybės projektui siekti tarptautinės paramos, nes tada bus daug galimybių kreiptis į Vokietijos valstybinius fondus. Tą akcentavo ir tie, kurie kreipėsi su prašymu. Konkrečios sumos nėra. Mūsų projekto nutarime parašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų įvertinti galimybę, o tarp tų galimybių ir finansinę galimybę. Konkrečių skaičių dabar jokių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Pritardama Šv. Jono bažnyčios ir bokšto atstatymo idėjai aš norėčiau pasiteirauti, ar mūsų Seimo nutarimas bus legalus, nes tai yra nesvarbus valstybei objektas, o projektas?
Kitas klausimas būtų toks pat kaip Simono, jau beveik atsakėte. Iš kokių lėšų ir kiek tai maždaug kainuos? Kaip supratau, nežinote, iš kokių ir…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, dar jokių konkrečių skaičių. Mes, Seimas, kreipėmės į Vyriausybę, kad visa tai padarytų Vyriausybė, suskaičiuotų, pristatytų savo variantus ir įvertintų galimybę.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Neatsakėte į pirmą dalį.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai norėčiau pasidžiaugti dėl šito klausimo įtraukimo į mūsų darbotvarkę ir taip pat norėčiau paprašyti, kad galbūt galėtumėte patikslinti R. Petrauskienės klausimą, nes jūs neatsakėte į pirmąją jos klausimo dalį.
O mano pačios klausimas būtų toks. Ar jūs atliksite parlamentinę kontrolę, kad Vyriausybė vykdytų savo įsipareigojimus, kad būtų skirtas tinkamas dėmesys ir finansavimas šitam projektui?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, ačiū. Šiaip komitete vakar kaip niekad vieningai buvo pritarta argumentams, pristatytojų argumentuotoms mintims ir tiesiog mūsų komitetas kreipėsi į Vyriausybę, kad visa tai ji atliktų. Konkrečių veiksmų, na, negaliu tiesiog šiandien pasakyti. Tą kontrolę, jūsų minėtą, aišku, paskui atliks ir Vyriausybė, ypač KPD. KPD atstovai vakar pritarė šiai idėjai kaip reikšmingai ir reikalingai Lietuvai, o konkrečių skaičių tikrai negaliu pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kaip čia taip nutiko, kad buvo svarstoma Kultūros komitete ir buvo sutarta, kad Kultūros komiteto narių vardu bus teikiama, dabar yra tik komiteto pirmininko parašas? Bet tai yra mažiau svarbu, nes iš tikrųjų jūs nepateikėte svarbiausio argumento, jog iš tiesų tam numato skirti lėšų Vokietijos Vyriausybė ir šitas simbolinis veiksmas yra reikalingas tam, kad Vokietijos Vyriausybei būtų paskata skirti tas lėšas, nes Lietuvos valstybė vertina to objekto svarbą. Kitaip tariant, kam reikėjo įrašyti į nutarimo projektą, kad siūloma Vyriausybei apsvarstyti, kad Lietuvos Vyriausybė apsvarstytų lėšų skyrimo galimybę, kai buvo labai aiškiai vyskupo pasakyta, jog jokių Lietuvos valstybės lėšų nereikės, o tą apsiimtų finansuoti Vokietijos Vyriausybė kaip svarbų kultūrinį objektą. Tam jiems reikia valstybės pripažinimo, jog ir Lietuvai tai nėra nesvarbus objektas, kad tai yra simbolinio pobūdžio deklaracija, o ne pinigų iš Vyriausybės prašymas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, manau, jūs puikiai suprantate, kad niekur nebuvo… Jūs žinote, kad niekur nebuvo pasakyta, kad Lietuva neprisidės prie šito projekto finansavimo, tačiau akcentuojama, kad remti žada ne privačios Vokietijos kokios nors institucijos, o Vokietijos valstybiniai fondai. Norint gauti tų valstybinių fondų paramą, didelė… reikia ir mūsų prisidėjimo. Tada ta partnerystė visai kitaip atrodys, o kad Lietuva neprisidės, apie tai nebuvo kalbėta. Tačiau dar jokių konkrečių skaičių nėra.
Nežinau, galėjome visi mes pasirašyti ir jūs turbūt būtumėte pasirašęs tą teikimą, nes kaip niekad vakar komitete pritarė šitai minčiai visi. Ir tiesiog dabar yra tik komiteto pirmininko parašas. Bet, manyčiau, galėtume ir kiti prisidėti prie to.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, pirmininke. Man iš tikrųjų kelia nuostabą, jūs pastebėjote, kad Klaipėdos krašto Seimo nariai kažkaip skeptiškai nusiteikę. Čia yra neaiškumų, vienas dalykas. Antras klausimas, vis tiek kalbame, jūs sakote, nežinote, kokia kaina. Darant projektą sąmatinė vertė turi būti. Aš nesakau, kad konkrečiai litas litui, bet orientacinė kaina turi būti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Matote, mes šitų dalykų nesvarstėme ir mums nebuvo pateikta, o tiesiog komiteto buvo išsakyta valia pripažinti projektą svarbiu valstybei, o tai yra svarbiausia. O jeigu jis pripažįstamas svarbiu valstybei, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi galimybę, prisidės prie to atkūrimo. Mūsų čia daugiau buvo išreikšta tiesiog politinė valia, gerbiamas Vytautai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų dėl viso užsirašė daug Seimo narių. Ar norite kalbėti? Nori. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ponas S. Tumėnas iš tribūnos kelis kartus sako, kad niekada nebuvo kalbėta, kad nereikės Lietuvos pinigų. Šįryt buvo kalbėta Seniūnų sueigoje, kad reikia įtraukti klausimą į darbotvarkę, ir R. Karbauskis pasakė: Lietuvos pinigų nereikės, finansuos Vokietija.
Dabar kitas dalykas. Vakar klaipėdiečiai, mano buvę kolegos iš savivaldybės, atvyko į Kultūros komitetą, pateikė siūlymą, šiandien per gvoltą, per vertimąsi įtraukiame į darbotvarkę. Tai jūs faktiškai kompromituojate šitą projektą. Dabar pažiūriu į patį projektą, kurio ryte Seniūnų sueigoje mes dar nematėme, na, akivaizdžiai parašyta, kad reikės Vyriausybei prisidėti. Gal ir gerai, Vyriausybė irgi turi prisidėti, aš nesakau, bet nereikia mūsų apgaudinėti ir laikyti kvaileliais, Seniūnų sueigoje pasakant, kad Lietuvos pinigų nereikės. O, pasirodo, projekte nurodyta, kad reikės. Iš tribūnos sakoma, kad reikės.
Žinoma, kaip klaipėdietis aš pasisakau pateikimo stadijoje už šitą projektą, bet kokios čia atsiranda naujos manieros – įtraukti į valstybei labai svarbių objektų sąrašą, nors apie tai kalbama daug metų, bet per vieną dieną. Kas čia, rodomas didelis vadybininkas R. Karbauskis, kuris viską sugeba išspręsti? Žinoma, aš dabar pasisakysiu už, bet čia tikrai reikia analizuoti, išsiaiškinti, ką siūlo Vokietijos vyriausybiniai fondai, evangelikų fondai, kiek prisidėti reikės mūsų mokesčių mokėtojams. Aš labai už tai, kad atsirastų Klaipėdoje atnaujinta, atstatyta bažnyčia, kurią komunistai sugriovė. Bet labai prašyčiau jūsų nesielgti kaip komunistams ir štai tokiais būdais įtraukti į darbotvarkę, primesti šiek tiek pameluojant. Aš už, bet baikite bajerius.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nekalbėsiu prieš, tiesiog nebuvo kito kelio paneigti argumentus, ir dar piktokus, klaipėdiečio E. Gentvilo. Tai nėra vertimasis per galvą. Šitas klausimas rutuliojasi daugiau kaip penkerius metus. Ir net ne dabartinis, o ankstesnis Vokietijos Prezidentas, viešėdamas Lietuvoje, buvo Klaipėdoje, lankėsi šitos bažnyčios bendruomenėje, susitiko su jos taryba, pažadėjo pagalbą.
Negalima steigti tos pagalbos fondo, kol nėra tokio nutarimo, iš Vokietijos privačių, taip pat iš Vokietijos valstybinių fondų nieko negalima daryti, todėl nėra reikalo tempti. Buvo pačių vakar posėdyje dalyvavusių klaipėdiečių prašymas. Šitas Šv. Jono bažnyčios klausimas su visais niuansais aiškinamasis dar nuo A. Butkevičiaus Vyriausybės laikų. Aš puikiai jį žinau. Ir keikti kiekviena proga R. Karbauskio nėra reikalo. Tiesiog jis dėl šito reikalo atliko tai, ką reikėjo, norėdamas, kad vieną kartą klausimas būtų išspręstas. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti Naglis. Bet gal galime pritarti? Na, gerai, balsuojame.
Gerbiami kolegos, balsavo 67: už – 64, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rytoj – valdyba įtraukė į neeilinio posėdžio darbotvarkę. Replika po balsavimo – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, noriu priminti trumpai vieną šios istorijos detalę. Aš tuo metu dirbau Kultūros paveldo Klaipėdos padalinio vadovu ir jūsų kolegos, ne jūs asmeniškai, bet jūsų partijos kolegos tuo metu buvo valdančioje koalicijoje Klaipėdoje, atnešė keliskart mažesnio modelio projektą – ne autentiškam tūriui atstatyti, o mažučiui tūriui atstatyti. Aš nepasirašiau, o man jūsų kolegos organizavo didžiulį spaudimą per tuometį kultūros ministrą ir per tuometę mano tiesioginę vadovę Kultūros paveldo departamento direktorę D. Varnaitę. Mes tikrai patyrėme didžiulį presingą, bet ačiū visiems kolegoms iš Kultūros paveldo departamento, atsilaikėme, bet liberalai žiauriai buvo į kampą įvarę. Aš šiuo atveju tikrai labai džiaugiuosi, kad tokia rezoliucija priimta, ir linkiu visiems kartu padėti atstatyti šią nuostabią bažnyčią tokią, kokia ji buvo iki sugriovimo.
PIRMININKAS. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, priimta ne rezoliucija, o nutarimas. Tik čia daug kalbėta, ar prisidės Lietuvos valstybė, bet aš noriu pasakyti, kad Lietuvos valstybė jau prisidėjusi yra, nes, pavyzdžiui, galiu vardinti čia dešimt punktų, kiek jau yra prisidėjusi: parengta Šv. Jono bažnyčios ir bokštu atkūrimo galimybių studija, aišku, miesto savivaldybės lėšomis, parengti projektiniai pasiūlymai, įveiklinimo koncepcija, parengta tyrimų programa ir atlikti istoriniai pastato tyrimai. Tai jau valstybė kaip ir pradėjo prisidėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Kad Lietuvos pinigų reikės, tai tikrai, kaip čia minėjo kolega, ir 2020 metais Klaipėdos savivaldybė yra numačiusi dar 20 tūkst. archeologiniams tyrimams su liuteronų bendruomenės pagalba, bet tas nėra blogai, nes objektas tikrai yra labai svarbus, jis atgaivins ir istorinę atmintį, ir paskatins turizmą. Žodžiu, tikrai geras projektas. Kviečiu visus kituose etapuose palaikyti, ir tai prisidės prie Klaipėdos miesto atgaivinimo.
15.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4340 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Poderį, jis pristatys mums Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-4340.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli parlamentarai, Seimo nariai, prašau įtraukti į rudens sesiją Akcinių bendrovių įstatymo 31, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Geležinkelių transporto kodekso 243 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašė dėl motyvų? Balsuojame dėl nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.00 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4239, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240, Geležinkelių transporto kodekso 243 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4241 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną V. Poderį, kuris pristatys Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą kartu su lydimaisiais.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, visu paketu įstatymų projektų yra siūloma priimti tam tikrus principinius dalykus dėl valstybės kontroliuojamų įmonių valdysenos. Kaip aš matau, problema yra ta, ir ne tik aš vienas, bet ir nemažai Seimo narių, kad strateginės valstybės įmonės savo valdybose neturi nė vieno valstybės atstovo. Tai vienas iš esminių siūlymų yra, kad bent vienas valstybės atstovas, tarnautojas būtų valdybose. Galiu pateikti nemažai pavyzdžių, ne vieną, ne du ir ne tris, kai nėra nė vieno valstybės atstovo mūsų esminėse strateginėse įmonėse.
Kitas pasiūlymas yra kaip atsvara šitam – kad valdybose būtinai būtų tų tikrųjų nepriklausomų narių, kaip jie apibrėžiami Akcinių bendrovių įstatyme, dauguma. Dabar tose pačiose įmonėse susiklostė situacija, nėra nei valstybės atstovo, nei tų tikrųjų nepriklausomųjų daugumos, dėl ko iš principo yra bendras sutarimas, nors neužfiksuotas įstatyme.
Ir yra griežtinami nepriklausomumo standartai, kad asmenys, kurie dirba valstybės kontroliuojamose įmonėse, kaip nepriklausomi nariai negalėtų būti kitose valstybės kontroliuojamų įmonių valdybose. Iš tikrųjų jie nėra nepriklausomi, nes dirba valstybės kontroliuojamose įmonėse pagal darbo sutartis. Ir taip pat asmenys, susiję su įmonių grupės bendrovėmis, tose grupėse negalėtų dirbti nepriklausomais valdybos nariais. Kitaip sakant, apibendrinant, pirmininke, viena vertus, būtinai įdedama nuostata, kad strateginėse įmonėse nors vienas valstybės atstovas būtų valdybose, nes nemažai įmonių to nėra, taip pat stiprinamas ir nepriklausomų valdybos narių statusas, kad būtinai jose būtų dauguma tikrųjų nepriklausomųjų. Ir, aišku, keliami nepriklausomumo standartai. Pakartosiu, dėl ko tai daroma. Yra nemažai įmonių, kur nėra nei valstybės atstovų, nei daugumos tikrųjų nepriklausomųjų, ir nemažai strateginių valstybės kontroliuojamų įmonių yra pilkojoje zonoje.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai labai remiu jūsų projektą. Manau, gerai, kad mes jį svarstome įpusėjus kadencijai, o ne pačioje pabaigoje. Geriau vėliau negu niekad.
Mano klausimas, ar šis reguliavimas bus susijęs su visomis valstybės įmonėmis apskritai? Taip pat antra klausimo dalis. O kaip savivaldybių įmonės? Ar tik su tomis, kurios susijusios su strateginiais interesais?
V. PODERYS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą, labai pataikėte į tašką. Siūlau kalbėti apie strategines įmones iš esmės, nors pats tikiu, kad tokie standartai turi būti visoms didžiosioms valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Dėl ko kalbu apie strategines? Tam, kad šiuos standartus, kurie, man atrodo, yra būtini, nors strateginėms įvestume. Tai, man atrodo, leistų lengviau rasti bendrą nuomonę. Bet, taip, giliai širdyje tikiu, kad visoms valstybės kontroliuojamoms įmonėms turi būti toks standartas, kokį prieš tai pristačiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs išties imatės labai svarbaus reikalo, bet pasirodo, kad situacija išties yra labai įdomi. Pavyzdžiui, visus valdybos narius atrenka kažkokia privati kompanija. Tai vėlgi, kaip mes galime tikėti, kad tai nėra kokių nors lobistų reikalas? Ar nereikėtų čia kokių nors sprendimų?
Antras dalykas. Yra nustatyta ne mažiau, tai yra grindys valdybos narių skaičiui, bet lubų nėra. Tada galima prisiimti savų žmonių, kiek reikia, ir turėti tokius sprendimus, kokių reikia, nes nėra lubų.
Dar vienas dalykas yra užmokestis. Vis dėlto vadovų užmokesčiai yra pakankamai dideli – tris kartus didesni už valstybės Prezidento atlygį, o valdybos nariams – po 20 % nuo vadovo, vienas penktadalis. Tai irgi yra nežmoniški pinigai, užuot tie pinigai ėję į biudžetą.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui. Taip pat labai gera pastaba. Bet turbūt sisteminė problema yra ta, jeigu jau labai rimtai kalbėtume, jeigu kalbame apie valstybės kontroliuojamas įmones, apie jų turtą ir jų įtaką mūsų valstybės gyvenimui, kas tai yra maždaug 10 mlrd. eurų vertės turtas, kad jų valdysena nė jokiame įstatyme neapkalbėta nė vienu sakiniu. Dėl to, ką jūs keliate, būtų galima plėsti mūsų projektą ir įstatymo lygiu įdėti daugiau principų, kurie reikalingi, tai čia galėtų ir opozicija, ir pozicija… Bet tai būtų didesnis darbas. Dabar aš siūlau tik minimaliai, kur tiesiog verkiant reikia taisyti padėtį, atsižvelgiant į tą situaciją, kokią turime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs taip neambicingai imatės tvarkyti tiktai siaurą sritį? Kaip ir pats minėjote, kad reikia sprendimus daryti ir kitose srityse, jeigu kalbėsime ir apie savivaldybių įmones, ir kitas valstybės valdomas įmones. Kodėl nesiimate sistematiškiau ir stipriau sutvarkyti šią problemą?
V. PODERYS (LVŽSF). Giliai širdyje absoliučiai pritariu jūsų užuominai, bet aš manau, kad tai yra ir principinis, ir fundamentalus klausimas. Jeigu iš širdies, tai pagal mane turėtume sudaryti Seimo narių darbo grupę ir nustatyti principus visoms – ir savivaldos, ir valstybės kontroliuojamoms, ir strateginėms įmonėms strategiškai, fundamentaliai, kokių principų norime įstatymo lygiu. Tai būtų didelis darbas. Reikalingas absoliutus konsensusas ir tai, aš manau, būtų tikrasis ir valstybiškas požiūris. Giliai širdyje aš taip pat galvoju. Be abejo, svarstydami mes galime išplėsti, jeigu rastume bendrą požiūrį, nes yra daug aštrių ir jautrių momentų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tikrai dėkoju už šito įstatymo projektą ir norėtųsi, kad gal bent iki priėmimo būtų, kiek tai įmanoma, išplėstas šitas įstatymo projektas, apimtos ne tiktai valstybinės reikšmės įmonės, galbūt ir valstybinės įmonės. Ar ateityje, kaip jūs sakėte, vis dėlto nereikėtų, ar negalvojate, kad jūs ir pats galėtumėte vadovauti darbo grupei, kad būtų iš esmės paruoštas tobulas įstatymas ir kad valstybės turtas būtų prižiūrimas ir juo būtų naudojamasi racionaliai ir efektyviai?
V. PODERYS (LVŽSF). Aš manau, kad reikėtų to imtis ar formalioje, ar neformalioje darbo grupėje ir labai kviečiu kolegas iš visų frakcijų prisijungti. Tuo labiau kad šią savaitę dariau apskritąjį stalą su rinkos dalyviais, patys rinkos dalyviai šio verslo, vadinkime, nepriklausomųjų valdybos narių verslo nariai, to paties nori, nes po truputį tam tikri priekaištai ir tam tikros dėmės krenta, kol šita sistema nėra sutvarkyta, nėra skaidri. Visuomenei bei politikams absoliučiai suprantama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo projektui kartu su lydimaisiais? Galime. Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4374 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4374. Kviečiu R. Baškienę, ji mums pristatys Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektą. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami ištvermingiausi, aktyviausi mūsų kolegos, labai maloniai prašau pritarti nutarimui, kad pakeistume ir patvirtintume Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko pavaduotoju, nes jis buvo išrinktas, Seimo narį V. Bukauską, o Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoju L. Jonaitį, kurį taip pat išrinko ši komisija. Nutarimas trumpas, prašau pritarimo linkėdama jums kuo geriausios kloties šiandien ir susitikimo rytoj.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra, galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 67, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, primenu, kad rytoj posėdis prasideda 8 val. 30 min. Kviečiu visus dalyvauti, o šį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.