AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71
STRAIPSNIO IR BAUDŽIAMOJO KODEKSO 259 STRAIPSNIO P AKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti buvo taikomas, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnis, ir Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 dalis. Spręsdami šią teisinę koliziją, Lietuvos teismai buvo priversti ieškoti dirbtinų atsakomybės atribojimo kriterijų.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - ANK), įstatymų leidėjas teoriškai panaikino buvusią teisinę koliziją (kuomet už tą pačią veiką buvo galima taikyti skirtingas atsakomybes), ir naujajame ANK nebeliko sankcijos už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. Dabartinis ANK 71 straipsnis numato administracinę atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Šiuo įstatymų keitimo projektu siūloma papildyti ANK 71 straipsnį ir panaikinti BK 259 str. 2 dalį. Pasiūlymai rengiami remiantis toliau išdėstytais argumentais:
-Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl veikos kriminalizavimo poreikio, yra veikos pavojingumas, jos paplitimas, ultima ratio principo taikymas, baudžiamosios teisės veikimo sritis ir ribos bei proporcingumo principo išlaikymas. T.y. turi būti nustatomos teisinės priemonės, kurios yra būtinos demokratinėje visuomenėje, tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (pusiausvyra) bei nevaržo asmens teisių labiau nei tai yra būtina (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. Nr. Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 ir 2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 15/02 nutarimai). Akivaizdu, kad nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas nenustačius platinimo tikslo yra skirtas asmeniniam vartojimui, kas daro tiesioginę žalą asmens, nusprendusio vartoti narkotikus sveikatai, o netiesiogiai – kelia grėsmę ir visai visuomenei. Prof. O. Fedosiuko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo nuomone, baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t.y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių. (Jurisprudencija, 2012, 19 (2):715-738). Abejonių nekyla, kad savaime narkotikų vartojimas ir su tuo susiję veikos neturėtų būti toleruojamos, tačiau akivaizdu, kad sprendžiant su narkotikų vartojimo žalos asmeniui ir visuomenei problemas, egzistuoja veiksmingos mokslu pagrįstos ir aprobuotos į asmens ir visuomenės sveikatą orientuotos priemonės, todėl baudžiamosios teisės taikymas yra perteklinis. Baudžiamoji teisė, vadovaujantis ultima ratio principu turi būti taikoma tik tada, kai išbandytos visos teisinėje sistemoje esamos galimybės ir matoma, kad jos yra neveiksmingos.
-Dažnu atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas nedideliais kiekiais yra būdingas asmenims, sergantiems priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis. Efektyviausia ir valstybei mažiausiai kainuojanti intervencija – tai priklausomybe sergančio ar problemiškai narkotikus vartotojančio asmens nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose (ne kursuose). Siūlome LR ANK 71 str. nurodyti aiškias ir veiksmingas poveikio priemones, kurios būtų nukreiptos ne į bendrą edukacinę veiklą (paskaitas ar/ir kursus), o į individualias ir/ar grupines specializuotas socialines ir/ar sveikatos priežiūros intervencijas, kurių veiksmingumas grįstas moksliniais tyrimais. Poveikio priemonių validumas turi būti aiškiai įvertintas ir jos turi būti taikomos atsakingų subjektų.
-Daugelis pažangių valstybių pripažįsta, kad į baudimą orientuota narkotikų politiką yra neefektyvi ir baudimas nepasiekia savo tikslo – pakeisti asmens elgesį. Remdamosis Jungtinių Tautų Organizacijos (Outcome Document of the 2016 United Nations General Assembly Special Session on the World Drug Problem - http://www.unodc.org/documents/postungass2016//outcome/V1603301-E.pdf), Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) rekomendacijomis, vis daugiau valstybių narkotikų problemas sprendžia per visuomenės ir asmens sveikatos prizmę, kuomet už narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti gresia administracinė atsakomybė su realia galimybe būti nukreiptam į elgesio keitimo ir/ar gydymo programas arba visai atsisakoma baudimo, paliekant tik nukreipimą į sveikatos/socialinių paslaugų sistemą.
-Teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir savaime ribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui. Šiuo aspektu administracinės atsakomybės taikymas būtų greitesnis ir efektyvesnis, nei baudžiamosios, įvertinus baudžiamojo proceso ypatumus.
Įstatymo projekto tikslas – panaikinti buvusią teisinę koliziją ir nustatyti tik administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. ANK 71 str. numatyti nukreipimą (įpareigojimą) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose.
Projekto uždavinys – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Vadovaujantis užsienio šalių gerąja praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis formuoti į visuomenės ir asmens sveikatą orientuotą narkotikų politiką Lietuvoje.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projekto rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK 71 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. BK 259 str. 2 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji, atsakomybė. Taip pat numatytas nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo keitimo projekte numatytas nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose mažina asmenų recidyvumą ir turi didelį prevencinį poveikį. Kognityvinį elgesį keičiančios programos pasižymi daugiau nei 50% efektyvumu ir tai tiesiogiai turės įtakos kriminogeninei situacijai – ji gerės. Asmenys, kurie nepateks į laisvės atėmimo vietą, neperims kriminalinės subkultūros ir netaps jos dalimi, o tikslinės aprobuotos elgesį keičiančios ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinės programos užtikrins jų elgesio keitimąsi.
Įstatymas įtakos korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės aktai.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Administracinė atsakomybė“, „neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Aušrinė Armonaitė
Vitalijus Gailius
Aurelijus Veryga