LIETUVOS RESPUBLIKOS
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5, 46(1), 47 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai
ir uždaviniai
Pagrindinės įstatymo projektą paskatinusios priežastys – išaugusi infliacija ir kainų augimo tendencijos. 2021 m. lapkričio mėn. vartotojų kainų indeksui pasiekus 9,2 proc., gamintojų kainų indeksas buvo dvigubai didesnis.
Pagal apskaičiuotą suderintą vartotojų kainų indeksą tarp ES valstybių narių infliacija Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėn. pasiekė rekordinį lygį – 22,5 proc. ir laikėsi iki metų pabaigos, o 2023 m. sausio mėn. vis dar dviženklė ir siekė 18,5 proc.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2022 m. prekės ir paslaugos brango 20 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Lietuvoje maisto kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje, jų brangimą labiausiai lėmė energijos ir žaliavų kainų šokas.
Augant infliacijai gamintojams kainos išaugo net 34 proc.
Taigi, pajamų slenkstis, priimtas dar 2014 m. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 9, 172, 18, 382, 391, 461 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. XII-1131 pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršijančios 300 000 eurų, yra iki šiol nekeistas.
Mažesnė apmokestinimo našta, tenkanti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, gali ženkliai išaugti kylant kainoms. Tuomet įmonės nominaliosioms pajamoms peržengus šią įstatymu įteisintą sumą, mokesčio tarifas didėtų nuo 5 iki 15 proc. Esamas apmokestinimo režimas, taikomas mažoms įmonėms, skatina ir ateity likti mažomis įmonėmis, apriboja jų augimą. Tokiu būdu toks taikomas apmokestinimas gali stabdyti jų veiklą, o jo peržengimas didintų mokesčio tarifą ir sumažintų grynąjį pelną.
Esant aukštai infliacijai siekiant išsaugoti mažas įmones ir joms suteiktas tam tikras lengvatas siūlomas joms naujas teisinis reglamentavimas – įteisinti 445 000 eurų mokestinį slenkstį.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir
rengėjai
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Algirdas Butkevičius, tel. (8 5) 239 6920, el. p. [email protected]
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įteisinta šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, ,,kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 000 eurų:
1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).“
Taip pat 461 straipsnio 1 dalyje yra įteisinta, kad „Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma). Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).“
Įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi įteisinta, jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų, vienetas neprivalo mokestiniu laikotarpiu mokėti avansinio pelno mokesčio.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma padidinti mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas nuo esamų 300 000 eurų iki 445 000 eurų su visomis išskirtinėmis, jau įteisintomis aplinkybėmis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, bus išsaugotos mažos įmonės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„mokestinio laikotarpio pajamos“, „patirtos išlaidos“
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomų paaiškinimų nėra.
Seimo narys Algirdas Butkevičius