1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), teisingesnės ir augti palankios mokesčių sistemos krypties iniciatyvas įvertinti mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėti mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą ir kuriančias mokestinį arbitražą, taip pat įvertinti galimų pokyčių apmokestinant gyventojų pajamas poveikį mažinant pajamų nelygybę. Be to, taikomų mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų peržiūra numatyta ir kaip viena iš 2021 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patvirtinto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo priemonių.

Didelė pajamų nelygybė poliarizuoja visuomenę. Vyriausybės programoje nurodoma, kad problemų sprendimo būdai negali apsiriboti vien išmokų politika. Orientuojantis į teisingesnę, į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą, Įstatymo projektu kartu siekiama paskatinti kurti aukštą pridėtinę vertę sukuriančias darbo vietas ir pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dalį didesniam darbo užmokesčiui tenkančios pajamų mokesčio naštos perkeliant kitoms didesnėms (paprastai – kapitalo) pajamoms.

Sprendimai dėl individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčių, be kita ko, siūlomi:

- atsižvelgiant į 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos patvirtinimo“, skirtos reformoms ilguoju laikotarpiu, nuostatas dėl poreikio spręsti nepakankamai subalansuotos pajamų mokesčio naštos savarankiškai dirbantiems asmenims kintančios darbo rinkos kontekste problemą, visų pirma, užtikrinant, kad tokiems asmenims tenkanti mokesčių našta būtų adekvati jų gaunamai naudai, taip pat leistų tikėtis pagrįstų socialinių išmokų įvykus draudžiamajam įvykiui (liga, pensinis amžius ir kt.). Dėl socialinių išmokų (senatvės pensijų) svarbu paminėti, kad nuo 2019 metų bendrosios socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išlaidos dengiamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), sąlygos pagrindinę socialinio draudimo pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto sudarytos 2018 metais atlikus GPM ir socialinio draudimo įmokų reformą, sujungiant pagrindinę socialinio draudimo pensijos dalį užtikrinančią socialinio draudimo įmokų dalį su GPM ir atitinkamai perskaičiuojant GPM tarifus, taikomus pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (vietoje 15 proc. nustatant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą). Tačiau GPM tarifas, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, nebuvo perskaičiuotas, kas iš esmės reiškia, kad šis tarifas vis dar neapima socialinio draudimo bazinės pensijos dalies; 

- įvertinus tarptautinių organizacijų ekspertų įžvalgas dėl poreikio peržiūrėti individualios veiklos pajamoms taikomas apmokestinimo sąlygas, vertinant tenkančios mokesčio naštos skirtumus tiek tarp pačių individualią veiklą vykdančių asmenų (pvz., gaunančių skirtingo dydžio pajamas ar sumokančių mokestį skirtinga forma), tiek lyginant jas su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomu apmokestinimu (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) parengta Lietuvos mokesčių politikos studija^[1]; Pasaulio banko vykdytas projektas „Labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys: mokesčių ir reguliavimo įvertinimas, siekiant pašalinti kliūtis augimui“). Atliktose studijose nurodoma, kad šiuo metu taikoma apmokestinimo sistema, lemianti skirtingą iš esmės analogiškose situacijose esančių asmenų, t. y. gaunančių panašias pajamas, apmokestinimą, vertintina kaip galimai neatitinkanti horizontaliojo teisingumo principo. Taip pat peržiūrint individualios veiklos apmokestinimą, siekiama užtikrinti, kad iš esmės lengvatinės apmokestinimo sąlygos, tokios kaip galimybė mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, taikyti mažesnį 5 procentų mokesčio tarifą, atskaityti prezumpcines išlaidas jų negrindžiant dokumentais, būtų taikomos tik smulkiajam verslui (kai gaunamos pajamos iš darbo santykių, mažesnis efektyvus mokesčio tarifas per NPD taikymą taip pat užtikrinamas tik mažiausias pajamas gaunantiems).

Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad individualios veiklos vykdytojų daugėja, o skaitmeninių technologijų plėtra lemia tolesnius darbo rinkos pokyčius, atsiranda naujų verslo modelių (pvz., platformos), apdorojant gausius duomenis vystomi robotizavimo ir automatizavimo procesai, todėl tikėtina, kad ateityje dėl šių tendencijų silpnėjant darbdavio ir darbuotojo ryšiui individuali veikla bus dar plačiau naudojama kaip alternatyva veiklai darbo santykių pagrindu, todėl sprendimai, kurie užtikrintų adekvatų ir teisingesnį individualios veiklos pajamų apmokestinimą bei užtikrintų tinkamą šių asmenų socialinę apsaugą, tampa vis aktualesni.

EBPO atliktose studijose^[2] nors ir siūloma individualios veiklos pajamų apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, tačiau kartu pažymima, kad tam tikras atotrūkis galėtų būti pagrįstas (pvz., poreikiu skatinti ekonomikos augimą ar darbo vietų susikūrimą, prisiimamą riziką dėl pajamų neužtikrintumo ir kt.), tačiau tik toks, kuris neskatintų darbo santykius dirbtinai keisti individualia veikla. Be to, nepaisant individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičiaus augimo, šių asmenų pajamos pastarąjį dešimtmetį išlieka panašaus lygio ir sudaro tik apie 5 procentus nuo bendros su darbo santykiais susijusių pajamų bei individualios veiklos pajamų sumos. Todėl Įstatymo projektu siūloma individualios veiklos pajamų apmokestinimą keisti palaipsniui (atskirų siūlymo elementų įsigaliojimą išdėstant per tam tikrą laikotarpį), kartu stiprinant paprastesnio mokesčių nuo tokių pajamų sumokėjimo priemones ir tokiu būdu sudarant galimybes nuosekliai prisitaikyti prie pagrįstai kintančios mokestinės naštos, kuri pereinamojo laikotarpio pabaigoje vis dar būtų, nors ir nežymiai, mažesnė.

Įstatymo projektu taip pat siekiama prisidėti prie pažeidžiamų asmenų grupių realiųjų pajamų lygio išsaugojimo, skurdo ir nelygybės mažinimo didinant maksimalų taikytiną NPD. NPD didinimo tikslas ir uždaviniai – mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, taikant didesnį maksimalų taikytiną NPD 2024 ir vėlesniais mokestiniais metais. Ši priemonė, pirmiausia, veiktų kaip tikslinė priemonė, nukreipta į socialiai jautresnes gyventojų grupes, užtikrindama jų pajamų į rankas augimą.

Kartu, atsižvelgiant į naujai atsirandančius finansų rinkų produktus bei siekiant užtikrinti pajamų, gautų iš investavimo į įvairius finansų rinkose siūlomus produktus, apmokestinimo neutralumą, taip pat įvertinus Lietuvos banko siūlomame kapitalo rinkos plėtros priemonių plane^[3] pateiktą informaciją, kad, rinkos dalyvių nuomone, viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių yra sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, o investicinės sąskaitos įteisinimas matomas kaip vienas iš esminių mokestinių pakeitimų, kuris paskatintų naujų investuotojų pritraukimą ir investuotojų aktyvumą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtintose Kapitalo rinkos plėtros gairėse^[4] numatytą rekomendaciją įteisinti investicinės sąskaitos institutą, peržiūrimos pajamų iš aktyvaus investavimo apmokestinimo sąlygos.

Taip pat įvertinus 2023 metų pradžioje Lietuvos banko atlikto investicinio gyvybės draudimo produkto platinimo tyrimo^[5] rezultatus, kurie parodė, kad dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, taip pat nenurodoma, kad tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata, peržiūrimos atskiriems investavimo produktams taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas^[6]. Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. 

Taip pat įvertinus mokesčių administratoriaus gaunamos informacijos kiekį ir pobūdį bei siekiant optimizuoti pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo procesą, kartu skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą, Įstatymo projektu siekiama mokesčių administratoriui priskirti daugiau funkcijų formuojant gyventojams pateikiamas preliminarias deklaracijas bei grąžinant deklaracijose užfiksuotas pajamų mokesčio permokas.

Minėtų mokesčių sistemos elementų peržiūros tikslu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva buvo įsteigta beveik 50 įvairių institucijų, verslo asociacijų, visuomenės atstovų vienijanti mokestinių lengvatų ir kitų specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros tarpinstitucinė darbo grupė, vertinusi mokesčių sistemą 6 kryptimis, tarp kurių mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūra, investicinės sąskaitos modelio įvedimo galimybės, taip pat pajamų nelygybės mažinimas. Šiomis kryptimis atlikta galimų reglamentavimo pokyčių, jų alternatyvų ir poveikio analizė pristatyta darbo grupei (prezentacijas paskelbiant ir viešai^[7]), o Įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant ir į darbo grupės susitikimuose vykusias diskusijas, išsakytus argumentus ir pastebėjimus dėl vienos ar kitos alternatyvos.

Įstatymo projektu taip pat siekiama pašalinti pastebėtus redakcinio pobūdžio Įstatymo netikslumus bei jo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamomis sąvokomis. 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėjas – Evaldas Putrimas, tel. 219 9476, el. paštas [email protected]) patarėja Živilė Kvedytė (tel. 219 9301, el. paštas [email protected]); jame numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342), Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 219 9377, el. p. [email protected]).

3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas

Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas gyventojų pajamos apmokestinamos taikant tokius tarifus:

-      su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tantjemoms ar kitam atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, taip pat iš darbdavio gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms (toliau – su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos), kai visos kartu neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) – 20 procentų, viršijančiai daliai – 32 procentai;

-      pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendai), ligos, motinystės, tėvystės pašalpoms, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokoms, nepriklausomai nuo pajamų dydžio – 15 procentų;

-      nekilnojamojo turto nuomos pajamoms – 15 proc. (20 proc., jei viršijama 120 VDU suma), o gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms gyventojo pasirinkimu arba pasibaigus mokestiniam laikotarpiui –15 procentų arba iš anksto mokant savivaldybių tarybų nustatyto dydžio fiksuotą mokestį už kiekvieną turto objektą;

-      individualios veiklos pajamoms – 15 procentų (pritaikius mokesčio kreditą, realus tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 procentų, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio);

-      atliekų pridavimo pajamoms – 5 procentai, tačiau jei kartu su kitomis pajamomis viršija 120 VDU – 20 procentų;

-      kitoms nenurodytoms pajamoms (pvz., palūkanoms, honorarams, turto pardavimo pajamoms), neviršijančioms 120 VDU – 15 procentų, viršijančioms – 20 procentų.

Taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už per mokestinį laikotarpį gautas kai kurias individualios veiklos pajamas gali būti mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45 000 eurų, kurią viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant bendrą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ numatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas – fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto nuostatas, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama darbuotojo nauda, gauta darbdaviui sumokėjus už viešojo transporto bilietus, skirtus atvykti į darbą ar parvykti iš jo.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte nustatyta mokesčio lengvata – darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, neapmokestinama, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.

Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, pajamos iš finansinių produktų (pvz., vertybinių popierių perleidimo pajamos, taip pat palūkanos už skolos vertybinius popierius, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių ir kt.), jei minėtoms pajamoms netaikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos lengvatos, apmokestinamos 15 procentų (arba 20 proc., jei viršijama 120 VDU dydžių suma) GPM tarifu. Pajamos apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos gautos, o finansinių produktų įsigijimo išlaidas leidžiama atimti tik iš finansinių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, nors mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos iš finansinių produktų laikymo (pvz., palūkanos) apmokestinamos neatimant iš jų jokių išlaidų, kas atskirais atvejais reiškia, kad šios pajamos apmokestinamos net jei pardavus patį produktą patiriama nuostolių.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, šiuo metu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, nepriklausomai nuo dovanų vertės.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnis numato, kad visi individualią veiklą vykdantys gyventojai, apskaičiuodami tokios veiklos apmokestinamąsias pajamas, gali pasirinkti šioms pajamoms uždirbti patirtomis išlaidomis laikyti ne faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas sąnaudas, o preziumuojamas išlaidas – 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šiuo būdu, neprivalo turėti atskaitomos sumos pagrindimo dokumentų. Be to, individualios veiklos pajamų leidžiamiems atskaitymams priskiriamos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos, t. y. šiomis įmokomis mažinama apmokestinimo bazė (deklaruojant numanomas išlaidas GPM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad į 30 proc. numanomas išlaidas įtrauktos ir VSD bei PSD), nors skaičiuojant pajamų mokestį nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų, į gyventojo sumokamas minėtas įmokas neatsižvelgiama. Taip pat, gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, VSD ir PSD bazė skiriasi priklausomai nuo pasirinkto išlaidų apskaitymo metodo – kai renkamasi nurodyti faktines išlaidas, VSD ir PSD įmokomis apmokestinamas pelnas, įvertinus patirtas veiklos išlaidas, kai deklaruojamos numanomos 30 procentų išlaidos, minėtos įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, sumažintų 30 procentų, t. y. nuo pelno, kurį skaičiuojant atskaitytos ne tik numanomos veiklos išlaidos, bet ir numanomos VSD bei PSD įmokos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinant pajamas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas maksimalus mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis šiuo metu siekia 625 eurus (t. y. 7 500 eurų per metus). Asmenims su negalia, priklausomai nuo negalios lygio, taikomas 1 005 eurų, arba 935 eurų, mėnesio (atitinkamai, 12 060 eurų, arba 11 220 eurų per metus) neapmokestinamasis pajamų dydis. 

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnį, gyventojas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, taip pat į pensijų fondus sumokėtas sumas, per mokestinį laikotarpį neviršijančias 1 500 eurų. Pensijų įmokos į pensijų fondus, mokamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas (II pakopos pensijų kaupimas), iš pajamų atimamos tik tada, kai gyventojas jas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas, yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.

Pagal šiuo metu galiojančią GPM deklaravimo tvarką, pajamų mokesčio deklaraciją privalo pateikti pats gyventojas (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai deklaracija neteikiama). Mokesčių administratorius pagal turimus duomenis parengia preliminarias deklaracijas, kurias gyventojas, teikiantis deklaraciją, iki gegužės 1 dienos patvirtina be pakeitimų arba patikslina. Tačiau dažnai gyventojai patvirtina mokesčių administratoriaus suformuotas preliminarias deklaracijas be papildomo jų tikslinimo. Nepaisant to, kad preliminarioje deklaracijoje tikslintinų duomenų nėra, tokia deklaracija nebus laikoma pateikta, jeigu gyventojas papildomai jos nepažymės kaip teikiamos, taip pat nesudaromos galimybės mokesčių administratoriui mokesčio permoką grąžinti per nustatytą terminą. 

4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Pajamų mokesčio tarifų peržiūra

Perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurioms taikomas didesnis pajamų mokesčio tarifas (32 proc.), ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, siūloma peržiūrėti taikomų pajamų mokesčio tarifų dydžius:

Individualios veiklos sąnaudų atskaitymo pokyčiai

Peržiūrint individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, siūloma neleidžiamiems atskaitymams priskirti nuo tokios veiklos pajamų sumokėtas VSD ir PSD įmokas, kurios iš esmės skirtos ne pajamoms uždirbti, o gyventojo socialinei apsaugai užtikrinti. Toks pakeitimas, be kita ko, reikštų teisingesnę apmokestinimo sistemą pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurių pajamos apmokestinamos GPM, neatsižvelgiant į nuo tų pačių pajamų sumokėtas privalomas VSD ir PSD įmokas, atžvilgiu (šis aspektas išskirtas ir minėtoje EBPO studijoje). Be to, būtent VSD įmokų neatskaitymu iš pajamų apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį grindžiamas socialinio draudimo pensijų neapmokestinimas (skirtingai, nei įprasta užsienio valstybėse), tačiau iki šiol VSD įmokos nebuvo atskaitomos tik iš pajamų,  susijusių su darbo santykiais, nors pensijoms taikomu neapmokestinimu naudojasi ir gaunantys individualios veiklos pajamų asmenys.

Kadangi šiuo metu GPM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad į prezumpcines išlaidas įtrauktos ir VSD bei PSD įmokos, šias įmokas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams, atitinkamai siūloma mažinti ir prezumpcinių išlaidų dydį. Minėtos įmokos sudaro 12,3 procentinio punkto iš 30 procentų prezumpcinių išlaidų dydžio, tad siūloma jų įtaką vertinti individualią veiklą vykdančių asmenų naudai suapvalinus iki 10 procentinių punktų, atitinkamai prezumpcines išlaidas mažinant nuo 30 procentų iki 20 procentų. Taip pat šis pakeitimas suvienodintų VSD ir PSD įmokų bazės apskaičiavimo principus tarp faktines ir prezumpcines išlaidas deklaruojančių asmenų.

Kartu įvertinus tai, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai bet kokiu atveju turi vesti detalią apskaitą, t. y., be kita ko, kaupti prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus PVM tikslais, o paprastai PVM mokėtoju tampama viršijus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pajamų (apyvartos) ribą, siūloma galimybę kaip išlaidas atskaityti fiksuotą dalį pajamų sumos (20 proc.) individualią veiklą vykdantiems gyventojams palikti, tik kai jų mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamos neviršija 55 000 eurų sumos. Galimybe deklaruoti prezumpcines išlaidas 2021 metais naudojosi apie 75 procentai^[8] visų pajamas iš individualios veiklos deklaravusių asmenų, iš kurių 2,7 tūkst.  gyventojų (arba 2,4 proc. prezumpcines išlaidas taikiusių mokėtojų) buvo PVM mokėtojai.

Tokie pokyčiai atlieptų ir minėtoje EBPO studijoje pateiktą siūlymą sumažinti prezumpcinių išlaidų atskaitymo galimybes, siekiant prisidėti prie mokesčių administratoriaus galimybių vykdyti efektyvią kontrolę, užtikrinant tinkamą savarankiškai dirbančių asmenų mokestinių prievolių vykdymą. 

Mokesčių naštos skirtumo tarp individualios veiklos ir darbo santykių mokesčių naštos sumažėjimas

Dėl pajamų tarifų peržiūros ir individualios veiklos sąnaudų atskaitymo pokyčių, asmenų, vykdančių individualią veiklą, mokestinė našta palaipsniui priartėtų prie asmenų, gaunančių                      su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, mokestinės naštos. Šiuo metu individualios veiklos pajamos (uždirbtas pelnas prieš mokesčius) neretai apmokestinamos daug mažiau lyginant su tuo, kaip apmokestinama tokio paties dydžio darbo vietos kaina dirbant pagal darbo santykius. Nors tokiu būdu skatinama individuali veikla, tai neatitinka horizontalaus mokesčių teisingumo principo, kad mokestinė našta neturėtų reikšmingai skirtis, kai vykdomos veiklos savo esme itin artimos. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, mokestinės naštos skirtumas tarp šių veiklos formų sumažėtų, o siekiant laipsniško mokesčių naštos pasikeitimo, skirtumą siūloma sumažinti per 3 metus (2 lentelė).

2 lentelė. Individualios veiklos apmokestinimo pokyčių suvestinė

Individualios veiklos mokestinės naštos (GPM, VSD ir PSD įmokų suma, padalyta iš individualios veiklos pelno prieš mokesčius) ir asmenų, gaunančių pajamų iš darbo santykių, mokestinės naštos (GPM, VSD įmokų ir PSD suma, padalyta iš darbo vietos kainos) pokyčiai pavaizduoti 3 grafike (kai asmuo, vykdantis individualią veiklą, deklaruoja faktines išlaidas) ir 4 grafike (kai asmuo, vykdantis individualią veiklą, deklaruoja prezumpcines išlaidas).

3 grafikas. Individualios veiklos apmokestinimo naštos (standartiniu atveju) pokyčiai, kai individualią veiklą vykdantis asmuo deklaruoja faktines sąnaudas

4 grafikas. Individualios veiklos apmokestinimo naštos (standartiniu atveju) pokyčiai, kai individualią veiklą vykdantis asmuo deklaruoja prezumpcines sąnaudas, faktiškai patirdamas 10 procentų sąnaudų nuo apyvartos

Pastabos:

3 ir 4 grafikuose (1) x ašyje lyginami darbo santykiai ir individuali veikla prieš ir po pakeitimų. Darbo santykiai  x ašyje atvaizduojami kaip darbo vietos kaina (iš esmės sutampa su bruto atlyginimu). Kai vykdoma individuali veikla, x ašyje atvaizduojamas tokią veiklą vykdančio pelnas prieš mokesčius; (2) linijomis atvaizduojama vidutinė mokestinė našta prieš ir po pokyčių, matuojama kaip mokėtinų mokesčių (GPM + VSD + PSD arba tik GPM) dalis nuo darbo vietos kainos (darbo santykių atveju) arba nuo pelno prieš mokesčius (individualios veiklos atveju). (3) žalia stulpeline diagrama atvaizduojamas pajamas iš individualios veiklos deklaruojančių asmenų (deklaruojančių tiek faktines, tiek prezumpcines išlaidas) skaičiaus pasiskirstymas pagal pajamų dydį; (4) individualią veiklą vykdančių asmenų mokestinės naštos pasikeitimai modeliuojami darant prielaidą, kad antrais metais po pakeitimų VSD ir PSD įmokų lubos taikomos nuo 60 VDU metinių pajamų (šiuo metu lubos pradedamos taikyti ties 43 VDU); (5) įvertintas individualią veiklą vykdančiųjų įtraukimas į nedarbo draudimą antrais metais po pakeitimų; (6) pritaikytos PSD įmokų grindys, nors jos aktualios ne visais atvejais^[9]; (7) 3 grafike juoda vertikali linija žymi 15 tūkst. eurų ribą, 4 grafike – 16,875 tūkst. eurų ribą.

4 grafike individualios veiklos mokestinė našta ties PVM riba staigiai išauga dėl galimybės taikyti prezumpcines sąnaudas atsisakymo PVM mokėtojams (nes nagrinėjamas hipotetinis atvejis, kai faktinės sąnaudos sudaro 10 procentų, ties šia riba įvyksta staigus šuolis, sulyginantis naštą su faktines sąnaudas deklaruojančio asmens).

Iš individualios veiklos gaunantiems iki 15 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius^[10] (projektuojama, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tokie mokėtojai sudarys apie 85 proc. nuo visų deklaruojančių individualios veiklos pajamas asmenų) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui mokesčių našta augtų nežymiai: faktines išlaidas deklaruojantiems asmenims VSD ir PSD įmokų ir GPM mokesčių naštos suminis prieaugis sudarytų tik 0,06 proc. punkto dėl siūlymo šiuo metu taikomą efektyvųjį apatinį GPM tarifą sumažinti nuo 5 proc. iki 3 proc., taip amortizuojant VSD ir PSD įmokų priskyrimą neleidžiamiems atskaitymams ir apmokestinimą nedarbo draudimo įmokomis. Prezumpcines išlaidas deklaruojantiems asmenims (kai faktinės veiklos išlaidos sudaro 10 proc. nuo apyvartos) atitinkamai našta išaugtų šiek tiek daugiau – 1,8 procentinio punkto. Deklaruojant prezumpcines išlaidas naštos prieaugis didesnis dėl šiuo metu taikomo palankesnio, nei deklaruojant faktines sąnaudas, VSD ir PSD įmokų bazės skaičiavimo. Deklaruojant prezumpcines išlaidas, dalį mokesčių naštos išaugimo, kaip ir deklaruojant faktines išlaidas, amortizuoja sumažintas efektyvusis apatinis GPM tarifas. Taigi, siūlomi individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai mokestinę naštą užaugintų nežymiai, o mokėtojai papildomai gautų iki šiol netaikytą nedarbo draudimo suteikiamą naudą sumažėjusių pajamų iš GPM sąskaita.

Mažiausias pajamas iš individualios veiklos gaunantiems asmenims, kai deklaruojamos faktinės išlaidos, svarbus PSD įmokų grindų faktorius – uždirbantiems ne daugiau nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), mokestinės naštos pasikeitimai tais atvejais, kai taikomos PSD įmokų grindys, skirsis nuo pirmiau nurodytų, nes PSD įmokas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams tokie asmenys turėtų pradėti mokėti GPM (arba mokėtų daugiau GPM, nei mokėjo anksčiau). Tačiau atvejų, kai faktinėms sąnaudoms taikomos PSD įmokų grindys, nėra daug, nes PSD įmokų grindys netaikomos, kai PSD įmokos mokamos nuo kitos rūšies pajamų (pavyzdžiui, kai asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas ir kt.). PSD įmokos nuo individualios veiklos pajamų apskritai nėra mokamos (tad ir PSD grindys nėra taikomos), jei  asmuo yra draustas valstybės lėšomis (turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, yra studentas, studijuojantis pagal nuolatines studijų programas ir kt.).

Iš individualios veiklos gaunantiems daugiau nei 15 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius (projektuojama, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tokie mokėtojai sudarys apie 15 proc. nuo visų deklaruojančių individualios veiklos pajamas) apmokestinimo skirtumai, palyginti su dirbančių pagal darbo sutartis asmenų apmokestinimu, bus sumažinti reikšmingiau. Šiuo metu iš individualios veiklos gaunantiems daugiau nei 15 tūkst. eurų pelno prieš mokesčius maksimali mokestinė našta neviršija 29,9 procento, o tokio paties dydžio darbo vietos kainos apmokestinimas siekia 40,6 proc. Įgyvendinus pasiūlymus, pasibaigus pereinamajam 3 metų laikotarpiui, didesnes individualios veiklos pajamas gaunančių asmenų mokestinė našta padidėtų maksimaliai iki 38,7 procento, iš esmės dėl didinamo efektyviojo GPM tarifo. Apmokestinimo skirtumai, palyginti su darbo santykių apmokestinimu, sumažėtų ir itin dideles pajamas (virš 43 VDU) deklaruojantiems asmenims – šiuo metu virš 43 VDU individualios veiklos pajamų gaunančių asmenų mokestinė našta mažėja dėl VSD ir PSD įmokų lubų. Tuo tarpu gaunančių pajamų iš darbo santykių asmenų VSD įmokų lubos yra aukštesnės – 60 VDU. Be to, 60 ir daugiau VDU pagal darbo santykius uždirbantiems asmenims taikomas aukštesnis, 32 procentų, GPM tarifas, o dirbantiems pagal individualią veiklą dėl tokios VSD ir PSD įmokų lubų ribos GPM tarifas nesikeičia. Įgyvendinus siūlymus, VSD įmokų lubos ir nominalūs GPM tarifai individualios veiklos ir  darbo santykių pajamoms būtų suvienodinti, todėl mokesčių naštos skirtumo beveik neliktų. Maksimalų individualios veiklos pajamoms taikomą GPM tarifą (šiuo metu 15 procentų, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus 20 proc.) mokančių gyventojų dalis nuo visų pajamas iš individualios veiklos gaunančių asmenų sudaro apie 2 procentus.

Kartu atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų vykdytų patikrinimų metu nustatoma, kad asmuo vykdo individualią veiklą nei pranešęs apie veiklos vykdymą, nei sudaręs darbo sutartį, o apie individualią veiklą informuoja tą pačią dieną po patikrinimo, dėl ko tampa sudėtingiau įrodyti ir nelegalaus darbo atvejus, siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą pareigą individualią veiklą vykdantiems gyventojams apie veiklos vykdymo pradžią informuoti mokesčių administratorių, nustatant, kad tokia informacija turi būti pateikiama iki veiklos vykdymo pradžios, t. y. nepaliekant galimybės informaciją teikti pirmąją veiklos vykdymo dieną, kas iš esmės veiklos registravimo sąlygų gyventojui nekeistų, tačiau kartu leistų užtikrinti efektyvesnę kontrolę.

Mokesčio lengvatų peržiūra

Įstatymo projektu siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkte nustatytą lengvatą, sudarant galimybes neapmokestinti gyventojo gaunamos naudos, darbdaviui apmokėjus darbuotojo vykimo į darbą išlaidas, neatsižvelgiant į tai, kokiomis transporto priemonėmis darbuotojas naudojasi – viešuoju, priklausančiu įmonei ar nuosavu transportu. Siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad darbuotojai, ypač gyvenantys atokesnėse vietovėse, dažnai neturi galimybės į darbą atvykti viešuoju transportu, ir siekiant užtikrinti vienodą gyventojui darbdavio kompensuotų vykimo į darbą išlaidų vertinimą mokesčio tikslais.

Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte nustatyta lengvata naudotis ir tais atvejais, jei gyventojas buvo atitinkamos įmonės darbuotoju pasirinkimo sandorio sudarymo momentu ir darbo santykius išlaikė visą pasirinkimo sandorio laikotarpį, net jei realizavimo momentu darbo santykiai bus nutrūkę. Tokiu būdu būtų didinamas lengvatos darbuotojų įsitraukimo skatinimui poveikis, ypač įvertinus tai, kad pasirinkimo sandoriu įgytos teisės įsigyti darbdavio akcijų realizavimo laikas dažnai priklauso nuo akcijų vertės konkrečiu momentu, dėl ko realizavimo momentas gali nusikelti į daug vėlesnį laikotarpį nei įstatyme nustatytas 3 metų išlaikymo terminas. Kartu, įvertinus iš visuomenės gautas pastabas dėl konkretesnio pasirinkimo sandorio sąvokos apibrėžimo šio įstatymo tikslais, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte aiškiai nurodoma, kad lengvata taikoma tokiems sandoriams, kuriais darbuotojui suteikiama teisė ateityje įsigyti darbdavio ar su juo susijusio asmens akcijų lengvatine kaina ar nemokamai, kartu nebevartojant pačios pasirinkimo sandorio sąvokos.   

Įvertinus užsienio valstybių praktiką, pagal kurią apmokestinamos ir dovanos tarp artimų giminaičių, tačiau taikant lengvatinį režimą, bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas^[11], siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tam tikros sumos neviršijančią dovanų iš artimųjų vertę: 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį – dovanoms, gautoms iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių) vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų. Siūloma gana didelė neapmokestinamoji vertė, viena vertus, leistų į apmokestinamų asmenų ratą įtraukti dovanas gaunančius giminaičius, kita vertus, atitiktų galėjimo sumokėti mokesčius kriterijų. Pagal turimą deklaruotų dovanojimo sandorių statistiką^[12] galima daryti išvadą, kad dėl siūlomų ribų dauguma sandorių tarp artimų giminaičių išliktų.

Be to, įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką ir siekiant nesudaryti mokestinių kliūčių žemės ūkio veiklos tęstinumui perdavus ūkininko ūkį (turtą) šeimos nariams^[13], siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veikloje naudojamo turto perdavimas artimiesiems yra neapmokestinamas, tačiau tik su sąlyga, kad dovaną gavęs artimasis toliau vykdys žemės ūkio veiklą bent 3 metus nuo dovanos gavimo dienos.

Laikantis nuoseklios Vyriausybės linijos palaipsniui artinti maksimalų taikytiną NPD prie MMA, kartu siekiant toliau nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas uždirbantiems, 2024 metams siūloma gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 2 040 eurų, už 2024 metus taikyti 20,2 procento didesnį nei šiuo metu galiojantis maksimalus taikytinas mėnesio NPD – 751 euro (atitinkamai didesnį – 9 012 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 2 040 eurų, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę. 2 040 eurų bruto mėnesio atlyginimo riba, iki kurios taikomas didesnis NPD (palyginti 2023 metais galiojanti riba, iki kurios taikomas didesnis NPD, yra 1 926 eurai), parinkta atsižvelgiant į projektuojamą VDU 2024 metais ir siekiant užtikrinti tolygų mokesčių naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia.

Kadangi dėl šio siūlymo pajamos į rankas didėtų asmenims, uždirbantiems iki maždaug vieno VDU, ir nesikeistų daugiau uždirbantiems, ši priemonė tikslingai prisidėtų prie piniginio skurdo ir pajamų nelygybės lygio Lietuvoje mažinimo, kartu išlaikant efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Be to, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos MMA dalis taip pat padidėtų – šiuo metu NPD sudaro 74,4 procento MMA, o priėmus Įstatymo projektą, darant prielaidą, kad MMA 2024 metais siektų 924 eurus, NPD ir MMA santykis 2024 metais sudarytų 81,3 procento.

Kartu tuo pačiu dydžiu, kuriuo didėja maksimalus taikytinas NPD, siūloma padidinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD, t. y. nuo 1 005 iki 1 131 euro (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims), kitiems nuo 935 iki 1 061 euro.

5 grafikas. Siūlomi NPD pakeitimai 2024 metams

Priėmus pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 76 eurais (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), uždirbančio 1 000 eurų asmens pajamos padidėtų 30,43 euro, o uždirbančio 2 040 eurų ir daugiau – nesikeistų.

Vėlesniais metais maksimalų taikytiną NPD numatoma toliau artinti prie MMA, taip mažinant mažiausias pajamas gaunančiųjų apmokestinimą.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų MMA didėjimo tempą ir poveikio vertinimo tikslais projektuojant tolesnį MMA bei NPD didėjimą, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimo projekcijas ir į valstybės finansines galimybes, numatoma, kad NPD susilyginti su MMA galėtų 2028 metais.

3 lentelė. NPD didinimo poveikis 2024–2028 metais

6 grafikas. NPD pakeitimai 2024–2028 metais.

Taip pat siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas lengvatas ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi palikti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. II pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms.

Vis dėlto lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki 2024 metų sudarytas sutartis, suteiks pakankamai laiko priimti sprendimus dėl jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo.   

Investicinė sąskaita

Kartu Įstatymo projektu siūloma keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką, sudarant sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus, nustatant, kad apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. 

Kadangi kaip viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardijamas sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, Įstatymo projekte siūloma supaprastinti galiojantį režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.

Siekiant, kad nauja priemone norintys pasinaudoti gyventojai neprivalėtų atidaryti specialios tikslinės sąskaitos, t. y. nepriklausytų nuo kredito ar mokėjimo įstaigos sutikimo tokią sąskaitą atidaryti, ir kartu, kad sąskaitą būtų lengva administruoti, investicine sąskaita siūloma laikyti bet kurią gyventojo sprendimu mokesčių administratoriui deklaruotą sąskaitą, atidarytą Europos ekonominės erdvės valstybėje, EBPO valstybėje narėje ar valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, įsteigtoje finansų įstaigoje ar mokėjimo paslaugas teikiančiame subjekte, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į Įstatymo projekto 12¹ straipsnyje nurodytus finansinius produktus. Jei gyventojas kaip investicines sąskaitas deklaruotų kelias sąskaitas, per šias sąskaitas gautų investicijų rezultatas būtų apskaičiuojamas bendrai.

Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra galiojančia tvarka.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma apibrėžti ir šiuos finansų rinkų produktus, į kuriuos būtų leidžiama investuoti per investicinę sąskaitą:

o perleidžiamieji vertybiniai popieriai (pvz., viešai platinamos akcijos, obligacijos);

o pinigų rinkos priemonės;

o kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;

o tam tikros išvestinės finansinės priemonės;

o per sutelktinio finansavimo platformas platinamos priemonės; 

o per tarpusavio skolinimo platformas platinamos priemonės.

Siūloma nustatyti, kad į tokią deklaruotą sąskaitą gautos pajamos iš finansinių produktų būtų apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu šios pajamos yra išimamos iš investicinės sąskaitos, t. y. atliekami mokėjimai arba išimami grynieji pinigai, kurie neskirti investicijoms į numatytus finansinius produktus ir tokių iš sąskaitos išsiimtų lėšų suma viršija į investicinę sąskaitą įneštų lėšų sumą. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad finansinių produktų įsigijimo išlaidos galėtų būti atimamos ne tik iš finansinių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, bet ir iš tokių produktų turėjimo generuojamų pajamų (pvz., palūkanų).

Kartu siūloma neriboti per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų sumos, taip sudarant galimybes gyventojams turimas sukauptas didesnes lėšų sumas (pvz., gautas, pasibaigus terminuotojo indėlio sutarties terminui, pajamas iš nekilnojamo turto pardavimo ir pan.) toliau patogiai investuoti į finansų produktus per investicinę sąskaitą, o kartu išvengiant sudėtingo sąskaitos administravimo ir poreikio gyventojui analogiškos kilmės pajamoms taikyti 2 apmokestinimo sistemas. Įvertinant tai, kad investicinę sąskaitą turintis gyventojas finansinius produktus gali ir paveldėti arba gauti dovanų, ir siekiant sudaryti galimybę tokiam gyventojui visas turimas investicijas valdyti per vieną sąskaitą, siūloma nustatyti, kad tokiu būdu įgyti finansiniai produktai gali būti laikomi įgytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas apie tai informuoja mokesčių administratorių bei iš tokių produktų gautas pajamas priskiria investicinei sąskaitai.

Atsižvelgiant į tai, kad apmokestinant per investicinę sąskaitą gautas pajamas taikomas GPM atidėjimas, šioms pajamoms nebūtų taikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ir 30 punktuose nustatytos mokesčio lengvatos. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai iš investicinės sąskaitos įsigytų finansinių priemonių gautos pajamos neįskaitomos (nepervedamos) į investicinę sąskaitą, bet iš karto panaudojamos kitiems tikslams (išimamos iš sąskaitos), jos būtų laikomos apmokestinamosiomis gyventojo pajamomis, net jeigu konkretus sandoris iš esmės ir atitiktų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ar 30 punktuose numatytų lengvatų sąlygas. Tačiau minėtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ar 30 punkte numatytos lengvatos ir toliau būtų taikomos pajamoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą.

Pajamų mokesčio deklaravimo tvarkos supaprastinimas

Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą pajamų deklaravimo duomenų analizę ir pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma keisti pajamų deklaravimo ir mokėtino mokesčio apskaičiavimo procesą, daugiau funkcijų pavedant mokesčių administratoriui: siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius iki balandžio 1 dienos pateiks turimais duomenimis užpildytas deklaracijas; jeigu gyventojas negavo pajamų, apie kurias mokesčių administratorius informacijos negauna ir neturi pastabų dėl mokesčių administratoriaus pateiktos užpildytos deklaracijos (t. y. nepateikia patikslintos deklaracijos iki gegužės 1 dienos), tokia deklaracija būtų laikoma pateikta automatiškai be atskiro gyventojo patvirtinimo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu didžioji dalis gyventojų patvirtina mokesčių administratoriaus suformuotas preliminarias deklaracijas be jokių patikslinimų (pvz., 2021 m. tokių gyventojų buvo 65 proc., t. y. 960 tūkst. iš 1,46 mln. gyventojų, pateikusių deklaracijas).

Be to, mokesčių administratoriaus užpildytos deklaracijos pateikimas be atskiro gyventojo patvirtinimo sudarytų galimybes mokesčių administratoriui iškart po deklaracijos pateikimo termino visiems gyventojams grąžinti dėl per metus nepritaikyto jiems priklausančio metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ar patirtų leidžiamų iš pajamų atimti išlaidų (pvz., įmokos už mokslą, įmokos pensijų kaupimui ir kt.), susidariusią pajamų mokesčio permoką (pvz., už 2021 metus net 131 tūkst. gyventojų nepateikė deklaracijų dėl pritaikyto per mažo NPD; deklaracijų dėl patirtų išlaidų nepateikė 64 tūkst. gyventojų).

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išvengti neproporcingai didelių su mokesčio sumokėjimu susijusių gyventojų išlaidų, siūloma nustatyti, kad apskaičiuotas mokėtinas GPM neprivalo būti mokamas, jeigu jis neviršija 2 eurų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Dėl tarifų pakeitimo, fiksuoto pajamų mokesčio ribos mažinimo, pajamų mokesčio lengvatų siaurinimo didės pajamų mokesčio našta atitinkamų pajamų gaunantiems gyventojams, tačiau toks didėjimas pagrįstas poreikiu užtikrinti teisingesnį apmokestinimą perskirstant pajamų naštą tarp didesnes pajamas gaunančių gyventojų bei atsisakant sektorinių ar kitų socialiai nepagrįstų mokesčio lengvatų, kas ilguoju laikotarpiu galėtų iš dalies prisidėti, nors ir nežymiai, prie pajamų nelygybės rodiklio gerinimo.

Atlikus simuliacijas EUROMOD modeliu nustatyta, kad dėl aukštesnėms visų rūšių pajamoms taikomų mokesčių tarifų peržiūros, dalį aukštesniam darbo užmokesčiui tenkančios pajamų mokesčio naštos perkeliant kitoms (paprastai – kapitalo) pajamoms, kartu įvertinus ir pakeitimus, susijusius su individualios veiklos pagal pažymą pajamų apmokestinimu bei NPD dydžio pokyčiais, pajamų nelygybė sumažėtų – Gini indeksas trečiaisiais metais po pakeitimų sumažėtų 0,48 procentinio punkto.

7 grafikas. Pajamų nelygybės pokytis po siūlomų pakeitimų

Nustačius palankesnę finansinių produktų apmokestinimo sistemą, galima tikėtis aktyvesnės kapitalo rinkų plėtros.

Įdiegus naują pajamų deklaravimo procesą, mažės gyventojų ir mokesčių administratoriaus administracinė našta, susijusi su pajamų deklaravimu, ir kartu bus užtikrinta, kad gyventojams daugeliu atvejų bus grąžintos mokesčio permokos, taip užtikrinant, kad gyventojas sumokėtų tiek mokesčių, kiek priklauso pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.

7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Dėl sumažinto pajamų mokesčio tarifo dideles pajamas gaunantiems darbuotojams ir išplėstos lengvatos darbuotojų naudai, gautai iš akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius, bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos įmonėms pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

NPD padidinimas lemtų mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų gaunamų pajamų į rankas padidėjimą, kartu prisidėtų prie vartojimo, o tai turėtų teigiamą įtaką ir verslui.

8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą

Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės.

10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu apibrėžiama nauja investicinės sąskaitos sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai

Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“.

Taip pat turės būti priimti mokesčių administratoriaus teisės aktai dėl investicinės sąskaitos deklaravimo bei pajamų mokesčio deklaravimo (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas

Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, preliminariu skaičiavimu galima tikėtis papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM:

- Atsisakius verslo liudijimų gyvenamosios paskirties patalpų nuomai ir šias pajamas apmokestinus 15 procentų tarifu, kartu leidžiant šias pajamas (taip pat šiuo metu 15 procentų tarifu apmokestinamas nekilnojamojo turto nuomos pajamas, kai pajamos gaunamos iš kito gyventojo) mažinti prezumpcinėmis 20 procentų išlaidomis, papildomos pajamos iš GPM galėtų sudaryti apie 5,3 mln. eurų.

-      Dėl individualios veiklos pajamų ribos, kurią viršijus pajamos negali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, sumažinimo iki 20 000 eurų papildomos pajamos iš GPM gali sudaryti iki 7,9 mln. eurų.

-      Dėl didesnėms visų rūšių pajamoms taikomų mokesčių tarifų peržiūros dalį didesniam darbo užmokesčiui tenkančios pajamų mokesčio naštos perkeliant kitoms (paprastai – kapitalo) pajamoms, papildomos pajamos iš GPM gali sudaryti apie 64 mln. eurų.

-      Dėl pakeitimų, susijusių su individualios veiklos pagal pažymą pajamų apmokestinimu, pirmaisiais metais po pakeitimų papildomos pajamos iš GPM gali sudaryti apie 29 mln. eurų, antraisiais – 60 mln. eurų, trečiaisiais metais – 112 mln. eurų (palyginti jei būtų taikoma šiuo metu galiojanti sistema).

-      Dėl maksimalaus taikytino NPD bei NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims padidinimo 2024 metams, pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gali sumažėti apie 210,3 milijono eurų.

-      Dėl pajamų deklaravimo ir permokos grąžinimo (jeigu ji susidaro) proceso supaprastinimo pajamos iš GPM gali sumažėti 57 mln. eurų.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projektas buvo teiktas išvadoms gauti ministerijoms ir skirtingoms visuomenės grupėms atstovaujančioms organizacijoms: asocijuotoms verslo struktūroms, atstovaujančioms tiek smulkiajam ir vidutiniam, tiek stambiajam verslui ar atskiroms verslo šakoms ir profesijoms, taip pat kūrėjų ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovams ir kitoms visuomeninėms bei mokslo organizacijoms.

Be to, į viešai paskelbtą Įstatymo projektą aktyviai reagavo ir kiti juridiniai asmenys, kuriems tiesiogiai projektas teiktas nebuvo, taip pat pasiūlymų gauta iš fizinių asmenų.  

Iš viso sulaukta beveik 70 suinteresuotų institucijų ir organizacijų bei fizinių asmenų pasiūlymų.

Daugiausia pastebėjimų ir pasiūlymų buvo sulaukta dėl:

-      individualios veiklos pajamų apmokestinimo naštos didinimo;

-      poreikio atsižvelgti į žemės ūkio veiklos specifiką bendrame individualios veiklos  pajamų apmokestinimo pokyčių kontekste;

-      progresinio mokesčio tarifo įvedimo, ypač kapitalo pajamoms (dividendams);

-      pajamų iš darbo santykių apmokestinimo peržiūros;

-      dovanų tarp artimų giminaičių apmokestinimo;

-      pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo įmokų lengvatų panaikinimo;

-      palankiai vertinamos investicinės sąskaitos, pateikiant konstruktyvių siūlymų dėl jos dizaino.

Atsižvelgiant į pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus, patikslintos Įstatymo projekto nuostatos dėl:

-      pajamų mokesčio naštos pokyčio mažesnes individualios veiklos pajamas gaunantiems asmenims: patikslintame Įstatymo projekte vietoj anksčiau siūlytos 10 000 eurų ribos, kurią pasiekus taikomas tarifas pradeda palaipsniui didėti, siūloma nustatyti 15 000 eurų ribą, į kurią, turimais duomenimis, patenka net 85 proc. individualios veiklos vykdytojų, kartu peržiūrint ir mokesčio kredito formulę, kuri leis užtikrinti, kad mažiausiai gaunantiesiems taikomas efektyvus mokesčio tarifas sumažės iki 3 procentų, kas lems, kad jiems tenkantis mokesčio naštos pokytis bus nežymus;

-      pajamų mokesčio naštos mažinimo mažesnes pajamas iš darbo santykių ar su jais susijusių santykių gaunantiems gyventojams: patikslintame Įstatymo projekte siūloma asmenims, uždirbantiems iki 1 VDU, didinti taikomą NPD, taip pat didinti asmenims su negalia taikomą NPD;

-      bendros metinių pajamų ribos, kurią viršijus mokamas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas, didinimo: metinių pajamų ribos kartelė padidinta nuo 120 iki 180 VDU; 

-      skirtingų apmokestinimo taisyklių gavus dovanas iš tėvų, vaikų, senelių ir iš brolių, seserų: patikslintame Įstatymo projekte siūloma suvienodinti iš tėvų, vaikų, senelių ir iš brolių, seserų gautų dovanų vertės, kuri priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, ribą;

-      ūkininko ūkio perleidimo šeimos nariams apmokestinimo: patikslintame Įstatymo projekte siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti visą turto, gauto šeimos nariams perleidus žemės ūkio veikloje naudojamą turtą, vertę, jeigu užtikrinamas žemės ūkio veiklos tęstinumas;

-      investicinės sąskaitos modelio: patikslintame Įstatymo projekte vietoj anksčiau siūlytos 10 000 eurų maksimalios galimos per metus investuoti sumos siūloma neriboti per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų sumos, o investicinę grąžą apmokestini tik tada, kai ji faktiškai išimama iš investicinės sąskaitos ne reinvestavimo tikslais.

15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai

Verslo liudijimas, pajamų deklaravimas, gyventojų pajamų mokestis, individuali veikla, tarifai, pajamų nelygybė.

Lietuvos Respublikos

gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007

2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 20, 21, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamojo rašto

priedas

VISUOMENĖS PASTABOS IR PASIŪLYMAI (ASOCIJUOTOS VERSLO STRUKTŪROS, NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS)