LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1408, 14010, 14013, 14014 IR 14019 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatos, pagal kurias dėl įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui.
Įstatymo projekto tikslas – patikslinti UTPĮ nuostatas, kurios Nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1V-362 sudaryta darbo grupė, kurią sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) atstovai (atsakingas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (8 5) 271 7078) vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, tel. (8 5) 271 8897).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
2021 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus UTPĮ pakeitimus, UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
2021 m. gruodžio 23 d. Seimui priėmus UTPĮ pakeitimus, tos UTPĮ 5 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatos, kurios taikytinos esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, perkeltos į naują UTPĮ X2 skyrių, kurio nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, t. y. šio skyriaus 1408 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos (toliau – MIGRIS), nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
2023 m. balandžio 20 d. Seimui priėmus UTPĮ pakeitimus, buvo pakeistos UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nustatyta, kad užsieniečius, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu VSAT laikinai apgyvendina apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat to paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Migracijos departamento sprendimo apgyvendinti UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.
Taigi, šiuo metu aktuali tik UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalis, kurią Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui ir kuri nuo Nutarimo paskelbimo netaikoma. Iki bus pakeistos UTPĮ nuostatos, taikomos UTPĮ 5 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad VSAT prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar VSAT, o jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Įleidus prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką jis apgyvendinamas laikino apgyvendinimo vietose netaikant judėjimo ribojimų arba Migracijos departamentui leidus – savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Taip pat Nutarimo 27.1 punkte konstatuota, kad UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), įvertinus šios priemonės taikymo aplinkybes, prilyginama asmens sulaikymui.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Sistemiškai įvertinus Nutarimą ir siekiant pakeisti UTPĮ nuostatas, kurios Nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 20 straipsniui, Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, kurie įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu prašymus dėl prieglobsčio pateikia būdami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, yra apgyvendinami kompetentingos institucijos sprendimu, kuris priimamas dėl kiekvieno prieglobsčio prašytojo, įvertinus individualias su juo susijusias aplinkybes, ir kuris gali būti skundžiamas teismui.
UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Migracijos departamento sprendimu, taip pat to paties straipsnio 9 dalyje nustatyta tokio Migracijos departamento sprendimo apskundimo teismui tvarka. Taigi, pagal UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo metu Migracijos departamentas priima individualų sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, kuriame nurodoma ir sprendimo apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į Nutarimą ir vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kokius sprendimus Migracijos departamentas turi priimti per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento, kai toks prašymas pateikiamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai užsienietis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir nustatyti pagrindinius kriterijus, į kuriuos Migracijos departamentas turės atsižvelgti priimdamas konkretų sprendimą, t. y.:
- UTPĮ 1408 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad per 48 val. Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinti jį UTPĮ 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus;
- UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nustatomos UTPĮ 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas priima sprendimą prieglobsčio prašytoją laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomos UTPĮ 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, prieglobsčio prašymas vertinamas kaip nepagrįstas ar nepriimtinas, todėl tokiais atvejais UTPĮ nustatyta kitokia su prieglobsčio prašymu susijusi procedūra: prieglobsčio prašytojas de jure neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Šios procedūros tikslas yra kuo greičiau priimti sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties, t. y., įsigaliojus galutiniam sprendimui nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje arba sprendimui nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį, užsienietis galėtų savanoriškai išvykti arba būtų išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Taigi, visi sprendimai dėl užsieniečio šiuo atveju būtų priimti ir įvykdyti de jure neįleidus užsieniečio į Lietuvos Respubliką. Tačiau, jeigu per UTPĮ nustatytą terminą nebūtų priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio, toks užsienietis būtų įleistas į Lietuvos Respubliką ir jo apgyvendinimo klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis UTPĮ 79 ir 14016 straipsnių nuostatomis, t. y. jis būtų apgyvendinamas be judėjimo ribojimų, išskyrus tuos atvejus, jei būtų nustatomi sulaikymo pagrindai ir VSAT kreiptųsi į teismą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Taip pat, atsižvelgiant į užsieniečio apgyvendinimo nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje terminą, UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatoma Migracijos departamento sprendimų dėl užsieniečių apgyvendinimo nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje peržiūra pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su prieglobsčio prašytoju.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kiekvieno užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, policiją ir VSAT, kurie UTPĮ 4 straipsnio nustatyta tvarka teikia informaciją ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pasienio procedūros metu, t. y. kai užsienietis de jure nėra įleistas į Lietuvą, sprendimą dėl jo apgyvendinimo priims administracinė institucija, t. y. Migracijos departamentas, todėl toks užsieniečio apgyvendinimas administracinės institucijos sprendimu nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nedėstomas kaip sulaikymo pagrindas, siekiant išlaikyti teisinio reguliavimo nuoseklumą, kadangi sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę skiria tik teismai (ne administracinės institucijos). Įstatymo projekte aiškiai nustatomas administracinių sprendimų dėl apgyvendinimo priėmimas individualiai įvertinus kiekvieno prieglobsčio prašytojo situaciją, taip pat nustatoma tokių sprendimų administracinė peržiūra, apskundimo tvarka, taigi tokių sprendimų pagrįstumas galės būti įvertintas teismo.
Toks UTPĮ nustatytas reguliavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teise. UTPĮ 76 straipsnio 4 dalies nuostatos yra perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva Nr. 2013/32/ES) 31 straipsnio 8 dalies, o UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies nuostatos – iš Direktyvos Nr. 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalies. Direktyvos Nr. 2013/32/ES 43 straipsnis nustato pasienio procedūrą, kurioje, be kita ko, nustatyta ir galimybė pratęsti Direktyvos Nr. 2013/32/ES 43 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturių savaičių terminą, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje.
Taigi Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę taikyti pasienio procedūrą (t. y. neįleisti prieglobsčio prašytojo į valstybės teritoriją) tais atvejais, kai prašymai suteikti prieglobstį yra nepagrįsti ar nepriimtini. Lietuvos Respublika šia galimybe pasinaudojo ir atitinkamai perkėlė Direktyvos Nr. 2013/32/ES nuostatas į nacionalinę teisę.
Kadangi pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje siūloma nustatyti, kad krizinėse situacijose ar esant force majeure pasienio procedūra galėtų trukti iki 20 savaičių, Įstatymo projekte siūlomas trumpesnis maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj 6 mėnesių siūloma nustatyti 5 mėnesių laikotarpį, atitinkamai patikslinamos ir kitos su šiuo pasiūlymu susijusios UTPĮ nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, 2 priede nustatyto Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo 14.1 papunktyje nustatyti masinio užsieniečių antplūdžio į Lietuvos teritoriją kriterijai, tarp kurių yra ne tik skaitinis rodiklis (žmonių skaičius per parą ≥ 30), kai Lietuvos Respublikos valstybės siena kertama nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ar nenustatyta tvarka, vienos VSAT pasienio rinktinės pasienio užkardos veiklos teritorijoje, bet ir instrumentalizavimo kriterijus – yra pakankamai pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ar nenustatyta tvarka dirbtinai organizuojamas, skatinamas ar leidžiamas dalyvaujant kaimyninėms valstybėms ir (ar) jų institucijoms, su jų žinia veikiantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad, nors ir šiuo metu nėra stebimi dideli užsieniečių, siekiančių neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, srautai, tačiau yra grėsmė, kad tokie srautai bet kada gali padidėti, todėl UTPĮ nustatyta kitokia prieglobsčio procedūrų tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, yra aktuali.
Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus Įstatymo projektu siūloma keisti atitinkamas UTPĮ 5, 1408 ir 14014 straipsnių nuostatas. Siūloma nustatyti, kad sprendimas apgyvendinti nelydimą nepilnametį prieglobsčio prašytoją, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus ir tik tol, kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Toks 28 dienų terminas nustatomas atsižvelgiant į UTPĮ 5 straipsnio 8 dalį, kurioje numatytas laikotarpis Migracijos departamentui priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir siekiant, kad nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė nebūtų varžoma ilgiau nei būtina. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami vadovaujantis UTPĮ 79 straipsnio 4 dalimi ir 14016 straipsniu – nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja, arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. UTPĮ 14014 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams UTPĮ 76 straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio amžiaus arba jeigu nustatomos UTPĮ 76 straipsnio 4 dalies 3, 7 ar 8 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. nustatomi atvejai, kuomet nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį gali būti nagrinėjamas skubos tvarka (UTPĮ 76 straipsnio 4 dalis).
Įstatymo projektu taip pat patikslinamos UTPĮ 1408 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinimo. Atsisakoma nuostatos, kad VSAT priima sprendimą dėl apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užsieniečių, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes tokiais atvejais VSAT turėtų kreiptis į teismą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus nustatoma, kad apgyvendinimo sprendimai su judėjimo ribojimu dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių nepriimami, jie apgyvendinami šio Įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka.
Kadangi keičiant UTPĮ 1408 straipsnį pasikeičia jo dalių numeracija, atitinkamai koreguojamos ir kitos to paties straipsnio dalys, o taip pat ir UTPĮ 125, 126 ir 14013 straipsniai. Be to, UTPĮ 125 ir 126 straipsniai taisomi pastebėjus juose fakto klaidų: 125 straipsnio 21 dalis tikslinama papildant numatytą užsieniečių informavimą ir pagal 125 straipsnio 1 dalies 8 punktą; UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 21 punkte išbraukiama nuoroda į UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį, nes prieglobsčio prašytojų išsiųsti iš Lietuvos Respublikos negalima.
Nors Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią prieglobsčio prašytojai apgyvendinami pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 28 dienas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nuosekliai taikant Nutarimo nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sprendimų, tikslinga atitinkamai keisti ir nuostatas, susijusias su prieglobsčio prašytojų apgyvendinimu, ir kai nėra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Dėl šios priežasties Įstatymo projekte siūloma atitinkamai keisti ir UTPĮ 5 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai kad UTPĮ 5 straipsnyje dėstomos nuostatos, susijusios su laikinu apgyvendinimu, kol prieglobsčio prašytojai laikomi neįleistais į Lietuvos Respubliką (įleidus į Lietuvos Respubliką jų apgyvendinimą reglamentuoja UTPĮ 79 straipsnis), patikslinamas UTPĮ 5 straipsnio pavadinimas.
Atsižvelgiant į Nutarimo 27.1 punktą, kuriame konstatuojama, kad UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė tarptautinių ir Lietuvos teismų praktikoje įvertinta kaip prilygstanti asmens sulaikymui, taip pat į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), 8 straipsnio 4 dalį, kurioje kaip alternatyvios sulaikymui priemonės pavyzdys nurodoma pareiga neišvykti iš nustatytos vietos, ši alternatyvi sulaikymui priemonė tikslinama – siūloma nustatyti, kad teismai gali skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taip pat UTPĮ 115 straipsnis papildomas nauja nuostata, kad teismui paskyrus tokią alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiams apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika. Pagal dabartinį reglamentavimą, teismui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, užsienietis negali išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos, o apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nėra suteikta teisė leisti laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos. Taigi, siūloma alternatyvi sulaikymui priemonė yra palankesnė užsieniečiams, ji sudarys galimybę riboti užsieniečių judėjimo laisvę tik tiek, kiek tai yra būtina. Kiekvienu individualiu atveju apgyvendinimo vietos vadovas ar jo įgaliotas asmuo vertins pasišalinimo riziką. Pavyzdžiui, kai alternatyvi sulaikymui priemonė bus skirta šeimai, apgyvendinimo vietos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pasišalinimo riziką, gali leisti vienu metu iš apgyvendinimo vietos laikinai išvykti daliai šeimos narių. Atitinkamai keičiamas ir UTPĮ 14019 straipsnis.
UTPĮ 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, VSAT kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Kadangi UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytoje aplinkybėje yra kalbama tik apie užsienietį, kuris apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, siekiant UTPĮ nuostatų suderinamumo ir, kad nevykdant teismo sprendimu paskirtos Įstatymo projekte keičiamos alternatyvios sulaikymui priemonės būtų galima taikyti sulaikymo pagrindus, tikslinama UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta pasislėpimo aplinkybė.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus UTPĮ, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priimti UTPĮ pakeitimai užtikrins UTPĮ nuostatų atitiktį Konstitucijai ir tinkamą užsieniečių teisių apsaugos lygį.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas UTPĮ kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
UTPĮ pakeitimai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant inkorporuoti UTPĮ į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Priėmus UTPĮ pakeitimą, reikės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Prieglobsčio aprašas).
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Priimtam UTPĮ įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „prašymas suteikti prieglobstį“, „prieglobsčio prašytojas“, „užsienietis“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nors pakeitus UTPĮ reikės keisti kai kurias Prieglobsčio aprašo nuostatas, tačiau Prieglobsčio apraše numatomi pakeitimai neesminiai, o UTPĮ nuostatų iš esmės pakaks, kad jos galėtų būti taikomos iš karto įsigaliojus UTPĮ pakeitimams. Siekiant, kad UTPĮ pakeitimas įsigaliotų kuo greičiau, Įstatymo projekte nenustatoma įsigaliojimo data – reikiami Prieglobsčio aprašo pakeitimai bus parengti ir įsigalios kartu su UTPĮ pakeitimais.
Siekiant aiškaus reglamentavimo tais atvejais, kai po Nutarimo įsigaliojimo prieglobsčio prašytojams buvo pritaikytos ir šiuo metu taikomos galiojančio UTPĮ 5 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatos, siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais, įsigaliojus UTPĮ pakeitimams, UTPĮ 1408 straipsnio nuostatos netaikomos. Tai reiškia, kad tiems užsieniečiams, kuriems po Nutarimo paskelbimo iki UTPĮ pakeitimo įsigaliojimo UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo netaikomos, o buvo taikomos UTPĮ 5 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatos, po UTPĮ pakeitimo įsigaliojimo nebus taikomos naujos UTPĮ 1408 straipsnio nuostatos. Taigi, jeigu prieglobsčio prašymas bus pateiktas iki UTPĮ pakeitimo įsigaliojimo, ir toliau bus taikomos UTPĮ 5 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatos, o jeigu prieglobsčio prašymas bus pateiktas po UTPĮ pakeitimo įsigaliojimo – UTPĮ 1408 straipsnio nuostatos.
Pažymėtina, kad po Nutarimo paskelbimo dėl visų užsieniečių, kurie buvo apgyvendinti vadovaujantis UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis (tokių buvo 17), buvo priimti sprendimai dėl apgyvendinimo be judėjimo ribojimo.