PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS ĮSTATYMO Nr. IX-985 7, 10, 12 IR 14 straipsnių pakeitimo
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xIIIP-488(3)
2017-04-20
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
1 |
2 |
|
Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai komiteto posėdyje (išvada 2017-04-05 Nr. 102-P-12) pritarė, kad siūlomas reguliavimas, kai kandidatus į VRK narius teikia subjektas „ Teisėjų taryba“, prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu ir siūlymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teisingumo ministro
|
2. |
1 |
2 |
|
Argumentai: Projektu numatoma, kad kandidatams į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius privaloma turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties, tik vieno subjekto-Respublikos Prezidento, siūlomiems kandidatams šie reikalavimai netaikomi, todėl nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, tikslinga visų subjektų siūlomiems kandidatams į VRK narius nustatyti vienodus reikalavimus. Pasiūlymas: .Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu.“
|
3. |
1 |
2 |
|
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Venecijos komisijos gerosios rinkimų praktikos kodekse1 yra pateiktos rekomendacijos dėl rinkimų komisijų sudarymo. Pažymėtina, kad kylančios demokratijos valstybėse tikslingas centralizuotas rinkimų organizavimas, kur politinis pliuralizmas yra efektyvi nešališkumo užtikrinimo priemonė. Rekomendacijose pažymima, kad tarpusavyje konkuruojančių politinių partijų dalyvavimas rinkimų komisijų veikloje garantuoja efektyviai veikiančią rinkimus organizuojančios institucijos savikontrolę ( tuomet pavyzdžiui, dešiniuosius atstovaujantys komisijos nariai kontroliuoja kairiuosius, o kairieji-dešiniuosius) , tačiau daugumą komisijoje turėtų sudaryti nepriklausomi teisininkai. 1 Nuoroda į Kodeksą: http://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2002)023rev-e
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.“ 2. Palikti galioti Įstatymo 7 straipsnio 4,5,6 dalis.
|
4. |
1 |
4 |
|
Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai komiteto posėdyje (išvada 2017-04-05 Nr. 102-P-12) pritarė, kad siūlomos nuostatos „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais“, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui, taigi ir ši išvestinė nuostata, kad „ paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijoje ir negali dalyvauti jos veikloje“ yra prieštaraujanti Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje- nenumatyta. 2006m. 04 14 d. Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, KT konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu.“ Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį : „ Atitinkamai įstatymo 7 straipsnio 9,10,11 dalis laikyti 8,9,10 dalimis.
|
Teikia:
Seimo narys Julius Sabatauskas