LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO
NR. VIII-1012 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-10-02 Nr. XIVP-4160

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, kad asmenys, ėję šioje dalyje išvardytas pareigas Lietuvos komunistų partijoje (LKP), dalyvaudami konkurse į diplomatinę tarnybą ar „skiriami į pareigas diplomatinėje tarnyboje“ gyvenimo aprašyme turėtų nurodyti savo „priklausomybę nurodytoms struktūroms“; konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, turėtų patikrinti, ar pretendento į diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie „priklausomybę nurodytoms struktūroms“ yra teisingi, o nustačius, kad jie yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat kad pretendentas į diplomatinę tarnybą „priklausė nurodytoms struktūroms“, bet to nenurodė gyvenimo aprašyme, jam nebūtų leidžiama dalyvauti konkurse į diplomatinę tarnybą. Vertindami siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį į šiuos probleminius aspektus.

1.1. Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio „Reikalavimai, taikomi asmeniui, priimamam į diplomatinę tarnybą, ir priėmimo tvarka“ 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo: būti Lietuvos Respublikos piliečiu, pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų; būti nepriekaištingos reputacijos; turėti aukštąjį universitetinį reikalavimą; mokėti ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas; atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, dėl kokių aplinkybių asmuo negali būti priimtas į diplomato pareigas: jeigu paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jeigu jo teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; jeigu jis yra pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje; jeigu, priėmus jį į diplomato pareigas, jis būtų tiesioginio pavaldumo santykiais susijęs su savo sutuoktiniu, partneriu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu. Pažymėtina, kad asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, atitiktis šiems jam keliamiems reikalavimams ir aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, yra objektyvaus pobūdžio faktai, nepriklausantys nuo paties asmens valios jo pretendavimo į diplomatinę tarnybą metu. Jeigu asmuo neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų arba yra bent viena iš nurodytų aplinkybių, jis negali būti priimtas į diplomato pareigas. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti ne dar vieną reikalavimą, kurį turėtų atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo, ar objektyvaus pobūdžio aplinkybę, dėl kurios jis negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, o įpareigojimą nurodyti duomenis apie aplinkybes (eitas pareigas LKP), neturinčias jokios įtakos galimybei būti priimtam į diplomatinę tarnybą: asmuo, gyvenimo aprašyme nurodęs, kad yra ėjęs tam tikras pareigas LKP, dėl to nepatirtų jokių teisinių padarinių (ši informacija neturėtų įtakos asmens dalyvavimo konkurse rezultatams ir galimybei tapti diplomatu), o dalyvauti konkurse į diplomatinę tarnybą asmeniui nebūtų leista tik tuo atveju, jeigu jis neįvykdytų šio įpareigojimo (nenurodytų LKP eitų pareigų) arba įvykdytų jį netinkamai (nurodytų neteisingus duomenis).

Atsižvelgiant į tai, kad informacija, kurią pagal projektu teikiamą siūlymą į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo būtų įpareigotas pateikti gyvenimo aprašyme, neturėtų jokios įtakos (teisinės reikšmės) to asmens galimybei būti priimtam į diplomatinę tarnybą (taigi šios informacijos pateikimas būtų savitikslis), visiškai neaišku, kokia būtų šio įpareigojimo teisinė prasmė ir kokio tikslo siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Pabrėžtina, kad projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas šiuo atžvilgiu negali būti vertinamas taip pat kaip Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta kandidato pareiga kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusią narystę politinėse organizacijose, nes tokia informacija apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus gali turėti reikšmės rinkėjams susidarant nuomonę apie kandidato tinkamumą eiti atitinkamas pareigas ir apsisprendžiant, ar balsuoti už jį ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas.

Kadangi projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas gyvenimo aprašyme nurodyti eitas pareigas LKP nėra nei reikalavimas, kurį turėtų atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo, nei aplinkybė, dėl kurios jis negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, kartu pažymėtina ir tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio reguliavimo dalykas.

1.2. Atsižvelgdami į tai, kad pats faktas, jog į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo yra ėjęs tam tikras pareigas LKP (jeigu tai būtų nurodyta jo gyvenimo aprašyme), neturėtų jokios įtakos (teisinės reikšmės) to asmens galimybei būti priimtam į diplomatinę tarnybą, ir turėdami mintyje patikrinimų, kuriuos reikėtų atlikti, kiekį (turėtų būti tikrinami visi į diplomatinę tarnybą pretenduojantys asmenys, nors absoliuti jų dauguma dėl savo amžiaus negalėjo eiti pareigų LKP), manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą valstybės institucijoms (tiek Užsienio reikalų ministerijai, tiek institucijai, kuri turėtų teikti jai atitinkamą informaciją). Taigi, mūsų vertinimu, siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

2. Jeigu šios išvados 1.1–1.2 papunkčiuose išdėstytoms pastaboms nebūtų pritarta, projektas taisytinas šiais atžvilgiais.

2.1. Pirmą kartą minint Lietuvos komunistų partiją reikėtų nurodyti pilną jos pavadinimą ir įvesti toliau vartotiną jo trumpinį „LKP“. Projekte vartojamų teisiškai netikslių formuluočių „nurodyti savo priklausomybę struktūroms“, „duomenys apie priklausomybę struktūroms“, „priklausė struktūroms“ atsisakytina, vietoj jų siūlytume vartoti formuluotes „nurodyti eitas pareigas LKP“, „duomenys apie LKP eitas pareigas“, „ėjo pareigas šioje partijoje“ ir pan.

2.2. Pagal projektu teikiamą siūlymą pareiga gyvenimo aprašyme pateikti duomenis apie LKP eitas pareigas būtų nustatyta ne tik asmenims, dalyvaujantiems konkurse į diplomatinę tarnybą, bet ir asmenims, „skiriamiems į pareigas diplomatinėje tarnyboje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys (diplomatai) gali būti skiriami ar perkeliami į pareigas ne diplomatinėje tarnyboje, bet Užsienio reikalų ministerijoje arba diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje. Be to, pagal galiojančius teisės aktus skiriamiems ar perkeliamiems į pareigas diplomatams, išskyrus diplomatus, pretenduojančius į diplomatinių atstovų pareigas, nėra nustatytas reikalavimas pateikti gyvenimo aprašymą.

2.3. Projekto nuostatą „Personalo administravimo tarnybai nustačius, kad pretendento į diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šioje dalyje nurodytoms struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat kad pretendentas į diplomatinę tarnybą priklausė šioje dalyje nurodytoms struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme <...>“ reikėtų patikslinti ne tik atsisakant formuluočių apie „priklausomybę struktūroms“, bet ir tuo atžvilgiu, jog yra neaišku, kuo duomenų apie LKP eitas pareigas nuslėpimas skirtųsi nuo nenurodymo, kad asmuo yra ėjęs pareigas šioje partijoje. Jeigu tarp šių aplinkybių yra kažkoks skirtumas, šią nuostatą reikėtų suformuluoti aiškiau; jeigu esminio skirtumo nėra, vienos iš šių aplinkybių atsisakytina.

2.4. Užsienio reikalų ministerijos, kaip institucijos, organizuojančios konkursus į diplomatinę tarnybą, teisė kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, pretenduojančius į diplomatinę tarnybą, turėtų būti nustatyta įstatyme; be to, įstatyme reikėtų nurodyti, į kurią instituciją turėtų būti kreipiamasi dėl šios informacijos gavimo, ir nustatyti terminą šiai informacijai pateikti.

2.5. Kadangi vienintelė institucija, organizuojanti konkursus į diplomatinę tarnybą, yra Užsienio reikalų ministerija, vietoj formuluotės „Konkursą organizuojančios įstaigos“ siūlytume įrašyti konkretų institucijos pavadinimą rodančią formuluotę „Užsienio reikalų ministerijos“. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienio reikalų ministerijoje personalo administravimo funkcijas gali atlikti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir diplomatai, formuluotę „valstybės tarnautojas“ reikėtų pakeisti bendresnės reikšmės žodžiu „asmuo“. Netikslaus trumpinio „personalo administravimo tarnyba“ siūlytume atsisakyti, juolab kad toliau tekste jis pavartotas tik vieną kartą.

2.6. Projekte vartojamą terminą „pretendentas į diplomatinę tarnybą“ reikėtų pakeisti Diplomatinės tarnybos įstatyme nuosekliai vartojamu terminu „asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą“. Vietoj terminų „kandidato anketa“ ir „biografija“ siūlytume vartoti terminą „gyvenimo aprašymas“. Vietoj žodžio „tarybą“ įrašytinas žodis „tarnybą“.

2.7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui, kurio projektas teikiamas, įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektą reikėtų papildyti 2 straipsniu, jo 1 dalyje nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o 2 dalyje nurodyti, kuri valstybės institucija ir iki kada turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2.8. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje siūlomo pakeitimo esmėje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)  209 6055, el. p. liucija.schulteebbert@lrs.lt

V. Staugaitytė, tel. (0 5)  209 6898, el. p. [email protected]