LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

                                                                                                    K O M I T E T O  I Š V A D A 

       DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

 AR  LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTAS

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 DVIDEŠIMT PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 165 IR 166 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 165¹ STRAIPSNIU“

PROJEKTAS NR. XIIIP-3813(2)

                                                                        NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2019-09-25   Nr. 102-P-51

                                                                                                                   Vilnius

  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis,  Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski,  Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

            Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. NNr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		SStr.	SStr. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2019-09-19	3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:               Respublikos Prezidento teisė Seimo priimtą įstatymą motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti (veto teisė) kyla iš Konstitucijos 71 straipsnio pirmosios dalies normos. Valstybės vadovo veto teisė yra nagrinėta konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimai). Konstitucinėje doktrinoje nurodyta, kad aiškinant Konstitucijos 71 straipsnio pirmosios dalies nuostatą „Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo <...> motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti“ pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas atitinkamame dekrete gali nurodyti įvairius motyvus – ne tik teisinius, bet ir ekonominius, politinius, moralinius, tikslingumo, susijusius su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais ir kt. Konstatuota, kad šie motyvai nebūtinai turi būti susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, jie gali būti susiję ir su, Respublikos Prezidento manymu, padarytais įstatymo priėmimo procedūros pažeidimais. Respublikos Prezidento motyvai, kuriais remiantis Seimo priimtas įstatymas grąžinamas jam pakartotinai svarstyti, turi būti racionalūs, aiškūs, suprantami. Pasinaudodamas atidedamojo veto teise Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui pasiūlymus, kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas įstatymas; šios pataisos ir papildymai turi būti nurodyti Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o teisė. Respublikos Prezidento dekretas – tai vienkartinio (ad hoc) taikymo teisės aktas, kuriuo yra įgyvendinta Respublikos Prezidento atidedamojo veto teisė. Konstatuotina, kad šio teisės akto tikslas – būtent tai, kad atitinkamas Seimo priimtas įstatymas (Respublikos Prezidentui jo nepasirašius ir oficialiai nepaskelbus, taigi šiam įstatymui neįsigaliojus) būtų pakartotinai svarstomas Seime, – yra įgyvendintas.      Projekto 3 straipsniu teikiamo Seimo statuto 165^1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei Respublikos Prezidento dekrete dėl įstatymo gražinimo pakartotinai svarstyti buvo suformuluotas konkretus įstatymo tobulinimo pasiūlymas, Respublikos Prezidentas svarstymui pagrindiniame komitete gali pateikti patobulintą to paties pasiūlymo redakciją, įgyvendinančią dekrete išdėstytus motyvus“. Atkreiptinas dėmesys, kad Respublikos Prezidentas įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, pasiūlymus Seime svarstomiems įstatymų projektams teikia, Seimo priimtus įstatymus motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, leisdamas teisės aktus – dekretus. Todėl ir „pateikti patobulintą to paties pasiūlymo redakciją, įgyvendinančią dekrete išdėstytus motyvus“, kaip nurodoma projekte, jis galėtų tik išleisdamas dekretą, kas iš esmės reikštų, kad Respublikos Prezidentas antrą kartą vetuoja Seimo priimtą įstatymą, naujai suformuluodamas jau teiktas pataisas ir papildymus. Kaip jau minėta, konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti yra vienkartinio (ad hoc) taikymo teisės aktas, kuriuo yra įgyvendinama Respublikos Prezidento atidedamojo veto teisė. Teikdamas Seimui naujai suformuluotas pataisas ir papildymus (pagal teikiamą Seimo statuto 165^1 straipsnio 2 dalį), valstybės vadovas veiktų ultra vires, todėl projekto 3 straipsniu teikiamo Seimo statuto 165^1 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijos 71 straipsnio pirmajai daliai, konstitucinei doktrinai.	Pritarti	Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenustatytas būdas, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas realizuoja 72 str. 2 d. įtvirtintą teisę (pateikti pataisas ir pasiūlymus grąžintam įstatymui), o siūlymai pateikiami kartu su dekretu atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką. Tačiau Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad pasinaudodamas atidedamojo veto teise Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui pasiūlymus, kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas įstatymas, nurodė, ir tai, kad šios pataisos ir papildymai turi būti nurodyti Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti (2008-02-22 nutarimas). Kaip ir nurodyta Teisės departamento išvadoje, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimai). Tai yra, Respublikos Prezidentas teikdamas dekretą, kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti, apsisprendžia ar siūlyti pataisas ir papildymus, ar ne, o jei teikti – kokias pataisas ir papildymus siūlyti. Tai, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje. Projekto atitikties Konstitucijai vertinimo kontekste taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje ir (arba) Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų leidybos taisyklės; būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos (2002 m. vasario 22 d. nutarimas).

3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs  Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas  preliminariai įvertino, kad Projekto 3 straipsniu teikiamo Seimo statuto 165¹ straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijos 71 straipsnio pirmajai daliai, konstitucinei doktrinai.

         4. Balsavimo rezultatai: už  –10, prieš – 0, susilaikė – 1.

         5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

         6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė