1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-09-19
|
3
|
|
|
Įvertinę
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams
ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią
pastabą:
Respublikos Prezidento teisė Seimo priimtą įstatymą motyvuotai grąžinti
Seimui pakartotinai svarstyti (veto teisė) kyla iš Konstitucijos 71
straipsnio pirmosios dalies normos. Valstybės vadovo veto teisė yra nagrinėta
konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m.
birželio 19 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimai). Konstitucinėje doktrinoje
nurodyta, kad aiškinant Konstitucijos 71 straipsnio pirmosios dalies nuostatą
„Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt
dienų po įteikimo <...> motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai
svarstyti“ pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas atitinkamame dekrete gali
nurodyti įvairius motyvus – ne tik teisinius, bet ir ekonominius, politinius,
moralinius, tikslingumo, susijusius su Lietuvos valstybės tarptautiniais
įsipareigojimais ir kt. Konstatuota, kad šie motyvai nebūtinai turi būti
susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, jie gali būti susiję ir su,
Respublikos Prezidento manymu, padarytais įstatymo priėmimo procedūros
pažeidimais. Respublikos Prezidento motyvai, kuriais remiantis Seimo priimtas
įstatymas grąžinamas jam pakartotinai svarstyti, turi būti racionalūs,
aiškūs, suprantami. Pasinaudodamas
atidedamojo veto teise Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui pasiūlymus,
kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas Seimo priimtas, bet Respublikos
Prezidento nepasirašytas įstatymas; šios pataisos ir papildymai turi būti
nurodyti Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo Seimo priimtas įstatymas
motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti. Konstitucinis Teismas
yra konstatavęs, kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai
grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento
konstitucinė pareiga, o teisė.
Respublikos Prezidento dekretas – tai vienkartinio (ad hoc) taikymo
teisės aktas, kuriuo yra įgyvendinta Respublikos Prezidento atidedamojo veto
teisė. Konstatuotina, kad šio teisės akto tikslas – būtent tai, kad
atitinkamas Seimo priimtas įstatymas (Respublikos Prezidentui jo nepasirašius
ir oficialiai nepaskelbus, taigi šiam įstatymui neįsigaliojus) būtų
pakartotinai svarstomas Seime, – yra įgyvendintas.
Projekto 3 straipsniu teikiamo Seimo statuto 1651 straipsnio 2
dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei
Respublikos Prezidento dekrete dėl įstatymo gražinimo pakartotinai svarstyti
buvo suformuluotas konkretus įstatymo tobulinimo pasiūlymas, Respublikos
Prezidentas svarstymui pagrindiniame komitete gali pateikti
patobulintą to paties pasiūlymo redakciją, įgyvendinančią dekrete išdėstytus
motyvus“. Atkreiptinas dėmesys, kad Respublikos Prezidentas įstatymų ir kitų
Seimo priimamų teisės aktų projektus, pasiūlymus Seime svarstomiems įstatymų
projektams teikia, Seimo priimtus įstatymus motyvuotai
grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, leisdamas teisės aktus –
dekretus. Todėl ir „pateikti patobulintą to paties pasiūlymo redakciją,
įgyvendinančią dekrete išdėstytus motyvus“, kaip nurodoma projekte, jis
galėtų tik išleisdamas dekretą, kas iš esmės reikštų, kad Respublikos
Prezidentas antrą kartą vetuoja Seimo priimtą įstatymą, naujai
suformuluodamas jau teiktas pataisas ir papildymus. Kaip jau minėta,
konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad Respublikos Prezidento dekretas,
kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai
svarstyti yra vienkartinio (ad hoc) taikymo teisės aktas, kuriuo yra
įgyvendinama Respublikos Prezidento atidedamojo veto teisė. Teikdamas Seimui
naujai suformuluotas pataisas ir papildymus (pagal teikiamą Seimo statuto 1651
straipsnio 2 dalį), valstybės vadovas veiktų ultra vires, todėl
projekto 3 straipsniu teikiamo Seimo statuto 1651 straipsnio 2
dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijos 71 straipsnio pirmajai daliai,
konstitucinei doktrinai.
|
Pritarti
|
Projekto aiškinamajame rašte
teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenustatytas būdas, kaip
Lietuvos Respublikos Prezidentas realizuoja 72 str. 2 d. įtvirtintą teisę
(pateikti pataisas ir pasiūlymus grąžintam įstatymui), o siūlymai pateikiami
kartu su dekretu atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką. Tačiau
Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad pasinaudodamas
atidedamojo veto teise Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui pasiūlymus,
kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas Seimo priimtas, bet Respublikos
Prezidento nepasirašytas įstatymas, nurodė, ir tai, kad šios
pataisos ir papildymai turi būti nurodyti Respublikos Prezidento dekrete,
kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai
svarstyti (2008-02-22 nutarimas).
Kaip ir nurodyta Teisės
departamento išvadoje, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs,
kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo
pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o
teisė (Konstitucinio
Teismo 2002
m. birželio 19 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimai). Tai yra, Respublikos
Prezidentas teikdamas dekretą, kuriuo Seimo priimtas įstatymas
motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti, apsisprendžia ar siūlyti
pataisas ir papildymus, ar ne, o jei teikti – kokias pataisas ir papildymus
siūlyti. Tai, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas
jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus, įtvirtinta Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje.
Projekto atitikties
Konstitucijai vertinimo kontekste taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis
Teismas yra konstatavęs, kad negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje ir
(arba) Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar
įstatymų leidybos taisyklės; būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis
įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos (2002 m.
vasario 22 d. nutarimas).
|