LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO  (XIIIP-5292)

2020-11-25  Nr. 111-P-33(2)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė.

      Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Finansu ministro patarėjas Edmundas Žilevičius, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, S. Adamkevičiūtė, Valstybės kontrolės atstovė R. Ibelhauptaitė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovai R. Rastauskas, D.Vaiginas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai K. Štaras, V. Grigas, D. Staponkus, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Ž. Gudlevičienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos atstovai A. Salda, L. Noisevič, LAWG atstovė Rūta Pumputienė,, Vaistų gamintojų asociacijos atstovai R. Bričkienė, J. Poderis, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovai A. Gaižauskienė, A. Kučinskas, J. Smilgaitė, Lietuvos pacientų forumo atstovė I. Drėgvienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini pirmos eilutės centre.	Pritarti	Siūloma įstatymo projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20				Problema 1. Biudžete jau suplanuotas trūkumas. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 011,0 tūkst. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352 811,0, t.y. jau dabar matomas 38 200 tūkst. eurų trūkumas. (Lentelė 1) Siūlymas: PSDF biudžetas negali būti planuojamas jau iš anksto su prognozuojamu deficitu, kas yra daroma pastaraisiais metais. Toks planavimas reiškia, kad vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos visiškoje nežinioje, nes ne tik nežinoma, kaip šis deficitas bus atstatomas, bet tai tiesiogiai palies pacientus (paneigiamas jiems reikalingų vaistų prieinamumo poreikis). Užprogramuotu deficitu paneigiama pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas. Problema 2. Nesilaikoma Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos išlaidas vaistams didinti tiek, kiek didėja PSDF biudžetas. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos didėja (planuojama) 12,6 proc.2 , o išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. Deja šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas”. (Lentelė  Siūlymas: Būtina laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado, kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. Problema 3. Lietuva – tarp 5 mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių. Mažas sveikatos apsaugos finansavimas sąlygoja ir mažą efektyvaus gydymo, įskaitant medikamentinį, prieinamumą. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta >1mlrd. eurų arba ~2,05% BVP. Tuo tarpu Europos komisija, Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nežiūrint autoritetingų institucijų rekomendacijų, mes renkamės sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. Siūlymas: Valstybė privalo skirti sveikatos apsaugai mažų mažiausiai 6,7 proc. nuo BVP. Problema 4. „Buhalteriškai“ suplanuotas biudžetas. Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praeitų metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“. Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu – tai yra tiesiog biudžeto perkopijavimas. Siūlymas: Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas, leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų. 1 Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsaky	Atsižvelgti
2.	Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, 2020-11-13				Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, vienijanti 17-os stambiausių pasaulinių farmacijos kompanijų atstovybes Lietuvoje, susipažino su Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP5292(2) (toliau –Projektas) bei jo svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose rezultatais. Pirmiausiai norime atkreipti Jūsų dėmesį į fundamentalias sveikatos priežiūros sistemos finansavimo problemas: 1. Sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra ženkliai per mažas ir tai patvirtina objektyvūs faktai. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). 2. Nėra politinės valios iš esmės pakeisti esamos situacijos: a. Metai iš metų valstybės politikoje atkakliai ignoruojamas faktas, kad sveikatos apsaugos finansavimas visiškai neatitinka visuomenės poreikių – net nesvarstoma, kad reikėtų įvertinti kertinius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto sudarymo ir naudojimo principus, mokestinę bazę, šiais aspektais palyginti Lietuvą su kitomis ES šalimis, sužinoti šios srities ekspertų bei plačiosios visuomenės nuomonę ir pan.; b. Nepakankamo finansavimo problema „maskuojama“ objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais apie neefektyvų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų naudojimą, per dideles vaistų kainas, „neišnaudotus vidinius rezervus“ ir pan., nors per paskutinius 6-7 metus nebuvo atlikta nė viena nepriklausoma analizė šioje srityje, kuri padėtų objektyviai įvertinti, kokios yra efektyvesnio resursų naudojimo galimybės ir kokio dydžio sutaupyta lėšų suma galėtų būti nukreipta visuomenės sveikatos poreikių tenkinimui. Maža to, neretai sąmoningai siekiama supriešinti skirtingų interesų grupes (pacientus, gydytojus, vaistininkus, gydymo įstaigų vadovus), įtraukiant jas į PSDF biudžeto „antklodės dalybas“, taip dar labiau nukreipiant dėmesį nuo sisteminių problemų. 3. Teisinis nihilizmas valstybės finansų valdyme. Vis dažniau net ir aukščiausiose valstybinėse institucijose ignoruojami arba pagal „norą ir situaciją“ laisvai interpretuojami teisės aktų Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-11-13 Nr. G-2020-9510 Olimpiečių g. 1A-16, LT-09200 Vilnius, T +370 5 212 10 13, M +370 685 08208, E [email protected] Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) vienija 17 naujus, patentinius vaistus kuriančių farmacijos kompanijų atstovybių, registruotų Lietuvoje: Abbvie, AstraZeneca, Bayer, Ipsen Pharma, Berlin-Chemie Menarini, Boehringer Ingelheim, Eli Lilly, GlaxoSmithKline, Janssen-Cilag, Merck Sharp&Dohme, Novo Nordisk, Pfizer, Roche, Sanofi, Servier, Novartis, Takeda. www.ifpa.lt reikalavimai, reglamentuojantys sveikatos apsaugai skirtų finansų valdymą, arba, pasinaudojant institucine įtaka, formuojama išskirtinai tai institucijai palanki teisinė aplinka. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių: a. įstatymuose numatytoms ir valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti į PSDF biudžetą pervedamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Tačiau planuodama šias lėšas, Finansų ministerija nuolat skiria ženkliai mažesnę suma, nei yra faktinis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuotas poreikis (2021 m. numatoma skirti 114 mln. Eur, tuo tarpu poreikis – apie 211 mln. Eur). Taip „suplanuotam“ 2021 m. PSDF biudžeto projektui š.m. lapkričio 4 d. pritarė ir LRS Biudžeto ir finansų komitetas. Tokie sprendimai viešai parodo valstybės institucijų požiūrį, kad teisės aktų reikalavimai gali būti taikomi pasirinktinai, t.y. gydymo įstaigos privalo teikti įstatymais numatytas paslaugas, negaudamos už jas atlygio, nors sumokėti valstybę įpareigoja tie patys įstatymai; b. Iki 2003 metų valstybės mokamų privalomo sveikatos draudimo įmokų dydį už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (pensininkus, vaikus, moksleivius, bedarbius ir t.t.) iš esmės, pagal savo pačios pasirinktinus kriterijus, nustatydavo Finansų ministerija. Tokiu būdu valstybės mokamos įmokos buvo ženkliai (kelis kartus) mažesnės, nei gyventojų ar darbdavių mokamos įmokos. Tai paskatino diskusijas, kad valstybė neturėtų piktnaudžiauti jai suteikta įstatymų leidybos teise, kad pareiga mokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas tiek piliečiams, tiek valstybei būtų nustatoma pagal vienodus, sąžiningus principus. Siekiant šio tikslo, per paskutinius 17 metų, sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka buvo keičiama 7 kartus, tokiu būdu laipsniškai mažinant atotrūkį tarp skirtingų draudėjų mokamų draudimo įmokų dydžių bei jų apskaičiavimo principų. Pagal 2018 metais priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, nuo 2021 m. draudimo įmoka, mokama tiek už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, tiek savarankiškai besidraudžiančio asmens įmoka bus vienoda ir sudarys 6,98 procento nuo minimalios mėnesinės algos dydžio. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sąlygos po tiek metų pagaliau bus vienodos. Valstybės biudžeto įmoka skaičiuojama pagal užpraeitų metų minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 metais bus lygi 464,9 euro. Tuo tarpu savarankiškai besidraudžiančių įmoka skaičiuojama pagal einamąjį mėnesį galiojančios minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 m. turėtų sudaryti 537,7 euro. Tokiu būdu, Finansų ministerijos iniciatyva, pakeitus tik atskaitos laikotarpį, valstybės biudžetas, lyginant su savarankiškai besidraudžiančiais asmenimis, „sumažino“ savo išlaidas 15,7 procento ir tokiu būdu 2021 metais „sutaupys“ 109,7 mln. eurų. c. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintos Vaistų politikos gairės 2017-2027 metams. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Vaistų politikos gairių 21-ame punkte nurodytos Vaistų politikos plėtros kryptys: . Deja, bet šios nuostatos buvo grubiai ignoruojamos rengiant ir svarstant 2020 m. biudžetą (lyginant su 2019 m. buvo planuojamas pajamų augimas 11,9 procentų, bendrų išlaidų augimas (be išlaidų rezervui padidinti) - 7,6 proc., o išlaidų vaistų kompensavimui augimas – tik 2,9 proc.). Sprendimą pritarti tokiam biudžeto projektui ir nesilaikyti Vaistų politikos gairių LRS Sveikatos reikalų komitetas motyvavo tuo, kad jei bus didesnis išlaidų poreikis vaistų kompensavimui, tai metų eigoje bus galima skirti lėšų iš PSDF biudžeto rezervo - tokiu atveju, minėtas reikalavimas bus visiškai įvykdytas. Tokiu būdu, imperatyvi biudžeto planavimą reglamentuojanti teisinė norma „tapo“ banaliu, nieko neįpareigojančiu ir visiškai neapibrėžtu laiko ir lėšų prasme, pažadu. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija su giliu susirūpinimu kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašo : Olimpiečių g. 1A-16, LT-09200 Vilnius, T +370 5 212 10 13, M +370 685 08208, E [email protected] Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) vienija 17 naujus, patentinius vaistus kuriančių farmacijos kompanijų atstovybių, registruotų Lietuvoje: Abbvie, AstraZeneca, Bayer, Ipsen Pharma, Berlin-Chemie Menarini, Boehringer Ingelheim, Eli Lilly, GlaxoSmithKline, Janssen-Cilag, Merck Sharp&Dohme, Novo Nordisk, Pfizer, Roche, Sanofi, Servier, Novartis, Takeda. www.ifpa.lt 1. Rengiant, svarstant ir priimant PSDF biudžetą nepažeisti fundamentalių teisinės valstybės principų ir teisėtų visuomenės lūkesčių, griežtai laikytis biudžeto sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei valstybės sveikatos politiką apibrėžiančių strateginių dokumentų. 2. Užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 dalies 3 papunkčio nuostatų, reglamentuojančių valstybės biudžeto asignavimų skyrimą įstatyme nurodytais atvejais, įgyvendinimą. Tam būtina 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatyti biudžeto asignavimų sumą, adekvačią finansavimo poreikiams, susijusiems su valstybės deleguotų funkcijų vykdymu, t.y. projekte numatytą 114,2 mln. Eur sumą padidinti iki 211 mln. Eur sumos. 3. Užtikrinti, kad iš Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo kylanti prievolė draudėjams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas būtų įgyvendinama laikantis teisingumo ir lygiateisiškumo principais, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas yra valstybė, ar pats asmuo. Tuo tikslu, skubos tvarka pakeisti LR sveikatos draudimo įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad valstybės biudžeto įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis tokiais pačiais principais, kaip ir savarankiškai įmokas mokantiems asmenims. Atitinkamai padidinti 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatytą valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sumą nuo 700,3 mln. Eur iki 810 mln. Eur. 4. Atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V1008 patvirtintų Vaistų politikos gairių 2017-2027 metams 21 punkto nuostatas, padidėjus 2021 m. PSDF biudžeto pajamoms, tokia pačia proporcija padidinti ir planuojamas išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šias papildomas lėšas skirti naujų inovatyvių vaistų, įrašytų į Rezervinių vaistų sąrašą, kompensavimui. 5. Parodyti politinę valią ir imtis iniciatyvos iš esmės spręsti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo klausimus: a. Atlikti nepriklausomą tyrimą, kuris leistų įvertinti finansinių išteklių sveikatos sistemoje efektyvesnio naudojimo galimybes ir potencialų taupymų mastą; b. Įvertinti kitų ES šalių praktiką, pasiekimus ir trūkumus reglamentuojant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros finansavimą; c. Įtraukiant ekonomikos ir sveikatos sektoriaus specialistus, plačiąją visuomenę, inicijuoti diskusiją, ar siekiant geriau tenkinti visuomenės poreikius sveikatos priežiūrai, tikslinga didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.	Atsižvelgti
3.	Vaistų gamintojų asociacija, 2020-11-23				Vaistų gamintojų asociacija (toliau – Asociacija) nustatyta tvarka ir derinimo su visuomene terminais susipažino su LR 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5292 (toliau – Projektas).  Projekte 418 914 tūkst. Eur suma 2021 metais yra numatyta šioms kategorijoms: (1) kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, tarp jų ir rezerviniame sąraše esantiems dar nekompensuojamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms, paciento priemokų kompensavimui socialiai jautrioms grupėms ir vyresniems nei 75 m. amžiaus LR piliečiams; (2) centralizuotai apmokamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, skirtoms gydymo įstaigoms; (3) labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui ir gydymui nenumatytais atvejais; (4) medicinos priemonių nuomai. Numatyto PSDF biudžeto vaistams 2021 m. didėjimas yra iš dalies, bet nepakankamai proporcingas viso PSDF didėjimui. Projekte yra užprogramuota neskaidri išlaidų struktūra ir būsimos įtampos dėl de facto nepakankamo finansavimo, lemsiančio apribotą kompensuojamųjų ir laukiančių kompensavimo vaistų prieinamumą pacientams. Projekte iš esmės turėtų būti įvertinta: 2021 m. ir vėlesnių metų vaistų gamintojų prognozuojami kompensuojamųjų vaistų gamybos kaštai, kurie bus didesni, palyginus su 2020 m., dėl pasikeitusių ir sugriežtintų teisinių vaistų gamybos kokybės, ekologijos, farmacinio reguliavimo reikalavimų, Falsifikuotų vaistų direktyvos (FMD) įgyvendinimo, darbo jėgos apmokestinimo, veikliųjų medžiagų, taip pat ir vaistų tiekimo bei logistikos kaštų, COVID-19 pandemijos; Atskiros išlaidos rezerviniame vaistų sąraše laukiantiems kompensavimo vaistams. Numatytos PSDF išlaidos jau kompensuojamiems vaistams turėtų būti atskirtos nuo planuojamų išlaidų rezerviniame vaistų sąraše kompensavimo laukiantiems vaistams, nes tai atskiros vaistų grupės, kurioms turi būti planuojamos atskiros lėšos; · Planuojant PSDF biudžetą vaistams, rekomenduotume taikyti Horizon scanning ar kitą pasaulyje pažangią validuotą metodologiją, kuri leistų sistemiškai įvertinti kompensuojamų bei būtinų kompensuoti vaistų poreikį ir finansavimą ne tik trumpu, bet ir ilgesniu laikotarpiu. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kartu su Europos Komisija 2019 m. šalies ataskaitoje pažymėjo ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje 2017 m. einamosios išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 6,5 % BVP. Šis rodiklis Europos Sąjungoje (ES) yra daug mažesnis už ES vidurkį (per 10 % BVP). Valstybės lėšomis finansuojama tik apie du trečdaliai (67 %) sveikatos priežiūros išlaidų. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis (79 %). Kviečiame peržiūrėti Projektą ilgesnio laikotarpio perspektyvoje ir didinti išlaidas sveikatos apsaugai Lietuvoje iki ES vidurkio, proporcingai vienodai didinant PSDF išlaidas vaistams.            Dėkojame už skirtą laiką įsigilinti. Prašytume į siūlymus atsižvelgti tobulinant Projektą ir organizuoti diskusiją.	Atsižvelgti
4.	Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija , Lietuvos psichologų sąjunga , Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija , Lietuvos kineziterapeutų draugija , Lietuvos ergoterapeutų draugija, Lietuvos kurortų asociacija , Psichikos sveikatos vadybos asociacija , Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija , Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija , Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, 2020-11-25				Salyje paskelbtas karantinas ir vis dar augantis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) užsikrėtimų skaičius Lietuvoje yra rimtas iššūkis. Akivaizdu, kad visuomenės sveikata, jos psichologinė būklė, verslo stabilumas ir jo finansinė padėtis dar ilgą laiką negrįš į stadiją, buvusią iki karantino. Galima netgi kelti klausimą ar tai iš viso yra įmanoma. Siekiant kuo greičiau sumažinti COVID-19 padarinių poveikį, šiandien valstybės pagalba yra ypatingai reikalinga visuomenei bei tiems verslo sektoriams, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai. Specialistai pastebi didelį neigiamą COVID-19 krizės bei paskelbto karantino poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, o šių padarinių likvidavimas pareikalaus didelių materialinių, žmogiškųjų bei laiko išteklių.  Taip pat norime atkreipti dėmėsi, jog per pavasarį skelbtą karantiną medicininės reabilitacijos ir sanatorinio(antirecidyvinio) gydymo įstaigos (toliau - Įstaigos) ekstremalios valstybės lygio situacijos metu nukentėjo itin stipriai, panašios tendencijos matomos ir antrojo (rudens) karantino metu: nors šių įstaigų veikla nėra uždrausta, tik apribota, tačiau drastiškai krito klientų srautai, taip pat matomas medicininės reabilitacijos pacientų skaičiaus  kritimas. Drįstame teigti, kad tai viena labiausiai nukentėjusių verslo sričių. Todėl siekiame rasti tiek valstybei,tiek Įstaigoms, tiek visai visuomenei naudingas priemones ir sprendimus. Konkrečiai šiuo raštu prašome Jūsų: - Skirti deramą dėmesį visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos atstatymui po COVID-19 krizės bei paskelbto karantino, kaip vieną iš pagrindinių suvaldymo priemonių skiriant sanatorinio (antirecidyvinio)  gydymo paslaugas jų reikalingiems piliečiams; - Tuo pačiu padėti Įstaigoms suformuojant valstybinį užsakymą dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų bei padidinti šiuo metu medicininės reabilitacijos irsanatorinio (antirecidyvinio) gydymui skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto dalį 2021 m. dar 50 mln EUR. Si suma galėtų būti skiriama iš Valstybės rezervo, Lietuvos ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimui skirtų valstybės iždo lėšų ar kitų galimų finansinių šaltinių. Tokia paskirta suma sugeneruos dar didesnės tiesioginės ir  netiesioginės vertės naudą tiek visuomenei, tiek valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių suvaldymo planai valstybės mastu sudaromi maždaug dviem metams, siūlome, kad tokios pačios apimties valstybinis užsakymas būtų formuojamas dvejus metus, t.y. šiais ir 2022 m. - Suteikti galimybę plačiai visuomenei pasinaudoti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio(antirecidyvinio) gydymo paslaugomis minėtos paskirtos sumos apimtyje. Tokiu būdu, prognozuojama,  kad maždaug 70 000 žmonių per metus gautų galimybę atgauti fizinę būklę, pagerinti sveikatą, taptiproduktyvesniais ir kuo griečiau aktyviai įsilieti į darbus atsigaunant ekonomikai. - Suteikti papildomą įrankį sveikatos priežiūros specialistams (psichologams, psichiatrams, šeimos gydytojams, reabilitologams, ergoterapeutams, kineziterapeutams), padedant žmonėms atstatyti, išlaikyti ar pagerinti jų fizinę bei psichinę sveikatą; - Išvengti itin neigiamų ekonominių padarinių, kurie šiai  dienai yra akivaizdūs ir realūs. Jei Įstaigų veikla ir toliau bus nerentabili, nuostolinga ir pasyvi, j oms užsidarius daugiau nei keletas tūkstančių žmonių praras darbą. Tai grandinine reakcija paveiks valstybės mokesčių surinkimą, nedarbo išmokų mokėjimą, socialinę atskirt} ir kt. Psichinė bei fizinė visuomenės sveikata yra be galo svarbi, todėl tikime, kad esant politinei valiai ir valstybės siekiui padėti, bendradarbiaudami galime pasiekti didelių tikslų bei ženkliai prisidėti eliminuojant COVID-19 padarinius tiek visuomenės sveikatai, tiek medicininės reabilitacijos bei sveikatinimo paslaugų sektoriui. L Visuomenės sveikata Neabejotina, kad dėl sėslaus, tačiau nerimo kupino besitęsiančio karantino, visuomenės fizinis aktyvumas yra nunykęs. Dėl pasyvus gyvenimo būdo, ilgos statinės pozicijos, tokios kaip dažnesnis gulėjimas ir sėdėjimas  prasideda nugaros skausmai, raumenys pripranta prie fizinio pasyvumo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad fizinisaktyvumas, kineziterapija kitos medicininės reabilitacijos paslaugos itin prisideda ir prie tinkamai veikiančios imuninės sistemos užtikrinimo. Imuninės sistemos būklė - vienas iš esminių pasipriešinimo COVID-19 ginklų. Tiek pirmojo, tiek antrojo karantinų metu visuomenės sveikata ženkliai pablogėjo. Ne tik dėl fizinio pasyvumo, bet ir dėl planinių konsultacijų ir operacijų uždraudimo ar apribojimo. Tai lėmė pacientų sveikatos būklės  blogėjimą bei ligų progresavimą. Nepaisant to, visi suprantame, kad artėjant dar didesnei krizei nei iki šiol, pacientai neleis sau prabangos naudotis medicininės reabilitacijos paslaugomis. Tokiais laikais žmonės linkę atsisakyti visko, kas nėra gyvybiškai būtina. Tai reiškia, kad artėjančius kelerius metus pacientai ribos savo galimybes gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, o Įstaigos, nesugebėjusios išsilaikyti, bus priverstos atleisti darbuotojus arba net bankrutuos.  Reabilitacija padeda kiekvienam pacientui susigrąžinti gyvenimo kokybę ir maksimaliai pagerinti jo fizinę bei  emocinę būklę. Nepakeičiama reabilitacijos nauda ypač vertinama pažangiose ir išsivysčiusiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sveikata - tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. Visokeriopos asmens gerovės vien medikamentiniu gydymu pasiekti neįmanoma, todėl būtina sudaryti  kompleksinį ilgalaikio poveikio priemonių planą, apimantį ir holistiniu požiūriu paremtus nemedikamentinius reabilitacijos gydymo būdus: psichoterapiją, kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją, masažą, natūralius  gamtinius veiksnius (mineralinį vandenį, purvą bei klimatą), turinčius teigiamos įtakos psichoemocinei, psichofizinei ir psichosocialinei būklei ir padėsiantiems išsaugoti sveikatą pandemijai pasibaigus. Dar 2020 m. balandžio 24 d. Nacionalinė sanatorijų i r reabilitacijos įstaigų asociacija, kartu su Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija,Lietuvos kineziterapeutų draugija ir Lietuvos ergoterapeutų draugija (toliau - Sveikatos Specialistų  Asociacijos) SAM prašymu pateikė pasiūlymą dėl ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo priemonių (toliau - Pasiūlymas). Jame aiškiai pateiktos mokslinės rekomendacijos siekiant eliminuoti COVID-19 pasekmes visuomenėje. Deja, į šiuos pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. (i) Fizinis pasyvumas ir įtaka sveikatai Lietuvos žmonės karantino metu yra fiziškai apriboti, neužsiima ne tik aktyvia fizine veikla, bet net ir namų sąlygomis mažai juda. Juk nereikia eiti iki  darbo ar viešojo transporto stotelės, užlipti laiptais. Ilgą laiką jietiesiogiai leidžia statinėje padėtyje - dažniausiai ant sofos, prieš televizorių ar kompiuterį. Dėl to gali mažėti asmenų darbingumas ir produktyvumas. Įrodyta, kad tai turi didelį ekonominį poveikį valstybei (sumažėja  darbingumo lygis, atsiranda nedarbingumo, išmokų, socialinės paramos ir kt. poreikis). Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlyme nurodyta, kad pasibaigus ekstremaliai situacijai bus juntamos šiospasekmės fizinei sveikatai: - mažiau judant prastėja fizinė žmogaus būklė, mažėja fizinis pajėgumas, raumenų jėga; - didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išsivystyti metaboliniam sindromui; - dėl hipodinamijos išsivysto nugaros ir sąnarių skausmai, galintys lemti ilgalaikius funkcinius sutrikimus, su kurie žmogų vargins visą likusį gyvenimą; - dėl hipodinamijos neįsijungia apsauginiai adaptaciniai mechanizmai, skirti kovoti su stresu; - įrodyta, kad stresas veikia įvairias organizmo sistemas, skatindamas lėtinių ligų vystymąsi arba jų paūmėjimą. Šiuo atžvilgiu medicininė reabilitacija leistų žmonėms tinkamai rasti būdą fiziniam aktyvumui atnaujinti.  Medicininė reabilitacija paremta fiziniu aktyvumu, todėl Sveikatos Specialistų Asociacijos siūlo dvi savaites sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo, kuris atstatytų žmogaus fizinę būklę, duotų reikalingą impulsą aktyviamfiziniam aktyvumui. Įstaigos taip pat pasirūpintų žmonių edukavimu sveikos gyvensenos srityje. (ii) Padidėjęs nerimas ir psichinės sveikatos pablogėjimas SAM rašte dėl Pasiūlymo pateikimo yra nurodžiusi, kad „Salyje paskelbus karantiną, žmonėms pakeitus  svvenimo būdą bei prarandant darbo vietas, laukiama psichikos sveikatos pablosėjimo visuomenėje,savižudybių bei psichikos susirgimu skaičiaus padidėjimo. Karantinas bei izoliacija dažnai yra nemaloni patirtis  tiems, kurie jį patiria. Atsiribojimas nuo artimųjų, laisvės praradimas, ligos baimė ir nuobodulys gali sukelti dramatiškų padarinių. Analizuojant ankstesnes karantino praktikas moksliniuose straipsniuose pranešama apiepadažnėjusias savižudybes, pykčius tarp kartu gyvenančių asmenų, pablogėjusią visuomenės psichikos  sveikatą. “ Tai reiškia, kad kalbame ne tik apie depresijos apraiškas, bet ir padidėjusį smurtą artimoje aplinkoje, depresijų skaičių bei savižudybes. SAM paaiškinimas labai tiksliai atskleidžia, kokia bus visuomenės psichinė sveikata  karantinui pasibaigus. Gyvybiškai svarbu imtis priemonių psichikos sveikatos išsaugojimui. Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlyme nurodyta dar daugiau neigiamų veiksnių psichinei sveikatai, t.y. - įkyrūs vaizdai ar įkyrios mintys: pasikartojantys įvykio vaizdai ar trikdančios mintys, susijusios su įvykiu; - stiprus nerimas ar baimė: padidėjęs dirglumas, naujai atsiradusios baimės; - vengimas: delsimas, susidomėjimo ir iniciatyvumo stoka, mintys išeiti iš darbo; - padidintas dirglumas, susierzinimas ar pyktis; - izoliacijos jausmas: apleistumo ir vienišumo jausmai, noras būti vienam, kitų vengimas, jausmas kad esi kitoks nei kiti; - sumaištis: dėmesio koncentracijos sunkumai, suprastėję gebėjimai priimti sprendimus; - santykių sunkumai: sunkumai bendraujant su kolegomis, artimaisiais ir draugais. Reabilitacijos poveikis nerimo, depresijos simptomams ir gyvenimo kokybei yra seniai žinomas. Todėl pagal  poreikį skyrus didesnį dėmesį skiriant psichoterapinį poveikį turinčioms procedūroms (psichologo konsultacija,psichoterapijos užsiėmimai, relaksacijos), kartu su natūraliais gamtiniais veiksniais, šie COVID-19 padariniai taip pat galėtų būti eliminuoti ar bent sumažinti. (iii) Pasekmės socialinei ir dvasinei sveikatai Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlyme išdėstyta dar daugiau pandemijos ir karantino sukeliamų pasekmių žmonių socialumui, protinei veiklai ir dvasinei sveikatai, t.y. - karantino metu yra ribojamas žmogaus socialinių kontaktų kiekis ir pati fizinė aplinka; - gyvo bendravimo su artimais žmonėmis ir bendradarbiais stoka, galimybė užmegzti naujus kontaktus; - keliavimo, laisvo judėjimo, aplinkos pakeitimo suvaržymas lemia įprastinės informacijos, patenkančios į mūsų smegenis, trūkumą, riboja žmogaus galimybę tvarkytis su patiriamu stresu; - tačiau gali būti ir atvirkščiai - didėti trintis tarp kartu gyvenančių žmonių, nes atsiranda asmeninės erdvės trūkumas, dingsta riba tarp buities, darbo ir laisvalaikio; - tiek fizinės, tiek psichinės, tiek socialinės būklės pablogėjimas riboja norą ir galimybes ugdyti ir išlaikyti protinius gebėjimus, dvasinį tobulėjimą. (iv) Rekomendacijos siekiant išvengti neigiamų COVID-19 padarinių ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo reikšmė Sveikatos Specialistų Asociacijų pateiktame Pasiūlyme rekomenduojama taikyti sanatorinį (antirecidyvinį)  gydymą visiems asmenims, patiriantiems kuriuos nors iš aukščiau išvardytų neigiamų simptomų / COVID-19 padarinių. Pasiūlymu rekomenduojama pagal parengtus kriterijus pacientus į Įstaigas siųsti šeimos gydytojo, pritarus psichologui ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojui, sprendimu. Tokie pacientai turėtų neturėti bendrųjų kontraindikacijų sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui. Asmenims rekomenduojama taikyti sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo programą, kurią sudarys: klimatoterapija, balneoterapija, peloidoterapija, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas ir psich oterapija. Rekomenduojama gydymo trukmė - 14 dienų.Tikimasi, kad tokia programa turės itin teigiamus rezultatus, t.y. pagerės asmenų psichoemocinė, psichofizinė  ir psichosocialinė būklės, kas savo ruožtu sumažins neigiamų ekstremalios situacijos padarinių (nedarbo, savižudybių bei psichikos susirgimų skaičiaus padidėjimo) mastą, pagerins visuomenės psichikos sveikatą irgyvenimo kokybę. Asmenys kokybiškiau grįš į darbo rinką, kas paskatins ekonomikos atsigavimą, šalies gerovės didėjimą. Papildomai pažymime, kad tokiu būdu padėsime spręsti ir iki pandemijos egzistavusias problemas. Tai, kad Lietuvos žmonių sveikatos būklės padėtis reikalauja valstybės dėmesio pagrindžia irtai, kad nuo 2010 m. ligos išmokų dydis išaugo nuo 96 mln. EUR 2010 metais iki 305 mln. EUR 2019 metais. Be to, apmokėtų nedarbingumo dienų skaičius vienam gyventojui 2019 metais buvo lygus 3,9, kai 2010 metais siekė vos 1,9. Tai reiškia, kad visuomenės sveikatą yra būtina stiprinti. Kartu, skatinant sveikatinimą bus sumažintos valstybės  lėšos, skiriamos nedarbingumui ar ligos išmokoms. II. Dabartinė situacija Ištaigu veikloje Griežto pirmojo (pavasario karantino metu tik kelios Įstaigos galėjo teikti ribotas ir nerentabilias paslaugas itin mažam kiekiui pacientų. Kitos liko tuščios ir uždarytos, o trečios - nepaisant to, kad pacientų neturėjo – rengėsi  ir organizavo savo veiklą siekiant įgyvendinti valstybės įpareigojimą priimti lengva COVID-19 forma sergančius ligonius. Visu šiuo laikotarpiu Įstaigos negavo pajamų, tačiau turėjo išlaikyti infrastruktūrą ir darbuotojus, įsigyti asmens apsaugos priemonių. Asociacijos skaičiavimu, narės vien tokių priemonių įsigijimui išleido beveik 150 000 Eur. Antrojo (dabartinio, lapkričio 7 d. prasidėjusio) karantino metu Įstaigų veikla nėra tiesiogiai draudžiama, tačiau  dėl bendrų karantino apribojimų smarkiai krito klientų srautai, naujų rezervacijų skaičiai nukrito iki 90%, o pastaruoju metu pastebimi ir medicininės reabilitacijos apmokamos iš PSDF lėšų pacientų srautai. Dauguma Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos narių gruodžio mėnesį (ir, tikėtina, kitais žiemos  mėnesiais) dirbs ne didesniu nei 20-30% užimtumu, kuris yra ne tik nerentabilus, tačiau ir kuriantis dideliusnuostolius.  Suprantame, kad ilgą laiką dirbsime tik su labai mažu kiekiu pacientų ir lankytojų. Jei sveikatos priežiūros  įstaigos ir toliau pasiliks medicininės reabilitacijos paslaugų reikalaujančius pacientus, Asociacijos pacientų skaičius mažės dar labiau. Be to, kai kurių Įstaigų veikla ketvirtadaliu ar netgi trečdaliu yra priklausoma nuo sveikatos turizmo - 2019 metais Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos nariai net 30% visų pajamų gavo iš užsienio klientų. Dėl karantino draudimų ši sritis, tikėtina, dar ilgai neatsigaus. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, blogiausią galimą scenarijų, prognozuoja, kad Įstaigos iki metų pabaigos pasieks vos 50 proc. 2019 m. pajamų, kurios buvo apie  100 mln. EUR. III. Asociacijų prašymas ir pasiūlymai Iš pateiktų argumentų akivaizdu, kad tiek visuomenės sveikatos būklė, tiek Įstaigų finansinė padėtis šiuo metu  yra sudėtingoje padėtyje. Tikime, kad bendradarbiaudami galime tiek pagerinti visuomenės sveikatą ir jos  psichologinę būklę, tiek suteikti daugiau įrankių sveikatos priežiūros specialistams gydant pacientus, tiekišgelbėti Įstaigų veiklą bei jose dirbančius darbuotojus. Įstaigos, veikdamos vienos, nesugebės savomis jėgomis išgelbėti savo verslo, infrastruktūros ir darbuotojų. Todėl nuoširdžiai prašome valstybės prisidėti prie medicininės reabilitacijos skatinimo. (i) Prašymas form uoti valstybinį užsakymą Atsižvelgiant į išvardytas problemas, prašome Jūsų padidinti šiuo metu medicininės reabilitacijos ir sanatorinio  (antirecidyvinio) gydymui skirtą PSDF biudžeto dalį - papildomais 50 mln. EUR ir formuoti valstybinį užsakymą medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugoms. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad neprašome pašalpų ar subsidijų. Prašome  suformuoti sąžiningą galimybę veikti ir teikti paslaugas  rinkos sąlygomis remiantis valstybės užsakymu visuomenei reikalingai paslaugai. Valstybės užsakymas teikti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas yra  gyvybiškai svarbus ir reikalingas tiek visuomenei, tiek verslui. Remiantis dabartiniais Reabilitacija II paslaugo  įkainiais, už minėtą 50 mln. EUR sumą Įstaigos suteiktų paslaugas maždaug 70 000 pacientų. Tai ypač didelė visuomenės dalis, kuriai medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas šiandien būtų prabanga. Tikime, kad žmonėms tai ypatingai reikalinga, tačiau dėl artėjančios krizės ir finansinio nestabilumo, patys žmonės nesiryš įsigyti šių paslaugų. (ii) Galima valstybinio užsakymo įgyvendinimo tvarka ir nauda Įgyvendinus mūsų prašymą būtų pasiekti bent du dideli tikslai. Pirma, ženkliai pagerėtų visuomenės sveikata. Antra, būtų išsaugomos Įstaigos, kurios toliau dirbs, išsaugos labai svarbias darbo vietas, mokės mokesčius ir skatins eksportą. Tokiu atveju, valstybė, galima sakyti, pirktų Įstaigų paslaugas, o šios, toliau dirbdamos ir  užtikrindamos savo veiklą ateityje, padės valstybei kuo greičiau grįžti į ekonominio kilimo laikotarpį. Suprantame, kad biudžeto dalis, skirta sveikatos priežiūrai iš esmės jau yra išnaudota ir bus aktyviai naudojama  ateityje (medikų algoms, reikalingai įrangai ir pan.), o COVID-19 krizė pareikalavo milžiniškų finansinių išteklių sveikatos apsaugai. Todėl siūlome, valstybės užsakymo tikslu prašomą 50 mln. EUR sumą skirti iš Valstybės rezervo, Lietuvos ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimui skirtų valstybės iždo lėšų ar kitų galimų finansinių šaltinių, patvirtinant tikslinį asignavimą Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių suvaldymo planai valstybės mastu sudaromi maždaug dviem metams. Pavyzdžiui, SAM nurodo, kad ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo priemonių planas bus orientuotas j visuomenės psichikos sveikatos būklės prastėjimą vidutinėje ir ilgojoje  perspektyvoje ir truks maždaug 1-2 metus nuo priėmimo. Atitinkamai, siūlome, kad tokios pačios apimties valstybinis užsakymas (po 50 mln. EUR) būtų formuojamas dvejus metus, t.y. 2021 ir 2022 m. Atsižvelgiant į Sveikatos Specialistų Asociacijų Pasiūlymo rekomendacijas, siūlome, kad valstybės užsakymas būtų skirtas plačiajai visuomenei. T.y. sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas galėtų būti skiriamas visiems asmenims, patinantiems neigiamus COVID-19 padarinius. Gydymas galėtų būti paskiriamas SAM nustatyta tvarka, pagal konkrečius parengtus kriterijus. Pacientus į Įstaigas galėtų siųsti šeimos gydytojas, pritarus  psichologui ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojui. Rekomenduojama gydymo trukmė vienam pacientui - 14 dienų. Teikiant paslaugas Įstaigos vadovausis epidemiologų rekomendacijomis, užtikrins reikiamą lankytojų apsaugą bei imsis kitų sutartų ir suderintų priemonių.  Esame pasiruošę dalyvauti detalizuojant paslaugų skyrimo bei teikimo tvarkos aprašą, nustatant paslaugos  skyrimo kriterijus. Tikime, kad valstybės paskirta suma sugeneruos dar didesnės tiesioginės ir netiesioginės vertės naudą tiek visuomenei, tiek valstybės biudžetui. Toliau pateikiame esminius argumentus, kodėl medicininės reabilitacijos  ir sanatorinio gydymo sritis privalo tapti viena iš prioritetinių valstybėje, siekiant užtikrinti verslo stabilumą mažesniuose miestuose, darbuotojų darbo vietas bei pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę, fizinę bei emocinę būklę. IV. Neigiamas poveikis valstybės mastu, jei nebūtu formuojamas valstybės užsakymas Įstaigos kuria realią ekonominę naudą valstybei. Tai atsispindi per kuriamų darbo vietų skaičių, sumokamų  mokesčių, priimamų užsienio turistų skaičių. Taip pat Įstaigos daro žymią įtaką visuomenės narių sveikatinimui,jų   darbingumo ir efektyvumo didinimui. Įstaigos veiklos palaikymas duos daug daugiau naudos visuomenei ir šalies ekonomikai, nei jų bankrotas. Tuo atveju, jei Įstaigų veikla nebus palaikoma valstybės, įžvelgiame toliau  nurodytus realius neigiamus padarinius. Pabrėžiame, kad visi neigiami padariniai sukels grandininę reakcijądauguma Įstaigų yra įsikūrusios mažesniuose miestuose, kurortuose. Įstaigų užsidarymas lems šių miestų bedarbystę, vietinio turizmo pabaigą, vartojimo ženklų mažėjimą bei socialinę atskirt}. (i) Milžiniški ekonominiai nuostoliai ir praradimai Realūs pokyčiai gali būti apskaičiuojami remiantis Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos  narių veiklos rodikliais praėjusiais metais. 2019 m. šios asociacijos narių pajamos buvo apie 100 mln. EUR.  Suprantame ir šiuo metu aiškiai matome, kad dėl COVID-19, ekstremalios situacijos, karantino draudimų bei ribojamo žmonių judėjimo, galiosiančio net ir po karantino pabaigos, šis skaičius, prognozuojama, ženkliai  nukris. Iki 2020 m. pabaigos Įstaigos prognozuoja pasiekti vos 50% buvusių pajamų. Kol kas įstaigos nemato  prielaidų reikšmingesniam klientų srautų ir pajamų augimui 2021 metais. Vadinasi, šio sektoriaus įmonės neteks 50 mln. EUR. Tai kartu reiškia ir ženkliai sumažėjusias įmokas į šalies  biudžetą. Atitinkamai, tokia suma pagrindžia Asociacijos prašymą dėl valstybės užsakymo dydžio. (ii) Darbo vietų praradimas Iki COVID-19 pandemijos pradžios kovo mėnesį, medicininės reabilitacijos ir sveikatinimo sektoriuje dirbo  apie 5 000 darbuotojų. Šiuo metu šis skaičius jau sumažėjo iki maždaug 4500, t.y. 10% darbo vietų jau panaikintos. Įstaigų veiklos pabaiga ar bankrotas reikštų ne tik didėjančią bedarbystę, bet taip pat ir itin dideles  valstybės išmokas. Pavyzdžiui, vieno vidutinį Lietuvos darbo užmokestį gavusio darbuotojo nedarbo išmokos per devynis mėnesius siektų 5 066 EUR. Atkreipiame dėmesį, kad esant blogiausiam scenarijui ir žlugus visam sektoriui, bedarbių sąrašą mažesniuose Lietuvos miestuose ir kurortuose papildytų beveik 4 500 žmonių. Tuo atveju, jei būtų atleista pusė sektoriaus darbuotojų, valstybės biudžetui tai per devynis mėnesius tiesiogiai kainuotų apie 11,4 mln. EUR nedarbo išmokų (t.y.: 5 066 Eur x 2 250=11,4 mln. EUR). Papildomai, darbo netekusiems asmenims būtų teikiama socialinė parama, kuri dar labiau padidins valstybės biudžeto naštą. (iii) Ženkliai sumažėjusios įmokos į šalies biudžetą ir mokesčių praradimas. Tęsiant pradėtą skaičiavimą, akivaizdu, kad darbo vietų ir pelno praradimas padarys didžiulę įtaką valstybės surenkamų mokesčių kiekiui, pavyzdžiui: - negauti gyventojų pajamų ir SODROS mokesčiai sudarytų apie 12,2 mln. EUR (t.y. 1359 x -40% x 9 mėn. x 2250 darbuotojų=11 mln.)', - valstybė negautų pelno mokesčio dėl sumažėjusių Įstaigų pajamų; - valstybės biudžetą pasiektų mažiau sumokėto PVM už paslaugas, kurioms jis taikomas; - sumažėtų atleistų darbuotojų perkamoji galia, todėl būtų patiriami netiesioginiai PVM netekimai. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. Asociacijos nariai sumokėjo apie 20 mln. EUR įvairių mokesčių. Jei Įstaigos veiks taip, kaip šiandien, sumokamų mokesčių dalis 2020 m. bus ženkliai mažesnė. (iv) Socialinė atskirtis kurortuose ir vidinio vartojimo nykimas Užsidarius daliai ar - blogiausiu atveju - visoms Įstaigoms ir atleidus darbuotojus, didės socialinė atskirtis. Neabejotina, kad tokiu atveju atsirastų socialinių neramumų rizika iš sveikatinimo paslaugų gyvenančiose savivaldybėse. Toks poveikis pasijaus ir valstybės mastu. Norime tikėti, kad lietuviai prisimins vietinį turizmą ir vyks į Lietuvos kurortus. Visgi, vertinant žmonių elgesį per ankstesnę ekonominę krizę ir matant jį dabar, tikėtina, kad jie ne tik vengs leisti santaupas, bet apribos savo judėjim ą bijodami užsikrėsti COVID-19. Todėl gali iškilti rizika ir vietiniam turizmui. Atitinkamai, Įstaigų užsidarymas darytų neigiamą įtaką kurortų ar mažesnių miestų kavinių, restoranų bei lankytinų objektų pajamoms. V. Teigiama nauda valstybei Akivaizdu, kad vien siekiant išvengti išvardytų pasekmių, išmokų kiekio ir biudžeto naštos, valstybė privalo  apsvarstyti galimų veiksmų planą siekiant išgelbėti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas  teikiančias Įstaigas. Vien tiesioginiams Įstaigų užsidarymo padariniams valstybė turėtų skirti bent 22 mln. EUR. Šios išlaidos tam  tikra dalimi būtų patiriamos kiekvienais metais. Svarbu prisiminti ir netiesioginę naštą biudžetui, ilgalaikį  bedarbystės poveikį bei kitus padarinius. Todėl tikime, kad mūsų pasiūlymas formuoti valstybinį užsakymą yra grįstas logišku ir racionaliu skaičiavimu. Ar eliminuodama Įstaigų užsidarymo pasekmes, ar formuodama valstybinį užsakymą valstybė iš biudžeto skirtų labai panašią pinigų sumą. Skirdama šią sumą Įstaigoms valstybė kurtų pridėtinę vertę, skatintų verslumą ir teigiamą požiūrį į valstybės  pastangas. Įgyvendinus mūsų pasiūlymą Lietuvos žmonės galėtų džiaugtis geresne savijauta, produktyvumu ir grįžti į darbus ekonomikos atsigavimo cikle daug darbingesni ir sveikesni, o Įstaigos galėtų išsilaikyti, išsaugoti svarbias darbo vietas bei nebūtų padaryta žalos ekonomikai.Tikime, kad kartu bendradarbiaujant galime tiek efektyviai pagerinti visuomenės sveikatos būklę, tiek išsaugoti Įstaigų veiklą ir jose dirbančius 4500 darbuotojų.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos bankas, 2020-11-09				Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui Santrauka: ·           Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. ·           Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto^[2]. ·           Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. ·           2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. ·           Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. ·           Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. ·           Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu.     2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis^[3]. RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m. Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose. Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP)^[4]. Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų :

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-11-04					Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5292(2) ir Komiteto išvadoms.	Nepritarti	Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti
2.	Seimo Audito komitetas, 2020-11-23					6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5292 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus: 1) viešojo sektoriaus biudžetų svarstymas yra sisteminis procesas, todėl Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, atitinkamai PSDF biudžetas taip pat turėtų būti grąžintas Vyriausybės sisteminiam įvertinimui; 2) šiuo metu rengiama nauja aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, todėl atitinkamos galimos viešojo sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai; 3) įvertinus Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. BPE-8 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ bei ataskaitoje Nr. BPE-8 „2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“ o taip pat Lietuvos banko išvadoje „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus dėl galimo didesnio su pandemijos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio nei suplanuota, o taip pat tai, kad 2021 metų PSDF biudžeto projektu Nr. XIIIP-5292 nėra tenkinamas ir užtikrinamas finansavimo poreikis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos techninėms priemonėms bei sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, todėl tikslinga sistemiškai įvertinti suplanuotas PSDF įplaukas ir išlaidas.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5292 (toliau – PSDF biudžeto projektas) iniciatoriams patobulinti.

Argumentai:

1) Vertinant 2021 metų PSDF biudžeto projektu numatytas išlaidas ir realias 2020 metų PSDF biudžeto išlaidas, akivaizdu, kad išlaidos beveik nedidėja ir neatitinka 2021 metų poreikių. Beveik visose 2021 metų PSDF biudžeto išlaidų eilutėse poreikiai yra didesni, nei suplanuota išleisti (pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms trūksta daugiau kaip 100 mln. Eur., vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos prietaisų nuomai – daugiau kaip 40 mln. Eur.).

2) Pateiktame 2021 metų PSDF biudžete Rezervui papildyti lėšos nenumatytos. Pažymėtina, kad tvirtinant 2020 metų PSDF biudžetą, buvo suplanuota 2020 metų pabaigoje turėti rezerve apie 570 mln. Eurų, tačiau numatoma, kad 2021 metų PSDF biudžete liks tik apie 200 mln. Eur.

3) Lietuvos banko išvadoje „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pažymėta, kad „valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų“. Didelė tikimybė, kad PSDF biudžeto lėšų poreikis 2021 metais dar labiau augs dėl didėjančio sergamumo koronaviruso infekcija (COVID-19), tačiau 2021 metų PSDF biudžeto projekte nesuplanuotos lėšos medicinos darbuotojų (organizuojančių ir teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19) padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti.

4) Teikiant patobulintą 2021 metų PSDF biudžeto projektą, vertintini Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komiteto „Local American working group“, Vaistų gamintojų asociacijos, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų ir kitų asociacijų keliamos problemos ir pateikti pasiūlymai.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 1 susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Antanas Matulas                    

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė