LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NUOLATINIO ATSTOVO EUROPOS SĄJUNGOJE ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atlikus teisinio reguliavimo stebėseną, siekiant pašalinti Įstatymo spragas ir neatitikimus teisinei sistemai, iš dalies sąlygotus valstybės tarnybos santykių, specialiojo atašė veiklos teisinio reguliavimo pasikeitimų, ir suderinti su Valstybės tarnybos įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat supaprastinti valstybės tarnautojo perkėlimo į Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (toliau – atstovas) pareigas procedūras, užtikrinti skaidrų pretendento į šias pareigas atrankos mechanizmą.
Poreikis skubos tvarka tikslinti Įstatymo nuostatas sąlygotas būtinybės užtikrinti tinkamą ir teisėtą atstovo kandidatūros atrankos, suderinimo ir jo perkėlimo į pareigas procesą, artėjant šiuo metu atstovo pareigas einančio asmens kadencijos pabaigai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus patarėja Patricija Ibnerienė (tel. 239 6039, el. paštas [email protected]).
3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
1. Įstatymas priimtas 2002 m. (nauja redakcija išdėstytas 2005 m.), galiojant senos redakcijos valstybės tarnybos santykius ir specialiojo atašė veiklą reguliuojantiems teisės aktams. Įstatymu įsteigto atstovo instituto paskirčiai ir tikslams įgyvendinti Įstatyme numatyta atstovo pareigybė, taip pat galimybė paskirti atstovo pavaduotoją ir padėjėją (padėjėjus), turinčius statusą, atitinkamai prilyginamą specialiajam atašė, specialiojo atašė pavaduotojui ir specialiojo atašė padėjėjui.
2. Įstatymo 2 straipsnyje nustatyti esminiai pretendentams į atstovo ir jo pavaduotojo pareigas keliami reikalavimai. Vienas iš jų – eiti ne žemenes kaip Seimo kanceliarijos patarėjo pareigas. Naujos redakcijos (nuo 2019 m. sausio 1 d.) Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 1 priede atstovo pareigybė, kartu su specialiojo atašė bei vyriausiojo specialisto (Seimo kanceliarijoje) pareigybėmis, yra kitoje (žemesnėje) nei patarėjas (Seimo kanceliarijoje) pareigybių grupėje. Atstovo pavaduotojo pareigybė VTĮ 1 priede nėra numatyta, tačiau specialiojo atašė pavaduotojas (kuriam pagal Įstatymą prilyginamas atstovo pavaduotojas) kartu su vyresniuoju specialistu (Seimo kanceliarijoje) ir padėjėju (Seimo kanceliarijoje) yra dar kitoje (žemesnėje) pareigybių grupėje.
Kitas Įstatyme keliamas reikalavimas – turėti darbo patirties tarptautinių santykių srityje. Tačiau šioms pareigoms eiti turėtų būti tinkama ir darbo patirtis eurointegracijos ar Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalų srityje. Be to, kadangi reikalavimas turėti „darbo patirties“, nenustatant jos trukmės, įpareigoja pripažinti tinkama ir vos kelių dienų darbo patirtį, tikslinga atstovui nustatyti atitinkamos trukmės darbo patirties aukščiau minėtoje veiklos srityje reikalavimą, atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas (valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje) dėl darbo patirties reikalavimų nustatymo.
3.
Įstatymo 3 straipsnis nustato atstovo, jo pavaduotojo
ir padėjėjo (padėjėjų) skyrimo tvarką. Šiame straipsnyje nustatyta, kad atstovas,
jo pavaduotojas skiriami Lietuvos Respublikos Seimo
kanclerio sprendimu, vadovaujantis VTĮ (senos redakcijos, galiojusios iki 2019
m. sausio
1 d.) 19 straipsnio nuostatomis. Naujos redakcijos VTĮ valstybės tarnautojo
perkėlimą į pareigas atstovybėje prie tarptautinės organizacijos reglamentuoja
25 straipsnio nuostatos. Be to, nors ir Įstatyme nustatyta, kad atstovu, jo
pavaduotoju skiriami karjeros valstybės tarnautojai, kuriuos vadovaudamasis VTĮ
nuostatomis, skiria Seimo kancleris (įstaigos vadovas), jų kandidatūros teikiamos
ir derinamos daugiapakopiu politiniu lygmeniu, nėra aptartas atstovo, jo pavaduotojo
kandidatūrų atrankos iš karjeros valstybės tarnautojų mechanizmas, kas taip pat
kelia kandidatūros parinkimo, teikimo ir derinimo procesų skaidrumo bei
politinio neutralumo klausimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į šias perkėlimo (skyrimo) į atstovo, jo pavaduotojo pareigas teisinio reguliavimo spragas, neatitikimus:
– Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad atstovu, jo pavaduotoju skiria Seimo kancleris. Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad atstovu, jo pavaduotoju skiriamas karjeros valstybės tarnautojas, einantis ne žemesnes kaip Seimo kanceliarijos patarėjo pareigas, tačiau tai neindikuoja imperatyvo skirti išimtinai Seimo kanceliarijos valstybės tarnautoją, paliekant vietos interpretacijoms.
– Karjeros valstybės tarnautojas, vadovaujantis VTĮ 25 straipsnio nuostatomis, į pareigas atstovybėje prie tarptautinės organizacijos turėtų būti perkeliamas (ne skiriamas).
– Atstovo ir jo pavaduotojo kandidatūros teikimo ir derinimo procedūra skiriasi. Be to, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pratęsti atstovo kadencijos terminą, nustatytas pratęsimo mechanizmas, o galimybė pratęsti atstovo pavaduotojo kadenciją Įstatyme nėra aptarta. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1407, (toliau – Nuostatai) (2016 m. spalio 7 d. redakcija) įtvirtinta vienoda specialiojo atašė ir jo pavaduotojo tiek skyrimo (perkėlimo), tiek kadencijos pratęsimo – esant tarnybinei būtinybei – procedūra.
4. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta atstovo instituto paskirtis – kaip Seimo ir ES institucijų bendradarbiavimo stiprinimas, plėtojimas ir keitimasis informacija, tačiau nėra įtvirtintas praktikoje vykdomas ir veiklos tęstinumą laiduojantis Seimo kanceliarijos ir ES institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija lygmuo. Tas pats pasakytina ir apie Įstatymo 4 straipsnyje nustatytas funkcijas.
5. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta atstovo atskaitomybė jį skiriančiam Seimo kancleriui (įstaigos vadovui) ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje (toliau – Atstovybė) vadovui, nėra aptartas atstovo, jo pavaduotojo tiesioginis pavaldumas.
6. Atstovo padėjėjo (padėjėjų) paskirtis, funkcijų pobūdis, pavaldumas Įstatyme nėra aptarti. Abejotinas atstovo padėjėjo pareigybės aktualumas (reikalingumas), įvertinant ir tai, kad padėjėjas nebuvo paskirtas net Lietuvos stojimo į ES ar pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 661 (dėl Nuostatų pakeitimo) nuo 2015 m. liepos 1 d. atsisakyta specialiojo atašė padėjėjo pareigybės.
7. Atstovo, jo pavaduotojo darbo užmokestis, materialinis aprūpinimas, socialinės ir kitos garantijos aptarti Įstatymo 6 straipsnyje, detaliai, tačiau netiksliai atkartojant Nuostatuose numatytas garantijas specialiajam atašė ir jo pavaduotojui.
8. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyti atstovo, jo pavaduotojo veiklos pasibaigimo pagrindai taisytini, atsižvelgiant į jų tarnybos santykius (perkėlimą į pareigas, atšaukimą iš pareigų, pavaldumą) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
1. Įstatymo projektu siūloma suderinti Įstatymo nuostatas su galiojančia teisine sistema: VTĮ, Nuostatų ir kitų teisės aktų nuostatomis; taip pat užtikrinti atstovo instituto funkcionavimo skaidrumą, profesionalumą ir tęstinumą.
2. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti ir praplėsti atstovo instituto paskirtį, įteisinant de facto vykstantį bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija su ES institucijomis Seimo kanceliarijos lygmeniu. Tai padėtų užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą, institucinės atminties perdavimą.
3. Nustatant pagrindinius pretendentams į atstovo, jo pavaduotojo pareigas keliamus reikalavimus, siūloma Įstatymo 2 straipsnio:
3.1. 2 ir 5 dalyse suderinti atstovo ir jo pavaduotojo pareigybes su nustatyta Lietuvos valstybės tarnautojų, taip pat diplomatinio korpuso pareigybių sistema; pripažinti tinkama darbo ES reikalų, eurointegracijos arba tarptautinių santykių srityje patirtį, atstovui nustatyti ne trumpesnės kaip vienerių metų darbo patirties šioje srityje trukmės reikalavimą;
3.2. 3 dalyje įtvirtinti reikalavimą turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
4. Įstatymo 3 straipsnio pakeitimais siūloma:
4.1. suderinti valstybės tarnautojo perkėlimo į atstovo pareigas procedūrą su teisiniu valstybės tarnautojo perkėlimo į pareigas atstovybėse prie tarptautinių organizacijų reguliavimu;
4.2. patikslinti ir supaprastinti pretendento į atstovo pareigas kandidatūros derinimo (bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje) procedūrą;
4.3. siekiant skaidrumo, objektyvumo, profesionalumo, politinio neutralumo Seimo kanclerio diskrecijai priskirti pretendentų į atstovo pareigas atrankos tvarkos nustatymą ir organizavimą.
Siūlomi pakeitimai padėtų užtikrinti aiškaus, skaidraus, objektyvaus ir teisiškai korektiško pretendentų atrankos, kandidatūros derinimo ir perkėlimo į atstovo pareigas proceso nustatymą ir geros praktikos formavimą, valstybės tarnybos profesionalumo standartus.
5. Įstatymo 4 straipsnio pakeitimais siūloma patikslinti atstovo funkcijas, atsižvelgiant į patikslintą atstovo instituto paskirtį, tai pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas;
6. Įstatymo 5 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti atstovo tiesioginį pavaldumą jį skiriančiam įstaigos vadovui – Seimo kancleriui.
7. Įstatymo 6 straipsnio pakeitimais siekiama patikslinti socialinių ir kitų garantijų taikymo atstovui teisinius pagrindus, supaprastinant jų reguliavimą ir sistemiškai gretinant su specialiajam atašė taikomomis garantijomis.
8. Įstatymo 7 straipsnyje siūloma patikslinti valstybės tarnautojo atšaukimo iš atstovo pareigų teisinius pagrindus, atsižvelgiant į jo tarnybos santykius (perkėlimą į pareigas, atšaukimą iš pareigų, pavaldumą) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
9. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad, esant būtinybei paskirti atstovo pavaduotoją, atrenkant ir derinant pretendento į šias pareigas kandidatūrą, perkeliant į pareigas ir atšaukiant iš jų, nustatant funkcijas, pavaldumą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas atitinkamai taikomos Įstatymo projekto 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, t. y. atstovo veiklą reguliuojančios, nuostatos.
10. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti atstovo padėjėjo, kaip neaktualios, pareigybės.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir verslo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatyme paliekant galimybę (atsiradus būtinybei) skirti atstovo pavaduotoją, reikėtų papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“ 8 eilutę Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigybe.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projekto nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Seimas“, „Europos Sąjunga“, „Seimo nuolatinis atstovas“, „specialusis atašė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo narys Gediminas Kirkilas