Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 175
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame gegužės 26 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 119 Seimo narių.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gegužės 26 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmas darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL*). Labas rytas. Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 1-5 klausimą, projektą Nr. XIVP-1717, dėl pono E. Šileikio skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju, nes vakar įregistravau nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Prezidento dekreto ir Konstitucijos projekto atitikimo. Aš tikiuosi, per 10 dienų Teisės departamentas pateiks išvadą ir mes galėsime labai rimtai pasitikrinti, ar atvejai, kai žmogus eina dirbti be sveikatos patikros, be teisės dirbti su slapta informacija Aukščiausiojo Teismo teisėju, apskritai atitinka mūsų Konstituciją. Ar taip gali būti? Prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu?
V. BAKAS (DFVL). Taip.
PIRMININKĖ. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Taip pat frakcijos vardu. Manau, kad esame nuoseklūs, vakar vėlai vakare (tik 17 valandą, 19 valandą) buvo įtrauktas į darbotvarkę darbotvarkės 1-3 klausimas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694. Siūlome išbraukti iš darbotvarkės. Taip pat manome, kad šiuo metu ne laikas tokiems projektams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1-3 klausimas, o 1-4 klausimą siūlote išbraukti, jis tuo pat metu buvo įtrauktas? (Balsai salėje) Ne, nesiūlote, tik vieną iš dviejų, kurie buvo tuo laiku įtraukti. Prašom, A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama Pirmininke, man atrodo, mes turime šiokią tokią problemą plenarinių posėdžių salėje. Iš tiesų aš nesiimsiu spręsti, galbūt pono E. Šileikio klausimą ir reikia išbraukti, galbūt iš tiesų yra ten kažkokių problemų ir panašiai, bet problemą turime labai aiškią ir labai ryškią: vienas Seimo narys, paskendęs savo asmeninių interesų liūne, paėmė įkaitais visą Seimo plenarinių posėdžių salę. Jau kurį laiką mes tylėjome, kai tos apraiškos buvo labai akivaizdžios plenarinių posėdžių salėje, bet toliau mes negalime tylėti.
Gerbiama Pirmininke, aš kreipiuosi, nežinau, į Etikos ir procedūrų komisijos vadovus, kad išaiškintų, ar gali ponas V. Bakas dalyvauti svarstant šiuos klausimus, siūlyti kažkokius sprendimus ir panašiai, kai jis turi akivaizdžių interesų konfliktų ir tai deklaruoja visur sakydamas: man tas, man anas, dar kažkas. Aš suprantu, kad dabar susiklostė tokia struktūriškai politinė situacija, kad palanku valdančiajai daugumai tai, ką jis siūlo, galbūt nežiūrėkime tų interesų konfliktų ir panašiai. Bet akivaizdus asmeninis interesų konfliktas yra labai didelis. Todėl aš prašau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, ar ponas gali dalyvauti svarstant šį klausimą, gali teikti siūlymus ir gali balsuoti?
Jeigu mano žodinio pasiūlymo ar kreipimosi negana, mes tikrai kreipsimės frakcijos vardu, nes tai, kas vyksta posėdžių salėje, kai visas Seimas yra paimtas įkaitais vieno asmens asmeninių interesų, situacija yra netoleruotina ir taip tęstis negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, sekundėlę, norėčiau paprašyti jūsų dėmesio ir kviečiu pasveikinti Čekijos parlamentarų delegaciją, ji šiandien svečiuojasi Seime. (Plojimai)
Dėkoju. Grįžtame prie darbotvarkės. L. Kukuraitis norėtų.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Aš tik pakartosiu, ką sakė gerbiamas Vytautas, tai yra prašymas frakcijos vardu. Mūsų frakcija prašo išbraukti šį klausimą, todėl suasmeninti taip nereikėtų. Tuo labiau kad dėl procedūrų yra pasisakęs ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Teisės departamentas. Todėl čia niekaip negali būti vien tik suasmenintas klausimas. Prašau to nedaryti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… Gerbiamas Vytautai, ar norite pasisakyti, ar galime pereiti prie Seimo apsisprendimo? Norite pasisakyti. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, policijos korupcinėje byloje teisiama Darbo partija, aišku, nėra suinteresuota šiuo klausimu, bet kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, be abejo, galima, jeigu tokia kyla. Bet vis tiek yra mano prašymas, tai yra Seimo nutarimo projektas, mes jį galime pateikti ir visi kartu apsispręsti, kokia yra Seimo atsakomybė skiriant teisėjus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, aš kviesčiau apsispręsti dėl darbotvarkės, jeigu galima. Ar norite dar dėl darbotvarkės kalbėti? Dėl darbotvarkės. A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Kolegos, aš siūlau šiek tiek nuraminti aistras ir vietoj to pasveikinti A. Armonaitę, šiandien švenčiančią gimtadienį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Sveikinimai ir G. Surpliui, jis taip pat šiandien švenčia savo gimimo dieną. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Šia džiaugsminga nata siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės. Pirmasis pasiūlymas buvo pateiktas V. Bako frakcijos vardu iš šios dienos darbotvarkės išbraukti 1-5 klausimą – Seimo nutarimą dėl E. Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 66, prieš – 41, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta. Klausimo nebėra darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas – J. Jaručio frakcijos vardu iš šios dienos darbotvarkės išbraukti 1-3 klausimą – Civilinės sąjungos įstatymo projektą, taip pat ir lydimuosius. Kas pritariate J. Jaručio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 47, prieš – 55, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, dar norėčiau paprašyti pritarti svarstymui tų įstatymų projektų, kurie nebuvo įrašyti į pavasario sesijos darbų programą, tai yra 1-3, 1-4, 1-10 klausimai, taip pat ir lydimieji. Ar galime pritarti jų svarstymui bendru sutarimu? Ir 1-11 klausimas. Atsiprašau. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl darbotvarkės. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 86, prieš – 22, susilaikė 15. Darbotvarkei pritarta.
10.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 26, 40, 44, 93, 141, 151, 153 ir 156 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1449(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1449(2). Šį įstatymo pakeitimą sudaro aštuoni straipsniai. Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, bet, kadangi tai yra Seimo statuto pakeitimo projektas, dėl kiekvieno straipsnio privalome balsuoti, todėl keliame jį į balsavimo laiką. Primenu, balsavimo laikas šiandien yra nuo 11 val. 30 min.
10.10 val.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1695, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1696, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1697 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694. Pranešėja – J. Sejonienė. Kviečiu gerbiamą pranešėją į tribūną. A. Vyšniauskas norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu pusvalandžio pertrauka.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Reikia įsigilinti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Balsuokime dėl paprašytos pusės valandos pertraukos. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 69, prieš – 33, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta, svarstysime šį klausimą už pusės valandos.
10.12 val.
Civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1717 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Civilinio kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1717. Kviečiu pranešėją P. Saudargą į tribūną. Dėl vedimo tvarkos V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos dėl šio klausimo. Palikau ne tuos akinius namie. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsispręskime dėl pusvalandžio pertraukos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate pusvalandžio pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 68, prieš – 40, susilaikė 2. Pusvalandžio pertraukai pritarta. Šį klausimą svarstysime po pusės valandos.
A. Mazuronis norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama posėdžio Pirmininke, gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu dėl visų likusių darbotvarkės klausimų prašytume pusės valandos pertraukos. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs, jūsų prašymas yra teisėtas.
10.13 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1304(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1304(2). Priėmimo stadija, priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo narių pataisa, todėl mes jo dabar svarstyti negalime.
Galime apsvarstyti 2 straipsnį, dėl jo apsispręsti. Yra gautos dvi Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu?
A. Mazuronis nori dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Pirmininke, suprantu, kad statutiškai, kad mano pasiūlymą realizuotume, turi būti paskelbtas klausimas.
PIRMININKĖ. Taip, be abejo.
A. MAZURONIS (DPF). Tai dėl šito klausimo per svarstymą frakcijos vardu mes prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsispręskime dėl A. Mazuronio ir Darbo partijos frakcijos prašymo dėl pusvalandžio pertraukos.
Balsavo 109: už – 44, prieš – 59, susilaikė 6. Pertraukai pritarta.
J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto labai prašyčiau kolegos Andriaus nedaryti čia tokių juokų Seimo salėje. Anksčiau skelbtų pusvalandžių, man atrodo, visi suprantame aiškų pagrindą. Šie svarbūs visuomenei ir aktyviai svarstomi projektai galėjo būti nukelti į kitą posėdį ir veiksmas, kaip sakoma, būtų neįvykęs, nes tokių grėsmių galime įžvelgti, kai kurios frakcijos net siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Žinoma, kadangi įrašėme į darbotvarkę, mes norime, kad jie ir būtų šiandien apsvarstyti.
Dėl kitų projektų tikrai kažkokių tokių problemų nėra. Čia nebuvo koks nors žaidimas tų dviejų projektų išbraukimas. Labai kviesčiau nedaryti iš to pajuokos.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, kadangi mano pavardė buvo paminėta, aš tik noriu pasakyti, kad mes tikrai nesame tie, kas pradėjo šitą žanrą. Pradėjo šitą žanrą gerbiamas A. Vyšniauskas, jeigu teisingai pamenu. Mes tiesiog perėmėme gerąją praktiką iš valdančiosios daugumos ir ją tęsiame. Ne mes sugalvojome tą dalyką, nors ir kaip jį pavadintum, kokiais epitetais apipintum. (Balsai salėje)
10.16 val.
Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3428, 3429 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1224(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos, judame toliau. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2) ir jo lydimasis. Svarstymas.
A. Mazuronis norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Pirmininke, kadangi aš esu įpareigotas frakcijos (dar kartą: tai ne mano iniciatyva, tiesiog frakcija įpareigojo), irgi prašau dėl šio klausimo svarstymo pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos ir gerbiamas Andriau Mazuroni, Seimas apsispręs dėl jūsų siūlymo, bet manau, kad šiuo atveju tai jau tampa… (Triukšmas salėje) Nelabai rimti šie jūsų pasiūlymai, bet, žinoma, Seimas apsispręs. Prašom balsuoti dėl pusvalandžio pertraukos ir šiuo klausimu. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 45, prieš – 50, susilaikė 10. Kadangi prašė opozicinė frakcija, pusvalandžio pertraukai yra pritarta.
10.18 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1165(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1166(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1167(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1168(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1169(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1170(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1171(2), Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1172(2), Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1173(2), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1174(3), Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1175(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1176(2), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1177(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1165(2) ir lydimųjų įstatymų projektų svarstymas. Pradedame svarstymą leidus Darbo partijos frakcijai. Kviečiu A. Vyšniauską, Kaimo reikalų komiteto pranešėją. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tęsdamas Andriaus tradiciją, frakcijos vardu prašyčiau ir dėl šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Iki kito posėdžio. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra prašymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Turime apsispręsti dėl pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame.
Už – 46, prieš – 52, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta. Klausimas atidėtas iki kito posėdžio, tai yra iki birželio 7 dienos.
10.20 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692, Administracinių nusižengimų kodekso 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1693 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692 – ir lydimasis. Kviečiu gerbiamą ministrę į tribūną. Tai yra pateikimas. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiamas Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projektu nustatomas naujas Lietuvos statistikos departamento vaidmuo ir išplečiamos jo funkcijos.
Šiuo metu teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų lanksčiai panaudoti viešajame sektoriuje kaupiamų duomenų skirtingiems tikslams. Duomenys yra izoliuoti atskirose informacinėse sistemose, o dalijimasis jais bendriems ar atskirų institucijų analitiniams uždaviniams spręsti yra apsunkintas, todėl valstybė, disponuodama didžiulės apimties ir vertės duomenimis, negali teisiškai panaudoti šių duomenų, spręsdama įvairius uždavinius ir priimdama sprendimus.
Šiuo metu nėra vienos valstybės institucijos ar įstaigos, kuri turėtų įstatymu reglamentuotas teises ir funkcijas, susijusias su valstybės duomenų tvarkymu, valdymu ir naudojimu viename įstatyme įvardintiems tikslams, todėl viešojo sektoriaus duomenų panaudojimas sprendimams priimti ir analitiniams uždaviniams spręsti yra apribotas dėl nepakankamo reguliavimo ir perteklinės biurokratijos.
Projektu siūloma įteisinti dvigubą Lietuvos statistikos departamento vaidmenį, tai oficialiosios statistikos rengėjo ir vadinamojo valstybės duomenų ūkvedžio. Siūloma nustatyti naują institucijos pavadinimą kartu nustatant naują politikos valdymo sritį – Valstybės duomenų agentūrą, dalyvaujančią formuojant valstybės politiką finansų ministrui pavestose oficialiosios statistikos valdymo ir valstybės duomenų valdysenos srityse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai. Sakykite, kaip jūsų pristatomas įstatymo projektas sprendžia duomenų dubliavimo, perteklinių institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose problemas?
Papildysiu, kad paskutinis auditas, susijęs su oficialiąja statistika, buvo atliktas tik 2013 metais. Pagaliau beveik po dešimties metų Valstybės kontrolė kaip tik atlieka auditą. Sakykite, ar nevertėjo palaukti audito išvados ir tik tuomet integruotai spręsti ir kitus iššūkius, kurie padėtų užtikrinti kokybiškus visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus? Ar pakankamai išanalizuotas 21 straipsnis ir nebus neatitikčių Europos Sąjungos statistikos praktikos kodeksui? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo įstatymu sprendžiamas ne oficialiosios statistikos rinkimo tikslų patobulinimas ir jų surinkimo patobulinimas, bet įvedama papildoma valstybės politikos sritis, tai yra valstybės duomenų valdysena. Jeigu atliekant įvairias analizes bus atrasta būdų, kaip būtų galima surinkti oficialiąją statistiką kokybiškiau, turbūt tuos įstatymus galima koreguoti ir vėliau. Šis pakeitimas yra susijęs su kita politikos sritimi, taip pat, kad yra daugiau duomenų, kurie nėra oficialiosios statistikos dalis, kuri yra teikiama pagal europinį reglamentavimą, bet taip pat yra vertingi ir reikalingi valstybės sprendimams priimti, todėl ir įvedama nauja sritis, tai yra valstybės duomenų valdysena. Ją taip pat atliks Statistikos departamentas, kuris nuo šiol būtų vadinamas Valstybės duomenų agentūra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, daug metų įvairiuose renginiuose aš girdėjau, kad mūsų statistika atitinka europinius reikalavimus, viskas ten labai gerai. Dabar girdžiu, kad išblaškyta, išdėliota ir jūs norite suteikti naują funkciją, tai yra valdyseną. Ar tai tik funkcijos suteikimas, ar bus ir finansinis parėmimas, nes visada dažniausiai užkrauname valstybinei institucijai kokio nors papildomo darbo ir nefinansuojame jo. Kaip bus numatyta, jeigu jau plečiame funkcijas, dėl finansavimo?
Ir kitas. Pasakykite man, koks čia toks mados šūksnis: viską, ką jūs kuriate, vadinate agentūromis? Anksčiau ten buvo departamentai, ministerijos, dar kas. Dabar viską darote agentūromis. Turbūt jau, aš girdžiu, ketvirtą agentūrą steigiate.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia turbūt lituanistikos klausimas, kaip vadinamas vienas ar kitas subjektas. Aš gal pradėčiau nuo to, kad duomenys yra išblaškyti, aš turiu omenyje ne oficialiosios statistikos duomenis, su jais yra viskas gerai, jie yra renkami pagal europinį reglamentavimą, bet valstybė tiesiog turi daugiau duomenų, kurie iki šiol būdavo fragmentiški. Jie nebūdavo sisteminami vienoje vietoje ir jų panaudojimas analitikai, mokslui yra apribotas. Valstybės sprendimams priimti taip pat yra daugiau duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti, jeigu jie būtų viename debesyje, taip sakant. Šiuo įstatymu tiesiog yra suteikiama galimybė ir papildoma valstybės politikos sritis, kuri yra pavedama vykdyti Statistikos departamentui, kad jis galėtų ne tik rinki oficialiąją statistiką, bet taip pat rinkti ir kitus duomenis, juos apibendrinti ir susisteminti.
Taip pat yra įpareigojimas tų duomenų kūrėjams, turėtojams, verslui, tarkime, respondentams įpareigojimas pateikti tuos didžiuosius duomenimis, kad juos būtų galima apibendrinti ir pagal juos daryti sprendimus. Tai yra, sakyčiau, ne visai oficialiosios statistikos sritis, bet yra plečiama ir susisteminama nauja valstybės politikos kryptis, kurios iki šiol nebuvo. Šiuo metu Statistikos departamentas turi įrankius, leidžiančius tuos duomenis apibendrinti ir naudoti, tai yra turi galingą informacinę sistemą, ir manau, jeigu ir kalbama apie kokį nors papildomą finansavimą, vis dėlto jis būtų labiau skirtas perskirstant dabartinius vidinius išteklius.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama ministre, kaip pavadinimas… Aišku, jūs siekiate geresnės duomenų valdysenos ir tai yra teisinga, bet kaip departamento tapimas agentūra pagerins pačių duomenų kaupimo kokybę? Šiuo metu, tai yra praeitais metais, įvyko gyventojų surašymas, vyko jis pandemijos sąlygomis ir tikrai kelia abejonių pačių duomenų surinkimo kokybė, nes oficialūs duomenys, kurie suplaukė į Statistikos departamentą iš registrų, tai yra viena duomenų dalis, nėra absoliutūs, o atliekami duomenų kaupimai pagal tam tikras sritis buvo atliekami Statistikos departamento organizuotais metodais ir verčia suabejoti, pavyzdžiui, gyventojų pasiskirstymu pagal tautybę. Vilniaus krašte visuomeninė organizacija atliko savo tyrimą ir rodo visai kitus skaičius. Yra seniūnijų, kur labai gražiai sutampa duomenys, bet yra kur skiriasi nuo 2 iki 20 %. Tai sakykite, ar jūs numatote ir įstatymo projekte, kad ir pats duomenų kaupimas taip pat turėtų atitikti aiškius ir kokybės standartus arba kriterijus, kuriais bus vadovaujamasi kaupiant tuos duomenis?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šio įstatymo tikslas nėra kaip nors koreguoti duomenų surinkimo būdo, kuriuo yra renkama oficialiajai statistikai. Čia yra praplečiama ir sukuriama nauja valstybės politikos sritis, tai yra valstybės duomenų valdysena, apimanti kitus duomenis, ne oficialiosios statistikos duomenis, kurie yra renkami pagal europinę nustatytą metodiką, ta metodika yra labai griežtai apibrėžta, todėl kažkokių variacijų Lietuvos statistikos departamentas savo iniciatyva negali daryti. Jeigu yra klausimų dėl duomenų surinkimo kokybės pagal tą metodiką, kurią reguliuoja europinis reguliavimas, aš manau, kad visada galima parlamentinė kontrolė ir klausimus būtų galima užduoti pačiam Statistikos departamentui, kaip jie tuos duomenis surenka ir ar vadovaujasi ta nustatyta metodika. Tačiau tai nėra šio įstatymo tikslas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų susipažinau su šio įstatymo projektu ir aš tikrai sveikinu, nes šiame skaitmeninės ir duomenų ekonomikos amžiuje tikrai svarbu, kad duomenys būtų ne tik surenkami, bet ir sistemingai analizuojami. Pateiksiu paskutinį pavyzdį. Mes, Ekonomikos komitetas, kreipėmės į Statistikos departamentą dėl statybos ir kelių sektoriaus kainų indeksavimo. Deja, matome, kad yra spragų. Sakykime, atliekamos kai kurių kainų indeksų analizės, bet tik tam tikrų krepšelių. Statistikos departamentas sako, kad jie negali apdoroti daugiau duomenų, susisteminti jų ir taip toliau, todėl yra tik, pavyzdžiui, gelžbetonio kainų indeksas pateiktas, bet nėra jokių skaldų ar žvyrkelių, ar taip toliau. Aš manau, kad tikrai tai yra prasminga daryti. Reikia judėti į priekį. Tik noriu paklausti, kaip paminėjote, ar bus daugiau analizuojama, sisteminama duomenų, ar planuojama prie šios agentūros dar prijungti kokius nors kitus padalinius ar institucijas? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo metu papildomų padalinių prijungti neplanuojama, tačiau šiuo įstatymu nustatomos teisės Statistikos departamentui gauti informaciją iš kitų institucijų. Tai reiškia, kad kitos institucijos, kurios turi tuos duomenis, kurios juos generuoja, privalės teikti tą informaciją Statistikos departamentui, ypač tuos didžiuosius duomenis, kurie padės priimti tuos analitinius sprendimus, apie kuriuos jūs kalbate. Man atrodo, šitas įstatymas tikrai padėtų išspręsti tuos klausimus, tačiau yra sprendžiama ne per papildomą institucijų jungimą, bet per prievolę teikti informaciją.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pritariu šiam įstatymo projektui ir dėl Statistikos departamento kompetencijų ir funkcijų išplėtimo, ir dėl duomenų valdysenos. Man tik kyla klausimas, ar jums, ministre, nekeista, kad pagrindiniu komitetu yra parinktas Ateities komitetas, o ne Biudžeto ir finansų komitetas? Ar tai yra kaip nors susiję, kad jūs bijote ateiti į mūsų komitetą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visiškai ne. Kadangi yra kuriama nauja valstybės politikos sritis ir kalbama apie duomenų valdyseną, o tai turbūt nėra tiesioginis biudžeto sudarymo metodikos klausimas, tai yra labiau susiję su ateities valstybės politika, bet manau, kad Seimui teks apsispręsti, koks komitetas bus pagrindinis. Toks yra siūlymas, nes, man atrodo, tai yra susiję su Ateities komiteto kompetencija, bet Seimui reikės apsispręsti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Iš tiesų sveikinu su šiuo įstatymu. Manau, kad kovido pandemija įrodė, kad Statistikos departamentas gali analizuoti, kaupti ir apibendrinti duomenis. Tikrai ne visada tai gali padaryti mūsų kai kurios institucijos, kurios galbūt yra kompetentingos savo srityse, bet nebūtinai yra kompetentingos duomenų analizės srityje. Manau, kad šitas įstatymas labai reikalingas.
Man tik rūpi kai kurios ankstesnės iniciatyvos mūsų valstybėje. Pavyzdžiui, atvirų duomenų portalas, kurį kuruodavo IVPK, ir dabar kaip duomenų agentūra Statistikos departamentas iš tiesų kaip ir galėtų, ir turbūt perims. Mano klausimas jums: kaip jūs sutarsite, suderinsite ir kokia jūsų vizija šiuo atžvilgiu?
Ir antras klausimas. Nuolat girdžiu, kad dalis mūsų įstaigų nori steigti papildomus analitikų etatus, tvarkyti duomenis ir panašiai. Tai galbūt yra sveikintina, bet iš tiesų Statistikos departamentas, kadangi jis tikrai turi tas kompetencijas ir naudoja pažangius technologinius įrankius, galėtų tą padaryti geriau negu kitos mūsų institucijos. Tai ar nereikėtų mūsų valstybėje įtvirtinti tam tikrą politiką, kad vis dėlto kitos institucijos stengtųsi savo duomenų analizę vykdyti padedant Statistikos departamentui, o ne pačios steigtų naujus etatus, naujus skyrius ir mokytųsi to, ką jau moka Statistikos departamentas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gal, sakyčiau, tai yra skirtingos funkcijos. Jos analizuoja informaciją, kurią surenka ir apibendrina Statistikos departamentas. Jis generuoja didelius duomenis, jis apibendrina tam tikrą statistinę informaciją, tačiau sprendimus, vadovaujantis tais duomenimis, vis tiek turi priimti institucijos, jos turi tuos duomenis analizuoti per savo prizmę ir priimti sprendimus. Man atrodo, čia yra šiek tiek skirtingos rolės duomenų analitiko, kuris analizuoja tą informaciją, kurią apibendrina Statistikos departamentas, ir vėliau pateikia sprendimus savo institucijai, kurioje dirba.
Pačių duomenų generavimas ir apibendrinimas. Sakyčiau, čia yra kelios fazės iki galutinio sprendimo priėmimo, bet aš čia matyčiau kaip skirtingas funkcijas, nes vis dėlto duomenų analitika ir duomenimis grįsti sprendimai yra šios Vyriausybės prioritetas, tačiau kokybiškas duomenų surinkimas ir kokybiškas jų apibendrinimas, ir turėjimas jų vienoje vietoje jau yra Statistikos departamento rolė.
Manyčiau, nereikėtų dubliuoti vieniems kitų darbo. Jeigu vieni renka duomenis ir juos apibendrina, kaip tai darytų Statistikos departamentas ar būsima duomenų agentūra, tai to paties neturėtų daryti institucijos savo viduje. Jos tiesiog turėtų naudotis ta apibendrinta informacija, kurią sukaupė šita institucija, ir sprendimus pagrįsti tais duomenimis. Manyčiau, reikia atriboti šitas roles.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai po pateikimo. Už kalba A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, motyvai už.
A. VINKUS (LVŽSF). Vieną sekundę.
PIRMININKĖ. Mes svarstome Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
A. VINKUS (LVŽSF). Vieną sekundę. (Balsai salėje) Taip, jeigu galima aš tuoj susikaupsiu, atrasiu.
PIRMININKĖ. Žinoma. Aš kol kas suteiksiu žodį gerbiamam A. Butkevičiui, jis nori dėl vedimo tvarkos pasisakyti. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, gal ne dėl vedimo tvarkos, aš tikėjausi po Seimo nario A. Vinkaus pasisakymo už. Taip pat pritariu šiam įstatymui, bet noriu paprašyti, kad pagrindiniu komitetu būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Tikrai visi komiteto nariai tiek „Eurostato“ duomenimis naudojasi norėdami atlikti tam tikrą analizę ir pateikti tam tikras išvadas, tiek Lietuvos statistikos departamento. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes po balsavimo apsispręsime dėl komitetų, fiksuojame jūsų pasiūlymą. Prašom, gerbiamas Antanai, žodis jums, motyvai už.
A. VINKUS (LVŽSF). Atsiprašau, kad užtrukau.
PIRMININKĖ. Viskas gerai.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, įvairiose valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose, duomenų bazėse, registruose bei kituose informaciniuose šaltiniuose nuolat kaupiama gausybė informacijos. Ši informacija galėtų būti naudojama įvairiems tikslams valstybinėse institucijose užtikrinant geresnį sprendimų pagrįstumą, atliekant analitinius tyrimus, nustatant problemų prioritetus, įvertinant galimas alternatyvas.
Tokiam lanksčiam duomenų panaudojimui praktikoje trukdo duomenų izoliavimas technologiniu požiūriu skirtingose informacinėse sistemose, ribota galimybė vykdyti tarpinstitucinius duomenų mainus, ribotos Statistikos departamento teisės leisti panaudoti Valstybės duomenų valdysenos sistemoje sukauptus duomenis kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms. To rezultatas – atskirose įstaigose dažnai naudojamas pakartotinis tų pačių duomenų rinkimas, patiriamos papildomos nereikalingos darbo ir finansinės sąnaudos, o kartais, pasinaudojus skirtinga surinkta informacija apie tą patį reiškinį, tai priveda ir prie skirtingų analitinio tyrimo išvadų.
Todėl nuostatos, kuriomis siekiama tobuliau reglamentuoti statistinių duomenų sistemą, tarpusavio mainus, lankstesnį duomenų panaudojimą valstybės tikslais, mano įsitikinimu, yra žingsnis pažangos kryptimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi yra pristatyti du projektai, pagrindinis ir lydimasis, taip pat suteikiu žodį K. Adomaičiui – motyvai už dėl to paties klausimo. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Noriu palaikyti šį projektą. Manau, kad Lietuvos statistikos departamentas įrodė savo kompetenciją ir savo žinias valdydamas kovido pandemijos duomenis. Mes iki Statistikos departamentui perimant šitą funkciją ganėtinai chaotiškai galėdavome suprasti naujų atvejų skaičių, pandemijos didėjimo ar mažėjimo prognozes, perėmus Statistikos departamentui tie skaičiai sutvarkyti ir tapo prognozuojami, tapo aiškūs, galų gale mes bent supratome, ko mes nežinome, jeigu ir ne visus duomenis turėdavome.
Man iš tiesų tai rodo, kad Statistikos departamentas gali daugiau, kad mes turime išnaudoti jį labiau ne tik šioje srityje, bet ir visose kitose. Mes turime žengti žingsnį į priekį ir naudotis duomenis priimdami sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. Primenu, kad balsuoti šiandien esame suplanavę nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 30 min., vėliau bus Vyriausybės pusvalandis.
10.39 val.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1695, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1696, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1697 (pateikimo tęsinys)
O dabar, kadangi jau praėjo pusė valandos nuo paprašytos pertraukos, aš norėčiau paprašyti gerbiamą J. Sejonienė ateiti į tribūną pristatyti darbotvarkės 1-3.1 klausimą – Civilinės sąjungos įstatymo projektą Nr. XIVP-1694 bei lydimuosius. Prašom, žodis jums.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pristatyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir susijusius lydimuosius teisės aktų projektus.
Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projekte yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus. Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto ir labai prašau jūsų šitą konsensusą įvertinti teigiamai.
Šiuo projektu reguliuojami bendri principai, tai yra monogamijos, savanoriškumo, lygiateisiškumo, papildomai teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principai. Taip pat sąjungos įregistravimo, galiojimo, nutraukimo pagrindai ir tvarka. Partnerių turtinės, tai yra prisidėjimas prie bendro gyvenimo, kito partnerio poreikių tenkinimo, bendroji dalinė nuosavybė, ir neturtinės, tai yra įsipareigojimas ir pagarba vienas kitam, lojalumas, moralinė parama, atstovavimas turto administravimo ir sveikatos priežiūros klausimais, teisės bei pareigos.
Noriu labai akcentuoti, kad įstatymo projektas neturi jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų. Civilinė sąjunga sukurtų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, kiekvienas iš partnerių turės įrodyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu santuokos atveju sukuriamas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vadinasi, po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.
Taip pat civilinės sąjungos nutraukimo tvarka bus paprastesnė. Nesant ginčo, civilinę sąjungą bendru sutarimu bus galima nutraukti pas notarą. Projekto nuostatos reglamentuoja bendrą gyvenimą nesusituokus tiek vyro ir moters bendram gyvenimui, tiek dėl tos pačios lyties asmenų. Tai yra lyčiai neutralus projektas. Neabejotina, bendras gyvenimas ir įsipareigojimas sukurti, išsaugoti ir plėtoti tarpusavio santykius apima kur kas daugiau nei ūkinius reikalus. Civilinė sąjunga taip pat yra apie monogamiją, asmenų, esančių civilinėje sąjungoje, tarpusavio lygiateisiškumą, moralinę ir materialinę paramą vienas kitam, apie galimybę sužinoti apie kito partnerio sveikatos būklę, apsaugoti asmenį partneriui mirus.
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusias žinutes, noriu pabrėžti, kad vienalyčių santuokų įteisinimas nėra ir nebuvo šio teisės akto objektas ir tikslas. Šiuo įstatymo projektu tiesiog pripažįstame, jog faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl valstybė turi pareigą juos sureguliuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti tylos salėje, nes tikrai labai negirdėti pranešėjos. Prašau dėmesio.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tęsdama noriu pasakyti, kad toks imperatyvas kyla iš Civilinio kodekso, jo nevykdome nuo 2000 metų. Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims. Kaip ir minėjau, dar 2000 metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, buvo numatytos normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Tačiau partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymo projektas nepriimtas iki šiol.
Norėčiau paneigti spekuliacijas dėl įsivaikinimo. Įstatymo projektu nėra sudarytos prielaidos įsivaikinti kito partnerio vaiką arba siekti bendrai įsivaikinti vaiką. Vaiko kilmės nustatymo, tėvystės pripažinimo ir įsivaikinimo sąlygos yra aiškiai nustatytos Civiliniame kodekse ir šiuo įstatymo projektu niekaip nekeičiamos. Dar kartą pabrėžiu, civilinės sąjungos klausimas liečia ne tik tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą, bet ir vyro ir moters gyvenimą kartu. Tokio teisinio reguliavimo nebuvimas diskriminuoja nesusituokusius asmenis, pastato juos į nelygiavertę padėtį. Nors civilinės sąjungos institutas yra žymiai siauresnis nei santuokos institutas, jie tarpusavyje nekonkuruoja. Būtina atsižvelgti į tos visuomenės grupės interesus, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių nesudaro santuokos, tačiau veda bendrą socialiniais, dvasiniais, moraliniais aspektais susietą gyvenimą.
Būtina išspręsti praktinius tokio gyvenimo klausimus. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas asmenims, kuriantiems tarpusavio santykius ne santuokos pagrindu, neužtikrina būtinos teisių ir teisėtų interesų apsaugos, o Lietuvos teismų praktika, sprendžiant bylas, susijusias su tarpusavio santykius sukūrusiais asmenimis, yra itin skirtinga ir dažnu atveju teismai ginčams tarp tarpusavio santykius kūrusių asmenų spręsti taiko bendrą jungtinę veiklą reglamentuojančias teisines normas.
Jautrus klausimas, todėl dar kartą noriu patikslinti: Civilinės sąjungos įstatymas yra lyčiai neutralus. Tai nereiškia, kad jis aktualus tik LGBT bendruomenei. Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusė milijono 20–49 metų amžiaus suaugusių asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai didžiulis skaičius, kuris atskleidžia, kiek Lietuvoje galimai yra asmenų, turinčių tarpusavio santykius, tačiau jų neįteisinusių. Manau, negalime ignoruoti ir fakto, kad kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Bet kuriuose santykiuose gyvenime nesusituokus dažniausiai labiausiai pažeidžiamos yra moterys. Būtent jos, kuriant santykius, lieka neapsaugotos, nes dažnu atveju lieka namuose auginti vaikus. Europos lyčių lygybės indeksas rodo, kad buities darbams moterys Lietuvoje skiria dvigubai daugiau laiko nei vyrai. Šis laikas ypač pailgėja sudarius santuoką ar skirtingų lyčių asmenims pradėjus gyventi kartu. Valstybės neveikimas ir teisinio reguliavimo stoka sukuria prielaidas moterims nukentėti neproporcingai dažnai. Civilinės sąjungos įstatymas skirtas apsaugoti tokius asmenis, kad nutrūkus tarp poros egzistuojantiems santykiams asmenys neliktų socialiai ir finansiškai pažeidžiami.
Žinau, kad gali kilti nuogąstavimų, kad dabar civilinę sąjungą sudarę žmonės galės įsivaikinti vaikų. Tikrai jau yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įrodyta, kad valstybės turi teisę taikyti skirtingą reglamentavimą sutuoktiniams ir nesusituokusiems, partnerystėje gyvenantiems žmonėms ar analogiškai. Kadangi šiuo įstatymo projektu tokios pačios nuostatos taikomos ir heteroseksualioms poros, ir homoseksualioms poroms, tai niekaip negalima teigti, kad įteisinus tokį įstatymą būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti.
Neabejoju, kad toks teisinis reguliavimas, koks numatytas projekte, yra svarbus ir palies tik tuos žmones, kuriems jis yra aktualus, ir niekaip nepalies kitų mūsų bendrapiliečių.
Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo ir leisti komitetams jį svarstyti bei teikti savo pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Kolegos, klausti yra užsirašę daug Seimo narių, paprastai mes pateikimo stadijoje suteikiame 10 minučių klausti, tačiau aš iš karto norėčiau pasiūlyti apibrėžti, kad 20 minučių klausti. Tikiuosi, kad visi spės paklausti. Pirmas klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kreipiuosi į dviejų klausimų partiją, jų partnerius ir į jus, kaip įstatymo pranešėją. Noriu jūsų paklausti, kokiais argumentais remiatės stumdami šį įstatymo projektą? Juk ta saujelė kelių dešimčių žmonių, kurie prieš gerą savaitę susirinkę, tikėtina, net ne į renginį, o į koncertą prie šventos Katedros, paskui dar bandė padaryti kažkokią spiralę, niekaip neatspindi nei LGBTQ interesų, nei ji verta tautos priešinimo. Tik nesakykite, kad tai ką nors kam nors sprendžia, o labai konkrečiai – išvardinkite pirmą, antrą, trečią ar daugiau punktų. Net jeigu tai kelioms poroms tik įsivaizduojamai kuo nors padėtų, tai negali įkaitais paversti visų Lietuvos žmonių. Ačiū už konkretų atsakymą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Aidai. Aš pasikartosiu. Aš manau, kad tų Lietuvos žmonių, kuriems nereikalingas toks teisinis reguliavimas, šis įstatymas niekaip ir nepalies.
Dabar dėl to, kad tikrai nėra didžioji dalis, matyt, Lietuvos žmonių, kuriems reikalingas toks teisinis reguliavimas, aš sutinku. Bet, kaip ir minėjau, nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono. Kiek yra homoseksualių žmonių, patikslinti negaliu, bet spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono. Tai ne dauguma, bet tikrai reikšmingas skaičius. Kaip žinote, demokratija nėra diktatūra ir, man atrodo, į tokio žmonių skaičiaus teises mes negalime nekreipti dėmesio.
Dabar jūsų klausimas, kam toks reikalingas? Žinokite, aš savo artimoje aplinkoje turiu ne vieną heteroseksualią porą, kuri ilgus metus gyvena kartu, o santuokos nesirinko dėl įvairių priežasčių. Kartu turi turtinių įsipareigojimų, turi vaikų. Manau, tai jiems būtų puiki alternatyva ir, matyt, paskatintų įteisinti tuos savo santykius.
Taip pat turiu labai skaudžios patirties su homoseksualiais žmonėmis. Tai mano labai artimas žmogus, šiandien jo nebėra su mumis, jis nusižudė prieš 11 metų. Bet manau, kad, jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis man būtų tikrai dėkingas. Tokių žmonių yra tikrai ne vienas. Aš niekaip nesutinku su nuostata, kad demokratinėje valstybėje XXI amžiuje mes galime kalbėti: na, tai leiskime jiems būti, tiesiog leiskime jiems būti. Tai tikrai nedemokratinės valstybės nuostatos ir principai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, aš neklausiu jūsų kaip Seimo narės, bet noriu paklausti jūsų kaip krikščionės. Šiandien vienalyčių asmenų santykiai – tai būtų civilinė sąjunga ar partnerystė, ar šeima – yra laikoma nuodėme, kad ir kaip ten būtų, kad ir kaip mes interpretuotume. Ar neatrodo, kad mes, krikščionys, tarkime, jūsų asmenyje tampame dviveidžiai: kai reikia, mes esame krikščionys, einame į bažnyčią, prašome Dievo paramos ateidami į Seimą mūsų darbams, o kai reikia išlaikyti valdžią arba patenkinti savo koalicijos partnerių poreikius, tada mes tampame ne visai krikščionimis, o žiūrime, kaip išlaikyti valdžią ar kad nebūtų kokio nors susiskaldymo. Mes svarstysime Civilinio kodekso pataisas, turime ieškoti tų būdų.
Aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs minėjote, kad tai nėra siejama su santuoka, su vaikų įvaikinimu, to nebus. Bet ar jūs, kaip krikščionė, kalbėjote su Vyskupų konferencijos, tarkime, teisininkais, kokia jų nuomonė apie tai? Labai ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Algimantai. Noriu jus patikinti, kad esu ne tik krikščionė – esu praktikuojanti katalikė, 15 metų gyvenu civilinėje ir bažnytinėje santuokoje ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo ir dėl tokio teisinio reguliavimo įteisinimo. Neturiu jokių abejonių, kad tas galėtų kaip nors pakenkti krikščionims katalikams, kad tas galėtų kaip nors pakenkti santuokoms. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš suprantu ir daugelis turbūt supranta, kad tiek heteroseksualios poros, tiek homoseksualios poros susiduria su įvairiomis problemomis. Jūs ne vieną esate įvardiję: ir paveldėjimas, ir taip toliau. Reikia tuos klausimus spręsti. Mano klausimas, ar negalima žemesniais teisės aktais tą išspręsti?
Dar vienas pastebėjimas. Aš atlikau tiek civilinės sąjungos, tiek šeimos apibrėžties turinio analizę ir iš tikrųjų didelė dalis atitinka. Tai pasekmės irgi gali būti teisminės praktikos ir panašiai. Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Vilija, aš nežinau, koks gali būti žemesnis teisės aktas už įstatymą. Nežinau, ar galėtų būti, nemanau, kad galėtų būti reguliuojama poįstatyminiais teisės aktais.
O nuostatos, ypač moralinės, dėl įsipareigojimų, dėl atsakomybės, taip, yra paimtos iš Civilinio kodekso, bet man atrodo, jos yra bendražmogiškos, jos nėra taikomos tik šeimai – jos taikomos ir žmonėms, kurie siekia įteisinti savo santykius, ir, matyt, tiems, kurie ir toliau gyvens niekaip jų neįteisinę, bet gyvens kartu, gimdys vaikus ir panašiai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Leiskite man vis tiek nusistebėti, kad šį įstatymo projektą pristato atstovė partijos, kuri savo pavadinime turi žodį „krikščionys“. Dar daugiau – jūs deklaruojate, kad esate praktikuojanti katalikė. Bet ne paslaptis, jeigu kas nors įsigilino į šitą projektą, iš tikrųjų siekiama tų pačių tikslų kaip ir Partnerystės įstatymo projekte. Siekiate, kad būtų įteisintas alternatyvus santuokai šeimos teisinių santykių sukūrimo institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras.
Mano klausimas. Ar matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo? Koks tas skirtumas, jeigu jūs tokį įžvelgiate? Ir kokių santuokinių asmenų teisių jūs niekada nesuteiktumėte tos pačios lyties poroms? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Asta. Aš jau išvardijau, kaip atitolinama civilinė partnerystė nuo santuokos. Dėl jūsų komentaro apie krikščionybę, tai tie punktai dėl įregistravimo pačios partnerystės, dėl civilinės atsakomybės, dėl pavardžių, dėl įsivaikinimo, dėl to, kad mes apskritai išimame šitą apibrėžimą iš Civilinio kodekso, tai ir skiria ją nuo santuokos. O dėl to, kad esu krikščionė katalikė, na, žinote, yra labai skirtingų nuomonių ir toje pačioje Bažnyčioje. Mūsų popiežius irgi yra ne kartą kvietęs neignoruoti tų žmonių, priimti juos ir labai panašiu būdu įteisinti tą jų partnerystę, gyvenimą kartu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš norėčiau perfrazuoti tokį žinomą lietuvių liaudies posakį apie suknelę ir panelę. Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas. Tas pats T. V. Raskevičius – tik ponios J. Sejonienės asmeniu. Iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kai pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta Seime keliais balsais. Ta dūmų uždanga tam, kad ta pirmoji, bent jau mažoji, pergalė įvyktų pateikimo stadijoje. Aišku, kalba, kad neatitinka LGBT bendruomenės lūkesčių, nepakankamai liberalus.
Mano klausimas jums. Jeigu šiandien projektas pereis pateikimo stadiją, bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad pasiūlymų, liberalizuojančių jūsų projektą, tikrai bus, ar jūs, kaip įstatymo projekto rengėja, teikėja, palaikysite tuos liberalizuojančius visus pasiūlymus ir taisysite projektą? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Viktorai, už klausimą. Aš noriu pasakyti, aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu persirengęs T. V. Raskevičius, nes aš palaikiau ir ankstesnį projektą. Tas yra akivaizdu ir aš to niekada neslėpiau.
Aš suprantu, kaip reikalingi konsensusai, manau, supranta ir T. V. Raskevičius, ir kiti žmonės, ir džiaugiuosi, kad tų konsensusų radome. Seimo nariai, žinoma, yra laisvi teikti pasiūlymus dėl įstatymo projekto. Komitetai laisvi dėl jų diskutuoti. Jeigu jie bus siūlomi liberalesni, aš palaikysiu, bet, na, suprasdama vis dėlto ir skepsį, ir Seimo skepsį, ir daugumos visuomenės dalies skepsį, manau, kad ir toks įstatymo projektas, jeigu jis būtų priimtas, jau būtų teigiamas žingsnis. Tai būtų žingsnis į priekį ir būtų pagalba tiems žmonės, heteroseksualiems ir homoseksualiems, kuriems tokios reikia šiuo metu Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Norėčiau prašyti jūsų, kad mes turėtume atsakymus, nes aš tikrai neišgirdau atsakymų, kokie yra skirtumai, kai paprašiau išvardinti, ir kokių teisių jūs nesuteiktumėte tos pačios lyties poroms. Aš nė vieno atsakymo negavau. Galbūt reikėtų paraginti pranešėją atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Pranešėja atsako taip, kaip ji mano esant reikalui.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu patikslinti, Seimo Pirmininke.
PIRMININKĖ. Tiesiog tai jau yra jos prerogatyva. Toliau klausia T. Tomilinas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš pasinaudosiu proga ir paprašysiu kolegų neleisti politinės kultūros kartelės žemyn, nekartoti kai kurių kolegų dažno klausimų suasmeninimo, įvairiausių įžeidimų, seksistinių replikų ir panašiai. Tikrai siūlyčiau susitelkti į turinį. Labai gaila, kad jums tenka girdėti visokias tokias keistas replikas, ir labai džiaugiuosi, kad ėmėtės tos lyderystės, pristatote projektą.
Mano klausimas irgi apie politinę kultūrą. Kaip jūs manote, kaip būtų galima išeiti iš tos situacijos, kuri susiklostė Lietuvoje po žinomų įvykių praeitais metais? Kaip galima tą politinės kultūros kartelę pakelti, kaip galima nulipti nuo tų visų asmeniškumų, diskutuoti apie turinį? Kaip galima būtų įveikti įvairiausius atsiradusius barjerus dėl abiejų pusių politikų klaidų? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Tomai, už klausimą. Manau, kad politikų toks uždavinys ir yra – savo pavyzdžiu pirmiausia demonstruoti tą politinę kultūrą. Ir mes tai turėtume pradėti daryti. O visuomenė, na, pirmiausia, irgi mokosi iš politikų.
Antra, jeigu kalbame apie partnerystę ar alternatyvius kaip šis įstatymų projektus, aš remiuosi kitų šalių patirtimi. Ten irgi visuomenės nusiteikimas prieš priimant panašius projektus buvo labai didelis, tačiau juos priėmus palaipsniui labai pozityvėjo. Tikiuosi, kad taip nutiks ir Lietuvoje, kad mes tapsime tikrai demokratiška Vakarų Europos valstybe.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Sysas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų tikrai sveikinu už drąsą, nes turėti žmogui tiek drąsos pristatyti kito žmogaus projektą yra labai drąsu. Kadangi aš didelį laiko tarpą irgi dirbu Seime, žinau, ką tai reiškia. Bet mano klausimas yra visai kitas, nesusijęs su tuo projektu. Kaip jūs vertinate savo kolegas, ypač frakcijos narius, kurie pastaruoju metu laksto per bažnyčias, laksto pas vyskupus, pas kunigus, per rinkimus prašo pagalbos ir paramos ir Seime balsuoja priešingai. Kaip jūs vertinate tą dvimainystę tokių jūsų kolegų Seimo narių?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, nematau aš jokios dviveidystės, dvimainystės. Tikrai frakcijoje yra skirtingų nuomonių ir ne kartą esame deklaravę, kad pas mus nėra jokios diktatūros ir prievartos, niekas nėra verčiamas. Gerbiamas D. Gaižauskas, beje, viešai sakė, kad aš ten kažkaip terorizuoju ar P. Saudargą, ar L. Kasčiūną, tai noriu pasakyti, kad tikrai to nėra. Gerbiame visų frakcijos narių nuomones, diskutuojame. Ne įsakinėjame, bet diskutuojame su visais ir tikiuosi, kad dauguma diskusiją išgirdo ir palaikys šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Jarutis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, tikrai jūs drąsi, bet tos drąsos neužteko, vis dėlto šitame įstatyme partnerystės apskritai neliko, liko tik, taip sakant, kauliukai nuo stalo. Bet girdint, kas čia vyksta toliau, mano klausimas būtų irgi ne tiek dėl turinio, nes apie turinį čia nėra ką per daug diskutuoti: keli dalykai bus išspręsti, o kiti dalykai nebus. Bet kadangi Lietuva vadinama Marijos žeme, tai iš kur tiek daug krikščioniško nepakantumo štai ir šitoje salėje, ir apskritai? Šiandien mano paštas lūžta nuo laiškų, juos siunčia sunerimę piliečiai, kad ateina Sodoma ir Gomora ir jau, taip sakant, Lietuvos neliks žemėlapyje. Kas kursto čia, mūsų salėje, tą krikščionišką nepakantumą? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Algirdai. Kas jį kursto? Matyt, kad patys Seimo nariai šitoje salėje kursto. Man irgi nesuprantama. Kaip krikščionė, kaip katalikė aš manau, kad tolerancija, empatija yra labai svarbios vertybės tokiems žmonėms ir išskirti, ignoruoti, sumenkinti kokį nors žmogų nėra krikščioniška. Todėl stengiuosi taip nesielgti, todėl ir teikiu šitą įstatymo projektą. O kad skirtingi Seimo nariai turi skirtingus tikslus ir skirtingas nuomones, tai, matyt, niekam nėra naujiena, staigmena. Turėjome tokią patirtį ir per COVID-19, turime ir dabar, jau ne pirmą kartą. Bet nuoširdžiai tikiu šito projekto sėkme. Ne dėl savęs, sakau, dėl tų žmonių, kuriems tai yra svarbu.
PIRMININKĖ. J. Jaručio salėje nėra. Klausia A. Veryga. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų mes šiose diskusijose labai dažnai naudojame visokius emocinius argumentus, natūralu, kad esame emocingi žmonės. Bet aš noriu paklausti, ar jūs, teikdama šitą projektą, galvojate apie šiek tiek bendresnį kontekstą? Ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė? Ar mes norime išlikti, norime išgyventi, norime klestėti, norime augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta link kažkokių asmeninių patogumų, malonumų ir mes tiesiog nykstame. Visai neseniai Seime buvo demografijai skirta konferencija, joje konstatuota, kad mes tikrai labai nykstame. Tai kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Aurelijau, už klausimą. Žiūrėkite, labai daug pasaulio šalių, išsivysčiusių, demokratiškų pasaulio šalių, turi panašų reglamentavimą. Aš jums galėčiau atsakyti klausimu į klausimą, kurioje iš jų sumažėjo gimstamumas būtent po panašaus projekto įteisinimo? Tai, kad žmonės apskritai dėl emancipacijos, matyt, vėliau kuria santuokas, mažiau gimdo vaikų, ypač Vakarų šalyse, aš dėl to sutinku, bet ryšio su panašiu reguliavimu, kad mažintų gimstamumą, mažintų santuokų skaičių, tokių duomenų neturiu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas, ruošiasi R. Tamašunienė.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Reliatyvizmo diktatūra iš Vakarų slenka per pasaulį, dvasinis genocidas – destrukcinių jėgų siekiamybė. Mutuojama teisė be atsakomybės, tai ir dabar daroma. Vyksta vizualinė ir audialinė agresija iš LGBT ir kitų panašių organizacijų, ką matome ir čia, salėje. Vienalyčių santuokos demoralizuoja ir griauna civilizaciją. Kam jums to reikia? Kodėl griaunate civilizaciją? Turto mokestį dar norite apeiti, norite įteisinti turėti kelis partnerius. Koks jūsų siekis?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Pirmiausia, Valdemarai, man atrodo, jūs nelabai klausėtės manęs, kai aš pristatinėjau projektą ir kai akcentavau, kad jokių vienalyčių santuokų mes čia nesistengiame įteisinti. O ką stengiamės įteisinti, tai suteikti tiems žmonėms, heteroseksualiems ir homoseksualiems, tokias gyvenimo sąlygas, kurios padidintų jų orumą, kurios teisiškai juos apsaugotų. Man atrodo, kad tai yra normalu bet kurioje demokratinėje valstybėje.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, pirmiausia kaip katalikė ir krikščionė turėtumėte įvardinti, kas gerai ir kas blogai, taip – tai taip, ne – tai ne.
Antras dalykas. Popiežius tikrai nesakė reglamentuoti partnerystės ar vienos lyties santuokų, nėra taip pasisakęs, kaip jūs čia bandėte pristatyti, kad neva Popiežius dar ir bandė sureglamentuoti.
Ir mano pagrindinis klausimas, į kurį labai norėčiau išgirsti atsakymą. Ar jūs matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo? Ir koks tas skirtumas, jeigu tokį įžvelgiate? Ir kokių santuokinių asmenų teisių jūs niekada nesutiktumėte suteikti tos pačios lyties poroms?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Rita, pakartokite pirmą klausimą, praklausiau, ten, kur taip – tai taip, ne – tai ne.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Čia ne klausimas, čia buvo mano komentaras.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). A, čia ne klausimas. Dėl Popiežiaus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Galiu pakartoti klausimą, jeigu jūs norite.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip, viskas gerai. Dėl Popiežiaus. Jis tikrai yra kvietęs ar tokiais žodžiais, ar kitokiais, bet neignoruoti. Popiežius nekuria įstatymų. Popiežius nėra įstatymų leidžiamoji valdžia, ar ne? Bet kad moralinis imperatyvas jo yra, tai tikrai taip.
Dabar antras klausimas dėl šeimos ir?..
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Popiežiaus žodžius jūs interpretuojate labai įdomiai. Taip, aš klausiau, ar jūs matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo? Koks tas skirtumas? Ir kokių santuokinių asmenų teisių jūs niekada nesutiktumėte suteikti tos pačios lyties poroms?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Skirtumas yra elementarus. Skirtingų lyčių pora gali susilaukti bendrų vaikų. Homoseksuali pora bendrų vaikų negali susilaukti. Man atrodo, teisinga, kad šiuo metu įstatyme ir yra tokia nuostata, kad heteroseksuali pora negalėtų įsivaikinti vienas kito vaikų arba apskritai įsivaikinti ne savo vaikų, o homoseksuali pora negalėtų įsivaikinti apskritai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Visada buvau už žmonių santykių išsprendimą. Labai apmaudu, kad šitame etape visi pamato ir homoseksualius asmenis ir tada sako: kadangi čia ir jų problemos, tai mes nespręsime jokių problemų. Net ir heteroseksualių porų problemos nebus sprendžiamos, jeigu nepriimsime šito kompromisinio įstatymo.
Aš noriu pažiūrėti apskritai į visą Lietuvos istoriją, nepriklausomos Lietuvos istoriją. Kiek daug pažeidžiamų asmenų grupių mes turime Lietuvoje ir pasižiūrėkime, kiek daug problemų mes išsprendėme. Šiandien su M. Navickiene ir vėl aptarinėjome neįgalių asmenų užimtumo darbo rinkoje problemas. Aš savotiškai didžiuojuosi Lietuva, kad ji dėl neįgalių asmenų integravimo į visuomenę labai didelius, milžiniškus žingsnius žengia. Ir kiek mes atrastume tokių pažeidžiamų asmenų grupių, kurių problemas Lietuva sprendžia. Tai ne, yra viena asmenų grupė, irgi vadinama pažeidžiamų asmenų, nes juos pažeidinėja ir įžeidinėja jų interesus, tai yra tos pačios lyties porose gyvenantys asmenys, kurių problemų mes nesprendžiame nė per nago juodymą, o tai juk irgi Lietuvos žmonės. Kodėl mes šitaip elgiamės? Ar mes laikome save civilizuotais politikais – kai mums kas nors nepatinka, mes tada nesprendžiame tų asmenų problemų.
Kaip vienam neįgaliam giminaičiui sakiau, jis sako, kodėl tu lendi ten prie homoseksualių žmonių problemų, juk tu ne toks. Sakau, gerbiamasis, bet aš ir nesu neįgalus, o tavo problemas tu reikalauji spręsti. Kažkodėl spręsime mano problemas, bet niekada nespręsime šitų problemų.
Kolegos, esame Europos Sąjungos parlamentas, pradėkime galvoti apie tai, kaip Europoje tie dalykai sprendžiami ir kaip mes įsipareigoję spręsti visas problemas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji įstatymo autoriai, man atrodo, kad jums labai sunkiai sekasi suprasti Seimo, tautos ir net pačios LGBT bendruomenės užuominas, todėl leiskite man pabūti tuo balsu, kuris išverstų tas užuominas į jums suprantamą kalbą.
Taigi užuomina numeris vienas. Jūs puikiai suprantate, kad Seimas jau tarė savo žodį dėl faktinio homoseksualių asmenų santuokos įteisinimo, analogiškas Partnerystės įstatymas jau buvo atmestas ne tik nesulaukus jūsų koalicijos partnerių palaikymo, bet jiems net balsavus prieš projektą. Taip jums nedviprasmiškai buvo pademonstruota, kad šio įstatymo nereikia, o jo pavadinimo pakeitimas esmės nekeičia.
Užuomina numeris du. Visuomenės nuomonės apklausos aiškiai parodo, kad iniciatyva pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 % gyventojų. Pranešėja pristatydama projektą paminėjo, kad homoseksualioms poroms priklauso apie 1 mln. žmonių. Žinant apklausų rezultatus, kyla pagrįstas klausimas, kiek tada Lietuvoje gyventojų? Ar pranešėja kalbėjo ne apie Lietuvą? Jeigu jūs nesuprantate, išversiu. Šiandien jūsų teikiamam projektui pritaria tik 8 iš 100 žmonių, o 58 % Lietuvos gyventojų palaiko iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. Galbūt jums vertėtų pagaliau įsiklausyti į žmonių nuomonę ir teikti iniciatyvas, stiprinančias vyro ir moters santuoką.
Užuomina numeris trys. Pačioje LGBT bendruomenėje nėra pritarimo dėl tokios įstatymo formos ir tikslų, kurie yra šiandien deklaruojami, o tai reiškia, kad net ir tarp tų mano jau paminėtų 8 % ne visi pritartų tokiam projektui, koks šiandien yra teikiamas.
Taigi įstatymas yra visiškai nereikalingas. Ar jums neatrodo, kad tokiu savo elgesiu jūs tik kenkiate tiems, kuriems…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. GEDVILAS (DPF). …šis įstatymas galbūt būtų aktualus. Užuot pradėję diskusiją dėl įstatymo projekto… Gerai, baigiu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. GEDVILAS (DPF). Darbo partija projekto nepalaikys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, kolegos. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas šiandien numatytas nuo 11 val. 30 min.
11.13 val.
Civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1717 (pateikimo tęsinys)
Ir kviečiu į tribūną gerbiamąjį P. Saudargą, jis pristatys 1-4 klausimą – Civilinio kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1717. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti mano su kolegomis teiktą Civilinio kodekso papildymą 2.231 straipsniu. Taigi mes siūlome papildyti Kodekso antrosios knygos 1 dalies 2 skyrių minėtu 2.231 straipsniu – asmens teisės į artimą ryšį pripažinimu, nes iki šiol tokios sąvokos nėra. Dabar mes siūlytume Antrojoje knygoje įteisinti asmens teisę į artimą ryšį. Kas tai būtų? Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais. Vadinasi, daug kas iš mūsų gali manyti, kad mes turime su kuo nors artimą ryšį, bet tik įstatymų nustatytais atvejais sukels teisines pasekmes.
Dabar apie tai, kas gali pagal įstatymą turėti ir ką mes laikome artimą ryšį turinčiais asmenimis. Taigi, artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Čia, suprantama, žmonės, gyvenantys šeimoje, santuokoje, tėvai, vaikai, o artimieji giminaičiai – tai jau liečia ir močiutes, senelius, anūkus, brolius, seseris. Preziumuojama, kad artimą ryšį taip pat turi asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo. Šiuo atveju čia yra aliuzija į Civilinio kodekso šeštosios knygos pataisas, jos yra perėję Seime pateikimo stadiją. Jose kalbama apie žmonių teisę sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo ir iš to išplaukiančius įvairius praktinio gyvenimo sprendinius. Šiuo atveju mes pasakome, kad artimą ryšį turi ir tokie asmenys, sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo. Taip pat preziumuojamą artimą ryšį turi asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. Čia toks, sakyčiau, vienas iš stipresnių aspektų, dėl jo aš tikrai kviesčiau visus kolegas palaikyti šį įstatymo projektą, nes tai liečia daug daugiau, nei mes įsivaizduojame ir kam buvo skirta prieš tai. Civilinė sąjunga pristatyta, tai poros, mes įsivaizduojame ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties poras, šiuo atveju mes kalbame apie platesnį žmonių ratą. Čia mes, tie, kurie turime šeimas, turime darbus, pinigų ryšius, jaučiamės tvirtai ant žemės, bet yra žmonių, kurie nesijaučia taip tvirtai ant žemės. Yra vienišų senolių, pavyzdžiui, neturinčių gyvų tiesioginių artimųjų. Jeigu jie pateks į ligoninę, kas juos, pavyzdžiui, lankys? Arba jeigu jie pateks į ligoninę, kas galės sužinoti informaciją apie juos ar panašiai? Tokiu atveju jie galėtų fiksuoti tą artimą ryšį ir, pavyzdžiui, su savo kaimynu, nes senoliai. Arba kartu gyvenantys vienuoliai, vienuolės, kartu gyvenantys broliai, seserys ir taip toliau. Taip pat globa. Jeigu kas nors globoja neįgalų asmenį arba yra sudarę sutartį dėl tarpusavio išlaikymo, išlaiko, pavyzdžiui, žmogų, kuris negali pats savęs išlaikyti, šiuo atveju mes sukuriame teisinę apsaugą ir tokiems žmonėms.
Taip pat toliau cituoju mūsų projektą: „Įstatymų numatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį.“ Taigi, kaip mes numatysime įstatymu. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.
Kolegos anksčiau kritikuodavo Civilinio kodekso šeštosios knygos pataisas. Jos spręstų kartu gyvenančių žmonių praktines problemas. Mes sutinkame, pripažįstame, taip, turėtų būti ginami asmeniniai, ne vien tik turtiniai asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai. Tuo tikslu reikia papildyti esamą reguliavimą artimo ryšio institutu. Jo pagalba būtų galima visų pirma asmenims, sudariusiems bendro gyvenimo susitarimą ir susietiems tvariais tarpusavio pasitikėjimo ryšiais, apsaugoti tokius savo interesus (aš jau minėjau) kaip susižinojimą gydymo įstaigose, lankymą įkalinimo įstaigose, gali būti ir tokia situacija gyvenime, teismines, procesines teises, pavyzdžiui, liudyti ar neliudyti prieš artimą asmenį, taip pat žmonėms susiklosto tokių dilemų, laidojimo galimybes ir panašiai. Taigi, šiuo Civilinio kodekso papildymu antrojoje knygoje mes tarsi papildome kitą projektą. Aš tikiuosi, bus pritarta šiam projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitete juos, matyt, reikėtų toliau svarstyti kartu.
Gerbiami kolegos, toks būtų trumpas pristatymas. Pats projektas taip pat nėra ilgas. Laukiu jūsų klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausias A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, man labai keista, kad mes Lietuvoje normalius dalykus bandome pavadinti kažkokiais kitais dalykais. Jūs kažkada su kolegomis smurtą šeimoje pavadinote smurtu artimoje aplinkoje, nors dažniausiai smurtaujama šeimoje. Dabar, užuot pavadinę daiktus savais vardais, jūs dar įvedate naują institutą – artimą ryšį. Tai mano klausimas, ar tame artimame ryšyje, įskaitant jūsų pasiūlymą, galima turėti haremą Lietuvoje, priėmus šitą įstatymą?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Labai geras klausimas ir labai džiugu, kad jūs kviečiate mus visus vadinti daiktus tikraisiais vardais. Štai ir atsakysiu. Artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykių, nesukuria aliuzijos, kad tai yra tapatu santykiams tarp vyro ir moters, sudariusių santuoką. Kai mes kalbame apie šeimos ryšius, kai mes kalbame apie santuoką, tada mes galime rodyti pirštu ir sakyti – žiūrėkite, yra kitokių variantų, čia poligamija. Mes nekalbame apie šiuos ryšius šiame įstatyme. Gerbiamas kolega – būtent – vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Civilinė sąjunga duoda aliuziją į šeimos santykių kūrimą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Pauliau, aš apie teisinę šito projekto pusę, beje, ir Teisės departamentas daug tokių reikšmingų pastabų iškėlė. Jeigu eitų į svarstymą, reikėtų atsakyti į tas pastabas, nes teisininkai pastebi trūkumus. Pavyzdžiui, aš matau tokius trūkumus, kad kalbate apie artimą ryšį ir globą. Globa gali nesuponuoti artimo ryšio. Jūs net pats įstatymo projekte rašote: „artimą ryšį, preziumuojama, turi“. Taigi nebūtinai turi. Aš manau, kad čia yra silpnoji vieta, kur jūs sakote.
O klausimas mano toks. Man atrodo, kad čia reikėtų labai daug papildomų lydimųjų projektų. Pavyzdžiui, artimą ryšį privalėtume deklaruoti kaip viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos sudedamąją dalį. Ir daugiau projektų, pažiūrėjus, mes turėtume pridėti lydimųjų. Ką jūs apie tai manote?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Taip, visiškai sutinku. Iš tikrųjų jeigu mes susitarsime, kad Seimas pritaria kurti artimo ryšio sąvoką, iš to išplauks ir daugiau pasekmių, mes turėsime taisyti Civilinį kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą ir visur kitur įrašyti, pavyzdžiui, liudyti prieš kitą asmenį ar panašiai. Mes turėsime rašyti ne tik šeimos nariai, ne tik sutuoktiniai, bet ir, pavyzdžiui, turintys artimą ryšį. Visiškai sutinku.
Dėl globos – būtent – aš galiu globoti, bet nekurti artimo ryšio, nesudaryti bendro gyvenimo sutarimo ir taip toliau. Globoti, žinoma, apie tai ir kalbame, bet jeigu yra tokia situacija žmonių, kad jie mano, kad jų gyvenimas nuo to pagerės ir jie bus teisiškai apsaugoti, jeigu yra toks poreikis, jie turės tokią galimybę. Jūs visiškai teisus.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Širinskienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mano klausimas panašus į kolegos, nes iš tikrųjų ir Teisės departamentas pasigedo. Jūs minite šiame projekte ir šeimą, nors sakote, kad čia nėra apie šeimos santykius, bet, pagal įvairius mūsų įstatymus, šeimos nariais vienaip laikomi yra privatinėje teisėje, kitaip viešojoje teisėje. Pavyzdžiui, ne tik sutuoktiniai, bet ir sugyventiniai Baudžiamajame kodekse yra minimi kaip šeimos nariai. Aš suprantu, kodėl vengiame, gal labiau italai vartoja šeimos sąvoką. Ar įmanoma pagal šitą sukurti brigadą, pavyzdžiui, Vilniaus brigadą, Kauno ir panašiai?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Baudžiamajame kodekse mafijos santykius galbūt reikėtų apibrėžti, organizuotas nusikalstamumas yra apibrėžtas. Gerbiamas kolega, čia aš pasinaudosiu jūsų klausimu, kad yra įvairių interpretacijų įstatymuose. Kažkuris kolega buvo suskaičiavęs, kiek kartų partnerystė yra paminėta įvairiuose įstatymuose, nors paties Partnerystės įstatymo nėra. Mes turime tokių situacijų, deja, mūsų teisėje, kad yra tarsi ore pakabintų dalykų, jie tokie yra. Aš suprantu, kad priėmę šitą mes minimum turėtume svarstyti kartu su Šeštosios knygos pataisomis, kurios yra anksčiau registruotos ir Seimas joms pritarė, manė, kad tai yra geras dalykas, bet kažkodėl toliau nejuda. Lygiai taip pat ir į Teisės departamento pastabas atsižvelgti ir judėti toliau. Aš su tuo visiškai sutinku.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi G. Kindurys.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad jums pavyko sugalvoti tokį originalų sprendimą pripažinti įvairialypius santykius ir kartu jų nepaversti šeimos santuoka ar santuokos, netgi pseudosantuokos, institutu. Norėčiau, kad jūs šiek tiek pakomentuotumėte Teisės departamento išvadas. Jos tikrai nepateikia kokių nors esminių kritinių pastabų, yra taisytinų dalykų. Ar jūs pritartumėte tiems pataisymams, ar ne?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš visiškai sutinku, kad nemažai reikia taisyti. Taip, mes (iš tikrųjų ne aš, bet mes) radome tikrai kompromisinį variantą, kaip išspręsti žmonių, gyvenančių kartu, ir praktinio gyvenimo klausimus, ir artimą ryšį įforminti iš tikrųjų. Taip, tai yra artimo ryšio deklaravimas, įforminimas. Bet čia reikės dar daug darbo. Čia reikės, tiesą sakant, ir daug poįstatyminių aktų. Ar kokį pažymėjimą, ar kokį nors dokumentą gaus? Žinoma, įstatymas apie tai nekalba, jis yra lakoniškas ir suteikiantis kontekstą.
O reikės dar nemažai padirbėti Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriame jūs, man atrodo, esate. Mes dedame viltis, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas rimtai pasižiūrės į šiuos du projektus ir jie pagaliau pajudės iš mirties stalčių, nes aš… Mirties taško. Nes jūsų projektas ten yra įstrigęs, o jis būtų vertas išvysti dienos šviesą. Bet kolegų pagrindinė kritika ir buvo, kad ten nekalbama apie žmonių tarpusavio ryšį, apie santykį. Šiuo atveju mes radome formulę, kaip apie tai kalbėti.
PIRMININKĖ. Klausia G. Kindurys, ruošiasi K. Vilkauskas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūsų projekte yra nurodyta, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys. Kaip pakomentuotumėte šios dalies galimą taikymą praktikoje? Tai yra kokiais atvejais ši dalis turėtų ar galėtų būti taikoma, ar ja vadovaujamasi? Tiesiog kokiais atvejais šio punkto nuostatų galėtų prireikti?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Neabejotina, kad gali prireikti, ir tai visais tos teisinės apsaugos… kur mes kalbame, kokią teisinę apsaugą turi kokie nors žmonės, kurie nori ją turėti, pavyzdžiui, sužinoti medicininę informaciją, lankyti artimąjį ligoninėje, paveldėjimo dalykai, turto atsidalinimo dalykai, liudijimas ar neliudijimas teisme. Tai šiuo atveju aiškiai parašome, kad tas artimas ryšys, kuris kyla iš šeimos narių, yra pirmesnis. Jei teismuose vėliau tektų ginčytis, tai būtų įstatyme aiškiai parašyta.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, man tikrai patinka jūsų pirmiausia toks krikščioniškas priėjimas prie šio klausimo. Vis dėlto artimas ryšys labai svarbu, nes tai dvasinis, emocinis, o paskui atsiranda turtiniai santykiai. Man tikrai patinka jūsų logika.
Norėčiau paklausti. Kadangi dabar pristatote antrąjį, ar manote, kad šis labiau išpildo tą partnerystės siekiamybę, kur skambėjo įstatyme, kad svarbu pirmiausia artimas ryšys, o paskui turtiniai santykiai?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs kažkaip klausiate kontekste su prieš tai pristatytu įstatymu. Iš tikrųjų taip, politiškai mes čia tarsi visi kalbame, kad svarstome dvi alternatyvas, bet teisiškai, spaudžiant mygtukus, tai nėra alternatyvus balsavimas – jūs balsuojate už civilinę sąjungą ar jūs balsuojate už artimo ryšio projektą. Taip nėra. Čia panašiai kaip rinktis, kokiu keliu eiti: į kairę ar į dešinę. Čia yra alternatyva, nes vienu metu aš galiu eiti arba tik į kairę, arba tik į dešinę. Teisingai? Bet jeigu aš kalbu apie tai, kurį kelią asfaltuoti: ar tą, kuris eina į kairę, ar tą, kuris… aš galiu ir tą, ir tą asfaltuoti, ar ne, ir jau žmonės rinksis. Iš esmės šis projektas yra nepriklausomas nuo ano projekto ir mes tikrai galime jį įdiegti į teisinę sistemą. Jis tikrai pagelbės daugeliui žmonių, kurie nori nusistatyti ir praktinio gyvenimo aspektus ir kartu deklaruoti artimą ryšį. Mūsų konkrečiai projektas pirmiausia akcentuoja tą ryšį, artimą ryšį, o Šeštosios knygos pataisos kalba apie praktinius šio dalyko aspektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas klausti baigėsi. Motyvai. Prieš perduodant žodį dėl motyvų, R. Šarknickas dėl vedimo tvarkos.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau paprašyti papildomų 10 minučių, kaip buvo suteikta gerbiamai Seimo narei J. Sejonienei. Tai būtų adekvatu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ne, ne visai tolygios situacijos, kadangi Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektas neturi lydimųjų, taigi dėl to ir buvo daugiau laiko suteikta.
Kolegos, motyvai. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mieli kolegos, aš kviečiu jus kuo labiau ir gausiau palaikyti šį projektą, nes, priešingai negu prieš tai pristatytas kolegės J. Sejonienės projektas, jis neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai. Jis nekelia konflikto su didžiąja visuomenės dalimi ir netaiko jai valstybės prievartos. Jis suteikia daug daugiau galimybių išspręsti žmonių asmeninius klausimus, negu prieš tai pristatytas projektas. Jis leis netgi sumažinti socialinę atskirtį, nes net ir tie asmenys, kurie nesijaučia esantys homoseksualai, galės sudaryti sutartis su jiems artimais asmenimis ir turėti ir pasitikėjimą, ir globą.
Šis projektas atsirado norint papildyti tą anksčiau labai kritikuotą susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą. Jis buvo kritikuojamas, kad neva yra nejautrus, jame neatsispindi emociniai, socialiniai ryšiai ir kad jis neva yra tik kita UAB forma. Būtent atsiliepdami į šį poreikį pripažinti žmonių emocinius, gilius asmeninius ryšius, gilų tarpusavio pasitikėjimą, mes ir siūlome šį projektą. Jis tikrai, priešingai negu anas, nekels bangų visuomenėje ir didžioji dalis, taip pat ir seksualinės mažumos, galės juo naudotis. Aš manau, tai yra labai svarbus aspektas. Siūlau į jį atsižvelgti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, gaila, kad aš nespėjau laiku atvykti į Seimą, nes vyko teismo posėdis dėl listerijų.
Aš norėčiau pasakyti, kad kol nebuvo homoseksualų, o jeigu jų buvo, tai buvo pogrindyje, kol jie neišėjo iš pogrindžio, niekam nereikėjo jokių partnerysčių įstatymo. Tikrai sutikęs nemažai įvairiausių žmonių, kurie, ypač senatvėje, ar brolis su broliu, ar taip kaimynai, gyvena kartu. Jie pasirašę notarines sutartis. Jie taip pat įpareigoja vienas kitą suteikti informaciją, kad gydytojui teiktų informaciją vienas kito sveikatos atveju. Jie jokių problemų niekada nematė ir jų nebuvo, tų problemų, kol neatsirado homoseksualai.
Kai tik jie pradėjo čia marširuoti po gatves, pradėjo reikalauti kažkokių neaiškių reikalavimų. O tikslas yra akivaizdus. Pirmiausia – partnerystė, į kitokią formą įvilkta, po to vaikų įsivaikinimas ir visa kita. Taip visose Europos Sąjungos šalyse vyko. Kai tik įteisina kažkokias partnerystes, tuoj atsiranda kitų norų.
Žinoma, šis projektas yra daug geresnis, negu teikiamas Laisvės, ar homoseksualų, partijos atstovų ginant jų interesus, bet vis tiek normaliai nereikėtų nė šio įstatymo. Taigi, daug turiu abejonių, ar balsuoti net ir už šį projektą po pateikimo. Galvosiu, kaip daryti, bet tikrai turiu daug abejonių.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Atėjo balsavimo laikas.
11.35 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 26, 40, 44, 93, 141, 151, 153 ir 156 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1449(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi, keliamės į pačią darbotvarkės pradžią, 1-2 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-1449(2). Priėmimas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Primenu, kad dėl kiekvieno Statuto pakeitimo straipsnio reikia balsuoti.
Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 127: už – 89, prieš – 5, susilaikė 33. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 85, prieš – 6, susilaikė 31. 2 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 128: už – 87, prieš – 4, susilaikė 37. 3 straipsnis priimtas.
Apsispręskime dėl 4 straipsnio
Balsavo 124: už – 86, prieš – 5, susilaikė 33. 4 straipsnis priimtas.
Balsuokime dėl 5 straipsnio.
Balsavo 125: už – 81, prieš – 4, susilaikė 40. 5 straipsnis priimtas.
Balsuokime dėl 6 straipsnio.
Balsavo 127: už – 79, prieš – 4, susilaikė 44. 6 straipsnis priimtas.
Apsispręskime dėl 7 straipsnio. Balsuojame.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 88, prieš – 3, susilaikė 35. 7 straipsnis priimtas.
Ir apsispręskime balsuodami dėl 8 straipsnio.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 83, prieš – 4, susilaikė 40. 8 straipsnis priimtas.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų, ko gero, kolegoms gal net ir gėda būtų kalbėti už, kai yra priverčiami frakcijų seniūnų nepasisakyti arba paklusti tik vienasmeniškam kažkokiam lyderiui. Aš tiesiog noriu pasakyti, kolegos, kad tie, kurie balsuosite už, paskaitykite, už ką balsuojate, nes kiekvienas iš jūsų čia prisiimate atsakomybę. Aš manau, kad balsuodami už tokį Seimo statutą mes padarysime lygesnius tarp lygesnių Seimo narių. Darydami intervalus tarp balsavimų, mes iš tikrųjų turėsime labai didelę problemą. O problema bus tokia, kad vieni atbėgs, vienu metu pabalsuos, tada kažkam reikės laukti. Tai parodė paskutinių keturių mėnesių mūsų praktika, kad mes nesugebame net ir balsuoti.
O įdomiausia yra tai: aš stebiu Demokratų frakcijos atstovus, kai kurie balsuoja, o jie tarsi irgi buvo Mišrioje grupėje, buvo ir vienas Mišrioje grupėje kažkada, seniūnė, buvo kažkada trys, prisimenu, kai buvo A. Baura, buvo keturi ir penki. Tai man yra keista, kai žmonės, kurie dirbo ir buvo Mišrioje grupėje, taip naikina tą Mišrią grupę. Tai nejaugi jūs galvojate, kad jūs esate šventieji ir pateptieji ir visą laiką būsite frakcijose? Nejaugi jūs galvojate, kad atsiras Seimo narių, kurie nebus vieni? Deja, to iš tikrųjų nebus. Tai prieš balsuodami, prieš spausdami mygtuką, pagalvokite apie tuos kolegas, kurie kažkada bus kitoje grupėje.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad Seimo nariai neturi kažkokių planų bėgioti į Mišrią grupę, dirba frakcijose ir toliau siekia taip dirbti. Dabar kaip tik yra normalizuojami reikalavimai frakcijai, joje turi būti septyni nariai. Ir Mišri grupė, jeigu ji nori turėti absoliučiai visas frakcijos teises, taip pat turi turėti septynis narius. Bet šiaip ir Mišriai grupei, turinčiai mažesnį narių skaičių, paliekamos beveik visos frakcijos teisės. Visos teisės Seimo posėdžių salėje išlieka Mišriai grupei ir iš trijų narių, ir taip toliau. Pagaliau mes įteisinsime M. Puidoką šiandien, nes jis vienas turbūt negalėjo vadintis grupe, bet ankstesnis Statutas kokių nors išlygų dėl vieno frakcijai nepriklausančio asmens neišskyrė.
O balsavimo intervalai, aš manau, kaip tik pasiteisino. Pažiūrėkite balsavimo statistiką, ji yra žymiai pagerėjusi. O tai, aš manau, labai svarbu, kad kuo daugiau Seimo narių dalyvauja priimant sprendimus. Diskusijose, kas dalyvauja, kas turi ką pasakyti, tai ir toliau niekas nepasikeitė. Manau, kad yra kelias į racionalų mūsų susitvarkymą. O jeigu čia kažkas naiviai galvoja, kad prigriebs ministrus, jeigu nebus balsavimo intervalų, tai, patikėkite, mums nebūtų sunku politiškai svarbius projektus įrašyti į posėdžio pradžią, tada tie ministrai padalyvautų, o toliau jie galėtų pagal savo darbotvarkes dirbti. Taigi čia tikrai nėra kažkoks ministrų gelbėjimo planas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Balsuokime dėl Seimo statuto pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 127: už – 72, prieš – 20, susilaikė 35. Seimo statuto pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1695, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1696, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1697 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694 ir lydimieji, dėl kurių turime apsispręsti balsuodami. Balsuokime. Kas pritariate Civilinės sąjungos įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125: už – 70, prieš – 49, susilaikė 6. Projektui po pateikimo pritarta. (Plojimai)
Turime apsispręsti dėl komitetų bei svarstymo datos. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų pasiūlymų dėl papildomų komitetų? V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš frakcijos vardu siūlau kaip papildomą Žmogaus teisių komitetą ir svarstymo datą birželio 21 dieną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Žmogaus teisių komitetui kaip papildomam ir svarstymo datai – birželio 21 dienai? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
11.46 val.
Civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1717 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-4 klausimas – Civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1717. Balsuojame.
Balsavo 123: už – 70, prieš – 23, susilaikė 30. Projektui pritarta.
Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstymo data. Turime apsispręsti dėl svarstymo datos. Pasiūlymų nematau. Manau, būtų logiška, kad jis būtų svarstomas taip pat kartu, tai yra birželio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
11.48 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692, Administracinių nusižengimų kodekso 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1693 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas, kurį mes jau apsvarstėme, jis buvo pateiktas, taigi dabar turėtume tik apsispręsti balsuodami. Tai yra 1-8.1 ir 1-8.2 klausimai – Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692. Balsuojame.
Balsavo 125: už – 113, prieš – 1, susilaikė 11.
Siūlomi komitetai – Audito komitetas kaip pagrindinis. Atsiprašau, Ateities komitetas kaip pagrindinis, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. Mazuronis norėtų pasisakyti.
A. MAZURONIS (DPF). Pirmininke, dėl komitetų, taip. Iš tiesų tradiciškai taip jau yra, kad pagrindiniu komitetu svarstant tokio pobūdžio klausimus visada būdavo Biudžeto ir finansų komitetas. Kažkaip keistai, gal čia Sekretoriatas suklydo, kad Ateities komitetas paskirtas kaip pagrindinis. Jeigu suklydo, tai viskas gerai, bet frakcijos vardu siūlau atitaisyti tą klaidą ir kaip pagrindinį skirti Biudžeto ir finansų komitetą, o Ateities komitetą – kaip papildomą prie visų kitų papildomų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, matyt, buvo analogiškas pasiūlymas gerbiamo A. Butkevičiaus Biudžeto ir finansų komitetą siūlyti pagrindiniu komitetu. R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Aš norėčiau priminti, kad Seimas priėmė Ateities komiteto paruoštą rezoliuciją, joje nurodyta, kas lyderiauja ir kas svarsto šituos klausimus. Palaukite, nereikia, aš primenu, už ką jūs balsavote.
PIRMININKĖ. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Aš labai atsiprašau, gerbiamoji Pirmininke, bet norėčiau dėl prieš tai buvusio klausimo. Jeigu sakome identiškai ir tą pačią svarstymo datą, tai kaip papildomą ŽTK numatyti kaip jau identišką komitetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, ką kalbėjo gerbiamas R. Lopata, prieš priimant sprendimus, visi supranta, reikia padaryti analitinį darbą, padaryti tam tikrą vertinimą, o visą šitą darbą atlieka Biudžeto ir finansų komitetas, o po to Ateities komitetas tegul ir priima politinius sprendimus, remdamasis tam tikra analitine medžiaga. Grįžkime gal prie racionalaus darbo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš matau, kad yra du siūlymai, taigi turėtume apsispręsti balsuodami, aš siūlau balsuoti. Kas pritariate, kad pagrindinis komitetas yra Ateities komitetas, balsuojate už, kas pritariate, kad Biudžeto ir finansų komitetas – balsuojate prieš. Balsuojame. Už – Ateities komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas.
Už – 65, prieš – 53. Pritarta, kad pagrindinis komitetas yra Ateities komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
11.52 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1304(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau grįžtame prie 1-5 klausimo – Profesinio mokymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1304(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti komiteto pranešėją gerbiamą E. Pupinį į tribūną. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gauta I. Kačinskaitės-Urbonienės ir E. Pupinio pataisa. Gerbiama I. Kačinskaite-Urbonienė gal galėtų ją pristatyti? Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip matote, tai yra visiškai techninio pobūdžio pataisa, sumaišytos definicijos skirtingose vietose. Mes, kaip išvadų rengėjai, kartu su biuru pastebėję šitą klaidą, atitaisėme, yra suderinta su visomis institucijomis ir prašytume pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, nes ir komitetas tam pritarė? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Taigi turime apsispręsti dėl viso 1 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl jo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, pristatykite komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų įstatymas labai svarbus, jis turėtų įsigalioti birželio 1 dieną, nes pradedamas priėmimas į profesines mokyklas, paleidžiame LAMA BPO. Kai kurios profesijos, kaip ir anksčiau sakiau, programos, turinčios po tris kvalifikacijas, na, turi būti taip pat priimamos profesinėse mokyklose. Teisės departamentas pastebėjo, kad vis dėlto gali pritrūkti laiko – 10 dienų iki pasirašymo. Tačiau manau, kad nesvarbu – nuo pasirašymo įsigalios, todėl nesiūlome keisti kito termino, permesti mėnesį, kad paskui būtų per vėlu. Kai pasirašys, visa sistema pradės veikti. Siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dabar turėsime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto, tačiau pirma motyvai. Už norėtų kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai svarbus įstatymo projektas, kaip ir minėjau, čia kalbama apie galimybę stoti į profesines mokyklas, į profesijas, kurios suteikia po kelias kvalifikacijas. Tokių yra, pavyzdžiui, apdailininkas, kartu yra įgyjama tinkuotojo, plytelių klojėjo, dažytojo kvalifikacija. Arba padavėjas-barmenas – paprastai yra populiarios specialybės, nes žmogus turi daugiau pasirinkimo, nėra tokios siauros specializacijos.
Taip pat šiuo įstatymu mes užtikriname prieinamumą asmenims, įgijusiems kvalifikaciją per labai trumpą laiką, tai bus propaguojama. Bus sudaryta galimybė per Užimtumo tarnybą kas dvejus metus pakeisti kvalifikaciją pagal darbo rinkos poreikius arba pasikeitus, tarkime, vienai ar kitai profesijai, galbūt jai tobulėjant. Tai bus galima įgyti.
Taip pat labai svarbu, kad bus sudaryta galimybė specialiųjų poreikių jaunimui baigti mokymąsi, galbūt pereiti iš bendrojo išsilavinimo į pagrindinį, ilgiau tęsti studijas, tol, kol galės įgyti kvalifikaciją. Savaime suprantama, įstatymas sprendžia ir vieną piktnaudžiavimą, kuomet asmenys stodavo į profesines mokyklas dėl socialinių garantijų, po to, kiek laiko pasimokę, nutraukdavo, vėl stodavo iš naujo, vėl gaudavo socialines garantijas. Manyčiau, tai galima išspręsti kitais būdais, per socialinę paramą, nebūtinai per švietimo sistemą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1304. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Profesinio mokymo įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad nebuvo atskiro patvirtinimo dėl papildomo komiteto dėl Civilinio kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projekto, tai yra dėl darbotvarkės 1-4 klausimo. Ar galime pritarti, kad papildomu komitetu būtų Žmogaus teisių komitetas? Pagal analogiją su prieš tai svarstytu įstatymu. (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.57 val.
Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3428, 3429 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1224(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau turime apsispręsti ir balsuoti dėl darbotvarkės 1-6.1 klausimo. Atsiprašau, pradedame darbotvarkės 1-6.1 klausimo svarstymą – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1223(2). Svarstymo stadija. Kviečiu gerbiamą V. Pranckietį pristatyti komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, priminsiu, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, kad licencijavimo tvarka turi būti nustatyta įstatymu, šis įstatymo projektas ir buvo teikiamas. Kaimo reikalų komitete buvo svarstyta gegužės 11 dieną. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymui ir komiteto išvadoms. Šeši dalyvavusieji vienbalsiai balsavo už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat norėčiau pakviesti gerbiamą S. Šedbarą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl lydimojo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką tik pristatytas reguliacinis įstatymas nustato tam tikras taisykles, už kurių nesilaikymą ANK yra numatytos sankcijos. Taigi komitetas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas svarstė gegužės 25 dieną ir, visiems septyniems dalyvavusiems balsavus už, pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi galime pereiti prie balsavimo. Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1223. (Balsai salėje) Girdžiu siūlymus pritarti bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkės 1-6.1 klausimui po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.59 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1678, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679, Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1680 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1678. Pateikimas. Kviečiu K. Adomaitį į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Šilumos ūkio, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų pakeitimus. Savo pristatymą pradėčiau nuo to, kad mes neseniai 0,5 mlrd. eurų skyrėme energijos kainų kompensacijoms mažindami elektros ir dujų kainas. Mes taip pat skyrėme didžiules pinigų sumas šildymo kompensacijoms šeimoms, namų ūkiams, kurie sumoka didžiules sumas už savo namų šildymą. Šitą įstatymą aš matyčiau kaip antiinfliacinio paketo dalį, kaip išplėtimą šitos iniciatyvos, jis būtų nukreiptas ne į kompensavimą, ne į papildomas išmokas, bet į energijos kainų sumažinimą.
Šių pakeitimų esmė. Yra trys įstatymai, juos labai trumpai pristatysiu. Pirmojo, paramos daugiabučiams atnaujinti, įstatymo esmė yra, kad mes padidiname paramą mažajai renovacijai, tai yra šildymo sistemų atnaujinimui pastate, nuo 30 % iki maksimalių 70 %, tai yra net iki 70 % būtų kompensuojamas vamzdynų atnaujinimas. Čia būtų ministro tvarka patvirtintas tikslus procentas, tačiau dar numatyta, kad jeigu tai yra dėl privalomų pakeitimų, dėl labai senų sistemų atnaujinimo, kurios privalomai turi būti atnaujintos, procentas būtų nei mažesnis, nei didesnis, o 70 %.
Antras įstatymas yra Šilumos ūkio įstatymo kelių straipsnių pakeitimai. Jie reglamentuoja… Pats įstatymo tikslas yra nukreiptas į šilumos mazgus, šilumos mazgų atnaujinimą tikimasi paspartinti. Šilumos ūkio įstatymas patikslina nuostatas, kas turi įvertinti, ar daugiabutis yra neefektyvus, pagal kokias taisykles elgtis, kai nustatoma, kad jis yra neefektyvus. Pavyzdžiui, šilumos tiekėjai turi pateikti vertinimą, kad daugiabutis yra neefektyvus, tada daugiabučio namo valdytojas turi priimti sprendimus, kokie veiksmai turi būti atlikti. Patikslintos tvarkos, kas ką prižiūri ir kas už ką yra atsakingas, numatyta, kad ir šilumos tiekėjai, nes yra didelė… atnaujinant šilumos mazgus kyla daug ginčų tais atvejais, kai šilumos mazgai priklauso šilumos tiekėjams, nes jie vis dar ne visi perduoti daugiabučių namų savininkams. Nustatyta, kaip reglamentuojami atvejai, kai ne patys daugiabučių namų savininkai yra ir šilumos mazgo savininkai. Tai turėtų gerokai padėti palengvinti ir aiškiau reglamentuoti šilumos mazgų atnaujinimo procesą tais atvejais.
Trečias įstatymas. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, juo sugriežtinamas privalomųjų reikalavimų daugiabučių namams laikymasis. Tai yra kad nebebus to etapo, kai skiriamas tik įspėjimas, iš karto bus daugiabučių namų valdytojams skiriama kelių šimtų eurų bauda už tai, kad jie neįgyvendina privalomųjų reikalavimų. Tai irgi yra labai svarbus dalykas, nes dažnai jie pernelyg aplaidžiai žiūri į savo pareigas ir nesilaiko terminų ir savo įsipareigojimų prižiūrėti daugiabučio namo šildymo sistemas.
Visų šitų trijų įstatymų pakeitimai yra paketas, kuris pagreitins mažosios renovacijos eigą ir, tikiuosi, gerokai leis panaudoti tą paramą, kurią mes šiuo metu skiriame mažajai renovacijai.
Labai trumpai apie motyvus, kodėl tai yra svarbu. Jeigu mes sugebėsime išjudinti mažąją renovaciją, visų pirma, tai bus naudinga tiems daugiabučiams, kurie šiuo metu yra prasčiausios būklės, tai yra mes padėsime tiems daugiabučiams, kurie sunaudoja daugiausiai energijos. Tai bus taikli parama, priešingai negu 0,5 mlrd. eurų kompensacija visai Lietuvai – ir tiems, kurie daug moka, ir kurie mažai moka. Maždaug 3 tūkst. daugiabučių šiuo metu yra su senais, neautomatizuotais šilumos mazgais, kurie turėtų būti atnaujinti. Preliminariais skaičiavimais, tokia mažoji renovacija galėtų paliesti kelis šimtus tūkstančių gyventojų.
Antras dalykas. Toks šilumos mazgų atnaujinimas, mažosios renovacijos sutvarkymas yra ganėtinai greitas dalykas. Mes negalime tikėtis, kad mes greitai renovuosime visiškai visus savo daugiabučius. Tai yra metus trunkantys procesai, ribojami statybininkų pajėgumų ir kitų dalykų. O, tarkime, šilumos mazgo atnaujinimas yra sąlyginai pigus – jis kainuoja 15 tūkst. eurų, jį galima padaryti per savaitę ir tai daug greičiau duotų rezultatą.
Trečias dalykas. Tai būtų labai greitai gyventojams atsiperkanti investicija. Šiuo metu po modernizacijos (būtų galima lyginti) padeda sutaupyti apie 15–30 % šilumos energijos ir tai gali atsipirkti, vidutiniame daugiabutyje toks šilumos mazgo atnaujinimas atsipirktų per vienerius metus, jeigu jis gautų 70 % valstybės paramą.
Ketvirtas dalykas. Tai čia sprendžia ne tik energijos taupymą. Mažosios renovacijos nedideli projektai padeda subalansuoti šilumą daugiabučiuose, kurių vienas butas šąla, kitas – šyla. Dėl to sulaukiama daug skundų.
Penktas dalykas. Ši renovacija yra svarbi ir paprasčiausiai dėl saugumo. Jeigu mes vis dėlto nerenovuojame ir atidedame ateičiai šilumos mazgų sutvarkymą, vamzdynų sutvarkymą, vadinasi, avarijų atveju, tokių šilumos mazgų avarijų atveju, termofikacinis vanduo gali išsilieti iš viso miesto sistemos ir gali būti daug didesnis pažeidimas visai miesto sistemai. O renovuojant šilumos mazgus namo sistema yra atskiriama nuo miesto sistemos ir avarijų, sprogimų atveju ir panašiai yra daug lengviau suvaldyti tą avariją.
Galiausiai, jeigu mums pavyktų sutvarkyti visus daugiabučius, jeigu tikrai įgautume tą tempą ir mastą, kurio tikimės, ir visi daugiabučiai atnaujintų savo automatizuotus šilumos mazgus, naudą pajustų ir tie daugiabučiai, kuriems šiandien nieko nereikia daryti, kurie jau šiandien turi naujus šilumos mazgus, nes tik kai visi daugiabučiai mieste yra atnaujinti, tada galima, pavyzdžiui, sumažinti visos miesto šilumos sistemos temperatūrą ir tokiu būdu tiesiog sumažinti šilumos nuostolius visame tinkle. Bet to, aišku, dar reikės palaukti.
Toks šitos iniciatyvos pristatymas. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė. O toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų kai kurie regionai, rajonai labai gražiai susitvarkė, šilumos mazgai renovuoti, jie renovuoti gyventojų lėšomis. Dabar mes, aišku, padėsime didiesiems miestams, kurie labai stipriai yra atsilikę. Mes žinome – Vilnius yra didžiausia problema, nes, kai Šilumos ūkio įstatymą keitėme, taip buvo.
Gal galite įvardinti, kiek yra tokių namų, kuriems jau šiandien būtina renovacija, ir ar nebus pažeistos?.. Šiaip ar taip, tie 30 % vis tiek bus dengiami gyventojo. Jis turės prisidėti. Dabar jūsų vieno iš šių straipsnių pakeitime – net be gyventojų sutikimo, jeigu nustato, kažkas nustato, gavę informaciją, parašyta viename straipsnyje, apie neefektyviai šildomą namą, kad yra neefektyvus šildymas.
Kaip jums atrodo, ar nebus gyventojų teisės pažeistos, ar neprasidės dar didesni skundai? Aš manyčiau, kad tai vis tiek turėtų būti suderinta ir su namo gyventojais. Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Tik tais atvejais, kai neatitinka privalomųjų reikalavimų, būtų tai daroma bet kuriuo atveju. Aš manau, kad iš tiesų su tokia 70 % parama gyventojams pagal skaičiavimus atsipirktų jau per pirmus metus. Taip, jie turėtų prisidėti, bet energijos sutaupymas padėtų per pirmus metus atpirkti tą jų prisidėjimą. Iš tiesų mes sprendžiame tokią… Reikia pasakyti, kad dažnai tie daugiabučiai, kurie gerai tvarkomi, kur gyventojai suinteresuoti ir aktyviai dalyvauja, paprastai jau būna sutvarkyti. Bet mes turime, kenčia visa Lietuva, kai turi mokėti didžiulę kainą už energiją ir kartu kompensuoti, skirti dideles šildymo kompensacijas tiems daugiabučiams, kurie nesutvarkyti, kur gyventojai nesuinteresuoti, nedalyvauja namo valdyme, nekuria bendrijų. Šiuo atveju iš tiesų padarytume tikrai nedidelę renovaciją, tikrai nedidelę investiciją, kaip minėjau, apie 15 tūkst. eurų, 70 % paramą, iš to naudą pajustų ir tie patys gyventojai, užsitikrintų savo namo sistemų saugumą, galų gale mes kalbame apie saugumą tų sistemų, ir jiems tai atsipirktų. Manau, kad tai neišvengiamas sprendimas esant tokioms energijos kainoms.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Toliau klausia gerbiama L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Kasparai, aš tikrai labai sveikinu iniciatyvą. Palaikysiu ir savo frakcijos narius agituosiu palaikyti jūsų pasiūlymą. Noriu paklausti. Ar jūs nesvarstėte tokio varianto dėl asignavimų perdavimo savivaldybėms, nes tada būtų dar paprasčiau pasinaudoti šia parama, kadangi dabar vis dėlto dar daug daugiabučių namų bendrijų savininkų, na, tiesiog įstringa dėl tam tikrų procedūrų, kad ir turi didelį norą renovuoti šilumos punktus. Galbūt būtų verta pasvarstyti, kad šią sumą, skirtą mažajai renovacijai, būtų galima atiduoti disponuoti savivaldybėms?
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų geras siūlymas, reikėtų jį išdiskutuoti. Manau, kad daugiabučių paramos įstatyme dalis dalykų persikels į ministro tvirtinimo tvarką ir galbūt ten bus galima irgi pataisyti. Jeigu tai yra neįmanoma poįstatyminiais aktais, būtų galima diskutuoti ir svarstymo metu plėsti nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad toks projektas tikrai yra reikalingas ir patrauklus gyventojams dėl visų gerbiamo Kasparo išvardytų priežasčių: dėl mažesnių kaštų, dėl efektyvumo, taip pat ir kainos patrauklumo, greičio, kaip tas procesas vyksta. Šie argumentai turbūt neatremiami.
Aš jūsų dar norėjau paklausti. Galbūt žinote kitų šalių, kurios panašiomis klimato sąlygomis būtų tokį mažosios renovacijos modelį išvysčiusios? Galbūt turite tokios informacijos ir kaip tai pasiteisino, paspartino renovacijos procesus?
K. ADOMAITIS (LF). Geras klausimas. Iš tiesų nelyginau mažosios renovacijos procesų skirtingose šalyse, tai nelabai galiu išsiplėsti. Gal tik galiu pakomentuoti, kad vis dėlto ta mažoji renovacija nutaikyta į tikrai senus daugiabučius, kur naudojamos technologijos dar nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Netgi nelabai ir vertindami, kaip tvarkosi kitos šalys, mes turėtume, na, XXI amžiuje turėti modernizuotas šildymo sistemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiamas K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų projekte numatoma, kad šilumos punktų atnaujinimo, modernizavimo kaina gali būti remiama, kalbama apie 70 %. Bet kodėl ne privaloma?
Šiame procese pagal jūsų projektą nedalyvauja gyventojai. Jeigu punktas renovuojamas, komisija atėjo, nustatė, kad reikia, o gyventojų nuomonė nelabai svarbi. Bet kartu paskui Administracinių nusižengimų kodekse jūs jau sakote, kad jungtinės veiklos pirmininkai ir panašiai už tą nepriežiūrą galėtų gauti administracines baudas.
Tai du klausimai. Kaip dėl tų baudų ir kompensavimo? Pavyzdžiui, šilumos tiekėjas tvarko tą šilumos punktą, kodėl galima, o ne būtina kompensuoti visą tą sumą?
K. ADOMAITIS (LF). Manau, kad reikėtų šiek tiek patikslinti, kad gali būti skirtingi tos renovacijos būdai. Tai yra gyventojai mažajai renovacijai gali rinktis ir daug platesnį negu vien šilumos mazgo atnaujinimą, gali atnaujinti visus vamzdynus, radiatorius ir taip toliau. Tai jau yra investicijos pačių gyventojų sprendimu pagal ministro būsimą tvarką. Jos privačiu atveju gali būti iki 70 %. Aš manau, ministerija ir specialistai sudėlios ten tiksliau, kokia apimtimi reikia remti.
Jeigu kalbame apie šilumos mazgų renovavimą, tai yra tik tam tikros sistemos dalies, kainuojantį apie 13 tūkst. eurų, aišku, kainos šiuo metu greitai kyla, bet šiuo metu maždaug tiek, tai tuomet yra atskira nuostata, kad bus remiama 70 %. Tai yra jeigu gyventojams kokia nors privaloma tvarka yra nustatyta, kad jų daugiabutis yra neefektyvus ir kad jį reikia atnaujinti, bent jau šilumos mazgą, tą nedidelę dalį, čia jau, kaip sakyti, sprendžia ne jie, o daugiabučio namo valdytojas, tuomet ta parama yra 70 % ir jie tiesiog turi ją gauti, nes tai yra jau toks ir privalomas dalykas. Toks buvo įstatymo siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. ADOMAITIS (LF). O dėl baudų, atsiprašau, ne visai supratau klausimą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Atstovams, pirmininkams administracinės baudos iki 150 eurų, jeigu jie neprižiūri to punkto.
K. ADOMAITIS (LF). Dėl baudų daugiabučių namų valdytojams, tai jeigu yra tam tikrais atvejais jungtinės veiklos sutartimi valdomas daugiabutis, tuomet tiems, kas yra atsakingi už tų privalomų reikalavimų įgyvendinimą, nes kartais, beje, gal net ir dažnu atveju, tie jungtinės veiklos sutartimi veikiantys asmenys nėra tie, kurie labai aktyviai kreiptų dėmesį į savo daugiabutį. Bet, aišku, skirtingų atvejų būna, čia tikrai neabsoliutu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš irgi pritarsiu jūsų projektui po pateikimo. Aš tik norėjau paklausti ir dėl to, kad dabar, kaip žinome, išaugusi infliacija, pabrangusios statybinės medžiagos, kiek yra tos tikimybės, kad pasinaudos namų bendrijos?
Kitas klausimas. Kaip ir minėjote, 30 % yra iš gyventojų, 70 % iš valstybės. Aš norėjau pasakyti, kad Lietuvoje yra didelė dalis apleistų bendrabučių, juose gyvena socialiai remtinos šeimos, savininkai tuose bendrabučiuose, tačiau beveik 30 metų yra problema, kai savininkai nesutaria su savivaldybe, kuri norėtų renovuoti. Kaip šiuo atveju, ar jums žinoma šita problema ir kokį rastumėte to dalyko sprendimą? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Kaip matau, dažniausiai sunku susitarti tiems bendrabučių gyventojams dėl to, kad iš tiesų žmonės turi mažai lėšų ir galbūt ne taip įsitraukia į to daugiabučio valdymą. Visiška daugiabučio renovacija iš tiesų retai kada atneša tą tokią finansinę naudą, jinai galbūt pakeltų bendrabučio ar kokio nors mažiau prižiūrimo namo kaip nekilnojamojo turto vertę, plius padėtų šiek tiek sutaupyti energijos, bet finansiškai po tos renovacijos žmonės nebūtinai, kaip sakyti, išeitų į pliusą. Jie galbūt uždirbtų iš tos pusės, kad jų nekilnojamasis turtas pabrango, bet finansiškai jiems nebūtų pliusas ir tai viena iš priežasčių, kodėl jiems tai nelabai atrodo patrauklu. Čia mes kalbame apie mažesnės apimties investicijas, kurios, aš manau, tikrai būtų priimtinos ir įmanomos ir socialiai remtiniems žmonėms. Plius valstybės parama būtų daug didesnė ir tokiu atveju būtų galima daug greičiau padaryti tuos mažus darbus ir, kas svarbiausia, šitie maži darbai finansiškai atsipirktų, žmonės pajustų savo sąskaitose realią naudą. Galbūt tai nepakeltų nekilnojamojo turto vertės, bet pačios energijos sąnaudų sutaupymas realiai jiems padėtų piniginiu atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėkoju pranešėjui. Galite užimti savo vietą. Dabar už pasisakys gerbiama L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Lyg ir ministras buvo pirmas. Iš tikrųjų aš kalbėsiu iš savo praktikos. Įgyvendinus šiuos pasiūlymus, kuriuos teikia kolega K. Adomaitis, galima būtų sutaupyti iki 30 % šilumos energijos daugiabučiame name, nes šildymo sistemos pakeitimas yra vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti netgi ir nerenovuojant namo. Tikrai kviečiu visus palaikyti, net nesvarstant kitos galimybės.
PIRMININKAS. Prieš atsirado norinčių kalbėti. Gerbiamasis K. Mažeika, prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai nesu prieš, tačiau toks susidaro vaizdas, kad šitai Vyriausybei ir šitai Aplinkos ministerijai baigėsi meduoliai ir dabar griebiasi bizūno, nes bet kuriuo atveju projekto ketinimai galbūt yra geri, tačiau matome tam tikras bausmes ir prievoles patiems butų savininkams. Iš tikrųjų ko trūko iki šiol, kodėl tas procesas nevyko, iš tiesų gal reikėtų identifikuoti pirmiausia problemas, nes ministras žadėjo, kad bus reformuota „Beta“, prijungta prie „Apva“, procesas pagerės, paskaidrės viskas, bus labai šaunu ir gražu. Tačiau matome, kad reikia kitų priemonių, tai yra bizūno, ir tai tikrai nėra pateisinama, ypač šiomis aplinkybėmis, kai žmonės galvoja, kaip nusipirkti duonos, net ir kitose Europos šalyse, kaip gauti maisto taloną ir apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais.
Manau, kad šiuo atveju tikrai reikėtų ne gąsdinti žmones, o koncentruotis į viešinimą, į procesų sutrumpinimą, į naujų medžiagų ir greitesnių sprendimų priėmimą. Tai iš tiesų leistų žmonėms patiems pasirinkti, o ne bizūnu versti, kad jie darytų vienus ar kitus sprendimus, nes tai tikrai atrodo labai keistai.
Todėl, kolegos, tikrai linkiu ir aplinkos ministrui, kuris yra čia, salėje, kad darytų tokius strateginius žingsnius, o ne prašytų kolegų, kad pateiktų projektus, kurie padėtų jiems išsitraukti bizūną ir tuos žmones vyti renovuoti savo šilumos punktų ar kažkokių kitų elementų. Iš tiesų šilumą taupyti yra labai svarbu, bet pasirinkta priemonė tikrai nėra pati geriausia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Be bizūno, bet tikrai raginu visus susirinkti, nes balsuosime. Esame balsavimo lange. Dėl viso projekto buvo išsakyti motyvai.
Dabar balsuosime dėl 1-9.1, 1-9.2, 1-9.3 klausimų – projektų Nr. XIVP-1678, Nr. XIVP-1679, Nr. XIVP-1680. Šilumos ūkio įstatymas ir lydimieji. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 79, balsavo 79 Seimo nariai – visi 79 balsavo už, nors buvo ir kitokių kalbų. Gerbiami kolegos, nustebinote.
Dabar per šoninį mikrofoną norite kalbėti? Gerai. Gerbiamas R. Žemaitaitis. Jūs stovite. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, nepamačiau, gerbiama premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi čia yra toks įstatymo pakeitimas, kuris būtų aktualus, kad per vasarą būtų galima tuos projektus įgyvendinti prieš šildymo sezoną, aš prašau skubos dėl šito projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubai? Dėkoju.
Dabar K. Mažeika. Jūs tik stovite ir diriguojate, kas kalbės per mikrofoną. Man labai keista, kad jūs ten stovite. Prašom, gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš girdėjau per pateikimą, kad ten ir pinigų reikės, ir bus žmonėms geriau. Ką premjerė sako dėl skubos, tai manau, kad reikėtų pirmiausia atsižvelgti į tai, kad projektas nėra Vyriausybės, o yra teiktas atskirų Seimo narių, todėl tikrai reikėtų Vyriausybės išvados, kad galėtume žinoti ne kelių Seimo narių nuomonę ir kažkokius norus, bet Vyriausybės. Manau, tada tikrai būtų lengviau apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas ministras jums gal atsakys. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl aiškumo. Parašą ant įstatymo dėjo ir D. Kreivys, tai projektas tikrai rengtas derinant su abiem ministerijomis. Klimato kaitos programos sąmatoje numatyti ir finansai, 70 % paramos išlaidų, ką jau premjerė kalbėjo, kad per vasarą galėtume atnaujinti konkrečius projektus ir konkrečių daugiabučių šilumos punktus. Pinigai rezervuoti, išvados siūlau neprašyti.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad išvados nereikia. Buvo du alternatyvūs siūlymai, kad reikia Vyriausybės išvados ir kad nereikia. Balsuosime pagal pirmąjį pasiūlymą. Tie, kurie balsuos už, mano, kad reikia Vyriausybės išvados, kiti balsuos kitaip. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados poreikio. Kas balsuoja už, mano, kad reikia Vyriausybės išvados, kas balsuoja prieš, mano, kad nereikia. Buvo dvi alternatyvios nuomonės. (Balsai salėje) Panašu, kad pati Vyriausybė nenori išvados prašyti, bet pažiūrėsime, kaip balsuos Seimas.
Užsiregistravo 90, balsavo 90 Seimo narių: už – 39, prieš – 51. Vyriausybės išvados neprašysime.
Gerbiamas R. Žemaitaitis vis dar šiaip sau ten stovi. (Balsai salėje) Jūs turite eiti į tribūną, tai tvarka. Nėra norinčių kalbėti. Klausimą baigėme.
R. Žemaitaitis. Prašom į tribūną pristatyti savo… (Balsai salėje) Palaukite, palaukite, palaukite, jūs mane ir suvėlėte.
Dar nepaskyrėme komitetų. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, o dėl lydimojo Administracinių nusižengimų įstatymo projekto Nr. XIVP-1680 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomas yra Aplinkos apsaugos komitetas dėl dviejų pirmų ir dėl trečio lydimojo nėra papildomo komiteto. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir Biudžeto ir finansų komitetas, taip. Atsiprašau. Aplinkos apsaugos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
12.25 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1488 (pateikimas)
Dabar jau, gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, prašom į tribūną, paskutinis klausimas, tai yra 1-10 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIVP-1488. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tęsiu Kasparo gerą idėją ir mintį, čia yra projektas, parengtas faktiškai pagal Estijos modelį, tai yra pagal Talino modelį, kai prieš beveik 14 metų daugiabučių namams, siekdami sumažinti šilumos priklausomybę nuo centralizuoto šildymo, daugiabučių namams leido įkurti vadinamuosius mažuosius šilumos gamintojus. Mažasis šilumos gamintojas būtų iki 100 kilovatų, tai yra mes šiandien vystome atskirus rajonus Vilniuje, atskirus rajonus kituose didmiesčiuose, yra atskiri nutolę daugiabučiai. Yra centralizuotas šildymas, dažniausiai kūrenamos, jeigu imsime Vilnių, dujos.
Šiuo projektu siekiama sumažinti priklausomybę nuo dujų, kartu priklausomybę ir nuo centralizuoto šilumos gamintojo. Siūloma, kad būtų įrengta nedidelė katilinė (iki 100 kilovatų), ar tai būtų hidroelektrinė, ar tai būtų geoterminis, ar tai būtų saulės, ar tai būtų mini vėjo jėgainės, būtų net to paties biokuro katilinės. Toks yra projektas.
Taip pat reikia paminėti, kad dar 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybėje mes svarstėme apie tokią galimybę ir per tuomečio Ūkio departamento pasitarimą pas merą irgi buvo pritarta tokioms idėjoms, tokioms mintims. Kolegos, gal klausimų tada?
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpai greitai pristatėte, tai gerbiamas E. Pupinis klausia.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kas tinka Talinui, ko gero, netinka kokiems Molėtams, kur yra, tarkime, centralizuoti tinklai. Tarkime, iš sistemos pašalinti vieną ar kitą namą yra tam tikrų problemų ne tik dėl ekologinių dalykų (kiekvienas taškas teršia), bet ir dėl to, kad išardai sistemą. Taip tik atrodo, kad kiekvienas išjungimas neduoda tam tikro finansinio minuso centralizuotiems tinklams, kurie apskaičiuoti pagal savo pajėgumus ir galingumus. Turėjome ir tokios patirties, kai viena stamboka įmonė išjungė ir išėjo, automatiškai pridėjo priedą ūkiui – 5 % kaina padidėjo. Ar nemanote, kad čia gali būti problemų mažose savivaldybėse, mažuose miestuose? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai pritariu jūsų minčiai, ne tik Molėtuose, buvo Ukmergėje tas pats pavyzdys, buvo Kalvarijoje, buvo Mažeikiuose panašių pavyzdžių. Dėl to ir būtų alternatyva ir faktas – savivaldybei išduodamas leidimas įrengti mažą šilumos gamintoją. Turėtų į tai atsižvelgti. Mažeikiuose situacija (nėra Laimos, jums irgi, ko gero, galėtų pasakyti), yra dujų tiekėjai Rokiškyje, bijau dabar sumeluoti, kokioje Rokiškio seniūnijoje yra ten išvis labai didelė problema, kai penki daugiabučiai yra kaip ant adatos prikabinti prie vieno dujų gamintojo. Jie net neturi galimybės pasistatyti ir pasirinkti. O savivaldybė nori. Net Rokiškio yra pavyzdys, kad pati savivaldybė net norėtų ir prisidėtų. Čia atsirastų alternatyva, galimybė ir savivaldybė spręstų. Tikrai nemanau, kad čia mes turėtume prievartos būdu nustatyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat paklaus gerbiama L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš pritarsiu ir tikrai kviečiu kolegas pritarti pateiktam pasiūlymui. Jis yra labai į temą šiuo metu, kai yra svarstomas Aplinkos ministerijos teikiamas energetikos paketas ir atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo paketas. Daugiabučių namų gyventojai yra suinteresuoti įsirengti saulės elektrines, geoterminį šildymą savo namuose.
Gerbiamasis pranešėjau, gal galite plačiau truputėlį apie Talino pavyzdį. Ar pasiteisino, ar noriai gyventojai naudojosi tokia alternatyva? Ir kiek galbūt sumažėjo šilumos energijos kaštai?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kiek man teko lankytis, čia jau yra ganėtinai seniai, nes projektas yra iš praėjusios kadencijos, tas modelis pasiteisino, ypač senų namų savininkai darydami renovaciją, ypač kvartalo renovaciją, net atskirų namų (Aplinkos ministerija gavo, yra Kasparo dabar pasiūlymas, yra prisidėjęs prie šio dalyko), įsirengė saulės kolektorius. Ir jeigu mes šiandien turime… konkrečiai galime Vilniaus pavyzdį pasakyti, gyvenate visi Seimo nariai, didžioji dalis Seimo narių gyvena viešbučiuose. Yra vadinamasis cirkuliacinis gyvatukas ir šiandien Vilniaus šilumos tinklai gal kūrena dujas, gal kūrena kitą alternatyvią medžiagą, patiriami dideli kaštai. Toje vietoje esantis daugiabutis, turėdamas saulės batareiką arba net tą pačią vandens cirkuliacinę sistemą, visiškai galėtų sau pasigaminti šilumos arba karšto vandens. Jeigu yra geoterminis, lygiai taip pat šiandieną jis name karšto vandens sau pasigamins. Kaip parodė ir Talinas, mes esame šiaurinis rajonas, valstybė, esanti šalto klimato zonoje, žiemą bet kokiu atveju iš centralizuotų šilumos tinklų mes turėsime imti šildymą, bet balandį, gegužę, rugsėjį, spalį, lapkritį ir vasaros sezonu jie visiškai galėtų pasigaminti sau tiek karšto vandens, tiek šilumos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Remigijau, turbūt ne jūs pirmas, ką tik ir K. Adomaitis stovėjo tribūnoje, siūlote išties inovatyvius, laikmetį atitinkančius siūlymus mažinti centralizuotos šilumos perdavimo kaštus, daryti efektyvesnį vartojimą. Tačiau centralizuotos šilumos gamintojai prieš du dešimtmečius (dar pamenu, anoje senoje salėje) prastūmė įstatymą, nevalia nuo jų atsijungti, daro savo lobizmą, tylų lobizmą, žlugdo visus tokius projektus, kaip vasarą pasišildyti saulės energijos kolektoriais, kad nereikėtų patirti didžiulių perdavimo kaštų deginant dujas. Kaip, gerbiamas Remigijau, jūs ketinate įveikti tą didelį stiprių lobistų pasipriešinimą? Jie jums neatiduos nė vieno daugiabučio į jūsų siūlomas rankas. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolega. Man su kolega D. Kreiviu tenka darbuotis jau trečią kadenciją, dirbdami Ekonomikos komitete mes ta tema tikrai buvome sutarę. Jis kaip energetikos ministras žino, kokia yra problema. Aš net neabejoju, kad palaikymas iš jo ir jo grupės bus. Jeigu jie arba pats Dainius nepalaikytų, būtų prieš tokį projektą, man tuomet kiltų klausimas, į kurią pusę mes dabar bandome laivą prišvartuoti, ypač žinant, kokia yra geopolitinė situacija ir kokie yra energetiniai kaštai. Aš suprantu, kad prieš trejus, penkerius metus tam mano projektui būtų nepritarę. Jei dabar nepritartų tam projektui valdančioji dauguma, ypač matydama, kokia dabar yra situacija pasaulyje, aš abejoju, mane tai nustebintų, jeigu būtų balsuojama prieš, aš būčiau visiškai nustebęs ir nelabai suprasčiau, ką mes čia darome. Tokiu atveju geras Kasparo projektas, kuris labai sinchronizuojasi su mano projektu, prarastų bet kokią reikšmę. Arba mes visi stengiamės ką nors daryti, arba tuomet bandome lopinėliais imti. Aš manyčiau, kad čia visų bendras tikslas.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų geras pasiūlymas, seniai skamba, bet reikia teikti ir eiti į priekį, juo labiau kad kvartalinė namų renovacija planuojama. Aišku, gal daugiabučiuose namuose tai sunkiau įgyvendinama, bet įmanoma techniškai užtamponavus ir paskui vėl paleidus, jeigu kitais atvejais reikėtų, sakykime, kitokių energetinių šaltinių.
Aš norėčiau paklausti. Ar matote kur nors perspektyvą bandomajam projektui įgyvendinti, parodyti kokį nors pavyzdį, o galbūt jau Lietuvoje yra savivaldybių, apsisprendusių tai daryti?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Lietuvoje yra kelios savivaldybės, kurios turi, jeigu aš neklystu, Vilkaviškis turi, Vilnius turi, Palanga, Birštonas turi, Klaipėda turi, man atrodo, Kaunas ar Kauno rajonas, dabar bijau sumeluoti, buvau nuvažiavęs, ko gero, ten Kauno rajonas, taip, Kauno rajonas, jeigu jau taip. Aš manau, kad bandomasis galėtų būti Palangos savivaldybėje, čia būtų idealiausias variantas, kartu, manau, Neringos savivaldybė. Mes jas galėtume panaudoti kaip bandomąsias savivaldybes. Jeigu planuotume vėjo energetiką ir vėjo vystymą arba vadinamuosius nutolusius energijos gaminimo parkus, pati savivaldybė galėtų investuoti ir taip sumažintų kaštus. Aš tikrai tuo tikiu, bet, žinote, ne mūsų dauguma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus motyvai už ir prieš projektą. Tuoj įjungsiu. Už – gerbiama L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš jau truputį sakiau, bet dar kartą noriu paraginti kolegas tikrai palaikyti R. Žemaitaičio pasiūlymą. Tai yra būtent tas kelias, kuriuo mes turime eiti ne didindami išmokų gavėjų skaičių, ne didindami valstybės išlaidas, o sudarydami gyventojams naudotis alternatyvia šilumos energija ir taip išardydami monopolizuotą šilumos tiekėjų tinklą. Tikrai kviečiu palaikyti ir pamatysite, kaip mes sutaupysime pinigų.
PIRMININKAS. Dėkoju, matyt, ne visi taip mano. Prieš kalbės gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ne taip bus, o atvirkščiai, kai kuriems smarkiai pabrangs šiluma, nes… Na, čia buvo kalbėta apie nutolusius namus, tai, savaime suprantama, dėl nutolusių namų savivaldybės sprendžia ir net pinigų duoda, kad jie pasistatytų alternatyvų šildymą, nes perdavimas labai brangus ir tokius namus atjungia, netgi tam tikrus nutolusius kvartaliukus po kelis namus. Dar senais laikais būdavo tokių norinčių, kuomet ateidavo į savivaldybes ir sakydavo: duok man kvartaliuką, aš tau padarysiu pigiausią šilumą visoje Lietuvoje. Tada paklausdavau, kiek pabrangs visoje, tarkime, Utenoje, sako, tik 10 % pabrangs, bet kitur bus pigiau. Iš tikrųjų išardyti šilumos ūkį labai lengva, bet to šilumos ūkio yra paskaičiuotas tam tikras galingumas. Pavyzdžiui, galiu pasakyti vieną tokią nesėkmę iš patirties, kai nesuteikė stambaus vartotojo statuso vienai įmonei, jinai atsijungė ir turėjome visam šilumos ūkiui pakelti 5 % šilumą. Iš tikrųjų tai yra gražios pasakos, bet tai pasakos. Jeigu einame centralizuoto šildymo keliu, tai einame. Aišku, kiti dideli miestai, tarkime, Kaunas, išsprendė tą problemą, bet ten tokie prisijungimai, kurie esminių pokyčių nepadaro. Tokiems dideliems miestams gal ir galima taikyti, bet tai įstatymas visai Lietuvai, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Balsuosime dabar dėl viso projekto, kurį pristatė kolega – Šilumos ūkio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1488. Balsuojame dėl viso pristatyto projekto. Tai bus, greičiausiai, paskutinis balsavimas šiandien. Dėl rezervinio gal bendru sutarimu sutarsime.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 35, prieš – 22, susilaikė 32. Projektui nėra pritarta. Per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Skardžius norėjo. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiami kolegos, valdantieji, akivaizdu, kad jūs remiate maurais, didžiuliais kaštais apaugusias centralizuotos šilumos tiekimo įmones, kurios suaugę tiek su vietiniais politikais, tiek su centrinės valdžios politikais. Dėl to mes niekada neturėsime proveržio su atsinaujinančia energetika, su individualiais gamintojais, kurie pasigamintų sau šilumos, pigios šilumos, bet mokėsime, kaip Vilniuje mes mokame už brangiai kainuojančias rusiškas dujas, nebūtinai rusiškas, bet vis tiek yra dujos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Maurai, matyt, irgi biokuras yra. Gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš noriu padėkoti tiems kolegoms, kurie balsavo prieš ir susilaikė. Iš tiesų šiandien jūs rodote tvirtą valią asmeniškai nusiteikdami prieš R. Žemaitaitį, bet kartu jūs balsuojate prieš Lietuvos gyventojus. Šiandien jūsų balsavimas parodė jūsų tikrąjį veidą, kad jūsų partija kaip ir visą laiką buvo susieta su „Rubikono“ skandalo bylomis ir kyšininkavimu, kur jūsų partijos finansų iždininkas buvo įtariamas ėmęs kyšius Vilniaus savivaldybėje ir dalyvavęs šilumos tinklų privatizavime. Tas procesas pas jus toliau ir tęsiasi. Sėkmės jums toliau maudantis tuose mauruose.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama L. Girskienė per šoninį mikrofoną.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pritarsiu kolegoms, iš tikrųjų labai stebiuosi S. Gentvilo veidmainiškumu – viena ranka lyg skatina gyventojus naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, o kita ranka daro viską, kad gyventojai neturėtų galimybės atsisakyti centralizuotos šilumos energijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užvirė tikra diskusija per šoninį mikrofoną. B. Matelis, prašom, per šoninį mikrofoną.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai politikoje daug mačiau susireikšminusių žmonių, bet tokio žmogaus, tokio politiko, kuris pasakytų, kad jeigu balsuoji prieš R. Žemaitaičio projektą, vadinasi, balsuoji prieš visą Lietuvą, prieš jos žmones, dar nesu matęs. Ačiū, kad…
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, neįpūskime daugiau ugnies, kur jos gal neturėtų… Gerbiamas J. Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tenka šiek tiek reaguoti į nekorektiškus R. Žemaitaičio kaltinimus, dar minint visokius rubikonus. Atkreipsiu dėmesį, kad centralizuoto šilumos tiekimo įmonės nėra privatininkai. „Rubikonas“ buvo privatininkas. Tai galbūt jūs čia siūlydamas atverti kelią mažoms šilumos jėgainėms kažkokius mažus rubikoniukus proteguojate. Ir čia galbūt reikėtų ieškoti interesų. O mes, be abejo, suprantame, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra saugotina, labai lengva ją išardyti. Bet tie, kam rūpi ekologija ir mažesnės šilumos kainos daugumai gyventojų, tikrai teisingai balsavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokie mažiukai maurais apaugę rubikoniukai. Prašom, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pabuskite, nes šilumos ūkiai, priklausantys savivaldybėms, jau taiko atsinaujinančios energetikos sistemas, diegia jas. Atvažiuokite į Uteną, pamatysite. Iš tikrųjų eina tuo keliu, nes savivaldybės interesas – kuo mažesnė kaina.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos!
E. PUPINIS (TS-LKDF). O privatininko interesas …
PIRMININKAS. Kas čia per diskusijų klubas staiga įsivyravo Seimo salėje?
E. PUPINIS (TS-LKDF). …kuo didesnė. Savivaldybių interesas – kuo mažesnė kaina žmonėms, o ateinančių, kad ir mažųjų, – kuo didesnis pelnas jiems. Iš tikrųjų teisingai balsavote. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, paskutinis gerbiamas A. Palionis, daugiau nesuteiksiu žodžio. Užtenka dėl šito klausimo, mes apsisprendėme, Seimas dar tuoj apsispręs, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, pirmininke. Aš kalbu kaip tas mažiukas rubikoniukas, nes gyvenu Vilniuje: septyni butai gaminamės bendru katilu šilumą, kad nereikėtų įsirengti kiekvienam atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsas salėje) Minėjau, kad daugiau replikuoti žodžio nesuteiksiu, jūsų pavardė nebuvo paminėta.
Gerbiami kolegos, dabar apsisprendžiame, ar atmetame, ar grąžiname tobulinti. Paprastai balsuojame taip: kas už, tai grąžinti tobulinti, o kas prieš, tai atmesti. Vyksta balsavimas dėl ką tik Seimo nepritarto projekto. Už – grąžiname tobulinti, prieš – atmetame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91 Seimo narys: už – 39, prieš – 52. Projektas yra atmestas.
Per šoninį mikrofoną (dabar šiuo klausimu, matyt, replika po balsavimo) gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, gerbiamas pirmininke, aš norėčiau pastebėti: jeigu žmogus stovi kad ir antras, bet anksčiau priėjęs, tai gal reikėtų suteikti jam, o ne kažkam, kas vėliau priėjo. Tai čia jums pastaba.
O R. Žemaitaičiui noriu pasakyti: Žemaitaiti, ar turėjai bylų, kaudamasis su „Rubikonu“? Aš turėjau dvi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau visi išsakė savo versijas. Dar ne visi? Gal dar kas norėtų? Juokauju.
Gerbiami kolegos, pereiname prie paskutinio klausimo. Rezervinis klausimas, galbūt dėl jo galėsime apsispręsti ir bendru sutarimu. Bet aš dar prieš tai, kol Jurgis eina į tribūną, atkreipsiu dėmesį, kad vėliau čia vyks NATO Parlamentinė Asamblėja. Sekretoriatas labai prašo savo daiktus išsinešti arba sudėti į stalčių. Paskui maža ką. Tiesiog tvarkingas palikite darbo vietas, savo daiktus, jeigu galite, prašytume pasiimti.
12.43 val.
Seimo savaitės (2022-06-06–2022-06-10) – 2022 m. birželio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiamas J. Razma dabar pristatys rezervinį 1 klausimą – savaitės, prasidedančios birželio 6 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būsimos savaitės darbotvarkėse svarbiausia yra konstituciniai įstatymų projektai. Antradienį pradėsime nuo Rinkimų kodekso svarstymo, po to Referendumo konstitucinio įstatymo projekto svarstymas. O ketvirtadienį būtų naujojo Vietos savivaldos įstatymo projekto ir lydimųjų projektų svarstymas. Tiesa, yra įrašyti ir kiti Vietos savivaldos įstatymo, dabar galiojančio, pakeitimo projektai. Aš kalbėjau su komiteto pirmininku, kad jis įvertintų, kiek prasminga dar šį likusį pusmetį taisyti tiek trumpai galiosiantį Vietos savivaldos įstatymo projektą.
Taip pat atkreipiu opozicijos dėmesį, kad jūsų inicijuota interpeliacija žemės ūkio ministrui numatyta antradienį po pietų pertraukos. Ir kiti projektai, daugiausia teikiami Vyriausybės. Iš tų, kuriuos komitetai spėjo apsvarstyti, gal aš čia ko nors ypatingo neišskirčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti, tai jūs savo misiją atlikote. Gerbiami kolegos, gal galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi šios darbotvarkės klausimai, dėl kurių reikėjo apsispręsti, yra baigti.
12.45 val.
Vyriausybės valanda
Bet liko labai svarbus klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu ministrus užimti savo vietas. Dalis jau užėmę. Pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Tai nereiškia, kad visi kažkur iškeliaujame. Dalyvausime Vyriausybės pusvalandyje. Klausia tik opozicija. Prašom susėsti, gerbiami ministrai.
Gerai, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Aš informuoju dar tik trumpai, kad nedalyvauja susisiekimo ministras M. Skuodis, kultūros ministras S. Kairys, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys ir energetikos ministras… a, atvyko, tai gerai, turiu klaidingą informaciją, ir D. Kreivys, energetikos ministras. Jie nedalyvaus, tai jiems klausimų neužduokite, nebent raštu.
Pirmasis klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Dar švietimo ministrė keliauja iki savo vietos, tai luktelsiu. Aš mačiau, ji jau salėje.
PIRMININKAS. Kas atsitiko, gerbiamas Robertai?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Švietimo ministrė už nugaros.
PIRMININKAS. Ji girdi bebėgdama. Jūs galite pradėti klausimą. Taupykime laiką. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamos švietimo ministrės. Jūs turbūt žinote, kad yra didelis psichologų trūkumas mokyklose. Tai jau turbūt ne vieni metai tęsiasi. Yra noras kai kurių mokyklų, kad pedagogai patys studijuotų psichologiją, taip išspręsdami tą problemą. Tačiau semestras kainuoja labai brangiai – 3 tūkst. eurų. Savivaldybei brangu, mokyklos bendruomenei taip pat brangu. Gal būtų galima padaryti čia kokią nors išlygą taikant, kad būtų daugiau psichologų mokyklose, kad patys pedagogai galėtų studijuoti? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai bandome pritraukti psichologus į mokyklas. Problema yra kompleksiška, kadangi tai ir darbo vietos patrauklumas, atlyginimai yra mažoki rajonų savivaldybių mokyklose. Čia pirmiausia mes turime susitvarkyti ir šiuo klausimu.
Dėl galimybės studijuoti. Yra psichologijos vientisosios studijos. Tai yra tikrai rimtos studijos. Ne taip paprasta mokytojui dar dirbant studijuoti psichologiją, bet tikrai skatinami mokytojai, jei tik norėtų. Dėl galimybių kaip nors keisti studijų kainą, jūs siūlėte, tai tikrai čia yra universitetų nustatyta kaina ir tikrai negalime to daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Vėliau – A. Sysas, A. Gedvilas. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiama premjere, prieš pat tapdama premjere jūs teigėte, kad atvirumas ir skaidrumas yra viena svarbiausių vertybių. Jeigu kiltų klausimų dėl ministro reputacijos, jis nedelsiant būtų rengiamas atsistatydinti. Čia pacitavau jūsų teiginius.
Kaip jums dera su atvirumu ir skaidrumu ta veikla, kurią vykdo žemės ūkio ministras, nes sutartis dėl ekspertų konsultacijų dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano paslaugų pirkimo, jos vertė yra 464 tūkst. su viršum, yra neskelbiama. Vienas iš ekspertų – Vageningeno universiteto institutas, iš kurio atėjo dirbti ministro patarėja. Taip pat subrangovas yra Baltijos aplinkos forumas, kuriame prieš tai dirbo ministras. Ir jūs dar būdama opozicijoje praeitą kadenciją pati rengėte kartu su partija interpeliaciją kolegai.
Ar pasikeitė vertybės, ar kas nors atsitiko, nes per daug turbūt sutapimų? Ar čia viskas jums gerai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nieko neatsitiko. O jūs čia manęs klausinėjate tokių dalykų, kur… Aš nežinau, ar jūs pažįstate premjerą, kuris žino visas sutartis visose ministerijose? Nesu tikra, kad jūsų premjeras žinojo visas sutartis, kurias jūs pasirašote. Aš būtinai pasidomėsiu ir po dviejų savaičių jus informuosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpai ir aiškiai.
Toliau A. Sysas, tada A. Gedvilas, B. Petkevič. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėjau klausti susisiekimo ministro, bet kadangi yra premjerė ir finansų ministrė, čia klausimas gal plačiau susijęs, ir galėsite atsakyti. Teko bendrauti su pašto darbuotojų profsąjunga ir geležinkeliečiais, kur yra numatomi dideli atleidimai. Būtent pašto darbuotojų profesinė sąjunga kalba apie susidariusias problemas, kad nereikia tiek darbuotojų ne tik dėl iš Kinijos siuntų sumažėjimo 90 %, bet ir kad paštui uždėtos universalios paslaugos teikimo pareigos, tai yra pristatymas, bet valstybė nefinansuoja, kiek tai kainuoja. Jų žodžiais sakant, tai yra dar viena priežastis, kodėl atleidžiamas didelis kiekis darbuotojų. Mano klausimas būtų dėl kitų metų biudžeto, dėl šitų aš jau neklausiu. Ar planuojama padengti universalios paslaugos teikimą į atokiausius kampelius, tai yra regioninės spaudos pristatymas ir kiti dalykai, nes tai gali nukentėti? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Čia yra labai geras klausimas. Šiaip apskritai laikausi nuostatos, kad jeigu valstybė įpareigoja valstybės įmones vykdyti kokią nors funkciją, tai turėtų už tai ir sumokėti. Bet vis dėlto mes visada turime skaičiuoti, kad ir ta paslauga būtų teikiama efektyviai. Negalime atmesti ar ignoruoti faktų, kad žmonių įpročiai yra labai pasikeitę tiek laiškų siuntinėjimo vienas kitam, tiek ir tos pačios prenumeratos. Vis tiek mastams mažėjant, tomis pačiomis pajėgomis nebus taip, kad jeigu yra dešimt dirbančių žmonių, kad dešimt žmonių neš vieną laišką. Jeigu yra vienas laiškas, tai yra vienas laiškas ir į tai reikia irgi atsižvelgti. Taip, iš principo taip ir turi būti, bet vis tiek nereikia ignoruoti ir tos esamos realybės, ir vis tiek efektyvaus paslaugų teikimo mes turėsime siekti, ir, taip, už tai valstybė turės sumokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama premjere, infliacija didžiausia per 40 metų jau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, UK ir kitur. Negana to, ekonomika stoja, o mes toliau finansuojame viską iš kiauro biudžeto ir skolos. Suteikiame gyventojams lūkestį, kad jie ir toliau galės pirkti tiek, kiek norės, tačiau sutikite, kad tai nestabdo infliacijos, o, atvirkščiai, ją augina. Neatsižvelgdama į Lietuvos banko rekomendacijas, gal jūs su Lietuvos banko rekomendacijomis iš principo negalite sutikti?
Dar trumpai noriu paklausti dėl Seimo darbotvarkių. Ar jūs, kaip Vyriausybė, nuo J. Razmos negaunate pylos, kad neteikiate rimtų įstatymų projektų? Pastaraisiais mėnesiais svarstome arba rezoliucijas, arba homoseksualių porų reikalus, arba neefektyvų pinigų švaistymą. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, žinote, kas ką nori, tas tą ir svarsto. Yra kas svarsto žemės perdavimą savivaldybėms ir kitus reformų projektus, kuriuos Vyriausybė teikia, užimtumo reformą ar migracijos reformą, ar neįgaliųjų įdarbinimo reformą. Jeigu jūs svarstote tik homoseksualių asmenų reikalus, matyt, toks yra jūsų pasirinkimas.
Dabar kalbant apie ekonomiką. Tiesą sakant, na, aš tikrai negaišinsiu kolegų laiko, man būtų labai įdomu sužinoti, kaip jūs šiame biudžeto pakeitime matote kažkokį papildomą infliacijos pliūpsnį, nes tie sprendimai, kurie buvo pasiūlyti, tiesą sakant, infliacijos tempą mažina, nes tai, kad valstybės biudžeto lėšomis bus kompensuojama dalis kainų padidėjimo, tiesiogiai veiks tų kainų padidėjimo poveikį infliacijos indeksui. Tuo tarpu papildomos pajamos, kurios per šito biudžeto pakeitimą buvo skirtos žmonėms į rankas, nebuvo skirtos horizontaliai per visą populiaciją, kad padidintų pinigų masę ir padidintų vartojimą, o buvo skirtos žmonėms, kurių pajamos yra kukliausios. Visų pirma uždirbantiems minimaliąją algą, taip pat gaunantiems įvairias socialines išmokas ir taip toliau, ir panašiai. Priešingai, tiesą sakant, aš nematyčiau kažkokio esminio neigiamo poveikio infliacijai, tačiau matyčiau teigiamą poveikį ne ją sustabdant, bet ją sulėtinant.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą toliau užduos gerbiama B. Petkevič, tada D. Kepenis ir A. Butkevičius. Prašau. Nėra gerbiamos B. Petkevič. Tada D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti užsienio reikalų ministro. Kaip jūs pakomentuotumėte Davoso forume pasakytą H. Kisindžerio kalbą, kurioje jisai ragina gelbėti ukrainiečių gyvybes, atiduodant kai kurias žemes Rusijai? Kokia mūsų nuomonė, nes dabar negirdėti jokių komentarų? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Keistas pasisakymas, sakyčiau, nelabai adekvatus situacijai Ukrainoje, manau, kad geopolitiškai pavojingas. Įsivaizduokime, jeigu mes girdėtume tokį pasisakymą apie bet kurią kitą valstybę, pavyzdžiui, apie Lietuvą, kad galimos atakos atveju užimtas teritorijas palikime okupantui. Manau, kad Ukraina pati yra pajėgi nustatyti savo pergalės parametrus, nustatyti tai, kas jai yra pergalė. Mūsų uždavinys yra padėti Ukrainai tas pergales pagal jų parametrus pasiekti.
Džiaugiuosi, kad Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė neklauso pono H. Kisindžerio patarimų, o elgiasi savo nuožiūra, priešingai, padeda Ukrainai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Butkevičius, tada K. Vilkauskas, V. Fiodorovas. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas irgi užsienio reikalų ministrui. Mes visi puikiai žinome, kad transporto sektorius turi didžiulę įtaką mūsų ekonomikai. Pastaruoju metu krovinių pervežimas geležinkeliu sumažėjo, bet išaugo krovinių pervežimo poreikis automobiliais, autotransportu, ir tas poreikis didėja Vakarų ir Rytų Europos šalyse, pasakyčiau, gal Vakarų ir Vidurio Europos šalyse, Skandinavijos. Ir mūsų vežėjai labai prašo, ar nebūtų galima Lietuvos ambasadoje Kazachstane, konkrečiai konsulate, padidinti darbuotojų skaičiaus dėl vizų suteikimo. Dabar laukia 3–4 mėnesius. Norinčių dirbti skaičius išaugo, nes, kai prasidėjo karas, uzbekai, kirgizai išėjo iš Rusijos rinkos, grįžo į savo šalis ir nori įsidarbinti kitur, bet reikia laukti 3–4 mėnesius. Tikrai yra per ilgas laikas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Sprendžiame klausimą. Tiesą sakant, ieškome sprendimo, kuris būtų pritaikomas ne tik tose Vidurio Azijos valstybėse, bet ir apskritai atiduoti vizų išdavimą vadinamiesiems vizų centrams. Yra privačios agentūros, kurios gali aprūpinti kur kas didesnį žmonių skaičių ir atitinkamai reaguoti ir į srautus – padidėjimą, sumažėjimą, kur kas lanksčiau, nei tai darytų diplomatinė tarnyba. Kitaip tariant, mums išsiųsti žmogų, mes galime išsiųsti ten ekstrinėje situacijoje, po to… (Balsai salėje) Taip, toks dabar yra svarstymas. Manau, netrukus turėsime sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamai socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiama ministre, dabar kylant maisto produktų, energetikos kainoms, ar jūs pastebite kokią nors labai smarkiai didėjančią tendenciją socialinei paramai gauti? Ir ar jūs galėtumėte pasakyti, kad būtent šiuo momentu matote kokį nors didesnį augimą, o gal jį prognozuojate? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Didžiausią fiksavome kompensacijų už šildymą gavėjų skaičiaus augimą. Jeigu lygintume praėjusį sezoną su šiuo, tai tikrai ženklus žmonių skaičius pasinaudojo šia galimybe kompensuoti savo šildymo sąskaitas apie 60 %. Aš manau, kad tas rodiklis yra toks esminis. Jis padėjo įrodyti, kad šildymo kompensacijų dalies išplėtimas padėjo nemažam žmonių skaičiui dorotis su kylančiomis šildymo kainomis. Kitų socialinės paramos gavėjų statistikos kol kas aš neturiu. Kai turėsime tuos duomenis, būtinai pasidalinsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau. Vietoj V. Fiodorovo klausia gerbiamas A. Skardžius iš tos pačios frakcijos.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam žemės ūkio ministrui. Kas nutiko, kad tiek puoselėta Nacionalinė žemės tarnyba ir žemė perduodama savivaldybėms? Kažkada vienam politikui užsimanius perkelti savo tvartelį, spręsti tvartelio reikalus, žemė tapo kilnojamu objektu. Kas dabar stumia ir kaip bus atliekama viso šio proceso kontrolė? Kaip vyks pats perdavimo procesas? NŽT atstovai susitinka su frakcijomis, pažeria nemažai išties labai argumentuotų savo pretenzijų ir dėl galimo valstybės turto praradimo arba neefektyvaus jo naudojimo. Kaip vyks pats perdavimo procesas, kaip jis bus kontroliuojamas? Ar čia yra jūsų sąlyga – perdavimas – išlikimo šiame poste? Ačiū, gerbiamas ministre.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Ir paskutinis J. Sabatauskas. Prašom.
K. NAVICKAS. O kodėl jūs neleidžiate man atsakyti?
PIRMININKAS. Labai atsiprašau jūsų, susimaišiau. Atsakykite.
K. NAVICKAS. Kas atsitiko, tai atsitiko. 2020 metų rudenį rinkimai ir rinkimų programoje yra aiškiai nurodyta, kad žemė mieste pereis savivaldai. O kokiomis sąlygomis, kokiais terminais, yra Aplinkos ministerijos parengtame įstatymų pakete, jis yra Seime ir jūs visa tai apsvarstysite.
PIRMININKAS. Jau atsakėte? Pasitikslinau. Gerai. L. Nagienė, tada J. Sabatauskas. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas švietimo ministrei. Gerbiama ministre, vakar lankantis Visagine, aplankius kai kurias ugdymo įstaigas, net ir profesinėje mokykloje, kurią buvo numatyta reformuoti, žinote, su kuo susidūrėme? Su įtraukiuoju ugdymu. Pedagogai ir mokyklų vadovai kelia klausimą – trūksta specialistų. Dabar norėtųsi paklausti, ar yra numatyta ir galbūt jau yra padidintas logopedų ir visų kitų specialistų priėmimo skaičius, būtent tuos specialistus parengti į mūsų aukštąsias mokyklas? Kaip jūs numatote šitą klausimą kuo sparčiau ir kuo greičiau išspręsti? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Taip, mums labai trūksta stojančiųjų. Priimame logopedus, surdopedagogus priimtume visus. Bet tiesiog nėra ir stojančiųjų. Taip pat mes siūlome papildomas paskatas – ir stipendijas, ir kaip antrą kvalifikaciją. Tikrai daug veiksmų yra daroma, kad tas specialistų skaičius augtų.
Bet, žinote, per vienus metus ar porą, ar net trejus to nepadarysime. Problema tikrai didelė, nes kitose šalyse tokia pertvarka buvo vykdoma per dešimtmetį ar 15 metų. Mes norime, išsikėlėme sau tikslą iki 2024 metų. Jau ne mes, čia praėjusi Vyriausybė ir Seimas priėmė sprendimus. Tikrai užduotis yra didžiulė ir turbūt reikia labai rimtai svarstyti, kiek tos užduoties mes esame pajėgūs įgyvendinti iki 2024 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klaustų gerbiamas J. Sabatauskas, bet jo nematau. Dėkoju gerbiamiems ministrams, premjerei. Vyriausybės pusvalanduką baigėme.
Seimo vakarinį posėdį taip pat skelbiu baigtą. Visiems geros dienos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.