PASIŪLYMAI

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141 IR 142 STRAIPSNIAIS IR 2 PRIEDU

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-4637

 

2020-05-12

 

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.       

3

 

 

Argumentai:

Vairuotojų mokymas turi vykti pagal formalias profesinio mokymo programas, nes pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Neformalus suaugusiųjų švietimas nesuteikia kvalifikacijos.

Vairuotojų mokymo tvarkos nustatyme turi dalyvauti už švietimo politiką, tame tarpe ir profesinį mokymą, atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl negalima jos išbraukti iš vairuotojų mokymo tvarkos rengimo ir palikti šią pareigą tik vienai Susisiekimo ministerijai. Tokią pastabą ne kartą teikė ir LRV Teisės grupė, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.

 

Taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslinga papildyti SEAK įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą įrašant ir priešmokyklinį ugdymą.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

2 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo priežiūrą;“.

3 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

 

2.       

4

 

 

Argumentai:

Svarstomo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvą 2018/645. Direktyvoje yra nuostatos, susijusios su vairuotojų kvalifikacijos kortele, todėl tik šios nuostatos ir turėtų būti perkeliamos į SAEK įstatymą.

Direktyva nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl šiuo metu nėra tikslinga skubos tvarka priimti neišdiskutuotų įstatymo pakeitimų.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“

2.  Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:

„5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“

 

3.       

5, 6, 8, 9, 12

 

 

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

 

Norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9, 12 straipsnius.

 

 

Teikia

Seimo nariai:                           Aušra Papirtienė,

                                                Liudas Jonaitis