LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3(1), 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1) ir 16(2) straipsniais įstatymo projektO NR. XIIIP-4642

2020-06-10 Nr. 110-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	1 (3^1)	(5)		1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3^1 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams. Pastebėtina, kad siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo, nes iš nuostatos turinio neaišku, nuo kokio momento skaičiuojamas dvejų metų terminas. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, siūlytina nustatyti, kad „pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos“ arba nustatyti, kad pripažinimas suteikiamas dvejiems metams, o kooperatinės bendrovės pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove pažymėjimas galioja dvejus metus nuo jo išdavimo dienos.	Pritarti	Siūloma pataisyti projektą pagal Teisės departamento pateiktą pirmąją alternatyvą ir Projekto 1 straipsnį dėstyti taip: 1 straipsnis. 3^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3^1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kooperatines bendroves (kooperatyvus) žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikime pateiktą išvadą dėl pripažinimo ir įgalioja valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą išduoti pažymėjimą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro prašymu teikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją. Pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems kalendoriniams metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) gali iš naujo siekti pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kitam dvejų kalendorinių metų pripažinimo laikotarpiui.“
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	2 (5)	1 (3)	(6)	2. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas ,,balsų skaičiaus nustatymas“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Neaišku, ar įstatuose turėtų būti nustatyta bendrovės narių, balsavusių kooperatinės bendrovės narių susirinkime konkrečiu klausimu, balsų skaičiavimo procedūra, ar projektu siekiama, kad įstatuose turi būti įtvirtintos kiekvieno bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.	Pritarti	2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta: 1) kooperatinės bendrovės pavadinimas; 2) kooperatinės bendrovės buveinės keitimo tvarka; 3) kooperatinės bendrovės veiklos tikslai; 4) kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka; 6) narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės balsų skaičiaus nustatymas, disponavimo pajumi tvarka; 7) kooperatinės bendrovės valdymo, priežiūros ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai stebėtojų tarybos nariui, jos pirmininkui, valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui); 8) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo kooperatinės bendrovės narių registre tvarka; 9) kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka; 10) kooperatinės bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka; 11) pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka; 12) lėšų skolinimosi iš savo narių tvarka; 13) kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.“ 2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklių balsų skaičiaus nustatymo, administracijos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarkos kooperatinės bendrovės įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.“
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	2 (5) 3 (10)	(3) (4)	(5)	3. Projekto 2 straipsniu keičiamu įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir projekto 3 straipsniu keičiama įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Toks įstatymo pakeitimas projekto aiškinamajame rašte motyvuojamas teiginiu, kad „Taip bus užtikrintas kooperatyvo finansinis tvarumas.“ Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvacija diskutuotini. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti reguliavimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su kooperatinės bendrovės finansiniu tvarumu, tačiau ir su asmens, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, teisių užtikrinimu. Be to, būtent asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, šiuo atveju yra „pažeidžiama ir silpnesnė“ šio teisinio santykio pusė, nes jis niekaip negali įtakoti kooperatinės bendrovės įstatų ir atsiskaitymo tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas įgalintų kooperatinių bendrovių įstatuose nustatyti bet kokį atsiskaitymo terminą, pavyzdžiui, „ne ilgiau nei per 25 metus“ ir pan. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeistų asmens, su kuriuo atsiskaitoma, teises. Būtent todėl, siekiant užtikrinti asmenų teises, įstatyme yra nustatytas aiškus ir baigtinis terminas, per kurį su asmeniu turi būti atsiskaitoma, ir kuris, manytina, yra protingai ilgas bei užtikrinantis tiek kooperatinės bendrovės, tiek ir jos buvusio nario teises. Antra, pastebėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams, kuriems praėjus, pripažinimo siekiama iš naujo arba nesiekiama. Atsižvelgiant į šį įstatyminį ribojimą, teigtina, kad atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminas neturėtų būti lygus dvejiems metams ar ilgesnis, nes toks terminas nebūtų proporcingas veiklos trukmei ir prarastų sąsajas su žemės ūkio kooperatinių bendrovių teisiniu statusu. Trečia, pažymėtina, jog teisėkūroje nėra įprasta ir nėra toleruojama įstatymų leidybos praktika, pagal kurią tam tikri asmenys galėtų savo nuožiūra vykdyti ar nevykdyti įstatymų reikalavimus, arba nusistatyti reguliavimą, konkuruojantį ir paneigiantį įstatyminį reguliavimą, be to, dar ir bloginantį asmenų teisinę padėtį. Toks teisinio reguliavimo pobūdis paneigtų teisės aktų hierarchijos reikalavimą ir neatitiktų teisinės valstybės principo. Be to, pažeistų Konstitucinio Teismo nuolat kartojamą doktrininę nuostatą, jog su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas, gali būti nustatomas tik įstatyme. Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas įstatyme galėtų būti įtvirtintas įstatyme tik vienu atveju – jeigu šiame reguliavime būtų nustatoma, kad kooperatinių bendrovių įstatuose būtų galima nustatyti trumpesnį, nei tai nustato įstatymas, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tokio reguliavimo pobūdžio neįtvirtinus, turėtų būti keičiamas įstatyminis reguliavimas, nustatantis konkretų atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tačiau ir tokiu atveju būtų siūlytina įvertinti pateiktas pastabas, susijusias su asmenų teisių užtikrinimu.	Pritarti iš dalies	Pirma, asmuo, būdamas kooperatinės bendrovės nariu gali daryti įtaką bendrovės įstatams ir atsiskaitymo tvarkai, realizuodamas savo teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, tvirtinant, keičiant kooperatinės bendrovės įstatus. Taigi, pats asmuo dalyvaus atsiskaitymo termino nustatymo procese, jei tokį terminą, tvirtinant ar keičiant įstatus, būtų nuspręsta įtvirtinti. Be to, būtent tokiu būdu būtų užtikrinama kooperatinės bendrovės bei visų narių (ne tik išstojančių arba išstojusių) interesų pusiausvyra, nesukeliant grėsmės pačiai kooperatinei bendrovei. Taip pat, Projektu siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas užtikrinti smulkesnių kooperatinių bendrovių narių nediskriminavimą. Antra, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminas visai nesusijęs su kooperatinės bendrovės buvimu ar nebuvimu pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove. Tiek kooperatinės bendrovės, tiek žemės ūkio kooperatinės bendrovės veiklos trukmė nėra ribojama, nes pasibaigus pripažinimo terminui ir bendrovei nesiekiant pripažinimo kitam laikotarpiui, ji toliau veikia, kaip kooperatinė bendrovė. Atsiskaitymo terminas tiek galiojančiame įstatyme, tiek pakeitimo projekte nesiejamas su žemės ūkio kooperatinių bendrovių teisiniu statusu. Trečia, įvertinus pastabą įstatyme galima riboti maksimalų atsiskaitymo terminą, Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstant taip: 1. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu, kuris negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.“
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	4 (11)	(2)	(1)	4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokių balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 20 procentų visų balsų. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą kooperatinių bendrovių įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narių balsų skaičius kooperatinės bendrovės narių susirinkime nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), vienam nariui nustatant ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Taigi, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai kooperatinių bendrovių įstatai neatitiks projektu keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinamas įstatuose vienam nariui galimas nustatyti maksimalus balsų skaičius procentais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta vėlesnė projekto 4 straipsnio įsigaliojimo data tam, kad iki minėtos datos kooperatinės bendrovės galėtų pakeisti savo įstatus taip, kad jos atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu galėtų būti išspręsti galimi neaiškumai dėl kooperatinių bendrovių narių balsų skaičiaus narių susirinkimuose nustatymo, įsigaliojus įstatymui.	Pritarti	Taisyti Projektą, paliekant šiuo metu galiojančiame įstatyme esančias nuostatas dėl „antro lygio“ kooperatyvų, o projektu, keisti tik „pirmo lygio“ kooperatyvų balsų skaičiaus nustatymą. Taip pat aptariant, kaip bus balsuojama, jei „antro lygio“ kooperatyvo narių sudėtis pasikeičia ir jis patampa „pirmo lygio“ kooperatyvu. Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, Kooperatinės arba kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose gali būti nustatyta, kad nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 30 20 procentų visų balsų, o kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta balsavimo pagal dalyvavimą jos veikloje nuostata netaikoma ir kiekvienas kooperatinės bendrovės narys turi vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių – kooperatinių bendrovių skaičius sumažėja iki pusės visų narių ar tampa dar mažesnis. Kai kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose nustatyta, kad vienam nariui skiriama daugiau kaip 20 proc. visų balsų, įstatų nustatyta riba netaikoma ir kiekvieno kooperatinės bendrovės nario balsai proporcingai sumažinami, kad būtų skiriama ne daugiau kaip 20 proc. visų balsų, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių – kooperatinių bendrovių skaičius sumažėja iki pusės visų narių ar tampa dar mažesnis. Kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui arba paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas didžiausias vieno įgaliotinio galimų atstovauti narių skaičius.“
5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	9 (16^2)	(3)		5. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16^2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų taryba turi teisę prašyti kooperatinės bendrovės valdybą ir administracijos vadovą pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad stebėtojų tarybai kooperatinės bendrovės valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti jos prašomus su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, tai nuostatą ,,turi teisę prašyti“ reikėtų pakeisti nuostata ,,turi teisę gauti“.	Pritarti	Projekto 9 straipsniu papildomo Įstatymo 16^2straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „3. Stebėtojų taryba turi teisę gauti prašyti iš kooperatinės bendrovės valdybos ir administracijos vadovo pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją.“
6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	9 (16^2)	(7)		6. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16^2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimo metu kiekvienas stebėtojų tarybos narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. To paties straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu kooperatinės bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis, nes pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 16^2 straipsnio 7 dalies nuostatas stebėtojų tarybos sprendimas galėtų būti priimtas stebėtojų tarybos narių balsams pasidalinus po lygiai, t. y., sprendimą lemtų stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 9 dalies nuostatas sprendimas būtų laikomas priimtu, kai už jo priėmimą būtų gauta daugiau balsų už negu prieš. Svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje.	Nepritarti	Nuostatos viena kitai neprieštarauja, nes tuo atveju, kai balsai pasiskirsto po lygiai, pirmininko balsui suteikiama daugiau „galių“ ir laikoma, kad yra daugiau balsų už. Akcinių bendrovių įstatyme analogiškai suformuluota ir nekyla praktikoje problemų 32 straipsnio 7 dalis ir 9 dalis.
7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	9 (16^2)	(10)		7. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16^2 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kas turėtų surašyti stebėtojų tarybos posėdžio protokolą, t. y. ar vienas iš stebėtojų tarybos narių, ar stebėtojų tarybos posėdyje pakviestas dalyvauti kooperatinės bendrovės darbuotojas ar kitas asmuo. Taip pat nėra aišku, kurie asmenys turėtų pasirašyti tokį protokolą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.	Nepritarti	Stebėtojų tarybos posėdžio protokolavimas (kas protokoluoja, kas pasirašo) yra vienas iš stebėtojų tarybos darbo tvarkos elementų ir vadovaujantis įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16^2 straipsnio 11 dalimi bus reglamentuojama tarybos darbo reglamente. Atkreiptinas, dėmesys, kad ir galiojančiuose Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme ar Akcinių bendrovių įstatyme, nėra reglamentuota valdybų ir stebėtojų tarybų posėdžių protokolavimo tvarka.
8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	10			8. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir nepateikiama jokių nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu. Toks įstatymo įsigaliojimas ir taikymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Darytina prielaida, jog kooperatinės bendrovės galės pakeisti įstatus ir nustatyti naują atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, net tuo atveju, jei asmens narystė pasibaigė iki įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tai reikštų, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti įstatymo galiojimą atgal ir įsiterpti į jau susiklosčiusius ir jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokia teisinė situacija turėtų būti vertinama Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Atsižvelgiant į šias doktrinines nuostatas ir tuo atveju, jei prielaida dėl siekio nustatyti įstatymo galiojimą atgal būtų teisinga, turėtų būti teigiama, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Kitu atveju – jei įstatymo galiojimo atgal nesiekiama, įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis, kad nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė baigėsi įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus įstatus. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, asmenims turėtų būti sudaryta galimybė, atsižvelgiant į keičiamą įstatyminį reguliavimą, tinkamai suplanuoti savo pasitraukimo iš kooperatinių bendrovių laiką ir aplinkybes. Šiame kontekste teigtina, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes asmenys beveik neturės laiko prisitaikyti prie naujo įstatyminio reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Atsižvelgiant į tai, kad kooperatinių bendrovių nariai gali būti ne tik fiziniai, tačiau ir juridiniai asmenys, ir įsigaliojus įstatymui tokių juridinių asmenų teisinė padėtis bus pasunkinta, įstatymo įsigaliojimo data turėtų derinama su minėta Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostata.	Pritarti	1. Projektą papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis, kad nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė baigėsi įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus įstatus. 2. Jei įstatymas būtų priimtas pavasario sesijoje, nustatant įsigaliojimą lapkričio 1 d. bus išlaikyti Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimai dėl įsigaliojimo. Projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė pasibaigė šiam įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus ir įregistravus įstatus. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kooperatinės bendrovės įstatų pakeitimo ir įregistravimo, su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, atsiskaitoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 m. spalio 31 d priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.	6			9. Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 6 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.	Pritarti
10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.				10. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis teisinį reguliavimą bei į keičiamo įstatymo 3^1 straipsnyje nustatytą Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis srityje ir tokių bendrovių veiklos valstybinės priežiūros srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Nepritarti	Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės. Be to, kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, Įstatymo projekto nuostatos taip pat yra apsvarstytos Darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, sudarytoje žemės ūkio ministro, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 110-S-32 pavedimą.
11	Teisingumo ministerija, 2020-04-10.				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3^1, 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16^1 ir 16^2 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4642 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2020-06-02.				Atsižvelgiant į teikiamo Projekto svarbą ir tai, kad Projektas teikiamas Seimo narių Asociacija prašo Kaimo reikalų komiteto priimti sprendimą prašyti LR Vyriausybės išvados dėl įstatymo Projekto.	Nepritarti	Esminė Kooperatinės bendrovės ypatybė, išskirianti ją iš kitų juridinių asmenų formų, yra nario prievolė vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, nėra keičiama. Taip pat žiūrėti argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 10 pastabų. Teisingumo ministerija dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturi.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Seimo narių A. Palionio ir A. Stančiko pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3(1), 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1) ir 16(2) straipsniais įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Andriejus Stančikas

Patarėjas Rolandas Juknevičius