LIETUVOS RESPUBLIKOS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Projektu siekiama tobulinti teisinį reglamentavimą bei keisti rinkimų kampanijos praktiką, kai rinkėjai dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį. Pagal Konstitucijos 2 straipsnį, suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).
Praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014) taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms formuojama praktika, kad pats rinkėjų papirkimas savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnyje, padarymo. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją jis taip trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti – t. y. reikia nustatyti (įrodyti), kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė rinkėjo valią, todėl jis balsavo kitaip, negu norėjo. Pagal teismų praktiką trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę yra tada, kai paperkant arba naudojant psichinę prievartą arba apgaulės būdu tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas.
BK 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę už siekį daryti įtaką rinkėjui (-ams) ar asmeniui, turinčiam teisę būti renkamam.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise nustatyta BK 172 straipsnyje. BK 172 straipsnyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma, jeigu prieš asmenį, turintį teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume, buvo naudojama psichinė prievarta arba jis buvo papirktas, arba apgaulės būdu jam buvo trukdoma realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu siekiama nustatyti, kad baudžiamas tas, kas prieš asmenį panaudojo psichinę prievartą arba apgaulę arba siekė jį papirkti, arba tokį asmenį papirko, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodytą valią realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, taip pat tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, arba tokius veiksmus organizavo. Siūlomos normos dispozicijoje nelieka trukdymo sąlygos, o tai reiškia, kad nebereikės nustatyti (įrodyti), kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė jo valią, ir atsakomybė asmeniui bus taikoma bei nusikaltimas bus laikomas baigtu, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui įgyvendinti jo valią ar ne.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projekto nuostatos turėtų įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, nes būtų panaikintos teisinės prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padidėtų nusikalstamų veikų išaiškinamumas.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„teisė rinkti“, „būti renkamam“, „dalyvauti referendume“, „papirkti“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
_______________________