LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-01-31 Nr. XIIIP-1637

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad „įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą gali būti skundžiamas darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas“. Manytume, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes darbuotojo teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus jau yra įtvirtinta Darbo kodekse. Taip pat pastebėtina, kad įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą dar nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, todėl šiame kontekste siūloma formuluotė „Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas“ yra klaidinanti, nes neaišku, apie kokį darbo ginčą kalbama. Jeigu siūlomu pakeitimu siekiama įtvirtinti, kad darbo sutarties nutraukimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra galimas, kol nėra išspręstas darbo ginčas dėl sprendimo atleisti darbuotoją iš darbo esant antram tokiam pat darbo pareigų pažeidimui, toks teisinis reguliavimas būtų diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, manytume, kad galiojantis teisinis reguliavimas suteikia visus reikiamus svertus darbuotojui ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus atleidimo iš darbo atveju, t. y. darbuotojas gali būti atleistas tik esant sąlygų visetui, nustatytam Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje, ir motyvuotam sprendimui; darbuotojas gali skųsti darbdavio priimtus sprendimus dėl atleidimo iš darbo šio kodekso nustatyta tvarka; neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojui Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrinama, kad „jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą“ bei užtikrinamos kitos šiame straipsnyje nustatytos garantijos.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad kai per paskutinius 12 mėnesių nustatomas darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys vadovaudamasis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi turi teisę tokį darbuotoją atleisti be įspėjimo.

Trečia, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas būtų proporcingas ir suderinamas su Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje, o po to, galimai, ir teisme, gali užtrukti ne vieną mėnesį ir net ne vienerius metus, svarstytina, ar toks reguliavimas, kada darbdavys negalėtų atleisti darbuotojo dėl pastarojo kaltės tokį ilgą laiką, nepažeistų darbdavio lūkesčių ir netrukdytų jo darbo organizavimo. Be to, jeigu darbo ginčas būtų išspręstas darbdavio naudai, neaišku, kaip būtų sprendžiamas jo patirtų išlaidų (darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleistam darbuotojui mokėto darbo užmokesčio, darbdavio mokėtų socialinio draudimo įmokų) grąžinimo klausimas.

2. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:

1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO“;

2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas“.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]