PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektO XIVP-659(2)

2021-11-22

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	6	11	3 (N)	Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsnio 11 dalies nuostatas, kompetentingai institucijai įtvirtinama galimybė priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso panaikinimo tik šiais dviem atvejais: · yra pranešėjo prašymas panaikinti pranešėjo statusą (6 str. 11 d. 1 p.); · paaiškėjus, kad pranešėjas pranešime tyčia pateikė melagingą informaciją apie pažeidimą (6 str. 11 d. 2 p.). Atsižvelgiant į numatomą reglamentavimą, darytina išvada, kad pranešėjo statusas yra suteikiamas „visam gyvenimui“ ir pranešėjo statuso panaikinimas nenumatytas net ir tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja ar neproporcingai naudojasi jam suteiktu pranešėjo statusu. Siūloma nustatyti papildomą pagrindą sprendimui dėl pranešėjo statuso panaikinimo priimti. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) nustatoma, kad pranešėjo pateikta informacija, dėl kurios pateikimo jam buvo suteiktas pranešėjo statusas, nepasitvirtino.“
2.	6	12 (N)		Argumentai: Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių: laikinai nušalinti jį nuo pareigų, atleisti iš darbo ar tarnybos, sustabdyti paaukštinimą, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, nepakeisti terminuotos darbo sutarties į neterminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas turi teisėtų lūkesčių, kad jam bus pasiūlytas nuolatinis darbas, nepratęsti terminuotos darbo sutarties arba tokią sutartį nutraukti anksčiau laiko, bauginti, imtis prievartos, priekabiauti, atskirti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sustabdyti mokymus, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką arba nepagrįstai pavesti vykdyti papildomas užduotis ar perduoti jas vykdyti kitiems asmenims, kelti abejones dėl kompetencijos, neigiamai vertinti veiklos rezultatus arba teikti neigiamą atsiliepimą apie darbuotoją, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, dėl kurios ateityje asmuo gali nerasti darbo tame sektoriuje ar pramonės šakoje, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, skirti ar taikyti bet kokias drausmines priemones ar kitas sankcijas, įskaitant finansines sankcijas, daryti žalą, įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose, arba finansinius nuostolius, įskaitant verslo praradimą ir pajamų praradimą, nutraukti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartį ankščiau laiko, panaikinti licencijos ar leidimo galiojimą, siųsti pas psichiatrus ar kitos srities gydytojus arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones. Pažymėtina, kad kompetentinga institucija neinformuoja ir neturi pareigos informuoti įstaigos apie pranešėjo pateiktą informaciją, todėl įstaiga nežino ir neturi galimybės sužinoti dėl kokios informacijos pateikimo asmuo kreipėsi į kompetentingą instituciją. Praktikoje gali pasitaikyti, o ir pasitaiko atvejai, kai pranešėjo statusas tampa piktnaudžiavimo ar neproporcingo naudojimosi priemone: asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės už savo padarytus pažeidimus, kreipiasi į kompetentingą instituciją dėl, pvz., neva „įstaigoje vykdomo mobingo“ ir jam yra suteikiamas pranešėjo statusas. Manytina, kad informaciją apie patiriamą mobingą, siekiančiam išvengti atsakomybės už savo paties padarytus pažeidimus ir nepagrįstai naudotis pranešėjo statusu, asmeniui pateikti pakankamai saugu, kadangi tokia informacija vertintina kaip subjektyvus vidinis išgyvenimas, dėl kurios pateikimo, tikėtina, jog nebus nustatyta, kad melaginga informacija apie pažeidimą pateikta tyčia (Įstatymo projekto 6 str. 11 d. 2 p.). Taip pat manytina, kad tokiu atveju vadovaujantis Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalimi, informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsirastų ir jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto. Užsitikrinęs pranešėjo statusą, asmuo įgyja teisę manipuliuoti ir neproporcingai naudotis jam suteiktu statusu. Asmuo dėl kiekvieno jo atžvilgiu atliekamo teisėto tyrimo turi teisę kreiptis į kompetentingą instituciją, kad tyrimai vykdomi dėl jam suteikto pranešėjo statuso. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį, ginčo atveju, būtent darbdavys turi įrodyti, kad informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo neigiamų padarinių patyrė ne dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo (nepaisant to, kad darbdavys gali nežinoti kokia informacija apie galimą pažeidimą buvo pateikta). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, jei pranešėjo pateikta informacija nepasitvirtintų, įstaiga apie tai nebūtų informuojama, o asmeniui suteiktas pranešėjo statusas ir toliau liktų galioti. Pažymėtina, kad neteikiant informacijos apie įstaigos atžvilgiu atliekamą tyrimą, nėra užtikrinama įstaigos teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė susipažinti su bylos medžiaga. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies nuostatas, kompetentinga institucija, baigusi pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmusi su tuo susijusius sprendimus arba gavusi informaciją apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui. Įstaigai tokia informacija neteikiama, todėl įstaiga, neturėdama informacijos nei apie „menamą“ pažeidimą, nei apie tai, dėl kokios informacijos pateikimo asmeniui buvo suteiktas pranešėjo statusas, tampa „silpnesniąja puse“ ir neturi galimybės (arba jos yra labai apsunkinamos) tinkamai įgyvendinti savo pareigų, pvz., atlikdama tyrimus ir taikydama tarnybines ar drausmines nuobaudas dėl paties pranešėjo padarytų pažeidimų. Pažymėtina, kad pranešėjo statusas negali būti naudojamas siekiant išvengti atsakomybės už  neteisėtus veiksmus. Pranešėjų teisės turi būti ginamos, tačiau tuo pačiu negali būti pažeidžiamos ir kitos imperatyviosios nuostatos, užtikrinančios teisingą tyrimų atlikimą. Apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės, kai neproporcingai stipriai apribojami ir apsunkinami įstaigos veiksmai ginant kitus visuomenės ar įstaigos teises ir teisėtus interesus, paneigia pamatinius protingumo ir proporcingumo principus. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai atlikus tyrimą pranešėjo pateikta informacija nepasitvirtina, įstaiga būtų informuojama apie priimtą sprendimą per 2 darbo dienas. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Kompetentinga institucija, baigusi pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir nustačiusi, kad pranešėjo pateikta informacija nepasitvirtino, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie priimtą sprendimą informuoja įstaigą, dėl kurios galimo pažeidimo pranešėjas teikė informaciją.“
3.	11	4		Argumentai: Žr. argumentus, pateiktus dėl antrojo pasiūlymo. Siūloma nustatyti, kad kompetentingos institucijos išankstiniu vertinimu nustačius, kad pranešėjui neigiamas poveikis daromas dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo, kompetentinga institucija turi ne teisę, o pareigą nurodyti įstaigos vadovui terminą, per kurį turi būti pašalinti neigiamo poveikio padariniai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.  Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad pranešėjui daromas neigiamas poveikis, kreipiasi į įstaigą nurodydama pranešėjams taikomas garantijas. Kompetentinga institucija gali nurodytio įstaigos vadovui terminą, per kurį turi būti pašalinti neigiamo poveikio padariniai., jei kompetentingos institucijos išankstiniu įvertinimu pranešėjui neigiamas poveikis daromas dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo.“
4.	11	5		Argumentai: Pažymėtina, kad neteikiant informacijos apie įstaigos atžvilgiu atliekamą tyrimą, nėra užtikrinama įstaigos teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė susipažinti su savo byla. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies nuostatas, kompetentinga institucija, baigusi pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmusi su tuo susijusius sprendimus arba gavusi informaciją apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui. Įstaigai tokia informacija neteikiama, todėl įstaiga, neturėdama informacijos nei apie „menamą“ pažeidimą, nei apie tai, dėl kokios informacijos pateikimo asmeniui buvo suteiktas pranešėjo statusas, tampa „silpnesniąja puse“ ir neturi galimybės (arba jos yra labai apsunkinamos) tinkamai įgyvendinti savo pareigų, pvz., atlikdama tyrimus ir taikydama tarnybines ar drausmines nuobaudas dėl paties pranešėjo padarytų pažeidimų. Siūloma nustatyti pareigą kompetentingai institucijai pateikti teismui sprendimą pripažinti informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį pranešėju, siekiant, kad teismas nagrinėdamas bylą galėtų įvertinti, ar ginčijamas neigiamas poveikis susijęs su informacija apie pažeidimą, dėl kurios asmeniui suteiktas pranešėjo statusas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą. Ginčo teisme atveju kompetentinga institucija pateikia teismui sprendimą dėl informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens pripažinimo pranešėju.“

Teikia

Seimo narys                            Raimundas Lopata