LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 423

STENOGRAMA

 

2020 m. birželio 18 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir J. LIESYS

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me 2020 m. bir­že­lio 18 d. va­ka­ri­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 71 Sei­mo na­rys.

 

Opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos dar­bo­tvarkė

 

14.01 val.

Dvie­jų da­lių dis­ku­si­ja: „Ko­kia Lie­tu­vos stra­te­gi­ja Azi­jo­je?“

 

Šian­dien po­pie­ti­nė­je, ar­ba va­ka­ri­nė­je, dar­bo­tvarkėje yra opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos dar­bo­tvarkė, ku­ri pra­si­dės dvie­jų da­lių dis­ku­si­ja, tai yra nuo 14 iki 15 va­lan­dos. Pir­mo­ji dis­ku­si­ja, ar­ba pir­mo­ji da­lis, yra „Ko­kia Lie­tu­vos stra­te­gi­ja Azi­jo­je?“. Mes tu­ri­me tris gar­bin­gus pra­ne­šė­jus.

 

So­cio­lo­gi­jos ir re­li­gi­jo­ty­ros eks­per­to, lei­di­nio apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Ki­ni­jo­je „Bit­ter Win­ter“ vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus dr. Ma­si­mo In­tro­vin­jės pra­ne­ši­mas

 

Kvie­čiu pir­mą­jį pra­ne­šė­ją. Dak­ta­ras M. In­tro­vin­jė – so­cio­lo­gi­jos ir re­li­gi­jo­ty­ros eks­per­tas ir vie­no Ki­ni­jos laik­raš­čio vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius.

M. INTROVINJĖ. Dė­ko­ju už pa­kvie­ti­mą ir ti­kiuo­si, kad vie­no moks­li­nin­ko ži­nios apie tai, kas vyks­ta Ki­ni­jo­je, pa­dės jums for­muo­jant stra­te­gi­ją Ki­ni­jos at­žvil­giu. Sa­vo kny­go­je „Rou­ge vif“, ar­ba „Ryš­kiai rau­do­na“, pran­cū­zų si­no­lo­gė A. Ek­man tei­gė, kad ne­tie­sa, jog Ki­ni­ja at­si­ža­dė­jo ko­mu­niz­mo, nors im­pe­ria­lis­ti­nės Ki­ni­jos ele­men­tai taip pat var­to­ja­mi ofi­cia­lio­jo­je re­to­ri­ko­je – jie in­ter­pre­tuo­ja­mi per mark­siz­mo priz­mę. Prie Si Dzin­pin­go la­biau nei bet ka­da anks­čiau ide­o­lo­gi­ja tam­pa Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos pro­jek­to pa­grin­du.

Si Dzin­pin­gas pri­klau­so tai kar­tai žmo­nių, ku­rie me­tų me­tus ty­ri­nė­jo prie­žas­tis, ko­dėl žlu­go So­vie­tų Są­jun­ga, kas nu­ti­ko su ko­mu­niz­mu Ry­tų Eu­ro­po­je ir kaip ko­mu­nis­tų par­ti­ja ga­lė­tų iš­veng­ti tų pa­čių klai­dų Ki­ni­jo­je. Tai­gi jie pa­da­rė ke­tu­rias pa­grin­di­nes iš­va­das. Vi­sų pir­ma jie nu­spren­dė, kad So­vie­tų Są­jun­ga pra­dė­jo griū­ti ge­ro­kai anks­čiau, prieš at­ei­nant į val­džią M. Gor­ba­čio­vui. Tai bu­vo, Si Dzin­pin­go žo­džiais ta­riant, kvai­los min­ties kri­ti­kuo­ti J. Sta­li­ną pa­da­ri­nys. Jis yra pa­reiš­kęs, kad nie­ka­da ne­tu­rė­tu­me pa­mirš­ti to, ką so­vie­tai pa­da­rė su Sta­li­nu.

Ki­ta pa­mo­ka, ko jie iš­mo­ko, kad rei­kia smog­ti stip­riai di­si­den­tams. 1989 me­tais, kai stu­den­tai pro­tes­ta­vo Tia­nan­me­no aikš­tė­je, M. Gor­ba­čio­vas lan­kė­si Pe­ki­ne, Ki­ni­jo­je, ir su­si­ti­ko su ša­lies va­do­vu. Tuo me­tu, lan­ky­da­ma­sis ša­ly­je, re­ko­men­da­vo lai­ky­tis nuo­sai­kes­nio po­žiū­rio. Tuo­me­tis va­do­vas pri­ėmė spren­di­mą ne­si­lai­ky­ti to­kio pa­siū­ly­mo ir nu­spren­dė iš­siųs­ti ar­mi­ją, kad ši su­duo­tų stip­rų smū­gį – nu­žu­dy­tų dau­gy­bę stu­den­tų. Tai vis dar yra lai­ko­ma šlo­vin­gu spren­di­mu, ku­ris iš­gel­bė­jo ko­mu­nis­tų par­ti­ją.

Ki­tas da­ly­kas, jie su­vo­kė, kad sun­ku įka­lin­ti vi­sus va­di­na­mų­jų tiks­li­nių ka­te­go­ri­jų gru­pių na­rius. Tai bū­tų ne­pa­tvir­tin­tų re­li­gi­jų se­kė­jai, po­li­ti­niai di­si­den­tai, ma­žu­mos. Tai­gi yra pa­si­tel­kia­mos to­kios prie­mo­nės kaip vi­suo­me­nės sta­bi­lu­mo val­dy­mas per per­auk­lė­ji­mą na­muo­se, eko­no­mi­nės baus­mės ir at­ly­gių tai­ky­mas, se­ki­mas vi­są pa­rą. Jau Mao tu­rė­jo to­kių min­čių už­tik­rin­ti vi­sų žmo­nių se­ki­mą, bet tuo me­tu tai ne­bu­vo įma­no­ma, nes ne­bu­vo rei­kia­mų tech­no­lo­gi­jų. O Si Dzin­pin­gas to­kių tech­no­lo­gi­jų jau tu­ri, tai yra jis tu­ri 300 mln. ste­bė­ji­mo ka­me­rų, vei­do at­pa­ži­ni­mo, šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mų, jas vi­sas ki­nai yra pri­vers­ti įdieg­ti sa­vo iš­ma­niuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se, taip pat dirb­ti­nį in­te­lek­tą.

Be to, yra va­di­na­mų­jų kvar­ta­lo ka­pi­to­nų, ku­rie lan­ko­si vi­suo­se na­muo­se ir taip me­cha­ni­niu bū­du pa­pil­do tech­no­lo­gi­jų at­lie­ka­mą dar­bą. Anot Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vė­lio, nu­steb­tu­mė­te su­ži­no­ję, kiek daug ten yra pa­vyz­džių su Lie­tu­va ar su Len­ki­ja. Tai­gi, ten yra ra­šo­ma, jog vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl Ry­tų Eu­ro­po­je žlu­go ko­mu­niz­mas, bu­vo ta, jog re­li­gi­jai bu­vo leis­ta iš­lik­ti ir kles­tė­ti. Tai­gi, Si Dzin­pin­gas yra pra­dė­jęs (…) re­li­gi­ja nuo kul­tū­ri­nės re­vo­liu­ci­jos lai­kų, su­nai­kin­da­mas de­šim­tis tūks­tan­čių baž­ny­čių, me­če­čių, šven­tyk­lų, įskai­tant ir kai ku­riuos sank­cio­nuo­tus ar pro­vy­riau­sy­bi­nius mal­dos na­mus. Kai ku­rio­se šven­tyk­lo­se Mao Dze­don­go ir ki­tų ko­mu­nis­tų ly­de­rių sta­tu­los pa­kei­tė Bu­dos ar bod­hi­sat­vos sta­tu­las.

Taip pat yra su­ima­mi mi­li­jo­nai ui­gū­rų, et­ni­nių ka­za­chų, ti­be­tie­čių, iš­siun­čia­mi į va­di­na­mą­sias trans­for­ma­ci­jos ir švie­ti­mo sto­vyk­las. To­kie ju­dė­ji­mai kaip Fa­lun Gong ar Vi­sa­ga­lio Die­vo baž­ny­čios ju­dė­ji­mai yra lai­ko­mi vie­nais iš pa­vo­jin­giau­sių ju­dė­ji­mų Ki­ni­jo­je. Su­ima­mi šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių, taip pat ne­ma­žai jų žu­vę.

Ga­liau­siai Ki­ni­jos par­ti­ja ti­ki, kad So­vie­tų Są­jun­ga žlu­go, nes jos pro­pa­gan­da ta­po ne­veiks­min­ga, o jos bu­vi­mas tarp­tau­ti­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se bu­vo ne­pa­kan­ka­mai stip­rus. Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja nau­do­ja ne­įti­kė­ti­nai daug – 10,5 mln. tro­lių, ku­rie nuo­lat skel­bia pro­pa­gan­dą tarp­tau­ti­nė­se so­cia­li­nės ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se, o kiek­vie­nas Ki­ni­jos uni­ver­si­te­tas tu­ri pa­teik­ti kvo­tas sa­va­no­rių, ci­vi­li­zuo­sian­čių in­ter­ne­tą, ga­lin­čių kel­ti pra­ne­ši­mus ir už­sie­nio kal­ba.

Taip pat ki­nai sie­kia už­im­ti va­do­vau­jan­čias po­zi­ci­jas tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Šiuo me­tu ki­nai yra iš­rink­ti va­do­vau­ti Jung­ti­nių Tau­tų mais­to ir že­mės ūkio or­ga­ni­za­ci­jai, Tarp­tau­ti­nei te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų są­jun­gai, Tarp­tau­ti­nei ci­vi­li­nės avia­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jai, Jung­ti­nių Tau­tų pra­mo­nės plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jai ir net­gi už­ima aukš­to ran­go pa­rei­gas Žmo­gaus tei­sių ta­ry­bo­je. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja de­šimt me­tų for­ma­vo ge­ne­ra­li­nę di­rek­to­rę iš Ki­ni­jos, o ją pa­kei­tė da­bar­ti­nis pro­ki­niš­kas ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius iš Etio­pi­jos.

Si Dzin­pin­gas yra įsi­ti­ki­nęs, kad pro­pa­gan­da, ka­lė­ji­mai – vi­sos tos prie­mo­nės, bet ko­kia kri­ti­ka jų at­žvil­giu bus at­mes­ta, tai bus Ki­ni­jos tarp­tau­ti­nio ak­ty­vu­mo dė­ka. Kaip iš tik­rų­jų bus at­ei­ty­je, tik lai­kas pa­ro­dys, ką apie tai gal­vos de­mo­kra­tinis pa­sau­lis. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ki­tas pra­ne­šė­jas – K. An­dri­jaus­kas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to do­cen­tas. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

 

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to doc. dr. Kon­stan­ti­no An­dri­jaus­ko pra­ne­ši­mas

 

K. ANDRIJAUSKAS. Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti už kvie­ti­mą, la­bai džiu­gu bū­ti čia ir kal­bė­ti apie mums vi­siems, ma­nau, be­tar­piš­kai svar­bų klau­si­mą. Taip jau at­si­ti­ko, kad pa­au­ko­jau vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą.

Ki­ni­jo­je pir­mą kar­tą ap­si­lan­kiau dar XX am­žiaus pa­bai­go­je ir pas­ta­ruo­sius 15 me­tų stu­di­juo­ju dau­giau­sia tą ša­lį, pas­ta­ruo­sius dešimt me­tų da­rau tai aka­de­miš­kai jau kaip moks­li­nin­kas. Per vi­są šį lai­ko­tar­pį, tik­riau­siai nie­kam nė­ra pa­slap­tis, kad apie Ki­ni­ją ne­bu­vo kal­ba­ma tiek daug ir taip ak­ty­viai, kaip per pas­ta­ruo­sius maž­daug pus­an­trų me­tų, tai vos per maž­daug 16 ir pa­na­šiai mė­ne­sių. Aki­vaiz­du, kad klau­si­mas yra be­tar­piš­kai svar­bus.

Mū­sų šian­die­nos te­ma, pir­mi­nė dis­ku­si­jos te­ma šios se­si­jos, yra apie Lie­tu­vos stra­te­gi­ją Azi­jo­je, bet čia ver­tė­tų pa­brėž­ti, kad štai man spa­lio mė­ne­sį te­ko da­ly­vau­ti Val­do­vų rū­muo­se Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rios es­mė ir bu­vo pa­ban­dy­ti iš­gry­nin­ti Lie­tu­vos stra­te­gi­ją Azi­jos re­gio­ne. Tie­sa yra ta, kad Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja dir­ba tuo klau­si­mu, ta­čiau, be jo­kios abe­jo­nės, mes vi­si su­pran­ta­me, kad per pas­ta­rą­jį pus­me­tį įvy­ko la­bai daug rim­tų po­slin­kių. Aki­vaiz­du, kad dau­ge­lį stra­te­gi­nių as­pek­tų mū­sų įsi­vaiz­da­vi­mo, kaip są­vei­kau­ti su Azi­ja ir jos vals­ty­bė­mis, mes da­bar tik­riau­siai tu­rė­tu­me per­žiū­rė­ti.

To­dėl aš no­rė­čiau per li­ku­sias mi­nu­tes ak­cen­tuo­ti ne tai, ko­kia yra Lie­tu­vos stra­te­gi­ja Azi­jo­je, bet ko­kia Lie­tu­vos stra­te­gi­ja Azi­jo­je ga­lė­tų bū­ti da­bar, at­si­žvel­giant į, aiš­ku, fun­da­men­ta­lius per pas­ta­rą­jį pus­me­tį įvy­ku­sius po­ky­čius, pir­miau­sia, aiš­ku, į ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją, bet kar­tu ir iš­ryš­kė­ju­sią dar aki­vaiz­džiau trin­tį tarp svar­biau­sių mū­sų part­ne­rių ir svar­biau­sių są­jun­gi­nin­kų – Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ir svar­biau­sias grės­mes jiems. Tai jau yra fak­tas. Tai yra pri­pa­žįs­ta­ma Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos.

Ma­nau, ne­rei­kia aiš­kin­ti, ko­dėl Azi­ja yra svar­bi. Vi­si mes ži­no­me tuos ker­ti­nius eko­no­mi­nius ir ka­ri­nius, stra­te­gi­nius kri­te­ri­jus, bet daž­nai pa­mirš­ta­me vie­ną la­bai pa­pras­tą da­ly­ką, kad nuo to­kių vals­ty­bių kaip Šiau­rės Ko­rė­ja, Mon­go­li­ja ir Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ka tam tik­ra pras­me mus ski­ria tik vie­na vals­ty­bė. Jei­gu žiū­rė­tu­me kiek pa­ra­dok­sa­liai į Va­ka­rus, tai, aiš­ku, į Ka­li­ning­ra­do eks­kla­vą, jei­gu žiū­rė­tu­me į Ry­tus, iš­im­ti­nai ta­da bū­tų Bal­ta­ru­si­ja. Ša­lis, ku­rio­je Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos įta­ka, kaip ži­nia, pas­ta­rai­siais me­tais tik au­ga. Vien Ki­ni­jos įta­kos au­gi­mas Bal­ta­ru­si­jo­je be­tar­piš­kai vei­kia ir mū­sų in­te­re­sus, pir­miau­sia kar­tu eko­no­mi­nius in­te­re­sus, kaip pui­kiai ži­no­te, su­si­ju­sius su „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liais“ ir Klai­pė­dos jū­rų uos­tu.

Bū­tent to­dėl šia­me pra­ne­ši­me aš pir­miau­sia no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti Ki­ni­ją. Čia rei­kia pa­ste­bė­ti, kad tik va­sa­rio mė­ne­sį… Prieš ke­le­tą mė­ne­sių man te­ko gar­bė iš­leis­ti Ki­ni­jos įsi­trau­ki­mui į Lie­tu­vą skir­tą ana­li­ti­nę stu­di­ją L. Ko­ja­los, Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro va­do­vo, pra­šy­mu ir aš no­rė­čiau su ju­mis pa­si­da­lin­ti ke­le­tu ker­ti­nių įžval­gų, iš­va­dų ir re­ko­men­da­ci­jų iš tos stu­di­jos bei, jei­gu liks lai­ko, pri­dė­ti ke­le­tą įžval­gų apie tai, kaip mums są­vei­kau­ti su Ki­ni­ja ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos kon­teks­te. Ma­no stu­di­ja nag­ri­nė­jo Ki­ni­jos in­te­re­sus Lie­tu­vo­je, pa­si­žiū­rė­jo į san­ty­kių būk­lę 2019 me­tais, ku­rie, aš teig­čiau, bu­vo ker­ti­niai Lie­tu­vos ir Ki­ni­jos tar­pu­sa­vio san­ty­kių is­to­ri­jo­je. Iš tik­rų­jų bū­tent tais me­tais mes pa­ty­rė­me prak­tiš­kai dug­no taš­ką, liau­diš­kai ta­riant, pir­miau­sia, aiš­ku, su­si­ju­sį su rug­pjū­čio 23 die­nos in­ci­den­tu vi­sai ne­to­li nuo čia – Ka­ted­ros aikš­tė­je. Aš teig­čiau, kad tas in­ci­den­tas ne­ma­ža da­li­mi yra su­si­jęs su ki­tu la­bai pla­čiai pas­ta­rai­siais me­tais var­to­ja­mu žo­džiu – tai yra hib­ri­diš­ku­mu. Aš teig­čiau, kad tai, ką Ki­ni­ja da­rė ir kaip vis­kas įvy­ko, ir kas ga­lų ga­le pri­ve­dė prie rug­pjū­čio 23 die­nos in­ci­den­to, yra be­tar­piš­kai su­si­kę su Ki­ni­jos ban­dy­mais jau da­bar veik­ti mū­sų ne tik už­sie­nio po­li­ti­kos spren­di­mus, bet net ir iš da­lies ir vi­daus po­li­ti­ką.

Ko­kios bū­tų pa­grin­di­nės iš­va­dos ir gal­būt re­ko­men­da­ci­jos, ku­rio­mis aš su ju­mis, Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pa­si­da­lin­ti? Pir­mo­ji re­ko­men­da­ci­ja yra la­bai pa­pras­ta, bet ku­riai mes, la­bai keis­ta, kad ski­ria­me per ma­žai dė­me­sio. Tai yra su­vo­ki­mas to, kad Ki­ni­ja yra čia ir ji­nai liks. Ki­ni­ja yra aki­vaiz­džiau­sia pa­sau­ly­je gims­tan­ti su­per­vals­ty­bė. Tai jau yra ša­lis, ku­ri įsi­vaiz­duo­ja ir ma­no, kad ga­li mes­ti pirš­ti­nę Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms. Ka­dan­gi jos am­bi­ci­jos yra glo­ba­lios, tai au­to­ma­tiš­kai reiš­kia, kad Ki­ni­ją do­mi­na vi­so pa­sau­lio taš­kai, kar­tu ir taip at­ro­dy­tų to­li esan­ti ir to­kia pa­ly­gin­ti ne­di­de­lė vals­ty­bė kaip Lie­tu­va.

Kaip są­vei­kau­ti su Ki­ni­ja? Šia­me kon­teks­te aš sa­ky­čiau, kad mes ga­li­me iš­nau­do­ti ker­ti­nį sa­vo pra­na­šu­mą, ku­ris dar prieš ke­le­tą me­tų ga­lė­tų bū­ti ver­tin­ti­nas kai ku­riais po­žiū­riais kaip trū­ku­mas. Mes esa­me vė­luo­jan­tys vei­kė­jai san­ty­kiuo­se su Ki­ni­ja, ki­taip sa­kant, mū­sų eko­no­mi­niai san­ty­kiai, ypač eko­no­mi­niai ry­šiai, su Ki­ni­ja la­bai smar­kiai at­si­lie­ka net­gi ir nuo kai ku­rių mū­sų ne­to­li­mų kai­my­nų. Tai au­to­ma­tiš­kai reiš­kia, kad mes da­bar, da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis, ga­li­me leis­ti sau daug di­des­nę ma­nev­ro lais­vę nei dau­ge­lis mums drau­giš­kų są­jun­gi­nin­kių vals­ty­bių, ku­rios yra di­des­nės ir ga­lin­ges­nės.

Aš taip pat tei­giu, kad la­bai svar­bu iš tų part­ne­rių ir są­jun­gi­nin­kų mo­ky­tis. Ka­dan­gi mes esa­me vė­luo­jan­tys vei­kė­jai, au­to­ma­tiš­kai į klau­si­mą, kaip są­vei­kau­ti su Ki­ni­ja, mes ga­li­me at­sa­ky­ti žiū­rė­da­mi į ki­tų ša­lių pa­tir­tį. Čia svar­bi mū­sų są­jun­gi­nin­kų ir part­ne­rių pa­tir­tis ne tik Šiau­rės At­lan­to al­jan­se, bet ap­skri­tai glo­ba­liu ly­giu. Čia mes vėl su­grįž­ta­me prie Azi­jos pla­či­ą­ja pras­me te­ma­ti­kos. Aš teig­čiau, kad mums la­bai svar­bu są­vei­kau­ti su to­kio­mis drau­giš­ko­mis vals­ty­bė­mis kaip Aust­ra­li­ja, Ja­po­ni­ja, In­di­jos Res­pub­li­ka ar Tai­va­nas. Čia tu­ri­me ir Tai­va­no at­sto­vų, tai la­bai džiu­gu.

Aš teig­čiau, kad vė­luo­jan­čio vei­kė­jo pra­na­šu­mas ne­ga­lio­ja vie­nu ir la­bai svar­biu at­ve­ju, tai yra aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos, ir mes ži­no­me, kad Ki­ni­jos su­si­do­mė­ji­mas Lie­tu­vos aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų sek­to­riu­mi yra la­bai aki­vaiz­dus. Mes at­si­me­na­me ypač fi­nan­si­nių tech­no­lo­gi­jų sek­to­rių. Dže­kas Ma, vie­nas tur­tin­giau­sių ki­nų ir ap­skri­tai toks ki­nų sėk­mės is­to­ri­jos vaiz­di­nys, 2019 me­tų vi­du­ry­je lan­kė­si Lie­tu­vo­je, o ru­de­nį mes net ir tu­rė­jo­me fo­ru­mą, 17+1 for­ma­to fo­ru­mą, skir­tą bū­tent fi­nan­si­nėms tech­no­lo­gi­joms. Šiuo at­ve­ju, de­ja, mū­sų, kaip vė­luo­jan­čio vei­kė­jo, pra­na­šu­mas ne­be­ga­lio­ja ir mes tu­ri­me su­pras­ti ir de­ra­mai įver­tin­ti tą fak­tą, kad Ki­ni­ja iš tik­rų­jų ban­do plė­to­ti na­ra­ty­vus, dis­kur­sus ir tai­syk­les, ku­rios leis­tų jai kon­tro­liuo­ti šį ker­ti­nį sek­to­rių.

Aš teig­čiau, kad la­bai svar­bu ne­pa­mirš­ti nor­ma­ty­vi­kos. Mes esa­me ma­ža vals­ty­bė, to­dėl tu­ri­me ak­cen­tuo­ti ver­ty­bes ir kar­tu tu­ri­me ak­cen­tuo­ti ir tarp­tau­ti­nes tai­syk­les. Ne­pai­sant to, kad da­bar­ti­nė tarp­tau­ti­nė kon­junk­tū­ra, at­ro­dy­tų, tam nė­ra la­bai pa­lan­ki, aš teig­čiau, kad ma­žo­sios vals­ty­bės tai pri­va­lo da­ry­ti.

Bet, ki­ta ver­tus, aš taip pat teig­čiau, kad ne­rei­kia pra­ras­ti ir blai­vaus pro­to, de­ba­tai dėl Ki­ni­jos vis la­biau ak­ty­vė­ja Lie­tu­vo­je ir tai yra la­bai svar­bu ir la­bai svei­kin­ti­na. Aš ma­nau, kad tik­rai ne­rei­kia pra­dė­ti ra­ga­nų me­džiok­lės. Dau­ge­lis žmo­nių, ku­rie vie­naip ar ki­taip dir­ba su Ki­ni­ja, jie dir­ba sa­vo dar­bą. Šia­me kon­teks­te be­tar­piš­kai svar­bu plė­to­ti dis­ku­si­ją, kal­bė­tis tar­pu­sa­vy­je apie tai, kas Ki­ni­jo­je yra ir ko mums iš jos ti­kė­tis, ir aš ti­kiu, kad mū­sų da­bar­ti­nis su­si­ti­ki­mas prie to pri­si­dės.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Mes pri­va­lo­me mo­ky­tis ne tik iš ki­tų vals­ty­bių – mes pri­va­lo­me mo­ky­tis iš pa­čių ki­nų. Aš, kaip aka­de­mi­jos at­sto­vas (čia jau ne kar­tą, ma­tyt, gir­dė­ti iš šios tri­bū­nos da­ly­kai), taip pat no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti tai, kad mes ne­ga­li­me su­pras­ti Ki­ni­jos, mes ne­ga­li­me do­ro­tis su jos grės­me, su jos at­ėji­mu į pa­sau­lį be su­vo­ki­mo apie tai, kas yra Ki­ni­ja. To­dėl mes tu­ri­me ak­cen­tuo­ti ir tu­ri­me pa­dė­ti pir­miau­sia mū­sų di­plo­ma­tams, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, mes tu­ri­me pa­dė­ti moks­li­nin­kams, mes tu­ri­me pa­dė­ti žmo­nėms, ku­rie dir­ba Ki­ni­jos te­ma­ti­ka, mes tu­ri­me nag­ri­nė­ti tos ša­lies kul­tū­rą, taip pat mo­ky­tis jos kal­bos, nes ki­taip mes iš tik­rų­jų pra­ra­si­me ir kon­ku­ren­ci­nius pra­na­šu­mus.

Do­va­no­ki­te, kad tru­pu­tį vir­ši­jau sa­vo lai­ką. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Da­bar kvie­čiu M. Lau­ri­na­vi­čių, Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­to vy­riau­si­ą­jį ana­li­ti­ką.

 

Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­to vy­riau­sio­jo ana­li­ti­ko Ma­riaus Lau­ri­na­vi­čiaus pra­ne­ši­mas

 

M. LAURINAVIČIUS. La­ba die­na vi­siems. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tik­rai dė­ko­ju už pa­kvie­ti­mą, ga­li­my­bę čia iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę. Daug kur tik­rai su­tin­ku su prieš tai kal­bė­ju­siais ko­le­go­mis, bet pir­miau­sia aš pra­dė­siu nuo sa­vo sta­tu­so čia. Tai yra aš čia esu, nors šian­dien pa­kvies­tas opo­zi­ci­jos, kaip vi­siš­kai ne­pri­klau­so­mas ana­li­ti­kas ir ne­no­rė­čiau, kad ma­no pa­si­sa­ky­mai bū­tų sie­ja­mi su vie­na ar ki­ta po­li­ti­ne jė­ga. Bet ne tik dėl to. Dėl to, kad, aš ma­nau, ma­no, kaip ne­pri­klau­so­mo ana­li­ti­ko, sta­tu­sas lei­džia pa­sa­ky­ti šiek tiek dau­giau, ne­gu jūs iš­gir­si­te bent jau vie­šai iš di­plo­ma­tų, net­gi aka­de­mi­jos at­sto­vų kar­tais.

Tai esu šian­dien tam, kad, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, aiš­ku, reiš­kiu sa­vo nuo­mo­nę, sa­vo ana­li­ti­nes įžval­gas, bet, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, šian­dien yra pri­bren­du­si bū­ti­ny­bė iš es­mės per­žiū­rė­ti Lie­tu­vos san­ty­kių su Ki­ni­ja po­li­ti­ką. Šią bū­ti­ny­bę, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, le­mia na­cio­na­li­niai Lie­tu­vos sau­gu­mo in­te­re­sai, nes Ki­ni­ja Lie­tu­vo­je ir da­bar dar yra ver­ti­na­ma, bet ypač anks­čiau bu­vo ver­ti­na­ma tie­siog kaip ga­li­my­bė. Ir čia, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, yra pa­grin­di­nė klai­da. Ki­ni­ja yra grės­mė ir ka­dan­gi mes Lie­tu­vo­je tik­rai daug šne­ka­me apie Ru­si­jos grės­mę, tai lei­siu tą grės­mę su­ly­gin­ti bū­tent su Ru­si­jos grės­me. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, nors tik­rai vi­si tur­būt ži­no­te, kad aš dau­giau­sia kiek dir­bu, tiek ir šne­ku apie Ru­si­jos grės­mes, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jau šian­dien Ki­ni­jos grės­mė Lie­tu­vo­je yra pri­lygs­tan­ti Ru­si­jos grės­mei, o il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ji yra ir di­des­nė už Ru­si­jos grės­mę. To­dėl aš tie­siog, ka­dan­gi tu­riu tik­rai la­bai ma­žai lai­ko, per pen­kias mi­nu­tes nie­ko ne­pa­sa­ky­siu, bet aš tie­siog te­zė­mis pa­ban­dy­siu pa­aiš­kin­ti, ką tu­riu min­ty­je.

Pir­miau­sia, ko­kią grės­mę Ki­ni­ja ke­lia Lie­tu­vai? Tur­būt bū­tų leng­viau iš­var­din­ti, ko­kios grės­mės ne­ke­lia. Tai yra pir­miau­sia ge­o­po­li­ti­nė grės­mė, ir čia aš iš­skir­čiau tris as­pek­tus. Pir­miau­sia, vi­siš­kai aki­vaiz­du, čia jau ko­le­ga K. An­dri­jaus­kas šiek tiek už­si­mi­nė, Lie­tu­vai tik­rai teks rink­tis tarp Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Ki­ni­jos, ir nie­kur mes nuo to ne­pa­bėg­si­me. Tik nuo mū­sų pa­si­rin­ki­mo, sa­ky­kim, la­bai daug pri­klau­sys mū­sų pa­čių sau­gu­mas. Ir net nuo to, kaip grei­tai mes pa­si­rink­si­me ar­ba kaip mes vė­luo­si­me, mū­sų pa­čių sau­gu­mas ir­gi la­bai daug pri­klau­so.

Ant­ras da­ly­kas bū­tent ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te yra tai, kad tą pa­tį, ką da­ro Ru­si­ja, da­ro ir Ki­ni­ja, ir tai yra vi­siš­kai aki­vaiz­du. Ki­ni­jos už­da­vi­nys yra su­skal­dy­ti Va­ka­rus. Be to, Ki­ni­ja, skal­dy­da­ma Va­ka­rus, la­bai sten­gia­si įtrauk­ti į tą skal­dy­mą pa­čių Va­ka­rų vals­ty­bes, taip pat ir Lie­tu­vą.

Tre­čias ge­o­po­li­ti­nės grės­mės as­pek­tas yra tai, ir da­bar tai yra vi­siš­kai aki­vaiz­du, ypač pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je, kad Ki­ni­ja pra­dė­jo ak­ty­viai veik­ti ab­so­liu­čiai al­jan­se su Ru­si­ja. Tai yra jei­gu mes kal­ba­me apie Ru­si­jos grės­mes, mes jau tie­siog ne­be­ga­li­me, ne to­dėl, kad Ki­ni­ja yra kaip nors mums, sa­ky­kim, la­biau pa­tin­kan­ti ar ma­žiau pa­tin­kan­ti vals­ty­bė, bet mes ne­ga­li­me at­skir­ti Ki­ni­jos grės­mės nuo Ru­si­jos, nes šios dvi vals­ty­bės vei­kia al­jan­se.

Ant­ras da­ly­kas, ku­ris, ma­no gal­va yra ne ma­žiau svar­bus, ypač Lie­tu­vai, ypač su jos is­to­ri­ne pra­ei­ti­mi, yra Ki­ni­jos grės­mė de­mo­kra­tijai. Tai, kas da­bar vyks­ta, iš es­mės yra ci­vi­li­za­ci­jos kon­flik­tas, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tarp au­to­ri­ta­ri­nės pa­sau­lio da­lies, kar­tu ko­rup­ci­nės, klep­tok­ra­ti­nės pa­sau­lio da­lies, ir de­mo­kra­tinės pa­sau­lio da­lies. Bet aš pa­mi­nė­čiau daug kon­kre­tes­nį pa­vyz­dį ir pa­si­rem­siu bu­vu­siu Bal­tų­jų rū­mų, da­bar­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos Bal­tų­jų rū­mų, eko­no­mi­kos ko­man­dos na­riu Dž. Sa­li­va­nu, ku­ris ne tik pats sau pa­da­rė iš­va­dą, bet ir vie­šai pa­skel­bė, jau pa­si­trau­kęs iš Bal­tų­jų rū­mų, ką jis su­pra­to de­rė­da­ma­sis dėl pre­ky­bos klau­si­mų su Ki­ni­ja, ko­kią jis pats sau pa­da­rė iš­va­dą. Pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­tį žur­na­le „The At­lan­tic“ jis la­bai aiš­kiai pa­ra­šė, kad vi­sa tai, kas at­ro­do de­ry­bos dėl pre­ky­bos, iš es­mės yra dėl de­mo­kra­tijos. Čia yra jo iš­va­da.

Tre­čias da­ly­kas yra eko­no­mi­nės grės­mės, tai yra ne tik in­fra­struk­tū­ra, apie ku­rią mes daug kal­ba­me, net­gi tu­ri­me įsta­ty­mus, ku­rie šiek tiek mus lyg ir sau­go nuo tų grės­mių. Bet aš kal­bė­čiau apie tai, ko­kią grės­mę, pa­vyz­džiui, ke­lia (apie tai, ko mes iš vi­so neš­ne­ka­me) pa­ti pre­ky­ba su Ki­ni­ja. Mes la­bai, vėl­gi pri­tar­čiau po­nui K. An­dri­jaus­kui, tu­rė­tu­me stu­di­juo­ti tiek Ki­ni­ją, tiek ki­tų ša­lių pa­tir­tį, ku­ri la­bai aiš­kiai ro­do, kad per pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų Ki­ni­ja dau­giau kaip de­šimt kar­tų įve­dė eko­no­mi­nes sank­ci­jas, ku­rios vir­to vie­no­kia ar ki­to­kia ma­ža ar­ba di­des­ne eko­no­mi­ne kri­ze toks vals­ty­bėms, įvai­rioms pa­sau­lio vals­ty­bėms. Tai yra jei­gu mes plė­to­si­me san­ty­kius su Ki­ni­ja net ir gry­nai pre­ky­bos sri­ty­je, mes dar la­biau di­din­si­me grės­mę at­ei­ty­je. Fin­te­chas yra pa­mi­nė­tas net mū­sų VSD ata­skai­to­je. Bū­tent pan­de­mi­ja iš­ryš­ki­no tie­ki­mo gran­di­nių pri­klau­so­my­bės grės­mes.

Ka­ri­nės grės­mės. Pri­si­min­ki­me, 2017 me­tais vėl tas pats Ru­si­jos ir Ki­ni­jos ben­dra­dar­bia­vi­mas, Ki­ni­jos lai­vai bu­vo Bal­ti­jos jū­ro­je. Mums daž­nai at­ro­do, kad ta Ki­ni­jos grės­mė yra kaž­kur la­bai to­li, bet net ir kal­bant apie tai, kas vyks­ta šiuo me­tu In­di­jo­je, ten yra oku­puo­ta da­lis, la­bai ne­di­de­lė da­lis, bet da­lis In­di­jos te­ri­to­ri­jos. Ją oku­pa­vo Ki­ni­ja.

Ka­ri­nė­je sri­ty­je jau mi­nė­jau tuos lai­vus, bet ne tik lai­vai. Ki­ni­ja la­bai ak­ty­viai vei­kia kar­tu su Ru­si­ja. Ru­si­ja jau da­li­na­si sa­vo nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, tik­rai vi­sai ne­se­niai įvy­ko tas lū­žis, bet šiuo me­tu Ru­si­ja jau da­li­na­si sa­vo nau­jau­sio­mis ka­ri­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis su Ki­ni­ja. Tai vėl šis al­jan­sas ke­lia di­džiu­lę grės­mę.

Ir penk­tas yra vi­siš­kai aiš­kus, ką mes vi­si ma­tė­me, prie to il­giau ne­su­sto­siu, tuo la­biau kad po­nas K. An­dri­jaus­kas tą mi­nė­jo, tai yra vi­daus sau­gu­mo grės­mė. Tai, ką mes ma­tė­me pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­čio 23 die­ną. Bet jei­gu mes pa­žiū­rė­si­me į pa­sau­li­nę prak­ti­ką, mes pa­ma­ty­si­me, kad čia nė­ra jo­kia iš­im­tis. Tos grės­mės ir­gi yra la­bai la­bai rim­tos. Ką mes da­ro­me vi­sų ši­tų grės­mių aki­vaiz­do­je? Vi­sų ši­tų grės­mių aki­vaiz­do­je, aš vis la­biau pa­ste­biu, mes at­si­dū­rė­me pa­dė­ty­je, kai Lie­tu­vos po­li­ti­ka Ki­ni­jos at­žvil­giu le­mia, kad ren­ka­mės Ki­ni­jos in­te­re­sus sa­vo są­jun­gi­nin­kų ir mū­sų pa­čių in­te­re­sų są­skai­ta. Pa­mi­nė­siu du pa­vyz­džius.

Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, pir­ma­sis pa­vyz­dys yra 17+1 for­ma­tas. Bet kas, bet ku­ris ana­li­ti­kas pa­sau­ly­je jums pa­sa­kys, kad 17+1 for­ma­tas Ki­ni­jos pu­sės yra skir­tas tam, kad bū­tų su­skal­dy­ta Eu­ro­pos Są­jun­ga. Ar mū­sų in­te­re­sas yra skal­dy­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą? Aš tuo tik­rai la­bai abe­jo­čiau.

Ant­ras da­ly­kas, Lie­tu­va li­ko vie­nin­te­lė iš vi­sų kai­my­ni­nių vals­ty­bių, ku­ri iki šiol yra ne­pa­si­ra­šiu­si me­mo­ran­du­mo su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis dėl 5G ry­šio. Taip, aš gir­dė­jau, kad Vy­riau­sy­bė ruo­šia­si tą pa­si­ra­šy­ti, bet mes at­si­dū­rė­me to­kio­je pa­dė­ty­je, kai, dar kar­tą pa­kar­to­siu, net ir vė­la­vi­mas kai kur, kai ku­rio­se sri­ty­se mums tik­rai lems mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mų kai­na.

Grės­mių aki­vaiz­do­je… Aš tuo ir baig­siu. Bet vi­sa­da daž­niau­siai yra sa­ko­ma, tai ką jūs siū­lo­te? Ypač kai kal­ba ana­li­ti­kai, daž­niau­siai yra klau­sia­ma, o ką jūs siū­lo­te. Aš jau ku­rį lai­ką iš es­mės bent jau vie­šai ko­mu­ni­kuo­ju la­bai pa­pras­tą da­ly­ką. Ma­no įsi­ti­ni­mu, Lie­tu­vai yra bū­ti­na mak­si­ma­laus at­si­ri­bo­ji­mo nuo Ki­ni­jos po­li­ti­ka. Aš ne­sa­kau, kad tai yra vie­nos die­nos rei­ka­las. Aš ne­sa­kau, kad mes ga­li­me da­ry­ti stai­gius spren­di­mus, bet aš vi­siš­kai su­tin­ku su po­nu K. An­dri­jaus­ku, kad mes tu­ri­me vi­siš­ką ma­nev­ro lais­vę. Šiuo me­tu mes dar ją tu­ri­me. Kuo mes la­biau gi­lin­si­me sa­vo net ir eko­no­mi­nę in­teg­ra­ci­ją su Ki­ni­ja, eko­no­mi­nius san­ty­kius, tuo ma­žiau ma­nev­ro lais­vės mes tu­rė­si­me. Bū­tent to­dėl mums rei­ka­lin­ga to mak­si­ma­laus at­si­ri­bo­ji­mo nuo Ki­ni­jos stra­te­gi­ja. Kuo il­giau mes del­si­me, ne­tu­rė­da­mi to­kios stra­te­gi­jos ar­ba jos ne­vyk­dy­da­mi, tuo bran­giau mums at­ei­ty­je tai kai­nuos.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas, ku­ris su­si­jęs su Ki­ni­ja, bet, ma­ny­čiau, čia yra jau bū­tent ben­dros stra­te­gi­jos Azi­jos at­žvil­giu da­lis, tai mak­si­ma­lios san­ty­kių su Tai­va­nu plėt­ros po­li­ti­ka. Tai yra ne tik dėl to, kad vie­niems ar ki­tiems pa­tin­ka Tai­va­nas ar ne­pa­tin­ka. Tai­va­nas jau įro­dė per pan­de­mi­ją, ko­kią reikš­mę jis tu­ri bū­tent at­sve­riant Ki­ni­jos grės­mes. Jei­gu Tai­va­no bū­tų klau­so­ma, aš ma­nau, kad mes ir ši­tos pan­de­mi­jos, bent jau to­kios, ko­kią tu­ri­me da­bar, ne­bū­tu­me tu­rė­ję. De­ja, Tai­va­no nie­kas ne­klau­so ir tai kai­nuo­ja mums pa­tiems. Tai­va­nas mums yra svar­bus ir dėl to, kad Tai­va­nas mus ga­li pa­mo­ky­ti, kaip at­si­spir­ti toms Ki­ni­jos grės­mėms. Tur­būt vi­si jūs esa­te gir­dė­ję apie tai, kad Lie­tu­va ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys yra ro­do­mos Va­ka­ruo­se, ypač Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, kaip tos, ku­rios ga­li pa­mo­ky­ti Va­ka­rus, kaip at­si­spir­ti Ru­si­jos grės­mėms.

Ly­giai tą pa­tį vaid­me­nį vai­di­na Tai­va­nas. Ir ne­pa­si­nau­do­ti šia pa­dė­ti­mi, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, yra ma­žų ma­žiau­siai kvai­la. To­dėl bū­tent mak­si­ma­li san­ty­kių su Tai­va­nu plėt­ros po­li­ti­ka, ma­no gal­va, mums yra tie­siog bū­ti­na. Ir čia aš jau kal­bu ne apie tie­siog eko­no­mi­nius san­ty­kius, aš kal­bu apie bū­ti­ny­bę per­svars­ty­ti ir tą mū­sų dog­mą, ku­rią mes pa­tys sau pri­ėmė­me, tai yra vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­ka. Ma­no gal­va, vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­ka ne­ati­tin­ka Lie­tu­vos in­te­re­sų. Tai tuo ir no­rė­čiau baig­ti. Jei­gu bus klau­si­mų, mie­lai at­sa­ky­siu. Ačiū.

 

Pra­ne­šė­jų at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių klau­si­mus

 

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai) Ger­bia­mi ko­le­gos, nors pir­mos da­lies dis­ku­si­jos lai­kas bai­gė­si, aš siū­lau pra­tęs­ti de­šimt mi­nu­čių, nors jau yra ant­ros dis­ku­si­jų da­lies pra­ne­šė­jai, ir už­duo­ti klau­si­mus. Klaus­ti – kaip vi­sa­da mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – dvi mi­nu­tės. Pir­mas klau­sia M. Ado­mė­nas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti pra­ne­šė­jų. Ar, jų ma­ny­mu, da­bar pri­im­tas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo įsta­ty­mas, ku­ris pa­lie­čia Hon­kon­gą ir fak­tiš­kai su­nai­ki­na vie­nos ša­lies dvie­jų sis­te­mų tvar­ką, nė­ra nau­ja Ki­ni­jos veik­los fa­zė, kai jos pa­čios pa­si­ra­šy­tų tarp­tau­ti­nių su­tar­čių yra at­vi­rai ne­si­lai­ko­ma? Ir ar tai ne­reiš­kia nau­jo ag­re­si­jos ly­gio, į ku­rį Va­ka­rai tu­rė­tų la­bai prin­ci­pin­gai ir stra­te­giš­kai re­a­guo­ti? Ačiū.

PIRMININKĖ. Kam klau­si­mas?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tam, kas ry­šis at­sa­ky­ti.

M. LAURINAVIČIUS. La­bai trum­pai. Aš vėl­gi pa­ly­gin­siu su Ru­si­ja. Pri­si­min­ki­me Bu­da­peš­to me­mo­ran­du­mą ir kaip tai tas Bu­da­peš­to me­mo­ran­du­mas, ku­rį pa­žei­dė Ru­si­ja, pa­vei­kė pa­sau­li­nę sau­gu­mo si­tu­a­ci­ją. Tai ly­giai tas pats da­bar vyks­ta Hon­kon­ge, ly­giai tas pats vyks­ta su Ki­ni­ja. Jei­gu mes, kaip Va­ka­rai, kaip de­mo­kra­tinis pa­sau­lis, su­ge­bė­si­me su­stab­dy­ti Ki­ni­ją kaž­kur to­liau, yra dar to­kia stra­te­gi­ja kaip prie­šo stab­dy­mas, tai yra to­les­nė­je, ne sa­vo te­ri­to­ri­jo­je, jei­gu mes su­ge­bė­si­me su­stab­dy­ti, tai tuo ma­žiau ar­ba kuo la­biau su­ge­bė­si­me su­stab­dy­ti, tuo ma­žiau grės­mių bus mums. Bet ti­kė­tis, kad ir kaž­ką pa­da­riu­si Hon­kon­ge Ki­ni­ja su­stos, yra vi­siš­kai nai­vu.

PIRMININKĖ. Ačiū už at­sa­ky­mą. Klau­sia Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Gal ir­gi Ma­riui klau­si­mą. Gal­vo­ju, ką mes ga­lė­tu­me čia Sei­me pa­da­ry­ti iki rin­ki­mų ir po rin­ki­mų, kad ta stra­te­gi­ja at­si­ras­tų, kad tas stra­te­gi­nis mąs­ty­mas at­si­ras­tų, ką ga­lė­tu­me kar­tu su­kur­ti?

M. LAURINAVIČIUS. Ta pa­čia ana­lo­gi­ja su Ru­si­ja pa­si­rem­siu, ką aš nuo­lat kar­to­ju, kad pro­ble­ma yra ne idė­jų, ką da­ry­ti, trū­ku­mas, pro­ble­ma yra po­li­ti­nė va­lia. Jei­gu Sei­mas tu­ri po­li­ti­nės va­lios, tai Sei­mas tik­rai tu­ri dau­gy­bę in­stru­men­tų da­ry­ti įta­ką Vy­riau­sy­bės po­li­ti­kai, net jei­gu ji yra ko­kia nors ki­to­kia, ga­lų ga­le da­ry­ti įta­ką net ir Pre­zi­den­tui, tai yra siū­ly­ti įvai­riau­sias idė­jas. Tam da­ry­ti yra dau­gy­bė… yra Sei­mo re­zo­liu­ci­jos, yra Sei­mo klau­sy­mai, yra įvai­riau­sių, įvai­riau­sių for­mų, ku­rios net­gi pa­čios dis­ku­si­jos pras­me, ir tik­rai la­bai svei­ki­nu šian­die­nos dis­ku­si­ją, net ir pa­čios dis­ku­si­jos pras­me tu­ri la­bai la­bai di­de­lę įta­ką.

PIRMININKĖ. E. Va­rei­kis.

E. VAREIKIS (MSNG). Ma­no klau­si­mas gal iš pra­džių bū­tų jau­ni­mui, tai yra ger­bia­mam K. An­dri­jaus­kui, bet kar­tu ir M. Lau­ri­na­vi­čiui. Ži­no­te, te­oriš­kai vie­na Ki­ni­ja ne­bū­ti­nai reiš­kia Pe­ki­no do­mi­nuo­ja­mą Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ką. Tuo me­tu, kai bu­vo su­kur­tas kon­cep­tas „vie­na Ki­ni­ja (Zhong­guo)“, tai yra Vi­du­rio vals­ty­bė, bet kai mes sa­ko­me: „vie­na Ki­ni­ja“, tai mū­sų gal­vo­je daž­niau­siai yra ko­mu­nis­tų par­ti­jos val­do­ma Pe­ki­no val­džia. Tai mes gal ir ga­li­me ne­at­si­sa­ky­ti iš prin­ci­po vie­nos Ki­ni­jos, bet ką reiš­kia vie­na Ki­ni­ja, mes pri­va­lo­me aiš­kin­tis. Vie­na Ki­ni­ja tai ne­reiš­kia Ki­ni­jos Liau­dies res­pub­li­kos su kaž­ko­kio­mis smul­kio­mis ma­žu­mo­mis, to­kio­mis kaip Hon­kon­gas ar Tai­va­nas. Vie­na Ki­ni­ja – taip, tik­riau­siai yra ki­niš­kos kul­tū­ros pa­vel­do re­gio­nas, ku­ria­me san­tvar­kų, sis­te­mų ir vis­ko gal­būt ga­li bū­ti daug. Ar ne?

K. ANDRIJAUSKAS. Dė­kui. Iš tik­rų­jų tai yra la­bas ge­ras pa­ste­bė­ji­mas. Tie­siog pri­min­siu, kad Tai­va­no sa­la (ofi­cia­liai vis dar Ki­ni­jos Res­pub­li­ko­je) yra di­džiu­lis iš­šū­kis ko­mu­nis­tų par­ti­jos val­do­mai Ki­ni­jai jau vien dėl to, kad ji de­mo­kra­tizuota pa­na­šiu me­tu kaip mes. Jau vien dėl to, kad ji ta­po post­mo­dernia ir la­bai sėk­min­ga eko­no­mi­ka, tai au­to­ma­tiš­kai yra ir kul­tū­ri­nis, ir po­li­ti­nis iš­šū­kis ko­mu­nis­tų par­ti­jai, nes pa­ro­do, kad nė­ra ki­nų kul­tū­ro­je, ci­vi­li­za­ci­joje ir tra­di­ci­jo­se kaž­ko to­kio, kas prieš­ta­rau­tų de­mo­kra­tijai kaip to­kiai. Tai iš tik­rų­jų yra la­bai di­de­lis ta­pa­ty­bi­nis iš­šū­kis, taip pat iš­ryš­kė­jęs per pas­ta­rą­jį pus­me­tį, kai Tai­va­nas la­bai aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kaip ga­li­ma sėk­min­gai ko­vo­ti su pan­de­mi­ja, ag­re­sy­viai ne­si­ki­šant į sa­vo ša­lies gy­ven­to­jų pri­va­tų gy­ve­ni­mą, veik­lą ir taip to­liau. Be jo­kios abe­jo­nės, tai yra tie­sa.

Kal­bant apie vie­nos Ki­ni­jos prin­ci­pą ar­ba po­li­ti­ką, čia ne vi­sai yra ta­pa­tūs da­ly­kai. Mums vėl­gi rei­kia su­pras­ti, kad tai yra jau nu­si­sto­vė­ju­si nor­ma. Šiuo at­ve­ju mes ta­da ga­lė­tu­me bū­ti, pre­ten­duo­ti, jei­gu sek­tu­me jū­sų pa­siū­ly­mu, la­bai įdo­miu, bū­ti nor­mos kū­rė­jais ir nor­mos siū­ly­to­jais. Tai yra kaž­kas tik­rai ko­ky­biš­kai nau­ja. Čia taip pat daug ir jū­sų, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, gir­dė­jau, kal­bė­jo apie Tai­va­no mo­men­tą kaip Is­lan­di­jos mo­men­tą.

Aš ma­nau, kad tai yra svars­ty­ti­na, bet tai bus la­bai rim­tas po­ky­tis sta­tus quo ir tarp­tau­ti­niuo­se re­ži­muo­se. Bet vėl­gi pri­min­siu, kad štai bu­vo klau­si­mas ir apie Hon­kon­gą, taip pat kaž­kiek at­lie­pia tai. Ki­ni­ja yra la­bai di­de­lė pro­ble­ma ir dėl to, kad tarp­tau­ti­nė tei­sė jai ne­la­bai rū­pi. Ji la­bai se­lek­ty­viai tai da­ro. Mums, kaip ma­žai vals­ty­bei, tai yra la­bai pa­vo­jin­gas sig­na­las dėl to, kad ma­žų­jų vals­ty­bių eg­zis­ten­ci­ja pa­rem­ta są­jun­gi­nin­kais ir tarp­tau­ti­nė­mis tai­syk­lė­mis. Ki­ni­ja ke­lia pa­vo­jų abiem šiems as­pek­tams. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas Ma­riau Lau­ri­na­vi­čiau, dar no­ri­te pa­pil­dy­ti?

M. LAURINAVIČIUS. Aš tik­tai vie­ną pa­sta­bą. Šiaip vi­siš­kai pri­ta­riu tam, ką pa­sa­kė po­nas K. An­dri­jaus­kas, bet vie­ną pa­sta­bą. Jei­gu kas nors dar tu­rė­jo iliu­zi­jų, kad yra ga­li­ma, esant da­bar­ti­niam Ki­ni­jos re­ži­mui, vie­nos Ki­ni­jos ir skir­tin­gų sis­te­mų ta to­kia san­da­ra, tai ma­nau, kad po to, kas įvy­ko Hon­kon­ge, tų iliu­zi­jų ne­be­li­ko.

PIRMININKĖ. Dė­kui už at­sa­ky­mus. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau Lie­tu­vos eks­per­tų pa­klaus­ti štai to­kio klau­si­mo. Prieš mė­ne­sį man te­ko skai­ty­ti Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos por­ta­le (tu­riu at­si­ver­tęs ir da­bar) vie­ną pa­dis­ku­ta­vi­mą. Mū­sų po­li­to­lo­gas M. Lau­ri­na­vi­čius ir Kar­di­fo uni­ver­si­te­to tei­sės pro­fe­so­rius S. Rad­čen­ka po­le­mi­zuo­ja apie tai, kas bū­tų, jei­gu Lie­tu­va pri­pa­žin­tų Tai­va­no ne­pri­klau­so­my­bę. Lie­tu­vos eks­per­tas taip abe­jo­ja, ma­no, kad čia bū­tų la­bai di­de­lė blo­gy­bė, su­kel­tų bai­sią re­ak­ci­ją ir mes nuo to nu­ken­tė­tu­me, o štai už­sie­nio eks­per­tas sa­ko – nie­ko ne­bū­tų, čia kaip tig­rą pa­baks­no­ti per gro­tas. Net­gi iš­reiš­kė to­kį ap­gai­les­ta­vi­mą, kad Va­ka­rai nu­si­grę­žė nuo Tai­va­no, net­gi tie, ku­rie bu­vo jį pri­pa­ži­nę ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be, at­šau­kė.

Aš no­rė­čiau lie­tu­vių pa­klaus­ti. Kas bū­tų, jei­gu mes iš­drįs­tu­me to­kį žings­nį ženg­ti? Kaip jūs tai ver­ti­na­te? Ar tai tik hi­po­te­tiš­kas pa­svars­ty­mas, ar mes ga­lė­tu­me ei­ti link to­kios po­li­ti­kos? Aš ne­ži­nau, čia pro­vo­ka­ci­ja, ne pro­vo­ka­ci­ja, bet aš taip… Man įdo­mu.

M. LAURINAVIČIUS. Aš kaip ir, man ro­dos, jau sa­vo pa­si­sa­ky­me pa­sa­kiau, kad, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ta vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­ka, ku­rios Lie­tu­va iki šiol lai­ko­si, šiuo me­tu ne­be­ati­tin­ka Lie­tu­vos in­te­re­sų. Aš ma­nau, kad net­gi mes pri­pa­ži­nę, tai yra at­si­sa­kę vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­kos… aiš­ku, bū­tų įvai­rių tiek eko­no­mi­nių pa­sek­mių, tiek di­plo­ma­ti­nių pa­sek­mių. To ne­rei­kia neig­ti. Bet ben­drą­ja pras­me mes iš to tik­tai iš­loš­tu­me. Net ir eko­no­mi­ne pras­me. Pa­žiū­rė­ki­me, ką mes, įvyk­dy­da­mi ak­ty­vią pro­ki­niš­ką po­li­ti­ką, tai yra, na, tos Ki­ni­jos kaip ga­li­my­bės po­li­ti­ką, pa­sie­kia­me. Jei­gu mes at­si­ver­tu­me Tai­va­nui ir po­li­tiš­kai, tai eko­no­mi­nė nau­da, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, iš to bū­tų mil­ži­niš­ka, mil­ži­niš­ka. Tai yra Tai­va­nas net­gi ga­lė­tų bū­ti Lie­tu­vos var­tais į Azi­ją to­liau, tai yra ga­li­my­bių, bū­tent ga­li­my­bių lan­gas, ku­riuo Lie­tu­va ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti. Aiš­ku, vi­sa­dos yra bai­su tą da­ry­ti pir­miems, bet jei­gu mes at­mes­tu­me sa­vo bai­mes, aš ma­nau, kad tai yra iš tie­sų vie­na iš ga­li­my­bių, ku­ria mes tu­rė­tu­me pa­si­nau­do­ti.

K. ANDRIJAUSKAS. Dė­kui, čia la­bai įdo­mus klau­si­mas. Man ap­skri­tai hi­po­te­ti­ka ir kon­tra­fak­ti­niai klau­si­mai pa­tin­ka, bet aš, ka­dan­gi vis tiek esa­me to­kio­je gar­bio­je au­di­to­ri­jo­je ir Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad, man at­ro­do, tai bū­tų la­bai rim­ta pro­ble­ma mums ir di­plo­ma­tiš­kai. Mes ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, tar­ki­me, kad Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos pa­plekš­no­tų mums per pe­tį, kas tik­rai yra, ne­ma­nau, kad fak­tas, bet dau­ge­lis mū­sų part­ne­rių ir drau­gų, tar­ki­me, Eu­ro­pos Są­jun­go­je la­bai to ne­no­rė­tų. Eko­no­mi­niai ry­šiai tarp di­džių­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių su Ki­ni­ja yra to­kie… vėl­gi, kad jų ma­nev­ro lais­vė yra ma­žes­nė ne­gu mū­sų, ir mes ga­li­me at­si­dur­ti la­bai pa­ra­dok­sa­lio­je si­tu­a­ci­jo­je, kad mus pra­dės spaus­ti, na, hi­po­te­tiš­kai to­kie vei­kė­jai kaip Briu­se­lis, Ber­ly­nas, Pa­ry­žius ir taip to­liau. Po­ten­cia­liai tai bū­tų la­bai rim­ta. Iš prin­ci­po ly­gi­ni­mas su Is­lan­di­ja prieš 30 me­tų yra pra­smin­gas, bet struk­tū­ra, tarp­tau­ti­nė struk­tū­ra taip pat yra ki­to­kia. Dė­kui.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū pir­mos dis­ku­si­jų da­lies pra­ne­šė­jams. Ger­bia­mi ko­le­gos, klaus­ti lai­kas bai­gė­si. Dar kar­tą dė­ko­ju M. In­tro­vin­jei, K. An­dri­jaus­kui ir M. Lau­ri­na­vi­čiui už įdo­mius pra­ne­ši­mus, nau­din­gą in­for­ma­ci­ją, ku­ri bu­vo pa­teik­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Dar kar­tą la­bai la­bai jums ačiū.

 

14.42 val.

Dis­ku­si­ja „Ko­ro­na­vi­ru­so pa­mo­kos ir pa­sek­mės svei­ka­tos ap­sau­gai“

 

Ant­ra­sis mū­sų dis­ku­si­jos klau­si­mas – „Ko­ro­na­vi­ru­so pa­mo­kos ir pa­sek­mės svei­ka­tos ap­sau­gai“. Iš tik­rų­jų kaip ir ka­ran­ti­nas va­kar bai­gė­si, ta­čiau eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je iš­lie­ka, to­dėl ma­nau, kad tik­rai la­bai nau­din­ga te­ma, nau­din­ga dis­ku­si­ja, ir ap­gai­les­tau­ju, kad val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai tik pa­vie­niai da­ly­vau­ja ši­to­se dis­ku­si­jo­se. Ma­nau, kad tik­rai daug pra­ran­da ne­gir­dė­da­mi pir­mos da­lies dis­ku­si­jos, tuo la­biau įver­ti­nant ir da­bar­ti­nes ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos pa­mo­kas ir pa­sek­mes svei­ka­tos ap­sau­gai tiek pa­sau­ly­je, tiek Lie­tu­vo­je. Ir pir­mas pra­ne­šė­jas – E. Či­nas, Tai­pė­jaus mi­si­jos Bal­ti­jos ša­lims va­do­vas. Pra­šau. (Plo­ji­mai)

 

Tai­pė­jaus mi­si­jos Bal­ti­jos ša­lims va­do­vo En­džio Či­no pra­ne­ši­mas

 

E. ČIN. Eks­ce­len­ci­jos Sei­mo na­riai, Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, šian­dien sto­viu prieš jus ir man di­de­lė gar­bė pa­si­nau­do­ti šia ga­li­my­be ir trum­pai pri­sta­ty­ti Tai­va­no pa­tir­tį. Prieš tai vy­ko la­bai karš­ta dis­ku­si­ja. Ma­nau, kad tu­rė­čiau ką nors pa­sa­ky­ti apie Tai­va­ną. Mū­sų ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas yra ne Tai­va­nas, bet Ki­ni­jos Res­pub­li­ka, ir mes esa­me vie­na iš pir­mų­jų vals­ty­bių, ku­ri at­kū­rė di­plo­ma­ti­nius san­ty­kius su Lie­tu­va. Tai­gi čia su­sto­siu ir tę­siu sa­vo pra­ne­ši­mą.

Mes pri­ėmė­me la­bai veiks­min­gas ir efek­ty­vias po­li­ti­kos prie­mo­nes tam, kad ko­vo­tu­me su pan­de­mi­ja, ir jos iš tik­rų­jų pa­si­ro­dė esan­čios la­bai veiks­min­gos. Tai­gi no­rė­čiau iš­var­dy­ti pa­grin­di­nes tas prie­mo­nes. Vie­na iš jų – tai pa­žan­gus pa­si­ren­gi­mas ir anks­ty­vas at­sa­kas į pan­de­mi­ją. Per pas­ta­ruo­sius 17 me­tų nuo SŪRS pro­trū­kio 2003 me­tais Tai­va­nas bu­vo nuo­lat pa­si­ren­gęs nau­jų in­fek­ci­nių li­gų grės­mei. Mes tu­rė­jo­me la­bai liūd­nų pa­sek­mių tuo me­tu, to­dėl ryž­tin­gai ir ne­dve­jo­da­mi ėmė­mės veiks­mų, kad stab­dy­tu­me in­fek­ci­jos pro­trū­kį.

Tai­gi Tai­va­nas yra nuo­lat pa­si­ren­gęs to­kių in­fek­ci­nių li­gų grės­mei. Mes ryž­tin­gai ir ne­dve­jo­da­mi ėmė­mės veiks­mų, kai 2019 m. gruo­džio 31 d. Ki­ni­jo­je pir­mą kar­tą bu­vo pa­tvir­tin­tas nau­jos pneu­mo­ni­jos pro­trū­kis. Taip pat bu­vo įgy­ven­din­ti di­na­mi­niai pa­sie­nio ka­ran­ti­no prie­mo­nių pla­nai, ku­rie bu­vo pa­laips­niui di­di­na­mi, re­mian­tis epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais. Tai­gi nuo 2019 m. gruo­džio 31 d. bu­vo įves­tas ka­ran­ti­nas ir at­lie­ka­mas tie­sio­gi­niais skry­džiais iš Uha­no at­vyks­tan­čių ke­lei­vių karš­čia­vi­mo pa­tik­ri­ni­mas.

2020 m. sau­sio 20 d. bu­vo ak­ty­vuo­tas Cen­tri­nis epi­de­mi­jų val­dy­mo cen­tras ir įkur­ta re­a­ga­vi­mo ko­man­da, ku­ri bu­vo už tai at­sa­kin­ga. Cen­tri­nis epi­de­mi­jų val­dy­mo cen­tras ga­li veiks­min­gai in­teg­ruo­ti įvai­rių mi­nis­te­ri­jų išteklius ir vi­siš­kai pa­si­švęs­ti ko­vai su epi­de­mi­ja.

Va­sa­rio 11 die­ną bu­vo už­draus­ta at­vyk­ti vi­siems Ki­ni­jos gy­ven­to­jams į mū­sų ša­lį. Svei­ka­tos būk­lės de­kla­ra­vi­mas ir 14 die­nų ka­ran­ti­nas na­muo­se pra­dė­tas tai­ky­ti ke­lei­viams, at­vyks­tan­tiems iš ša­lių, iš­var­din­tų tre­čio­jo ly­gio įspė­ji­muo­se. Be to, Tai­va­nas įdie­gė elek­tro­ni­nę at­vyks­tan­čių­jų ka­ran­ti­no sis­te­mą. Tai yra įdo­mi sis­te­ma. At­vyks­tan­tys ke­lei­viai ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti to­kia pa­slau­ga. Sa­vo mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, per sa­vo mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną jie ga­lė­jo kreip­tis ir pra­šy­ti svei­ka­tos būk­lės pa­so. Vi­sa tai bu­vo su­jung­ta su vy­riau­sy­bi­nė­mis sis­te­mo­mis, ku­rios vė­liau ga­lė­jo teik­ti prie­žiū­ros pa­slau­gas ir me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą. Taip pat bu­vo su­kur­tas dau­gia­s­luoks­nis epi­de­mi­jos stab­dy­mo tin­klas nau­do­jant tech­no­lo­gi­ją ir ino­va­ci­jas, ku­rios lei­džia Tai­va­nui ste­bė­ti ir sek­ti kon­tak­tus, efek­ty­viai įves­ti ka­ran­ti­ną.

Nuo šių me­tų sau­sio mė­ne­sio svei­ka­tos drau­di­mo, mui­ti­nės ir imig­ra­ci­jos tar­ny­bų in­teg­ruo­ta skait­me­ni­nė duo­me­nų ba­zė pri­ei­na­ma me­di­ci­nos įstai­goms ir vais­ti­nėms, kad bū­tų ga­li­ma ste­bė­ti iš di­de­lės ri­zi­kos zo­nų grįž­tan­čius as­me­nis. As­mens ke­lio­nės is­to­ri­ja da­bar sau­go­ma vals­ty­bi­nė­je svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­lė­je, sie­kiant įspė­ti gy­dy­to­jus apie ga­li­mus at­ve­jus ir už­kirs­ti ke­lią vi­ru­so per­da­vi­mui ben­druo­me­nė­je. Dėl tų, ku­rie yra na­mų ka­ran­ti­ne ar­ba izo­lia­ci­jo­je, Vy­riau­sy­bė dir­bo su ko­mu­ni­ka­ci­jų ope­ra­to­riais, kad per GPS sek­tų jų bu­vi­mo vie­tas. Ka­ran­ti­no (…) pa­gal ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus ir ki­tus tei­sės ak­tus ski­ria­mos bau­dos ar­ba jiems tai­ko­ma pri­va­lo­ma izo­lia­ci­ja.

Taip pat Tai­va­no vy­riau­sy­bė ėmė­si tin­ka­mų prie­mo­nių, kad už­tik­rin­tų ap­rū­pi­ni­mą bū­ti­no­mis me­di­ci­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis ir ap­sau­gos prie­mo­nė­mis. Tai­gi jau nuo va­sa­rio mė­ne­sio Tai­va­nas grei­tai iš­plė­tė vei­do kau­kių vi­daus ga­my­bos li­ni­jas, pa­rem­tas vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­rių part­ne­rys­te. Va­sa­rio 6 die­ną vals­ty­bi­nio svei­ka­tos drau­di­mo vais­ti­nė­se ir vie­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se bu­vo įves­ta kau­kių įsi­gi­ji­mo kvo­tos sis­te­ma – kiek­vie­nam as­me­niui pa­gal var­dą ir pa­var­dę. Vė­liau ši sis­te­ma bu­vo pa­pil­dy­ta kau­kių už­sa­ky­mo ga­li­my­be in­ter­ne­tu. Tai­gi žmo­nės ga­lė­jo už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu kau­kių (…) no­ri­mo­je par­duo­tu­vė­je. Tai­gi pa­gal šią sis­te­mą vi­si Tai­va­no gy­ven­to­jai ga­li įsi­gy­ti pi­gių chi­rur­gi­nių kau­kių.

Be vi­sų ma­no iš­var­din­tų prie­mo­nių, no­riu dar pa­mi­nė­ti, ko­dėl mes sėk­min­gai įvei­kia­me šią pan­de­mi­ją. Per COVID-19 pro­trū­kį bu­vo pa­teik­ta sku­bi ir skaid­ri su COVID-19 su­si­ju­si in­for­ma­ci­ja, taip ska­ti­nant so­cia­li­nį sta­bi­lu­mą ir di­des­nį pi­lie­čių at­spa­ru­mą. Bu­vo ren­gia­mos spau­dos kon­fe­ren­ci­jos. Taip pat mes di­di­no­me pi­lie­čių at­spa­ru­mą me­la­gie­noms ir dez­in­for­ma­ci­jai, su ku­rio­mis nuo­lat su­si­du­ria Tai­va­nas.

Taip pat no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad in­for­muo­tu­mas apie ri­zi­ką ir Tai­va­no pla­čio­sios vi­suo­me­nės dis­cip­li­na yra dar vie­nas es­mi­nis Tai­va­no sėk­mės ele­men­tas. Svar­bu yra tai, kad vy­riau­sy­bės spren­di­mų pri­ėmi­mo pro­ce­sas bu­vo la­bai skaid­rus, ir tai pa­ska­ti­no Tai­va­no pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą vy­riau­sy­bės prie­mo­nė­mis.

Tai­gi ko­kie gi bu­vo mū­sų ko­vos re­zul­ta­tai? Aiš­ku, bu­vo pri­im­ta daug ki­tų prie­mo­nių, bet aš tie­siog iš­var­di­nau pa­čias svar­biau­sias. Tai­gi, ap­žvel­giant re­zul­ta­tus, pa­tvir­tin­tų COVID-19 at­ve­jų skai­čius Tai­va­ne iš­lie­ka ma­žas. Tai­va­nas yra vie­na iš ne­dau­ge­lio ša­lių, ku­ri ga­lė­jo už­tik­rin­ti ir iš­lai­ky­ti mak­si­ma­liai nor­ma­lų gy­ve­ni­mo bū­dą, su lais­vu ju­dė­ji­mu, be mo­kyk­lų už­da­ry­mo, ben­druo­me­nės ir mies­tų už­da­ry­mo. Tai­gi, šian­die­nos duo­me­ni­mis, yra pa­tvir­tin­ta 445 už­si­krė­ti­mo at­ve­jai ir sep­ty­nios mir­tys, pa­brė­žiu: sep­ty­nios mir­tys.

No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mes su­pran­ta­me, kad bū­da­mi pa­sau­li­nės ben­druo­me­nės na­riai mes jau­čia­me pa­rei­gą pa­si­da­lin­ti sa­vo pa­tir­ti­mi su ki­to­mis ša­li­mis. Ir taip ga­lė­tu­me pa­da­ry­ti, jei­gu Tai­va­nui bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė ir tin­ka­ma vie­ta Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jo­je.

Prieš baig­da­mas sa­vo pri­sta­ty­mą no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad už vi­sos sėk­min­gos is­to­ri­jos sly­pi kar­čios ir skau­džios pa­mo­kos, ku­rias iš­mo­ko­me iš 2003 me­tų SŪRS pro­trū­kio. Tai­gi rei­kia mo­ky­tis iš pra­ei­ties. Tu­ri­me da­ry­ti tei­sin­gus da­ly­kus da­bar, kol dar nė­ra vė­lu. No­riu pa­sa­ky­ti, kad Tai­va­nas ga­li sa­vo pa­tir­ti­mi pa­si­da­lin­ti su vi­su pa­sau­liu. Tai­gi no­rė­čiau pa­si­nau­do­ti pro­ga ir pa­dė­ko­ti jums ir vi­siems tiems, ku­rie pa­lai­ko Tai­va­no sie­kį da­ly­vau­ti Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jo­je. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėl ve­di­mo tvar­kos – M. Ado­mė­nas. Pra­šom.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau iš tie­sų Sei­mo var­du pa­dė­ko­ti am­ba­sa­do­riui E. Či­nui. Pa­čiu ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos įkarš­čiu, kai Vil­niu­je bu­vo ka­ran­ti­nas, jo pa­stan­go­mis Lie­tu­va ga­vo me­di­ci­ni­nių kau­kių siun­tą iš Tai­va­no ta­da, kai jų ypač rei­kė­jo, ji bu­vo per­duo­ta Lie­tu­vai bū­tent per šiuos Sei­mo rū­mus. Ačiū jums, am­ba­sa­do­riau, už jū­sų pa­stan­gas ir ačiū Tai­va­no vy­riau­sy­bei ir Tai­va­no žmo­nėms. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dar kar­tą ačiū vi­sų var­du. O da­bar kvie­čiu į tri­bū­ną R. Ise­vi­čie­nę, šei­mos gy­dy­to­ją, Lie­tu­vos šei­mos gy­dy­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos val­dy­bos na­rę, ku­ri tik­rai tur­būt ži­no, ko­kios pa­sek­mės svei­ka­tos ap­sau­gai ir ko­kios ko­ro­na­vi­ru­so pa­mo­kos. Pra­šau, dak­ta­re.

 

Šei­mos gy­dy­to­jos, Lie­tu­vos šei­mos gy­dy­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos val­dy­bos na­rės Rasos Ise­vi­čie­nės pra­ne­ši­mas

 

R. ISEVIČIENĖ. La­ba die­na, esu šei­mos gy­dy­to­ja, ne­pri­klau­sau jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai ir at­sto­vau­ju Lie­tu­vos šei­mos gy­dy­to­jų pro­fe­si­nei są­jun­gai. Taip pat esu tas žmo­gus, ku­ris kiek­vie­ną die­ną dir­ba pir­mi­nė­je svei­ka­tos gran­dy­je, šian­dien rei­kė­tų sa­ky­ti, ban­do ten iš­gy­ven­ti ir kiek­vie­ną die­ną sten­gia­si pa­da­ry­ti ką nors, kad iš­gy­ven­tu­me ne tik mes, bet ir pa­cien­tai. Pa­mo­kų bu­vo, jas pa­ma­tė­me, iš­mo­ko­me ir da­bar rei­kia su tuo ­ką nors da­ry­ti.

Ko­kios bu­vo di­džiau­sios pro­ble­mos, jūs tik­riau­siai ir pa­tys dau­giau ma­žiau nu­tuo­kia­te. Vie­na iš jų bu­vo pa­ten­ka­mu­mas pas šei­mos gy­dy­to­ją ar pas ki­tus spe­cia­lis­tus, nes tvar­ka ne­bu­vo aiš­ki, iki ga­lo su­tvar­ky­ta ji taip ir ne­bu­vo. Kai ku­rios gy­dy­mo įstai­gos per tris mė­ne­sius taip ir ne­pa­tvir­ti­no re­gist­ra­ci­jos pas spe­cia­lis­tą tvar­kos, kiek­vie­nas sky­rius tu­rė­jo ją vis ki­tą, žmo­gus, ku­ris tu­rė­jo re­gist­ruo­ti pa­cien­tus pas spe­cia­lis­tus, bu­vo šei­mos gy­dy­to­jas. Tai la­bai ge­rai pa­ro­do po­žiū­rį į žmo­nes, į moks­lą, kaip mes mo­ka­me iš­nau­do­ti tuos, ku­riuos tiek me­tų ruo­šia­me, ap­krau­da­mi dar­bu, ku­rį ga­li da­ry­ti žmo­gus, net ne­tu­rin­tis aukš­tes­nio­jo iš­si­la­vi­ni­mo.

Bet vis dėl­to bu­vo ir ge­rų da­ly­kų, ku­rie yra la­bai svar­būs. Jei­gu mes tai ak­cen­tuo­si­me, aš ma­nau, bent jau šiek tiek pa­ju­dė­si­me. Vi­sų pir­ma vis dėl­to pa­ma­tė­me, kad šei­mos gy­dy­to­jas au­to­ma­tiš­kai ne­be­tu­rė­jo pil­dy­ti da­lies do­ku­men­tų, ku­riais esa­me ap­au­gę iš vi­sų pu­sių, ir su­ge­bė­jo at­lik­ti te­le­fo­ni­nes kon­sul­ta­ci­jas, tei­sin­gai diag­no­zuo­ti li­gas. Ir vis dėl­to ta mū­sų se­niai gal­vo­ta idė­ja, kaip ben­dra­dar­biau­ti su šei­mos gy­dy­to­jais, šei­mos gy­dy­to­jų su spe­cia­lis­tais, pa­ju­dė­jo, ir nuo­to­li­nės kon­sul­ta­ci­jos, pa­si­ro­do, ga­li vyk­ti ir ga­li vyk­ti pui­kiai. Tam rei­kia tik dau­giau ini­cia­ty­vos, tvar­kos ir vis­kas ga­li pui­kiai ju­dė­ti.

Ki­tas da­ly­kas, su­ma­žė­ję pa­cien­tų srau­tai į sku­bios pa­gal­bos sky­rius vėl­gi ro­do, kad pa­cien­tai mo­ka di­fe­ren­ci­juo­ti sa­vo būk­lę tarp sku­bios, ūmios ir ne­ūmios ir iš­ki­lus grės­mei sku­bios pa­gal­bos sky­riuo­se už­si­krės­ti ko­ro­na­vi­ru­su COVID-19 va­žiuo­jan­čių ten neur­gen­ti­nės pa­gal­bos žen­kliai su­ma­žė­jo. Bet vis dėl­to tos pro­ble­mos, ku­rios at­si­ra­do, ne­bu­vo to­kios iš­dy­gu­sios kaip gry­bai po lie­taus. Jos bu­vo il­gą lai­ką, mes apie tai kal­bė­jo­me ir ro­dė­me pirš­tu. Ir dar kar­tą no­ri­me apie tą pa­tį.

Jau 1991 me­tais bu­vo aiš­ku ir mū­sų Vy­riau­sy­bei, kad pir­mi­nė svei­ka­tos gran­dis, žiū­rint į už­sie­nio pa­tir­tį, ga­li ap­tar­nau­ti 80 % pa­cien­tų po­rei­kių ir ga­li da­ry­ti tą pui­kiai. Vis dėl­to ko­dėl tai ne­vyks­ta? To­dėl kad pa­ma­žu mes au­gom, ap­au­gom pa­žy­mų ra­šy­mu, siun­ti­mu, ra­ši­nė­ji­mu. La­bai trum­pas pa­vyz­dys. Ko­dėl šei­mos gy­dy­to­jas tu­ri ra­šy­ti pa­žy­mą, kad mo­te­ris lau­kia­si, jei­gu ji tu­ri nėš­čio­sios kor­te­lę, jei­gu vis­kas yra su­ves­ta e. svei­ka­to­je ir ji ga­li at­si­švies­ti iš­ra­šus net­gi iš am­bu­la­to­ri­nės kor­te­lės. Ko­dėl mes tu­ri­me vis dar ra­šy­ti, per­ra­ši­nė­ti spe­cia­lis­tų at­sa­ky­mus siųs­da­mi žmo­gų į Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bą. Tai, ką pa­ra­šė spe­cia­lis­tas, yra ne taip su­pran­ta­ma, kaip tie pa­tys žo­džiai per­ra­šy­ti šei­mos gy­dy­to­jo? To­kių ab­sur­dų yra la­bai la­bai daug. Bet tą da­ry­da­mi mes su­ku­ria­me ei­les, mes vis su­ka­me tą pa­tį me­cha­niz­mą. Mes siun­ti­nė­ja­me pa­cien­tus po tri­jų, še­šių, dvy­li­kos mė­ne­sių pas spe­cia­lis­tą tam, kad ga­lė­tu­me pra­tęs­ti kom­pen­suo­ja­mą vais­tą net ir ta­da, kai mū­sų kom­pe­ten­ci­jos už­ten­ka būk­lei įver­tin­ti, ir mes ma­to­me, ir pats pa­cien­tas ma­to, kad būk­lė ne­ki­to ir tas pats vais­tas yra ski­ria­mas de­šimt me­tų. Bet vėl su­ka­me tą pa­tį ei­lių me­cha­niz­mą. O tie, ku­riems iš tik­rų­jų rei­kia pa­gal­bos, jos ir ne­gau­na. Kiek bus da­bar to­kių žmo­nių, ku­rie eis dėl vais­tų pra­tę­si­mo? Be ga­lo daug. Kaip sek­sis tiems, ku­rie… Tai ga­liu bū­ti ir aš, tai ga­li­te bū­ti ir jūs, ku­riems pri­reiks sku­bios pa­gal­bos, spe­cia­lis­to pa­gal­bos, ir mes jos ne­gau­si­me, nes pa­tys už­kim­šo­me vi­sus gy­dy­to­jus ne ur­gen­ti­niais ir ne to­kiais svar­biais da­ly­kais.

Ki­tas dar­gi la­bai svar­bus da­ly­kas. Šei­mos gy­dy­to­jas da­bar kon­sul­ta­ci­jai ga­li skir­ti nu­sta­ty­tas de­šimt mi­nu­čių, iš jų: trys mi­nu­tės po­kal­biui su pa­cien­tu (aš kal­bu grei­tai, nes esu taip įpra­tu­si, bet tik­rai tuo ne­si­džiau­giu), pus­an­tros mi­nu­tės ap­žiū­rai. Ne taip mes esa­me mo­ky­ti, ne taip no­ri­me dirb­ti. Kiek­vie­ną die­ną mes ko­vo­ja­me su sa­vo mo­ra­li­niais prin­ci­pais, nes dirb­ti taip, kaip no­ri­me ir kaip tu­ri­me, mes ne­ga­li­me. Ir vi­sa ki­ta – do­ku­men­ta­ci­jos pil­dy­mas, nes esa­me tik­ri­na­mi. Li­go­nių ka­sos, ne pa­slap­tis, ir ki­tos ins­tan­ci­jos taip ir ieš­ko bū­dų, kaip grą­žin­ti da­lį pi­ni­gų į biu­dže­tą, jei­gu jau mes ten kaž­kur kaž­ką ne­va pra­žiū­rė­jo­me, o kar­tais tie­siog no­rė­da­mi pa­cien­tui pa­dė­ti pra­tę­sė­me tą kom­pen­suo­ja­mą­jį vais­tą vie­nu mė­ne­siu il­giau.

Lai­kas la­bai te­ka, bet, kaip sa­kė mū­sų prof­są­jun­gos pir­mi­nin­kė, mū­sų svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma ser­ga ket­vir­tos sta­di­jos vė­žiu. Net ir pats ge­riau­sias mi­nist­ras per vie­ną ka­den­ci­ją, deja, jos ne­iš­gy­dys. To­dėl aš čia ir esu, to­dėl kal­bu jums vi­siems, nes tam rei­kia il­ga­me­čių pastan­gų.

Dar ki­tas da­ly­kas. Kas la­bai svar­bu pir­mi­nei svei­ka­tos prie­žiū­ros gran­džiai? Mes tu­ri­me teik­ti ne­per­trau­kia­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą. Už­sie­nio ša­lys tai su­pran­ta kaip šei­mos gy­dy­to­jo ir pa­cien­to nuo­la­ti­nį kon­tak­tą, se­ki­mą, siun­ti­mą pas spe­cia­lis­tą esant rei­ka­lui, vėl­gi grį­ži­mą ir toliau ben­dra­vi­mą su pa­cien­tu. Vis dėl­to Lie­tu­vo­je tai su­pran­ta­ma kaip pa­slau­gų tie­ki­mas 24 va­lan­das per pa­rą, sep­ty­nias pa­ras per sa­vai­tę. Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos ne­tu­ri to­kio fi­nan­sa­vi­mo, kad ga­lė­tų už­tik­rin­ti to­kią svei­ka­tos prie­žiū­rą, to­dėl jos tu­ri su­da­ry­ti su­tar­tį su sku­bio­sios pa­gal­bos cen­trais. Pa­cien­tai tai su­pran­ta ir tuo nau­do­ja­si. Di­de­lė da­lis pa­cien­tų vyks­ta į sku­bio­sios pa­gal­bos cen­trus vi­sai ne ur­gen­ti­nės pa­gal­bos, nes su­skau­do nu­ga­rą, nes nepri­si­skam­bi­na šei­mos gy­dy­to­jui, nes no­rė­jo, kad gal ge­riau ap­žiū­rė­tu­me, ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. O už tai su­mo­ka ne pa­cien­tas, bet pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga. Žmo­nės ne­su­pran­ta, kad taip jie ap­va­gia pa­tys sa­ve, nes lė­šas mes tu­ri­me ri­bo­tas. Tai, ką užuot mo­kė­ję sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riams, mes ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti pa­cien­tams tir­ti ar­ba per­so­na­lui sam­dy­ti, kad ra­cio­na­li­zuo­tu­me dar­bą. Bet kas pa­sa­kys pa­cien­tams – at­leis­ki­te, jūs tu­ri­te su­si­mo­kė­ti, nes tai ne­bu­vo ur­gen­ti­nė pa­gal­ba? Tam rei­kia drą­sos ir va­lios. Taip.

Ką mes da­bar ma­to­me? Pa­cien­tai yra ne­pa­ten­kin­ti, nes jie ne­gau­na… Pus­an­tros mi­nu­tės ap­žiū­ros yra per ma­žai, to­dėl jie su­ka ir su­ka ra­tus pas vie­ną, pas ki­tą spe­cia­lis­tą, nes ga­liau­siai no­ri kur nors bū­ti ap­žiū­rė­ti. Šei­mos gy­dy­to­jai ir ki­ti gy­dy­to­jai yra per­de­gę. Mes pa­ima­me ga­biau­sius žmo­nes, ga­biau­sius jau­nuo­lius, iš­mo­ko­me, in­ves­tuo­ja­me ke­lio­li­ka me­tų į moks­lą ir ta­da pa­so­di­na­me į vi­są ši­tą bu­hal­te­ri­nį apa­ra­tą, ku­ris no­ri ne­no­ri pri­ve­da prie per­de­gi­mo.

Tai­gi, jei­gu nu­tik­tų taip, kad tek­tų rink­tis, kuo bū­ti – ar tuo pa­cien­tu, ku­ris bus ap­žiū­rė­tas per pus­an­tros mi­nu­tės, ar gy­dy­to­ju, nuo­la­tos ko­vo­jan­čiu su sa­vo mo­ra­li­niais įsi­ti­ki­ni­mais ir su vi­sais rei­ka­la­vi­mais, ku­rie yra už­krau­ti ant mū­sų pe­čių, la­bai no­rė­čiau, kad ne­tek­tų jums pa­jus­ti nei vie­na, nei ki­ta. Bet jūs ga­li­te bū­ti tie, ku­rie ini­ci­juo­ja po­ky­tį. To mes iš jū­sų ti­ki­mės ir lin­ki­me. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Ačiū, dak­ta­re. Tik­rai da­vė­te ir na­mų dar­bų po­li­ti­kams.

 

Pa­gal­bos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Ša­rū­no Nar­bu­to pranešimas

 

Da­bar kvie­čiu Š. Nar­bu­tą – Pa­gal­bos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tą.

Š. NARBUTAS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šian­dien sto­viu prieš jus kaip pa­cien­tų at­sto­vas. Aš pats 13 me­tų ser­gu krau­jo vė­žiu – leu­ke­mi­ja, to­dėl gy­dy­mo įstai­gų veik­lą ma­tau nuo­lat iš ar­ti ir kar­tu įgar­si­nu iš­šū­kius, su ku­riais su­si­du­ria dau­giau ne­gu 100 tūkst. on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je. Sa­vo pa­si­sa­ky­me iš­skir­siu tris pro­ble­mas, ku­rias iš­ryš­ki­no pan­de­mi­ja, ir pa­siū­ly­siu tris pa­mo­kas, ku­rias ver­ta iš­mok­ti mums vi­siems iki ki­tų ko­ro­na­vi­ru­so ban­gų.

Pra­dė­ki­me nuo pro­ble­mų. Pir­mo­ji – sun­kus re­gist­ra­ci­jos ke­lias. Apie tai kal­bė­jo ir prieš ma­ne kal­bė­ju­si šei­mos gy­dy­to­ja. Ka­ran­ti­no me­tu įstai­gos pa­cien­tus re­gist­ra­vo kaip iš­ma­nė. Ne­svar­bu, ar pa­cien­tas pa­ry­čiais ruo­šė­si į ta­lo­nė­lių me­džiok­lę prie įstai­gos du­rų, ar ban­dė lai­mę pri­sis­kam­bin­ti te­le­fo­nu, kai tuo pat me­tu į li­ni­ją ban­do pri­sis­kam­bin­ti dar 100 pa­cien­tų, ar žiū­rė­jo į kom­piu­te­rio ek­ra­ną lauk­da­mas tos aki­mir­kos, kai at­si­ras nau­jų lais­vų lai­kų in­ter­ne­ti­nė­je re­gist­ra­ci­jos sis­te­mo­je, bet ko­kiu at­ve­ju ta­da iš­girs­da­vo, kad ne­už­ten­ka to­kiu bū­du re­gist­ruo­tis, nes re­gist­ruo­ti pas spe­cia­lis­tą tu­ri šei­mos gy­dy­to­jas. Ir tik ta­da, kai šei­mos gy­dy­to­jas už­pil­dys vis be­si­kei­čian­čias for­mas siųs­ti, ir tik ta­da, kai jas už­pil­dys tei­sin­gai, ir tik ta­da, jei­gu spe­cia­lis­tas tuo me­tu ga­lės dirb­ti ir ne­lauks ki­to cik­lo pra­džios. Tuo­met pa­cien­tas vėl re­gist­ra­ci­ją tu­ri pra­dė­ti iš nau­jo, tik jau pas ki­tą gy­dy­to­ją, pas šei­mos gy­dy­to­ją, ir jau ki­to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ir jau pa­gal ki­tą re­gist­ra­vi­mo tvar­ką.

An­tra pro­ble­ma ei­na iš pir­mo­sios. Tai il­gos lau­ki­mo ei­lės. Pas­ku­ti­nę ge­gu­žės sa­vai­tę ap­klau­sė­me 670 on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų. Be­veik pu­sė jų at­sa­kė, kad ka­ran­ti­no me­tu ne­ga­vo on­ko­lo­gi­nių pa­slau­gų. Ne­pri­klau­so nuo to, ko­kia­me mies­te gy­ve­na, ko­kio­je gy­dy­mo įstai­go­je gy­do­mi, ko­kia yra li­gos sta­di­ja ir koks gy­dy­mas tai­ko­mas. Įpras­tai šiems pa­cien­tams pa­slau­gos su­tei­kia­mos per sa­vai­tę, dau­giau­sia per mė­ne­sį. Šiuo me­tu jie re­gist­ruo­ja­mi vi­zi­to spa­lį, lap­kri­tį, tai yra po pen­kių ar še­šių mė­ne­sių.

Tuo pa­čiu su­pran­ta­me, kad dėl ap­sau­gos prie­mo­nių nau­do­ji­mo, at­stu­mo iš­lai­ky­mo, izo­lia­ci­jos rei­ka­la­vi­mų, dez­in­fek­ci­jos įstai­gos nie­kaip ne­ga­lė­jo ir šiuo me­tu dar ne­ga­li pri­im­ti įpras­to pa­cien­tų srau­to. Šian­dien da­lis įstai­gų jau dir­ba ir dviem pa­mai­no­mis, ty­ri­mus at­lie­ka ir iki 21 va­lan­dos, ir iki 22 va­lan­dos va­ka­ro. Ope­ra­ci­jų va­do­vo spren­di­mu, pri­im­tu bir­že­lio 16 die­ną, įstai­gos iki rug­pjū­čio mė­ne­sio įpa­rei­go­tos pa­siek­ti nuo 70 % iki 80 % įpras­to pa­cien­tų srau­to. Džiu­gu, kad San­ta­ros, Kau­no kli­ni­kos, Na­cio­na­li­nis vė­žio ins­ti­tu­tas to­kias ap­im­tis pa­sie­kė jau šio mė­ne­sio pra­džio­je, bet dau­gu­mai įstai­gų rei­kia pa­si­temp­ti. Jei­gu ne­pa­vyks to pa­da­ry­ti, da­bar esa­mos pen­kių, še­šių mė­ne­sių ei­lės dar la­biau il­gės. Anks­čiau pik­ti­no­mės, kad ei­lė­se ten­ka lauk­ti du tris mė­ne­sius, da­bar džiau­gia­mės, kad iš vi­so mus už­re­gist­ruo­ja vi­zi­to.

Tre­čia pro­ble­ma ei­na iš ant­ro­sios. Tai ne­diag­no­zuo­ti pa­cien­tai ir pro­gre­suo­jan­čios li­gos. Aki­vaiz­du, kad pa­cien­tams lau­kiant pa­gal­bos ke­lis mė­ne­sius kom­pli­ka­ci­jų skai­čius, mir­tin­gu­mo skai­čius taip pat pa­di­dės. Mes ir taip ži­no­me, kad mirš­ta­mu­mas nuo įvai­rių li­gų mū­sų Ma­ri­jos že­mė­je yra daug di­des­nis, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kiu. Tra­giš­ka gy­ve­ni­mo truk­mės ir ser­gan­čių­jų sun­kio­mis li­go­mis iš­gy­ve­na­mu­mo sta­tis­ti­ka po ko­ro­na­vi­ru­so ban­gos taps dar tra­giš­kes­nė. Bet tą sta­tis­ti­ką mes ma­ty­si­me net po me­tų ar pus­an­trų.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tai pri­me­na, kad dėl pir­mo­sios ko­ro­na­vi­ru­so ban­gos vi­suo­me­nės svei­ka­tą tuo pa­čiu pa­vei­kė dar trys ban­gos. Ant­ro­ji – tai dėl ne­ga­lė­ji­mo lai­ku su­teik­ti pa­gal­bą ūmio­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams. Vi­sų pir­ma tai ir in­fark­tai, ir in­sul­tai. Ka­ran­ti­no me­tu gir­dė­jo­me ne vie­ną is­to­ri­ją, kai pa­cien­tai, lauk­da­mi COVID-19 tes­tų at­sa­ky­mų Sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je, mi­rė ar­ba kai in­fark­tą pa­ty­ru­sio pa­cien­to per­vež­ti ne­bu­vo kam, ar­ba kai ne­at­si­ra­do gy­dy­mo įstai­gos, ga­lin­čios to­kį pa­cien­tą pri­im­ti,

Tre­čio­ji ban­ga – dėl ati­dė­tų vi­zi­tų lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams. Apie tai aš jau kal­bė­jau – il­gos ei­lės. Ir nuo­to­li­nės kon­sul­ta­ci­jos čia nė­ra pa­na­cė­ja, nes, kaip ma­to­me, kon­sul­ta­ci­jų su­tei­kia­ma daug, bet vis tiek su­si­da­ro pus­me­čio lau­ki­mo ei­lės. O tai ir yra tas cu­na­mis, ku­ris nu­stelbs ko­ro­na­vi­ru­so ban­gą.

Ket­vir­to­ji ban­ga – dėl vi­suo­me­nės psi­chi­nės svei­ka­tos blo­gė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, tu­rė­si­me dau­giau dep­re­si­jų, dau­giau pri­klau­so­my­bių, dau­giau sa­vi­žu­dy­bių. Vi­sos šios ban­gos yra vie­no­dai svar­bios, apie vi­sas tu­ri­me kal­bė­ti, nes vi­sos jau yra čia ir da­bar.

Na, o da­bar apie pa­mo­kas. Pir­mo­ji – fi­nan­sa­vi­mas. Kaip be­skai­čiuo­tu­me, svei­ka­tos sek­to­riui trūks­ta lė­šų. Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės vi­du­ti­niš­kai svei­ka­tos sek­to­riui ski­ria 10 % BVP. Lie­tu­vo­je, da­bar ma­ty­si­me, trau­kia­si mū­sų eko­no­mi­ka, gal ir pa­siek­si­me ne­pil­nus 7 %. Bet ir treč­da­lį šios su­mos mes su­mo­ka­me iš ki­še­nės, tai yra ne PSDF lė­šos, tai yra mū­sų prie­mo­kos, tai yra mo­ka­mos pa­slau­gos. EBPO, Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, bū­tent da­bar­ti­nį prie­mo­kų ly­gį va­di­na ofi­cia­liai ka­tast­ro­fiš­kais mo­kė­ji­mais (ca­tas­trop­hic pa­y­ments). Tai, kad gy­dy­mo įstai­gos braš­ka per siū­les, ma­to­me vi­si. Ma­to ži­niask­lai­da, ma­to­te jūs, po­li­ti­kai, ma­to gy­dy­to­jai, ma­to pa­cien­tai. Mes, pa­cien­tų, me­di­kų or­ga­ni­za­ci­jos, gy­dy­mo įstai­gos ir uni­ver­si­te­tai, jau vie­nin­gai kal­ba­me, kad rei­kia na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo dėl svei­ka­tos sis­te­mos at­ei­ties. Jei­gu mes ga­li­me su­si­tar­ti, no­ri­me ti­kė­ti, kad po rin­ki­mų su­si­tar­ti pa­vyks ir po­li­ti­nėms par­ti­joms.

An­tra pa­mo­ka. Mes pri­va­lo­me iš­nau­do­ti vi­są gy­dy­mo įstai­gų tin­klą, kal­bu ir apie ra­jo­ni­nes gy­dy­mo įstai­gas ir apie pri­va­čias la­bo­ra­to­ri­jas, ir diag­nos­ti­kos cen­trus. Di­džio­sio­se gy­dy­mo įstai­go­se bu­te­lio kak­le­lis šiuo me­tu yra bū­tent diag­nos­ti­kų ty­ri­mo da­ly­je. Pas spe­cia­lis­tą mums ir pa­vyks­ta už­si­re­gist­ruo­ti, ir ma­to­me, kad lauk­ti rei­kia mė­ne­sį lai­ko, o diag­nos­ti­nių ty­ri­mų, tar­ki­me, ra­dio­lo­gi­nių ty­ri­mų, ten­ka lauk­ti tris mė­ne­sius ir il­giau. Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos po­žiū­ris tiek į pri­va­čias gy­dy­mo įstai­gas, tiek į ra­jo­ni­nes pri­va­lo keis­tis, nes tik į vi­sas gy­dy­mo įstai­gas žiū­rė­da­mi kaip į są­jun­gi­nin­kus, o ne­skirs­ty­da­mi į sa­vus ar sve­ti­mus mes ga­li­me pa­ža­bo­ti ei­les.

Tre­čia pa­mo­ka – aiš­kios tai­syk­lės, kaip rei­kia re­gist­ruo­tis vi­zi­to pas gy­dy­to­jus. Tam tu­ri­me įran­kių ir ge­rųjų pa­tir­čių. Pa­vyz­džiui, Kau­no po­li­kli­ni­ka, Vil­niaus Cen­tro po­li­kli­ni­ka iš­ori­nių skam­bu­čių cen­trus nau­do­ja jau ku­rį lai­ką ir jie su­ge­ba ap­tar­nau­ti tūks­tan­ti­nius pa­cien­tų srau­tus, ne vi­sa­da tuo pa­čiu re­a­liu me­tu, bet at­siųs­da­mi au­to­ma­ti­nes ži­nu­tes ar per­skam­bin­da­mi, kai at­si­lais­vi­na li­ni­ja. Iš­anks­ti­nė pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma, ku­rią anks­čiau vi­si ži­no­jo­me kaip ser­gu.lt, tech­no­lo­giš­kai šiuo me­tu jau yra pa­jė­gi re­gist­ruo­ti vi­sų Lie­tu­vos gy­dy­mo įstai­gų, vi­sų gy­dy­to­jų vi­sus lai­kus, pa­pil­do­mų mi­li­jo­nų dar su­de­gin­ti ne­rei­kia. Ta­čiau jau da­bar iš­leis­ta sis­te­ma sto­vi ne­nau­do­ja­ma. Vi­si pa­ma­tė­me, kad svei­ka­tos sis­te­mą mo­ka­me su­stab­dy­ti, ta­čiau šian­dien ma­to­me, kad svei­ka­tos sis­te­mą įjung­ti yra daug su­dė­tin­ges­nis už­da­vi­nys.

Ra­gi­nu ir jus, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, da­bar, o ne po rin­ki­mų, veik­ti ir da­bar spręs­ti pro­ble­mas, kai ei­lės svei­ka­tos sek­to­riu­je yra pu­sė me­tų, o ne me­tai, kai grės­min­ges­nė po rin­ki­mų ga­li (…) me­di­kų per­de­gi­mo ban­ga, o ne ki­ta ko­ro­na­vi­ru­so ban­ga.

Pa­bai­go­je no­ri­si ne tik kri­ti­kuo­ti, de­juo­ti, bet ir pa­si­džiaug­ti. Nuo pen­kia­me­čio iki sen­jo­ro – vi­si iš­mo­ko­me ran­kų plo­vi­mo, dez­in­fe­ka­vi­mo, ko­sė­ji­mo eti­ke­to. To­kio re­zul­ta­to ne­bū­tu­me pa­sie­kę tur­būt ir mi­li­jo­nus in­ves­ta­vę į vi­suo­me­nės švie­ti­mą ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se. Lie­tu­vo­je te­sta­vi­mo ap­im­tys taip pat yra tarp ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Ko­ro­na­vi­ru­su sir­gu­sių as­me­nų skai­čius yra žen­kliai ma­žes­nis, nei prog­no­za­vo eks­per­tai pan­de­mi­jos pra­džio­je. Per mė­ne­sį su­tei­kia­ma šim­tai tūks­tan­čių nuo­to­li­nių kon­sul­ta­ci­jų, ly­gi­nant su ke­liais tūks­tan­čiais per vi­sus 2019 me­tus. Bet dėl bū­tent me­di­kų ir ki­tų svei­ka­tos sis­te­mos dar­buo­to­jų vie­ny­bės ir at­si­da­vi­mo mes da­bar vi­si šian­dien ga­li­me džiaug­tis va­sa­ra, o ne sė­dė­ti na­muo­se.

Pa­cien­tų var­du ta­riu nuo­šir­džiai ačiū me­di­kams. Pri­si­min­ki­me juos ir vi­si kar­tu gal­vo­ki­me, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mas ir po rin­ki­mų, kal­bant apie svei­ka­tos sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mas. Svar­biau­sia – vi­sus iš­šū­kius mes įvei­kė­me kar­tu su­si­tel­kę, ne­lauk­da­mi gel­bė­to­jų iš mi­nis­te­ri­jų, bet pi­lie­tiš­kai au­ko­da­mi lė­šas, pirk­da­mi ap­sau­gos prie­mo­nes, mo­ky­da­mi vai­kus iš te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų, sa­va­no­riau­da­mi. Tai mus vi­sus pra­tur­ti­no, tai mus ir su­ar­ti­no.

Baig­da­mas no­riu pa­dė­ko­ti ir jums, Sei­mo na­riai, už so­li­da­ru­mą, už grei­tus spren­di­mus nuo­to­li­niuo­se po­sė­džiuo­se ir už ini­ci­juo­ja­mas dis­ku­si­jas apie mū­sų vi­sų at­ei­tį. Ačiū jums.

 

Pra­ne­šė­jų at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių klau­si­mus

 

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip ir pir­muo­ju at­ve­ju, jei­gu jūs su­tin­ka­te dešimt mi­nu­čių klau­sti. Fik­suo­ja­me lai­ką. Ar su­tin­ka­te – dešimt mi­nu­čių? Mes at­si­lie­ka­me. Pir­mo­ji klau­sia P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Nuo­šir­džiai dė­ko­ju pra­ne­šė­jams už tik­rai įdo­mus pra­ne­ši­mus, už iš­sa­mią…

PIRMININKĖ. Kal­bė­ki­te per mik­ro­fo­ną.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Nuo­šir­džiai dė­ko­ju pra­ne­šė­jams už įdo­mius pra­ne­ši­mus, už iš­sa­mią ap­žval­gą, kuo šian­dien gy­ve­na­te gy­dy­mo įstai­go­se. Kaip tik šian­dien po mū­sų pa­si­kal­bė­ji­mo svars­ty­si­me re­zo­liu­ci­ją ir kal­bė­si­me apie la­bai svar­bią te­mą – apie me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą. Ir aš no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti R. Ise­vi­čie­nės. Pa­sa­ky­ki­te, su ko­kio­mis ei­lė­mis su­si­du­ria­te sa­vo dar­be? Ko­kios jos dy­džio? Ar yra pri­ei­na­mos pa­slau­gos ki­tų spe­cia­lis­tų? Ir ką siū­ly­tu­mė­te da­ry­ti pir­miau­sia, kad bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti šią pro­ble­mą?

R. ISEVIČIENĖ. Ka­dan­gi iš da­lies dir­bu pri­va­čio­je įstai­go­je, per die­ną mū­sų klien­tų ap­tar­na­vi­mo cen­tras va­kar su­lau­kė 7 tūkst. skam­bu­čių. Tik­rai ne­tu­ri­me to­kių ga­li­my­bių ir net ne­sva­jo­jo­me, kad ga­lė­tų bū­ti toks skaičius skam­bu­čių ir ga­lė­tu­me tiek ap­tar­nau­ti. Pa­si­me­ti­mas di­džiu­lis, nes žmo­nės vis tiek nepri­si­skam­bi­na, skam­bi­na gy­dy­to­jams as­me­niš­kai ir tai ke­lia cha­o­są. Su­pran­tu, kad toks skam­bu­čių skaičius yra ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo, žmo­nėms jau rei­kia pa­gal­bos, rei­kia bū­ti­nai, rei­kia grei­tai ir tu­ri­me ką nors su tuo da­ry­ti.

Ko mes no­ri­me, ko mes pra­šo­me? Mes pra­šo­me kiek įma­no­ma šiuo lai­ku su­ma­žin­ti vi­są biu­ro­kratinę naš­tą ir vi­sų žmo­nių siun­ti­nė­ji­mą, kai to ne­rei­kia, kad ga­lė­tu­me skir­ti lai­ko tiems, ku­riems iš tik­rų­jų tu­ri­me skir­ti. Ir mes la­bai sva­jo­ja­me apie IT sis­te­mos veik­lą. Mums la­bai svar­bu ir la­bai rei­kia, kad kuo ge­riau funk­cio­nuo­tų e. svei­ka­ta, kad ji bū­tų pa­to­gi ne tik gy­dy­to­jui (ji nė­ra pa­to­gi nie­kam da­bar, bet te­bū­nie), kad ji bū­tų kuo pa­to­ges­nė gy­dy­to­jui, nie­kas ne­pa­gal­vo­jo, kad ji tu­ri bū­ti pa­to­gi ir slau­gy­to­jui, nes slau­gy­to­jas mums yra be ga­lo rei­ka­lin­gas, svar­bus ir ga­li daug nu­dirb­ti, ir kad tai bū­tų pa­to­gu pa­cien­tui, nes vis tiek su­lau­kia­me skam­bu­čių iš pa­cien­tų, kad ne­mo­ka pa­si­žiū­rė­ti COVID-19 at­sa­ky­mo ir taip to­liau.

Du pa­grin­di­niai da­ly­kai: IT ir biu­ro­kratiją kaip nors pra­šau…

PIRMININKĖ. Dėl ve­di­mo tvar­kos – G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš krei­piuo­si į val­dan­čiuo­sius, gal jie ga­lė­tų pra­tęs­ti sa­vo bu­vi­mą ne po­sė­džių sa­lė­je, nes šiek tiek sun­ku klau­sy­tis pra­ne­šė­jų.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, sa­lė­je tik­rai la­bai daug kal­bų. Ger­bia­mos ko­le­gės vals­tie­tės, jei no­ri­te pa­si­kal­bė­ti, tai gal už du­rų pra­šom.

To­liau klau­sia D. Ša­ka­lie­nė.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš es­mės jau iš da­lies kaip ir at­sa­kė į ma­no klau­si­mą, bet vis dėl­to no­rė­čiau su­dė­lio­ti aiš­kiai taš­kus. Ma­nau, tur­būt vi­si su­tin­ka­me, kad COVID-19 pan­de­mi­ja ir ka­ran­ti­nas iš es­mės at­sklei­dė la­bai daug įsi­se­nė­ju­sių sis­te­mos pro­ble­mų: biu­ro­kra­tiz­mą, gy­do­mo­jo ir ad­mi­nist­ra­ci­nio dar­bo ne­at­sky­ri­mą, gy­dy­to­jų per­de­gi­mą, virš­va­lan­džių, at­ly­gi­ni­mų pro­ble­mas ir taip to­liau. Bet jei­gu taip ga­lė­tu­mė­te po­ra sa­ki­nių ar ke­liais punk­tais api­ben­drin­ti, jū­sų ver­ti­ni­mu, tiek iš gy­dy­to­jų pu­sės žiū­rint, tiek iš pa­cien­tų pu­sės žiū­rint, ko­kios bu­vo di­džiau­sios klai­dos pa­da­ry­tos pan­de­mi­jos pir­mo­sios ban­gos me­tu ir ką mes tu­rė­tu­me įver­tin­ti ruoš­da­mie­si at­ei­nan­čioms ki­toms ban­goms, kad pa­tir­tu­me ma­žiau stre­so, bū­tų su­si­kau­pęs ma­žes­nis ne­su­teik­tų pla­ni­nių pa­slau­gų kie­kis ir ma­žiau nu­ken­tė­tų me­di­kų ir pa­cien­tų?

Š. NARBUTAS. Aš pra­dė­siu tuo­met, ačiū už klau­si­mą. Gal ki­tus ak­cen­tus ne­gu pra­ne­ši­me ak­cen­tuo­siu. Ma­nau, kad ne­bu­vo tei­sin­ga taip iš­skai­dy­ti di­džių­jų įstai­gų dar­bą, ki­taip sa­kant, mes di­dži­ą­sias įstai­gas tu­rė­jo­me kaip ko­vi­di­nes li­go­ni­nes ir ma­to­me, kad ten įsi­me­tus ži­di­niui (Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė) iš es­mės pa­ra­ly­žiuo­ja­mas vi­sų ki­tų kli­ni­kų dar­bas. Vi­si ki­ti pa­cien­tai lau­kia ir ne­gau­na gy­dy­mo. O ma­tant, kiek bu­vo tų ko­vi­di­nių pa­cien­tų, tik­rai ir vie­na gy­dy­mo įstai­ga vi­są srau­tą bū­tų su­ge­bė­ju­si pri­im­ti. Tai, ma­tyt, čia ir yra ta pa­mo­ka, kad gal ne­rei­kia vi­sų di­džių­jų įstai­gų vie­nu me­tu su­stab­dy­ti, nes ki­taip su­ge­ba­me, ma­to­me, Vė­žio ins­ti­tu­tas ne­bu­vo ko­vi­di­nė įstai­ga, bet pa­cien­tų srau­tai ten bu­vo di­džiau­si, ne­bu­vo nė vie­no COVID-19 už­si­krė­tu­sio me­di­ko, ne­bu­vo ten už­si­krė­tu­sių pa­cien­tų ir tai lei­do mums su­teik­ti tur­būt tūks­tan­čiais dau­giau pa­slau­gų, pa­ly­gin­ti, jei tai bū­tų da­ro­ma vien tik uni­ver­si­te­ti­nė­se li­go­ni­nė­se.

Ki­tas mo­men­tas. Ma­tyt, iš pra­džių at­ro­dė, kad kiek­vie­na įstai­ga yra pa­lik­ta li­ki­mo va­liai, nes mes tu­ri­me, at­ro­do, iš vir­šaus nu­lei­džia­mus spren­di­mus, bet nė­ra ap­sau­gos prie­mo­nių, nė­ra aiš­ku­mo, ko­kiu bū­du pa­cien­tus re­gist­ruo­ti, nė­ra aiš­ku, ar spe­cia­lis­tas at­va­žiuos, ir ta­da, at­ro­do, čia kiek­vie­nas yra už sa­ve: uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės – sau, ra­jo­ni­nės li­go­ni­nės – sau, šei­mos cen­trai – sau, pri­va­čios įstai­gos iš­vis ne­ga­li veik­ti. Tai pa­cien­tas, tuo me­tu ke­liau­da­mas, kur ga­li gau­ti pa­slau­gą, tur­būt tu­ri ap­skam­bin­ti de­šimt įstai­gų, kad su­ras­tų nors vie­ną, ku­rio­je dir­ba spe­cia­lis­tas, kad ga­lė­tų už­si­re­gist­ruo­ti po ke­lių mė­ne­sių.

Tiek trum­pai.

R. ISEVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Jei­gu iš gy­dy­to­jų po­zi­ci­jos, trū­ko tvar­kos, vie­nin­gos, ben­dros, kaip jau ir sa­kė ko­le­ga, tvar­kos to­kios, ku­ri ap­im­tų vi­sas gy­dy­mo įstai­gas, nes net mes pa­tys, bū­da­mi me­di­kai, ne­ga­lė­jo­me pa­tar­ti pa­cien­tui, kaip jam pri­ei­ti prie kva­li­fi­kuo­tos pa­gal­bos. Jei­gu mes ne­su­ge­ba­me su­tvar­ky­ti pa­ties pir­mo­jo laip­te­lio, tai yra pa­te­ki­mo pas gy­dy­to­ją, per tris mė­ne­sius ne­su­ge­bė­jo­me to pa­da­ry­ti, ko­kią min­tį mes su­po­nuo­ja­me pa­cien­tui? Mes su­ge­ba­me dirb­ti ap­skri­tai? O mes su­ge­ba­me gy­dy­ti? Tai bu­vo la­bai svar­bu.

Ki­tas da­ly­kas. Ti­kiuo­si, jei­gu vėl grįž­tų kas nors pa­na­šaus, ne­bū­si­me to­kie už­si­da­rę, pa­ma­žu pa­cien­tus mo­ky­si­me re­gist­ruo­tis, ne­si­bū­riuo­ti prie du­rų, bet ben­dra vi­soms įstai­goms nu­ma­ty­ta tvar­ka su aiš­kiais kri­te­ri­jais ir gai­rė­mis mums leis pa­cien­tus pri­im­ti, įsi­leis­ti į gy­dy­mo įstai­gas ir sėk­min­gai dirb­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau gy­dy­to­jos pa­klaus­ti. Ar aš tei­sin­gai su­pra­tau, kad COVID in­fek­ci­ja bu­vo sėk­min­gai įveik­ta, bet ji įveik­ta dau­ge­lio ki­tų ne­gy­do­mų li­gų są­skai­ta, kai jos bu­vo ati­dė­tos, ne­be­gy­do­mos. Tai fak­tiš­kai dau­ge­lio li­go­nių są­skai­ta iš­spręs­ta vie­na pro­ble­ma.

R. ISEVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Tos pro­ble­mos to­kios di­de­lės, na, mes ge­rai su­si­tvar­kė­me, ir jos to­kios di­de­lės, kaip čia ti­kė­jo­mės, ne­bu­vo. Tik­rai bu­vo ga­li­ma su­teik­ti, ma­ny­čiau, pa­gal­bą ki­tiems pa­cien­tams. Ne­ga­li­ma vie­na­reikš­miš­kai teig­ti, kad mes pra­žu­dė­me da­lį žmo­nių, nes tie, ku­rie krei­pė­si, pa­gal­bą ga­vo, tik tai bu­vo daug sun­kiau pa­da­ry­ti. Na, yra, kaip yra. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, aš pa­ti tu­riu tos pa­tir­ties, la­bai sun­kios, su pa­cien­tais, ku­riems bū­ti­nai rei­kė­jo eks­tri­nės pa­gal­bos, tai kai­na­vo ne va­lan­dos truk­mės pa­tir­tį, o tri­jų pa­rų, kad pa­cien­tas pa­pul­tų į tre­čio­jo ly­gio gy­dy­mo įstai­gą. Taip, vi­so­kių tų įvy­kių bu­vo, vie­ni pa­puo­lė, ki­ti, ma­tyt, ne­pa­puo­lė. Bu­vo, kaip bu­vo, ti­ki­mės, kad pa­si­mo­ky­si­me ir dau­giau taip ne­bus.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia A. Bi­lo­tai­tė.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia aki­vaiz­du, kad pan­de­mi­ja iš­ryš­ki­no sis­te­mi­nes pro­ble­mas. Čia iš­gir­do­me to­kį siū­ly­mą – na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo po­rei­kį. Aki­vaiz­du, sis­te­mi­nių pro­ble­mų yra se­niai, bet jos dar la­biau iš­ryš­kė­jo, ir jei jo ne­bus, aš ma­nau, kad re­zul­ta­tas bus ne­koks. Mums vi­siems yra aiš­kus po­stū­mis tai da­ry­ti.

Bet klau­si­mas bus ger­bia­mam Ša­rū­nui. Jūs mi­nė­jo­te, kad re­zul­ta­tų to, kad pa­cien­tai ne­ga­lė­jo gau­ti tin­ka­mos ir lai­ku gy­dy­mo pa­slau­gos, pa­sek­mės iš­ryš­kės tik po pus­an­trų ar­ba po me­tų. Bet gal jau ir da­bar yra kaž­ko­kios gal­būt ne sta­tis­ti­kos, skai­čių, duo­me­nų, in­for­ma­ci­jos apie tuos at­ve­jus, kiek žmo­nių nu­ken­tė­jo, re­a­liai nu­ken­tė­jo jų svei­ka­ta ar­ba tie­siog tuos žmo­nes mes pra­ra­do­me?

Š. NARBUTAS. Aš tik ga­liu pa­kar­to­ti. Mes klau­sė­me pa­cien­tų, kiek jie lau­kė lau­ki­mo eilė­se, ga­vo pa­slau­gą ar ne, ir pa­ma­tė­me, kad on­ko­lo­gi­nės pa­slau­gos ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu bu­vo tei­kia­mos kaip sku­bio­ji pa­gal­ba. Va­di­na­si, tu tu­rė­jai pa­cien­tui at­vy­kus su­ge­bė­ti ją su­teik­ti. Bet ir tai dau­giau ne­gu pu­sė pa­cien­tų tos pa­gal­bos ne­ga­vo. Bet mes klau­sė­me, ar tie pa­cien­tai krei­pė­si dėl ki­tų li­gų, ku­rios ne­su­si­ju­sios su on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, ir ten pa­ma­tė­me, kad 70–80 % pa­cien­tų pa­gal­bos ne­ga­vo. Apie tai ir kal­ba šei­mos gy­dy­to­ja.

Mes ne­tu­ri­me sta­tis­ti­kos, kiek per tuos tris mė­ne­sius li­gos pro­gre­sa­vo, pa­blo­gė­jo ar žmo­nių nu­mi­rė, to­dėl ir rei­kia il­ges­nio lai­ko­tar­pio. Bet nai­vu ti­kė­tis, kad įta­kos ne­bus. Jei­gu iš tik­ro mes tei­sin­gai, na, vie­no­dai kal­ba­me ir su šei­mos gy­dy­to­ja, jei­gu pa­cien­tas net ne­ga­li pa­tek­ti per pir­mą bar­je­rą gau­ti pa­slau­gą, tai ką tu ga­li kal­bė­ti apie gy­dy­mą? Va­di­na­si, vi­sas spren­di­mas yra nu­kel­ti pa­sek­mes at­ei­čiai.

Mes ir taip tu­rė­jo­me daug bar­je­rų. Pa­cien­tams, ga­liu sa­ky­ti, yra džiun­glės no­rint pa­tek­ti į gy­dy­mo įstai­gą, ar pir­mi­nį ly­gį, ar ant­ri­nį, ar vie­šą, ar pri­va­čią, nes tvar­ka ski­ria­si, su­prask, ka­da tau rei­kia pri­mo­kė­ti, ka­da ne­rei­kia, ka­da yra ofi­cia­lu, ka­da yra mo­ka­ma pa­slau­ga. Per daug su­dė­tin­gų da­ly­kų. Ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu tos vi­sos braš­kan­čios siū­lės ir ne­at­lai­kė. Ir ką pa­da­rė sis­te­ma, tie­siog už­si­spaz­ma­vo, taip rei­kia sa­ky­ti, su­si­spau­dė sa­vy­je ir sa­kė, na, mes ne­ži­no­me, jei­gu ne­ga­li­me pri­im­ti, tai ir ne­pri­im­si­me.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū abiem pra­ne­šė­jams, dak­ta­rei Ra­sai ir ger­bia­mam Ša­rū­nui už at­sa­ky­tus klau­si­mus, už pra­ne­ši­mus ir ge­ros klo­ties jums. Ti­kė­si­mės, kad svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma tik­rai pa­ju­dės į prie­kį ne­si­prie­ši­nant, o dir­bant dėl pa­cien­tų ir ne­ap­sun­ki­nant me­di­kų dar­bo. La­bai jums ačiū.

 

15.25 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl su­si­da­riu­sios grės­min­gos si­tu­a­ci­jos svei­ka­tos prie­žiū­ros paslau­gų pri­ei­na­mu­mo sri­ty­je“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5007 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir priėmi­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­gal dar­bo­tvarkę da­bar tu­rė­tų bū­ti Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas, ta­čiau aš siū­lau lo­giš­kai po ši­tos dis­ku­si­jos pa­teik­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­ją „Dėl su­si­da­riu­sios grės­min­gos si­tu­a­ci­jos svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo sri­ty­je“. Pra­ne­šė­ja – P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų tik­rai nuo­sek­lu da­bar kal­bė­ti apie šią re­zo­liu­ci­ją, ku­rią ne­tru­kus pri­sta­ty­siu. Pra­ne­šė­jai pa­da­rė la­bai ge­rą įžan­gą ir man tik teks api­ben­drin­ti re­zo­liu­ci­ja dėl iš tik­rų­jų grės­min­gos si­tu­a­ci­jos svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ty­je. Kar­tu ją ren­gė­me su ko­le­go­mis I. Ši­mo­ny­te, V. Čmi­ly­te-Niel­sen, A. Ar­mo­nai­te, J. Sa­ba­taus­ku ir ko­le­ga A. Ma­tu­lu.

Re­zo­liu­ci­ja at­si­ra­do po ke­le­to su­si­ti­ki­mų su svei­ka­tos ap­sau­gos ben­druo­me­nė­mis, pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jo­mis, me­di­kų or­ga­ni­za­ci­jo­mis, pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų at­sto­vais ir tų re­gio­ni­nių įstai­gų va­do­vais, ir di­džių­jų svei­ka­tos pa­slau­gų tei­kė­jų įstai­gų va­do­vais. Iš tik­rų­jų šio­je re­zo­liu­ci­jo­je iš­dės­ty­ti da­ly­kai, apie ku­riuos bū­tent me­di­kų ben­druo­me­nė ir kal­ba.

Apie ką tai yra? Ko­vo 16 die­ną pa­skel­bus ka­ran­ti­ną iš tik­rų­jų svei­ka­tos sis­te­ma bu­vo iš­jung­ta ir įjung­ti ją da­bar vi­su pa­jė­gu­mu nė­ra pa­pras­ta. Tai su­pran­ta­ma. Lai­ki­nai ap­ri­bo­ti svei­ka­tos ap­sau­gos tas pa­slau­gas iš tik­rų­jų pa­čio­je pra­džio­je bu­vo bū­ti­nas da­ly­kas, kad bū­tų už­kar­dy­ta pan­de­mi­ja ir jos pli­ti­mas. Ta­čiau ver­ta pa­žy­mė­ti, kad tuo pat me­tu ne­bu­vo įver­tin­ta ir pa­si­ruoš­ta, kaip su­val­dy­ti tas su­kel­tas nei­gia­mas pa­sek­mes ki­tų li­gų gy­dy­mui ir pre­ven­ci­jai, kaip tai at­si­lieps psi­chi­nei svei­ka­tai, emo­ci­nei vi­sos vi­suo­me­nės būk­lei ir ko­kią pa­gal­bą ga­lė­si­me vė­liau su­teik­ti.

Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad si­tu­a­ci­ją ge­ro­kai ap­sun­ki­no ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mai, ku­rie nu­sta­to dar griež­tes­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų veik­los tai­syk­les, nau­jus ri­bo­ji­mus me­di­ci­nos dar­buo­to­jams ir iš tie­sų pa­ra­ly­žiuo­ja jų pa­tį dar­bą. Kas an­tra die­na su­lau­kia­ma nau­jų įsa­ky­mų. Pa­sak tiek me­di­kų, tiek pa­cien­tų ben­druo­me­nių, jie vie­ni ki­tiems prieš­ta­rau­ja, griež­ti­na są­ly­gas, ke­lia nau­jus rei­ka­la­vi­mus. Tai yra dau­giau di­rek­ty­vos, o ne pa­gal­ba svei­ka­tos pa­slau­gas tei­kian­čioms įstai­goms. Nė­ra jo­kio kon­sul­ta­vi­mo­si ir nė­ra jo­kio pa­si­ta­ri­mo prieš pri­imant to­kius įsa­ky­mus. Nė­ra ben­dra­au­to­rys­tės, kas, at­ro­dy­tų, bū­tų la­bai svar­bu.

Jau gir­dė­jo­me si­tu­a­ci­ją dėl on­ko­lo­gi­nių li­gų ir ta si­tu­a­ci­ja tik­rai yra ne­ma­lo­niai iš­kal­bin­ga. Pu­sę on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų, ku­rie krei­pė­si kon­sul­ta­ci­jos, jos ne­ga­vo. Dar blo­giau yra su ki­to­mis li­go­mis ser­gan­čiai­siais. Yra daug li­go­nių, ser­gan­čių lė­ti­nė­mis li­go­mis: šir­dies, krau­jo­ta­kos sis­te­mos, en­dok­ri­ni­nės sis­te­mos, ner­vų sis­te­mos li­go­mis. Būk­lė tų žmo­nių, ku­rie ne­gau­na šian­dien pa­slau­gų, ne tik kad ne­ge­rė­ja – blo­gė­ja, ir blo­gė­ja ga­na spar­čiai.

Ky­la to­kių klau­si­mų, pa­svars­ty­mų. Grei­čiau­siai ma­tė­te to­kius ne­ri­mas­tin­gus pa­teik­tus sta­tis­ti­nius duo­me­nis, pa­gal ku­riuos yra stip­riai iš­au­gęs mir­čių skai­čius žiū­rint į šių me­tų ko­vo–ge­gu­žės mė­ne­sius ir ly­gi­nant su pra­ei­tų me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Šis mir­čių skai­čius yra iš­au­gęs 10 %, apie 400 at­ve­jų. Kas tai yra, ko­kie tai skai­čiai, ką jie mums pa­sa­ko? Grei­čiau­siai mes tu­rė­si­me ir vė­liau skai­čiuo­si­me di­de­lius nuos­to­lius dėl to, kas da­bar yra ne­su­val­do­ma ir ko­kių pa­slau­gų, ko­kio gy­dy­mo ne­gau­na pa­cien­tai.

Me­di­kų ir pa­cien­tų ben­druo­me­nė nuo­gąs­tau­ja, kad svei­ka­tos rei­ka­lų mi­nist­ras pa­si­nau­do­ja šia eks­tre­ma­li­ą­ja si­tu­a­ci­ja – pan­de­mi­jos pa­skel­bi­mu, ir pri­ima įsa­ky­mus ir spren­di­mus ne­iš­dis­ku­ta­vęs su svei­ka­tos sis­te­mos da­ly­viais ir so­cia­li­niais part­ne­riais. Pa­pras­tai da­lis tų pri­im­tų spren­di­mų yra ne­su­si­ju­si su pan­de­mi­ja ir eks­tre­ma­li­ą­ja si­tu­a­ci­ja. Gal­būt tai yra pa­si­nau­do­ji­mas per­tvar­ky­ti įstai­gas ir su­pap­ras­tin­ti, ir pa­da­ry­ti spren­di­mus to­kius, ko­kių anks­čiau, na, tuos ne­vy­ku­sius spren­di­mus, ku­rių anks­čiau, de­ja, ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti.

Si­tu­a­ci­ja kri­ti­nė, mes šia re­zo­liu­ci­ja tei­kia­me ne tik si­tu­a­ci­jos api­ben­dri­ni­mą, bet mes tei­kia­me ir siū­ly­mus pir­miau­sia at­šauk­ti per­tek­li­nius mi­nist­ro įsa­ky­mus, drau­di­mus, ku­riais ji­sai api­brė­žia dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo cik­lais įsa­ky­mus, ir vi­sa ki­ta. Na, o sis­te­mos per­tvar­kos spren­di­mus rei­kia pri­im­ti vė­liau, juos ge­rai iš­dis­ku­ta­vus su svei­ka­tos ben­druo­me­ne.

Jau gir­dė­jo­me – per die­ną 7 tūkst. skam­bu­čių, ne­įma­no­ma dirb­ti ir ko­ky­biš­kai, ir at­lie­piant pa­cien­tų lū­kes­čius, to­dėl rei­kia per­tvar­ky­ti pa­tį pa­cien­tų re­gist­ra­vi­mo pa­slau­gos or­ga­ni­za­vi­mo pro­ce­są, gal­būt steig­ti skam­bu­čių cen­trą. Kas dar yra svar­bu? Ne­del­siant rei­kia at­nau­jin­ti rei­kia­mus diag­nos­ti­nius ty­ri­mus, la­bai svar­bus mo­men­tas dėl pre­ven­ci­nių pro­gra­mų. Vis dėl­to tai, ką bū­tų ga­li­ma už­čiuop­ti šian­dien ir nu­sta­ty­ti – kad šian­dien pra­lei­džia­mas la­bai svar­bus lai­kas ir gal­būt vė­liau tai ga­li kai­nuo­ti la­bai di­de­lius nuos­to­lius ir tu­rė­ti blo­gų ži­nių mums vi­siems.

Vi­sa ki­ta, aiš­ku, yra iš­dės­ty­ta re­zo­liu­ci­jo­je, grei­čiau­siai jūs pa­si­skai­tė­te. Kas la­bai svar­bu yra, į ką, mes ma­no­me, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad tik­rai rei­kia, su­kvie­tus so­cia­li­nius part­ne­rius, me­di­kų ben­druo­me­nes, pa­cien­tų ben­druo­me­nes, tar­tis ir gal­vo­ti, kaip pa­si­ruoš­ti žie­mos se­zo­nui, kaip mes pa­si­tik­si­me ga­li­mą ant­rą­ją pan­de­mi­jos ban­gą, tam ne­ati­dė­lio­da­mi tu­ri­me tu­rė­ti spren­di­mus.

PIRMININKĖ. Ko­le­ge, trum­pin­ki­te pa­tei­ki­mą.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). To­kia ta re­zo­liu­ci­ja. Man at­ro­do, ji la­bai at­lie­pia šian­die­nos si­tu­a­ci­ją, šian­die­nos jau­se­ną. Kvie­čiu jai pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ne apie jaus­mus kal­ba. Dė­ko­ju. Klau­sia P. Urb­šys.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mo­ji Sei­mo na­re, ar jūs esa­te tik­ra, kad bus pri­tar­ta re­zo­liu­ci­jai, kai jūs į pa­va­di­ni­mą iš kar­to įra­šė­te „grės­min­ga si­tu­a­ci­ja“?

Ir ant­ras klau­si­mas yra toks, jei­gu ne­bus pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja, ar jūs ne­ma­no­te, kad mes, kaip Sei­mo na­riai, ga­li­me iš­nau­do­ti tam tik­ras ga­li­my­bes, kad ga­lė­tu­me ini­ci­juo­ti tam tik­rus klau­si­mus? Vie­nas iš to­kių klau­si­mų bū­tų, kiek per tą ka­ran­ti­no lai­ko­tar­pį yra mi­rę žmo­nių ir nuo ko­kių li­gų?

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai jums ačiū. Ge­ras tiek vie­nas, tiek ki­tas klau­si­mas. Re­zo­liu­ci­ja pa­brė­žia si­tu­a­ci­jos rim­tu­mą. Tas žo­dis tik­rai, ma­nau, nė­ra per di­de­lis. Jis nu­sa­ko tai, ką jūs jau gir­dė­jo­te, o iš tik­rų­jų rei­kės kreip­tis į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas iš­si­aiš­kin­ti, ką vis dėl­to reiš­kia tas fik­suo­tas mir­čių skai­čius ir ką mes tu­ri­me da­ry­ti sku­biai ir ne­dels­da­mi, kad tas skai­čius ne­aug­tų, o mes ga­lė­tu­me su­val­dy­ti si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Nė­ra dau­giau klau­si­mų. Dis­ku­si­ja. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti P. Urb­šį.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš tik­ro mes ga­li­me pa­žiū­rė­ti į šią ini­cia­ty­vą kaip į opo­zi­ci­jos no­rą dirb­ti­nai už­ašt­rin­ti esa­mą pro­ble­mą. Bet su­ti­ki­te, mes su­si­du­ria­me su tik­rai ne­ei­li­niu iš­ban­dy­mu, kaip ir vi­sas pa­sau­lis, su ta pan­de­mi­ja, ku­ri iš es­mės vie­naip ar ki­taip mus už­klu­po ne­pa­si­ruo­šu­sius. Ir da­bar, ką mes ma­to­me dėl svei­ka­tos pa­slau­gų, iš tik­ro tai ne­at­lie­pia gy­ven­to­jų lū­kes­čių. Ir tai, kad be ko­ro­na­vi­ru­so ki­tų li­gų ne­eg­zis­tuo­ja, yra ne­tei­sin­ga.

Aki­vaiz­du, kad gy­ven­to­jų, ser­gan­čių bū­tent to­mis mir­ti­no­mis li­go­mis, sta­tis­ti­ka yra žen­kliai di­des­nė ne­gu nuo ko­ro­na­vi­ru­so. Ir tai, kad yra ga­li­my­bė įsi­gi­lin­ti, kur sly­pi šios pro­ble­mos prie­žas­tys, ko­dėl svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, iš vie­nos pu­sės, bu­vo mes­ta pli­ko­mis ran­ko­mis prieš ko­ro­ną, toks už­si­krė­ti­mų skai­čius tarp me­di­kų bu­vo tik to­se vals­ty­bė­se, kur ko­ro­na bu­vo įsi­su­ku­si taip, kad tas mir­tin­gu­mas bu­vo žen­kliai di­des­nis ne­gu Lie­tu­vo­je. Bet kar­tu da­bar ta sis­te­ma funk­cio­nuo­ja taip, kad kiek ga­li­ma mak­si­ma­liai ap­sau­go­tų nuo ko­ro­nos už­kra­to, bet iš es­mės pats li­go­nis, pats pa­cien­tas pa­lik­tas tam tik­ram iš­gy­ve­ni­mui. Iš sa­vo ap­lin­kos as­me­niš­kai ne­pa­žįs­tu nė vie­no, ku­ris bū­tų už­si­krė­tęs ar mi­ręs nuo ko­ro­na­vi­ru­so. Bet per tą ka­ran­ti­no lai­ko­tar­pį te­ko su­da­ly­vau­ti ke­tve­rio­se lai­do­tu­vė­se pa­gy­ve­nu­sių pa­žįs­ta­mų as­me­nų, ku­rie mi­rė nuo in­sul­to ir nuo in­fark­to. Mes tu­ri­me ži­no­ti tie­są. Ko­kią kai­ną mes su­mo­kė­jo­me dėl ko­ro­na­vi­ru­so?

Nė­ra nor­ma­lu, kad da­bar nu­sta­ty­ta me­di­kų ska­ti­ni­mo sis­te­ma, kai jiems mo­ka­ma tik ta­da, jei­gu jie kaip nors pri­si­lie­čia prie as­mens, ku­riam yra iden­ti­fi­kuo­tas ko­ro­na­vi­ru­sas. Mes jau tu­ri­me šian­dien ki­to­kių ab­sur­dų. Jei­gu, esant ko­ro­na­vi­ru­sui, yra dar ki­ta gre­tu­ti­nė li­ga, žmo­gus mirš­ta nuo ki­tos li­gos pa­sek­mių, ta­da me­di­kas ko­ne pra­šo ar­ti­mų­jų – gal ga­li­ma vis dėl­to įra­šy­ti ko­ro­na­vi­ru­są, nes nuo to jam pri­klau­sys prie­mo­ka. Ir šiuo at­ve­ju mes tu­ri­me ab­sur­diš­ką si­tu­a­ci­ją, kad pa­ti me­di­kų ska­ti­ni­mo sis­te­ma iš­krei­pia bū­tent pa­slau­gos tei­ki­mą.

Aš svei­kin­čiau šią re­zo­liu­ci­ją, bet tas žo­dis „grės­min­gas“ iš tik­rų­jų nu­tei­kia iš kar­to la­bai nei­gia­mai val­dan­čiuo­sius. Aš ma­tau, kaip jie po­li­tiš­kai da­bar yra įsi­tem­pę, iš tik­ro, ko ge­ro, jie bal­suos prieš, nes sa­vo­tiš­kai yra taip, jie ma­nys, kad jei­gu mes bal­suo­si­me už šią re­zo­liu­ciją, tar­si bus su­abe­jo­ta tais nuo­pel­nais, ku­riuos val­dan­tie­ji pa­da­rė ko­ro­na­vi­ru­so me­tu. Bet, ger­bia­mie­ji val­dan­tie­ji, aš no­riu jums pri­min­ti. Jei­gu mes tu­ri­me sa­ky­ti ačiū, tai vi­sų pir­ma Lie­tu­vos žmo­nėms. Jų dė­ka, jų dė­ka ko­ro­na­vi­ru­so pa­sek­mės yra to­kios, kad mes ga­li­me tie­siai, drą­siai žiū­rė­ti žmo­nėms į akis.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar pri­ėmi­mas. Ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. P. Urb­šys – už. Ačiū, at­si­sa­kė.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl ko bal­suo­si­me, pa­skai­ty­siu. Pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Bal­suoja­me.

 

Šios rezoliucijos priėmimas

 

Bal­sa­vo 81 Sei­mo na­rys: už – 41, prieš – 5, su­si­lai­kė 35. (Plo­ji­mai) Re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta be pa­tai­sų. (Gon­gas)

 

15.41 val.

Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-2721 38 straips­nio 3 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-5000 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau dir­ba­me pa­gal dar­bo­tvarkę – Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 38 strai­ps­nio 3 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5000. Kvie­čiu į tri­bū­ną R. Mor­kū­nai­tę. Ger­bia­mi ko­le­gos, dė­me­sio! Pa­tei­ki­mas. Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 38 straips­nio 3 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ger­bia­mas J. Lie­sys.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien no­riu pa­pra­šy­ti jū­sų pa­lai­ky­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui, su­si­ju­siam su Sei­mo rin­ki­mais ir pi­lie­čių tei­se bū­ti la­biau in­for­muo­tiems apie kan­di­da­tus. Tai tik­rai il­go pri­sta­ty­mo ši­tam klau­si­mui ne­rei­kia, aš ma­nau, kad jūs ir pa­tys esa­te su­si­pa­ži­nę su klau­si­mo es­me.

Mū­sų su ko­le­ga G. Land­sber­giu siū­ly­mas, kad žmo­nės, kan­di­da­tuo­jan­tys į Sei­mą ar į ki­tus rin­ki­mus, pa­teik­da­mi pa­reiš­ki­nius do­ku­men­tus, pil­dy­da­mi an­ke­tą, nu­ro­dy­tų, ar per pas­ta­ruo­sius me­tus bu­vo pri­pa­žin­ti Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos tu­rė­ję pa­žei­di­mus pa­gal įsta­ty­mų nu­ma­ty­tą tvar­ką. Ma­nau, kad tai pri­si­dė­tų prie skaid­ru­mo, žmo­nės bū­tų la­biau in­for­muo­ti ir tai ga­lė­tų pa­dė­ti lem­ti jų ap­si­spren­di­mą. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). La­ba die­na. Klaus­ti nie­kas ne­be­no­ri. Mo­ty­vai dėl vi­so. J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šiaip, ži­no­ma, nė­ra ge­rai, kai mes Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mus tai­so­me li­kus ne­daug lai­ko, bet šiuo at­ve­ju tik­rai jo­kio… tai nė­ra koks nors rin­ki­mų pro­ce­są es­min­gai vei­kian­tis pa­siū­ly­mas. Aš ma­nau, tik­rai bus nau­din­ga, jei­gu gre­ta įvai­rių da­bar an­ke­to­je nu­ro­do­mų da­ly­kų, svar­bių rin­kė­jams, bus ži­nia ir apie tai, ar kan­di­da­tas yra pa­ty­ręs vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų kon­flik­tą. Nes vis dėl­to jis pre­ten­duo­ja į aukš­čiau­sias vie­šą­sias pa­rei­gas ir ta ap­lin­ky­bė, aš ma­nau, tu­rė­tų bū­ti iš­ryš­kin­ta ir tu­rė­tų bū­ti rin­kė­jams svar­bi.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mas A. Gu­mu­liaus­kas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš su­tik­čiau, kad to­kia pa­tai­sa bū­tų ki­tiems rin­ki­mams, to­dėl, ger­bia­mas Jur­gi, ne­tai­ky­ki­me dvi­gu­bų stan­dar­tų. Ka­da mes pa­siū­lė­me tą pa­tį įsta­ty­mą, jūs pa­sa­kė­te, kad iki rin­ki­mų li­ko la­bai ma­žai lai­ko, mes ne­ga­li­me nie­ko da­ry­ti, de­ja, tas bu­vo ne­pri­im­ta. Aš gal­vo­ju, kad taip, pa­siū­ly­mas yra ge­ras, bet da­bar iki rin­ki­mų li­ko ke­tu­ri mė­ne­siai, ma­žiau ne­gu ke­tu­ri mė­ne­siai. Aš ma­nau, jei­gu pa­keis­tu­me įsi­ga­lio­ji­mo da­tą, kad ki­tiems rin­ki­mams, ta­da bū­tų ga­li­ma bal­suo­ti, bet da­bar, aš ma­nau, žai­di­mo tai­syk­lių keis­ti ne­rei­kia.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Nuo­mo­nės ski­ria­si, bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 80, bal­sa­vo 80: už – 33, prieš – 3, su­si­lai­kė 44. Po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo at­me­ti­mo ar­ba to­bu­li­ni­mo. Kas už to­bu­li­ni­mą, bal­suo­ja už, kas už at­me­ti­mą, bal­suo­ja ki­taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 80, bal­sa­vo 77: už – 51, prieš – 26. Įsta­ty­mas siū­lo­mas ini­cia­to­riams to­bulin­ti.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Pra­šom, ger­bia­mas Ser­ge­jau Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Di­džiai ger­bia­mas ko­le­ga Gu­mu­liaus­kai, aš ste­biuo­si jū­sų, kaip is­to­ri­ko, at­min­ti­mi. 2016–2017 me­tais ši­to­kį pro­jek­tą aš pats tei­kiau du kar­tus. Tai bu­vo ka­den­ci­jos pra­džia. Jūs da­bar sa­ko­te, kad rei­kė­jo taip. Na, tai ir bū­tų taip. Ko­dėl jūs ta­da ir­gi ne­pri­ta­rė­te, o da­bar pa­mir­šo­te? Gė­da!

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už nuo­mo­nę.

 

15.46 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2021 me­tų pa­skel­bi­mo Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to me­tais“ projek­tas Nr. XIIIP-4994 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2021 me­tų pa­skel­bi­mo Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4994. Pra­ne­šė­ja – R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Pra­šom.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ir­gi la­bai trum­pai. Ma­nau, kad J. Luk­šos-Dau­man­to as­me­ny­bė jums sa­ko la­bai daug, to ti­kiuo­si. Bir­že­lio 15 die­ną mi­nint Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos 80-ąsias me­ti­nes, liūd­nas ir niū­rias me­ti­nes, už­re­gist­ra­vo­me šį pa­siū­ly­mą spe­ci­fiš­kai pa­si­rin­kę šią die­ną, nes tai žmo­gus, įkū­ni­jan­tis ir įpras­mi­nan­tis Lie­tu­vos pa­si­prie­ši­ni­mą: ar tai bū­tų so­vie­ti­nė oku­pa­ci­ja, ar na­cis­ti­nė oku­pa­ci­ja. La­bai kvie­čiu pri­tar­ti šiam siū­ly­mui.

Tai žmo­gus, vie­nas ryš­kiau­sių par­ti­za­nų, ži­no­me jį kaip stip­rų ko­vo­to­ją, bet iš jo pri­si­mi­ni­mų ir iš jo laiš­kų ži­no­me ir kaip la­bai jaut­rų žmo­gų. Jo pa­grin­di­niai nuo­pel­nai ir tur­būt jo ati­tik­muo ga­lė­tų bū­ti šiuo­lai­ki­nės spe­cia­lio­sios pa­jė­gos. Jis vyk­dė uni­ka­lias už­duo­tis, du kar­tus bu­vo pra­si­ver­žęs už ge­le­ži­nės už­dan­gos ir iš tik­rų­jų vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą kė­lė vals­ty­bės in­te­re­sus aukš­čiau as­me­ni­nių in­te­re­sų. At­si­sa­kęs sa­vo ga­li­mai pa­to­ges­nio gy­ve­ni­mo, at­si­sa­kęs pri­si­tai­ky­ti, jis ko­vo­jo už mū­sų vi­sų lais­vę su­pras­da­mas, kad jo ir jo ar­ti­mų­jų, šei­mos lais­vė pri­klau­so nuo vals­ty­bės lais­vės.

Tai­gi la­bai ti­kiuo­si, kad ki­tą­met ga­lė­si­me de­ra­mai pa­mi­nė­ti šio žmo­gaus 100-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, ir kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ne­pa­bė­ki­te, jū­sų no­ri klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pra­šom, ger­bia­mas Po­vi­lai Urb­šy.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­ma Sei­mo na­re, iš tik­rų­jų la­bai svei­kin­ti­na jū­sų ini­cia­ty­va, bet ar ne­ma­no­te, kad mes, Sei­mo na­riai, tam­pa­me tik tie, ku­rie pri­žiū­ri tas la­bai reikš­min­gas da­tas ar reikš­min­gas is­to­ri­nes as­me­ny­bes, nes nė­ra is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­mo? Kad bū­tų šiuo at­ve­ju dar įga­lio­ji­mas tam tik­rų ins­ti­tu­ci­jų ar ko­mi­si­jos, ku­ri iš tik­rų­jų sis­te­min­gai da­ry­tų ši­tą dar­bą, ir taip mes ga­lė­tu­me iš­veng­ti tam tik­rų nesu­si­pra­ti­mų. Bū­na taip, kad jau pra­si­dė­jo tie ju­bi­lie­ji­niai me­tai, ta­da su­skan­ta Sei­mo na­riai kaip nors įam­žin­ti juos. Ga­lų ga­le tai leis­tų su­for­muo­ti vals­ty­bės la­bai aiš­kią po­zi­ci­ją, kai prie­šiš­kos jė­gos no­ri per­žiū­rė­ti mū­sų is­to­ri­ją ir nu­ver­tin­ti mū­sų is­to­ri­nes as­me­ny­bes.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Taik­li jū­sų pa­sta­ba. Kar­tais tie šven­ti­niai pa­mi­nė­ji­mai iš­tin­ka ne­ti­kė­tai, kaip žie­ma kar­tais gal­būt iš­tin­ka ke­li­nin­kus, bet sis­te­mi­nis po­žiū­ris į is­to­ri­nės at­min­ties klau­si­mus, aiš­ku, ga­lė­tų bū­ti stip­res­nis.

Na, o tai, kad prie­šiš­kos… Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad prie­šiš­kos vals­ty­bės, bet šiuo at­ve­ju Krem­liaus, kaip vals­ty­bės pa­grin­di­nės ins­ti­tu­ci­jos, sie­kis pri­mes­ti sta­li­nis­ti­nį is­to­ri­jos aiš­ki­ni­mą vis la­biau at­gy­ja. To­dėl stip­rin­tis tiek vi­du­je, tiek sa­kant ko­le­goms už­sie­ny­je, skel­biant šią ži­nią, bū­tų, sa­vai­me su­pran­ta­ma, svei­kin­ti­na ir rei­ka­lin­ga.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mas A. Gu­mu­liaus­kas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš ne­kves­tio­nuo­ju čia tu­ri­nio – jis la­bai aiš­kus, bet ar jūs ži­no­te, kad mū­sų Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja yra nu­sta­čiu­si tvar­ką? Fak­tiš­kai jūs da­bar tik­rai reikš­min­gos is­to­ri­nės as­me­ny­bės me­tus skel­bia­te ir fak­tiš­kai sto­vi­me ties, sa­ky­kim, ri­ba, nes 30 die­na yra pas­ku­ti­nė die­na, ku­rią ga­li­ma skelb­ti me­tus, nes iš kar­to pa­gal nu­ta­ri­mo pro­jek­tą mes krei­pia­mės į Vy­riau­sy­bę, taip? Vy­riau­sy­bė ski­ria lė­šų bū­tent tų me­tų pa­žy­mė­ji­mui. Šian­dien yra li­kę ke­li po­sė­džiai, bet dar rei­kia tur­būt ir ap­svars­ty­ti, taip? Ar jūs at­si­žvel­gė­te į tą fak­tą? Ar jūs ne­ži­no­jo­te? Aš vi­są lai­ką žmo­nėms kar­to­ju, kad yra tvar­ka. Jei­gu no­ri­te pa­skelb­ti ki­tus me­tus ko­kius nors ju­bi­lie­ji­nius…

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). …tai rei­kia pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Ačiū.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už pa­sta­bą. Tik­rai ne­si­no­rė­jo su­da­ry­ti ko­kių nors ne­pa­to­gu­mų, bet aš ma­nau, kad, kaip jūs ir pats sa­ko­te, ini­cia­ty­va tur­būt nė­ra blo­ga, ir ti­kiuo­si, kad bus tin­ka­mai pa­si­ruoš­ta ir su­spė­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma ko­le­ge, prieš tre­je­tą me­tų bu­vo dis­ku­si­ja dėl A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ir bū­tent Sei­mo ta­da pa­skelb­ti me­tai iš­pro­vo­ka­vo, ko ge­ro, kai ku­riuos pa­si­sa­ky­mus, ku­rie ne­ati­ti­ko tos is­to­ri­jos. Vi­suo­me­nė ge­ro­kai dau­giau su­ži­no­jo. Aš pri­min­siu tie­siog, ir ar nė­ra tos bai­mės, kad šliūkš­tels ir apie J. Luk­šą, ku­rio as­me­ny­bė daug kam ke­lia la­bai įvai­rių jaus­mų. Tuo la­biau kad žmo­gus iš­aiš­ki­no tik­rai ne vie­ną so­vie­ti­nio sau­gu­mo agen­tą ir so­vie­ti­nio sau­gu­mo ope­ra­ci­ją.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). La­bai ge­ras jū­sų klau­si­mas. Iš tik­rų­jų aš ir­gi gal­vo­jau apie tai, kad ga­li­me su­lauk­ti įvai­rios re­ak­ci­jos. Tam ne tik tu­ri­me bū­ti pa­si­ruo­šę, bet, ma­nau, esa­me pa­si­ruo­šę. Prieš šį žmo­gų įvai­rių pro­vo­ka­ci­jų jau il­gus de­šimt­me­čius dar so­vie­ti­niais me­tais ne­trū­ko, bet tik­rai mes esa­me, aš ma­nau, at­spa­rūs šioms ne­tik­roms nau­jie­noms ir me­la­gie­noms. To­dėl ti­kiu, kad vals­ty­bė su­si­tel­ku­si su­ge­bės ap­gin­ti sa­vo did­vy­rius.

PIRMININKAS. Ir klau­sia S. Tu­mė­nas. Pra­šau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, ačiū už gra­žią ini­cia­ty­vą ir ačiū, kad su­grį­žo­te prie sa­vo pa­ma­ti­nių dar­bų, nuo ku­rių, man ro­dos, šiek tiek bu­vo­te ati­trū­ku­si. Ta­čiau no­riu pa­si­tei­rau­ti.

Pir­ma. Ko­kios prie­žas­tys, kad jūs čia vie­na tei­kia­te? Ar tai ne­bū­tų pui­ki prie­žas­tis ne­skirs­ty­ti po­zi­ci­jos, opo­zi­ci­jos, jei­gu jūs bū­tu­mė­te pa­siū­liu­si pa­si­ra­šy­ti ši­tą tei­ki­mą ir opo­zi­ci­jos at­sto­vams, pir­mas da­ly­kas, ko­mi­si­jai.

Ant­ras da­ly­kas. Ar ne­ža­da­te su­grįž­ti dirb­ti į Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ją ir ko­kios prie­žas­tys, kad jūs taip ne­ti­kė­tai iš jos pa­si­trau­kė­te?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mus. Ma­nau, kad ar pri­klau­sant vie­nai ar ki­tai ko­mi­si­jai, ar ne­pri­klau­sant, dar­bus ga­li­ma dirb­ti. Ma­lo­nu, kad pa­si­gen­da­te, bet dėl opo­zi­ci­jos pa­kvie­ti­mo, tai yra po­zi­ci­jos, ar dau­giau ko­le­gų iš opo­zi­ci­jos, tie­siog lai­kas taip lė­mė, kad aš bu­vau apie tai pa­gal­vo­ju­si, bet dėl lai­ko sto­kos (ir čia po­nas A. Gu­mu­liaus­kas iš­sa­kė tuos ter­mi­nus), aš ti­kiuo­si, kad mes vi­si bū­si­me tam tik­ra pras­me sig­na­ta­rai bal­suo­da­mi ir iš­reikš­da­mi sa­vo va­lią bal­sais. Ti­kiuo­si jū­sų pa­lai­ky­mo žmo­gui, ku­ris ne­su­lau­žė sa­vo prie­sai­kos, ku­ris iš­lai­kė sa­vo gar­bin­gą el­ge­sį prieš vals­ty­bę ir prieš sa­vo ar­ti­mus. Ma­nau, vi­siems mums ge­ras pa­vyz­dys. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jai už at­sa­ky­tus klau­si­mus.

Da­bar dėl mo­ty­vų. A. Anu­šaus­kas. Pra­šau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­ža is­to­ri­nė re­pli­ka. 1951 me­tais so­vie­ti­nis sau­gu­mas pir­mą kar­tą siun­tė dez­in­for­ma­ci­ją į Va­ka­rus, klai­di­nan­čią, me­la­gin­gą in­for­ma­ci­ją apie A. Ra­ma­naus­ką-Va­na­gą ir J. Luk­šą-Dau­man­tą. 1951 me­tais, prieš 70 me­tų. Prieš dau­giau kaip du de­šimt­me­čius apie šį as­me­nį bu­vo sklei­džia­ma dar bru­ta­les­nė, jau šiais lai­kais gal­būt su­kur­ta dez­in­for­ma­ci­ja, klai­di­nan­ti in­for­ma­ci­ja, kur jo var­das bu­vo są­mo­nin­gai, klas­tin­gai sie­ja­mas su „Lie­tū­kio“ ga­ra­žo by­la 1941 me­tais. Tuos da­ly­kus rei­kia ma­ty­ti ir ži­no­ti. Aš ma­nau, kad me­tai, ku­rie su­taps su dau­gy­be da­tų, bus ge­ra pro­ga iš­si­aiš­kin­ti, kas, kur, kaip bu­vo, ir iš­si­aiš­kin­ti tik­ruo­sius is­to­ri­nių as­me­ny­bių, to­kių kaip J. Luk­ša-Dau­man­tas, nuo­pel­nus, ku­rie tik­rai yra di­de­li.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, gal ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Pra­šau. V. Kam­ble­vi­čius.

V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Mie­li ko­le­gos, iš tik­rų­jų la­bai gra­žus ges­tas, kad mes mi­ni­me jo me­ti­nes, bet aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti, ar nors vie­nas bu­vo­te nu­va­žia­vęs pa­žiū­rė­ti į jo žu­vi­mo vie­tą? Ma­no su­pra­ti­mu, tą vie­tą rei­kė­tų tru­pu­tį tvar­kin­giau su­tvar­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Ir svars­ty­si­me bir­že­lio 25 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

15.57 val.

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-4496 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4496. Pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ti­kiuo­si, ne tik aš, bet ir dau­ge­lis iš jū­sų, kai ben­drau­ja­te ypač su sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vais, esa­te iš­klau­sę nu­si­skun­di­mų dėl il­gai už­trun­kan­čių vals­ty­bės tar­nau­to­jų kon­kur­sų skel­bi­mų. Kaip ži­no­te, mes pri­ėmė­me nau­ją Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, pa­keis­ta kon­kur­sų tvar­ka, ir mes, pa­si­ro­do, pa­tys la­bai dos­niai nu­ma­tė­me, kad kon­kur­sai ga­li bū­ti skel­bia­mi per še­šis mė­ne­sius vė­liau­siai. Aš krei­piau­si į Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­tą, re­a­guo­da­mas į mi­nė­tus nu­si­skun­di­mus, ko­dėl tie kon­kur­sai tiek il­gai trun­ka, tai ir ga­vau pa­pras­tą at­sa­ky­mą: žiū­rė­ki­te, jūs mums net še­šis mė­ne­sius da­vė­te, o mes, mat, ko­kie šau­nuo­liai, su­ge­ba­me kar­tais tuos kon­kur­sus vi­du­ti­niš­kai per 77 die­nas pa­skelb­ti. Bet ką reiš­kia lauk­ti kad ir tas 77 die­nas? Jei­gu mes įsi­vaiz­duo­tu­me, kad tie vals­ty­bės tar­nau­to­jai ar sa­vi­val­dy­bių dar­buo­to­jai ne­tu­ri ką veik­ti, o tik už­ima tas vie­tas, tai gal­būt ga­li­ma bū­tų lauk­ti ir pu­sę me­tų, ir me­tus, bet iš tik­rų­jų, aš ma­nau, šian­dien iš es­mės vi­sos pa­rei­gy­bės tu­ri tą rei­kia­mą krū­vį ir la­bai su­dė­tin­ga or­ga­ni­zuo­ti dar­bą sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, kai pu­sę me­tų nė­ra žmo­gaus. Kas nors ga­li sa­ky­ti – yra ga­li­my­bė įdar­bin­ti lai­ki­nai, bet su­rask tu rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­gų lai­ki­nam dar­bui trims mė­ne­siams ar pa­na­šiai. Nė­ra taip pa­pras­ta.

Tai­gi ma­no siū­ly­mas la­bai pa­pras­tas: vie­toj tų še­šių mė­ne­sių at­si­lais­vi­nus pa­rei­gy­bei nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lią truk­mę kon­kur­sui skelb­ti du mė­ne­sius, na, to­kią pat truk­mę nu­ma­ty­ti ir nau­jai įsteig­tai pa­rei­gy­bei. O da­bar bu­vo še­ši mė­ne­siai at­si­lais­vi­nu­siai pa­rei­gy­bei ir trys mė­ne­siai nau­jai pa­rei­gy­bei. Toks pa­pras­tas siū­ly­mas. Aš ma­nau, kad Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­tas jau prie nau­jos tvar­kos yra įpra­tęs, tik­rai ga­li dirb­ti grei­čiau. Tos pa­rei­gy­bės kar­to­ja­si, kon­kur­sų ko­mi­si­jų prin­ci­pai yra iš­ryš­kė­ję. Aš ma­nau, kad tik­rai du mė­ne­siai yra per daug. Nie­ko blo­go ne­ma­ty­čiau, kad pa­rei­ka­lau­tu­me ir per vie­ną mė­ne­sį pa­skelb­ti kon­kur­są. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ne­pa­bė­ki­te, jū­sų no­ri pa­klaus­ti K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš no­rė­čiau pa­klaus­ti (pri­ta­riu jū­sų idė­jai, la­bai stip­riai pri­ta­riu) ko­dėl? Juk ir da­bar­ti­nė įsta­ty­mo nuo­sta­ta ne­truk­do grei­tai, ope­ra­ty­viai skelb­ti kon­kur­sus. Ko­dėl yra tem­pia­ma, ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti? Ar čia tik pa­pras­tas ap­lai­du­mas – vie­nin­te­lė prie­žas­tis?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ma­nau, čia yra la­bai gi­lu­mi­niai vals­ty­bės tar­nau­to­jų šian­die­nos vei­ki­mo dės­nin­gu­mai. Jei­gu kas nors ma­to, kad yra še­ši mė­ne­siai, ne­gal­vos per daug, kaip čia pa­da­ry­ti per mė­ne­sį ar dar grei­čiau vyk­dy­ti. Jis mums pa­tiems pirš­tu ro­do, jūs pa­tys, po­li­ti­kai, da­vė­te to­kį orien­ta­ci­nį ter­mi­ną, tai ko jūs čia da­bar iš ma­nęs no­ri­te? Ma­tyt, jūs čia taip su­vo­kia­te, kad dar­bas la­bai su­dė­tin­gas, trūks­ta re­sur­sų ar dar ­ko nors. Taip vis­kas ir su­ka­si. Re­tu at­ve­ju, ma­tyt, dar dir­ba­ma kaip pri­va­čia­me sek­to­riu­je, kad jei­gu tu ­ką nors ga­li pa­da­ryti grei­čiau ir ži­nai, kad tai duos nau­dos, tai ir da­rai. Čia kol kas yra ki­taip.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Jū­sų no­ri klaus­ti E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų ar nė­ra taip, kad vis dėl­to vals­ty­bės tar­ny­bo­je rei­ka­lin­gi kai kur ki­ti pre­li­mi­na­rūs pa­tik­ri­ni­mai, už­imant tam tik­ras pa­rei­gas. Ar iš tik­rų­jų tai ne­su­da­rys tam tik­rų pro­ble­mų, nes pa­pras­tai, jei­gu žmo­nės su­ži­no, kad jei­gu at­si­lais­vi­nu­si dar­bo vie­ta, daug kas ban­do gau­ti tei­sę da­ly­vau­ti to­kiuo­se kon­kur­suo­se. Ar tai ne­bus tam tik­ra pro­ble­ma, kai pa­pras­tai bus pri­ima­mi tie pa­tys žmo­nės, o į vals­ty­bės tar­ny­bą ne­įsi­leis nau­jų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų pre­ten­duo­ti at­ei­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, kaip su­pran­tu, vis dėl­to tie pa­tik­ri­ni­mai prieš pri­imant į dar­bą vyk­do­mi po kon­kur­so. Ne­tik­ri­na­mas kiek­vie­nas kan­di­da­tas ir ne­žiū­ri­ma, ar STT ne­tu­ri jam prie­kaiš­tų. Tas tik­ri­ni­mas da­ro­mas jau po to. Čia yra ki­tas eta­pas, aš apie tai ne­kal­bu. Bet, kiek ži­nau, šis eta­pas tik­rai il­gai ne­už­trun­ka. Tai nė­ra ypa­tin­ga pro­ble­ma. Pri­si­de­da gal­būt vie­na ar dvi sa­vai­tės dar po to kon­kur­so dėl tik­ri­ni­mo, bet čia jau su­dė­tin­ga ką nors pa­trum­pin­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą, dė­ko­ja­me už at­sa­ky­tus klau­si­mus. Da­bar dėl mo­ty­vų. Pra­šom, ger­bia­mas Kęs­tu­ti Ma­siu­li.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Mo­ty­vai pa­pras­ti, pa­sa­ky­siu trum­pai. Vil­niu­je gal taip ir nė­ra, bet ki­to­je Lie­tu­vo­je, už Vil­niaus sie­nų, ki­taip sa­kant, vals­ty­bi­nis dar­bas, dar­bas vals­ty­bės tar­ny­bo­je yra ne­re­tai duo­dan­tis žen­kliai ge­res­nį dar­bo už­mo­kes­tį ir pa­ti­ki­mes­nes so­cia­li­nes ir ki­to­kias ga­ran­ti­jas. Žmo­nės mie­lai dir­ba vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je ir ver­ti­na sa­vo pa­rei­gas dau­ge­ly­je ra­jo­nų, ma­žų mies­te­lių, se­niū­ni­jų ir pa­na­šiai. Il­gai ma­ri­nuo­ti tas dar­bo vie­tas yra ne­tei­sin­ga tų žmo­nių lū­kes­čių at­žvil­giu. Rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į tai, kad tos dar­bo vie­tos yra pa­gei­dau­ja­mos, kad jos yra ver­ti­na­mos ir kad į jas rei­kia pa­skelb­ti kon­kur­sus, o ne kaž­ko­dėl temp­ti lai­ką.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu ar bal­suo­ja­me? Ga­li­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Svars­ty­si­me ru­dens se­si­jo­je. Tin­ka? Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

16.05 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. ba­lan­džio 21 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-2849 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų programos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4992 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. ba­lan­džio 21 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4992. Pra­šom, ger­bia­mas My­ko­lai Ma­jaus­kai.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pa­pra­šy­ti jū­sų įtrauk­ti į pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą pro­jek­tą, ku­riuo siū­lau pa­dis­ku­tuo­ti apie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio pa­di­di­ni­mo ati­dė­ji­mą. Toks pra­šy­mas įtrauk­ti to­kį pro­jek­tą į pro­gra­mą tam, kad aš ga­lė­čiau jums jį pri­sta­ty­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pri­sta­ty­mą. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo (nė­ra už­si­ra­šiu­sių) pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Svars­ty­mas. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 78, bal­sa­vo 77: už – 64, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Pa­pil­dy­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

16.07 val.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. X-233 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4990 (pa­tei­ki­mas)

 

Pra­šom, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4990. Pra­šom, ger­bia­mas Ma­jaus­kai.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiek tiek ne­ti­kė­ta, jog su­da­rė­te to­kią ga­li­my­bę. Su­pran­tu, kad tai yra po­li­ti­zuo­tas klau­si­mas, bet sma­gu, jog tu­ri­me ga­li­my­bę pa­dis­ku­tuo­ti.

Ma­no siū­ly­mas yra pa­dis­ku­tuo­ti apie ne­se­niai pri­im­tą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio pa­di­di­ni­mą – pa­di­di­no ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį žmo­nėms, dau­giau­sia vie­ni­šiems žmo­nėms. Ką mes pa­da­rė­me, tai mes nu­lei­do­me kar­te­lę, kas tu­ri mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Da­bar, pri­ėmus to­kį spren­di­mą, apie ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių žmo­nių tu­rės pa­pil­do­mai mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, o jau ir da­lis esa­mų tu­rės mo­kė­ti tie­siog di­des­nį, nes kar­te­lė yra že­mes­nė.

Ke­lios yra dėl to da­ly­ko pro­ble­mos. Pir­ma, mes ap­mo­kes­ti­no­me tur­tą, o ne nuo­sa­vy­bę. Tai jūs ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, jei jau­na šei­ma pa­si­sko­li­na pi­ni­gų ir nu­si­per­ka būs­tą Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je ar Pa­ne­vė­žio se­na­mies­ty. Jie jį nu­si­per­ka sko­lin­tą. Tai 80–85 % yra ban­ko, jų as­me­ni­nė nuo­sa­vy­bė yra 15 ar 20 %. Tai­gi žmo­nės, ku­rie su­si­tau­pė 30 tūkst. eu­rų, gal­būt jiems tė­vai pa­dė­jo, įneš­da­mi pra­di­nį įna­šą iš kar­to pa­ten­ka po pra­ban­gos mo­kes­čiu, nes mes ap­mo­kes­ti­na­me vi­są tur­tą, o ne jų pa­čių nuo­sa­vy­bę. Tai­gi čia yra di­de­lė pro­ble­ma. Mes už­krau­na­me naš­tą jau­noms šei­moms.

Bet dar di­des­nė naš­ta yra vie­ni­šoms šei­moms, nes pui­kiai ži­no­te, kad ben­dro­sios jung­ti­nės nuo­sa­vy­bės tur­tui tai­ko­ma kar­te­lė jau ne­be 150 tūkst., o 300 tūkst. Tai­gi vie­ni­ši as­me­nys, dau­giau­sia pen­si­nin­kai, ir vie­ni­šos šei­mos, tai yra iš­si­sky­ru­sios šei­mos su vai­kais, yra di­džiau­sio­je ri­zi­kos zo­no­je ir dėl to­kio mo­kes­čio nu­ken­čia la­biau­siai.

Yra dis­ku­si­jų, kad toks mo­kes­tis di­di­na pa­pil­do­mas pa­ja­mas į biu­dže­tą, ir tai iš tie­sų tie­sa, rei­kia pi­ni­gų biu­dže­tui, bet at­kreip­siu dė­me­sį, kad ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas yra ver­ti­na­mas ma­si­niu ver­ti­ni­mu ir ta­da jam pri­tai­ko­mi mo­kes­čiai pa­gal ma­si­nį ver­ti­ni­mą. Ma­si­nis ver­ti­ni­mas yra at­lie­ka­mas ne kiek­vie­nais me­tais, o kas pen­ke­rius me­tus. Tai­gi ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ka au­ga, o ba­zė iš­lie­ka to­kia pa­ti, tik po pen­ke­rių me­tų pa­ky­la.

2020 me­tai yra tie me­tai, ka­da ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to per­ver­ti­ni­mas įvyks vi­so­je Lie­tu­vo­je ir vi­si mo­kės daug di­des­nį mo­kes­tį net ne­pa­si­kei­tus ta­ri­fui vien to­dėl, kad bus per­ver­tin­tas iš nau­jo įver­tin­tas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas. Ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, jei­gu po 5 % kiek­vie­nais me­tais au­ga ma­žiau­siai, tai 25 % bus di­des­nės vals­ty­bės pa­ja­mos vien tik per­ver­ti­nus be di­des­nio ta­ri­fo ar ma­žes­nės kar­te­lės. Tai­gi kvie­čiu pa­dis­ku­tuo­ti ir mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Jū­sų no­ri klaus­ti K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai kom­pli­men­tai. Ge­rai pri­sta­tė­te ir į dau­ge­lį klau­si­mų, ku­riuos bū­čiau no­rė­jęs už­duo­ti, at­sa­kė­te. Tik­tai vie­nas da­ly­kas man kliu­vo. Jūs la­bai ak­cen­tuo­ja­te jau­nas šei­mas, au­gi­nan­čias tris vai­kus, ir pa­na­šiai. Bet įsi­vaiz­duo­ki­me pa­gy­ve­nu­sią po­rą, ku­ri už­au­gi­no tris vai­kus. Jie bu­vo įsi­gi­ję būs­tą, jis ir­gi ne­ma­žas, tai jiems ne­svar­bu ar svar­bu, kad jie mo­kė­tų ma­žiau?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tie­sų pa­sa­ky­siu, kas pa­ska­ti­no šią si­tu­a­ci­ją. Aš prieš ge­rus tris ar ke­tu­ris mė­ne­sius ga­vau pi­lie­tės laiš­ką ir su­pra­tau, kad ji siun­tė dar V. Ačie­nei, dar ke­liems ki­tiems Sei­mo na­riams, at­kreip­da­ma dė­me­sį, kad ji yra vy­res­nio am­žiaus, yra pen­si­nin­kė, bu­vu­si ver­tė­ja, gy­ve­na vi­sai ne­to­li prie Šeš­ki­nės kal­no, ji tu­ri ne­di­de­lį na­mu­ką. Tas na­mu­kas yra įver­tin­tas 200 tūkst. eu­rų, taip, ne­ma­ži pi­ni­gai, bet ji sa­ko – aš jį pir­kau maž­daug prieš 20 me­tų. Ji yra vie­ni­ša, jos vy­ras mi­ręs. Da­bar su 200 tūkst. eu­rų jai šiais me­tais rei­kės su­mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį vie­no mė­ne­sio pen­si­jos dy­džio, tai yra maž­daug 250 eu­rų. Ir ji sa­ko, pa­lau­ki­te, nie­kas ne­pa­si­kei­tė, nie­ko aš ne­pra­tur­tė­jau, bet šiais me­tais tu­rė­siu pa­pil­do­mai vie­ną pen­si­ją ati­duo­ti gry­nai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiui, ir sa­ko – na, aš jo­kia tur­tuo­lė. Taip, aš tu­riu tą na­mu­ką ant Šeš­ki­nės kal­no, aš gy­ve­nu vie­na, su­mo­ku vi­sas ko­mu­na­li­nes, ku­rios au­ga, ir dar tu­rė­siu su­mo­kė­ti 250 eu­rų pa­pil­do­mai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Sa­ko, tai gal aš ir pa­si­da­lin­čiau su ­kuo nors ben­dra jung­ti­ne nuo­sa­vy­be, kad man ne­rei­kė­tų, bet ne­tu­riu nie­ko. To­kios si­tu­a­ci­jos vy­res­niems žmo­nėms yra gana su­dė­tin­gos.

Ge­res­nis va­rian­tas bū­tų tu­rė­ti ma­žą ta­ri­fą ab­so­liu­čiai vi­siems, kad pa­ja­mos ke­liau­tų į sa­vi­val­dy­bes, ir sa­vi­val­dy­bės ta­da kur­tų in­fra­struk­tū­rą ir di­din­tų to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tę. Jei­gu mes jau ap­mo­kes­ti­na­me ir į vals­ty­bės biu­dže­tą, tai mes tu­ri­me ap­mo­kes­tin­ti nuo­sa­vy­bę, o ne tur­tą, tai yra su­dė­ti, ką tu­ri: ak­ci­jas, jach­tas, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­sa­vy­bę mi­nus sko­lą, va­di­na­si, tur­tas mi­nus sko­la, ir ta­da yra re­a­li ta­vo nuo­sa­vy­bė, ta­vo ger­bū­vis. Ta­da tą ger­bū­vį ap­mo­kes­ti­ni ir jis kaip pra­ban­gos mo­kes­tis, pa­ja­mos ei­na į vals­ty­bės biu­dže­tą. Toks bū­tų to­bu­las mo­de­lis, da­bar nė­ra to­bu­las mo­de­lis, aš ma­nau, kad tu­rint ome­ny pan­de­mi­ją ir vi­są si­tu­a­ci­ją bū­tų tiks­lin­ga ati­dė­ti to­kio mo­kes­čių įsi­ga­lio­ji­mą me­tams.

PIRMININKAS. Jū­sų klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tik­rai pa­lai­kau, ko­le­ga, jū­sų siū­ly­mą. Man te­ko su pa­na­šiu su­si­dur­ti, kai dir­bau Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te, prieš ke­lio­li­ka me­tų, ka­i pa­gal ma­si­nio ver­ti­ni­mo ver­čių že­mė­la­pį bu­vo, esant 1,5 % ko­e­fi­cien­tui, ban­do­ma im­ti že­mės mo­kes­tį. Tai įsi­vaiz­duo­ki­te, iš pen­si­nin­ko, tu­rin­čio ke­lis arus, ku­rių ver­tė, tar­ki­me, Žvė­ry­ne ar Ant­akal­ny­je yra pu­sė mi­li­jo­no, 1,5 % pa­im­ti, tai jo pen­si­ja ge­ro­kai ma­žes­nė už tą pla­nuo­ja­mą mo­kes­tį. Tai mums šiaip ne taip pa­vy­ko at­si­kra­ty­ti, kad pa­gal ma­si­nį ver­ti­ni­mą imant už ba­zę 1,5 % ta­ri­fą, kad to ne­bū­tų. To­dėl vi­si tie mo­kes­čiai, ar jūs ne­ma­no­te, kad tu­rė­tų bū­ti su­ba­lan­suo­ti, pa­da­ry­ta rim­ta stu­di­ja, vis dėl­to įve­dant to­kius mo­kes­čius, ar bus pa­jė­gūs so­cia­liai rem­ti­ni žmo­nės, gau­nan­tys kad ir se­nat­vės pen­si­ją, su­si­mo­kė­ti va­di­na­mą­jį tur­to mo­kes­tį?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir mi­nė­jau, vie­nas la­bai svar­bus as­pek­tas yra. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja kar­tais kaip lau­ki­niai li­be­ra­lai kal­ba ir sa­ko: žiū­rėk, jei­gu tu tu­ri tur­to, tai iš­si­kraus­tyk ir su­si­mo­kė­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Bet man te­ko prieš ket­ve­rius me­tus ne­ma­žai čia ap­lin­kui vaikš­čio­ti nuo du­rų iki du­rų ir ma­čiau tuos vy­res­nio am­žiaus žmo­nes, ku­rie čia gy­ve­no 50 me­tų, kai ku­rių trys kar­tos gy­ve­no, ir da­bar jam pa­sa­ky­ti, kad, ži­nai, tu iš­si­kraus­tyk ir par­duok… Jo vi­sas gy­ve­ni­mas čia, jis net ne­no­ri va­žiuo­ti į li­go­ni­nę mir­ti, jis no­ri nu­mir­ti sa­vo na­muo­se ir da­bar jam pa­sa­ky­ti, kad tu par­duok ir iš­si­kraus­tyk, yra di­de­lė, aš ma­nau, ir psi­cho­lo­gi­nė, ir so­cia­li­nė pro­ble­ma. Tas taip leng­vai ir grei­tai ne­vei­kia ir ne­si­kei­čia. Aš tik­rai kvie­čiu at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­žiū­rė­ti šiek tiek so­cia­liai jaut­riau į šią si­tu­a­ci­ją ir pa­gal­vo­ti apie nuo­sa­vy­bės mo­kes­tį la­biau apie to­kį, kai mes iš tik­rų­jų ap­mo­kes­tin­tu­me tik­rą­jį žmo­nių tur­tą, tai yra tur­tas mi­nus sko­los, įsi­sko­li­ni­mai. Tu­rint aiš­kų tur­tą – au­to­mo­bi­liai, ak­ci­jos, jach­tos, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas – toks mo­kes­tis bū­tų daug tiks­lin­ges­nis.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų čia to­kia ga­na skau­di te­ma, kaip jūs mi­nė­jo­te, vy­res­niems žmo­nėms, ta­čiau kai ka­da man ne­su­pran­ta­ma dėl jau­nų žmo­nių, ku­rie no­ri gy­ven­ti ge­riau, ne­gu ga­li. Iš tik­rų­jų būs­tas už 300 tūkst. – gal­būt ir nie­ko tas būs­tas, ta­čiau kai ka­da gal­būt rei­kia bū­ti kuk­les­niems. Gal­būt dėl mū­sų cha­rak­te­rio yra pla­čiais mos­tais gy­ven­ti, o po to tu­rė­ti pro­ble­mų. Čia vie­na te­ma.

Ant­ras da­ly­kas. Kaip čia ir bu­vo sa­ky­ta, ar vis dėl­to mes ne­tu­rė­tu­me lai­ky­tis to­kios dau­giau skan­di­na­viš­kos tra­di­ci­jos, kai žmo­nės įver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes ir iš tik­rų­jų būs­tai ne­tam­pa to­kie ne­pa­kei­čia­mi ir to­kie bran­gūs mū­sų šir­džiai. Jie re­a­liau žiū­ri į gy­ve­ni­mą ir ne­pri­si­ri­ša prie vie­nos vie­tos, pa­pras­čiau­siai vyks­ta bu­tų kai­ta, vyks­ta eko­no­mi­niai pro­ce­sai – vie­ni par­duo­da, ki­ti per­ka ir iš tik­rų­jų ne­si­kan­ki­na gy­ven­da­mi ke­lių kam­ba­rių bu­te ne pa­gal sa­vo iš­ga­les. Aiš­ku, tai ne­tra­di­ciš­ka Lie­tu­vo­je, bet gal­būt rei­kė­tų prie to ei­ti? Ačiū.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man yra ži­no­ma to­kia ten­den­ci­ja. Iš tik­rų­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­ta įdo­mūs da­ly­kai. Su­ei­na vai­kui 18 me­tų, tė­tis sa­ko: žiū­rėk, šau­nu, da­bar gal­būt pirk­si­me tau au­to­mo­bi­lį, eik lai­ky­ti tei­ses. Jis sa­ko: man vi­sai ne­rei­kia tei­sių, tu man nu­pirk mo­bi­lų te­le­fo­ną, aš sė­dė­siu „Cof­fee Inn“ ir gy­ven­siu sau, ir man to už­ten­ka. Iš tik­rų­jų at­si­ran­da nau­jų ten­den­ci­jų, kai jau­ni­mas yra la­biau lin­kęs var­to­ti tai, ką gau­na iš tė­vų, ir jam to už­ten­ka.

Man at­ro­do, vis dėl­to bū­tų tiks­lin­ga, kad jau­ni­mas in­ves­tuo­tų ir pirk­tų bu­tą, gy­ven­tų. Tai ku­ria ir ben­drą biu­dže­tą, ska­ti­na juos pla­nuo­ti, ska­ti­na juos in­ves­tuo­ti, gal­vo­ti apie at­ei­tį. Už to­kius spren­di­mus ne­rei­kė­tų baus­ti. At­virkš­čiai. Man at­ro­do, kad to­kius, ku­rie sė­di, gal ma­žai ką da­ro, žai­džia te­le­fo­nais ir nie­ko ne­ku­ria, ne­in­ves­tuo­ja, tie­siog nau­do­ja tė­vų pi­ni­gus, aš to­kius la­biau ap­mo­kes­tin­čiau ne­gu tuos, ku­rie sten­gia­si su­si­tau­py­ti pra­di­niam įna­šui, nu­si­pirk­ti ir kur­ti at­ei­ties ge­ro­vę in­ves­tuo­da­mi.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ar ne­pa­si­žiū­rė­jo­te, ar į tą kei­čia­mą in­ter­va­lą kar­tais ne­pa­kliū­va prem­je­ro ar Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to na­mo ver­tė? Ar čia jiems kar­tais ne­pa­da­ro­te pa­slau­gos at­leis­da­mas nuo mo­kes­čių? (Bal­sai sa­lė­je)

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų at­kreip­siu dar kar­tą dė­me­sį, kad ši­tas mo­kes­tis nu­skal­puo­ja vie­ni­šus žmo­nes. Vi­si tie, ku­rie gy­ve­na šei­mo­je, daž­niau­siai tai jung­ti­nė nuo­sa­vy­bė, ne­pa­kliū­na. Ne­mo­ka nei prem­je­ras, nei Pre­zi­den­tas, nei dau­ge­lis mi­nist­rų. Mo­ka tie, ku­rie yra vie­ni­ši žmo­nės, ku­rie ne­ga­li pa­si­da­lin­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­sa­vy­be su vy­ru ar su vai­kais, to­dėl jiems yra pri­tai­ko­mas iš kar­to vi­su sun­ku­mu mo­kes­tis. Ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, jog šei­ma, tu­rin­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to už 300 tūkst. eu­rų, ne­mo­kės mo­kes­čio, bet vie­ni­šas pen­si­nin­kas, tu­rė­da­mas 160 tūkst. ver­tės bu­tą ar na­mą, jau tu­rės mo­kė­ti mo­kes­tį.

Ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je aš orien­tuo­juo­si ne į prem­je­rą ir Pre­zi­den­tą, bet gal­vo­ju apie vie­ni­šus as­me­nis, kaip da­bar ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je bū­tų ge­rai jų ne­nu­skriaus­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas My­ko­lai, Va­ka­rų Eu­ro­po­je toks mo­kes­tis, ku­ris bu­vo čia įves­tas, dar va­di­na­mas gen­tri­fi­ka­ci­jos mo­kes­čiu, kai iš­stu­mia­mi me­ni­nin­kai, so­cia­liai pa­žei­džia­mos gru­pės, vals­ty­bės tar­nau­to­jai iš vie­tų, ku­rio­se tie­siog su­ki­lo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tė. La­bai svei­kin­ti­nas jū­sų pa­siū­ly­mas. Bet no­rė­jau pa­klaus­ti, gal­būt iš mo­kes­čių… pra­ple­čiant mo­kes­čių leng­va­tų są­ra­šą, gal bū­tų ver­ta su­siau­rin­ti mo­kes­čių leng­va­tų są­ra­šą? Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos ban­kas ne­mo­ka ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio už sa­vo tur­tą, ne­ma­žai ki­tų ins­ti­tu­ci­jų taip pat ne­mo­ka. Gal­būt bū­tų ver­ta po pa­tei­ki­mo tru­pu­tį siau­rin­ti kai ku­rias mo­kes­čių leng­va­tas toms ins­ti­tu­ci­joms, ku­rios tik­rai tu­ri ga­li­my­bę su­mo­kė­ti? Dė­kui.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Čia du svar­būs as­pek­tai. Vie­nas. Ne­su­tik­čiau, kad yra blo­gai, kai au­ga ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tė ir vi­suo­me­nė, vals­ty­bė ir pir­miau­sia sa­vi­val­dy­bė pri­si­de­da kur­da­ma in­fra­struk­tū­rą, kad ta ver­tė di­dė­tų. Vi­sa­me pa­sau­ly­je toks ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis ke­liau­ja į sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tą. Sa­vi­val­dy­bė tie­sia ke­lią, tvar­ko ap­lin­ką, au­ga ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tė, ta­da dar dau­giau gau­na mo­kes­čio, ta­da dar dau­giau ku­ria. Taip ku­ria­mas ir au­ga vi­sas mies­tas.

Da­bar dėl vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų. Ne vie­ną kar­tą bu­vo kal­bė­ta apie mo­de­lį, kuo­met vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos mo­ka bent jau ko­kią nors no­mi­na­lią nu­omą ki­tai vals­ty­bės įstai­gai už ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, ku­riuo ope­ruo­ja, ir taip mes ma­to­me jų tik­ruo­sius kaš­tus. Ne­bū­ti­na Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai bū­ti Se­na­mies­ty­je, kai ten ga­li bū­ti daug gra­žių ka­vi­nių, res­to­ra­nų ar gal tie­siog oazė mies­te žmo­nėms prie fon­ta­no pa­sė­dė­ti, pa­bū­ti ir pa­ben­drau­ti. To­kia ten­den­ci­ja ki­to­se ša­ly­se yra. Aš su­pran­tu, kad ir ši Vy­riau­sy­bė pla­nuo­ja ar­ba bent jau tu­rė­jo to­kių pla­nų su­kel­ti mi­nis­te­ri­jas į vie­ną di­de­lį pa­sta­tą, į vie­ną mies­te­lį. Man at­ro­do, bū­tų pra­smin­gas da­ly­kas, bet tą rei­kia da­ry­ti pa­laips­niui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui už pri­sta­ty­mą ir at­sa­ky­tus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų – K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pri­ta­riu pa­čiai idė­jai, ta­čiau pra­ne­šė­jas taip sklan­džiai, iš­sa­miai ir kva­li­fi­kuo­tai pri­sta­tė pro­ble­mą, kad aš tik ga­lė­čiau kar­to­ti jo min­tis. Aš pa­tau­py­siu jū­sų lai­ką.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas… (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me? Pra­šau bal­suo­ti.

Už­si­re­gist­ra­vo 76, bal­sa­vo 75: už – 53, prieš – 1, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas kaip pa­grin­di­nis Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ir siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Da­bar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną ger­bia­mas J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du no­rė­tu­me pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, tur­būt rei­ka­lin­ga šiuo at­ve­ju. (Bal­sai sa­lė­je) Ma­nau, pra­ne­šė­jas ne­pri­eš­ta­rau­ja.

PIRMININKAS. Rei­kia, taip? Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Dė­ko­ja­me, pri­tar­ta.

Bal­suo­ja­me. No­ri­te bal­suo­ti, pra­šom. Bal­suo­ja­me. Yra pi­ni­gai, ko­mi­te­tas bū­tų svars­tęs, bet iš­va­da ir­gi… (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 75, bal­sa­vo 75: už – 73, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Dėl iš­va­dos pri­tar­ta.

 

16.23 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 414, 610 ir 611 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4532, Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4533 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 414, 610 ir 611 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4532. Kvie­čia­mas ger­bia­mas M. Ma­jaus­kas. Ir ly­di­ma­sis – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4533. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, kal­bė­siu trum­pai, čia toks įsta­ty­mo pro­jek­tas, kur, man at­ro­do, mes esa­me vi­si su­si­dū­rę. Dar nė dėl vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to ne­su ga­vęs tiek pa­lai­ky­mo laiš­kų ir pik­tų laiš­kų, ku­rie sa­ko, grei­čiau ką nors da­ry­ki­te. Jis yra su­si­jęs su ne­nau­do­ja­mais, su­de­gin­tais, be ra­tų, be lan­gų, be tech­ni­nės ap­žiū­ros, ne­re­gist­ruo­tais au­to­mo­bi­liais, ku­rie yra pa­lik­ti kie­muo­se.

Ty­ri­mai ro­do ir sa­vi­val­dy­bių ap­klau­sos ro­do, kad pa­pras­tai to­kių au­to­mo­bi­lių kie­muo­se bū­na net iki 20 %. Per me­tus Vil­niu­je yra 2 tūkst. iš­kvie­ti­mų, Kau­ne – 600 iš­kvie­ti­mų dėl ne­nau­do­ja­mų au­to­mo­bi­lių kie­muo­se. Kas įvyks­ta. Šei­mos tu­ri po du, trys au­to­mo­bi­lius, gal­būt lai­ko par­duo­ti, gal­būt pra­ban­gai, gal­būt tie­siog ne­nau­do­ja, ne­tu­ri kur jų pa­dė­ti, bet lai­ko ly­giai kaip šal­dy­tu­vą kie­me pa­dė­tą, ne­nau­do­ja­mą, be ra­tų, be lan­gų, ir toks au­to­mo­bi­lis tie­siog už­ima ben­dro nau­do­ji­mo vie­tą. Tai­gi šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, ką jis pa­da­ro? Ji­sai pa­sa­ko du da­ly­kus, kad ben­dro nau­do­ji­mo te­ri­to­ri­jo­je ne­ga­li, kaip ne­ga­li šal­dy­tu­vo pa­si­sta­ty­ti, lai­ky­ti kie­me, taip ne­ga­li lai­ky­ti ir au­to­mo­bi­lio be ra­tų. An­tra, jei­gu tu vis dėl­to taip da­rai, tai yra la­bai aiš­kios ir griež­tos sank­ci­jos. Pir­ma, tai yra įspė­ji­mas, žmo­gus gau­na įspė­ji­mą, kad ji­sai to ne­ga­li da­ry­ti, jis tu­ri tą au­to­mo­bi­lį pa­trauk­ti, jam su­tei­kia­ma lai­ko. An­tra, jis gau­na bau­dą, bau­da nė­ra di­de­lė, nuo 70 iki 140 eu­rų, ir ga­li­mas au­to­mo­bi­lio kon­fis­ka­vi­mas. Jau ir da­bar yra to­kia bau­da nu­sta­ty­ta. Tre­čia, pa­dė­tis ro­do, kad di­de­lė da­lis tų, ku­rie pra­si­žen­gia, yra pa­kar­to­ti­niai pra­si­žen­gė­jai, tai tre­čiu at­ve­ju yra bau­da ir to­kio au­to­mo­bi­lio kon­fis­ka­vi­mas. Sa­vi­val­dy­bės, dis­ku­ta­vau su Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­mis, ma­to tą di­de­lę pro­ble­mą ir kvie­čia kuo grei­čiau spręs­ti tuos klau­si­mus. Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Trum­pas klau­si­mas. Ar tik­rai vi­sa­da įma­no­ma nu­sta­ty­ti sa­vi­nin­kus, jei­gu ten jis sto­vi gal jau 20 me­tų? Kar­tais jau ap­ker­pė­jęs.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Be­šei­mi­nin­kės trans­por­to prie­mo­nės yra tie­siog nu­ve­ža­mos, tai yra daug pa­pras­tes­nis pro­ce­sas. Jos yra pa­skel­bia­mos, jei­gu nė­ra nu­sta­to­mas jų šei­mi­nin­kas, tai ly­giai taip pat kaip ir bet koks ki­tas be­šei­mi­nin­kis tur­tas yra iš­ve­ža­mas. Bė­da, kad la­bai daug yra šei­mi­nin­kio tur­to, bet ji­sai val­gy­ti ne­pra­šo, sto­vi, tru­pu­tį trū­ni­ja, tru­pu­tį su­ge­dęs, rei­kia va­žiuo­ti pa­si­da­ry­ti tech­ni­nę ap­žiū­rą, rei­kia su­si­tvar­ky­ti, rei­kia in­ves­tuo­ti. Ką čia da­ry­si, gal pa­lik­siu jį kie­me ir jis pa­sto­vės. Di­de­lė bė­da, kas įvyks­ta ta­da. At­va­žiuo­ja šei­ma, grįž­ta na­mo po dar­bo, o gal­būt su vie­nu au­to­mo­bi­liu ir jie yra pri­vers­ti sta­ty­ti ne­leis­ti­no­se vie­to­se. Ga­di­na ža­lią ve­ją, už­tve­ria įva­žia­vi­mus į kie­mus, ne­ga­li įva­žiuo­ti grei­to­sios pa­gal­bos, ne­ga­li įva­žiuo­ti gais­ri­nės ma­ši­nos, po­li­ci­ja ir ki­ti, truk­do lai­ku ir ko­ky­biš­kai su­teik­ti vie­šą­sias pa­slau­gas. Tai di­de­lė pro­ble­ma. Bet ne be­šei­mi­nin­kis, o šei­mi­nin­kis tur­tas, ku­ris yra tie­siog ne­nau­do­ja­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia A. Strel­čiū­nas.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas My­ko­lai, pa­čiai idė­jai aš pri­ta­riu, bet ar ne­rei­kė­tų nu­sta­ty­ti ter­mi­no, kad, pa­vyz­džiui, nuo pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo tu­rė­tų pra­ei­ti pu­sę me­tų. Pa­vyz­džiui, žmo­gus ga­li bū­ti iš­vy­kęs ir tie­siog ne­su­spė­ti to au­to­mo­bi­lio pa­trauk­ti iš sto­vi­mos vie­tos.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pu­sę me­tų yra toks il­gas ter­mi­nas, aš sa­ky­čiau, su­tei­kian­tis la­bai daug vie­tos pik­tnau­džiau­ti. Pa­sta­tai pu­sei me­tų, pas­kui po pu­sės me­tų per­va­rai į ki­tą vie­tą ar­ba tie­siog nu­stū­mei per ke­lias vie­tas ir vėl pa­li­kai. Tai ne­ži­nau, ar tai bū­tų spren­di­mas. Šiuo at­ve­ju yra su­tei­kia­mas ma­žiau­siai ke­lių mė­ne­sių ter­mi­nas, nes yra įspė­ji­mas, su­ra­šo­mas ofi­cia­lus pro­to­ko­las, ta­da dar bau­da ir ga­li­mas kon­fis­ka­vi­mas. Vėl il­ga pro­ce­dū­ra, vėl ke­li mė­ne­siai ir jau pri­va­lo­mas kon­fis­ka­vi­mas bū­tų ma­žiau­siai gal po ko­kių pen­kių mė­ne­sių, o gal ir po pu­sės me­tų ir pri­ima­mas tik teis­mo spren­di­mu. Tai­gi vėl yra ga­li­my­bių skųs­ti ir kves­tio­nuo­ti to­kius spren­di­mus. Man at­ro­do, čia svar­bu ne pats spren­di­mas kon­fis­kuo­ti trans­por­to prie­mo­nę po pu­sės me­tų, bet aiš­ki tvar­ka, kad sa­vi­val­dy­bė ir vals­ty­bė ku­ria par­ka­vi­mo vie­tas, kad ten bū­tų par­kuo­ja­mi au­to­mo­bi­liai, o ne tie­siog lai­ko­mas tur­tas. Kaip mi­nė­jau, ga­li bū­ti lai­ko­mas pia­ni­nas ar šal­dy­tu­vas kie­me, bet tu jo ne­lai­kai. Tai ne­lai­kyk ir au­to­mo­bi­lio to­je vie­to­je, ku­ri skir­ta par­kuo­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš su­pran­tu tą siū­lo­mą iš­ei­tį, bet kad yra to­kių pro­ble­mų, gal kar­tais rei­kia dar pa­ieš­ko­ti ir gi­lu­mi­nių prie­žas­čių ko­dėl. Kar­tais žmo­gus gal no­rė­tų su­si­tvar­ky­ti ava­ri­jo­je ap­ga­din­tą au­to­mo­bi­lį, bet, kiek ži­nau, šian­dien yra to­kie rei­ka­la­vi­mai, kad jei­gu pa­skai­čiuo­ja, kad re­mon­to su­ma yra di­des­nė ne­gu au­to­mo­bi­lio li­ku­ti­nė ver­tė, jau yra ne­lei­džia­ma at­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lio ir įves­ti vėl į eis­mą. Bet ži­no­te, di­de­lė da­lis žmo­nių va­ži­nė­ja ga­na pi­giais au­to­mo­bi­liais, o at­sta­ty­mo kai­ną iš es­mės skai­čiuo­ja pa­gal nau­jų at­sar­gi­nių de­ta­lių ver­tes. Ar nė­ra taip, kad kar­tais žmo­nės su­si­tvar­ky­tų ir va­ži­nė­tų, bet nė­ra tos ga­li­my­bės, ir ta­da gal jis lau­kia ge­res­nių lai­kų?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Su­tin­ku, ta­čiau at­kreip­siu dė­me­sį, kad ben­dro­jo nau­do­ji­mo vie­tos: ke­liai, par­ka­vi­mo vie­tos, yra skir­tos ne daik­tams sau­go­ti. Trans­por­to prie­mo­nė, ku­ri ne­ga­li da­ly­vau­ti eis­me, be ra­tų ar su­ga­din­ta, su­dau­žy­ta, yra tie­siog daik­tas – nė­ra net trans­por­to prie­mo­nė. Ly­giai taip pat kaip, ne­ži­nau, skal­bi­mo ma­ši­na. Vi­siš­kai ne­nau­do­ja­mos skal­bi­mo ma­ši­nos juk ne­pa­de­di laip­ti­nė­je ar kur nors kie­me, kur tu­ri bū­ti ben­dro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pos.

Man at­ro­do, kad tu­ri bū­ti la­bai aiš­ki tvar­ka, kad jei­gu tu ne­nau­do­ji au­to­mo­bi­lio, jis yra su­ga­din­tas, su­dau­žy­tas ar tie­siog be ra­tų, jis tu­ri bū­ti nu­vilk­tas į tam skir­tą sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, tu su­si­mo­ki kaž­ko­kį ne­di­de­lį mo­kes­tį, bet ne­bū­ti­nai ta sto­vė­ji­mo aikš­te­lė tu­ri bū­ti tie­siai po lan­gais. Juk ga­li bū­ti kur nors prie mies­to, už mies­to ar dar kur nors, ir tu ją ten lai­kai. Yra sau­go­mas au­to­mo­bi­lis. Bet kai jis už­ima par­ka­vi­mo vie­tą di­džiuo­siuo­se ra­jo­nuo­se, yra di­džiu­lė pro­ble­ma. Aš ma­nau, kad dau­ge­lis jū­sų esa­te su tuo su­si­dū­rę ir tik­rai, ma­tyt, ga­vę ne vie­ną gy­ven­to­jo laiš­ką.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. No­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti, kas, jū­sų nuo­mo­ne, tu­rė­tų nu­sta­ty­ti, ar tas au­to­mo­bi­lis eks­plo­a­tuo­ti­nas, ar ne? Su­pran­tu, jei be ra­tų sto­vi, pa­sta­ty­tas ant ka­la­džių, tai jis ne­eksp­lo­a­tuo­ti­nas. Bet, bū­na, sto­vi daug nor­ma­lios iš­vaiz­dos au­to­mo­bi­lių, jie il­gai sto­vi, jais nie­kas ne­va­žiuo­ja. Ar bus ko­kia nors ins­ti­tu­ci­ja, kad, pa­si­skun­dus kai­my­nams, at­va­žiuo­tų, įver­tin­tų ir taip nu­ša­lin­tų? Kai ka­da ne­pa­kan­ka, kad ra­tus tik už­dė­jau, ir vis­kas ge­rai, ma­ši­na sto­vi šim­tą me­tų. Ačiū.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Sa­vi­val­dy­bės sa­ko: iš pra­džių leis­ki­te mums tvar­ky­tis su tais be ra­tų ir jau tu­rė­si­me tiek dar­bo. An­tra, jie la­bai pa­pras­tai sa­ko: mes pa­gal nu­me­rius nu­skai­to­me: re­gist­ruo­tas, ne­re­gist­ruo­tas, draus­tas, ne­draus­tas, ga­li da­ly­vau­ti ar ne­ga­li da­ly­vau­ti eis­me, ir su tuo vi­sai ne­su­dė­tin­gai su­si­tvar­ko. At­kreip­siu dė­me­sį, kad Sei­mas dar vi­sai ne­se­niai po pa­tei­ki­mo pri­ta­rė, kad ir sa­vi­val­dy­bė ga­lė­tų nu­temp­ti ne­leis­ti­no­je vie­to­je pa­sta­ty­tą au­to­mo­bi­lį, ne tik po­li­ci­ja. Sa­vi­val­dy­bei su­tei­kę dau­giau tei­sių de­cen­tra­li­zuo­ti tvar­kos įgy­ven­di­ni­mą, man at­ro­do, mes pa­siek­si­me vi­sai ne­blo­gą re­zul­ta­tą.

PIRMININKAS. Klau­sia ger­bia­mas A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, no­riu per­skai­ty­ti Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos to­kią da­lį: „At­si­žvel­giant į tai, kas iš­dės­ty­ta, da­ry­ti­na iš­va­da, kad nors kei­čia­mo įsta­ty­mo 20 straips­nio 1 da­lis ir nu­ma­to, kad trans­por­to prie­mo­nės sa­vi­nin­kas ar val­dy­to­jas rū­pi­na­si ir at­sa­ko už jam nuo­sa­vy­bės ar ki­ta tei­se pri­klau­san­čią trans­por­to prie­mo­nę, ta­čiau ne­tin­ka­mą eks­plo­a­tuo­ti trans­por­to prie­mo­nę kaip ga­mi­nio at­lie­ką jis tu­ri tvar­ky­ti rem­da­ma­sis At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis. To­dėl ma­ny­ti­na, kad siū­lo­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas prieš­ta­rau­tų tei­sė­kū­ros tiks­lin­gu­mo, efek­ty­vu­mo ir sis­te­miš­ku­mo prin­ci­pams.“ Ką jūs ga­li­te į tai at­sa­ky­ti?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš su­pran­tu, kad trans­por­to prie­mo­nės kon­fis­ka­vi­mas yra la­bai griež­ta prie­mo­nė, bet tai yra tik kaip kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė, nes, vi­sų pir­ma, yra įspė­ji­mas, an­tra, yra bau­da ir ga­li­mas kon­fis­ka­vi­mas, ku­ris ir da­bar jau yra nu­ma­ty­tas. Tre­čia – pri­va­lo­mas kon­fis­ka­vi­mas, bet tik teis­mo spren­di­mu ir tik kaip kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė pik­ty­bi­niams pa­žei­dė­jams, ku­rie pa­žei­džia net tris kar­tus iš ei­lės.

Ti­kė­ti­na, kad to­kių at­ve­jų bū­tų ma­žai, bet kaip draus­mi­na­mo­ji prie­mo­nė pik­ty­bi­niams pa­žei­dė­jams ga­li bū­ti la­bai efek­ty­vus spren­di­mas, nes bė­da, kad sa­vi­val­dy­bės ne­ga­li pri­sta­ty­ti dau­giau par­ka­vi­mo vie­tų. Ga­li po že­me kas­ti, bet la­bai bran­gu. Ga­li sta­ty­ti pa­pil­do­mai, bet vėl­gi la­bai bran­gu. O už­tik­rin­ti, kad efek­ty­viai bū­tų nau­do­ja­ma net 20 % trans­por­to prie­mo­nių, ku­rios da­bar yra ne­nau­do­ja­mos kie­muo­se, iš tik­rų­jų bū­tų re­vo­liu­ci­nis spren­di­mas, ku­ris at­lais­vin­tų kie­mus, ir ma­ty­tu­me daug tvar­kin­ges­nę ap­lin­ką. Aš la­bai kvie­čiu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ir pa­dis­ku­tuo­ti apie tai ko­mi­te­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą ir at­sa­ky­tus klau­si­mus. Bet no­ri dėl mo­ty­vų kal­bė­ti K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, pro­ble­ma yra tik­rai ak­tu­a­li ir ašt­ri. Čia ji ne­iš­si­gal­vo­ta ir rei­kia ieš­ko­ti spren­di­mo bū­dų. Aš pri­tar­čiau ir šiam pa­teik­tam spren­di­mo bū­dui, net pri­tar­čiau ir griež­tes­niam spren­di­mo bū­dui. Nes, man at­ro­do, kar­tais ga­li bū­ti taip, kad pik­ty­biš­kam au­to­mo­bi­lio su nu­leis­to­mis pa­dan­go­mis sa­vi­nin­kui net ga­li ap­si­mo­kė­ti, kad jo au­to­mo­bi­lį nu­si­temp­tų sa­vi­val­dy­bė ar ko­kį nors to­kį, na, ne­nu­leis­to­mis, dar vei­kian­tį. Jam pa­čiam vež­ti, kaž­kur ieš­ko­ti, rū­pin­tis, o čia su­mo­kė­jai 150 ir tau nu­temps. O sa­vi­val­dy­bė­je kai­nuos bran­giau, man taip at­ro­do.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ir nuo­mo­nę pa­reikš A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš prin­ci­po pa­si­sa­kau už šį pro­jek­tą, bet vis dėl­to jis tu­ri daug to­kių lan­dų. Pa­vyz­džiui, jei­gu žmo­gus su­ser­ga, gy­ve­na vie­nas, at­si­gu­la į li­go­ni­nę, grįž­ta iš li­go­ni­nės – ma­ši­nos nė­ra. Aš tik kaip pa­vyz­dį sa­kau. Ži­no­te, jei­gu to­kį da­ly­ką da­ro­me, rei­kia la­bai pre­ci­ziš­kai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pa­reikš­tas nuo­mo­nes. Ko­le­gos, ka­dan­gi ski­ria­si vie­nos fra­k­ci­jos, bal­suo­ja­me.

Dė­ko­ja­me. Už­si­re­gist­ra­vo 72, bal­sa­vo 70: už – 62, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 8. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­si­me Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­ma pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ja­me.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – P. Urb­šys. Pra­šau.

P. URBŠYS (MSNG). Aš ne­ži­nau, kai ste­biu ger­bia­mą Sei­mo na­rį M. Ma­jaus­ką, kaip jis ar­šiai kri­ti­ka­vo Pre­zi­den­to ini­cia­ty­vą dėl GPM, tai fak­tiš­kai vals­tie­čiai tik sė­dė­jo ko­ją ant ko­jos už­si­dė­ję ir šyp­so­jo­si, kaip at­sto­vau­ja jų in­te­re­sams. Ir da­bar, kai jį vie­nin­gai pa­lai­ko ir Vals­tie­čių frak­ci­ja, na, aš tik­rai no­rė­čiau pa­siū­ly­ti vals­tie­čiams kaip nors in­teg­ruo­ti M. Ma­jaus­ką į sa­vo gre­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jos at­si­klaus­ti. Ka­dan­gi mes tu­ri­me lai­ko, ar ga­li­me įtrauk­ti ger­bia­mo mi­nist­ro at­lie­kų tvar­ky­mo re­zer­vi­nį klau­si­mą? Iki 20 mi­nu­čių. (Bal­sai sa­lė­je) Da­bar tu­ri­me lai­ko, jei­gu leis­tų frak­ci­ja, gal ga­li­ma bū­tų įtrauk­ti, nes mi­nist­ras sku­ba, tu­ri sa­vų dar­bų. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ana­lo­giš­ką at­ve­jį svars­tė Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja ir pri­ėmė spren­di­mą, kad vi­si ki­ti klau­si­mai opo­zi­ci­nių frak­ci­jų dar­bo­tvarkėje ga­li bū­ti įtrauk­ti, tik jei­gu pa­si­bai­gė opo­zi­ci­nių frak­ci­jų dar­bo­tvarkė ir dar li­ko lai­ko. Bet tik tie klau­si­mai, ku­rie yra nu­ma­ty­ti šios die­nos dar­bo­tvarkėje, jo­kių ki­tų klau­si­mų ne­ga­li bū­ti įtrauk­ta. La­bai pri­ta­riu, kad ši­tą klau­si­mą bū­tų ga­li­ma įtrauk­ti, bet pra­šau lai­ky­tis Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos iš­aiš­ki­ni­mo ir ši­tą klau­si­mą įtrauk­ti tik ta­da, jei­gu liks lai­ko pa­si­bai­gus opo­zi­ci­nei dar­bo­tvarkei. Mums la­bai ma­lo­nu ma­ty­ti mi­nist­rą čia, la­bai ma­lo­nu.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ger­bia­mas mi­nist­re, na, ma­lo­nu jus čia ma­ty­ti. Mes dar­bo­tvar­kės… Opo­zi­ci­ja ne­lei­džia į tarpą įteik­ti, tai tę­sia­me.

 

16.39 val.

Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1495 pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4344, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. IX-886 24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4345 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIIIP-4533. Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais… At­si­pra­šau. Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4344. Pra­šau, ger­bia­mas An­ta­nai Ma­tu­lai. Ir ly­di­ma­sis – Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo 24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4345. Pra­šau, ger­bia­mas An­ta­nai.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, štai da­bar už­si­trau­kiau ap­lin­kos mi­nist­ro ne­ma­lo­nę, bet gal vis dėl­to… Kar­tu su S. Tu­mė­nu tei­kia­me Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo ir Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tus. Šiuos pro­jek­tus teik­ti mus pa­ska­ti­no dau­gy­bi­niai gy­ven­to­jų skun­dai iš ben­druo­me­nių ir at­ski­rų žmo­nių iš Žvir­blio­nių, Rau­bo­nių, Lin­ku­vos, Ro­za­li­mo, iš ki­tų ra­jo­nų.

Šiuo me­tu yra to­kia tvar­ka, kad iki tam tik­ro gy­vu­lių skai­čiaus – kiau­lių, paukš­čių skai­čiaus – po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas ne­rei­ka­lin­gas, bet, pa­vyz­džiui, dėl kiau­lių yra nu­sta­ty­ta, kad iki 1,5 tūkst. po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ne­rei­kia, bet nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. po­vei­kio ver­ti­ni­mo at­ran­ką at­lie­ka tam tik­ros tar­ny­bos. Tai yra nu­sta­ty­tas la­bai di­de­lis tar­pas ne tik dėl kiau­lių, bet ir dėl gal­vi­jų, paukš­čių, ka­da po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą at­lik­ti ar ne spren­džia tam tik­ros tar­ny­bos.

Štai mes su ko­le­ga Sta­siu ir ki­tais Sei­mo na­riais su­si­dū­rė­me su pro­ble­ma, ka­da gau­na­me at­sa­ky­mus, kad to­kio po­vei­kio ap­lin­kai ne­rei­kia, ir skai­ty­da­mi ma­to­me, kad yra aki­vaiz­džiai su­klas­to­ta in­for­ma­ci­ja. Pa­vyz­džiui, Pa­sva­lio ra­jo­ne bu­vo ke­ti­na­ma sta­ty­ti, re­konst­ruo­ti ir plės­ti vie­ną fer­mą ir ten ra­šo­ma: „Ar­ti­miau­sias gy­ven­to­jas yra 450 met­rų iki fer­mos“, o nu­ty­lė­ta, kad 150 met­rų iki fer­mos pra­si­de­da Rau­bo­nių gy­ven­vie­tė, pra­si­de­da gat­vė. Ra­šo­ma, kad ben­dro­vė ne­tu­rė­jo nė vie­nos nuo­bau­dos. Tuo tar­pu pa­klau­sus Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros at­sto­vo ra­jo­ne, sa­ko – bau­džia­me ir bau­džia­me už tam tik­rų tvar­kų ne­si­lai­ky­mą. Aš esu net­gi per­da­vęs iš ke­lių ra­jo­nų ši­tas iš­va­das STT, ka­dan­gi aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad yra su­klas­to­ta. Vėl­gi Pa­kruo­jo ra­jo­ne, pa­vyz­džiui, yra ra­šo­ma, kad ar­ti­miau­sia mo­ky­mo įstai­ga yra už ke­lių ki­lo­met­rų Ro­za­li­me, tuo tar­pu ša­lia gy­ven­vie­tė, yra vai­kų dar­že­lis. Tai yra nu­ty­lė­ta ir pa­na­šiai, ir pa­na­šiai.

To­dėl mes su ko­le­ga ma­no­me, kad vis dėl­to… Ar­ba, pa­vyz­džiui, yra nu­sta­ty­ta 500 met­rų ap­sau­gos zo­na ir ta ap­sau­gos zo­na iš­kar­po­ma, ne vi­su pe­ri­met­ru vie­no­dai, bet iš­kar­po­ma taip, kaip no­ri­ma. Jei­gu yra rek­re­a­ci­nė zo­na ar­ba net­gi van­den­tie­kis už 250 met­rų, va­di­na­si, ap­sau­gos zo­na yra 250 met­rų iš tos pu­sės, kur yra lau­kai, ten 2 ki­lo­met­rai pa­da­ry­ta ap­sau­gos zo­na. Žo­džiu, yra gud­rau­ja­ma.

To­dėl mes su ko­le­ga siū­lo­me, kad ap­sau­gos zo­na bū­tų 500 met­rų vi­su pe­ri­met­ru. Taip pat siū­lo­me, kad tas so­vie­ti­nes fer­mas, ku­rios daž­niau­siai bu­vo pa­sta­ty­tos ne­to­li gy­ven­vie­čių, bū­tų ga­li­ma re­konst­ruo­ti ir mo­der­ni­zuo­ti pa­lie­kant… jei­gu ap­sau­gos zo­na yra 500 ir ma­žes­nis at­stu­mas, pa­lie­kant tą pa­tį gy­vu­lių skai­čių, o jei­gu bū­tų sta­to­mos nau­jos fer­mos ir vyk­do­ma plėt­ra, ap­sau­gos zo­na tu­rė­tų bū­ti 2 ki­lo­met­rai. Pa­vyz­dys. Lin­ku­va, Pa­kruo­jo ra­jo­nas. Ap­link Lin­ku­vą da­bar yra trys fer­mos. Ke­tu­rios, ro­do ko­le­ga S. Tu­mė­nas. Jis yra iš ten ki­lęs. Šiuo me­tu pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti di­džiu­lę fer­mą dar iš vie­nos pu­sės. At­stu­mas, ro­dos, ten apie ki­lo­met­rą. Šian­dien jau Lin­ku­vos ben­druo­me­nė sa­ko: mes dūs­ta­me, ypač pa­va­sa­rį ir ru­de­nį, ka­da yra lais­to­mos sru­tos. Jei­gu bus pa­sta­ty­ta dar vie­na fer­ma, tai jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip gy­ven­ti. Mes ko­vo­ja­me su tar­ša, su kva­pais mies­tuo­se ne­to­li įmo­nių, o čia kaž­kaip pa­mir­šo­me.

Mes siū­lo­me taip pat nu­sta­ty­ti po­vei­kio ap­lin­kai aiš­kias ri­bas įsta­ty­me. Pa­vyz­džiui, jei­gu yra nu­sta­ty­ta vėl­gi dėl tų pa­čių kiau­lių, iki ku­rio skai­čiaus ne­rei­kia po­vei­kio ap­lin­kai, tai tu­rė­tų bū­ti aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad, vir­ši­jant ši­tą skai­čių, ap­lin­kos ver­ti­ni­mas pri­va­lo­mas, ar­ba su­ma­žin­ti tą tar­pą, pa­vyz­džiui, kaip sa­kiau, nuo 1,5 iki 3 tūkst. To­kiu bū­du bus aiš­kiai reg­la­men­tuo­ta ir ap­sau­go­ti vi­suo­me­nės in­te­re­sai. Tik­rai mes čia tei­kia­me tuos įsta­ty­mų pro­jek­tus ne dėl to, kad su­var­žy­tu­me ver­slą, fer­mų plėt­rą, bet dėl to, kad ap­sau­go­tu­me vi­suo­me­nę nuo tar­šos, nuo kva­pų. To­dėl, mie­li ko­le­gos, la­bai pra­šo­me pri­tar­ti mū­sų ši­tiems teik­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams. Iš kar­to pra­šy­čiau, jei­gu pri­tar­si­te, kad bū­tų kreip­ta­si į Vy­riau­sy­bę jos nuo­mo­nės. Aš esu kal­bė­jęs šiuo klau­si­mu ir su ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ru ger­bia­mu K. Ma­žei­ka. Jis sa­kė, tą pro­ble­mą ži­no ir ruo­šia­si ją spręs­ti tei­kdamas įsta­ty­mų pro­jek­tus, bet mes kol kas ne­su­lau­kė­me. Džiu­gu, kad mi­nist­ras ži­no apie tai. Aš tik­rai pra­šy­čiau, kad Vy­riau­sy­bė vis dėl­to ap­svars­ty­tų ir pa­to­bu­lin­tų mū­sų tei­kia­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pri­sta­ty­mą ger­bia­mam A. Ma­tu­lui. Jū­sų no­ri klaus­ti Sei­mo na­riai. E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų tur­būt yra dvi šio klau­si­mo pu­sės. Vie­na, aiš­ku, su­pran­ta­ma, dėl gy­ven­to­jų kva­pų ir eko­lo­gi­nė, bet yra ir eko­no­mi­nė pu­sė. Šian­dien Lie­tu­va tik­rai su­ma­ži­no sa­vo gal­vi­jų skai­čių, ypač tai skau­džiai at­si­lie­pė kiau­li­nin­kys­tės sek­to­riui. Iš tik­rų­jų mes dau­giau ne­gu pu­sę im­por­tuo­ja­me iš už­sie­nio, at­si­ve­ža­me mė­sos iš ki­tur sa­vo ko­kiai nors pro­duk­ci­jai ga­min­ti ir taip to­liau.

Aiš­ku, dėl kva­pų rei­kia spręs­ti, bet gal­būt rei­kė­tų siū­ly­ti ki­tas al­ter­na­ty­vas. Tar­ki­me, teik­ti pa­ra­mą įsi­gy­ti įvai­rių va­ly­mo įren­gi­mų ar­ba gal­būt šiek tiek ap­ri­bo­ti, kuo­met sru­tos iš­ve­ža­mos, gal­būt dau­giau ap­ri­bo­ti, kad vež­tų į to­li­mes­nius taš­kus, o ne truk­dy­ti plėt­rai. Su­pran­ta­ma, kad iš tik­rų­jų vis to­je pa­čio­je vie­to­je vys­ty­ti yra eko­no­miš­kai daug pa­pras­čiau nei iš­kel­ti į ki­tas vie­tas. Ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų dau­giau orien­tuo­tis į tech­no­lo­gi­jas, ku­rios su­teik­tų ga­li­my­bę te­nai plės­ti fer­mas? Ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). Be abe­jo, ko­le­gos, ir aš as­me­niš­kai pa­lai­kau, kad bū­tų at­lie­ka­ma se­nų fer­mų re­no­va­ci­ja, mo­der­ni­za­ci­ja, nes tai au­to­ma­tiš­kai su­ma­ži­na plėt­rą. Bet tie ke­li pa­vyz­džiai Pa­sva­lio ra­jo­ne, Pa­kruo­jo ra­jo­ne ir ki­tuo­se, kai plėt­ra… re­no­va­ci­ja su­sie­ja­ma su plėt­ra ir gal­vi­jų skai­čius di­di­na­mas ke­lis kar­tus. Svar­biau­sia, kad ta plėt­ra nu­ma­to­ma ar­čiau gy­ven­vie­čių, ar­čiau ke­lių, nes to­liau už fer­mos val­diš­kų ar ra­jo­no ke­lių nė­ra, to­dėl nu­ma­to­ma ta plėt­ra ar­ti­nant, ku­riant, sta­tant re­zer­vu­a­rus. Aš tik­rai džiau­giuo­si, kad su ko­le­ga Sta­siu ir ki­tais, ir ko­le­ga L. Jo­nai­čiu pa­vy­ko pa­siek­ti, kad tuo­se ma­no mi­nė­tuo­se ob­jek­tuo­se jau plėt­ra to­liau, su­ti­ko pa­tys in­ves­tuo­to­jai plės­ti ne į mies­te­lio pu­sę, bet į ki­tą pu­sę, in­ves­tuo­da­mi, pa­pil­do­mai nu­si­ties­da­mi ke­lius. Jau pa­vy­ko pa­siek­ti, kad šiek tiek nu­ke­lia­ma į ki­tą pu­sę ir re­zer­vu­a­rai ir­gi nu­ke­lia­mi į ki­tą pu­sę.

Bet vis tiek, ko­le­gos, žmo­nės iš­gy­ve­na. Ga­li­ma ieš­ko­ti vi­so­kių bū­dų, kaip jūs mi­nė­jo­te, pa­dė­ti in­ves­tuo­ti į va­ly­mo įren­gi­nius ir vi­sa ki­ta, bet vis dėl­to aš la­bai siū­lau, kad ne­rei­kė­tų to da­ry­ti žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta. Pa­ti­kė­ki­te, aš esu ne vie­ną kar­tą va­žia­vęs pa­gal žmo­nių skam­bu­tį į tas gy­ven­vie­tes, kai ne­pa­lan­kūs vė­jai ir kai ten lais­to, tai gy­ven­ti, ko­le­gos, iš es­mės bū­ti at­si­da­rius lan­gą yra ne­įma­no­ma, iš­ei­ti į lau­ką ne­įma­no­ma. To­dėl la­bai pra­šy­čiau jū­sų pri­tar­ti šiai idė­jai, o to­liau ko­le­ga K. Ma­žei­ka su Vy­riau­sy­be, ma­tyt, ras bū­dą pa­gal­vo­ti, kaip tą ga­li­ma da­ry­ti ra­dus ba­lan­są tarp in­ves­ti­ci­jų, dar­bo vie­tų ir žmo­nių svei­ka­tos.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, sten­ki­tės at­sa­ky­ti grei­čiau ir trum­piau, nes klaus­ti dar no­ri aš­tuo­ni Sei­mo na­riai. A. Stan­či­kas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Pa­si­steng­siu, ne­se­niai Sei­me, pa­si­steng­siu.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ko­le­ga, iš tik­rų­jų, žiū­rėdami po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą, mes jau ka­den­ci­jos pra­džio­je daug dis­ku­ta­vo­me, daug bu­vo ie­čių su­lau­žy­ta ir es­mi­nis da­ly­kas, kad bū­tent po­vei­kį ap­lin­kai ver­ti­nant, ypač smul­kių ob­jek­tų, pir­miau­sia lai­ko la­bai daug su­gaiš­ta­ma, ki­tas da­ly­kas, tai bran­giai kai­nuo­ja. Tai yra fir­moms pa­pil­do­mas už­dar­bis, ta­čiau re­zul­ta­tas ne ka­žin koks.

Šian­dien, žiū­rė­da­mi į mū­sų gy­vu­li­nin­kys­tę, iš tik­rų­jų ką mes ma­to­me? Mes ma­to­me gy­vu­li­nin­kys­tės ma­ži­ni­mą. Dis­ku­tuo­jant dar prieš ke­le­tą me­tų ir su­dė­lio­jant po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo tam tik­ras są­ly­gas, apie ku­rias mes šian­dien vėl kal­ba­me, kad jas rei­kia keis­ti, ta­da bu­vo su­si­ta­ri­mas ir bal­suo­ta pa­lai­kant tas są­ly­gas, tai dėl 250 są­ly­gi­nių gy­vu­lių lai­ky­mo.

Ma­no klau­si­mas la­bai pa­pras­tas. Pir­mas. Kiek per tą lai­ko­tar­pį, kad ir pa­ge­ri­no­me tas są­ly­gas, yra pa­sta­ty­ta fer­mų? Ki­tas da­ly­kas, kaip svei­ka­tai at­si­lieps, jei­gu fer­ma, sa­ky­kim, bus 100 kar­vių ma­žes­nė, jei­gu fer­mo­je yra 300, bus 200, ar tas kva­pas ma­žes­nis bus, ar jo ne­liks. Iš tik­rų­jų taip ne­bus. Ko ge­ro, šian­dien mes tu­rė­tu­me ma­ty­ti ir vi­sai ki­tą me­da­lio pu­sę, kad vis dėl­to plėt­ra tu­ri bū­ti. O ką ir ko­le­ga E. Pu­pi­nis sa­kė, gal­būt mes la­biau tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie tech­no­lo­gi­jas, įdieg­ti į tai, kad tie kva­pai bū­tų ma­žes­ni. Bet jūs nu­ei­na­te pa­pras­čiau­siu bū­du, kad tik ap­sun­kin­tu­mė­te, o di­die­siems ob­jek­tams ir šian­dien rei­ka­lin­gas po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas. Iš jū­sų kal­bos dar iš­gir­do­me, kad fak­tiš­kai kaž­kas yra apei­na­ma. Jei­gu yra pa­žei­di­mas, už tai yra ir at­sa­ko­my­bė. Tai ta­da gal­būt…

PIRMININKAS. Lai­kas. Ger­bia­mas A. Stan­či­kai, čia ne pra­ne­ši­mas, klau­si­mas bu­vo.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ne, ne. Ir ki­tas, dar vie­nas klau­si­mas. Jei­gu mes su­griež­tin­si­me są­ly­gas, ar nuo to apė­ji­mo…

PIRMININKAS. Pra­šom at­sa­ky­ti į tuos klau­si­mus.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, mes iš es­mės ne­siū­lo­me ma­žin­ti ir lies­ti tų fer­mų, ku­rio­se au­gi­na­ma 200 ar 300, čia yra ma­ži ūkiai ir nie­kas ne­si­kė­si­na. Mes sa­ko­me, kad rei­kia eli­mi­nuo­ti žmo­giš­ką­jį fak­to­rių, kad tas tar­pas, kai po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ne­rei­kia ir kai spren­džia tam tik­ros tar­ny­bos, bū­tų ma­žes­nis ar­ba iš vi­so to tar­po ne­bū­tų, jei­gu vir­ši­ja tą skai­čių, po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas bū­tų at­lik­tas.

Aš jau ci­ta­vau ke­lias iš­va­das, kai aki­vaiz­džiai, ma­no ma­ny­mu, bu­vo su­klas­to­ta, ir per­da­vė­me tą me­džia­gą STT, nes taip ne­ga­li bū­ti. Net­gi vie­na­me ra­jo­ne, kai ga­vau skun­dą, įver­ti­no­me ap­lin­ky­bes dėl skun­do, dėl nu­ty­lė­to at­stu­mo, kai kar­tu su me­ru pa­si­kvie­tė­me vie­ną tar­nau­to­ją, ku­ris pa­dė­jo pa­ra­šą, kad ne­va me­ras ga­li vi­zuo­ti, pra­dė­jus aiš­kin­tis, jis nu­lei­dęs gal­vą tuoj pat pa­sa­kė: aš pa­da­riau klai­dą. Net ne­aiš­ki­nant apie ką ir ko­kią klai­dą. Ir tas pa­ra­šas bu­vo at­šauk­tas.

Be abe­jo­nės, kad tuo tu­ri už­si­im­ti tam tik­ros tar­ny­bos, bet mes tik­rai ne­siū­lo­me ma­žin­ti. Te­gu ple­čia­si, te­gu stei­gia dar­bo vie­tas, bet tu­ri bū­ti iš­lai­ky­ti sau­gūs at­stu­mai. 2 ki­lo­met­rai tik­rai nė­ra di­de­lis ap­sau­gos zo­nos at­stu­mas ir ten ga­li­ma plės­ti ir dar­bo vie­tas…

Bet ki­ta pro­ble­ma, kad, kaip ir sa­kiau, apie Lin­ku­vą da­bar jau bus sta­to­ma ket­vir­ta ar penk­ta fer­ma. Iš es­mės že­mių ne­už­ten­ka sru­tų lais­ty­mui ir vi­sos fer­mos, ypač jei­gu sa­vi­nin­kas tas pats, ro­do, dub­liuo­ja tas pa­čias že­mes, kad lais­to ant tų pa­čių že­mių ir vie­no­je, ir ki­to­je fer­mo­je. Tai tų že­mių iš es­mės jau ne­už­ten­ka lais­ty­mui.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Baub­lys.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pra­šom pa­sa­ky­ti, jei­gu bū­tų pri­im­tas šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ir pa­keis­tos gy­vu­lių lai­ky­mo nor­mos, ar jis ga­lio­tų esa­moms fer­moms, nes jūs kal­ba­te apie esa­mas fer­mas. Ar tai reikš­tų, jei­gu ne­ga­lė­tų at­lik­ti tie ūki­nin­kai ar fer­mų sa­vi­nin­kai po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, tu­rė­tų iš­par­duo­ti gu­vu­lius, nes ten bū­tent ne gy­vu­lių skai­čius, bet gy­vu­lių lai­ky­mo vie­tos yra ver­ti­na­mos. Įdo­mu, kiek bū­tų už­da­ro­ma fer­mų ir su­ma­žė­tų gu­vu­lių, ir taip ma­žai lai­ko­mų.

Ir ki­tas klau­si­mas. Jūs mi­nė­jo­te, kad kon­sul­ta­vo­tės su ger­bia­mu mi­nist­ru K. Ma­žei­ka, ta­čiau jū­sų frak­ci­jo­je yra bu­vęs že­mės ūkio mi­nist­ras, ku­ris pui­kiai iš­ma­no šiuos klau­si­mus, ger­bia­mas K. Star­ke­vi­čius. Kiek aš ži­nau, jis vi­sa­da at­virkš­čiai pa­si­sa­ko. Ar pas jus frak­ci­jo­je vie­nin­ga nuo­mo­nė? Ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). Frak­ci­jo­je tik­riau­siai nė­ra vie­nos nuo­mo­nės. K. Star­ke­vi­čius tu­ri sa­vo nuo­mo­nę, ir ge­rai, ką ją tu­ri. Bet mes tik­rai ne­siū­lo­me ma­žin­ti ir tai ne­ga­lio­tų nau­joms, pra­dė­toms re­no­vuo­ti fer­moms ar­ba nau­jai sta­to­moms fer­moms. Esa­moms fer­moms ne­ga­lio­tų, ga­lio­tų tik nau­jai sta­to­moms fer­moms. Kaip ga­li įsta­ty­mas ga­lio­ti at­ga­li­ne da­ta.

Bet aš dar kar­tą sa­kau, ko­le­gos, mes da­bar kal­ba­me ne apie gy­vu­lius, mes kal­ba­me apie gy­ven­to­jų svei­ka­tą. Jūs kiek­vie­nas, ypač ku­rie esa­te rink­ti re­gio­nuo­se, kiek­vie­nas tik­riau­siai esa­te su­si­dū­ręs su ta pro­ble­ma. Jūs iš­da­lin­ki­te sa­vo te­le­fo­nų nu­me­rius sa­vo apy­gar­dų gy­ven­to­jams ir pa­pra­šy­ki­te, kad jie pa­skam­bin­tų, kai ta smar­vė at­si­ran­da. Aš esu va­žia­vęs daug kar­tų į Pa­kruo­jo pu­sę, į Pa­sva­lio pu­sę, pa­ti­kė­ki­te, si­tu­a­ci­ja ka­tast­ro­fiš­ka. Žmo­nės iš­si­ke­lia iš tų vie­tų, jei­gu ne­to­li gy­ve­na su vai­kais, jie ne­ga­li gy­ven­ti, jie iš­si­ke­lia iš tų vie­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš pir­miau­sia no­rė­čiau at­sa­ky­ti sa­vo ko­le­goms Vals­tie­čių frak­ci­jai, ku­ri nu­ste­bu­si, kad mes su kon­ser­va­to­riu­mi kar­tu pa­si­ra­šė­me šią pro­jek­to pa­tai­są. Ger­bia­mas ko­le­ga, ar jūs ga­li­te pa­dė­ti at­sa­ky­ti ma­no ko­le­gai A. Gai­džiū­nui, kad sru­tos, ši smar­vė ir jų su­ke­lia­mos kvė­pa­vi­mo li­gos vie­no­dai pa­vo­jin­gos ir kon­ser­va­to­riams, ir Dar­bo par­ti­jai, ir soc­de­mams, ir vals­tie­čiams, nes to­kių abe­jo­nių, ma­tau, yra.

An­tra. Ar čia vis­kas yra ge­rai, kai už pat kai­mo, mies­to, mies­te­lio tvo­ros yra sta­to­mos to­kios di­džiu­lės fer­mos be jo­kio ver­ti­ni­mo, be po­vei­kio ap­lin­kai, žmo­nių, vi­suo­me­nės svei­ka­tai ver­ti­ni­mo? Tai pa­dė­ki­te man at­sa­ky­ti, nes jie ma­nęs ne­gir­di.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, kvie­čiu jus iš­girs­ti jū­sų pro­tin­go ko­le­gos S. Tu­mė­no ar­gu­men­tus. Tik­rai ši smar­vė vei­kia vie­no­dai vi­sus, vi­sų par­ti­jų at­sto­vus ir vi­sus žmo­nes, ku­rie skir­tin­gai bal­suo­ja už par­ti­jas. Aš tik­rai la­bai pra­šau, nes šian­dien ma­tau, kad ko­rek­tiš­kai jūs ne­at­me­ta­te di­džio­sios da­lies įsta­ty­mų pro­jek­tų. Ne­ma­nau, kad tas mū­sų įsta­ty­mo pro­jek­tas yra to­bu­las, bet la­bai pra­šy­čiau pri­im­ti, pa­svars­ty­ti Vy­riau­sy­bė­je, pa­svars­tys ko­le­ga mi­nist­ras su sa­vo ko­man­da ir gal­būt pa­to­bu­lins ar ko­kiais nors ar­gu­men­tais at­mes, bet tik­rai ta pro­ble­ma yra, ji la­bai rim­ta. Nie­kas ne­stab­do plėt­ros, bet ne­ga­li bū­ti ver­slas vys­to­mas žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta. Jūs nu­va­žiuo­ki­te į Lin­ku­vą ir pa­kal­bė­ki­te su žmo­nė­mis, kaip jie da­bar re­a­guo­ja į tą ke­ti­ni­mą sta­ty­ti dar penk­tą fer­mą prie vie­no iš pas­ku­ti­nių įva­žia­vi­mų į Lin­ku­vą. Žmo­nėms tai yra tra­ge­di­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam pra­ne­šė­jui už at­sa­ky­tus klau­si­mus.

Dėl mo­ty­vų S. Tu­mė­nas. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš kvie­čiu pri­tar­ti šiai pa­tai­sai, nes tai vi­sų pir­ma rei­ka­lin­ga, rei­kia vi­sų pir­ma iš­girs­ti tai, apie ką šian­dien kal­bė­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, kad ne vis­ką le­mia vien tik eko­no­mi­niai ro­dik­liai, o yra ir pa­si­ti­kė­ji­mas vi­suo­me­ne, yra pi­lie­tiš­ku­mas ir pa­na­šiai. Nė­ra nor­ma, kai už ta­vo mies­to, mies­te­lio, kai­mo ri­bos sta­to­mos to­kios dau­gia­tūks­tan­ti­nės kar­vi­dės, kiau­li­dės ir pa­na­šiai. Šią įsta­ty­mi­nę ba­zę, aš ma­ny­čiau, rei­kia su­tvar­ky­ti, juo­ba kad čia bu­vo ne vie­ną kar­tą mi­nė­tas Lin­ku­vos pa­vyz­dys. Tai ir Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas kon­sta­ta­vo, kad vi­suo­me­nė yra tei­si, tei­si­niai da­ly­kai dar ir da­bar vyks­ta. Tai­gi mes tu­rė­tu­me pri­si­dė­ti, kad bent jau at­ei­ty­je ne­bū­tų stu­mia­mi iš re­gio­nų žmo­nės. Jau­ni­mas ne­no­ri vien dėl to­kios smar­vės grįž­ti pa­bai­gęs stu­di­jas į sa­vo gim­ti­nę. To­kių pa­vyz­džių yra dau­gy­bė. Tai­gi mes ne prieš kiau­li­nin­kys­tę ir taip to­liau, bet mes no­ri­me, kad bū­tų at­si­žvel­gia­ma į žmo­nių po­rei­kius, į vi­suo­me­nės po­rei­kius. Kvie­čiu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti.

PIRMININKAS. K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš­gir­dau daug ge­rų žo­džių pir­mą kar­tą tur­būt sa­vo at­žvil­giu. Ačiū, ko­le­ga. Iš tik­rų­jų kal­bė­jo­me tik­rai ne apie šį pro­jek­tą, kal­bė­jo­me ap­skri­tai apie pro­ble­mą. Taip, tų pro­ble­mų yra, bet tur­būt iš Lin­ku­vos, kur, kaip jūs sa­ko­te, žmo­nėms smir­da mėš­lu, ga­li­me nu­si­kel­ti į Klai­pė­dos prie­mies­tį, kur žmo­nėms kve­pia ro­žė­mis, bet tas ro­žių kva­pas reiš­kia, kad ten che­mi­ka­lai ly­giai taip pat vei­kia ir dar tur­būt pa­vo­jin­giau. Tur­būt rei­kė­tų at­skir­ti tuos da­ly­kus. Tik no­riu jums pri­min­ti, kad jūs, kaip ak­ty­vus svei­ka­tos sis­te­mos eks­per­tas, gal­būt ge­riau pa­ro­dy­tu­mė­te ini­cia­ty­vą dėl kva­pų reg­la­men­ta­vi­mo. Šian­dien svei­ka­ti­nin­kai at­si­sa­ko ir jū­sų ko­mi­te­tas taip pat per­me­ta at­sa­ko­my­bę ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams dėl kva­pų reg­la­men­ta­vi­mo ir kva­pų kon­tro­lės, kur mes ga­lė­tu­me tur­būt čia reg­la­men­tuo­ti ir su­ras­ti tą kom­pro­mi­są. Žmo­nių prie­ši­ni­mas tarp kai­me gy­ve­nan­čių ir už­si­i­man­čių gal­vi­nin­kys­te ir ne­už­si­i­man­čių gal­vi­nin­kys­te ar­ba mies­tuo­se gy­ve­nan­čių tai tur­būt yra blogiau­sia, nes tie gy­vu­lių skai­čiai, ku­riuos mes tu­ri­me Lie­tu­vo­je, tik­rai Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu yra ge­ro­kai ma­žes­ni ne­gu vi­dur­kis, ir tuo me­tu nau­do­ja­mos che­mi­nės trą­šos, dėl ku­rių jūs pa­tys daug kal­ba­te, tur­būt tik­rai nė­ra ge­res­nis va­rian­tas dir­voms tręš­ti ne­gu na­tū­ra­lios trą­šos, tai yra gy­vū­nų mėš­las. Iš tie­sų tur­būt rei­kia reg­la­men­tuo­ti tuos da­ly­kus, kal­bė­ti su ben­druo­me­ne ir to ne­pri­ešin­ti. Pro­jek­tas iš prin­ci­po, ką ir sa­ko Tei­sės de­par­ta­men­tas, prieš­ta­rau­ja di­rek­ty­vos nuo­sta­toms, ku­rios bu­vo per­kel­tos. Jūs fak­tiš­kai no­ri­te grįž­ti į prieš tai bu­vu­sį re­gu­lia­vi­mą, jį tik­rai rei­kia de­rin­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Aš tik­rai šiuo at­ve­ju tu­rė­čiau su­si­lai­ky­ti ir, ma­nau, mes tą pro­ble­mą tu­rė­tu­me spręs­ti ki­tais tei­sės ak­tais.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl ve­di­mo tvar­kos – J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi yra pa­teik­ti du pro­jek­tai, aš ma­nau, ga­li kal­bė­ti du žmo­nės už, du prieš, nes ma­to­me, kad pro­jek­tas su­kė­lė daug aist­rų, ir tik­rai ar­gu­men­tai prie­šin­gi. (Bal­sai sa­lė­je) Ir dar vie­nas da­ly­kas, aš pra­šy­čiau, kad gal ma­no ko­le­ga A. Ma­tu­las per tą lai­ką pa­gal­vo­tų, ar tu­ri tei­sę bal­suo­ti, ar ne­bus in­te­re­sų kon­flik­to tiems, ku­rie plė­to­ja fer­mas, ku­rių šei­mos na­riai plė­to­ja fer­mas, ku­riems tai yra tie­sio­giai ak­tua­lu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Lo­giš­kas pa­siū­ly­mas. A. Ažu­ba­lis. Pra­šom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko­le­gos, nie­ko prieš fer­mas ir gy­vu­li­nin­kys­tę ne­tu­riu, iš to ir gy­ve­na­me, ta­čiau rei­kia pa­sa­ky­ti vie­ną da­ly­ką, kad Lie­tu­va yra ir tu­riz­mo ša­lis, yra ir tu­ris­ti­nių so­dy­bų ša­lis, to­dėl ki­tą kar­tą vie­na di­de­lė fer­ma ga­li vi­są re­gio­ną pa­da­ry­ti tuš­čią. Tad aš šiuo at­ve­ju už at­stu­mo di­di­ni­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas A. Stan­či­kas. Pra­šom.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų tik ban­dau re­a­guo­ti. Kaip aš su­pra­tau iš ko­le­gos ger­bia­mo J. Raz­mos, tie, ku­rie yra su­si­ję su gy­vu­li­nin­kys­te, tu­rė­tų nu­si­ša­lin­ti. Taip, Jur­gi, su­pra­tau ar ne? Bet aš vėl no­riu pri­min­ti se­ną is­to­ri­ją. Kai mes kaž­ka­da dis­ku­ta­vo­me apie PVM leng­va­tą šil­dy­mui ir bal­sa­vo­me, kaž­ko­dėl iš tų, ku­rie tą leng­va­tą gau­na, nė vie­nas ne­nu­si­ša­li­no. Šian­dien mes at­sto­vau­ja­me vi­sai Lie­tu­vai, taip pat ir gy­vu­lių au­gin­to­jams. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. L. Jo­nai­tis.

L. JONAITIS (LSDPF). Mie­li ko­le­gos, dau­ge­lis mū­sų su­si­ję su kai­mu, vie­ni anks­čiau, ki­ti vė­liau esa­me gy­ve­nę, dir­bę kai­me, anais lai­kais fer­mų bū­da­vo la­bai daug, ta­čiau dėl ko šiuo at­ve­ju ki­lo šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas? To­dėl, kad že­mės ūkio ben­dro­vė nu­ta­rė pa­sta­ty­ti nau­ją šiuo­lai­kiš­ką fer­mą, ji už­da­ry­tų se­nas fer­mas, na, gal nuo­to­lis ir per ar­ti gy­ven­vie­tės, ta­čiau kai bu­vo pra­dė­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bai, mies­te­lio gy­ven­to­jai ne­bu­vo at­ėję, ne­iš­kė­lė pro­ble­mų, o kai pa­ma­tė sta­ty­bos pra­džią, pra­dė­jo kreip­tis į vi­sas ins­ti­tu­ci­jas.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad šiuo­lai­kiš­kos fer­mos nė­ra blo­gy­bė. Vi­sų pir­ma, žem­dir­biams yra dar­bo vie­tų, ki­ta – yra šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų ir kva­pų nai­ki­ni­mo sis­te­moms. Ga­liu pa­teik­ti pa­vyz­dį. Di­džiu­lis Jo­niš­kio „Si­dab­ros“ kiau­lių kom­plek­sas. Taip, jau­tė­me tą smar­vę, bet šiuo me­tu jo­kios smar­vės mū­sų mies­te­lio gy­ven­to­jai ne­jau­čia. Ga­liu tik pa­siū­ly­ti nu­va­žiuo­ti į Lat­vi­ją – ne­to­li, la­bai gra­žu, yra nuo­sta­bus par­kas, vi­sai ša­lia pa­sta­ty­ta di­džiau­sia Eu­ro­po­je kar­vių fer­ma – 3,5 tūkst. kar­vių. Jo­kio kva­po nė­ra.

Ant­ras. Jo­niš­kio ra­jo­nas, Skaist­gi­rys, vi­sai ša­lia mies­te­lio. Šiek tiek tas tė­viš­kės kva­pas sklei­džia­si, bet ne­rei­kia su­da­ry­ti to­kio, kad vi­sai nie­ko ne­da­ry­tu­me. Aiš­ku, rei­ka­lin­gi ap­ri­bo­ji­mai, bet mes tols­tam nuo žem­dir­bių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me kal­bė­ju­siems. Mo­ty­vai iš­si­sky­rė. Bal­suo­ja­me dėl pro­jek­to po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 68, bal­sa­vo 67: už – 33, prieš – 13, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Siū­lo­mas al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas, ar ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, ar at­mes­ti. Bal­suo­ja­me. Jei­gu to­bu­lin­ti – už, at­mes­ti – ki­tos nuo­mo­nės. (Bal­sai sa­lė­je) Po bal­sa­vi­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 65, bal­sa­vo 64: už – 46, prieš – 18. Įsta­ty­mo pro­jek­tą siū­lo­ma to­bu­lin­ti.

Pra­šom, ger­bia­mas An­ta­nai Ma­tu­lai.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, ko­le­gos, už tik­rai da­ly­kiš­kus ar­gu­men­tus. Ačiū R. Kar­baus­kiui, ku­ris nu­si­ša­li­no, nes Žvir­blio­ny­se jo fer­mos bū­tent ir vys­to­mos, ir ple­čia­mos. Ačiū, kad nu­si­ša­li­no. Ne­bū­ti­na čia de­kla­ruo­ti ar ne­dek­la­ruo­ti, nu­si­ša­lin­siu ar ne. Jei­gu jau­čia­te šir­dy­je, kad tai ga­li bū­ti su­si­ję kon­kre­čiai šiuo at­ve­ju su ju­mis, tai ir rei­kia nu­si­ša­lin­ti. La­bai gai­la, pa­to­bu­lin­si­me ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Man la­bai gai­la, ko­le­ga Jo­nai­ti, kad jūs pa­tei­kė­te ne­tiks­lią in­for­ma­ci­ją. Nie­kas ne­si­ruo­šia už­da­ry­ti ki­tų fer­mų, ruo­šia­si sta­ty­ti pa­pil­do­mą fer­mą, bet ki­tų ne­si­ruo­šia. La­bai gai­la, kad jūs at­sto­vau­ja­te ši­tam ra­jo­nui, iš­rink­tas bū­tent Lin­ku­vo­je, o at­sto­vau­ja­te ne žmo­nių in­te­re­sams, bet gal­būt sa­vo pa­žįs­ta­mų.

PIRMININKAS. P. Urb­šys.

P. URBŠYS (MSNG). Kaip su­pra­tau, ger­bia­mi vals­tie­čiai už­kir­to ga­li­my­bę ap­sau­go­ti kai­mo žmo­gų nuo fer­mų kva­po vien tik dėl to, kad no­ri, jog kuo il­giau at­min­ty iš­lik­tų tė­viš­kės kva­pas, tas ry­šys su tė­viš­ke ne­svar­bu, kur jis be­bū­tų iš­va­žia­vęs.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas A. Gai­džiū­nas. Pra­šau.

A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau at­sa­ky­ti S.Tu­mė­nui, jam pa­sa­ky­ti, kad kaž­ka­da bu­vo Lie­tu­vo­je 3 mln. kiau­lių, da­bar li­kę tik 500 tūkst. Ži­no­te, Lie­tu­vo­je yra ne­pil­ni 3 mln. gy­ven­to­jų. Pa­vyz­džiui, Da­ni­jo­je yra 5 mln. gy­ven­to­jų ir dau­giau kaip 5 mln. kiau­lių. Mes pa­si­ga­mi­na­me tik 46 % sau rei­kia­mos kiau­lie­nos, li­ku­sią im­por­tuo­ja­me. Iš tik­rų­jų Eu­ro­pos vi­dur­kis yra 1,8 są­ly­gi­nio gy­vu­lio, o Lie­tu­vo­je – tik 0,2. Gal su­pras­ki­te… Mes ta­da ska­tin­ki­me ne­dar­bą ir mo­kė­ki­me iš­mo­kas kai­mie­čiams.

PIRMININKAS. Ir ger­bia­mas L. Jo­nai­tis.

L. JONAITIS (LSDPF). Ger­bia­mam An­ta­nui no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš iš tik­rų­jų esu rink­tas ši­to­je apy­gar­do­je, ta­čiau yra žmo­nių ir pri­ta­rian­čių, nes at­si­ran­da dar­bo vie­tų ir tos dar­bo vie­tos bus žy­miai ge­res­nės.

Ki­ta ver­tus, tik­rai se­no­sios fer­mos, kai bus pa­sta­ty­tas nau­jas kom­plek­sas, bus nu­griau­tos ir už­da­ry­tos.

 

17.08 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. ba­lan­džio 21 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-2849 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų programos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4999 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir priėmi­mas)

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. ba­lan­džio 21 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4999. Pra­šom pa­teik­ti, ger­bia­mas Ed­mun­dai Pu­pi­ni. (Bal­sai sa­lė­je)

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šau pri­tar­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ir pa­pil­dy­ti dar­bo­tvarkę Pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu Nr. XIIIP-4961. Jį pri­sta­ty­siu vė­liau, jei­gu pri­tar­si­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Pa­tei­ki­mas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pritar­ta.

Svars­ty­mas. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. Ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sas sa­lė­je: „Ne!“) Dė­ko­ja­me.

Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 69, bal­sa­vo 68: už – 51, prieš – 7, su­si­lai­kė 10. Įsta­ty­mo pro­jek­tas yra pri­im­tas. Da­bar dėl do­ku­men­tų, su­jun­gia­me su anks­čiau pri­im­tais, ir jei­gu dar bus, kad kar­tu do­ku­men­tus bū­tų ga­li­ma tvar­ky­ti.

 

17.11 val.

Pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mo Nr. XII-1215 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4961 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir da­bar ger­bia­mas E. Pu­pi­nis kvie­čia­mas pri­sta­ty­ti Pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4961. Pra­šom, ger­bia­mas Ed­mun­dai.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­se­niai svars­tė­me Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms jau­noms šei­moms įsta­ty­mą ir iš tik­rų­jų jį pa­to­bu­li­no­me, kad ne­ma­žai šei­mų vėl ga­lė­tų įsi­gy­ti būs­tus re­gio­nuo­se, tai tik­rai šau­nu, nes pa­gal nor­ma­ty­vi­nes ver­tes bu­vo ne­ma­žai ra­jo­nų, ku­rie iš­kri­to iš ši­tos pa­ra­mos. Iš tik­rų­jų da­bar bus šiek tiek at­sta­ty­ta, bet vėl­gi at­sta­ty­ta ne iki ga­lo ir kai ku­rios vie­to­vės ne­tu­ri ga­li­my­bės gau­ti bent ko­kios pa­ra­mos, nors ir jau­nos šei­mos ten ku­ria­si. Na, ne pa­slap­tis, da­lis Ute­nos, bet tai ne es­mi­nis da­ly­kas. Ta­čiau no­rė­čiau dar pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų pa­gal tą įsta­ty­mą ne­ga­li gau­ti jo­kios pa­ra­mos ir as­me­nys, ku­rie no­rė­tų ap­si­gy­ven­ti ki­to­se vie­to­vė­se, tar­ki­me, ku­ror­ti­nė­se vie­to­vė­se, to­kio­se kaip Drus­ki­nin­kai, Birš­to­nas ir pa­na­šiai.

Kaip ži­noma, pa­ra­mą mes ga­li­me skir­ti jau­noms šei­moms pa­gal du įsta­ty­mus, kaip ir mi­nė­jau, vie­nas įsta­ty­mas – Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms jau­noms šei­moms, čia dau­giau nu­tai­ky­tas į re­gio­nus, o ki­tas yra Pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mas. Kaip tik ta­me įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tos leng­va­tos, bet jos nė­ra di­de­lės, tai yra 10 %, jei­gu as­muo tu­ri šei­mą, ga­li gau­ti tą pa­ra­mą ir as­muo be šei­mos, bet iš tik­rų­jų pa­ra­ma, už­skai­ty­mai bus pa­da­ry­ti, kai su­kurs šei­mą ir tu­rės jau vai­kų. Ma­ny­čiau, kad kai ku­rie da­ly­kai… aš jau tei­kiau tam tik­rą pa­siū­ly­mą dėl to įsta­ty­mo pro­jek­to, kad vis dėl­to ir pa­ra­mos dy­dis bū­tų šiek tiek di­des­nis, nes, kaip ži­noma, šiuo me­tu ga­li­ma gau­ti pa­ra­mą tik 10 % pa­gal, kaip ir mi­nė­jau, Būs­tui įsi­gy­ti ir iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mą. Tai la­bai ma­ža su­ma, nes ban­kai ma­žiau­siai duo­da pa­ra­mą su 15 %, bet šis įsta­ty­mas apie kit­ką.

Jau­noms šei­moms įsi­gy­ti būs­tą re­gio­nuo­se mes pri­tai­kė­me ir dar vie­ną to­kią nor­mą, kuo­met ga­li prie pa­ra­mos pri­si­dė­ti sa­vi­val­dy­bės ir net­gi ju­ri­di­niai as­me­nys. Ta pa­ra­ma ga­li bū­ti net­gi iki 50 %, ne­vir­ši­jant 50 %. Tur­būt vi­si ži­no­me, kad ypač sa­vi­val­dy­bė­se yra ak­tu­a­lios kai ku­rios pro­ble­mos, su­si­ju­sios su svei­ka­tos ap­sau­ga, gy­dy­to­jų pri­trau­ki­mu, taip pat kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se trūks­ta pe­da­go­gų. Da­bar sa­vi­val­dy­bės pa­čios gal­vo­ja, kaip čia pa­da­ry­ti, ko­kių prie­mo­nių im­tis, kad bū­tų ga­li­ma tų spe­cia­lis­tų pa­si­kvies­ti. Pa­gal būs­to re­gio­nams… ku­rį mi­nė­jau, kur ga­li­ma pa­ra­ma, ta pa­ra­ma ga­li­ma net­gi iki 50 %. Sa­vi­val­dy­bės tu­ri tvir­tin­ti sa­vo pro­gra­mas, pri­si­de­da pi­ni­gais, taip pat ga­li pri­si­dė­ti ver­slai, jei­gu jiems koks nors spe­cia­lis­tas rei­ka­lin­gas. Ta­da jau­nos šei­mos tu­ri dar di­des­nę pa­ska­tą, nes tik 50 % ga­li­ma tu­rė­ti sa­vo lė­šų ir pa­si­im­ti iš ban­ko, ta­da ban­kai la­bai ge­ro­mis są­ly­go­mis fi­nan­suo­ja.

Siū­lau tą pa­tį pa­da­ry­ti ir pa­gal šį įsta­ty­mą, nes to­kia­me Birš­to­ne taip pat tur­būt, ti­kiu, rei­ka­lin­gi kai ku­rie spe­cia­lis­tai, ypač svei­ka­tos sis­te­mos ar­ba dir­ban­tys tu­riz­mo sek­to­riu­je, ir Drus­ki­nin­kuo­se tas pats, taip pat tu­ri tei­sę sa­vi­val­dy­bės ­ko­kiu nors bū­du pa­si­kvies­ti rei­kia­mus spe­cia­lis­tus, ypač sa­vi­val­dy­bė ar­ba pri­va­čios įmo­nės, ku­rioms spe­cia­lis­tų trūks­ta, tik­rai bū­tų šau­nu, jei­gu ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir pa­gal tą įsta­ty­mą. Tai šiuo įsta­ty­mu kaip tik ir siū­lau, for­mu­luo­tė to­kia, kad pa­ra­ma būs­tui įsi­gy­ti, tei­kiant vals­ty­bės sub­si­di­jas iš da­lies kom­pen­suo­ja­mo būs­to kre­di­to da­liai ap­mo­kė­ti, ga­li bū­ti tei­kia­ma kar­tu su sa­vi­val­dy­bės ar pel­no sie­kian­čio ju­ri­di­nio as­mens fi­nan­si­ne pa­ra­ma. Pa­ra­mos tei­ki­mo tvar­ką ir są­ly­gas nu­sta­to sa­vi­val­dy­bė ar pel­no sie­kian­čio ju­ri­di­nio as­mens val­dy­mo or­ga­nai. Ben­dra pa­ra­mos da­lis ne­ga­li bū­ti di­des­nė ne­gu 50 % įgy­ja­mo būs­to ver­tės.

Tai iš tik­rų­jų, ma­ny­čiau, ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie pri­trau­ki­mo tų vie­to­vių jau­nų spe­cia­lis­tų, jau­nų žmo­nių, ku­rie ne­pa­kliū­na pa­gal Pa­ra­mos jau­noms šei­moms būs­tui įsi­gy­ti įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pra­šom. Ger­bia­ma V. Ačie­nė.

V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jūs pri­sta­tė­te, jū­sų pa­tai­sa yra ana­lo­giš­ka fi­nan­si­nė pa­ska­ta jau­noms šei­moms įsi­gy­jant būs­tą. Tik jū­sų tei­kia­mo­je for­mu­luo­tė­je ga­li pri­si­dė­ti tiek sa­vi­val­dy­bė, tiek pel­no sie­kian­tys ūkio sub­jek­tai. Nė­ra api­brėž­ta, iš ko­kio pel­no ta pa­ra­ma, tai yra ar iš gry­no­jo pel­no jie ga­lės pri­si­dė­ti, ar jiems ji bus trak­tuo­ja­ma kaip pa­ra­ma ir lei­džia­ma į at­skai­ty­mus, ku­rie ma­žin­tų pel­ną. To­kiu at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti ly­di­ma­sis Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mas kei­čia­mas, ma­nau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų ge­ras klau­si­mas. Da­bar ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kaip yra pa­gal Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms šei­moms įsta­ty­mą. Gal­būt, jei­gu rei­ka­lin­gas įsta­ty­mo pro­jek­tas, iš tik­rų­jų aš pra­žiū­rė­jau tai. Ma­ny­čiau, ko ge­ro, bū­tų ga­li­ma iš pel­no, nes vis dėl­to mū­sų ben­dras in­te­re­sas yra, kad as­me­nys vis dėl­to va­žiuo­tų ir dirb­tų ten, kur su­ku­ria­mos ko­kios nors dar­bo vie­tos ir kur yra jų pa­klau­sa. Iš tik­rų­jų at­kreip­siu dė­me­sį, pa­žiū­rė­siu, kaip bu­vo Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms šei­moms įsta­ty­me. Ko ge­ro, rei­kės pa­to­bu­lin­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia ger­bia­mas A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ži­no­te, bu­vo toks po­sa­kis: mes be Vil­niaus ne­nu­rim­si­me. Tai jūs be Ute­nos ne­nu­rims­ta­te. Prieš dvi sa­vai­tes mes pri­ėmė­me įsta­ty­mą, ku­ris ne­ten­ki­na jū­sų. Kaip il­gai siek­si­te sa­vo tiks­lo?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų tai ne ma­no tiks­las. Aš Ute­no­je tu­riu būs­tą. Tai yra žmo­nių ir ly­gių ga­li­my­bių rei­ka­las. Ne­ma­nau, kad, tar­ki­me, Kė­dai­niai ga­li kaž­ko­dėl nau­do­tis pa­ra­ma, o Ute­nos kai ku­rios vie­tos, kur nor­ma­ty­vi­nės būs­to ver­tės yra di­des­nės, ne­ga­li. Bet tur­būt čia dau­giau ne apie tai. Ute­nos tai yra ma­ža da­lis. Du treč­da­liai gau­na, vis­kas ge­rai. Bet čia dau­giau bū­tų orien­tuo­ta į tuos, ku­rie ap­skri­tai ne­gau­na. Į tas sa­vi­val­dy­bes, ku­rios pa­gal tą įsta­ty­mą net ne­pre­ten­duo­ja, ka­dan­gi ten būs­to ver­tės di­de­lės, bet tik­rai ne­ma­nau, kad ten ko­kių nors spe­cia­lis­tų po­rei­kio nė­ra ar sa­vi­val­dy­bės ne­ga­lė­tų pa­rem­ti tų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų at­va­žiuo­ti gy­ven­ti ir dirb­ti. Svar­biau­sia, kad yra dar­bo vie­tų.

PIRMININKAS. Klau­sia ger­bia­mas J. Varž­ga­lys.

J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga Ed­mun­dai, tik­rai tą pa­tį pa­sa­kė ko­le­ga A. Sy­sas. Iš tik­rų­jų ar ne­rei­kė­tų keis­ti įsta­ty­mo – skam­ba ir skam­ba ta Ute­na. Šian­dien skam­ba Ute­na, ry­toj gal Tau­ra­gė skam­bės, gal Ma­ri­jam­po­lė po kiek lai­ko. Ma­no nuo­mo­nė bu­vo to­kia ir aš jos lai­kau­si, kad vis dėl­to re­gio­nai yra vi­si li­ku­sie­ji mies­tai be pen­kių did­mies­čių. Čia rei­kė­tų įsta­ty­mą ko­re­guo­ti. Dar kar­tą kar­to­ju: šian­dien Ute­na, ry­toj jau bus Tau­ra­gė.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ko­le­ga, aš su­tin­ku su ju­mis ir tai ban­džiau siū­ly­ti, tik siū­ly­mas bu­vo at­mes­tas. Aš taip pat gal­vo­ju, kad vis dėl­to tu­rė­tu­me ap­si­brėž­ti pa­gal įsta­ty­mą jau­noms šei­moms įsi­gy­ti būs­tą, ku­ris yra re­gio­nuo­se. Il­gai ieš­ko­jo, net So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas gal dve­jus me­tus ieš­ko­jo tos for­mu­luo­tės, bet iš tik­rų­jų ra­do tik vie­nin­te­lį bū­dą, kad tą pro­ce­są, ku­ris ne­tin­ka, ati­dė­ti 20 %, tai yra pa­ban­dy­ti su­lai­ky­ti tą pro­ce­są, tą ban­gą, ku­ri ei­na ir ku­ri bū­tų ėju­si že­myn, ne tik Tau­ra­gė, Ute­na, bet ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės.

Aš siū­liau tam tik­rą spren­di­mą, gal­būt pa­žiū­rė­ti to­kiu pa­čiu prin­ci­pu, kaip nu­sta­to­ma ir Sei­mo na­riams, tar­ki­me, 25 ki­lo­met­rai už Vil­niaus – jau tu iš tik­rų­jų ga­li pre­ten­duo­ti į gy­ve­na­mą­jį plo­tą Sei­mo vieš­bu­ty­je. Aš ma­nau, kad po­įsta­ty­mi­niais ak­tais bū­tų ga­li­ma tą su­re­gu­liuo­ti ir ta­da bū­tų vi­siš­kai aiš­ku. Jei­gu jau tu va­žiuo­ji į re­gio­ną, tai nie­kas ten ne­si­keis ir ta­me re­gio­ne vi­sa­da ga­li gau­ti pa­ra­mą. O kaip ir mi­nė­jau, ki­tą pa­ra­mą bū­tų ga­li­ma gau­ti pa­gal ši­tą įsta­ty­mą, tik jį nor­ma­liai su­tvar­kius ir šiek tiek tei­kiant di­des­nę pa­ra­mą – ne 10 %, bet 15 %, o gal net ir 20 %.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ar ne­rei­kė­tų pa­mąs­ty­ti apie ki­tus pa­ra­mos jau­noms šei­moms įsi­gy­jant būs­tą nu­sta­ty­mo prin­ci­pus, nes da­bar yra pa­gal bu­tų ver­tes. Vis dėl­to aš siū­ly­čiau pa­gal­vo­ti, ar ne lo­giš­kiau bū­tų, jei­gu mes iš­skir­tu­me tas sa­vi­val­dy­bes, kur gy­ven­to­jų dau­gė­ja, ir tas sa­vi­val­dy­bes, kur gy­ven­to­jų ma­žė­ja. Yra tik ke­lios sa­vi­val­dy­bės Lie­tu­vo­je, kur gy­ven­to­jų skai­čius au­ga: Vil­nius, Vil­niaus ra­jo­nas, Klai­pė­dos ra­jo­nas, Kau­no ra­jo­nas tur­būt. Jei­gu ten na­tū­ra­liai au­ga, sta­to­si, žmo­nės ku­ria­si, yra pa­trauk­lu ir vis­kas ge­rai, tai ten ne­be­ska­ti­na­me. Bet ki­tur, jei­gu yra ma­žė­ji­mas, ap­skri­tai rei­kia ska­tin­ti tur­būt ir ne per daug žiū­rė­ti, kad kai kur ta vy­rau­jan­ti ver­tė dar šian­dien yra tru­pu­tį di­des­nė. Ar ne­bū­tų ga­li­ma pa­gal­vo­ti apie to­kius prin­ci­pus, ku­rie, man at­ro­do, bū­tų lo­giš­kes­ni?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir mi­nė­jau, pa­gal tą įsta­ty­mą, kur pri­ėmė­me anks­čiau, pa­gal Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­ti, taip ir siū­liau, nes mes ten skai­čia­vo­me ir žiū­rė­jo­me, kad, pa­vyz­džiui, kur dau­giau­sia au­ga. Iš tik­rų­jų, kaip jūs ir pa­mi­nė­jo­te, pa­lei Kau­no ra­jo­ną, Gar­lia­va vys­to­si, čia Vil­niaus kraš­tas vys­to­si. Maž­daug vis­kas tas, kas, ypač Vil­niaus kraš­te, ar­čiau kaip 25 ki­lo­met­rai, ties Kau­nu jau maž­daug 15 ki­lo­met­rų.

Bu­vo toks bū­das pa­si­rink­tas, kad kiek įma­no­ma pa­ska­tin­tų ten, kur yra ma­žė­ji­mas ir kur tų kraš­tų pa­trauk­lu­mas ma­žes­nis. Ma­ny­čiau, kad, aiš­ku, per daug di­fe­ren­ci­juo­ti ne­ga­li­me, nes tie ma­žė­ji­mai vėl­gi… Ten gal­būt kur nors ir pa­di­dė­jo vie­nu ki­tu gy­ven­to­ju, bet ma­ny­čiau, kad la­bai svar­bu žiū­rė­ti ir į tai, kur ku­ria­si dar­bo vie­tos, nes ap­gy­ven­di­ni­mas dėl ap­gy­ven­di­ni­mo nie­ko ne­spren­džia. Ap­gy­ven­di­ni­mas svar­bus ten, kur ypač ku­ria­si dar­bo vie­tos ar­ba po­ten­cia­liai ga­li kur­tis dar­bo vie­tos, kur rei­ka­lin­gi spe­cia­lis­tai.

Ma­ny­čiau, dar ga­li­ma dis­ku­tuo­ti, kal­bė­ti ir ieš­ko­ti. Kaip ir mi­nė­jau, pa­ra­mos… Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mam būs­tui įsi­gy­ti įsta­ty­mo pa­tai­sų taip pat lau­kė­me be­veik dve­jus me­tus, nes la­bai su­dė­tin­ga su­ras­ti for­mu­luo­tes.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik no­riu pa­si­tik­rin­ti. Kas vis dėl­to bus tarp ga­li­mų ga­vė­jų? Įsi­vaiz­duo­ki­me, jau­na šei­ma, ku­ri gy­ve­na so­cia­li­nia­me būs­te, o ban­kai da­ro tą va­di­na­mą­jį, at­si­pra­šau už ne­lie­tu­viš­ką žo­dį, skry­nin­gą vi­sų ši­tų jų pa­ja­mų. Jiems jo­kių šan­sų nė­ra pa­si­nau­do­ti šia pa­ra­ma. Ta­da klau­si­mas, kam iš vi­so rei­ka­lin­ga ta, nes dau­gu­ma jau­nų šei­mų tik­rai yra to­kios, ku­rios ne­iš­lai­ko ban­kų, sa­ky­čiau, pa­tik­ros.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų ne vi­sai taip, nes kai ku­rie ban­kai ne­duo­da dėl vie­no da­ly­ko. Pa­pras­čiau­siai ne­ga­li žmo­gus gau­ti, nes jo pa­ja­mos per ma­žos, kad jis su­kaup­tų pir­ma­jam įna­šui. Jis ne­ga­li su­kaup­ti pir­ma­jam įna­šui, jis ap­skri­tai ne­ga­li kreip­tis į ban­ką. Bet čia pa­pras­tai gal­būt tie žmo­nės, ku­rie gau­na ma­žas pa­ja­mas, ne­tu­ri su­kau­pę tų pa­ja­mų, ta­čiau vėl­gi tie pir­mie­ji 15 %, kur gau­na pa­ra­mą iš vals­ty­bės, įskai­to­mi kaip pir­ma­sis įna­šas. Ta­čiau, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, jei­gu pa­ja­mos ne­pa­kan­ka­mos, ban­kas žiū­ri iš tik­rų­jų nei­gia­mai.

Bet čia ga­li­mas ki­tas va­rian­tas, kaip ir mi­nė­jau, ga­li gau­ti pa­ra­mą iš sa­vi­val­dy­bės ir dar ga­li gau­ti iš įmo­nės. Jei­gu ta įmo­nė ne­mo­ka di­de­lių at­ly­gi­ni­mų, bet čia kaip pri­de­da­mo­ji ver­tė bū­na ta pa­ska­ta. Jau kai gau­na maž­daug apie 40 %, vis tiek tu pirk­da­mas būs­tą už­sta­tai tą tur­tą, ir jei­gu da­ly­vau­ja sa­vi­val­da ir dar ver­slas, tai iš tik­rų­jų ir ban­kai ki­taip žiū­ri. Vis tiek jie ap­skai­čiuos, kad pa­ja­mos bū­tų pa­kan­ka­mos ati­duo­ti pa­sko­lą per 25 me­tus. Bet ji ko­kiais 40 % ma­žes­nė, taip ir ma­žes­nis at­ly­gi­ni­mas ga­ran­tuo­ja jam gau­ti li­ku­sią 50 % pa­sko­lą. Jei­gu jis negau­tų ir to, au­to­ma­tiš­kai ati­da­vi­mas kas mė­ne­sį bū­tų kur kas di­des­nis, ko­kiais 40 % di­des­nis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam E. Pu­pi­niui už pri­sta­ty­mą ir at­sa­ky­tus klau­si­mus. Mo­ty­vai – J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, kad mes daug pla­čiau pra­ne­šė­jo klau­si­nė­jo­me, ne tik apie jo pro­jek­tą. Tai šiek tiek ne­pa­klys­ki­me, nes, ma­tyt, dar te­bė­ra ak­tu­a­lus ir tas anks­čiau svars­ty­tas klau­si­mas, kur tam tik­rą spren­di­mą pri­ėmė­me dėl Tau­ra­gės jau­nų šei­mų. Taip ūkiš­kai kal­bant. Bet ką tei­kia šiuo at­ve­ju ko­le­ga Ed­mun­das, man at­ro­do, yra tik­rai lo­giš­kas tei­ki­mas, kad bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė prie tos pa­ra­mos so­li­da­riai pri­si­dė­ti ir ju­ri­di­niams as­me­nims. Ma­nau, kad bus nu­sta­ty­ta ta skaid­ri tvar­ka ir vis­kas čia bus žmo­nių la­bui, kad kuo dau­giau ga­vę tos pa­ra­mos su pri­va­čiu pri­si­dė­ji­mu tik­rai ga­lės pa­si­ge­rin­ti būs­to są­ly­gas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 64, bal­sa­vo 64: už – 60, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mo pro­jek­tui yra pritar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ir dar pra­šo­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ga­li­me pra­šy­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ja­me. Pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos kar­tu.

 

17.26 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 95 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5001 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 95 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5001. Pra­ne­šė­ja – ger­bia­ma A. Bi­lo­tai­tė. Kvie­čia­me į tri­bū­ną. Pra­šo­me.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 95 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, ku­riuo yra siū­lo­ma ne­tai­ky­ti se­na­ties ter­mi­no už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus, tai yra ky­ši­nin­ka­vi­mą ir pre­ky­bą po­vei­kiu.

Ko­rup­ci­ja yra mū­sų vi­suo­me­nės vė­žys ir vals­ty­bės vė­žys, ku­ris grau­žia ir yra vis ne­gy­do­mas. Ko­rup­ci­niai nu­si­kal­ti­mai yra sun­kiai iš­aiš­ki­na­mi, daž­nai pa­aiš­kė­ja po tam tik­ro lai­ko, daž­nai pa­ste­bi­me ten­den­ci­jas, kai sie­kiant iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės iki­teis­mi­niai pro­ce­sai yra ty­čia vil­ki­na­mi, kol su­ei­na se­na­ties ter­mi­nas. Re­zul­ta­tas – vals­ty­bė lie­ka ap­vog­ta, o kal­tų­jų nė­ra. Nė­ra kam at­ly­gin­ti ma­te­ria­li­nę ža­lą, o jau ne­kal­ba­ma apie mo­ra­li­nę ža­lą ir di­de­lį, kar­tų ne­tei­sy­bės jaus­mą, ku­rį nuo­lat pa­ti­ria Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ma­ty­da­mi svar­bias pa­rei­gas už­iman­čių as­me­nų ir pa­rei­gū­nų bei po­li­ti­kų ne­bau­džia­mu­mą.

Šiuo me­tu Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ma­to se­na­ties ter­mi­nus už ky­ši­nin­ka­vi­mą ir pre­ky­bą po­vei­kiu nuo 3 iki 15 me­tų, pri­klau­so­mai nuo nu­si­kal­ti­mo rū­šies. Tiems, ku­rie tei­gia, kad se­na­ties ter­mi­nai yra pa­kan­ka­mi, adek­va­tūs, pa­teik­siu ke­le­tą pa­vyz­džių, ku­rie pa­ro­do, kad da­bar ga­lio­jan­tis reg­la­men­ta­vi­mas nė­ra to­bu­las. Tarp­tau­ti­nės ko­rup­ci­jos „Als­tom“ by­la. Ky­ši­nin­ka­vi­mo skan­da­lą ty­rę bri­tai iš­aiš­ki­no, kad tam tik­ri lie­tu­viai ener­ge­ti­kai ir po­li­ti­kai ga­vo mi­li­jo­ni­nius ky­šius iš „Als­tom“ už lai­mė­tus vie­šuo­sius pir­ki­mus. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra šį pa­va­sa­rį nu­trau­kė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl se­na­ties, nes nu­si­kal­ti­mas vy­ko 2004–2009 me­tais. 2014 me­tais pro­ku­ro­rai, su­ėjus se­na­ties ter­mi­nui, nu­trau­kė ki­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės dar­buo­to­jų ky­ši­nin­ka­vi­mo ir pik­tnau­džia­vi­mo. Nu­si­kals­ta­mos vei­kos bu­vo vyk­do­mos 1999–2004 me­tais. Na ir nau­jau­sias pa­vyz­dys, mums vi­siems ži­no­mas, kai vi­sai ne­se­niai bu­vo iš­kel­ti tam tik­ri kal­ti­ni­mai da­bar­ti­niam mi­nist­rui J. Nar­ke­vi­čiui, kad ga­li­mai jis už sa­vo šei­mos re­mon­tą ga­lė­jo at­si­ly­gin­ti, jam bu­vo at­si­ly­gin­ta na­mo re­mon­to dar­bais ir tai pa­da­rė ver­sli­nin­kas, ku­ris lai­mė­jo vie­šuo­sius pir­ki­mus. Tuoj su­eis se­na­tis, nes pra­ėjo de­šimt me­tų nuo tos vei­kos. Šis pa­vyz­dys yra iš­kel­tas, na, kaip to­kia si­tu­a­ci­ja, kad jei­gu su­eis se­na­tis, mes taip ir ne­su­ži­no­si­me ir ne­bus pa­sa­ky­ta, ar žmo­gus tik­rai ne­kal­tas, ar jis yra kal­tas.

Mū­sų ša­ly­je by­los, su­si­ju­sios su stam­baus mas­to ko­rup­ci­ja, pre­ky­ba po­vei­kiu, su­ke­lia di­džiu­lį at­gar­sį, di­džiu­lį re­zo­nan­są. Žmo­nės tik­rai pa­var­go ma­ty­ti, kad kal­ti­nin­kams pa­vyks­ta iš­si­suk­ti ne­nu­baus­tiems, tad kvie­čiu pra­dė­ti dis­ku­si­ją ir pa­lai­ky­ti pa­tai­sas, kad pa­keis­tu­me si­tu­a­ci­ją ir žmo­nės vėl pa­ti­kė­tų tei­sin­gu­mu, ne­tek­tų jiems nu­si­vil­ti, kad skam­biai nu­skam­bė­ju­sios re­zo­nan­si­nės ko­rup­ci­nės by­los tie­siog su­bliūkš­ta dėl se­na­ties. Ačiū. At­sa­ky­siu į klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pri­sta­ty­mą. Klau­si­mą tu­ri N. Pu­tei­kis. Jo ne­ma­tau. Klau­sia D. Gai­žaus­kas. Pra­šom.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge, iš­ties tik­rai ga­li­ma pri­tar­ti jū­sų pa­siū­ly­mui, bet ky­la la­bai daug klau­si­mų, ko­dėl jūs tik­tai dvi ko­rup­ci­nes nu­si­kals­ta­mas vei­kas įra­šo­te? Čia dau­giau gal­būt bū­tų re­ak­ci­ja jau į pa­sek­mes. Ko­dėl ta­da nė­ra to­kio pa­siū­ly­mo kaip pa­pir­ki­mas? Ko­dėl ki­tų ko­rup­ci­nių nu­si­kals­ta­mų vei­kų nė­ra? Da­bar jū­sų pa­siū­ly­mas yra šiek tiek kaip ne­tik­ras, bu­ta­fo­ri­nis. Ko­dėl ki­tų ko­rup­ci­nių nu­si­kals­ta­mų vei­kų ne­įtrau­kė­te, nes re­a­liai, kad bū­tų di­des­nė nau­da ir už­bėg­ta nu­si­kal­ti­mams už akių, pa­pir­kė­jas – ir­gi la­bai svar­bus da­ly­kas. Ko­dėl to nė­ra?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Tik­rai ge­ras klau­si­mas. Šia ini­cia­ty­va yra sie­kia­ma pa­ska­tin­ti ir pra­dė­ti dis­ku­si­ją. Aš su­pran­tu, kad čia yra rei­ka­lin­gas sis­te­mi­nis po­žiū­ris ir tei­si­nin­kų ben­druo­me­nės įtrau­ki­mas, nes šios pa­tai­sos nė­ra ma­no pir­mą kar­tą tei­kia­mos. Pa­na­šios bu­vo teik­tos 2010 me­tais dar tuo me­tu bu­vu­sios Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės. Jei­gu tu­ri­te min­čių ir siū­ly­mų, kaip bū­tų ga­li­ma su­stip­rin­ti ir pa­da­ry­ti taip, kad šis pro­jek­tas tik­rai bū­tų dar stip­res­nis, aš kvies­čiau jus pa­teik­ti siū­ly­mus, da­ry­ti kaž­ko­kius ki­to­kius for­ma­tus, ku­rie pa­dė­tų sis­te­miš­kai įver­tin­ti pro­ble­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, ar čia ga­lio­tų toms by­loms, ku­rios da­bar vyks­ta, ar nau­joms su ky­ši­nin­ka­vi­mu su­si­ju­sioms by­loms? Ar at­nau­ji­nus ko­kius nors nau­jus įro­dy­mus bū­tų ga­li­ma tai­ky­ti šią jū­sų siū­lo­mą įsta­ty­mo pa­tai­są?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pir­miau­sia rei­kė­tų su­lauk­ti, kad Sei­mas pri­im­tų ir ap­si­spręs­tų dėl da­tos, nuo ka­da įsi­ga­lio­tų šios įsta­ty­mo pa­tai­sos. Čia yra vie­nas mo­men­tas. Ma­nau, kad yra la­bai svar­bu dis­ku­tuo­ti ir pri­im­ti tuos spren­di­mus, nes yra įvai­rių nuo­mo­nių. Yra nuo­mo­nių, kad da­bar­ti­nis reg­la­men­ta­vi­mas yra pa­kan­ka­mas, kad tos se­na­tys, ku­rios yra da­bar nu­ma­ty­tos, yra pa­kan­ka­mos iki 15 me­tų, bet, kaip ma­to­me, tai ne­pa­si­tei­si­na.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą ir at­sa­ky­mus į klau­si­mus.

Da­bar mo­ty­vai. N. Pu­tei­kis. Pra­šom.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 62, bal­sa­vo 61: už – 48, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­si­me ru­dens se­si­jo­je. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, li­ko ke­le­tas mi­nu­čių, tai ban­dy­ki­me dar re­zer­vi­nius – Vals­ty­bi­nių pen­si­jų, At­lie­kų tvar­ky­mo, Dar­bo ko­dek­so… Vė­liau dar­bo­tvarkėje dar yra ir pa­reiš­ki­mai.

 

17.34 val.

Vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-730 2 ir 3 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-4981 (pa­tei­ki­mas)

 

Pra­šom, ger­bia­ma Ri­man­te Ša­la­še­vi­čiū­te, – Vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4981.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pa­si­steng­siu la­bai trum­pai pri­sta­ty­ti pro­jek­tą, nes esu įpra­tu­si il­gai kal­bė­ti.

Vals­ty­bi­nių pen­si­jų 2 ir 3 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas yra pa­reng­tas at­si­žvel­giant į tai, kad vals­ty­bi­nės pen­si­jos nuo 2008 me­tų ne­bu­vo in­dek­suo­tos ir per­žiū­ri­mos. Ži­no­me, kad vals­ty­bi­nių pen­si­jų dy­džio ma­tas yra vals­ty­bi­nių pen­sijų ba­zė, jos dy­dis ne­ga­li bū­ti ma­žes­nis kaip 58 eu­rai. Ta­čiau vals­ty­bi­nių pen­si­jų yra dvi ka­te­go­ri­jos. Vie­nos iš jų pa­lai­ky­mas pri­klau­so, iš tik­rų­jų rei­kia pri­pa­žin­ti, nuo po­li­ti­nės va­lios – tai pa­rei­gū­nų ir ka­rių, tei­sė­jų, nu­ken­tė­ju­sių­jų as­me­nų, moks­li­nin­kų pir­mo­jo ir ant­ro­jo laips­nio vals­ty­bi­nės pen­si­jos. Šios pen­si­jos pri­klau­so nuo dar­bo už­mo­kes­čio, ko­kį as­muo ga­vo ei­da­mas pa­rei­gas. O ki­tos vals­ty­bi­nės pen­si­jos yra ki­to­kios, iš­mo­kos di­dė­ja pri­klau­so­mai nuo tu­ri­mo biu­dže­to – tai spor­ti­nin­kų ren­tos, jos yra su­sie­tos su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu ir jo di­dė­ji­mu. To­liau yra sce­nos me­no įstai­gų kū­ry­bi­niams dar­buo­to­jams. Jiems yra su­sie­ta su BSI. To­liau mes tu­ri­me vals­ty­bi­nes sig­na­ta­rų ren­tas, su­sie­tas su Sei­mo na­rių pa­rei­gi­nė­mis al­go­mis, ir Pre­zi­den­to su­tuok­ti­nio pen­si­jos dy­dis, su­sie­tas su Pre­zi­den­to dar­bo už­mo­kes­čiu. Šioms ka­te­go­ri­joms siū­lo­mas pro­jek­tas ne­tai­ko­mas.

Jei­gu žiū­rė­jo­te pro­jek­tą, ma­tė­te, kad pen­si­jos dy­dis yra ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal for­mu­lę. Be to, dar pro­jek­te yra nu­ma­ty­ta, kad jei­gu gau­na­mos vals­ty­bi­nės pen­si­jos dy­dis tai­kant in­de­k­sa­vi­mą di­dė­ja ir vir­ši­ja nu­sta­ty­tą nor­mą, tai yra vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį – 1 tūkst. 637, ta­da per­mo­ką tu­ri tei­sę, kaip da­bar ir dėl ki­tų per­mo­kų, iš­skai­čiuo­ti mo­kan­čios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vo spren­di­mu net gin­čo tvar­ka iš pen­si­jos ga­vė­jo. Tiek. Pa­si­sten­giau trum­pai pri­sta­ty­ti pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji, bet jūs no­ri klaus­ti A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, esu prieš vi­so­kias vals­ty­bi­nes pen­si­jas, aš už so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų di­di­ni­mą, juo la­biau kai da­bar ba­zi­nės pen­si­jos dy­dis yra mo­ka­mas iš biu­dže­to. Bet koks vals­ty­bi­nių pen­si­jų di­di­ni­mas iš­krei­pia, na, sa­ky­kim, vie­niems di­di­na­me, ki­tiems ne­di­di­na­me. Bet ma­no klau­si­mas bū­tų su­sie­tas vis­gi… Vi­sai ne­se­niai mes svars­tė­me, Vy­riau­sy­bė vis dėl­to la­bai skep­tiš­kai žiū­ri į vals­ty­bi­nių pen­si­jų di­di­ni­mą ir daž­niau­siai nei­gia­mą at­sa­ky­mą pa­tei­kia.

Ma­no klau­si­mas. Aš ma­tau, kad jūs čia su Sei­mo Pir­mi­nin­ku dvie­se pa­dir­bė­jo­te ko­kį va­ka­rė­lį ir pa­ra­šė­te ši­tą for­mu­lę ir ši­tą įsta­ty­mą. Ar bu­vo de­rė­ta­si ir aiš­kin­ta­si su mi­nis­te­ri­jo­mis ir su Vy­riau­sy­be, ar tai yra gry­nai jū­sų dvie­jų ini­cia­ty­va? Ačiū.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). La­bai gra­žiai pa­klau­sė­te. Ačiū, Al­gir­dai. Sei­mo Pir­mi­nin­kas ir aš kal­bė­jo­me apie trem­ti­nių pen­si­jas, gau­da­vo kaip iš­mo­ką, o jūs, bū­da­mas šio­je sis­te­mo­je ir dirb­da­mas, jas pa­da­rė­te pen­si­jo­mis ir nu­skriau­dė­te trem­ti­nius, ku­rių yra la­bai ma­žai.

O da­bar at­sa­kau tie­siai į klau­si­mą. Taip, tai yra pa­reng­ta kar­tu su mi­nis­te­ri­ja, pa­reng­ta kar­tu su vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos prof­są­jun­go­mis, dar šian­dien bu­vo pa­pil­do­mai dis­ku­tuo­ta. Ši­ta da­lis yra pa­im­ta iš nu­ma­to­mos vals­ty­bi­nių pen­si­jų re­for­mos, nes iš tie­sų bu­vo ke­tu­ri pro­jek­tai, kai jūs dar bu­vo­te pir­mi­nin­kas, juos tei­kė įvai­rūs Sei­mo na­riai. Tie pro­jek­tai dėl pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo bū­da­vo at­me­ta­mi dar ko­mi­te­te, ne dėl di­di­ni­mo, o dėl in­dek­sa­vi­mo. Jei­gu žmo­gus šian­dien gau­na 150 eu­rų pen­si­ją, prie­dą ar­ba vals­ty­bi­nę pen­si­ją, ne prie­dą prie se­nat­vės pen­si­jos… ir kur ki­tur, tai to­kiu at­ve­ju jam in­dek­suo­ta pen­si­ja di­dė­tų tik 3 eu­rais. Tai nė­ra pen­si­jos di­di­ni­mas, o gra­žus žings­nis in­dek­suo­jant, kaip mes in­dek­suo­ja­me vi­sas se­nat­vės pen­si­jas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą ir ata­ky­tus klau­si­mus. Da­bar dėl mo­ty­vų. A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­nau, kad pro­jek­tas yra ge­ras. Tik­rai jei­gu mes in­dek­suo­ja­me se­nat­vės pen­si­jas ir žmo­nės jau maž­daug ži­no, kad 8, 9 iki 10 % mes kiek­vie­nais me­tais in­dek­suo­ja­me, tai kaž­ko­dėl vals­ty­bi­nės pen­si­jos, ne­pai­sant to, kad kaž­kas už, kaž­kas prieš, šian­dien yra tos vals­ty­bi­nės pen­si­jos – ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų, vi­daus tar­ny­bos dar­buo­to­jų. Ko­kios tos pen­si­jos, gė­da sa­ky­ti, jos nė­ra di­de­lės. In­dek­sa­vi­mas ke­liais eu­rais, bet tai vis tiek bus šioks toks dė­me­sys tiems žmo­nėms, ku­rie dir­ba tik­rai sun­kų ir at­sa­kin­gą dar­bą. Tai tik­rai pa­lai­kau ir pra­šau vi­sų pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad tos pen­si­jos bū­tų bent kiek in­dek­suo­ja­mos. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ne­su prieš pen­si­jas, bet dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti – man gė­da, kad mū­sų so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos yra la­bai ma­žos, ir mums vi­siems tu­rė­tų bū­ti gė­da, nes mes da­li­na­me po tru­pi­nį at­ski­roms gru­pėms, užuot ban­dę di­din­ti vi­siems. Šiuo at­ve­ju nie­ko prieš, kad in­dek­sa­vi­mas bū­tų, bet aš prieš, kai tai da­ro du Sei­mo na­riai, o ne Vy­riau­sy­bė, nes tai yra vals­ty­bi­nis rei­ka­las. Tai yra vals­ty­bi­nės pen­si­jos.

To­dėl, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, aš krei­piuo­si, kad bū­tų Vy­riau­sy­bės iš­va­da, su­de­rin­ta, nes tai yra mū­sų vi­sų pi­ni­gai ir vals­ty­bi­nis rei­ka­las. Aš sa­kiau, kad tai yra tam tik­ras ta­ry­bi­nis ana­ch­ro­niz­mas. Są­jū­džio lai­kais su kuo ko­vo­jo­me? Prieš per­so­na­li­nes pen­si­jas. Bet to­kių 1990 me­ta­is bu­vo 1 tūkst. Daž­niau­siai re­vo­liu­ci­jos iš­si­gims­ta ir re­zul­ta­tas – mes da­bar tu­ri­me virš 100 tūkst. vals­ty­bi­nių pen­si­jų. Čia yra mū­sų iš­skir­ti­nis da­ly­kas iš ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Jos nė­jo to­kiu ke­liu, jos ėjo di­din­da­mos vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­ją, tai yra pen­si­ją vi­siems, o ne at­ski­roms gru­pėms.

Ir, žiū­rint į pa­kei­ti­mo nor­mą, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, tai so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos ge­riau­siu at­ve­ju 40 %. Kai ku­rių pa­rei­gū­nų, ypač tei­sė­jų, pa­kei­ti­mo nor­ma jau be­veik 100 %. Tai vėl­gi rei­kia ma­ty­ti vi­są vaiz­de­lį. To­dėl aš ir pa­si­sa­kau prieš, te­gul tei­kia Vy­riau­sy­bė, svar­s­ty­si­me, jei­gu rei­kia in­dek­suo­ti. Tik­rai in­dek­suo­ti ge­riau ne­gu to­kiais po­li­ti­niais spren­di­mais prieš rin­ki­mus vėl ma­lo­nin­ti vie­ną ar ki­tą gru­pę.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 58, bal­sa­vo 58 Sei­mo na­riai: už – 50, prieš – 1, su­si­lai­kė 7. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Pra­šo­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ja­me, pri­tar­ta,

 

17.44 val.

At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straips­nių pakeitimo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309, 311, 312, 313 straipsniais, sep­tin­tuo­ju1 ir sep­tin­tuo­ju2 skir­sniais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4988 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nis 7 klau­si­mas – At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo kai ku­riais straips­niais, sep­tin­tuo­ju1 ir sep­tin­tuo­ju2 skir­sniais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4988. Pra­ne­šė­jas ger­bia­mas K. Ma­žei­ka kvie­čia­mas į tri­bū­ną. Pra­šom, mi­nist­re.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų trum­pai no­riu pri­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės tei­kia­mą pro­jek­tą. Tei­kia­mo svars­ty­ti At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to tiks­las – su­kur­ti efek­ty­ves­nę ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo pa­slau­gų ap­mo­kes­ti­ni­mo sis­te­mą. Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad tai yra vie­nin­te­lė vie­šo­ji pa­slau­ga, ku­rios kai­no­da­ra ne­re­gu­liuo­ja­ma bei ne­vyk­do­ma prie­žiū­ra. Įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas įgy­ven­di­nant Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Siū­lo­ma Vals­ty­bi­nę ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bą įga­lio­ti tvir­tin­ti re­gio­ni­nę kai­ną ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų de­gi­ni­mo vie­nos to­nos vir­šu­ti­nę įkai­nio ri­bą, taip pat įga­lio­ti ver­tin­ti ir de­rin­ti in­fra­struk­tū­ros iš­lai­ky­mo są­nau­das, tai yra bū­ti­ną­sias są­nau­das, taip pat ta­ry­bai funk­ci­joms įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­ta tam tik­ra pa­ja­mų su­ma ir sa­vi­val­dy­bių ta­ry­boms pa­lie­ka­ma pa­rei­ga nu­sta­ty­ti ga­lu­ti­nę kai­ną at­lie­kų tu­rė­to­jams. Taip pat siū­lo­ma nu­sta­ty­ti gy­ven­to­jų gau­na­mų skun­dų, iš­anks­ti­nių gin­čų spren­di­mo ir skun­dų nag­ri­nė­ja­mo tvar­ką.

Pri­ta­rus siū­lo­miems įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo pa­slau­gos kai­na tap­tų re­gu­liuo­ja­ma, nu­sta­to­ma aiš­kiau, skaid­riau ir vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se tai­kant vie­no­dus prin­ci­pus. Siū­lo­me pri­tar­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Jū­sų, mi­nist­re, no­ri klaus­ti ke­li Sei­mo na­riai. Pra­šom, ger­bia­mas Pau­liau Sau­dar­gai. Nė­ra. V. Ving­rie­nė.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, čia vie­nas iš es­mi­nių pa­kei­ti­mo as­pek­tų yra tas, kad VERTʼas re­gu­liuo­tų ir at­lie­kų de­gi­ni­mo įmo­nių kai­nas, tai yra mo­kes­tį pri­imant de­gin­ti. Bet iš es­mės tai yra ne­tei­sin­ga ver­ti­nant tai, kad pir­miau­sia Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja kal­ba apie tai, kad bū­tų nu­sta­ty­tas de­gi­ni­mo mo­kes­tis pa­čioms įmo­nėms, kad bū­tų pa­da­ry­tas at­lie­kų de­gi­ni­mas ne­po­pu­lia­rus. Kaip jūs žiū­ri­te į tai, kad gal­būt rei­kė­tų per­ei­ti bū­tent prie at­lie­kų de­gi­ni­mo mo­kes­čio, o ne tos kai­nos, ku­rią tu­ri su­mo­kė­ti me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio rū­šia­vi­mo pa­da­li­niai?

 Ki­tas da­ly­kas. Šiuo me­tu yra re­gist­ruo­tas ki­tas ma­no įsta­ty­mas, ku­riam pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te svars­to­mas, dėl de­gin­ti­nų at­lie­kų kie­kio. Ja­me taip pat yra pa­siū­ly­mas ri­bo­ti kai­nas. Šiuo me­tu de­gi­ni­mo įmo­nės kaip ir skel­bia kon­kur­sus, kas pa­teiks di­des­nę kai­ną tų su­de­gin­tų, kad tai bū­tų at­virkš­čiai, kaip tik pa­gal pi­ges­nį va­rian­tą. Tas ska­tin­tų dau­giau rū­šiuo­ti ir pa­teik­ti tik ne­tin­ka­mas per­dirb­ti at­lie­kas.

Kaip jūs žiū­ri­te dėl šių abie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų su­jun­gi­mo?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Aš pir­miau­sia žiū­riu taip, kaip žiū­ri Vy­riau­sy­bė svars­ty­mo me­tu ir dis­ku­si­jo­se bu­vo dis­ku­tuo­ta. Mes kal­ba­me apie vir­šu­ti­nę įkai­nio ri­bą. Tai reiš­kia, kad tu­rės bū­ti įro­dy­ta, kiek, ko­kios yra bū­ti­no­sios są­nau­dos, ir kad įmo­nė ga­lė­tų pa­lai­ky­ti sa­vo įran­gą ir ap­tar­nau­jan­tį per­so­na­lą. Tai tur­būt yra lo­giš­ka ir tei­sin­ga. Šiuo at­ve­ju ma­nau, kad pro­jek­tas pa­reng­tas at­si­žvel­giant į vi­sas su­in­te­re­suo­tas pu­ses. Tur­būt es­mi­nis da­ly­kas, kad bū­tų aiš­ku­mas, skaid­ru­mas ir vie­no­di prin­ci­pai.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, la­bai svei­ki­nu pro­jek­tą. Il­gai lauk­tas pro­jek­tas ir tik­rai pri­tar­siu. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ap­ra­šo­te is­to­ri­ją. 2019 m. gruo­džio 20 d. Sei­mas pri­ta­rė są­var­ty­nų mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mui, bet, kaip jūs tei­gia­te, ke­le­tas sa­vi­val­dy­bių pa­li­ko pa­di­din­tą vie­ti­nę rin­klia­vą, nes įskai­čia­vo kur kas di­des­nę. Kaip šiuo at­ve­ju keis­tų­si prak­ti­ko­je, pri­ėmus da­bar­ti­nę įsta­ty­mo re­dak­ci­ją, sa­vi­val­dy­bių tei­sė re­gu­liuo­ti sa­vo rin­klia­vas? Jau kon­kre­ti sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba kiek­vie­nais me­tais pri­im­tų rin­klia­vos pa­kei­ti­mus. Gal ga­li­te pa­ko­men­tuo­ti? Ačiū.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Ką ir jūs ak­cen­ta­vo­te, kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės, ga­li­ma sa­ky­ti, pik­tnau­džiau­ja, ir bū­tent bū­ti­no­sios są­nau­dos, ku­rias, mes sa­ko­me, rei­kia re­gu­liuo­ti, ir dėl to VERTʼas ga­nė­ti­nai il­gai dir­bo, kad nu­sta­ty­tų me­to­di­ką. Iš tie­sų da­bar yra la­bai skir­tin­ga me­to­di­ka ir kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės net pik­tnau­džiau­ja ga­li­mai įtrauk­da­mos kaš­tus į bū­ti­ną­sias są­nau­das, taip iš­pūs­da­mos ad­mi­nist­ra­ci­nį apa­ra­tą, dėl to au­to­ma­tiš­kai gy­ven­to­jams di­dė­ja są­skai­tos. Šiuo at­ve­ju VERTʼas įver­tin­tų bū­ti­ną­sias są­nau­das ir jos tu­rė­tų bū­ti ar­ba pa­grin­džia­mos, ar­ba sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų keis­ti sa­vo spren­di­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam mi­nist­rui už pro­jek­to pri­sta­ty­mą ir at­sa­ky­tus klau­si­mus. Yra nuo­mo­nių. S. Gent­vi­las. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų la­bai svei­ki­nu Vy­riau­sy­bės pro­jek­tą re­gu­liuo­ti Vals­ty­bi­nei ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bai są­var­ty­nų var­tų mo­kes­tį, de­gi­ni­mo įren­gi­mų var­tų mo­kes­tį ir mak­si­ma­lias sa­vi­val­dy­bių vie­ti­nių rin­klia­vų kai­nas.

Šis pro­jek­tas gi­mė prieš dve­jus me­tus Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te. Tuo­met pa­si­da­rė­me ana­li­zę, kad re­gio­ni­niai są­var­ty­nai la­bai skir­tin­gai trak­tuo­ja sa­vo iš­lai­das. Kai ku­rie są­var­ty­nai tu­ri daug au­to­mo­bi­lių, at­ly­gi­ni­mai ir­gi yra kar­tais di­des­ni ne­gu ko­le­gų, o kai ku­rie są­var­ty­nai ne­tu­ri nė eu­ro su­kau­pę są­var­ty­nų plėt­rai ar­ba ati­dė­ji­mams, ku­rie bus aki­vaiz­dūs. Šią si­tu­a­ci­ją tik­rai rei­kė­jo tai­sy­ti ir la­bai svei­kin­ti­nas Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas pro­jek­tas. Gai­la, kad už­tru­ko dve­jus me­tus jį pa­teik­ti, nes pla­nuo­ta bu­vo, ko­mi­te­to pa­ve­di­mas bu­vo, kad toks pro­jek­tas at­si­ras­tų dar 2018 me­tų bir­že­lį.

Ką la­bai svar­bu svars­ty­mo me­tu su­re­gu­liuo­ti, tai yra ką ger­bia­ma V. Ving­rie­nė sa­kė, tai mak­si­ma­liai su­re­gu­liuo­ti sis­te­mą taip, kad tik tas, kas tik­rai ne­ga­li bū­ti nei su­de­gin­ta, ne­ga­li bū­ti nei per­dir­ba­ma, nei su­rū­šiuo­ja­ma, nu­sės­tų są­var­ty­ne. Tas, kas tik­rai ga­li bū­ti per­rū­šiuo­ja­ma ir bū­ti pa­nau­do­ja­ma ant­ri­niam gy­ve­ni­mui, ne­tu­rė­tų bū­ti de­gi­na­ma. Ir kai­nas Ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja tu­rė­tų su­re­gu­liuo­ti taip, kad mak­si­ma­liai iš­veng­tu­me tiek de­gi­ni­mo, tiek ša­li­ni­mo są­var­ty­nuo­se.

Pa­vyz­džiui, ar­tė­jant žie­mą ma­ty­ti, kad ga­li­mai su­si­klos­tė si­tu­a­ci­ja ši­lu­mos rin­ko­je, kad Kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja taip su­re­gu­liuos kai­nas, kad vis dėl­to vėl de­gin­si­me du­jas, o ne bio­ku­rą Vil­niaus jė­gai­nė­se. Kar­tais ne­pra­žiop­so­ki­me es­mi­nių re­gu­lia­vi­mo da­ly­kų. Kvie­čiu pri­tar­ti da­bar­ti­nė­je sta­di­jo­je.

PIRMININKAS. P. Urb­šys.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, na, man tik­rai yra keis­ta, kad ka­den­ci­jos pa­bai­go­je at­ei­na mi­nist­ras su įsta­ty­mo pro­jek­tu, ku­ris iš es­mės pa­kei­čia da­bar po­žiū­rį į or­ga­ni­zuo­ja­mą ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mą.

Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią nuo­sta­tą už tai at­sa­ko sa­vi­val­dy­bės. Ir kaip la­bai leng­vai pa­sa­ko­ma, kad sa­vi­val­dy­bė pik­tnau­džiau­ja sa­vo tei­sė­mis, kai­nos skir­tin­gos ir nu­ken­čia var­to­to­jas. Mi­nist­ras tu­ri at­ei­ti su la­bai kon­kre­čiais skai­čia­vi­mais, ku­rios sa­vi­val­dy­bės pik­tnau­džiau­ja ir kaip dėl tų kai­nų nu­ken­čia žmo­nės.

Aiš­ku, at­lie­kų de­gi­ni­mo įmo­nėms da­bar rei­kia už­si­tik­rin­ti, kiek įma­no­ma, tų at­lie­kų, ku­rios per­ei­tų. Sa­vi­val­dy­bės yra kliū­tis, nes sa­vi­val­dy­bės iš tik­rų­jų tu­ri sa­vo ne­pri­klau­so­mą po­žiū­rį. Ką, rei­kia pa­da­ry­ti cen­tra­li­zuo­tą sis­te­mą? Bū­tent Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba ta­da tam­pa tuo cen­tra­li­zuo­tu or­ga­nu, ku­ris nu­ro­do, ką ir kiek rei­kia de­gin­ti.

Aki­vaiz­džiai yra, kaip pa­sa­kius, ne­skaid­rus įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ir tuo la­biau kad jis pa­žei­džia sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mą. Aš ne­su­pran­tu, vie­na ran­ka jūs lai­mi­na­te re­gio­nų plėt­rą, tar­si su­tei­kia­te dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo sa­vi­val­dy­bėms, o ki­tu įsta­ty­mu iš­reiš­kia­te ne­pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­val­dy­bė­mis ir nu­ker­ta­te jų, sa­ky­ki­me, funk­ci­jas dėl at­lie­kų or­ga­ni­za­vi­mo.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 57, bal­sa­vo 57: už – 51, prieš – 1, su­si­lai­kė 5. Pro­jek­tui yra pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svar­s­ty­ti Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Kaž­ką G. Bu­ro­kie­nė… Pra­šau. Ten ne­ma­tau… Ge­rai, pra­šau. Se­kun­dė­lę. Pra­šau.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pra­šom pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu skir­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą.

PIRMININKAS. Su­tin­ka­te, ger­bia­mi ko­le­gos? Ge­rai, ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me. Sku­ba­me, ka­dan­gi lai­kas jau ei­na į pa­bai­gą. Dar su­teik­si­me ger­bia­mai A. Pa­pir­tie­nei pa­teik­ti Dar­bo ko­dek­so 179 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4925. Pra­šau.

 

17.54 val.

Dar­bo ko­dek­so 179 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4925 (pateikimas)

 

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra tie­sio­giai su­si­jęs su so­cia­li­nio dia­lo­go stip­ri­ni­mu Lie­tu­vo­je ir šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ini­ci­ja­vo Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­ja.

PIRMININKAS. Pa­lau­ki­te, ger­bia­ma Pa­pir­tie­ne. Ma­žei­ka, jei­gu tu­ri­te pro­ble­mų su P. Ur­b­šiu, pa­li­ki­te sa­lę ir ei­ki­te iš­si­aiš­kin­ti ten. (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Pra­šau pa­teik­ti.

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Įsta­ty­mo pro­jek­tu yra siū­lo­ma nu­sta­ty­ti kon­kre­čius kri­te­ri­jus, ku­riuos tu­rė­tų ati­tik­ti pro­fe­si­nės są­jun­gos, kad bū­tų pri­pa­žin­tos kaip at­sto­vau­jan­čios na­cio­na­li­niu lyg­me­niu ir kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti na­cio­na­li­nė­se de­ry­bo­se ir pa­si­ra­šy­ti na­cio­na­li­nę ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį. Dis­ku­si­jos, kad to­kie kri­te­ri­jai rei­ka­lin­gi, jau vyks­ta daug me­tų. Pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­ja ne kar­tą krei­pė­si į įsta­ty­mų lei­dė­jus, kad to­kie kri­te­ri­jai bū­tų iš­dis­ku­tuo­ti, iš­gry­nin­ti ir pa­ga­liau at­si­ras­tų įsta­ty­me. Ži­nau, kad ir anks­čiau bu­vo ban­do­ma Sei­me įsta­ty­mų lei­dy­ba tuos kri­te­ri­jus įtei­sin­ti, ta­čiau kol kas tai ne­pa­vy­ko, la­bai ti­kiuo­si, kad da­bar pa­vyks.

Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ja ne vie­ne­rius me­tus ra­gi­na dar­buo­to­jų ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jas nu­si­sta­ty­ti at­sto­va­vi­mo kri­te­ri­jus sie­kiant už­tik­rin­ti tin­ka­mą so­cia­li­nių part­ne­rių dia­logo ly­gį. Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ja sa­ko, kad to­kie kri­te­ri­jai tu­ri bū­ti, kad bū­tų aiš­kiai api­brėž­tos be­si­de­ran­čios ša­lys. Pa­ti Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ja pa­vyz­di­nių kri­te­ri­jų są­ra­šo ne­pa­tei­kė. Ki­taip ta­riant, į tu­ri­nį ne­si­ki­ša, bet tik nu­sa­ko, kad tu­rė­tų bū­ti kie­ky­bi­niai kri­te­ri­jai, pa­vyz­džiui, na­rių skai­čius, te­ri­to­ri­nis pa­den­gi­mas, ir ko­ky­bi­niai kri­te­ri­jai, pa­vyz­džiui, or­ga­ni­za­ci­jos ne­pri­klau­so­mu­mas, sa­va­ran­kiš­ku­mas, ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­sas ir pa­na­šiai. At­sto­va­vimo kri­te­ri­jai ati­tin­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę. Tik­tai Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jo­je yra pa­sa­ky­ta, kad tie kri­te­ri­jai ne­tu­rė­tų var­žy­ti ki­tų ma­žes­nių prof­są­jun­gų ga­li­my­bės at­sto­vau­ti sa­vo na­riams ir ne­tu­rė­tų var­žy­ti ga­li­my­bės jung­tis ir veik­ti kaip pro­fe­si­nėms są­jun­goms. Ta­čiau kri­te­ri­jų nu­sta­ty­mas na­cio­na­li­niu lyg­me­niu nie­kaip ne­var­žo ki­tų pro­fe­si­nių są­jun­gų, ka­dan­gi at­sto­va­vi­mas yra pla­tes­nė są­vo­ka, pla­tes­nis da­ly­kas, o na­cio­na­li­nės ko­lek­ty­vi­nės de­ry­bos yra tik­tai vie­nas iš at­sto­va­vi­mo ele­men­tų.

Kri­te­ri­jai yra jau nu­sta­ty­ti dau­ge­ly­je ša­lių. Iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių kri­te­ri­jai nu­sta­ty­ti 13 vals­ty­bių. Jie nu­sta­ty­ti ir įsta­ty­mais, ir su­si­ta­ri­mais. Tai pri­klau­so nuo so­cia­li­nio dia­lo­go kul­tū­ros lyg­mens: 13 vals­ty­bių, pa­vyz­džiui, Aust­ri­ja, Bel­gi­ja, Bul­ga­ri­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Kro­a­ti­ja, Veng­ri­ja, Ai­ri­ja, Liuk­sem­bur­gas, Len­ki­ja, Ru­mu­ni­ja, Slo­vė­ni­ja, tu­ri nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Grai­ki­ja, Kro­a­ti­ja, Veng­ri­ja, Liuk­sem­bur­gas, Slo­vė­ni­ja nu­sta­to kri­te­ri­jus tik pro­fe­si­nėms są­jun­goms, o ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Aust­ri­jo­je, Bel­gi­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ai­ri­jo­je, Len­ki­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, kri­te­ri­jai yra nu­sta­ty­ti ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­joms.

Tai­gi (jei­gu ga­li­ma dar trum­pai, bai­giu) kri­te­ri­jų nu­sta­ty­mas nė­ra vi­siš­ka nau­jo­vė so­cia­li­nio dia­lo­go prak­ti­ko­je. Lie­tu­vo­je jau vei­kia Tri­ša­lė ta­ry­ba, ku­rios na­riai tu­ri ati­tik­ti la­bai pa­na­šius kri­te­ri­jus. Tri­ša­lės ta­ry­bos na­rių kri­te­ri­jai yra nu­sta­ty­ti Dar­bo ko­dek­so 185 straips­ny­je, ta­čiau jei­gu jūs pa­klau­si­te, ko­dėl esa­mi Tri­ša­lės ta­ry­bos kri­te­ri­jai ne­tik­tų da­bar, ko­dėl tei­kia­ma pa­tai­sa, tai at­sa­ky­siu, kad Tri­ša­lės ta­ry­bos kri­te­ri­jai yra tai­ko­mi tik Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riams. Ne­bū­ti­nai pro­fe­si­nė są­jun­ga, ku­ri gal­būt ati­tin­ka na­cio­na­li­nį lyg­me­nį, ne­bū­ti­nai ji­nai da­ly­vau­ja Tri­ša­lės ta­ry­bos veik­lo­je, ta­čiau to­kia pro­fe­si­nė są­jun­ga tik­rai tu­ri vi­są tei­sę da­ly­vau­ti na­cio­na­li­nio lyg­mens de­ry­bo­se. Įsta­ty­mu įtvir­ti­nę na­cio­na­li­niu lyg­me­niu vei­kian­čių pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo kri­te­ri­jus, ga­lė­tu­me pa­ga­liau pra­dė­ti dis­ku­tuo­ti ir apie kri­te­ri­jų nu­sta­ty­mą na­cio­na­li­niu lyg­me­niu vei­kian­čių darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­joms. Be­je, vie­nos iš darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų ly­de­ris jau yra kal­bė­jęs apie tai, kad tai bū­tų pre­ce­den­tas nu­sta­čius pro­fe­si­nėms są­jun­goms kri­te­ri­jus dis­ku­tuo­ti apie to­kių kri­te­ri­jų nu­sta­ty­mą ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­joms. At­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­ma ko­le­ge, jūs tei­sin­gai mi­nė­jo­te, kad tarp­tau­ti­nė prak­ti­ka kal­ba apie tai, kad pa­tys da­ly­viai tu­ri nu­si­sta­ty­ti kri­te­ri­jus – darb­da­viai ir prof­są­jun­gos. Ne val­džia tu­ri nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jus.

Aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Jei­gu da­bar Me­di­kų są­jū­dis, mo­ky­to­jai ir pa­rei­gū­nai – trys ša­kos nu­spręs­tų su­vie­ny­ti jė­gas ir įsteig­ti mo­der­nią dar­buo­to­jams, pa­cien­tams, klien­tams at­sto­vau­jan­čią or­ga­ni­za­ci­ją. Pa­gal jū­sų pa­tai­sas to­kia or­ga­ni­za­ci­ja ne­ga­lė­tų sės­ti prie de­ry­bų sta­lo, nes kri­te­ri­jai nu­sta­ty­ti, jog rei­kia, na, veik­la tu­rė­tų vos ne veik­ti, siek­ti so­viet­me­čio lai­kus. At­si­pra­šau, bet kaž­kas pa­na­šaus. Tai da­bar pa­sa­ky­ki­te, kaip pa­siū­ly­tu­mė­te toms nau­joms, mo­der­nioms or­ga­ni­za­ci­joms, žmo­nėms at­sto­vau­ti sa­vo in­te­re­sams? Ar ne­at­ro­do jums, kad vis dėl­to mes čia sten­gia­mės su­vals­ty­bin­ti pro­fe­si­nes są­jun­gas ir ap­skri­tai kiš­tis, da­ry­ti to­kią šiurk­ščią in­ter­ven­ci­ją, į tai ir Tei­sės de­par­ta­men­tas at­krei­pė dė­me­sį, į aso­cia­ci­jų lais­vę.

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, la­bai ačiū už pa­sta­bas ir klau­si­mus. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tik­rai ne iš­im­ti­nai tik val­džia nu­sta­to kri­te­ri­jus, apie tuos kri­te­ri­jus yra dis­ku­tuo­ta pro­fe­si­nė­se są­jun­go­se jau dau­gy­bę me­tų. Pa­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos krei­pia­si ir jos to­je dis­ku­si­jo­je ga­lės da­ly­vau­ti ir svars­ty­mo me­tu ko­mi­te­te, ir ly­giai taip pat jū­sų mi­nė­tos pro­fe­si­nės są­jun­gos taip pat ga­lės teik­ti sa­vo pa­siū­ly­mus. Aš ma­nau, kad tik­rai dėl tų kri­te­ri­jų mes ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti. Tas pa­sa­ky­mas dėl skai­čiaus ša­kų, ku­rioms at­sto­vau­ja, dar ne­reiš­kia, kad čia bū­ti­nai taip ir bus, mes ga­li­me dėl to kiek­vie­no kri­te­ri­jaus dis­ku­tuo­ti ir kar­tu pri­im­ti spren­di­mą po dis­ku­si­jų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. I. Ha­a­se.

I. HAASE (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, pir­miau­sia pra­šom pa­sa­ky­ti, ko­kį Dar­bo ko­dek­so straips­nį mes šian­dien svars­to­me ir ku­rį jūs siū­lo­te keis­ti? Nes jū­sų pro­jek­to pa­va­di­ni­me nu­ro­dy­ta, kad kei­čia­te 179 straips­nį, o pa­čia­me tu­ri­ny­je pa­ra­šy­ta, kad siū­lo­te keis­ti 165 straips­nio 3 da­lį.

Ki­tas klau­si­mas bū­tų, jei­gu ga­lė­čiau, la­bai grei­tai ir glaus­tai, vėl­gi dėl tų pa­čių kri­te­ri­jų. Aš ma­ny­čiau, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas tu­ri bū­ti aiš­kus, ne­dvip­ras­miš­kas ir vi­siš­kai ne­su­da­ry­ti pro­ble­mų jo tai­ky­mo prak­ti­ko­je. Da­bar, aš ma­ny­čiau, ar šie kri­te­ri­jai ap­skri­tai yra įgy­ven­di­na­mi? Pa­vyz­džiui, yra Eu­ro­pos Są­jun­gos ar tarp­tau­ti­nių pro­fe­si­nių są­jun­gų or­ga­ni­za­ci­jų na­rė, jun­gia ne ma­žiau kaip 10 % vi­sų Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gos na­rių ir pa­na­šiai. Ar šie kri­te­ri­jai ne­už­ker­ta ke­lio ir ar ne­ri­bo­ja pro­fe­si­nių są­jun­gų bū­tent to­je da­ly­je, kad ne­ga­lės tin­ka­mai at­sto­vau­ti sa­vo na­riams ir gin­ti jų tei­ses. Ir ar ati­tin­ka tei­sin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pus?

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Tei­sin­gai, dėl straips­nio pa­da­ry­ta klai­da. Tai pa­ste­bė­jo Tei­sės de­par­ta­men­tas, bū­ti­nai tai bus iš­tai­sy­ta. Tik­rai la­bai ačiū už jū­sų klau­si­mą.

O dėl kri­te­ri­jų, aš dar kar­tą pa­ban­dy­siu. Ma­no nuo­mo­ne, ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, jie yra gana adek­va­tūs ir lo­giš­ki, ta­čiau dar kar­tą kar­to­ju: mes dėl tų kri­te­ri­jų ga­lė­si­me di­s­ku­tuo­ti ir ga­lė­si­me ras­ti pa­tį ge­riau­sią op­ti­ma­lų spren­di­mą. Tik­rai aš ma­nau, kad šių kri­te­ri­jų nu­sta­ty­mas nie­kaip ne­var­žo, ne­pa­nei­gia pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­sti­tu­ci­nės tei­sės kur­tis lais­vai ir veik­ti sa­va­ran­kiš­kai. Jos sa­vo na­riams at­sto­vaus ir to­liau, tik, jei­gu ne­ati­tiks na­cio­na­li­nio lyg­mens, gal­būt ne­ga­lės da­ly­vau­ti na­cio­na­li­nė­se de­ry­bo­se, ta­čiau ga­lės da­ly­vau­ti ša­kos de­ry­bo­se, įmo­nės de­ry­bo­se, te­ri­to­ri­nių lyg­me­niu ga­lės ir vi­sais ki­tais bū­dais. Dar kar­tą pa­brė­žiu, kad at­sto­va­vi­mo są­vo­ka žy­miai pla­tes­nė, tik­rai kri­te­ri­jų nu­sta­ty­mas ne­ri­bo­ja prof­są­jun­gų tei­sių.

PIRMININKAS. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, svei­ki­nu už drą­sų po­el­gį, tei­kiau žy­miai kuk­les­nį įsta­ty­mą, ir ne vie­ną kar­tą, bet ne­per­ėjo rep­re­zen­ta­ty­vu­mo. Aš ma­nau, kad bū­tų la­bai ge­rai, kaip sa­kė ko­le­ga, kad pa­tys part­ne­riai ir pa­čios prof­są­jun­gos su­si­tar­tų. Kiek rei­kia me­tų, kad su­si­tar­tų? Na, Mo­zė žy­dus ve­džio­jo 40 me­tų po dy­ku­mą. Mes 30 me­tų nie­kaip ne­ga­li­me su­si­tar­ti. Gal dar rei­kia tų de­šim­ties me­tų ir ta­da jau bus ­koks nors re­zul­ta­tas?

Aš no­rė­čiau ger­bia­miems ko­le­goms pri­min­ti: dar 2008 me­tais mes pri­ėmė­me Pro­fe­si­nių pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mą, ku­ria­me vi­sos kor­tos ati­duo­tos darb­da­viams ir pro­fe­si­nėms są­jun­goms, kad jie kaup­tų pen­si­jai. De­ja, iki šiol nė­ra nė vie­no no­rin­čio tai da­ry­ti. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ar tai…

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas Al­gir­dai.

A. SYSAS (LSDPF). …ar tai ne­nau­din­ga pa­čiai val­džiai, kad to ne­bū­tų? Ar bu­vo ko­kios nors de­ry­bos su pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis ar­ba gal­būt kon­sul­ta­ci­jos?

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ar rei­kia val­džiai, kad prof­są­jun­gos ne­su­si­tar­tų? Man at­ro­do, kad jūs pats ži­no­te at­sa­ky­mą į ši­tą klau­si­mą. Bū­na įvai­rių at­ve­jų. Pra­šom pa­tiks­lin­ti an­trą da­lį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Jūs gir­dė­jo­te? Pra­šom pa­tiks­lin­ti. Dė­ko­ja­me už pri­sta­ty­mą, dė­ko­ja­me už at­sa­ky­mus. Dėl mo­ty­vų – V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Iš tie­sų iš pra­džių bu­vau už­si­ra­šęs prieš, bet iš­gir­dęs pa­ti­ki­ni­mą, kad bus ga­li­ma su dau­gu­ma kal­bė­tis dėl kri­te­ri­jų, pa­si­sa­kau už. Ir ko­dėl už? Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu mes ga­li­me tik­rai jį per­tvar­ky­ti ir pa­da­ry­ti taip, kad po­no ko­le­gos ka­dai­se puo­se­lė­tos in­ter­ven­ci­jos, kai bu­vo pri­kur­ta vi­so­kių rei­ka­la­vi­mų, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti na­cio­na­li­nė prof­są­jun­ga, ne­lik­tų, kad mes nu­sto­tu­me kiš­tis į pro­fe­si­nių są­jun­gų ir darb­da­vių veik­lą, kad nu­sto­tu­me da­ry­ti val­džios prie­dė­lius. Aš pa­sa­ky­siu at­vi­rai, pa­gal ši­tą pro­jek­tą, jei­gu me­di­kai, pa­rei­gū­nai ir mo­ky­to­jai nu­spręs­tų, tie, ku­rie sėk­min­gai at­sto­vau­ja žmo­nėms, įkur­ti ben­drą aso­cia­ci­ją, jie ne­ga­lė­tų at­ei­ti į Tri­ša­lę ta­ry­bą. Bet mes tai ga­li­me pa­keis­ti. Ir jie da­bar ne­ga­li to pa­da­ry­ti. To­dėl aš siū­lau bal­suo­ti už ir to­liau iš es­mės tai­sy­ti ši­tą pro­jek­tą. Tai yra šan­sas pa­ga­liau at­pa­lai­duo­ti nuo val­džios gniauž­tų ir tų tram­do­mų marš­ki­nė­lių Lie­tu­vos pro­fe­si­nes są­jun­gas.

PIRMININKAS. I. Ha­a­se.

I. HAASE (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Aš pra­dė­siu nuo Kon­sti­tu­ci­jos. Už­si­ra­šiau į tą skil­tį, kur prieš. Tai pir­miau­sia no­riu pri­min­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 50 straips­nis nu­sta­to, kad pro­fe­si­nės są­jun­gos ku­ria­mos lais­vai ir vei­kia sa­va­ran­kiš­kai, gi­na dar­buo­to­jų pro­fe­si­nes, eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes tei­ses bei in­te­re­sus. Vi­sos pro­fe­si­nės są­jun­gos tu­ri ly­gias tei­ses. Aš ma­nau, kad siū­lo­mi kri­te­ri­jai ri­bo­ja ir var­žo šių or­ga­ni­za­ci­jų sa­va­ran­kiš­ko vei­ki­mo prin­ci­pą at­sto­vau­ti sa­vo na­riams ir gin­ti jų tei­ses ir in­te­re­sus, eko­no­mi­nius, pro­fe­si­nius ir so­cia­li­nius. To­dėl, aš ma­nau, siū­lo­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, kaip nu­ro­do Tei­sės de­par­ta­men­tas, ir su juo rei­kia su­tik­ti, net­gi pa­nei­gia šių or­ga­ni­za­ci­jų kon­sti­tu­ci­nę tei­sę veik­ti lais­vai. To­dėl aš su­si­lai­ky­siu dėl šio pro­jek­to.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 58, bal­sa­vo 57 Sei­mo na­riai: už – 45, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 12. Pro­jek­tui yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Svars­ty­si­me ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ja­me, pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4437. Pra­ne­šė­jų ne­ma­tau. Šis klau­si­mas ne­bus svars­to­mas.

 

18.08 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2020-06-22–2020-06-26) – 2020 m. bir­že­lio 23 d. (ant­ra­die­nio), 25 d. (ket­vir­ta­die­nio) ir 26 d. (penk­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Da­bar pas­ku­ti­nis klau­si­mas – ki­tos sa­vai­tės Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkė. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dė­kui, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, jei­gu skai­ty­čiau il­gą są­ra­šą įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­riuos su­dė­jo­me į ki­tą sa­vai­tę, iš tik­rų­jų jūs pa­varg­tu­mė­te. Su­ta­rė­me? To ne­da­ro­me. No­riu tik iš prin­ci­po pa­sa­ky­ti, kad ant­ra­die­nis, ket­vir­ta­die­nis ir, val­dy­bos spren­di­mu, penk­ta­die­nis bū­tų la­bai at­sa­kin­gos ir dar­bin­gos die­nos. Ant­ra­die­nį pla­nuo­ja­me svars­ty­mus ir dar tik ke­le­tą Vy­riau­sy­bės pa­tei­ki­mų dėl vie­šų­jų pir­ki­mų ir pa­dė­ties že­mės ūky­je. Ta­da svars­ty­mai, svars­ty­mai. Ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį – pri­ėmi­mai. Ir ki­tą sa­vai­tę tu­ri­me bir­že­lio 30 die­ną. Kon­sti­tu­ci­ją ži­no­te – se­si­jos pa­bai­ga.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Pir­mi­nin­ke, jū­sų dar no­ri klaus­ti ger­bia­mas A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pir­mo­ji vi­ce­pir­mi­nin­ke, la­bai no­rė­čiau, kad įtrauk­tu­mė­te į ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkę klau­si­mą – So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-3443(2). Tai bū­tų svars­ty­mas.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip. Iš­ties jūs tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, į ant­ra­die­nį, so­cia­li­nės po­li­ti­kos klau­si­mų bus ga­nė­ti­nai daug, ir įtrauk­si­me. O ka­dan­gi gir­dė­jau ir ki­tą klau­si­mą, kartu atsa­ky­siu, ko­dėl penk­ta­die­nis ir ko­dėl toks in­ten­sy­vus dar­bas. Taip, ko­le­gos, su COVID-19 su­si­ję įsta­ty­mai mums šiek tiek pa­ko­re­ga­vo dar­bo­tvarkę, o da­bar pri­im­ti stra­te­gi­nius la­bai svar­bius įsta­ty­mus rei­kia ir penk­ta­die­nio, rei­kia tam, kad tie­siog su­spė­tu­me ir kad se­si­jos ne­rei­kė­tų pra­tęs­ti.

PIRMININKAS. A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Ačiū. Dė­ko­ju. Klau­si­mas dėl Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, ku­ris iš šian­dien bu­vo, dėl va­di­na­mų­jų vals­ty­bi­nių vais­ti­nių. Jūs, be abe­jo, siek­si­te pri­im­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ta­čiau rei­kė­tų gau­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­mo­nę dėl vals­ty­bės pa­gal­bos. Čia vi­sai ne­se­niai ma­čiau A. Ši­rins­kie­nės, ku­rios šis pro­jek­tas ir yra, min­tis, pa­sa­ky­tas prieš vie­ne­rius me­tus, ka­da bu­vo sa­ko­ma, kad tik­rai ne­pri­im­si­me ši­to pro­jek­to, lauk­si­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­mo­nės. Ar jums ne­at­ro­do, kad ne­rei­kė­tų da­bar kū­liais vers­tis, o tie­siog vis­ką tvar­kin­gai pa­da­ry­ti, įsi­ver­tin­ti įta­ką kon­ku­ren­ci­jai, įsi­ver­tin­ti ati­tik­tį Kon­sti­tu­ci­jai ir ta­da jau spręs­ti to­kius su­dė­tin­gus klau­si­mus?

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mie­lo­ji ko­le­ge, ačiū. La­bai pra­smin­gas jū­sų klau­si­mas. Kaip jūs ma­to­te, kū­liais ne­si­ver­čia­ma. Da­bar yra svars­ty­mo sta­di­ja ir ko­mi­te­to iš­va­da yra at­mes­ti. Tai Sei­mas ir ap­si­spręs, o gal­gi at­mes ir pa­dė­si­me taš­ką. Jei­gu ne­at­mes, bus pa­skirs­tas ki­tas ko­mi­te­tas ir vėl pro­ce­dū­ros pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką. Sku­bos jau bū­ti čia ne­be­ga­li.

Štai vis­ką da­ry­si­me nuo­sek­liai ir la­bai at­sa­kin­gai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me ger­bia­ma­jai pir­mi­nin­kei už dar­bo­tvarkės pri­sta­ty­mą. Vi­si li­ko­me pa­te­nkin­ti ja ir pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ja­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Re­gist­ruo­ja­mės. De­ja, pa­reiš­ki­mų šian­dien nieks ne­no­rė­jo skai­ty­ti.

Už­si­re­gist­ra­vo 51.

Šios die­nos po­pie­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.