LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui.
Pastaruoju metu sparčiai plinta SARS-COV-2 viruso omikron atmaina. Jungtinės Karalystės ir Danijos patirtis rodo, kad omikron atmaina sklinda 3–5 kartus sparčiau nei kitos. Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.
Lietuvoje taikomos įvairios COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemonės:
1) gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas;
2) darbuotojų testavimas;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai dėl asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygų įvairiuose ūkinės veiklos sektoriuose;
4) savanoriškas gyventojų skiepijimas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinomis (toliau – vakcina).
Pažymėtina, kad šios priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso (ypač omikron atmainos) plitimą visuomenėje. 2021 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis, Lietuvoje registruoti 82, 2021 m. spalio 3 d. – 546, o 2021 m. gruodžio 15 d. – jau 752 aktyvūs protrūkiai.
Svarbu pabrėžti, kad paskiepyti asmenys yra geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties, jų galimybė platinti virusą taip pat yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis. Lietuvos statistikos departamento vykdomos vakcinų veiksmingumo bei galimų šalutinių poveikių stebėsenos Lietuvoje pirmojoje ataskaitos dalyje (prieiga https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9098881/Pfizer_Delta_efektyvumas_20210915_v1_JB.pdf ) pateikiami duomenys apie gamintojo „Pfizer-BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ efektyvumą apsaugant nuo užsikrėtimo viruso delta atmaina, pacientų, sergančių COVID-19 liga, hospitalizacijos ir mirties. Atlikta analizė rodo, kad pasiskiepijusių nuo COVID-19 ligos asmenų rizika užsikrėsti sumažėja net 5 kartus, rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 ligos yra 10 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų, rizika numirti nuo COVID-19 ligos – bent 20 kartų mažesnė. Pabrėžtina, kad vakcinos efektyvumas yra dar didesnis, jei antras skiepas gautas neseniai arba asmuo yra jaunesnis. Kaip minėta, skiepijimas padeda valdyti ir omikron atmainos plitimą – sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti omikron atmaina, neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.
Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 15 d. duomenys (duomenys pateikti https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika):
Ligoninių rodikliai
|
145 |
Naujai per parą į stacionarą paguldyti pacientai dėl COVID-19 ligos |
|
106 |
Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją COVID-19 pacientų skaičius |
|
10 |
Naujai pradėtų gydyti taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją COVID-19 pacientų skaičius |
|
1154 |
Užimtos COVID-19 gydyti skirtos lovos, be RITS (iš 1886) |
|
817 |
__jose pacientų be vakcinų suteiktos apsaugos* (71%) |
|
1077 |
__užimtos lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui (iš 1710) |
|
113 |
Užimtos RITS COVID-19 gydyti skirtos lovos (iš 219) |
|
96 |
__jose pacientų be vakcinų suteiktos apsaugos* (85%) |
|
68 |
__užimtos RITS lovos su DPV aparatais, skirtos COVID-19 pacientams gydyti (iš 211) |
|
47 |
Užimtos High-flow deguonies sistemos, skirtos COVID-19 pacientams gydyti (iš 144) |
|
6 |
Užimtos EKMO sistemos COVID-19 pacientams gydyti (iš 8) |
* Šioje lentelėje kategorijoje „be vakcinų suteiktos apsaugos“ yra visi neskiepyti ir nebaigę viso vakcinacijos kurso (+14 d.) hospitalizuoti asmenys
Mirtys
|
Mirė vakar * |
Iš viso |
Mirties apibrėžimas |
|
15 |
7059 |
COVID mirties apibrėžimas 1 („nuo COVID“) |
|
22 |
11591 |
COVID mirties apibrėžimas 2 |
|
28 |
13371 |
COVID mirties apibrėžimas 3 („su COVID“) |
|
91 |
— |
Visos LT mirtys |
* Paskutinės paros COVID mirčių skaičius yra IŠANKSTINIS ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais (padidėja vidutiniškai 30 %)
Mirtys pagal amžiaus grupes ir vakcinacijos statusą
COVID mirties apibrėžimas 1 („nuo COVID“)
|
Amžius |
Iš viso (nepaskiepytų + pilnai skiepytų) |
|
0–9 |
0 = 0 + 0 |
|
10–19 |
19 = 18 + 1 |
|
20–29 |
51 = 48 + 3 |
|
30–39 |
161 = 152 + 9 |
|
40–49 |
534 = 505 + 29 |
|
50–59 |
1102 = 1022 + 80 |
|
60–69 |
1866 = 1723 + 143 |
|
70–79 |
2518 = 2284 + 234 |
|
80–89 |
793 = 728 + 65 |
|
90–99 |
14 = 13 + 1 |
|
100–109 |
0 = 0 + 0 |
|
110–119 |
0 = 0 + 0 |
|
Nenustatyta |
0 = 0 + 0 |
Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenimis (duomenys pateikti https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika) 2021 m. gruodžio 15 d.:
|
1895310 |
Iš viso vakcinuota gyventojų (bent viena skiepo doze) |
|
336155 |
Iš viso vakcinuota lygiai viena skiepo doze |
|
1090799 |
Iš viso vakcinuota lygiai dviem skiepo dozėmis |
|
468356 |
Iš viso vakcinuota lygiai trimis skiepo dozėmis |
|
85420 |
Iš viso dalinai vakcinuotų gyventojų (kuriems reikės antros vakcinos dozės) |
|
1329232 |
Iš viso pilnai* vakcinuotų gyventojų (užbaigusių skiepijimo schemą) |
|
480658 |
Iš viso pakartotinai* vakcinuotų gyventojų (pvz., Astra-Astra-Pfizer, arba Johnson-Moderna ir pan.) |
|
3922821 |
Iš viso sunaudota vakcinų dozių (336155×1 + 1090799×2 + 468356×3) |
* Šioje lentelėje į pilnai paskiepytų asmenų skaičių neįtrauktas pakartotinai paskiepytų asmenų skaičius („dalinai“, „pilnai“, „pakartotinai“ yra nepersidengiančios aibės)
Pagrindiniai rodikliai
|
Juoda D |
Visos Lietuvos spalvinė zona |
|
1267 |
Iš viso užimtų COVID-19 gydyti skirtų lovų (iš 2097) |
|
1154 |
Užimtos COVID-19 gydyti skirtos lovos, be RITS (iš 1886) |
|
113 |
Užimtos RITS COVID-19 gydyti skirtos lovos (iš 219) |
|
834.3 |
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų |
|
11.00 % |
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. |
|
-6.7%/sav. |
Pandemijos pagreitis (R(t)<1) |
|
75.70 % |
Galimai imunitetą turinčių asmenų dalis |
* Nuo 2021-04-21 į galimai imunizuotų asmenų skaičių įtraukiami ir nepilnai vakcinuoti (tik pirma doze skiepyti) asmenys
Europos Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos vaistų agentūra, Pasaulio sveikatos organizacija vienareikšmiškai pabrėžia, kad tik užtikrinus pakankamas skiepijimosi apimtis bus galima suvaldyti pandemiją.
Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, ateityje tikėtinos tolesnės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos bangos. Vakcinacija ženkliai sumažina SARS-COV-2 viruso platinimo, hospitalizacijos ir mirties nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) riziką, tad pandemijos bangos labiausiai palies nevakcinuotą populiacijos dalį, ypač asmenis, kurie dėl amžiaus ar sveikatos turi didžiausią tikimybę užsikrėsti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).
Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje plinta pavojinga SARS-COV-2 viruso delta ir sparčiai plintanti omikron atmainos bei į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinė situacija šalyje yra nepalanki, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą.
Ypač tai svarbu asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, nes dirbant ar vykdant veiklą šiose srityse labai sudėtinga arba neįmanoma išvengti tiesioginių kontaktų su pacientais arba asmenimis, kuriems teikiamos socialinės paslaugos (vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis). Pacientams ir asmenims, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, užsikrėsti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) yra ypač rizikinga dėl amžiaus ir (arba) sveikatos būklės, ir (arba) dėl to, kad negali būti skiepijami dėl medicininių kontraindikacijų.
Pažymėtina, kad šiose srityse yra nemažai protrūkių, o juose ligos atvejų (lentelėje 2021 m. gruodžio 21 d. duomenys):
Šiose srityse pasiskiepijusių skaičius:
Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybių asmeniui teikti sveikatos priežiūros paslaugas be jo sutikimo (išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 (būtinoji medicinos pagalba) ir 18 (nenumatyti ypatingi atvejai) straipsnyje numatytus atvejus), tad skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) taip pat gali būti atliekamas tik su asmens sutikimu. Tai paremta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu (žmogaus asmuo neliečiamas) ir 22 straipsniu (žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, kuriame nustatytas draudimas riboti naudojimąsi privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo teise, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
1) tai daroma įstatymu;
2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
2021 m. balandžio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė sprendimą byloje Vavřička ir 5 kiti prieš Čekijos Respubliką dėl privalomo ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimo atitikties Konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Pagal Čekijos Respublikos teisinį reguliavimą vaikai skiepijami pagal „skiepų kalendorių“ nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų (pvz., difterijos, kokliušo, poliomielito, tymų, stabligės, hepatito B ir kt.). Ieškovai skundėsi EŽTT, kad nepaskiepyti vaikai nebuvo priimti į vaikų darželius, o ieškovui Vavriščka skirta bauda už tai, kad savo vaikų neskiepijo. EŽTT konstatavo, kad privalomas skiepijimas yra laikytinas priverstine medicinine intervencija, todėl tokiu būdu buvo ribojama pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo gerbimą (nors nenorintys skiepytis neskiepijami prievarta, tačiau ir tokie ribojimai, kaip vaikų nepriėmimas į darželius bei bauda už skiepijimo vengimą laikytini tokiu kišimusi). Dėl šios priežasties buvo vertinta ribojimų atitiktis Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms – kiek tokie ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, sveikatą ir pan.
EŽTT nuomone, ribojimas buvo teisėtas ir juo buvo siekiama teisėto tikslo – apsaugoti kitų asmenų sveikatą ir teises. Vertindamas, ar buvo būtina apriboti pareiškėjų teises demokratinėje visuomenėje, EŽTT visų pirma įvertino šiuos veiksnius:
1) valstybės nuožiūros laisvę – EŽTT konstatavo, kad šioje srityje ji yra plati. EŽTT atkreipė dėmesį, kad nebuvo skiepijama prieš pareiškėjų valią, taip pat pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus nebuvo galima jų priversti laikytis šių reikalavimų. Be to, sveikatos priežiūros klausimai pateko į nacionalinėms valdžios institucijoms suteiktą nuožiūros laisvę, nes jos galėjo geriausiai įvertinti prioritetus ir socialinius poreikius;
2) būtinumą demokratinėje visuomenėje ir svarbias bei pakankamas priežastis – EŽTT nuomone, privalomu skiepijimu valdžios institucijos siekė apsaugoti asmens ir visuomenės sveikatą nuo numatytų ligų. EŽTT priminė, kad valstybės yra įpareigotos laikytis geriausių vaiko, taip pat ir vaikų, kaip grupės, interesų prioriteto priimant visus sprendimus, turinčius įtakos jų sveikatai ir vystymuisi. EŽTT pastebėjo, kad vaikai, kurie negalėjo būti paskiepyti dėl medicininių priežasčių, buvo netiesiogiai apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, jei jų bendruomenėje buvo palaikomas reikalingas skiepijimo lygis. Taigi, tais atvejais, kai savanoriško skiepijimo politika nebuvo laikoma pakankama bandos imunitetui pasiekti ir palaikyti, Teismas laikėsi nuomonės, kad gali būti pagrįstai taikoma privalomo skiepijimo politika siekiant, kad būtų pasiektas tinkamas apsaugos nuo sunkių ligų lygis;
3) proporcingumą – EŽTT atsižvelgė į svarbius nacionalinės sistemos bruožus. Atkreipė dėmesį, kad skiepijimo pareiga nebuvo absoliuti ir buvo taikomos išimtys, susijusios su nuolatinėmis kontraindikacijomis arba įsitikinimais. Be to, skiepijimo pareigos vykdymas buvo prižiūrimas netiesiogiai, t. y. taikant sankcijas – administracines baudas. EŽTT taip pat nagrinėjo ginčijamo pareiškėjų teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo intensyvumą. Dėl pirmojo pareiškėjo EŽTT nurodė, kad jam paskirta administracinė bauda šiomis aplinkybėmis nebuvo pernelyg didelė (apie 110 Eur) ir tai neturėjo jokio poveikio jo vaikų išsilavinimui. Spręsdamas dėl kitų penkių pareiškėjų EŽTT padarė išvadą, kad jų pašalinimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos reiškė svarbios galimybės ugdyti asmenybes ir pradėti įgyti socialinių bei mokymosi įgūdžių formuojančioje ir pedagoginėje aplinkoje praradimą. Tačiau tai buvo tiesioginė jų tėvų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas buvo apsaugoti tos amžiaus grupės vaikų sveikatą, pasekmė. EŽTT atkreipė dėmesį, kad Čekijos įstatymų leidėjas galėjo teisėtai ir pagrįstai įtvirtinti privalomą skiepijimą, o toks pasirinkimas visiškai atitiko gyventojų sveikatos apsaugos tikslą. Be to, EŽTT pabrėžė, kad iš pareiškėjų nebuvo atimtos visos asmeninio, socialinio ir intelektualinio tobulėjimo galimybės, net jeigu tai reiškė, kad jų tėvai turi dėti daugiau pastangų ar patirti papildomų išlaidų, o pasekmės buvo ribotos, nes jų priėmimo į pradinę mokyklą jų skiepijimo statusas jau nepaveikė. Todėl EŽTT priemones, dėl kurių skundėsi pareiškėjai, pripažino „būtinomis demokratinėje visuomenėje“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (šiuo metu greitai plintančios SARS-COV-2 viruso omikron atmainos) ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, užtikrinti visuomenės saugumą ir sumažinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo sumažėjimo riziką, turėtų būti numatyta pareiga asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios ligos.
Projekto tikslas – sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą.
Projekto uždavinys: numatyti pareigą asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, parengė Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatymo 11 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą.
Privalomas skiepijimas darbuotojams įstatyme nenustatytas.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytas privalomas sveikatos tikrinimas asmenų, dirbančių Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše ir Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše nurodytus darbus arba vykdančius šiuose sąrašuose nurodytą veiklą.
Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“, numatyta pareiga periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, darbuotojams, kurių darbo ar veiklos sritis yra:
1. asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
1.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
1.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
1.3. praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2. socialinės paslaugos ir veikla:
2.1. socialinių paslaugų įstaigose, paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
2.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;
3. švietimo paslaugos ir veikla:
3.1. švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla;
3.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose;
3.3. vaikų stovyklų veikla;
4. vaistinių darbuotojų veikla;
5. krovinių tarptautinio vežimo veikla;
6. viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
7. laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
8. viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;
9. mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;
10. viešojo administravimo subjektų veikla;
11. profesinė karo tarnyba;
12. veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).
Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kai vakcinos nuo šios ligos yra prieinamos, finansuojami darbuotojo arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos metu privalo skiepytis darbuotojai, kurių darbo sritis yra:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2) socialinės paslaugos ir veikla:
a) socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir (ar) kitose viešose vietose teikiamos socialinės paslaugos ir asmeninio asistento teikiama pagalba;
b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.
Siūloma nustatyti, kad asmuo bus laikomas pasiskiepijęs, tik jei pasiskiepijo Vyriausybės sprendime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarime) nurodyta vakcina nuo užkrečiamosios ligos, t. y. tokia vakcina, kuri teisės aktų nustatyta tvarka gali būti naudojama Lietuvoje, ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka laikomi įgijusiais imunitetą nuo šios užkrečiamosios ligos. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) (2021 m. gruodžio 28 d. redakcija) numatyta, kad „galimybių pasas“ išduodamas, be kita ko, kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:
1. praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus 5 punkte nurodytą atvejį (210 dienų terminas netaikomas asmenims iki 18 metų ir asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
2. praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
3. praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, išskyrus 5 punkte nurodytą atvejį;
4. po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
5. praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu (210 dienų terminas netaikomas asmenims iki 18 metų);
6. praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
7. po sustiprinančiosios „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų personalo nariai šalyje, kurioje reziduoja, gali skiepytis vakcina, kuri toje šalyje yra pripažįstama ir prieinama. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės nutarime turės būti nurodyta, kad jie taip pat laikomi pasiskiepijusiais.
Pažymėtina, kad visos COVID-19 vakcinos, kuriomis skiepijama Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra patvirtintos Europos vaistų agentūros. Vadovaujantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Sąjungos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą 14 straipsniu dėl COVID-19 pandemijos COVID-19 vakcinoms pritaikyta greitesnė registracijos procedūra, kai vakcinos registruojamos, kai tik gaunama pakankamai duomenų apie tai, kad jų teikiama nauda yra didesnė nei galima rizika, su sąlyga, kad po registracijos COVID-19 vakcinoms taikoma sugriežtinta saugumo priežiūra ir kontrolė. Tokiu būdu Europos Sąjunga operatyviai nustato ir įvertina naują informaciją apie COVID-19 vakcinų naudą ir saugumą. Tai leidžia kuo greičiau nustatyti ir suvaldyti bet kokią galimą riziką. Pabrėžtina, kad nors COVID-19 vakcinos registruojamos greičiau, yra užtikrinta, jog jos atitinka griežtus Europos Sąjungos vaistinių preparatų saugumui, veiksmingumui ir kokybei keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, kad visi vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau pabrėžtina, jog daug žmonių vartoja vaistus nepatirdami jokio šalutinio poveikio. Prieš pradedant vaistu prekiauti rinkoje, informacija apie jo saugumą ir efektyvumą grindžiama klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis. Vis dėlto klinikiniuose tyrimuose gali nepavykti nustatyti visų šalutinių poveikių, nes jie pasireiškia tik tam tikram pacientų skaičiui. Be to, kai kurie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti po ilgo laiko ir informacija apie juos gaunama pasibaigus klinikiniam tyrimui. Dažnai (tačiau ne visada) klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantys žmonės yra sveiki ar neserga kitomis ligomis arba paprastai nevartoja jokių kitų vaistų. Tai neatitinka sąlygų, kuriomis vaistas vartojamas realiame gyvenime. Todėl pasibaigus klinikiniam tyrimui labai svarbu toliau stebėti vaistą, kad jis ir toliau išliktų visiškai saugus ir veiksmingas. Visi vaistai, kurie yra registruoti Europos Sąjungoje, yra nuolat stebimi.
Apie kilusias nepageidaujamas reakcijas tiek skiepijant COVID-19 vakcinomis, tiek vartojant bet kokius kitus vaistus, turi būti pranešama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-185 „Dėl Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) pateikimo tvarkos aprašo, Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formos ir Paciento pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formos patvirtinimo“ numatyta tvarka, pacientai, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, pastebėję įtariamą nepageidaujamą reakciją ir (ar) gavę informacijos apie tai, bei valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos priežiūrą ir farmacinę veiklą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir farmacinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, nedelsdami turi apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri yra atsakinga už vaistų saugumo stebėjimą. Tarnyba stebi vaistus ir, jeigu reikia, imasi atitinkamų veiksmų, kad visuomenė būtų apsaugota. Tarnyba informuoja pacientus apie galimus šalutinius vaisto poveikius, gali kreiptis į vaisto registruotoją, prašydama papildomos informacijos, analizuoja nepageidaujamas reakcijas kartu su kitomis vaistų agentūromis Europos Sąjungoje ir už jos ribų.
Įstatymo projekte numatyta, kad pasiskiepyti nebus privaloma šiais atvejais:
1) kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalis, jos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-2701 „Dėl darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos patikrinimų reikalavimų“. Šio įsakymo 2.2 papunktyje nustatyta, kad medicininėmis kontraindikacijomis, dėl kurių darbuotojai negali skiepytis Vyriausybės nutarime nurodyta vakcina, laikomos:
a) kontraindikacijos, nurodytos vakcinos charakteristikų santraukoje;
b) laikina darbuotojo sveikatos būklė, kai dėl taikomo gydymo (chemoterapijos, radioterapijos ar kt.) gydytojo sprendimu skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atidedamas gydytojo nustatytam laikotarpiui;
2) kai darbuotojai yra persirgę užkrečiamąja liga, nuo kurios privalo skiepytis, ir diagnozė buvo patvirtinta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka (tam tikrais tyrimais, pvz., SARS-CoV-2 PGR tyrimu ar antigeno testu, ar kt.), o nuo jos patvirtinimo praėjo ne daugiau kaip Vyriausybės nutarime nustatytas laikas, kai persirgę užkrečiamąja liga laikomi įgijusiais imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, nuo kurios reikia skiepytis (pvz., Vyriausybės nutarime nurodyta, kad asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas). Be to, pareiga skiepytis galios, tik jei vakcina bus prieinama (t. y. užtikrinta galimybė pasiskiepyti).
Nepasiskiepijęs kitais atvejais, nei išvardyti, darbuotojas kontaktiniu būdu negalės dirbti – jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nei vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys su tokiu darbuotoju turės nutraukti darbo sutartį. Šis 3 mėnesių terminas pasiūlytas darbdavių atstovų ir grindžiamas tuo, jog tai pakankamas laikotarpis darbuotojui apsispręsti, ar jis skiepysis (ir toliau galės dirbti), ar vis tik skiepytis (taigi ir dirbti) nenori. Be to, esant darbuotojui nušalintam, darbdavys negali užtikrinti tinkamų darbo procesų, negali arba yra labai sudėtinga ieškoti kito darbuotojo laikino – nušalinimo (t. y. ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino) laikotarpiui. Tad 3 mėnesiai yra tas laikotarpis, kurį darbdavys dar gali užtikrinti optimalius procesus.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. vasario 14 d. Iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), kaip tai numatyta Vyriausybės nutarime. Po įstatymo įsigaliojimo įsidarbinantys ar veiklą pradedantys asmenys turės pasiskiepyti iš anksto ir darbą ar veiklą pradėti jau turėdami įgytą imunitetą (praėjus nustatytam laikui po skiepo).
Siūlomas teisinis reguliavimas tam tikriems darbuotojams būti pasiskiepijusiems atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, kuris numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktriną dėl teisių ir laisvių ribojimo bei Konvencijos 8 straipsnio ir EŽTT sprendimo nuostatas, nes:
· nustatomas įstatymu;
· juo siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą – kitus asmenis, su kuriais bendrauja darbuotojas, taip pat užtikrinti visuomenei ypač svarbių viešųjų paslaugų – asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą (jo tęstinumą);
· nėra nustatomas privalomas skiepijimas, o nustatoma darbo ar veiklos sąlyga – būti pasiskiepijus;
· yra būtinas, nes savanoriško skiepijimo politika nėra pakankama užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teiktų tik pasiskiepiję darbuotojai, taip pat nepakankama kolektyviniam imunitetui pasiekti ir palaikyti;
· yra proporcingas, nes skiepijimosi pareiga nėra absoliuti – numatytos išimtys, kai dėl medicininių kontraindikacijų pareiga skiepytis netaikoma;
· galimybės dirbti tam tikrą darbą praradimas bus tiesioginė nepasiskiepijusių darbuotojų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas yra apsaugoti visuomenę, pasekmė.
Įstatymu numatomo teisinio reguliavimo nauda:
· užtikrinamas saugesnis asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimas;
· geriau apsaugomi asmenys, kuriems užsikrėtimas užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra greitesnis ar pavojingesnis (pacientai, socialinės globos įstaigų gyventojai);
· sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei užkrečiamosios ligos protrūkių (šiuo metu dėl greitai plintančios SARS-COV-2 viruso omikron atmainos) rizika, sumažinama asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo sumažėjimo rizika;
· sudaromos sąlygos greičiau sustabdyti užkrečiamosios ligos plitimą šalyje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Darbuotojai, kurie nenorės skiepytis ir kurių darbo pobūdis neleis jiems dirbti nuotoliniu būdu, turės būti nušalinti nuo darbo nemokant jiems darbo užmokesčio (ėmus trūkti pajamų jie išeis iš darbo ir (ar) ieškos kito pajamų šaltinio), o po trijų mėnesių bus atleidžiami iš darbo. Darbuotojus nušalinus arba juos atleidus ar jiems patiems išėjus iš darbo, Lietuvoje gali pritrūkti tam tikrų sričių specialistų. Taip pat gali prireikti valstybės biudžeto lėšų šių asmenų nedarbo išmokoms, jei jie kreipsis į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau nepasiskiepijusių ir nepersirgusių (t. y. neturinčių imuniteto) COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) asmenų nėra daug – žr. aiškinamojo rašto 7 psl.
Nenorintys skiepytis studijuojantys asmenys turės palaukti, kol baigsis ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir tik tada galės įsidarbinti darbe ar veiklos srityje, kuriuose dirbant ar vykdant veiklą privaloma skiepytis.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų įstatymų keisti nereikės.
Kartu su įstatymo projektu turėtų būti priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-773, kuriuo nustatomas vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sukeltos žalos (sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos) atlyginimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1068 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-773“ šiam įstatymo projektui iš esmės pritarė ir pasiūlė jį tobulinti.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatytą draudimo riboti naudojimąsi privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo teise išimtį – „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.
Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (toliau – Paktas), kuris tiesiogiai taikomas ir Lietuvoje, 12 straipsnis numato, kad valstybės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą. Šiai teisei užtikrinti valstybės privalo užtikrinti, be kita ko, „epideminių, endeminių, profesinių bei kitokių ligų profilaktiką, gydymą ir kontrolę“ (Pakto 12 straipsnio 2 dalies c punktas). Savo bendrame komentare Nr. 14 Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas pažymėjo, kad Pakto 12 straipsnio 2 dalies c punktas įpareigoja valstybes imtis sveikatos apsaugos, įskaitant imunizavimo, programas prieš pagrindines infekcines ligas. Ir šios valstybių pareigos yra prioritetinės ir valstybės privalo imtis skubių veiksmų šiai pareigai įgyvendinti.
Europos socialinės chartijos 11 straipsnyje (teisė į sveikatos apsaugą) nurodyta, jog siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į sveikatos apsaugą, valstybės įsipareigoja tiesiogiai ar bendradarbiaudamos su valstybinėmis ar privačiomis organizacijomis imtis reikiamų priemonių, skirtų, be kita ko, kiek įmanoma užkirsti kelią epideminėms, endeminėms ir kitoms ligoms.
Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos) (Oviedo konvencijos) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencijoje įtvirtintų teisių ir apsaugos nuostatų naudojimuisi netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymai ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos apsaugos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugos labui.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti
Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir jame nurodyti vakcinas, kuriomis turės būti pasiskiepiję privalantys skiepytis darbuotojai.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Skiepijimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes yra nupirktas vakcinų kiekis, pakankamas paskiepyti visus Lietuvos gyventojus.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Darbuotojų skiepijimas“, „medicininės kontraindikacijos“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.