LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto

 

2021-04-07 Nr. XIVP-379

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 2 dalies formuluotė „šio Kodekso 119 straipsnio tikslams“ keistina į „šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams“.

2.         Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje, kurio pradžioje vardijami subjektai, nustatantys mokėtino užstato dydį, turėtų būti nurodytas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio bei projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 3 dalies antro sakinio.

3.         Sisteminė galiojančios redakcijos BPK 55 straipsnio 1 dalies, 312 straipsnio 4 dalies, 367 straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad įtariamasis ir užstato davėjas yra skirtingi subjektai, t. y. užstato davėju turėtų būti laikomas tik tas asmuo, kuris užstatą sumoka už įtariamąjį (pvz., įtariamojo šeimos narys). Tais atvejais, kai įtariamasis pats sumoka užstatą, jis neturėtų papildomai įgyti dar ir užstato davėjo statuso. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 2 dalį, joje aiškiai nurodant, kad į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą pinigines įmokas gali sumokėti ne tik užstato davėjas, bet ir įtariamasis.

4.         Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad užstatą turi teisę sumokėti tiek įtariamasis, tiek užstato davėjas, svarstytina, ar teisė kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį terminą užstatui sumokėti neturėtų būti nustatyta ir užstato davėjui.

5.         Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 133 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad užstato suma užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu galėtų būti panaudota paskirtai baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Diskutuotina, ar į šį užstato sumos panaudojimo galimybių sąrašą neturėtų būti įtraukti ir kiti atvejai, kuomet baudžiamajame procese kaltu pripažintas asmuo turi atlikti tam tikrus piniginius mokėjimus (pvz., kai teismas nusprendžia iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai paskiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pan.).

6.         Siekiant BPK 133 straipsnyje įtvirtinti galimybę įvykdyti baudos bausmę panaudojant užstatą, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamų Bausmių vykdymo kodekso straipsnių, reglamentuojančių baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, pataisos.

7.         Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]