LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO VIII-2032 2, 3, 6, 9 STRAIPSNIų IR ĮSTATYMO 2 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 463 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai 

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KPPPĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). Pažymėtina, kad laikinis mokestis nėra tinkamas vietiniams infrastruktūros naudotojams, kai už trumpą atstumą sumokamas nepagrįstai didelis mokestis.

KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra yra renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. KPPPĮ projekte yra nustatomi kelių rinkliavų ribiniai dydžiai.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengtas atsižvelgiant į KPPPĮ projekto nuostatas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kelių rinkliavos mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestį, mokamą transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje.

 

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Virginijus Sinkevičius.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPP įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. KPPP įstatymo 2 priede nustatyti kelių naudotojo ribiniai dydžiai, o konkrečius kelių naudotojo dydžius, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką  nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kelių naudotojo mokestį galima sumokėti už dieną, savaitę, mėnesį ar metus ir jis visiškai nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Dėl galimybės taikyti 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) numatytus principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ yra svarbu susieti transporto priemonių mokamus mokesčius už naudojimąsi kelių infrastruktūra su nuvažiuotu atstumu ir transporto priemonės taršos lygiu.

KPPPĮ projektu siūloma kelių naudotojo mokestį keisti į rinkliavą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu, ir labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Be šiuo metu KPPP įstatyme numatytų išimčių, nuo kelių rinkliavos papildomai siūloma atleisti ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos transporto priemones.

Įvedus kelių rinkliavas, būtų labiau atsižvelgiama į vietinius kelių infrastruktūros naudotojus, kurie dabar už trumpą atstumą sumoka nepagrįstai didelį mokestį, pvz., tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tiek už važiavimą keliu mažą atstumą, šiuo metu mokamas vienodas mokestis (11 eurų).

Kelių rinkliava leistų užtikrinti teisingą išlaidų kelių infrastruktūros sukūrimui ir išlaikymui pasidalinimą.

ANK projektu siūloma numatyti sankcijas už kelių rinkliavos nesumokėjimą tokias pačias kaip ir sankcijos už kelių naudotojo mokesčio nesumokėjimą.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymų projektus, kelių infrastruktūros naudotojai už važiavimą nustatytais keliais mokės proporcingai, t. y. važiuojantys ilgus atstumus ar važiuojantys tranzitu per Lietuvą, patirs didesnes išlaidas, tačiau besinaudojantys kelių infrastruktūra mažais atstumais, patirs ženkliai mažesnes išlaidas. Įstatymų projektų nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui.

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų projektai leis efektyviau įgyvendinti principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, proporcingiau paskirstant sunkiasvorių transporto priemonių valdytojams tenkančią finansinę naštą, ją tiesiogiai susiejant su nuvažiuotų kilometrų skaičiumi.

ANK projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

KPPPĮ projektu nustatomi kelių rinkliavos ribiniai tarifai yra pagrįsti transporto priemonių žalos daromais koeficientais, nustatytais 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB.

Lietuvos Respublikoje nustatomi tarifai yra artimi kitoms kelių rinkliavą taikančioms Europos Sąjungos šalims, panašioms į Lietuvą pagal ekonominio išsivystymo lygį. KPPPĮ projektu numatomas minimalus rinkliavos tarifas 0,035 euro, o maksimalus rinkliavos tarifas 0,16 euro. Palyginimui, Lenkijos Respublikoje minimali ir maksimali ribos automagistralėje A1 yra 0,039-0,39 euro, Slovakijos Respublikoje magistraliniuose kelių ruožuose 0,08-0,234 euro. Ekonomiškai stipriose valstybėse šis tarifas yra didesnis. Pvz. Vokietijos Federacinėje Respublikoje 0,141-0,288, Austrijos Respublikoje 0,162-0,4368 euro.

 

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus teikiamus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės.

 

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Įstatymų projektais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

 

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti

KPPPĮ projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“.

Kitiems įstatymų projektams įgyvendinti priimti teisės aktų nereikės.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės.

Planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų. Planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų.

 

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

„Kelių rinkliava“, „sunkiasvorės transporto priemonės“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

 

 

 

 

Seimo narys                                                                                        Virginijus Sinkevičius