Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 155
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę. Pradedame Seimo balandžio 12 dienos popietinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.01 val.
Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, iš rytinio posėdžio turime tris neapsvarstytus klausimus. Iš pradžių 1-9 klausimas – Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2). Svarstymas.
Iš pradžių kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Sysą pristatyti komiteto išvadą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis kalba apie trumpesnę savaitę darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų ir dirbantiems biudžetinėse ir valstybinėse įstaigose. Buvo gauta keletas Teisės departamento pastabų, į kurias atsižvelgta. Taip pat gautas Seimo narių L. Savicko ir kitų kolegų pasiūlymas tai taikyti visoms šakoms ir visoms įstaigoms. Jam buvo nepritarta. Biudžeto ir finansų komiteto išvadai pritarta. Seimo komitetas pasiūlė keletą redakcinio pobūdžio pataisų dėl įstatymo projekto. Už balsavo 11, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Kadangi tikriausiai nieko be manęs iš Biudžeto ir finansų komiteto dabar salėje nėra, tai aš perskaitysiu išvadą, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal tris komiteto pasiūlymus.
Pirmuoju tikslinamas įstatymo projekto 1 straipsnis, nustatant tokį sąrašą subjektų, kuriems taikyta sutrumpinta darbo laiko norma, kad nekiltų neaiškumų, jog sutrumpinta darbo laiko norma taikoma visiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Taip pat siūlytina apsvarstyti galimybę taikyti sutrumpintą darbo laiko normą ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa ir jie dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę. Ir taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šio įstatymo projektu nebus papildomai sutaupoma valstybės lėšų, kadangi pagal esamą sistemą sutaupymas galimas tik tuo atveju, jeigu asmuo į darbą grįžta iki vaikui sukanka vieni metai. Šioms komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
Taip pat svarstė Žmogaus teisių komitetas. Gal T. Bičiūnas galėtų iš Žmogaus teisių komiteto? Mes įteiksime išvadą. Jums reikėtų tik pristatyti, nes matau, kad pagrindinio pranešėjo gerbiamojo A. Navicko nėra, tiesiog pristatyti komiteto išvadą.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Komiteto išvada – siūloma pritarti įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir Seimo narių L. Savicko, T. Tomilino ir kitų 2021 m. spalio 21 d. pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija dėl įstatymo projekto. Į tribūną kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi pateikiau komiteto nuomonę, nenoriu plėstis, tad keletas sakinių apie tą diskusiją, kuri buvo komitete, ir mano poziciją, kodėl aš pritariau tokiam siūlymui. Manau, kad šis pasiūlymas yra reali pagalba šeimoms. Mes dažnai kalbame daugiau sofistiškai, teoriniu lygiu, čia būtų galimybė realiai pasinaudoti šeimoms, kurios augina vaikus iki trejų metų.
Aš visiškai sutinku su kolegomis, kad kur kas geriau būtų, jei toks įstatymas įsigaliotų visiems Lietuvos piliečiams, nesvarbu, kokio pavaldumo įstaigose dirbantiems: savivaldybių, privačiose, valstybinėse įmonėse ir taip toliau, ir taip toliau. Deja, iš diskusijos komitete akivaizdu, kad net dėl šitų dviejų šakų – valstybės ir biudžetinių įstaigų, netyla diskusijos. Net mūsų frakcijoje šiandien ryte buvo tokia diskusija, o kas pavaduos gydytojus, o kas pavaduos mokytojus, kai jie turės vieną trumpesnę darbo savaitės dieną? Taip, aš manau, labai svarbus dalykas, bet diskutuodami su Seimo Pirmininke, ji ir teikė šį įstatymą, mes tikrai gavome patikinimą, kad biudžete bus numatytos lėšos būtent pakaitiniams žmonėms.
Suprantu, kad, ko gero, šis vežimas visada sunkiai važiuos. Kodėl siūlau pradėti nuo valstybinių? Nes, ko gero, tai lengviausia suderinti, nes tai yra valstybės biudžetas, nereikia ieškoti naujų darbuotojų arba pakaitinių. Yra tam tikra praktika, bet, taip sakant, administracinis mechanizmas yra lengvesnis. Šiandien net mūsų viešojo sektoriaus įmonėse vyksta ne patys geriausi dalykai. Jūs ne vieną kartą girdėjote apie mobingą, persekiojimus, draudimus ir visus kitokius dalykus. Galbūt pradėkime būtent nuo įstaigų, kur mes galime parlamentinę kontrolę vos ne kasdien atlikti, žiūrėti, kaip šis įstatymas įsigalios, po to eiti prie valstybinių įmonių ir įstaigų, turbūt būtų antras etapas, o trečias etapas būtų privačios, nors šiandien turbūt kai kurios privačios įmonės lenkia biudžetines savivaldybių sritis, nes jau taiko kur kas lankstesnes darbo sąlygas – tai ir nuotolinis darbas, ir trumpesnė darbo diena suteikiant galimybę jauniems tėveliams įsitvirtinti, derinti asmeninį gyvenimą, vaikus, darbą.
Suprantu, kad visiems būtų labai sunku, todėl ir laikiausi tokios nuostatos, kad geriau mažas žingsnelis arba, kaip liaudies patarlė sako: geriau žvirblis rankoje negu gervė danguje. Aš, gerbiami kolegos, labai parašau ir siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo ir judėti į priekį. O niekas mums netrukdytų, jeigu, taip sakant, šis projektinis projektas pereitų, įgautų pagreitį eiti plačiau ir būtų taikomas kitoms sferoms. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Į tribūną kviečiu I. Kačinskaitę-Urbonienę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip jau ne kartą esu minėjusi, kad Seimo Pirmininkės idėją dėl šeimų paketo aš iš esmės labai palaikau. Bet šiandien mes svarstome įstatymo projektą, Darbo kodekso pakeitimus. Mano supratimu, čia jau filosofiškai nutolstant nuo kolegos A. Syso, Darbo kodeksas turi apimti visų darbuotojų sąlygas, teises ir pareigas ir sudaryti vienodas galimybes dirbti, užsidirbti ir prisidėti prie šeimų gerovės.
Dar kas labai įdomu. Seimo Pirmininkė šitą įstatymo projektą pristato šeimų pakete, bet atmetamas L. Savicko, L. Kukuraičio ir kitų kolegų pasiūlymas vis dėlto tokią galimybę taikyti ir privačiame sektoriuje, motyvuojama viešojo sektoriaus patrauklumu. Kitaip tariant, šeimos jau kaip ir supriešinamos su viešojo sektoriaus patrauklumu, o galbūt norima pasakyti, kad tik viešojo sektoriaus šeimos yra svarbios šeimų pakete. Man yra čia tokių loginių prasilenkimų. Po pateikimo aš balsavau už šitą įstatymo projektą, bet vyliausi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete jis bus sutvarkytas taip, kad nei vienos šeimos, nei tėvų, nei vaikų, lygiateisiškumo principas prieš valstybę nebūtų pažeistas. Bet dabar, panašu, jis gali būti pažeistas, jeigu nebus pritarta kolegų parengtai pataisai vienodai reguliuoti ir viešąjį, ir privatų sektorių darbuotojų atžvilgiu.
Ar nieko nereikėtų daryti? Ne. Aš manau, kad reikia daryti. Aš galvoju, kad mes tokią pačią galimybę galėtume jau ir dabar panaudoti Darbo kodekse įtvirtindami nuostatą dėl rekomendacijos ir galimybių sudarymo, jeigu įstaigos resursai ir galimybės leidžia. Tada testuoti, kaip atrodo, kaip sekasi įgyvendinti šią nuostatą. Todėl įtvirtinę galimybę ir kartu rekomendaciją, mes padarytume kelis gerus dalykus. Ir įtvirtintume, kad visus darbuotojus traktuojame vienodai, kitaip tariant, įtvirtintume ir lygiateisiškumo principą, ir kartu galėtume pamatuoti, kiek ta galimybe iš tiesų naudojamasi, kiek ji yra reikalinga ir panašiai. Aš galvoju, kad esant dabartinėms darbo sąlygoms, didėjant lankstumui tikrai pati pasiūlymo idėja yra gera, tačiau tokios griežtos nuostatos įvirtinimas Darbo kodekse, mano supratimu, gali įtvirtinti nors ir pozityvaus atspalvio turinčią, bet visgi diskriminaciją darbuotojų atžvilgiu. Todėl aš labai abejodama šiuo metu žiūriu į šitą įstatymo projektą. Viliuosi, kad iki priėmimo mes rasime kompromisą, kaip pataisyti, kad visi darbuotojai ir visos dirbančiųjų šeimos būtų vienodai gerbiamos ir mylimos Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A. Dumbravą. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pritariu ką tik kalbėjusiai mano kolegei, tik trupučiuką abejoju dėl šio įstatymo tokio proveržio. Tikriausiai neįvyks čia kas nors tokio dėl privačių įmonių, privataus verslo ir visuomeninio… supriešinimo, vis tiek norom nenorom mes juos truputį supriešiname.
Kitas dalykas, man truputį kelia tokį nerimą, kad mes faktiškai šiuo įstatymu leidžiame tėvams pradėti dirbti vaiko atostogų metu, mes suteikiame jiems galimybę išeiti anksčiau į darbą, faktiškai pirmais vaiko priežiūros metais. Man dėl to yra truputį neramu. Aš labai puikiai prisimenu 2008–2012 metų kadenciją, kuomet čia, netoli Seimo, rinkosi mamytės su vežimėliais ir labai džiaugėsi tuo mūsų vaiko priežiūros įstatymu. Pirmais priežiūros metais buvo kompensuojama 100 % darbo užmokesčio, antrais metais – 85 %, ir pirmais, ir antrais metais tėveliai turėjo teisę nedirbti, būti kartu su savo vaikeliais, megzti tą dvasinį ir visokius kitokius ryšius, kad vaikai priprastų prie tėvų, tėvai labiau galėtų su vaikais palaikyti ryšį ir su jais praleistų daugiau laiko. Dabar mes matome, kad laikas nuo laiko, pradedant ankstesne kadencija, kai jau galėjome diferencijuoti arba vienerius metus su 100 %, arba dvejus metus su 70 % ir 40 %, vėl einame dar tolyn. Mes taip tiems tėveliams sakome: užtenka, eikite į darbo rinką, kad neprarastumėte savo įgūdžių, kad neprarastumėte savo kompetencijų, o apie vaikus kažkaip mažai kalbame šiuo atveju. Vaikelis galbūt negali pasakyti, mamyte ar tėveli, tu palauk, dar kol kas neik, aš noriu pabūti su tavimi, bet tėvelis su mama sako: ne, reikia, vaikeli, uždirbti pinigų ir taip toliau, nes mes čia skubame, gyvename, gyvenimas keičiasi, galbūt mano karjera pakibs ant plauko ir taip toliau. Aš manau, kad šiuo atveju mes… Aišku, tai vieną dieną mes grąžinsime vaikui, bet jau 3 dienas tėvai turės būti darbe ir tas ryšys pamažu pamažu su vaikeliu bus prarandamas. Manau, kad šis… Aišku, gal leis sutaupyti kažkiek biudžeto lėšų, bet pridaryti nuostolių gali žymiai daugiau, nes mes žinome, kad tėvai Lietuvoje vidutiniškai kas dieną kalbasi ir bendrauja su vaikais 7 minutes (buvo tokia statistika), tai dabar galbūt liks tik 3 minutės, nes mama eis dirbti. Tik vieną dieną iš tos savaitės jinai galės, tarkime, kompensuoti. Aš manau, kad nereikėtų dar skubėti priimti tokį įstatymą, tačiau tai yra valdančiosios daugumos prerogatyva. Truputį keista, jeigu konservatoriai, Lietuvos krikščionys demokratai, dabar pakeis tą savo politiką, kurią jie labai teisingai darė 2008–2012 metų kadencijoje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu L. Kukuraitį į tribūną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš principo pritariu siūlomam Darbo kodekso pakeitimui, nes visi turbūt suprantame, kad, ypač trečiaisiais vaiko priežiūros metais (atsakant kolegai Algimantui), šita nuostata ypač yra svarbi, kad būtų galima užtikrinti tinkamą darbo ir šeimos balansą, jeigu planuojama grįžti į darbą dėl to, kad nebegauni vaiko priežiūros išmokos ir turi kažkaip išgyventi šeimoje. Kad grįžimas būtų maksimaliai lankstus, tikrai tos 32 valandos, arba, kitaip sakant, 4 dienų darbo savaitė, gaunant visą atlyginimą, yra labai pažangus siūlymas, kuriam norisi pritarti, tačiau pagrindinis klausimas, kurį jau ir kolegos kėlė, yra, kuo motinos ir tėvai arba jų šeimos yra kitokios viešajame sektoriuje ir privačiame sektoriuje? Čia yra pagrindinis klausimas. Kuo skiriasi vaikų auginimas šeimose, kur bent vienas iš tėvų dirba viešajame sektoriuje, ir tose šeimose, kur nė vienas iš tėvų nedirba viešajame sektoriuje? Turbūt visi pritarsime, kad niekuo. Kodėl mes siūlome skirtingas darbo ir šeimos derinimo priemones skirtinguose sektoriuose dirbantiems ir dar tai darome mūsų Darbo kodeksu, kuriame darbo teisės subjektų lygybė yra vienas pagrindinių principų – darbo teisės subjektų lygybė. Kitaip sakant, tie, kurie dalyvauja darbo rinkoje, turi turėti visiškai lygias teises.
Ne kartą esu girdėjęs argumentą, kad taip yra dėl to, kad privačiame sektoriuje ir taip sąlygos yra geresnės ir viešasis sektorius turi pasitempti tam, kad priartėtų prie privataus sektoriaus. Taip, tikrai yra verslo įmonių, kuriose darbo sąlygos yra arti tobulų, tačiau apskritai situacija yra visai kitokia. Statistiškai viešasis ir privatus sektorius yra iš esmės skirtingi. Kur daugiau darbo teisės pažeidimų? Kur žmonės dirba viršvalandžius ir šiandien yra sumokama? Kur už darbą mokami dienpinigiai? Kur daugiau šešėlio yra? Tai reiškia mažiau socialinių garantijų šeimoms ir tėvams. Galų gale, kur didesnis atlyginimas? Visi pasakysite, kad turbūt privačiame sektoriuje. Statistiškai vidutiniškai viešajame sektoriuje yra 10 % didesnis atlyginimas negu privačiame sektoriuje – 10 %. 2021 metais žmonės, kurie dirbo viešajame sektoriuje, vidutiniškai gavo po 100 eurų daugiau negu privačiame, kalbant apie oficialų atlyginimą. Jeigu kalbame apie tai, kad yra šešėlis, kažkas duodama į rankas, tai irgi turime suprasti, kad yra prastos darbo sąlygos, mes turime užtikrinti, kad būtų maksimaliai geros privačiame sektoriuje. Kur daugiau žmonių dirba už minimalųjį mėnesinį atlygį? Tėvai, motinos, kurie prižiūri vaikus, kur daugiau dirba? Būtent privačiame sektoriuje. Tai yra bent 3 %. Jeigu viešajame 8 %, tai privačiame beveik 12 % ir taip toliau. Jeigu mes sakome, kad viešajame sektoriuje yra geresnės sąlygos kažkuria prasme, ir dar geriname sąlygas šia prasme, kuri yra pristatoma Darbo kodekse, bet neįtraukiame privataus sektoriaus, tai aš nuoširdžiai sakau, kad mes rūšiuojame šeimas. Toks rūšiavimas iš esmės yra ydingas mąstant apie lygiateisiškumą, kuris yra įtrauktas į mūsų Darbo kodeksą.
Jeigu vis dėlto būtų apsispręsta ir kalbama, kad sektoriais turi skirtis netgi kiek žmonės dirba, kiek jie turi darbo dienų per savaitę, tai, mano galva, turėtų būti įteisinta atskiruose specialiuose įstatymuose, ar tai būtų valstybės tarnybos, ar tai būtų kolektyvinės sutartys, ir taip reikėtų spręsti sektorinius klausimus. Bet jeigu tai darome Darbo kodeksu, užtikrinkime visiems lygias galimybes. Kai šiandien balsuosime dėl pasiūlymo, kurį pateikė L. Savickas ir kolegos, siūlau prisiminti statistiką. Viešajame sektoriuje kol kas sąlygos yra kur kas geresnės negu privačiame. Dėkui jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu L. Savicką, bet jo salėje nematau. Tuomet V. Rakutis paskutinis kalbės diskusijoje. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Nebūdinga man sritis – socialinė, bet kadangi pats užauginau keturis vaikus ir dirbau mažuose kolektyvuose, kuriuose kiekvienas žmogus buvo skaičiuojamas, tai žinau, kas yra išeinantis iš darbo žmogus. Kai vaikai pradeda byrėti, tai 10–12 metų ta tokia ištisinė… Ir gerai, tie vaikai užaugs, bus geri Lietuvos piliečiai.
Bet aš norėčiau čia pamatyti ir kitą pusę: ne tik žmogų, kuris naudosis šiomis lengvatomis, bet ir darbdavį, kuriam reikės padaryti darbus. Dabar pamodeliuokime situaciją. O kaipgi su tais darbais, kur reikia sėdėti darbo valandas nuo 8-ių iki 17-os, kad ir kokia referentė ar prie telefono kas budi, kur reikia būti darbo vietoje? Kaip dabar – penktadienis bus nepilnavertė darbo diena? Kaip su tais žmonėmis, ar jų nebus galima priimti, turėsime įrašyti į darbo sąlygas, kad tas žmogus turi neturėti mažų vaikų arba artimiausiu metu neturėti?
Sovietmečiu kaip tik buvo didelė diskriminacija – jaunų, ką tik ištekėjusių moterų nepriimdavo į darbą, nes jos greičiausiai apsivaikuos ir bus problemų. Toks tarsi geresnių sąlygų sudarymas tuo pačiu metu gali sutrukdyti tokiems žmonėms gauti darbo vietą.
Taip pat labai galimas dalykas, kad mes, norėdami pagerinti situaciją, iš tikrųjų nerandame gero sprendimo. Vienas iš tokių aspektų yra, kodėl mes nenaudojame pusės etatų sistemos? Juk galima dvi mamas priimti užimti tą visą etatą ir jos pasikeisdamos, viena su kita pasitardamos, kada vaikas susirgo… Neužmirškime, kad šita kategorija žmonių dažnai nedarbingumą ima dėl vaiko ligos ar dėl savęs.
Šiuo atveju mes tarsi sprendžiame problemą, bet iš tikrųjų užkoduojame. Ar nebus taip, kad penktadienis bus iš viso tokia pusiau diena, nes yra tokių darbų, kur žmogus gal kasdien ir nereikalingas, bet kartais jo labai reikia, koks nors sandėlininkas ir panašiai, sakys, kad jam laisva diena, ateik pirmadienį. Apie tai reikia pagalvoti, nes manymas, kad galima vienai dienai per savaitę priimti žmogų, yra labai didelė problema, nes tai yra susiję su kompetencija. Reikia žinoti, ką ten daryti, reikia žinoti, ką vakar darei ir ką darysi po savaitės.
Yra tokių abejonių ir aš labai pasisakyčiau prieš kolegų siūlomas pataisas išplėsti į privatų sektorių. Pirmiausia pabandykime. Aš labai pritarčiau gerbiamos I. Kačinskaitės-Urbonienės nuomonei, kad reikia išbandyti. Pabandykime valstybiniame sektoriuje, pažiūrėkime, kokios bus pasekmės, kas iš to išeis, o po to galbūt ir išplėsime. Kita vertus, kas trukdo privačiam sektoriui pačiam padaryti tokias motyvavimo priemones? Jis laisvas nustatyti savo taisykles.
Dar vienas dalykas. Yra darbdavio teisė užtikrinti darbo procesą, nes iš tikrųjų ar ta diena, ar tos valandos turi būti suderintos su darbdaviu, ar neturi būti suderintos, ar žmogus tiesiog pasakys, kad rytoj manęs nebus. Yra visokių klausimų, todėl aš labai pritarčiau neplėsti šito įstatymo dabar į visą valstybę ir į privatų sektorių. Pabandykime valstybiniame, pažiūrėkime, kaip seksis, kokios pastabos, galbūt ką nors reikės patobulinti. Tada, manau, savaime išsiplės į visą valstybę, nes tiesiog pamatysime, kad taip mes turėsime daugiau ir geresnių piliečių.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Visi, norėję kalbėti diskusijoje, pasisakė. Dėl šio projekto yra pasiūlymų, bet mes juos svarstysime balsavimo metu, nes dėl jų reikės apsispręsti balsuojant.
14.25 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja V. Aleknaitė-Abramikienė. Kviečiu į tribūną pristatyti svarstymo Socialinių reikalų ir darbo komitete rezultatus. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vis dar turime daug minčių po drąsios, ryžtingos, emocingos Ukrainos Prezidento kalbos ir pristatant šį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą taip pat norėtųsi, kad jį galėtume taikyti visoje Ukrainoje, ne tik Lietuvoje. Šis įstatymas, kurį teikė gerbiama Seimo Pirmininkė, mūsų šeimoms, mūsų vaikams tikrai pagerins darbo ir gyvenimo šeimoje suderinimo galimybes.
Konkrečiai Seimo Pirmininkė pateikė įstatymo pataisą, pagal kurią valstybės, savivaldybių institucijose, valstybinėse įmonėse, viešosiose įstaigose ir taip toliau, ten, kur dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, gali būti ir daugiau darbuotojų, valstybės tarnautojų, privalomai įvedama būtinybė turėti vaiko priežiūros kambarius. Suprantama, čia bus didžiulė pagalba šeimai. Tėveliai, ypač mamos, galės atsivesti vaikus į tokius kambarius ir tuo pat metu dirbti.
Svarstant komitete buvo aptarta keletas opcijų, juo labiau kad mes gavome atsiliepimų iš Savivaldybių asociacijos, iš Trišalės tarybos. Neslėpsiu, Savivaldybių asociacija ir Trišalė taryba siūlė galbūt tą nuostatą perkelti į Šeimos stiprinimo įstatymą, motyvuodamos, kad tai galbūt nėra tiek vaiko teisių gynimo aspektas, kiek šeimos stiprinimo aspektas. Buvo aptarti šie argumentai, tačiau komiteto nariai vis dėlto per alternatyvų balsavimą labai didele balsų dauguma pasirinko, kad tai būtų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kaip ir buvo siūloma originaliame projekte. Be kita ko, buvo nuspręsta, kad papildant ir iš naujo svarstant Šeimos stiprinimo įstatymą ši nuostata jame ateityje taip pat atsispindėtų.
Kita diskusija vyko dėl to, ar turėtų būti privalomumas, ar vis dėlto atsižvelgiant į poreikį palikti taip pasirinktinai taikyti. Tai yra gali būti vienos savivaldybės ir jų institucijos, kurios norės šito, kitos galbūt nejaus poreikio ir netaikys, tačiau vėlgi per alternatyvų balsavimą Seimo nariai pasirinko privalomumą.
Dar buvo vienas siūlymas gerbiamųjų Seimo narių mūsų kolegų L. Kukuraičio ir T. Tomilino. Jie pasiūlė du dalykus. Vieną dalyką, kad būtų išplėstas taikymas taip pat ir į daugiau valstybinių įmonių ir gerokai būtų išplėstas sąrašas tų įstaigų, kurios turėtų įrengti privalomus vaiko priežiūros kambarius.
Kitas jų siūlymas dėl pastatų. Kartais gali būti, kad ta pati institucija arba tos pačios savivaldybės įsteigtos dvi ar trys institucijos yra įsikūrusios ne viename pastate. Kaip reikėtų tada taikyti, nes bendras valstybės tarnautojų skaičius vis tiek būtų 100 ar daugiau. Jie pasiūlė formuluotę: darbuotojų, dirbančių viename ar šalia esančiuose pastatuose. Turbūt į šią sąvoką, kas yra šalia esantys pastatai, atsakytų Vyriausybė, rengdama įstatymo įgyvendinimo nuostatas, tačiau komitetas nusprendė neplėsti įstaigų sąrašo ir palikti tokį, kokį siūlė gerbiama įstatymo teikėja, tačiau mes pritarėme ir galutiniame savo variante teikiame tą formuluotę dėl vieno ar šalia esančių pastatų.
Taigi, nors buvo išreikšta įvairių pasiūlymų ir net įvyko alternatyvių balsavimų, galutiniam komiteto variantui pritarėme bendru sutarimu. Juo labiau kad šio įstatymo įsigaliojimas yra nukeliamas. Jis turėtų įsigalioti ne 2022 m. birželio 1 d., kaip buvo numatyta, bet 2023 m. sausio 1 d. Mes esame įsitikinę, kad parengti įgyvendinamuosius teisės aktus laiko tikrai pakaks ir kad valstybinės institucijos, valstybės tarnyba, esant tokiems vaiko priežiūros kambariams, taps patrauklesnė jaunoms šeimoms ir galbūt žmonės, esantys motinystės ar tėvystės atostogose, mieliau grįš dirbti vėl į tą pačią valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Labai dėkui už išsamų išvados pristatymą. Labai ačiū.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai jau čia išsamiai pripasakojau, tikėdamasi, kad Lietuvos šeimos bus patenkintos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar kaip papildomas taip pat svarstė Žmogaus teisių komitetas. Gal aš trumpai pristatysiu, kad komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti šiam pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Dabar yra bendroji diskusija, buvo užsirašiusi M. Ošmianskienė, bet jos salėje nematau. Yra vienas pasiūlymas, bet taip pat salėje nėra pateikėjų T. Tomilino ir L. Kukuraičio. Apsispręsime, ką daryti, balsuoti numatytu laiku.
14.32 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395(2) (svarstymas)
Ir rytinės darbotvarkės 1-11.1, 1-11.2 klausimai – Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Motyvai yra po pasiūlymų. Kai bus pasiūlymai, tada ir bus motyvai. O. Leiputė yra kviečiama pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašom dėl abiejų projektų.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Komitetas svarstė. Buvo gautos septynios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Dviem nepritarta, o likusioms pritarta arba atsižvelgta. Komitetas balsavo ir buvo pritarta bendru sutarimu. Komiteto yra pasiūlymas, kad įsigaliotų iš karto po priėmimo, nes tai susiję su karo padėtimi, imigrantais ir kitais dalykais.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Matau, diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų yra norintis kalbėti A. Vinkus už. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, galiojančio dabartinio įstatymo nuostatos reglamentuoja santykius, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimu iš valstybės biudžeto tik asmenims, pateikusiems prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje. Suprantama, kad tarp ukrainiečių pabėgėlių yra labai daug įvairių situacijų, todėl tokio reglamentavimo tikrai nepakanka. Dalis šių imigrantų, atvykusių į Lietuvą, dėl suprantamų priežasčių tokio prašymo nepateikė arba nespėjo pateikti. Logiška, kad įstatymo projektu siūloma konkrečiai apibrėžti, kokiu privalomu sveikatos draudimu nedraudžiamų užsieniečių asmenų sveikatos priežiūra apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat siūloma numatyti, kad Lietuvos gyventojams teikiamos valstybės laiduojamos sveikatos priežiūros apimtis būtų ne mažesnė nei Lietuvoje negyvenantiems užsieniečiams. Palaikau šiuos siūlymus ir įstatymų pakeitimų projektus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi mes išsakėme motyvus ir apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.35 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1.1 ir 2-1.2 klausimai, tai yra – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Jį pristatyti kviečiu V. Targamadzę iš Švietimo ir mokslo komiteto.
Gerbiama Vilija, jūs šnekate su D. Griškevičiumi, tai yra labai svarbu, bet kviečiame jus į tribūną pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl 2-1.1 ir 2-1.2 klausimų, dėl projektų. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Švietimo ir mokslo komitetas 2022 m. balandžio 6 d. posėdyje svarstė ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-1290(2) ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Ir lydimajam taip pat pritariate, teisingai suprantame?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Taip, ir lydimajam – taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų dėl šio paketo nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.36 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-683 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2) ir lydimasis – Viešųjų įstaigų įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2). Audito komiteto išvadą pristatys Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas balandžio 6 dieną posėdyje priėmė sprendimą pritarti Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1410, taip pat pritarė komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taip pat komitetas pritarė Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų. Čia toks techninis pakeitimas, matau, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
14.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu I. Haase pristatyti svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete rezultatus, išvadą. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, kovo 30 dieną išnagrinėjo pateiktą įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Įtvirtinama teisė teismams, nagrinėjantiems administracines bylas, kreiptis į administracinius teismus dėl norminių teisės aktų teisėtumo. Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū.
I. HAASE (TS-LKDF). Ir dėl kito galėčiau.
PIRMININKAS. Dabar dėl šito. Tuoj, minutėlę. Aš matau, kad diskusijoje nėra norinčių kalbėti ir dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Tai dėl šito apsispręsime numatytu balsavimo laiku.
14.39 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921(2) (svarstymas)
Dabar prašau pristatyti Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo įtvirtinama teisė teismams, nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas, kreiptis į administracinius teismus dėl norminių teisės aktų teisėtumo. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nebuvo norinčių kalbėti. Dėl motyvų dėl šio projekto taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu balsavimo laiku.
14.40 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285(2). Kviečiu M. Lingę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas dar kovo 2 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą. Šiomis pataisomis nėra plečiama pensijų gavėjų bazė, nėra įvedama kokia nors nauja valstybinių pensijų rūšis, tiesiog yra suvienodinamos sąlygos dėl teisės įgyti pensijos rūšį teisėjų kategorijai. Pagrindinė idėja buvo, kad galėtų gauti tie asmenys, kurie dėl sveikatos būklės nebegali eiti toliau pareigų. Buvo gauta Teisės departamento pastabų, iš esmės į jas visas yra atsižvelgta arba pritarta iš dalies. Buvo gautas keleto Seimo narių pasiūlymas, jis, ko gero, turėtų būti salėje atsiimtas, bet apie tai, matyt, informuos patys iniciatoriai.
Pagrindinė išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymams ir išvadoms. Taip pat pateiktos ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulinto projekto versijos ir formuluotės: atsižvelgiant į išsakytas pastabas, suderinti su atitinkamomis institucijomis, tokiomis kaip Nacionalinė teismų administracija ir Vyriausybės institucijos.
Taip pat šiandien komitetas dar svarstė papildomą išvadą, gautus Seimo narių pasiūlymus. Gerbiamos R. Šalaševičiūtės taip pat turėtų būti jau atsiimtas, posėdžio metu nebuvo svarstomas. Ir savo ruožtu buvau registravęs techninį pataisymą nukelti šio įstatymo įsigaliojimo terminą į liepos 1 dieną, nes taip, kaip buvo projektuojama anksčiau, greičiausiai nebūtų spėta tinkamai parengti įgyvendinamųjų aktų. Taip pat šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat šį projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Aš perskaitysiu jo išvadą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti.
Kolegos, dėl pasiūlymų. Jeigu iš tikrųjų atsiimate siūlymus… Tuoj, minutėlę. Gerai. Žiūrėkite, visų pirma yra R. Šalaševičiūtės, S. Šedbaro, A. Širinskienės siūlymas dėl turinčių 20 metų teisėjo darbo stažo. Tas, kurį jūs atsiimate. Ar teisingai suprantu, ar prašysite balsuoti? Gerai. Mes įjunkime Seimo narei… Jeigu reikės balsuoti, tada mes balsuosime balsuoti numatytu laiku. Dėl šito, ar reikės balsuoti, labai trumpai? Nereikės? Jūs atsiimate ir šitą? Gerai. Trumpai. Įjunkite. Tuoj, minutę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš tik noriu paaiškinti, nes iš tikrųjų labai daug mes kalbėjome ir diskutavome. Čia tas variantas, kuris šiandien yra įstatyme, yra be mano pasiūlymo, tai yra sutartinis Nacionalinės teismų administracijos, komiteto ir mūsų Seimo narių dalykas, nes aš kitiems taip pat atstovavau svarstant šį klausimą. Taigi atsiimame savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsiimate tą, kur pasiūlote prirašyti „ir turintys 20 metų teisėjo darbo stažą“.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Kartu su kolegomis S. Šedbaru ir A. Širinskiene.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Supratau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ir dėl antro galiu iškart pasakyti, jis buvo įregistruotas praeitą penktadienį, 7 dieną, bet ten buvo padaryta klaida. Aš per komiteto posėdį pasakiau, kad teiksiu naują pasiūlymą, jis jau yra parengtas, o šitą aš jau atsiėmiau Dokumentų skyriuje.
PIRMININKAS. Supratau. Labai jums ačiū. Taip pat dėl šio projekto yra kolegos M. Lingės pataisa, jai komitetas pritarė, Vyriausybės pritarė iš dalies. Man atrodo, galime su šitomis pastabomis pritarti ir tada… Galime, taip? Pritarta bendru sutarimu.
Tada dėl motyvų, kad apsispęstume dėl šio projekto, pasisakys, jeigu tokių yra norinčių. Už kalbės A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Neatrodo, kad klausimas būtų labai įdomus visuomenei, bet jeigu kas nors klausosi, tai norėčiau atkeipti dėmesį, kad šiuo teisės akto projektu yra naikinama spraga, tokios nuostatos yra taikomos kitiems valstybės tarnautojams kituose sektoriuose. Mes atkreipiame dėmesį, kad iš esmės pasirūpiname tais teisėjais, tais valstybei dirbančiais tarnautojais, kurie dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų. Tai gali būti nepagydoma liga arba kita liga, kliudanti eiti pareigas. Iš esmės tai yra išimtiniai atvejai, pasitaikantys retai, bet, kaip jau minėjau, šios nuostatos galioja kituose sektoriuose, todėl tiesiog naikiname spragą ir jas suvienodiname. Nepaisant to, kad tikrai nesu labai didelis valstybinių pensijų gerbėjas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsavimo metu.
14.45 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1463 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1463. Kviečiu ministrą S. Kairį į tribūną. Prašom, ministre, pristatyti. Projekto pateikimas.
S. KAIRYS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 259 pateikė Seimui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir prašė jį svarstyti skubos tvarka. Projekto tikslas – išspręsti praktinio pobūdžio problemas, kylančias taikant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl draudžiamos skleisti informacijos, ypač keliančios rimtą pavojų visuomenės saugumui ir platinamos internete; nustatyti efektyvesnes priemones šiai informacijai apriboti.
Turbūt svarbu pasakyti, kad šitas klausimas yra suderintas su Medijų taryba prie Kultūros ministerijos. Patys pakeitimai gimė ne sukūrus projektą ir tada davus visoms suinteresuotoms institucijoms teikti pastabas, bet kaip tik po diskusijų su kontroliuojančiomis ir prižiūrinčiomis institucijomis. Tiesiog užpildomos spragos, išryškėjusios būtent Rusijos karo Ukrainoje metu. Karas vyksta ne tik Ukrainoje, informacinis karas vyksta ir mus supančioje informacinėje erdvėje. Čia agresorė taip pat taikosi į visus ir naudoja pačius klastingiausius ginklus ir priemones.
Svarstymo skuba grindžiama siekiu užtikrinti nepertraukiamą draudžiamos skleisti informacijos priežiūros mechanizmą. Jis buvo nustatytas ir šių metų kovo 10 dienos Seimo nutarimu, kai buvo kalbama apie nepaprastąją padėtį. Šiame nutarime, be kitų apribojimų, numatytas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos informacijos skleidimo, ribojimo priežiūros mechanizmas.
Jeigu trumpai, ką yra siūloma keisti. Pirmiausia suteikti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai teisę ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties atveju motyvuotu sprendimu remti ir Visuomenės informavimo įstatyme numatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo Bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų. Taip fondo tarybai būtų suteikiama teisė reaguoti į pasikeitusią visuomenės informavimo aplinką, valstybės paramą skirti svarbiausioms žiniasklaidos sritims, reikalaujančioms paramos.
Taip pat dar buvo viena spraga, į ją atkreipė dėmesį Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Bus plečiamas sąrašas subjektų, kuriems nepranešus minėtai komisijai apie pradėtą vykdyti veiklą, ji galėtų duoti privalomus nurodymus skubiai pašalinti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią komisijai nebuvo pranešta. Į šį sąrašą siūloma įtraukti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, taip pat asmenis, vykdančius nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą. Šis pakeitimas komisijai leistų efektyviau naudotis suteiktais teisiniais instrumentais, kai internete Lietuvos vartotojams teikiamos audiovizualinio turinio paslaugos, apie kurias komisijai nebuvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat ketiname šiais pakeitimais suteikti naujų įgaliojimų žurnalistų etikos inspektoriui. Jis galės duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais draudžiamą skleisti informaciją, tai yra dezinformaciją, karo propagandą ir kurstymą, informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojamasi, niekinama, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, išskiriamu įstatyme įtvirtintais pagrindais. Taip pat kreiptis į teismą dėl viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo, kai akivaizdžiai rimtai ar sunkiai pažeidžiamos Visuomenės informavimo įstatymo minėto straipsnio dalių nuostatos. Šiuo atveju nustatomos dviejų greičių procedūros – tai yra įprastinė, kai yra pažeidimo pakartotinamumas, ir skubos, kai informacija kelia pavojų visuomenės saugumo interesams.
Taip pat dar norėtųsi atkreipti dėmesį į keletą mitų, kurie gali būti, kad egzistuotų. Tiesiog norisi pabrėžti, kad šiais pakeitimais nėra nustatomi nauji draudžiamos skleisti informacijos kriterijai, bet tiesiog didinamas šios informacijos priežiūros efektyvumas, ypač kai draudžiamas turinys skleidžiamas internete.
Antra, kad pagrindai sustabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo veiklą susiejami tik su didžiausią pavojų visuomenei ir jos saugumui keliančios informacijos sklaida. Kartu siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo veiklos sustabdymo ir nutraukimo pagrindą, kai skleidžiama Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija, kitaip tariant, asmens šmeižimas, jo garbės ir orumo žeminimas.
Paskutinis dalykas. Nesiūloma suteikti įgaliojimų policijos pareigūnams, kaip tai dabar numatyta Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties, policija apsiribos tik aiškiai nustatyta siauros apimties kompetencija reaguoti dėl teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos skleidimo internete. Kviečiu pateikimo stadijoje priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Syso salėje nematau. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs tikriausiai ruošdamas šį įstatymą konsultavotės su kontroliuojančiomis šį įstatymą įstaigomis, ar ne? Noriu paklausti, ar jos tikrai garantuoja, kad, pavyzdžiui, audiovizualinė propaganda būtų šimtu procentų užkardoma, ypač pasienio ruožuose, kur gali pasistatyti ir nelegalių vadinamųjų lėkščių, dekoderių ar dar kažko panašaus, kad tą informaciją vis tiek nesunkiai gautų? Kokiu būdu bus visiškai užkardytas tokios dezinformacijos pasiekiamumas mano minėtuose, ir ne tik tuose, rajonuose? Ačiū.
S. KAIRYS. Aišku, kelio, kuriuo viena ar kita dezinformacija ar kažkoks kitas epizodas gali paveikti vieną ar kitą asmenį, be abejo, iki pačių smulkmenų turbūt net teoriškai neįmanoma sužiūrėti. Bet esmė yra ta, kad buvo labai aišku, kai mes kalbėjome apie rusiškus ir baltarusiškus televizijos kanalus, kai iš esmės norint juos apriboti buvo tikrai iššūkių, kaip ta procedūra galėtų veikti greičiau. Kitaip tariant, patirtis su rusiškų ir baltarusiškų televizijų blokavimu bei būtent tas Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties, kuris irgi jau vienus ar kitus dalykus leidžia daryti vienai ar kitai komisijai, tiesiog kėlė klausimą, kas bus po nepaprastosios padėties. Po nepaprastosios padėties akivaizdu, kad reikia tobulinti ir Visuomenės informavimo įstatymą, ir užpildyti tas spragas, kurių iki šiol buvo. Žurnalistų etikos inspekcija dabar turi tikrai plačių įrankių kuo skubiau reaguoti, kiek įmanoma tų atvejų, jūsų minėtų, ištirti ir imtis priemonių.
Jeigu dar labai trumpai, kur turbūt didžiausia problema, tai yra kad kanalai yra blokuojami, bet jų transliavimas satelito ryšiu priklauso jau ne nuo Lietuvos valstybės, o priklauso iš esmės nuo Europos Sąjungos sankcijų. Tai irgi yra vienas iš svarbiausių Kultūros ministerijos darbų Europos Sąjungos institucijose, kad visi suprastų, kad neužtenka tik, tarkime, į sankcijas įtraukti „Russia Today“ ar „Sputniką“. Jie irgi palyginti neseniai buvo panaikinti ir iš satelito signalo. Visos kitos televizijos, kurias net mes esame užblokavę, per satelitą iki šiol yra pasiekiamos. Bet čia jau yra Europos Sąjungos jurisdikcija ir tie subjektai, per kuriuos tas signalas transliuojamas, šiuo atveju yra Prancūzijos valstybė.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tik norėjau pasitikslinti, ar šis įstatymo projektas, Visuomenės informavimo įstatymas, yra taikomas tik medijoms, kurios yra internete, ar ir popieriniame variante, tai yra laikraščiams, žurnalams, kur būtų galima propaganda? Ačiū.
S. KAIRYS. Pats įstatymas apima viską, nes mes turime ir Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kuri dirba su radiju ir televizija. Bet mes tikrai turėjome problemą, kalbant būtent apie internetinę erdvę. Šie pakeitimai pirmiausia yra orientuoti į internetinę erdvę. Visi kiti mechanizmai veikia iki šiol. O iš esmės čia yra galimybė vienus procesus šiek tiek pagreitinti, kitų, kurie buvo pertekliniai, kaip tik atsisakyti. Aš kalbėjau apie orumą ar vieno ar kito asmens įžeidimą, tai tiesiog jau pasiliktų ginčai teismuose, o ne šiose prižiūrinčiose institucijose.
PIRMININKAS. Dėkui. R. Vaitkus taip pat turi klausimą. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamo ministro norėčiau pasiteirauti, kokios būtų įžvalgos ir nuomonė kovojant su didžiule dezinformacija viešojoje erdvėje, konkrečiai feisbuke yra grupė „Russkaja Litva“. Ten tiek purvo ir netiesos skleidžiama, kad asmeniškai kreipiausi į VSD ir šiandien kalbėjau su NSGK pirmininku. Tai yra ta vieta, į kurią mes tikrai turėtume atkreipti dėmesį.
Labai geri ir laiku jūsų pasiūlymai ir pakeitimai. Manau, jie užkardys būtent šią veiklą. Tiesiog ar įmanoma kovoti kokiu nors būdu ne tik visuomenę raginant pranešti apie tokias grupes, bet ir konkrečiai įstatymų keliu?
S. KAIRYS. Pirmiausia, kalbant apie feisbuką, gal galėtume jį įvardinti ir kaip gerąjį pavyzdį, kuomet Rusijos propaganda yra ribojama, kitaip tariant, bandoma ją surasti ir jos neleisti, o būtent ukrainietiška pozicija, laisvojo pasaulio pozicija kaip tik skatinama ir apie tai galima kalbėti ir karo kontekste. Šiuo atveju, aš sakyčiau, tai dar nėra pats blogiausias pavyzdys. Aišku, kur asmenys buriasi į vienas ar kitas grupeles, ką jie ten galvoja tarpusavyje, vis dėlto daugiau yra toks turbūt tarpusavio bendravimo pagrindas. O ten dalinamasi tais šaltiniais, kurie turbūt ateina iš kitų portalų. Tos institucijos, šiuo atveju Žurnalistų etikos inspekcija daugiau dėmesio turėtų kreipti būtent į tuos šaltinius, kuriuose kabo viena ar kita informacija, kad ji tiesiog būtų blokuojama, būtų ištrinta ir tose grupėse jau nebūtų kuo dalintis, tuo pirminiu šaltiniu.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl motyvų už kalbės S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš, papildydamas savo nuogąstavimus, gerbiamas ministre, turėčiau atkreipti dėmesį, kad, matyt, dar reikia kokių nors poįstatyminių aktų iš jūsų, nes vis dėlto tas sankcijų apėjimas labai neramina. Iš tikrųjų, kaip jūs ir pripažįstate, kad tos liaudies vadinamos palydovinės lėkštės, na, nėra sukontroliuojamos. Kokia turėtų būti atsakomybė vis dėlto tų subjektų, kurie nori apeiti šiuos transliacijų draudimus? Tai štai, tas taškelis yra labai pavojingos, nes tie, kurie nori tokios informacijos, tikrai prisijungia, ją gauna ir paskui, kas blogiausia, platina ją. Bet įstatymas geras, manau, pritarsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuodami vėliau, balsuoti numatytu laiku.
15.00 val.
Civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1466VK, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1467VK, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4 ir 13 straipsnių pakeitimo bei 16 ir 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1468VK, Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1469VK, Notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1470VK, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1471VK (pateikimas)
Darbotvarkėje 2-7 įstatymų paketas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Kviečiu teisingumo ministrę E. Dobrovolską į tribūną pristatyti įstatymų paketą. Prašau.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Kolegos, teikiu projektų paketą, kurio parengimą sąlygojo Valstybės kontrolės 2020 metų valstybinio audito ataskaitoje pateikta rekomendacija sistemiškai vertinti, ar teisės aktuose nėra nustatyta perteklinių notarinių veiksmų.
Įstatymų projektų tikslas iš esmės turi tris blokus. Pirmasis – visiškai atsisakyti notaro dalyvavimo. Antrasis – nustatyti alternatyvą, tai yra galimybę kreiptis į kitą instituciją, ne tik notarą. Na ir trečiasis paketas apima poreikį pagerinti civilinės metrikacijos įstaigų paslaugas.
Kalbant apie perteklinių notarinių veiksmų panaikinimą, yra keturios sritys, kuriose siūloma atsisakyti notarinio veiksmo. Pirma, siūloma atsisakyti notarinės formos valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartims. Ši iniciatyva yra aktuali daugelyje valstybės ir savivaldybių sričių. Apie poreikį panaikinti notaro dalyvavimą patikėjimo sutarčių tvirtinimo procese komunikavo ne viena ministerija. Antra, siūloma panaikinti privaloma notarinė forma mažų orlaivių, kurių maksimali kilimo masė yra mažesnė negu 5 tūkst. 670 kilogramų, perleidimo ir įkeitimo sandoriams. Trečia, siūloma atsisakyti notarinio patvirtinimo sutuoktinių sutikimui įvaikinti, kai įvaikinti prašo tik vienas iš sutuoktinių. Paskutinė sritis yra dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimas. Praktikoje dokumentų vertimo turinio notarai netikrina, vertėjai prisiima atsakomybę už vertimo teisingumą, todėl notaras patvirtina tik vertėjo parašo tikrumą.
Kai kalbame apie antrąjį pakeitimų bloką, tai yra alternatyvų nustatymą, projektu siūloma įtvirtinti galimybę dėl paslaugų kreiptis ne tik į notarus, bet taip pat ir į kitas institucijas. Visų pirma siūloma tokią alternatyvą nustatyti tėvystės pripažinimo procesui. Pagal šiuo metu nustatytą reguliavimą nesusituokę asmenys dėl tėvystės pripažinimo iš pradžių turi kreiptis į notarą, jis patvirtina pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, o tik po to tėvystę gali įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje. Siūloma sudaryti galimybę asmenims pasirinkti, ar pareiškimą apie tėvystės pripažinimą pateikti tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigai, ar kaip iki šiol tvirtinti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pas notarą, jis ir įregistruotų vėliau civilinės metrikacijos skyriuje. 2020 metais notarų buvo patvirtinti ir civilinės metrikacijos įstaigose įregistruoti 1 tūkst. 9 pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo, 2021 metais – 677 pareiškimai, todėl manome, kad tokie siūlomi pakeitimai daugeliui asmenų palengvintų tėvystės pripažinimo procesą.
Antruoju punktu projekte siūlomi hipotekos išregistravimo proceso pokyčiai. Nuo šių metų sausio 1 dienos galimybė išregistruoti hipoteką be notarų yra sudaryta esant tik vieninteliam hipotekos pasibaigimo pagrindui, kai skolinis įsipareigojimus yra tinkamai įvykdytas. Šiuo paketu siūloma praplėsti hipotekos išregistravimo be notaro atvejus ir nustatyti, kad visais hipotekos pasibaigimo atvejais galės spręsti dėl hipotekos išregistravimo būdo. Tai yra paties prašymu išregistruoti pasibaigusią hipoteką tiesiogiai registro tvarkytojui ar kaip iki šiol – kreiptis į notarą.
Trečiuoju bloko pakeitimu yra siūloma pagerinti civilinės metrikacijos įstaigų paslaugas. Tai yra siūloma atsisakyti prašymo įregistruoti santuoką viešu skelbimu ir pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimo. Šiuo atveju manome, kad asmens duomenų apsaugos aspektas nusveria būtinybę visais atvejais viešinti prašymus, taip pat jų patikrinimas yra įmanomas registruose. Taip pat siekiame pagerinti paslaugų prieinamumą civilinės būklės aktų registravimo srityje. Siūloma praplėsti asmenų, galinčių atsiimti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus, sąrašą. Išrašus galės atsiimti asmens atstovas arba bet kuris kitas asmuo, nurodytas prašyme, kurį tas asmuo pateikia civilinės metrikacijos įstaigai.
Į Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas tikrai galime atsižvelgti. Dėl kai kurių galėsime diskutuoti ir komitetuose. Dėkinga už pritarimą. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Jos nėra. E. Pupinis. Taip pat ne savo vietoje. V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Ministre, norėjau paklausti, aišku, sutikdamas, kad labai gera iniciatyva ir kad iš tikrųjų reikia kiek galima mažinti tokią papildomą naštą, kuri apkrauna gyventojus ir institucijas. Bet ar nemanote, kad reikėtų judėti dar toliau? Pavyzdžiui, jūs kalbate apie hipotekos išregistravimą, tačiau labai daug tokių veiksmų yra, tarkim, su būsto paskolomis, imamomis per bankus, lygiai taip pat hipoteka turbūt galėtų būti įregistruojama ir be notaro. Gal reikėtų plėsti tą paslaugų ratą, kur būtų galima tų notarinių veiksmų atsisakyti, nes vis dėlto, man atrodo, tai yra tam tikra papildoma našta, kuri ten kartais yra perteklinė?
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Visi pasiūlymai… Kai buvo rengtas paketas, buvo apklaustos visos ministerijos, institucijos, išsakyti poreikiai. Taip pat diskutuota Teisingumo ministerijos Civilinio proceso ir Civilinio kodekso priežiūros komitetuose. Šiandien identifikavome šias sritis. Esu tikra, kad po pateikimo tikrai sulauksime turbūt Seimo narių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Yra kone aštuoni skirtingų rūšių pasiūlymai dėl Civilinio kodekso jūsų teikiamame straipsnyje. Aš noriu pasiteirauti. Kadangi jau tos notarinės paslaugos iš dalies yra mažėjančios, kaip tada čia žiūrėtumėte dėl didelių įkainių žmonėms, kurie turi mokėti tuos mokesčius notarams?
E. DOBROVOLSKA (LF). Turbūt atsakant tiesiogiai į klausimą, šitas paketas yra susijęs su tomis sritimis, kur visiškai atsisakome notaro paslaugų. Tai yra jeigu mes kalbėtume apie pirmąją dalį, asmenims nebereikės iš viso kreiptis į notarą.
Antrasis blokas šitame pakete kalba, kad žmogus galės pasirinkti, ar kreiptis į notarą, ar tiesiogiai į instituciją. Tais atvejais, kai pasirenka, pavyzdžiui, kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių arba į Registrų centrą, notaro mokesčio nebelieka. Jeigu mes kalbėtume turbūt horizontaliai apie notarų įkainius, tai tas veiksmas pagal Valstybės kontrolės rekomendaciją taip pat yra suplanuotas. Laukiama „Stratos“ duomenų. Taip pat, mano žiniomis, turbūt pavasario sesijoje dar planuojama ateiti ir su tuo paketu sprendžiant dar ir tą kitą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, man irgi tas toks gausus paketas kelia nerimą, kad čia tiek daug skirtingų objektų, subjektų, jūs pristatote tokį kaip kompleksą, bet tegul tai sprendžia teisininkai. Šiaip mano abejonė tokia yra.
Aviacijos įstatymą norėčiau išskirti. Man truputį keistai skamba, kai nuo tam tikro svorio kilimo masės jau pakeičia statusą. Ar lengvas lėktuvas, ar sunkus, jis vienodai skrenda, bet čia jis vienu metu tampa nekilnojamuoju objektu. Kaip čia tai paaiškinti? Ar negalite praktiškai pasakyti kokį nors lėktuvo pavadinimą? Pavyzdžiui, čia man tas 5670 nieko nesako, kokio čia tipo maždaug tie lėktuvai praktikoje yra? Ar galite pasakyti, nuo kada pasikeičia tas statusas?
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Iš esmės čia buvo klausimas turbūt iš dviejų dalių. Kodėl pakeitimai apima tiek daug sričių, tai paketas buvo rengtas apklausus visas ministerijas, visas institucijas, kad nebūtų dubliuojamas darbas. Jeigu mes žiūrėtume į 2020 metų būtent Valstybės kontrolės rekomendaciją, jinai apima horizontalų požiūrį įvertinti visose srityse, kur notariniai veiksmai privalo likti, kur mes galėtume jų atsisakyti arba iš dalies atsisakyti. Todėl projektas apima nuo aviacijos iki Civilinės metrikacijos skyriaus. Labai platu.
Jeigu atsakyčiau dėl aviacijos, tai suprantame tam tikrus niuansus. Todėl tiesiogiai bendravome ir su Krašto apsaugos ministerija, kad mes galėtume įvertinti, ar yra klausimų dėl saugumo, ypač turbūt šių dienų karo kontekste, taip pat įvertinti vertės klausimą, kas yra labai svarbu, kai mes kalbame apie pinigų plovimo prevencijos funkciją. Šiandien suderinę su institucija, taip pat bendradarbiavome su Krašto apsaugos ministerija, labai dėkinga už patarimus, teikiame įvertinti šituos pasiūlymus. Komitete tikrai bus galima detaliau atsakyti į klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ministre, tiesiog turiu klausimą dėl pačių notarinių veiksmų. Kaip žinome, teisės sistemoje notariniai veiksmai istoriškai atsirado tikrai ne dėl to, kad ką nors apsunkintų, bet kad tai būtų papildomas saugiklis, užtikrinantis sandorių ar kitų veiksmų ir tikrumą, ir pastovumą, ir patikimumą. Lygiai taip pat ir su tėvystės pripažinimu. Notaro buvimas leidžia įsitikinti to asmens, kuris deklaruoja savo vaiką, tarkime, veiksnumu. Jeigu kyla abejonių dėl veiksnumo, notaras visą laiką gali patikrinti. Šiuo atveju, kai bus atiduodama civilinei metrikacijai, kyla klausimas, ar tas tikrumas dėl asmens galėjimo priimti sprendimus bus, kaip jisai bus tikrinamas, jeigu kils abejonių? Ir kitas dalykas, ką duoda notariniai veiksmai, tai, kaip žinote, yra notaro civilinė atsakomybė.
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kada atliks kiti asmenys, kaip su žalos atlyginimu, kai nebus draudimo?
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Klausimas yra labai teisingas. Dėl pačių notarinių funkcijų atsiradimo prasmės turbūt vienodai mąstome. Pats paketas buvo rengtas įvertinus, kur galėtume visiškai atsisakyti, kitaip sakant, tos rizikos mes visiškai nematome ir institucijos, su kuriomis derinome, taip pat nemato.
Antra bloko dalis, kai mes kalbame ten, kur sudarome alternatyvą, kitaip sakant, nėra panaikinamas notarinis veiksmas, bet lieka kaip alternatyva ir asmuo gali pasirinkti. Todėl jeigu mes kalbėtume apie jūsų klausimo antrąją dalį, būtent dėl tėvystės pripažinimo, tai lieka tik kaip alternatyva, nėra naikinama. Tai ypač bus svarbu palikti tiems asmenims, kurie galimai kreipsis su tokiu pareiškimu vėliau į užsienio valstybes, kur tikrai bus reikalingas notarinis patvirtinimas, taip pat tais atvejais, kai asmuo pageidautų išsamesnės teisinės konsultacijos, ką irgi notaras šiuo atveju atlieka, kai yra abejonių galbūt dėl teisinių pasekmių suvokimo, ką jūs minite.
Kai mes derinome su kitomis institucijomis, dalis tų atvejų tikrai yra, tik tai, kad tie asmenys yra nesusituokę, bet tokių klausimų nekyla. Todėl lieka kaip alternatyva, atsižvelgiant tiek pačiam asmeniui, ypač kai kreipiasi, kad užregistruotų du asmenis, kitaip sakant, nesant prielaidų galima padaryti paprasčiau, greičiau, bet tais atvejais, kai yra reikalinga, ta prielaida turėtų išlikti kaip alternatyva, todėl nesiūloma visiškai naikinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus dėl šio paketo. Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.12 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto (ir taip toliau), įstatymo projektas Nr. XIVP-1485. Kviečiu krašto apsaugos ministrą A. Anušauską pristatyti įstatymo projekto pakeitimą. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siūlomi tokie pakeitimai: pirmiausia siūloma atsisakyti Lietuvos kariuomenėje pėstininkų brigadų ir batalionų klasifikavimo į motorizuotus ir mechanizuotus, nors kai kuriose NATO šalyse tai dar išlikę, tačiau NATO šalys palaipsniui pereina prie naujos doktrinos, atsisakydamos tokių terminų vartojimo, nes pavadinimas nebūtinai susietas su naudojama technika ir ginkluote. Todėl, siekiant išvengti skirtingo to paties termino interpretavimo NATO narėse, bus siūlomas pavadinimas „Pėstininkų brigada“, „Pėstininkų batalionas“ ir atitinkami pakeitimai mūsų dalinių pavadinimuose.
Taip pat siūlome tikslinti karių, šaukiamų į kariuomenę, ribinius skaičius, šauktinių skaičius ir nustatyti juos nuo 3 tūkst. 400 iki 4 tūkst. 400. Šiuo metu viršutinė riba yra 4 tūkst. Tiesiog norima lanksčiai planuoti, numatyti ir šauktinių skaičiaus didėjimą.
Kitas siūlymas. Siūloma didinti ribinius skaičius, kurie susiję su kariūnų skaičiumi, nuo 200 iki 400, dabar yra iki 320. Išliekant pastarųjų metų norinčių studijuoti akademijoje skaičių tendencijoms, siekiama užtikrinti išeinančių į atsargą karininkų pakeitimą naujais karininkais ir įgyvendinti ilgalaikius krašto apsaugos sistemos personalo plėtros planus. Taip pat siūloma patikslinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nuo 1 tūkst. 800 iki 2 tūkst. 50. 2023–2024 metų pirmojoje pusėje planuojama pastatyti tris karinius miestelius Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, tad infrastruktūros priežiūrai, kariuomenės vienetams aptarnauti reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Taip pat siūloma brigadai „Žemaitija“ suteikti ir įteisinti suteiktą Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardą ir vadini Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, sveikiname tvarką, kokia yra įvedama Lietuvos kariuomenės padalinių pavadinimuose. Iš tikrųjų dingsta nereikalingi priedai ir atsiranda pavadinimai, kurie nesikeis keičiantis šitų padalinių funkcijoms. Labai malonu, kad ši reforma įvyko.
Sakykite, ar tas ribinių skaičių keitimas sudarys naujų galimybių Lietuvos karo akademijai ir kitiems kariniams dalinimas, ar iš viso reikia ribinių skaičių?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ribinių skaičių reikia, nes nuo šių skaičių priklauso planavimas. Kariuomenėje viskas planuojama, tiesą sakant, gana ilgam laikotarpiui, iki dešimties metų į priekį. Neturint ribinių skaičių būtų sudėtinga planuoti resursus, kuriuos reikėtų skirti, reikėtų numatyti – nuo šių žmonių atsiremiama į galimybes vystyti visas struktūras. Pavyzdžiui, kariūnų skaičius, vadinasi, pakeitimas į atsargą išeinančių. Mes jau žinome, kiek į atsargą išeis ateityje, ir matome tendencijas, kiek pakeitimui reikės naujų karininkų.
Lygiai taip pat, jau paminėjau priežastis, kodėl reikia darbuotojų pagal darbo sutartis daugiau. Kariniai miesteliai, daugiau darbuotojų, aptarnaujančių juos, ir, be abejo, šauktinių skaičius. Kadangi taip jau yra, kad dėl demografinės priežasties tų, kurie gali būti pašaukti į karinę tarnybą, skaičius, sakyčiau, šiek tiek viršija 6 tūkst., mes palaipsniui siekiame artinti prie to skaičiaus ribinį skaičių įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantama, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu planuoti tuos materialinius kariuomenės išteklius, kurie yra reguliariojoje kariuomenėje. Bet dabar matau: ribiniai skaičiai yra karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius, ir ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukimu parengto rezervo karių skaičius. Šiuo metu trumpojoje perspektyvoje turėtų būti kuo daugiau apmokytų rezervistų, kad jie kovinės parengties vienetuose žinotų savo funkcijas. Ar nemanote, kad reikia, kad kuo daugiau stotų į karius savanorius ir kad kuo daugiau būtų apmokyta karių rezervistų. Gal nereikėtų taip tiksliai nustatyti tų ribinių skaičių?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ir čia mes negalime nenustatyti ribinių skaičių, nes vis tiek planavimas atsiremia į juos. Pavyzdžiui, šiais metais per 3 mėnesius į pakartotinius karinius mokymus buvo pakviesta, jeigu neklystu, 2 tūkst. 700 karių. Atrodo, pagal tuos skaičius mes jau artėjame prie tos ribos. Be abejonės, ribiniai skaičiai tik apibrėžia resursų naudojimą. Ar juos galime peržengti šiuo atveju, kai mes į 2–3 savaičių mokymus šaukiame karius. Jeigu atsitiktų ypatingos sąlygos ir mums reikėtų rezervo pakviesti dar daugiau, nes būtent sąlygomis nustatomas pakvietimas, matyt, mes tai ir padarytume. Nes tada būtų įvesta nepaprastoji padėtis, ar, nežinau, karo padėtis, ir reakcija būtų atitinkama.
Mes čia jau nežiūrėtume į šiuos skaičius, tiesiog norėtume tinkamai pasiruošti gynybai. Nepamirškime, kad kiekvienas šauktinis patenka į tą aktyvųjį rezervą, tai yra jeigu mes pakviečiame 4 tūkst., žinokite, kad po 9 mėnesių jie bus tame rezerve.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų, matau, nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau.
15.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1489 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pristatyti projektą. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Seimo statuto vieno straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo projektą. 2021 metų lapkričio mėnesį pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nuo to laiko Seimas nepaprastosios padėties įvedimo klausimą sprendė jau keturis kartus. Tikėtina, kad mums reikės vėl dėl jo apsispręsti artimiausiu laiku. Paskutinį kartą šiais metais mes svarstėme tokį klausimą, kai Rusijos Federacija prieš Ukrainą panaudojo karinę agresiją. Trimis atvejais formalia forma, tai yra parengdama tam tikrus Seimo nutarimų projektus ir savo nutarimu siūlydama Seimo Pirmininkui juos pateikti Seimui, šiame procese dalyvavo ir Vyriausybė. Tokie praktikoje susiformavę procedūriniai niuansai nėra numatyti nei Seimo statute, nei jokiame kitame teisės akte. Netgi priešingai – Seimo statuto 186 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad subjektai, įgalioti rengti ir teikti Seimui Seimo nutarimų dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo projektus, yra Seimo Pirmininkas ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Susiklosčiusi faktinė situacija yra pateisinama tuo aspektu, kad nei Seimo Pirmininkas, nei jo pareigas laikinai einantis Seimo Pirmininko pavaduotojas paprastai nedisponuoja ir pagal savo kompetenciją ir vykdomas funkcijas negali disponuoti visa informacija, reikalinga tinkamai parengti tokius Seimo nutarimų projektus. Tokia informacija visa reikiama apimtimi disponuoja Vyriausybė, o konkrečiai – už vieną ar kitą tam tikrą valdymo sritį atsakinga ministerija ar ministerijos. Tačiau nepateisinama tuo požiūriu, kad niekur nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas. Šiuo projektu siekiama ištaisyti šį neatitikimą, kartu teisinės technikos požiūriu patikslinti kai kurias nuostatas arba jų apskritai atsisakyti.
Projektu taip pat siūloma pakoreguoti tokių Seimo nutarimų projektų svarstymo procedūrą. Konkrečiai siūloma nustatyti, kad tokių Seimo nutarimų projektų svarstymo metu būtų daroma pertrauka, per kurią pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Seimo papildomais skirti komitetai, jeigu Seimas manys esant tai reikalinga, apsvarstytų tokių Seimo nutarimų projektus ir pateiktų savo išvadas.
Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl šio projekto pateikė kelias pastabas, tačiau visos jos nėra kritinės. Šios pastabos yra labiau diskusinio pobūdžio, plačiau jos galėtų būti aptartos svarstant ir, žinoma, tobulinant projektą Teisės ir teisėtvarkos ar kituose komitetuose.
Pažymėtina ir tai, kad neigiamų priimto Seimo statuto pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus siūlomas Seimo statuto pataisas, bus kiek lankstesnė ir neabejotinai aiškesnė Seimo nutarimų projektų dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka.
Taigi, gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šią pataisą. Žinoma, esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Prašau šiek tiek ramybės Seimo salėje, kad galėtume geriau komunikuoti, išgirsti klausimus ir atsakymus. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiama Pirmininke, vienas dalykas, ar jūs nemanote, kad tiesiog bandote pasiplauti iš tokių nepatogių situacijų? Kai praėjusį kartą teko pačiai teikti tikrai neadekvačių ribojimų nutarimą dėl nepaprastosios padėties, dabar staiga registruojate Vyriausybės teisę tą padaryti.
Kitas dalykas, jis, manau, taip pat yra paminėtinas. Jeigu matėte… Teisės departamentas taip pat atkreipia dėmesį dėl Seimo narių iniciatyvų, nes, kaip žinome, galiojantys teisės aktai draudžia Seimo nariams registruoti pasiūlymus. Aš netgi sakyčiau daugiau, negu Teisės departamentas pasakė, taip ribojama konstitucinė įstatymo iniciatyvos teisė. Tai ar nemanote, kad vis dėlto tą teisę Seimo nariams teikti pasiūlymus dėl nutarimo projekto reikėtų suteikti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiama kolege, ačiū už klausimus. Visų pirma aš teikiu šią Statuto pataisą reaguodama į tą praktiką, kurią mums teko išbandyti pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus, kai kilo būtinybė skelbti nepaprastąją padėtį. Kaip jau minėjau pristatydama, akivaizdu, jog rengiant tokį pasiūlymą, tokį nutarimą visgi visos apimties reikalinga informacija, reikalingais duomenimis disponuoja Vyriausybė. Todėl mano siūlymas yra tiesiog pridėti Vyriausybę, o Seimo Pirmininkas ar laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Seimo Pirmininko pavaduotojas, jūsų žodžiais tariant, tikrai nuo nieko nepasiplauna, o tiesiog drauge galėtų tai daryti. Šis pasiūlymas, manau, yra visiškai racionalus ir reaguoja į tą realybę ir praktiką, kurią mes turėjome per pastaruosius mėnesius.
Kitas dalykas. Dėl Teisės departamento pastabų tikrai pritarčiau, kad siekiant užtikrinti Seimo narių ir kitų teisėkūros subjektų teisę teikti pasiūlymus ir pastabas dėl tokių projektų, kurie galėtų būti apsvarstyti komitetuose, Teisės ir teisėtvarkos komitete, manyčiau, kad projektas iš tiesų galėtų būti papildytas tokiomis nuostatomis, nustatančiomis konkrečią tokių Seimo nutarimų projektų svarstymo procedūrą Seimo komitetuose. Apie tai kalbėjau pristatydama projektą, kad tikrai jis galėtų būti vėliau, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pakoreguotas komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Pirmininke, kiek suprantu, tai ne mainstreaminis dalykas, o pataisa iš būtinybės?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Tai yra absoliučiai techninis pataisymas, bet jis kyla iš praktikos, kurios mes neturėjome galimybės testuoti visus tuos 30 metų, virš 30 metų. Tai buvo didelė sėkmė, dabar gyvename labai neramiais laikais. Atsižvelgdama į tą praktiką, su kuria man pačiai teko susidurti, aš manau, kad tai būtų patobulinimas Seimo statuto, atsižvelgiant į realybę. Tai aš tikrai kviesčiau jam pritarti. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamai Seimo Pirmininkei, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti.
Gerbiami kolegos, dabar prasideda balsavimo laikas, kviečiu grįžti į savo vietas Seimo posėdžių salėje ir balsuosime dėl 2-9 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-1489. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 114: už – 69, prieš – 1, susilaikė 44. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 26 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.29 val.
Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, kolegos, grįžkime į rytinę darbotvarkę, ten dar buvo keletas neapsvarstytų iki galo klausimų. Visų pirma 1-9 klausimas – Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjai – Seimo Pirmininkė ir dar 12 Seimo narių. Yra keletas pasiūlymų, juos šiandien, na, vienas pasiūlymas, suprantu, dėl Darbo kodekso, jį teikia Seimo nariai L. Savickas, T. Tomilinas, A. Stončaitis ir kiti. L. Savicko salėje nematau. Kas pristatys pataisą? Nėra norinčių pristatyti, vadinasi… Yra norintis – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes siūlome nedaryti Darbo kodekse išimties ir netraktuoti viešojo sektoriaus darbuotojų fundamentaliai kitaip negu visų kitų darbuotojų. Mes siūlome įteisinti 4 darbo dienų savaitę, 32 valandų darbo savaitę, visiems, dirbantiems pagal Darbo kodeksą, nepriklausomai nuo darbovietės savininko statuso. Mūsų įsitikinimu, tai būtų tikrai didelis žingsnis į priekį. Liktų ta diskriminacija, kuri suteikia tokią privilegiją tik tėvams su vaikais.
Žinoma, kad žengtume žingsnį apskritai visoje darbo rinkoje būtent prie trumpesnės darbo savaitės, turbūt reikės daugiau pasiruošti, bet pradėti nuo viešojo sektoriaus nėra labai išmintinga. Žmonės, kurie dirba sunkų darbą privačiame sektoriuje, taip pat nori turėti papildomų garantijų ir Darbo kodekse nėra įprasta išskirti viešojo sektoriaus. Yra galbūt kelios išimtys dėl pensijų. Aš negaliu tiksliai pasakyti, bet iš principo Darbo kodeksas galioja visiems sektoriams: ir privačiam, ir viešajam.
Nėra visai tikslu, kad viešasis sektorius neturės už tai sumokėti. Bet kokiu atveju, Vyriausybė yra apskaičiavusi, ta lengvata kainuos, nes reikės priimti daugiau darbuotojų. Lygiai taip pat trumpesnė darbo savaitė, tas yra labai pažangu, šiaip visas pasaulis diskutuoja apie trumpesnį darbo laiką, nes našumas dėl to tik didėja, būtų naudinga ir privačiam sektoriui.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau pristatyti, kokia yra komiteto nuomonė šiuo klausimu.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau repliką, kad darbas valstybės ir savivaldybių įstaigose irgi nėra lengvas. Man atrodo, kad ir vieni, ir kiti dirba… Jūs paminėjote, kad ten yra sunkus darbas, o kažkur yra lengvas. Aš manau, kad visi darbai yra gerbtini ir reikalingi. Būtent dėl to valstybė ir gyvuoja geriau arba blogiau, kai mes visus darbus vertiname.
O komiteto apsisprendimas tai yra pirmiausia politinis sprendimas. Jeigu mes norime žengti į priekį, pradėkime mažais žingsneliais. Antras dalykas. Trišalėje taryboje irgi nebuvo vienos nuomonės: profesinės sąjungos pritaria, darbdaviai nepritaria, nes nėra aiškus kompensavimo ar finansavimo mechanizmas. Pačiame komitete buvo daug diskusijų, vis dėlto mes daugelis laikėmės nuostatos, kad geriau mažesnės apimties įstatymas, bet kad jis gautų, kaip sakoma, pasą į gyvenimą negu jokio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė. Dabar dėl pasiūlymo motyvai už. Sakykime, tikrai yra čia dešimt pasisakančių, kad svarstome šį pasiūlymą. L. Nagienė. Prašom. Dėl pasiūlymo už. Dėkoju, gerbiamasis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs man atsakykite į vieną klausimą: kuo skiriasi vaikas, kuris auga šeimoje, kai vienas iš tėvų dirba vienoje iš viešųjų įstaigų, biudžetinėje įstaigoje, ir kuo skiriasi vaikas, kuris auga šeimoje, kai tėvai dirba privačiame sektoriuje ar kitoje kokioje nors įmonėje? Aš manau, mes kiekvienas norime suteikti vaikui tokias pat socialines garantijas, kad vaikas turėtų tokią pat galimybę galbūt tą vieną dieną pabūti kartu su mama ar su tėčiu. Mes nepasirinkome savo tėvų, nepasirenka ir vaikas savo tėvų. Manau, kad tikrai būtų visiškai socialiai neteisinga, jeigu mes taip pasielgtume.
Labai gražiai pristatė mūsų kolega L. Kukuraitis pasakydamas, kad viešajame sektoriuje net ir darbo užmokestis yra didesnis. Vadinasi, valstybė suranda lėšų. Privatus sektorius ir taip sugeba sudaryti sąlygas, geriau apmokamą ir lankstesnį grafiką. Aš manau, kad ir šiuo atveju skatindami sugrįžti į darbo rinką, ir tik trečiais metais, kai jau nieko nebegauna, jokios išmokos, tai yra vaiko priežiūros išmokos, tikrai sudarykime sąlygas, pritarkime šitam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasiūlymą kalbės J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pamėginsiu gerbiamai Laimai atsakyti. Vaikai nesiskiria, skiriasi darbdavių požiūris. Jeigu viešajame sektoriuje neateis tėvas arba mama į darbą, tai bus pravaikšta, o jeigu neateis privačiame sektoriuje, tai gali būti verslo ir darbuotojo susitarimas. Kodėl aš tai sakau? Todėl, kad didelė dalis darbdavių privačiame sektoriuje jau šiuo metu, norėdami prisivilioti aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus, ypač lanksčiai žiūri į darbo sąlygas ir ypač lanksčiai žiūri į tas šeimas, kurie augina vaikus iki trejų metų. Apie tai kalba ir šis įstatymo projektas.
Mieli kolegos, aš suprantu tą norą reguliuoti darbdavių ir darbuotojų santykius, bet, tiesą pasakius, man atrodo, mes turėtume susitvarkyti savo darže, tai yra viešajame sektoriuje. Ši priemonė yra orientuota į tai, kad viešasis sektorius būtų lankstesnis ir labiau motyvuojantis dirbti jaunus žmones viešajame sektoriuje.
Ši priemonė, jeigu būtų pataisai pritarta, nėra aiški, kiek finansiškai kainuos verslui, o kartu ir valstybei, nes jeigu darbuotojai turės teisę nedirbti vieną dieną imperatyviai pagal įstatymą, nuo to nukentės verslo procesai. Todėl aš tikrai kviesčiau nepritarti šiam siūlymui, juo labiau kad viešasis sektorius gali duoti puikų vertybinį toną verslams konkuruoti su viešuoju sektoriumi. Kviečiu nepritarti šiai pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Seimo narių L. Savicko, T. Tomilino ir kitų pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 118: už – 47, prieš – 11, susilaikė 60. Nepritarta. Dabar dėl pritarimo visam įstatymo projektui po svarstymo. Motyvai. A. Petrošius užsirašęs kalbėti už. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ko gero, visi sutiksime, kad valstybės tarnyba visuomenės akyse laikoma nelanksčia ir nekonkurencinga. Šiandien privatus sektorius ir taip laisvai gali apsispręsti ir taikyti keturių darbo dienų savaitę, o jeigu viešajame sektoriuje mes to kokiu nors būdu nereglamentuosime, tos galimybės viešasis sektorius neturės.
Kalbėti apie lygias darbo sąlygas su privačiu sektoriumi, ypač lankstumo prasme, šiandien tikrai negalime. Keturių darbo dienų savaitę tėveliams, auginantiems vaiką iki trejų metu, vertinčiau kaip papildomą, išskirtinę darbo sąlygą ir dar vieną žingsnį valstybės tarnybos ir viešosios tarnystės lankstumo link, šalia būsimos valstybės tarnybos pertvarkos.
Svarstant klausimą komitetuose man labiausiai įstrigo du aspektai, kuriais buvo diskutuojama. Pirmiausia, ar imperatyviai taikyti šią nuostatą viešajam sektoriui, ar ir viešajam, ir privačiam sektoriui. Iš pat pradžių būčiau laikęsis pozicijos, kad galbūt galėtume diskutuoti apie platesnį subjektų ratą, bet diskusijų metu aiškiai pamačius verslininkų požiūrį vis dėlto rankos nusviro į tą pusę, kad turėtume kalbėti apie valstybės tarnybą, nes verslininkai šiuo atveju iš karto prakalbo apie kompensacinius mechanizmus, priverstinį darbo bloginimą ir kitus aspektus.
Vis dėlto siekiant tikslų, matyt, lengviau būtų juos pasiekti apsiribojant tuo sektoriumi, kurį galime kontroliuoti, o kai tos darbo sąlygos valstybės tarnyboje taps gana patrauklios, neabejotinai privatus sektorius tikrai prisitaikys ir ras būdų ar laisvadieniu papildomu, ar kitomis priemonėmis tapti konkurencingas su tuo valstybės sektoriumi, jeigu prieisime ir priaugsime iki tos situacijos.
Ir antras momentas, kuris buvo akcentuojamas, tai tėvelių, kurie yra vaiko priežiūros atostogose, grįžimo į darbą galimybės. Mes norime paspartinti tą grįžimo momentą, o šiandien ne tik negrįžta, bet ir nenori grįžti. Nuo pirmos dienos dažnai žmonės žino, kad negrįš į tą valstybės tarnybą, ir jau vaiko priežiūros atostogų metu ieškosi kito darbo. Mes tokių situacijų turėtume vengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų sunku kalbėti prieš projektą, kurio vienas iš tikslų yra gerinti šeimų padėtį, šeimos politiką šalyje. Bet visgi aš Lietuvoje šeimas matyčiau vienodai, kad visos šeimos yra vienodai svarbios, turi būti vienodai gerbiamos, mylimos ir turi būti lygiateisiškai reglamentuojamos visos susijusios teisės ir pareigos. Šiuo atveju šeimos, darbuotojai, tam tikra prasme vieni darbuotojai ir jų šeimos labiau yra gerbiamos negu kitos. Kadangi mes čia kalbame apie Darbo kodeksą, tai yra apie darbuotojus, kurie dirba, moka mokesčius ir tarnauja visuomenei, mes neturėtume priešinti tų darbuotojų, bet priimti tokius įstatymus, kurie būtų lygiai vienodi visiems. Todėl net ir šita pozityvaus atspalvio turinti diskriminacija, man atrodo, nepakankamas argumentas viešajame sektoriuje sudaryti išskirtines sąlygas tam tikrai grupei darbuotojų. Todėl galvoju, kad mes dar turime galimybę patobulinti šį įstatymo projektą, sudaryti galimybę visiems mažus vaikus iki trejų metų auginantiems darbuotojams dirbti 4 dienas per savaitę. Dar turime galimybę tai padaryti prieš priėmimo stadiją. Todėl viliuosi, kad Seimas tai padarys, bet šioje stadijoje aš, nors ir norėčiau, bet negaliu balsuoti už, nes tai įtvirtins tam tikra prasme diskriminaciją skirtingų šeimų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 74, prieš nėra, susilaikė 42. Pritarta.
15.42 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jį iš esmės apsvarstėme. Yra tik L. Kukuraičio, T. Tomilino pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkate su pritarimu iš dalies, ar reikalausite balsavimo? Jūsų salėje nebuvo, tai negalėjome atsiklausti. Prašom įjungti L. Kukuraičio mikrofoną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš vis tiek prašyčiau balsavimo, kadangi…
PIRMININKAS. Prašom tada pristatyti pasiūlymą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Pasiūlymo mintis yra iš dviejų dalių. Vienai pritarė, tai yra jeigu vaiko kambariai būtų įkuriami tuose viešojo sektoriaus, kur yra 100 darbuotojų, pastatuose, dirba tame pačiame pastate arba šalia esančiuose. Kad nesusidarytų tokia situacija, kai yra organizacija, institucija, kuri turi daug padalinių po keletą žmonių, ir privalėtų įkurti vaiko kambarį. Šiuo atveju tam yra pritarta, bet dėl vieno prašyčiau balsuoti, tai yra dėl išplėtimo.
Šiuo atveju įstatyme yra siauresnis reglamentavimas. Siūloma reglamentuoti vaiko kambarius tiktai biudžetiniame sektoriuje, o mes siekiame išplėsti į valstybines įmones, kurios irgi priklauso valstybei, ir taip pat į viešąsias įstaigas, kur savivaldybės ar valstybė turi daugiau negu pusę dalininko teisių. Šiuo atveju, jeigu jau rodome lyderystę dėl kambarių, prašome, kad visose įmonėse, įstaigose, kurios pavaldžios valstybei, būtų taikoma ta pati tvarka, kaip yra siūloma šiuo metu siauresniam ratui. Mūsų galva, tai būtų adekvatu. Nėra daug tokių įstaigų, nes regionuose paprastai jos yra labiau išbarstytos. Neturėtų būti dideli kaštai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors komitetas pritarė iš dalies, jūs prašysite balsuoti, tad prašom pakomentuoti išvadų rengėją.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau dar kartą paaiškinti.
PIRMININKAS. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Čia nėra klausimas, plėsti ar neplėsti, bet pradėkime nuo to, ir komitete apie tai buvo kalbama, kad tikrasis tokių kambarių poreikis nėra ištirtas. Idėja yra iš tiesų labai pažangi, labai gera, tačiau poreikio mes netyrėme.
Ne veltui ir Savivaldybių asociacija, ir Trišalė taryba apskritai siūlė, kad ši nuostata įstatyme būtų rekomendacinio pobūdžio visiems. Tačiau mes nusprendėme laikytis įstatymo teikėjos logikos, kad iš pradžių būtų privaloma valstybės ir savivaldybės institucijoms. Ministerija parengs įgyvendinimo tvarką ir tam tikra prasme tai bus bandomasis projektas, vykdomas valstybės institucijų valstybės lėšomis. Ir aš tikrai neatmetu to, kad galbūt labai pasiteisins ši praktika, tada ir privatus sektorius prisiims šią naštą. Dar daugiau, galbūt privatus sektorius bus dar lankstesnis ir nepaisys šitos 100 darbuotojų ribos, gal įsteigs kambarius ir įstaigose, kur yra ir mažiau darbuotojų.
Tačiau neturėdami patirties mes manėme, kad geriau yra atsižvelgti į jūsų siūlymo antrąją dalį dėl greta esančių pastatų, tačiau susilaikėme dėl tokio labai didelio išplitimo. Ir aš manau, kad, esant tokių abejonių rimtose institucijose kaip Savivaldybių asociacija, kaip, sakykime, Trišalė taryba, mes pasiekėme labai gerą kompromisą ir priėmėme kur kas griežtesnes nuostatas, negu šios dvi organizacijos būtų norėjusios. Tai taip, aš tikiuosi, jūs, kolegos, ir balsuosite. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Labai ačiū. Dėl pataisos nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Dabar balsuosime taip: kas pritaria visai L. Kukuraičio ir T. Tomilino formuluotei, kuriai komitetas pritarė tik iš dalies, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę ir labiau tinka komiteto formuluotė, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 120: už – 52, prieš – 11, susilaikė 57, nepritarta šiam pasiūlymui.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Ar galime pritarti komiteto visai redakcijai, kaip sudėliota? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo dėl motyvų. Už kalbės A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ir vėl jisai.
PIRMININKAS. Galite atsisakyti, jeigu norite.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ne, nenoriu atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Šito klausimo svarstymas komitete iš esmės parodė, koks nelankstus yra valstybinis sektorius. Iš tiesų iš pradžių lygiai taip pat galvojau, kad čia būtų užtekę rekomendacijos, bet Savivaldybių asociacijos pozicija, kitų asmenų iš viešojo sektoriaus pozicija ir nusiteikimas akivaizdžiai pirminėje stadijoje esant rekomendacijai netaikyti šitos nuostatos, demonstruojant menką poreikį, nuteikia mane visiškai priešingai ir vis dėlto palaikiau imperatyvų variantą.
Ir šiandien kolegas raginu palaikyti šį imperatyvų variantą, kaip yra numatyta. Kodėl? Todėl, kad, sakykime, pastarųjų pozicija – buvo remiamasi jau išbandytais atvejais, kuomet sako, ai, ten, žinote, trims keturiems vaikams prireikė to kambario ir tuo viskas baigėsi. Mes atlikome apklausą savivaldybėse Savivaldybių asociacijos lygmeniu ir to poreikio didžiojoje dalyje nesulaukėme. Kaip mes galime išmatuoti poreikį, jeigu valstybės tarnautojai niekada nesusidūrė su tokia galimybe? Prašom atsakyti į klausimą. Juo labiau kad tikrai turime, matyt, nemažai žmonių, kuriems tas klausimas jau yra neaktualus, nes jie neketina turėti vaikų.
Komitete laikėmės visiškai priešingos pozicijos, kad vis dėlto padarome imperatyvą, kuriame tuos vaikų kambarius tose įstaigose, kuriose yra per šimtą darbuotojų, ir tada žiūrime. To imperatyvo tikrai neliks ir bus galima peržiūrėti nuostatas, jeigu matysime, kad to poreikio nėra. Bet kitaip šiame sustabarėjusiame pasaulyje mes, matyt, to poreikio ir neišgvildensime. Tai, ką norėjo kolegos šiandien padaryti dėl subjektų išplėtimo, tikrai ne pasaulio pabaiga, tą subjektų ratą galime išplėsti, rekomendacija lieka ir toliau. Šių kolegų pirminis užmanymas ir pagrindinė kova buvo dėl rekomendacijos, tad tos įstaigos, matydamos gerą pavyzdį, tą rekomendaciją galės taikyti, o šiandien prašau palaikyti projektą tokia apimtimi, kaip pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nekalbėsiu aš prieš, tačiau kviesiu Seimo narius susilaikyti. Tikrai dabar savivalda, pats žodis „savivalda“ sako: save patys valdo, ir mes, Seimas, kaip sakė kolega, man atrodo, kitaip, man atrodo, kad čia reikia… Vis dėlto jeigu mes savivaldai duodame savarankiškumą, valdžių pasiskirstymo principą, neturime jiems nurodinėti, ką jie turėtų daryti ir kas jiems yra aktualiausia – jie patys tai geriausiai žino.
Savivaldybių asociacija tai labai aiškiai mums pasakė. Jeigu nėra to poreikio, tai mes dabar turime steigti kambarius, juos įrengti, savivaldybė turi leisti lėšas, paskirti žmogų ir tie kambariai bus neužimti, nieko juose nebus. Čia gal dideliems miestams, aš suprantu, yra tokia galimybė galbūt, bet, pavyzdžiui, aš nesu girdėjęs, kad rajono savivaldybėse būtų tokių problemų.
Antras dalykas dėl imperatyvo, ką čia kalbėjo, ką reiškia imperatyvas. Dar vienas, dėl ko turėtume nepritarti: kodėl valstybės ir savivaldybių, kaip buvo kalbėta, o ne privačiam verslui, pagaliau nepritarta ir gerbiamo L. Kukuraičio nuomonei. Aš manau, tas imperatyvas ir tas brukimas savivaldai, ką jie turi daryti, tikrai yra nereikalingas, o savivaldybės pačios turėtų apsispręsti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, ar pritariama po svarstymo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 119: už – 88, prieš – 2, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
15.52 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11.1 ir 1-11.2 klausimai – Sveikatos draudimo ir sveikatos sistemos įstatymų straipsnių pakeitimo projektai. Bendras paketas, didelių aistrų per svarstymą nebuvo. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.53 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338(2) (svarstymo tęsinys)
Tada popietinės darbotvarkės 2-1.1 ir 2-1.2 klausimai – Mokslo ir studijų įstatymo ir lydimojo Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Analogiškai Seimas buvo gana vieningas. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.53 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-683 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2.1 ir 2-2.2 klausimai – Viešųjų įstaigų įstatymų projektų paketas. Analogiškai svarstymo metu buvome vieningi. Gal galėtume ir bendru sutarimu pritarti? Galime, ačiū, pritarta bendru suarimu.
15.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat ir 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920(2). Čia gal po svarstymo irgi galime bendru sutarimu pritarti, ar būtų kitų nuomonių? Galime pritarti gal? Pritarkime bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū, pritarta.
15.54 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat yra Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921(2). Svarstymo stadija. Viską išdiskutavome, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.54 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285(2). Irgi svarstėme įvairiausius niuansus. Ar yra norinčių balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame? Gerai, balsuojame dėl šio įstatymo projekto, girdžiu balsus: apsispręskime balsuodami. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę…
Balsavo 120 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
15.55 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1463 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1463. Įvyko pateikimas. Gal po pateikimo galėtume bendru sutarimu pritarti? Balsuojame? Gerai, balsuojame dėl šio projekto po pateikimo. Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 17 dieną. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Gal galime pritarti dėl skubos tvarkos ir pagrindinio komiteto? Tada galėsime nustatyti svarstymo datą pagal komiteto… Balsuojame dėl skubos tvarkos? Supratau. Gerai. Kas pritaria, kad skubos tvarka būtų svarstoma, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 69, prieš – 16, susilaikė 30. Dėl skubos pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kultūros komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tada svarstysime artimiausiu metu po svarstymo komitete pagal Statutą.
15.58 val.
Civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1466VK, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1467VK, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4 ir 13 straipsnių pakeitimo bei 16 ir 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1468VK, Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1469VK, Notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1470VK, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1471VK (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas ir lydimųjų įstatymų paketas. Teisingumo ministrė pristatė. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime? Balsuojame? Balsuojame po pateikimo. Gerai. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl visų klausimų, papildomas – dėl pirmų keturių įstatymų projektų paketo siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Audito komitetas siūlomas dėl darbotvarkės 2-7.6 klausimo – projekto Nr. XIVP-1471. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.59 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra darbotvarkės 2-8 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių (labai ilgas pavadinimas) įstatymo projektas Nr. XIVP-1485. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Atsiprašau, Biudžeto ir finansų komitetas dėl darbotvarkės 2-7.6 klausimo papildomas buvo, tai mes gal taip pat kartu papildykime. Gerai. Labai ačiū.
Dabar, kolegos, mums liko trys klausimai ir rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl komitetų sudėties patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas. Ar galime mes po šių trijų trumpų klausimų, po kiekvieno iškart, ir balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, galime taip sutarti? Tikrai balsavimas bus anksčiau negu… na, arba jis ir bus 16 val. 30 min., galime taip padaryti. Pristatome visus klausimus ir 16 val. 30 min. balsuojame.
16.00 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1490 (pateikimas)
Kviečiu darbotvarkės 2-11 klausimą – Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą – pristatyti gerbiamą R. Karoblį. Pateikimo stadija. Prašom.
R. KAROBLIS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą. Po svarstymo, tikiuosi, jisai pavirs į Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo naująją redakciją. Rusijos agresija prieš Ukrainą ir pasikeitusi geopolitinė situacija iš esmės pakeitė sankcijų taikymo pobūdį, apimtį tiek jų įvairovės, tiek subjektų, kuriems taikoma, atžvilgiu, tiek sektorių, kuriems taikoma, aspektais. Atsirado tikrai didžiulis poreikis pasižiūrėti į sankcijas, jų įgyvendinimo mechanizmus, įgyvendinančius subjektus naujai. Mokomės patys, bet mokosi visa Europa ir visos Europos Sąjungos šalys narės. Reaguojant į šiuo pasikeitimus būtent ir būtina peržiūrėti sankcijų įgyvendinimo modelį Lietuvoje.
Įstatymo priėmimo tikslai yra du. Pirmas. Papildyti nuostatomis dėl laikinojo administratoriaus juridiniams asmenims ir turtui, kuriam taikomos sankcijos. Ir antras. Patikslinti reglamentavimą dėl tarptautinių sankcijų koordinavimo ir įgyvendinimo, įskatinat jų priežiūrą. Pagrindiniai pakeitimai būtų, kad būtų papildyta nuostatomis dėl laikinojo administratoriaus juridiniams asmenims ir turtui, kuriam taikomos sankcijos, esant svarbioms ekonominėms, socialinėms priežastims, taip pat rizikos ekologijai. Numatomas institutas yra analogiškas bankroto administratoriaus procedūroms, tačiau būtent laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas skiriasi nuo bankroto – ten tikslas yra vykdyti bankroto procedūras, čia yra išsaugoti įmonę, išsaugoti darbo vietas, kad galėtų dirbti kiek galima normalesnėmis sąlygomis.
Antra. Siūloma sankcijų įgyvendinimo modelį papildyti įšaldyto turto realizavimo institutu. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pavertimas piniginėmis lėšomis, kai turtas greitai genda ar jo saugojimo išlaidos viršija jo prekinę vertę. Lėšos, realizavus turtą, būtų saugomos depozitinėje sąskaitoje.
Trečias. Per pastarąjį mėnesį Europos Sąjungai įvedus neregėto masto sankcijas Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimo mechanizmą ir stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą. Yra du pagrindiniai momentai. Sankcijas įgyvendina tiesiogiai įstatyme nustatytos institucijos – kol kas dauguma jų vykdė priežiūrą. Tiesiog būtų harmonizuojama su Europos teisės taikymu, kur numatyta kompetentinga institucija. Antras – koordinavimas, vienodos praktikos užtikrinimas ir sankcijų politikos formavimas per sankcijų koordinavimo komisiją, kuriai vadovautų Vidaus reikalų ministerija su aktyviu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dalyvavimu.
Ir ketvirtas punktas. Yra akcentuojamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vaidmuo įgyvendinant sankcijas. Ši institucija jau dabar… Na, dauguma sankcijų yra finansinės ir jau 90–95 % darbų atliekama šios institucijos. Funkcijų pastiprinimas pirmiausia susijęs su naudos gavėjo ir su juo susijusių fizinių ir (ar) juridinių asmenų identifikavimu.
Klausimai yra svarbūs, klausimai yra skubūs. Siūlome, kad laikinojo administratoriaus institutą reguliuojančios nuostatos įsigaliotų iš karto nuo įstatymo ir reikalingo proceso priėmimo, įskaitant ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vaidmenį. O kitos konkrečiai su sankcijų įgyvendinimu susijusios nuostatos įsigaliotų po tam tikro laiko, kadangi dar reikėtų parengti šių nuostatų įgyvendinimo mechanizmą, kurį tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tikiuosi vaisingo svarstymo ir priėmimo. Yra prašymas, atsižvelgiant į skubą ir klausimo aktualumą, kad įstatymas būtų priimtas skubos tvarka. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Pirmas klausia G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų mes stengiamės išlaikyti darbo vietas ir gauti kuo mažesnį neigiamą socialinį ekonominį regioninį poveikį, tačiau tai iš dalies prieštarauja sankcijų tikslams, tai yra sumažinti naudą arba užkardyti naudą galutiniam naudos gavėjui. Jeigu galite, šiek tiek praskleiskite įstatymo taikymo niuansus. Jeigu mes turime nepasikeitusį galutinį naudos gavėją, tai yra akcininkų struktūra yra nepakitusi, ir bus priimami sprendimai, pelno ir nuostolių ataskaitų tvirtinimai, dividendų skirstymai ir panašiai, ir panašiai, koks čia laikinojo administratoriaus vaidmuo? Ar jis priims tuos sprendimus, ar čia kas kitas tą darys, ar nebus atliekami šitie veiksmai? Galų gale, jeigu laikinasis administratorius atliks šias funkcijas ir dirbs gerai, uždirbs įmonė pelno, kur visa tai nukeliaus atėjus laikui, jeigu sankcijos bus panaikintos arba ne, ir panašiai? Dėl taikymo šiek tiek praskleiskite. Ačiū.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Tikrai logiški klausimai, bet truputį futuristiniai klausimai. Ne, tai teisingai, teisingai. Iš tikrųjų šiuo metu niekas negali pasakyti, kokia bus tolesnė eiga, kokia bus areštuoto, sankcionuoto turto ateitis. Dabartinis tikslas, kad būtų įvedamos sankcijos, turtas įšaldomas ir sankcijų galiojimo laiku, kol bus priimti sprendimai Europos Sąjungos ar platesniuose ratuose, tas įšaldymas ir būtų paliktas kol kas, iki atskirų sprendimų. Taigi jūsų minėtas pavyzdys, jeigu įmonė dirba ir uždirba pelno, natūralu, yra apskritai turto klausimas. Idealiu atveju būtų gerai, kad Europos Sąjunga ir plačiau, kartu su panašiai mąstančiomis šalimis priimtų sprendimą dėl šio turto konfiskavimo.
Kalbant apie konkrečios įmonės akcijų pardavimą per aukcioną arba kaip minimum dividendų, gautų per tą laiką, kol sankcijos galioja, bent jau konfiskavimą, savaime aišku, ateitis priklausys nuo tolesnės eigos, bendradarbiavimo šioje srityje su partneriais ir bendrų sprendimų. Dabar tikslas yra būtent išsaugoti darbo vietas ir tikrai nežudyti įmonės, kuri gali duoti pelno, įskaitant, kad tas pelnas galėtų būti panaudotas Ukrainai atstatyti.
Ar tolesnė konkrečių įmonių veikla prieštarautų sankcijų tikslui ir idėjoms? Manau, kad ne, nes sankcijos yra susijusios, yra taikomos naudos gavėjams. O jeigu mes juos izoliuojame, yra areštuojamos sąskaitos atitinkamai su pinigais, jeigu dėl tam tikrų priežasčių parduodamas turtas, pinigai įnešami kaip depozitas, ar jeigu veikia įmonė, kurios lėšos jau yra įšaldytos, yra pagrindinės ir yra naujo pelno, jeigu tai yra atribojama nuo naudos gavėjo, sankcionuoto asmens, tai ir atitinkamais ateityje priimamais sprendimais, ką su tais pinigais ir turtu daryti, manau, tikrai absoliučiai neprieštarautume sankcijų esmei.
PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, klausti – minutė, atsakyti – dvi. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš tikrųjų mūsų tikslas yra, kad įmonė, kuri šiandien yra… tiesiog negali, įšaldytos jos sąskaitos, kad pradėtų savo veiklą ir, kaip sako, pradėtų dirbti normaliai, galėtų galbūt ir uždirbti. Jūs dabar… kalbame mes kaip ir bankroto administratoriai, čia, sakysime, paskiriame laikinąjį administratorių, tai viskas man yra aišku. Bet man jūs pasakykite, kokias funkcijas atliks laikinasis administratorius? Jūs labai gražiai parašėte: „atlikti apdairiai ir sąžiningai“. Daugiau apie funkcijas nieko nematau.
Antras mano klausimas. Įvardinkite, koks bus nustatomas darbo užmokestis ir kas nustatys tą darbo užmokestį, kokio dydžio? Aš manau, iš „Snoro“ banko esame pasimokę. Ar bus sudaroma, sakysime, valdyba ar panašiai? Kokia dar priežiūra bus, be laikinojo administratoriaus? Ačiū.
R. KAROBLIS. Įstatyme yra jūsų minėti aspektai, tai yra kvalifikacijos atitikimo ir reputacijos reikalavimai. Tai yra pirmas dalykas. Taip, jo tikslas bus ir bus… sudaryta sutartis būtų. Sutartis turėtų būti individualiai, priklausomai nuo konkrečios įmonės veiklos, ir ją sudarys Finansų ministerija. Čia jos kompetencija bus. Pagrindinis tikslas yra, kad įmonė veiktų ir būtų išlaikytos darbo vietos.
O kiti dalykai dėl atlyginimo ir panašių dalykų, tai vėl… Kadangi sprendimai tokiais atvejais turės būti skubūs, bus sprendžiama atsižvelgiant į rinką. Būkime atviri, tokio pobūdžio administratorių tikrai bus ne per daugiausia. Ir tikrai arba viešųjų pirkimų būdu, ar kitomis supaprastintomis procedūromis, atsižvelgiant į ankstesnes praktikas, kurių jau yra buvę, tokiu atveju reikės ieškoti administratoriaus. Savaime aišku, kartu ir komandos, kuri padėtų administratoriui vykdyti funkcijas. Natūralu, pagal sutartį prižiūrėtų administratorių paskyrusi institucija, šiuo atveju – Finansų ministerija. Tai būtų turbūt tiek. Pagrindiniai atsakymai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Mano irgi keli klausimai dėl to paties laikinojo administratoriaus. Ar aš gerai suprantu, kai jūs projektavote šį projektą, rengėte projektą, kad laikinąjį administratorių jūs numatote daugiau kaip žmogų arba įmonę, kuri prižiūrėtų ir prižiūrės, ir užtikrins, kad sankcijos ir visi apribojimai, kurie yra taikomi, tarkime, asmeniui ar įmonei, tikrai būtų įgyvendinami. Šiuo atveju, kad pelno ar ten kokių nors pajamų iš įmonės, naudos iš įmonės negautų sankcionuojamas asmuo.
Ar vis dėlto tas administratorius bus kaip ir įmonės vadovas arba koks nors įmonės valdymo organas ir priiminės sprendimus? Ar rengdami projektą numatėte, kas atsitiks su esamais vadovais, kurie turi patirties, turi visus procesus numatę ir visa kita?
Ir taip pat, nes vis tiek rengėte projektą, skaičiavote, žiūrėjote, nes laikas yra labai svarbus, kaip manote, ar greitai galėtų būti, jeigu, aišku, Seimas apsispręs ir patvirtins šį projektą? Kaip greitai galėtų tie laikinieji administratoriai tose įmonėse, kurios šiandien negali veikti, atsirasti?
R. KAROBLIS. Aš atsakysiu į paskutinį, trečiąjį, klausimą, kaip tie administratoriai turėtų veikti, kokiais pagrindais. Realiai pagrindai yra analogiški bankų administratoriams, tai yra „Snoro“ patirtis ir visi… Tai yra veikiama greitai, samdomas administratorius, taip, už rinkos kainą, kuri yra ir tenai. Kitų stebuklų mes nerasime. Didžioji Britanija ir kiti ėjo kitais mechanizmais, sakykime, pagal patikėtinių institutą. Mes neturime. Tai yra pats greičiausias institutas.
Toliau dėl funkcijų. Tai priklausys būtent nuo institucijos, kuri skiria administratorių. Administratorius… Aišku, turės būti atitinkama analizė. Ar tai atitiks priežiūros funkcijas, ar taps administratoriaus vadovu, pakeistų generalinį direktorių, bet, savaime aišku, administratoriui tai būtų… Jeigu įgyvendintų įmonės vadovo funkcijas, jis turėtų teisę pasitelkti esamą komandą arba rinktis kitą komandą, atsižvelgdamas į esamas visas rizikas, rinkos technologinių procesų išmanymą ir panašius aspektus. Tai būtų tie pagrindiniai aspektai ir dėl tolesnės veiklos.
PIRMININKAS. Dėkui.
R. KAROBLIS. Greitis yra ir tikslas yra, kad įstatymas įsigaliotų kiek galima greičiau, kad būtų kuo greičiau priimamas, kiek greičiau, jei atitiktų tas sąlygas, aktyvuojamas šis institutas. Taip, kuo galima greičiau, įskaitant kiek galima supaprastintas procedūras, sakykime, viešaisiais pirkimais ir panašiomis procedūromis, taip pat administratoriaus paieška ir skyrimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, tikrai aš manau, kad politikai pritars šiam įstatymo projektui, bet man kai kada keista klausytis, kai kalbame apie dividendus arba pelną, tai lygiai tas pats, jei kalbėtume apie briedį, kuris dar miške bėgioja, ir jo dalybas. Mano klausimas būtų toks: vis dėlto sankcijos yra pritaikytos turtui, o tokios bendrovės dirba, kaip jūs žinote, su skolintomis lėšomis daugiausia, naudoja paskolas, nes yra didelės bendrovės. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl santykių su bankais, ar valstybė suteiks tam tikras garantijas, nes be apyvartinių lėšų žinote, kad ekonominės veiklos yra neįmanoma vykdyti, tegul būna ten laikinasis administratorius arba pats geriausias vadybininkas. Ačiū.
R. KAROBLIS. Auksinio atsakymo šiuo atveju neturiu, kaip jūs ir pats suprantate. Dėl bankų veiklos, aišku, bankai labai stipriai žiūri į reputacinius dalykus, galų gale ir jų praktika nėra vieninga, bet čia bus jau administracijos klausimas – susidėlioti klausimus, kaip bus su šiomis paskolomis, ir kito sprendimo nėra. Kita vertus, administratoriaus instituto paskyrimas jau reiškia valstybės intervenciją ir būtent tas tikslas, o bankai labiausiai baiminasi būtent sąsajų su naudos gavėju, kuris sankcionuojamas sąraše. Na, tai yra pagrindas administratoriui dirbti toliau ir tęsti kontaktus su bankais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi. Dabar dėl motyvų. Ačiū, gerbiamas viceministre. Motyvai už, kalbės V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Aišku, dėkui ir pranešėjui. Tikiuosi, kad ne visos patirtys, kurios buvo pritaikytos, bus taikomos ir šio įstatymo taikymo patirčiai ir visa kita. Bet vis tiek noriu padėkoti visiems, kurie tikrai į tą aktualią darbuotojų problemą, į įmonių, kurios yra sankcionuojamos, darbuotojų prašymą atkreipė dėmesį, tikrai pakankamai skubiai reagavo, parengė projektą, ir aš tikiuosi, kad šiandien Seimas pritars ir skubos tvarka mes galėsime šiuo klausimu tikrai pajudėti. Kaip ir minėjau, svarbiausia čia, Lietuvoje, dirbantys, gyvenantys žmonės, kurie tikrai susiję su darbo vietomis. Kviečiu visus kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norinčių kalbėti nėra. Tada apsispręsime, kaip ir sakėme, balsavimo laiku, jis už keliolikos minučių, labai greitai.
16.18 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-992 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-992. Kviečiu L. Kasčiūną pristatyti įstatymo projektą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai jums ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Truputį girdėjau, kad kai kuriose frakcijose jau kilo daug diskusijų, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vėl kažką uzurpuoja. Nieko tokio iš tikrųjų nėra.
Šiuo projektu mes siekiame patikslinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptis, kadangi dabartinis jų išdėstymas yra pasenęs ir nebeatitinka realijų. Projekto rengimą inicijavome pasitarę komitete, pasirašė beveik visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, dėl užimtumo ir kovos už energetinę nepriklausomybę nėra tik ministro D. Kreivio parašo. Pavyzdžiui, dabartinėje Statuto 63 straipsnio redakcijoje yra nustatyta, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarsto projektus Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos klausimais. Tačiau, man atrodo, visiems akivaizdu ir suprantama, kad statusas yra pasikeitęs ir ši įstaiga seniai nebėra prie Vidaus reikalų ministerijos. Turime tokį dokumentą kaip Nacionalinio saugumo strategija, mums, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, labai svarbų dokumentą ir juo remtis irgi reikia Seimo statute. Todėl mes ir teikiame įvairias Seimo statuto pataisas būtent tokiu bloku, susijusiu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veikla.
Projektu siūloma įtvirtinti NSGK veiklos kryptis svarstant tuos klausimus, kurie iki šiol visada svarstomi NSGK kaip pagrindiniame komitete tais atvejais, kai Seimas dalyvauja pareigūnų skyrimo procedūroje, tai yra skiriant VSD, STT vadovus, taip pat skiriant kariuomenės vadą. Tas pats pasakytina ir apie gynybos atašė, kurie skiriami NSGK pritarimu pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį.
Taip, mes matėme ir gautas Teisės departamento pastabas. Gavome žodinių pastabų iš kai kurių komitetų pirmininkų, todėl mes nusiteikę labai dalykiškai, draugiškai. Suprantame, kai komitetas šiek tiek apibrėžia savo kryptis, galbūt gali viena nedidele kojos dalimi, pėdos dalimi įlipti į kokio nors kito komiteto erdvę, bet kadangi autoritetingas Teisės ir teisėtvarkos komitetas bus pagrindinis, žinodami jo tokią ištikimybę įstatymo raidei ir griežtumą, ypač dabar matydami Juliaus žvilgsnį, besiskverbiantį į mane, suprantame, kad mes iš tikrųjų viską sudėliosime taip, kad esminius dalykus turbūt pakeisime. O kur jau mes matysime, kur jūs manote, kad mes čia kažkur per daug kažko norime, tai ir galėsime kartu išbraukti. Pavyzdžiui, matau, ir krašto apsaugos ministras užsirašęs paklausti turbūt ne tik šiaip apie aktualijas, bet ir dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAMʼo direktoriaus paskyrimo.
PIRMININKAS. Jūs turite pristatyti savo projektą, o ne spėti ateitį.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš pristatau. (Plojimai) Taigi iš esmės AOTD direktorius skiriamas be Seimo dalyvavimo, tačiau tai yra žvalgybos institucija, o komitetas atlieka abiejų žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.
Labai jums ačiū už mielą pastabą, gerbiamas Pirmininko pavaduotojau. Visus labai raginu pritarti po pateikimo, o po to dirbsime išsijuosę komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Visada prašom, gerbiamas pirmininke.
Klausimų turi keletas Seimo narių. Pirmasis – G. Paluckas. Jo salėje nematau. Tada klausia J. Sabatauskas. Salėje matau, bet visiškai kitoje pusėje, negu sėdi gerbiamas G. Paluckas. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pažiūrėjau ne tik jūsų įstatymo projektą, lyginamąjį variantą, bet ir aiškinamąjį raštą, kuriame nieko neparašyta, kodėl jūs norite atlikti parlamentinę kontrolę ne tik tų įstaigų, kurias ir taip kuruojate dabar ir atliekate parlamentinę kontrolę, tokių kaip STT, Valstybės saugumo departamento ar krašto apsaugos sistemos, bet ir Vidaus reikalų ministerijos statutinių įstaigų. Dabar jūs pasigedote, kad kažkodėl neatliekate, bet aiškinamajame rašte nepaaiškinate, kodėl jūs norite. Aš jau nekalbu apie laikino tiesioginio valdymo savivaldybėse įvedimą. Taip, jūs šiandien pagal Statutą tai atliekate, teikiate savo išvadas karo padėties atveju, bet jūsų turbūt netenkina vien karo padėtis, norite ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai savivaldybė neišsirenka Kontrolės komiteto vadovo, nepaskiria arba nesuformuoja kitų struktūrų.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šitie pakeitimai niekaip neaptarti aiškinamajame rašte. Kodėl?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Juliau, aišku, visąlaik reikia tobulėti, taip pat ir rengiant įstatymų projektus. Šiuo atveju taip, matyt, ne viskas yra aptarta aiškinamajame rašte, bet jūs puikiai žinote, kad galutinis produktas gimsta po rimtų diskusijų komitetuose. Kaip ir minėjau, mes tikimės, jeigu po pateikimo bus pritarta, būsime papildomas, kai kur ir patys padarysime daugiau namų darbų, tada jau projektas keliaus pas jus, o jūs savo tikrai kvalifikuota, akyla akimi nepraleisite tokių įvairių klausimų.
Dėl VRM struktūros noriu atsakyti. Ir šiandien Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka parlamentinę kontrolę pirmu numeriu Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kuri šiais metais ypač sustiprėjo, Viešojo saugumo tarnybos. Kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl policijos, mes esame turbūt antras numeris, lyginant su jūsų komitetu, kuris pirmiausia yra kuruojantis.
Kitas dalykas. Mes, matyt, dar svarstymo stadijoje išsiaiškinsime, aš tikrai nematau čia kažkokių didelių problemų, kaip ir su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu dėl tiesioginio valdymo niuansų. Mes tuos dalykus išspręsime. Norime tiesiog tikslumo, aiškumo, bet jokiu būdu nelįsti ten, kur ne mūsų daržas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Nors mėgino atspėti ateitį, neatspėjo, turiu pasakyti. Norėjau apie kariuomenės vado skyrimo procedūrą paklausti, nes Teisės departamentas gana aiškiai reglamentuoja Seimo pritarimo kariuomenės vado skyrimo procedūrą. Kaip tai vyksta? Šiuo atveju sunku pasakyti, kaip įsipaišytų ta pozicija, jeigu ji liktų tokia, kokia dabar įvardinta išvada, o tada aš galėčiau pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerijoje yra daugiau departamentų, dėl kurių vadovų galima pateikti nuomonę, bet Teisės departamentas labai aiškiai suformulavo savo išvadoje. Kaip ketinama ir ar ketinama atsižvelgti į Konstitucijos 76 straipsnį?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Visgi, ministre, atspėjau. Truputį apie kariuomenės vadą, po to apie AOTD. Tai yra žvalgybos institucija. Mes vykdome žvalgybos parlamentinę kontrolę, todėl lyginimas su kitais departamentais yra visiškai neadekvatus, tai čia mano atsakymas.
Bet aš esu pasiruošęs šiuo klausimu kalbėtis, lauksime jūsų pastabų ir komitete mes tikrai galėsime į jas atsižvelgti. Šiuo atveju aš tikrai esu pasiryžęs kalbėtis, nes mes turėjome istoriją dėl AOTD, turėjome tokią, ne mūsų kadencijoje, bet ji buvo. Mano požiūriu, didesnis komiteto dalyvavimas būtų, pavyzdžiui, išsklaidęs visas abejones. Ieškome variantų, jeigu jūs nematote, kad galimybių yra, galime to nedaryti. Bet jeigu yra, aš manau, kad reikia tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir A. Sysas taip pat turi klausimą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausau jūsų ir stebiu jūsų veiklą, sveikinu – jūs labai aktyviai dalyvaujate, bet noras, taip sakant, šiek tiek uzurpuoti daugiau teisių, čia yra toks žmogiškas noras turėti valdžios. Čia ne viena knyga apie tai parašyta. Mano keletas klausimų: kodėl iš pradžių nepadarėte namų darbų, paleidote įstatymą ir žiūrėjote, kokia bus reakcija? Reakcija bloga, tai sakote, kad dabar jau darysite namų darbus, atsižvelgsite, taisysite ir bus viskas gerai. Bet esminis klausimas, kas šiandien jums trukdo dirbti pagal veikiantį šio straipsnio Statutą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Galiu jau atsakyti?
A. SYSAS (LSDPF). Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Algirdai, labai jums ačiū. Dėl namų darbų. Aš labai gerai atsimenu, kai Žmogaus teisių komitetas irgi pabandė apsibrėžti tiksliau savo funkcijas, veiklos kryptis, irgi turėjome daug įvairių dalykų, tai yra ir daug tokių klausimų, ar čia neuzurpuojame ir panašiai. Procesas vyksta, iš tikrųjų man netrukdo dirbti tas mandatas, kurį turime dabar, bet, kaip ir sakiau, vien jau tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra Vidaus reikalų ministerijos dalis šiame Statute, tai jau reikia keisti. Gal mes tiek ir paliksime, gal po J. Sabatausko svarstymų mes gal tiek ir paliksime, aš nežinau. Sutarsime gal tik dėl tiek, o gal šiek tiek daugiau – patikslinsime kai kuriuos dalykus.
Namų darbai, progresas ir judėjimas į priekį yra nuolatinis mokymosi procesas, žmogus iš jūsų kairės pusės, ideologinės, yra apie tą mokymąsi daug kartų kalbėjęs. Matyt, tai reikia turėti omenyje. Besimokydami eisime į priekį. Vis dėto ačiū už dėmesį ir linkiu visiems kartu pritarti po pateikimo, po to dirbsime, tobulinsime.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už nematau, prieš kalbės J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šioje kadencijoje turbūt pirma kregždė, bet anksčiau visą laiką būdavo taip, kad vienas komitetas nori perimti kito komiteto kompetencijos klausimus ir įstaigų, taip sakant, parlamentinę kontrolę. Turiu pasakyti, kad tokia praktika, kai mes svarstome vieno atskiro komiteto kryptis, yra labai ydinga. Aš manyčiau, kad turėtume svarstyti visų komitetų kryptis kartu, kad būtų kažkoks balansas. Kai svarstomas vieno komiteto krypčių patobulinimas, kad ir nemažai, sakysim, tų patobulinimų tikrai yra sveikintini, tuo labiau kad susiklostė jau praktika, niekas neginčija, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstytų Valstybės saugumo departamento vadovo skyrimo ar parlamentinės kontrolės klausimą, ar Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento ir kitus, STT klausimus… Bet kai paskui bandoma perimti ir kitą, kaip jau aš pateikiau tiesioginio valdymo pavyzdį, kai yra ne karo padėtis. Karo padėties atveju iš tiesų prasminga.
Todėl aš siūlau tokiam projektui nepritarti, bet grįžti prie to. Raginčiau Valdybą galbūt sukurti darbo grupę dėl visų komitetų krypčių peržiūrėjimo. Turbūt visuose komitetuose mes rasime tokių atgyvenų, kaip čia pateikė komiteto pirmininkas, kad Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnyba. Taip, čia tai užsilikę iš anksčiau, šią vietą galima keisti, bet po šia priedanga perimti ir kitų komitetų funkcijas turbūt nederėtų.
PIRMININKAS. Dėkui, motyvai išsakyti, apsispręsime balsavimo metu.
16.30 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną J. Sejonienę pateikti įstatymo projektą Nr. XIVP-702. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Projektą iš tiesų teikia Smurto ir savižudybių prevencijos komisija. Ne kartą svarstėme komisijoje klausimą dėl mobingo sveikatos priežiūroje. Aišku, sritis nėra išskirtinė ta prasme, kad ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys žmonės patiria mobingą, horizontalų, vertikalų, koks jis bebūtų, ar dėl natūralių, normalių santykių su pacientais, bet, matyt, ryškesnė negu kitose viešųjų paslaugų srityse. Iš tiesų žinome ne vieną rezonansinį atvejį, kuomet, deja, dėl tų priežasčių sveikatos priežiūros darbuotojai pasitraukė iš gyvenimo.
Kadangi Europoje Kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus diena yra minima kovo 12 dieną, komisija siūlo ir Lietuvoje minėti tą dieną. Manau, tai būtų ir motyvas, pirma, imtis priemonių, kad iš tiesų tokių situacijų… ir darbo sąlygos, ir atmosfera asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų geresnė, antra, matyt, tai būtų ir įsipareigojimas kas metus vykdyti parlamentinę kontrolę, stebėti, kaip ta problema yra sprendžiama.
Labai kviečiu palaikyti. Manau, kad tikrai padėtų mums ne tik tuomet, kai kas nors nusižudo, atkreipti dėmesį į šias problemas, bet nuolat kas metus monitoruoti ir iš esmės imtis priemonių.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš, aišku, gerbiu ir suprantu tos dienos paminėjimo svarbą ir tų specialistų darbo svarbą ir patiriamą įtampą, bet turbūt mes rastume dar tūkstančius įvairiausių pavadinimų specialistų dienų ir panašiai. Ar tikrai mes turime tai numatyti įstatymu? Mes tikrai galime minėti tas dienas. Ką pakeis įrašymas į tą įstatymą? Mes tuomet pridėsime visų dienų, dar atsiras dešimt pasiūlymų. Man atrodo, tai yra jau perteklinis dalykas. Tikrai už tai, kad būtų galima minėti, paminėti, tai yra Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus diena. Ar būtina tai daryti įstatymu ir dėl to dar papildomai gaišti laiką?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Gerbiamas Vytautai, man atrodo, tą aš ir pasakiau. Tai būtų ir įsipareigojimas ne tik paminėti, bet ir spręsti problemą, ir monitoruoti, kaip ji sprendžiama ir kaip ta situacija keičiasi.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į vietą salėje. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime labai artimu metu.
16.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1495 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis rezervinis 3 klausimas, tai yra Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projektas. Pristatyti jį kviečiu pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Šiuo trumpu nutarimo projektu būtų įgyvendintas Tėvynės sąjungos frakcijos prašymas pakeisti vieną savo atstovą Ateities komitete. Vietoj L. L. Andrikienės ten darbuotųsi L. Pociūnienė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nėra norinčių. Labai ačiū. Kadangi jau yra balsavimo laikas, kviečiu grįžti į savo vietas. Dėl šio nutarimo projekto dėl motyvų nebuvo. Po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Kalbėti nebuvo norinčių. Galime pritarti? Ir dėl motyvų taip pat. Galime pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Taip pat, manau, galime… Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Rezervinis 3 klausimas – dėl Seimo komitetų sudėties projekto Nr. XIVP-1495. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1490 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-11 klausimo, tai yra Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti, ar pritarti po pateikimo.
Balsavo 99: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai buvo: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai. Buvo siūloma skubos tvarka. Prašom, K. Starkevičius per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes pasitarėme tarp komitetų, jeigu Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, mes esame pasiruošę, nes čia skubos tvarka, norime, kad kuo greičiau būtų parengtas. Jeigu sutiks Seimas, tada siūlyčiau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Supratau. Siūlomas dėl ekonominių ir kitų sankcijų Ekonomikos komitetas. Ir dar J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš galbūt norėčiau patikslinti skubos prašymą. Jeigu numatytume, kad svarstymo data būtų šis ketvirtadienis, 14 diena, tikrai tokiu atveju skirti pagalbinius komitetus būtų sudėtinga. Aš pritariu, kad būtų tik vienas komitetas, tai yra Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Supratau. Yra toks siūlymas. Tai dabar, kolegos, matau, kad nėra vienybės šiuo klausimu salėje. Ar galime sutarti dėl Ekonomikos komiteto kaip pagrindinio? Galime? (Balsai salėje) Galime. Ne? Negalime. Gerai, balsuojame. Kas už siūlymą, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, prašom balsuoti už, kas už Užsienio reikalų komitetą, balsuojate prieš. Kas už Ekonomikos komitetą – už, kas už Užsienio reikalų komitetą – prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 99: už – 81, prieš – 18. Nuspręsta, kad pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas.
Dabar, kolegos, apsispręskime dėl papildomų komitetų. Dėl papildomų komitetų… Replika po balsavimo. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, dabar ateis toks laikas, kai kitą kartą svarstysime, nežinau, žemės ūkio klausimus, pirmininkai ar kažkas susitars ir atiduos Europos reikalų komitetui ar atiduos Kultūros komitetui, ar Ateities komitetui svarstyti. Klausykite, nejuokinkite! (Balsas salėje: „Nerėkite!“)
PIRMININKAS. Gerai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų ministerija visą laiką kuruoja sankcijas ir komitetas paprastai visus metus tai darydavo. Taigi, ponai, nereikia. O tai, kad yra priedėlis, tai taip ir būtų tada. Apie ką kalbame?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Premjere, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau tokį trumpą komentarą. Juk čia yra svarstomas klausimas, ne kam nustatyti ir kokias sankcijas (tai yra mandatavimo Europos Sąjungos institucijose ir įvairiose tarybose klausimas), čia yra klausimas, kaip įgyvendinti tas sankcijas, kurios jau yra nustatytos. Ir tai yra institucinė sąranga, tam tikri administravimo mechanizmai, institucijų atsakomybė. Su visa pagarba Užsienio reikalų komitetui tikrai manau, kad Ekonomikos komitetas gali šitą klausimą kaip pagrindinis puikiausiai svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Ir dar A. Butkevičius. Paskutinė replika, daugiau nebesuteiksiu.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kadangi stovėjau, tai tikrai pritariu premjerės išsakytoms mintims. Tai bus pagrindinė diskusija, kaip įteisinti ekonominę veiklą atskirose įmonėse.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, dabar nusprendėme, koks bus pagrindinis komitetas. Jeigu mes pritarsime Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka, ar būtų norinčių numatyti papildomus komitetus, ar galime pritarti, kad svarstome skubos tvarka ir svarstymo data yra balandžio 14 diena? Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ne, negalima. Yra norinčių nustatyti papildomus komitetus. Prašau. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlyčiau papildomu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą. Aš manau, kad yra svarbus klausimas ir toks svarstymas turėtų būti numatytas. Mes esame įsitraukę šį klausimą į rytojaus darbotvarkę ir tai tikrai neužtruks. Vis dėlto siūlyčiau numatyti papildomą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ar papildomi komitetai tokiu atveju… Ekonomikos komitetas turėtų svarstyti kažkada po pietų. Bet ar čia realu? Žiūrėkite. Aš siūlau apsispręsti taip. Kadangi mes nusprendėme dėl pagrindinio komiteto, tai balsuojame alternatyviai. Jeigu mes balsuosime už, tai tik vienas komitetas ir liks, jeigu prieš, nustatysime papildomus komitetus ir kartu apsispręsime, ar ta skubos tvarka dėl J. Razmos siūlymo balandžio 14 dieną yra galiojanti.
Gerai. S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš norėčiau pasiūlyti pritarti M. Majausko kandidatūrai į Audito Rūmus ir tada nebus problemų, nekels jokių problemų Mykolas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Paskutinė replika – A. Sysas. Būsime visi…
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš palaikau Sauliaus pasiūlymą. Pagal mūsų Statutą niekas šiandien nedraudžia visiems komitetams svarstyti. Kokia čia problema dabar? Mes negalime uždrausti kam nors svarstyti įstatymo projektą, jeigu jis nori.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiami kolegos, mano siūlymas yra toks: balsuojame dėl svarstymo skubos tvarka ir svarstymo balandžio 14 dieną. Jeigu nuspręsime už, natūralu, kad Ekonomikos komitetas bus pagrindinis, o kiti svarstys pagal norą. Jeigu nubalsuosime prieš, tada svarstysime, kokius numatyti papildomus komitetus. Kviečiu apsispręsti dėl skubos tvarkos ir svarstymo datos. Balsuojame alternatyviai. Kas už, balsuoja už skubą ir svarstymą balandžio 14 dieną, kas prieš, vadinasi, jums kažkas netinka.
Balsavo 99: už – 90, prieš – 9. Vadinasi, klausimas svarstomas skubos tvarka. Pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas ir svarstymo data yra balandžio 14 diena. Ačiū, pasitreniravome balsuodami.
16.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-992 (pateikimo tęsinys)
Dabar galime toliau balsuoti dėl 2-12 klausimo – tai Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo projektas, jį pristatė gerbiamas L. Kasčiūnas. Kas už – už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 92: už – 51, prieš – 3, susilaikė 38. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – TTK, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ar pritariame tam? Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.45 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pateikimo.
Balsavo 97: už – 68, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Tuo mūsų šios dienos balsavimus ir baigėme. Kviečiu registruotis. Registruojamės.
Replika po balsavimo – R. Šarknickas. (Balsai salėje) Prašau, jūs galite išnaudoti registracijos laiką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tiesiog mano balsas buvo už, o ne susilaikiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau. Įskaitykime Roberto balsą už.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balandžio 12 dienos (antradienio) vakarinį posėdį baigtu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.