LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 342 IR 357 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2992

2024-06-12 Nr. 103-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Indrė Akaveckienė – Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja, Vilma Augienė – viceministrė, Ana Buzarevič – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Agneta Ladek – viceministrė, Sonata Mickutė – Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja; Audronė Bedorf – Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Alvyda Pupkovienė – Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Egidijus Verenius – Valstybinės duomenų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis sistemiškumo ir nuoseklumo principu, tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 4 dalies 11 punktas, atsisakant žodžių junginio „pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytą tvarką“, nes minėtos tvarkos nustatymas (kaip ir kitų BPK 342 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų kompetencija) reglamentuojamas kitų teisės aktų nuostatomis.	Atsižvelgti.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12	1			2. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadoje dėl Baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2991, kuris teikiamas kartu su šiuo projektu, išdėstytas pastabas dėl Valstybinės darbo inspekcijos kaip netinkamos institucijos vykdyti nuosprendžius, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu pildomo BPK 342 straipsnio 4 dalies 11 punkte neturėtų būti nurodyta, kad asmuo įpareigojamas apie darbo vietos pakeitimą pranešti probacijos tarnybai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.	Atsižvelgti.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12			*	3. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti.	Gautas LR Vyriausybės nutarimas 2023-10-30 Nr. 829.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12	1	1		4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip:“	Atsižvelgti.
2.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-12			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Nr. g-2023-8993, 2023-10-17			*	Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991 (toliau – BK projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria [...].	Atsižvelgti.
2.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nr. g-2023-9311, 2023-10-26			*	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 98²straipsniu įstatymo (toliau – ANK projektas) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VTAPĮ projektas) projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 2. Dėl BPK, ANK ir VTAPĮ projektų. Esminių pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų projektų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) parengė ir pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (TAIS Nr. 23-12845, Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847, toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat siūloma įtvirtinti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tikslingiau būtų tobulinti Vyriausybės įstatymų projektus.	Pritarti.
3.	Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Nr. g-2023-9372, 2023-10-27			*	Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 98²straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas. Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti[1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³ ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo. Dėl projektų Nr. XIVP-2991 ir Nr.XIVP-2992 Įstatymų projektų iniciatoriai siūlo Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą bei šios priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai, kuri, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nustatytas funkcijas, galėtų vertinti, ar darbdaviai tinkamai vykdo jiems minėtame įstatyme nustatytus įpareigojimus. Seimo Teisės departamentas vertindamas šį siūlymą, pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) bei, kad šiais atvejais asmens (probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Šiame kontekste, manytina, tikslinga paminėti, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas pilnamečiams asmenims nėra privalomas bei, kad šios priemonės gali būti skiriamos ne tik asmeniui atidedant bausmės vykdymą, kaip pastebėjo Teisės departamentas, tačiau ir asmeniui (taip pat padariusiam kai kurias seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus), kuris atleidžiamas nuo atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į įstatymų projektų iniciatorių siūlymą minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai bei Teisės departamento nuomonę (svarstymą), jog šios priemonės vykdymas galėtų būti pavestas probacijos tarnybai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, turint omenyje, jog nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo yra pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai (Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktas), jog baudžiamojo poveikio priemonės taikomos ribotą laiką, svarstytina, jog siūlomos priemonės vykdymo kontrolė galėtų būti pavesta (asmuo galėtų būti įpareigojamas pranešti apie darbo vietos pakeitimą) probacijos tarnybai. Tuo tarpu VTAPĮ 30 straipsnyje būtų įtvirtintas institucijų, kontroliuojančių VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų dėl darbo su vaikais, savanoriškos veiklos, individualios veikos ir paslaugų, susijusių su vaikais, apribojimų (taikomo neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas) vykdymą bei vykdančių pažeidimų prevenciją, sąrašas.	Pritarti.	Komitetas svarsto šiuos projektus.
4.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Nr. g-2023-9420, 2023-10-30			*	Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) projektų, teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai: 1. Dėl BK ir BPK projektais siūlomais pakeitimais įtvirtinamos darbo vietos pakeitimo sąvokos atkreiptinas dėmesys į šios sąvokos sampratą – darbo vieta suprantama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Be to, darbo santykiai yra tik viena iš asmens užimtumo formų – asmuo gali dirbti ir savarankiškai, užsiimti neatlygintina užimtumo veikla ir pan. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pirmiau nurodyti BK pakeitimai iš esmės siejami su darbo su vaikais ribojimu, svarstytina dėl šios sąvokos tikslinimo susiejant ją su Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamais terminais. [...] 4. Dėl BPK projekto siūlymo BPK 67 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinti įpareigojimą pranešti apie darbo vietos pakeitimą Valstybinei darbo inspekcijai, pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra nuosprendžius vykdantis subjektas, todėl pirmiau nurodytas siūlymas kelia pagrįstų abejonių. [...] Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2023 m. spalio 26–27 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.	Pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 829 2023-10-30			*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms: 1.1. papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė. Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą; 1.2. paskirti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 98² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³ ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas: 2.1. Siūlomas griežtesnis nusikaltimus padariusių asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę. 2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų vykdymo kontrolę ir pažeidimų prevenciją paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas. 2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. 3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti: 3.1. Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98² straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžti paslaugų gavėjo sąvoką ir nurodyti, kokie subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka. 3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 1 dalimi pildomo 30 straipsnio 3¹ dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

nutarimas Nr. 829

2023-10-30

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:

1.1. papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė. Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;

1.2. paskirti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė.

2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 98² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³ ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:

2.1. Siūlomas griežtesnis nusikaltimus padariusių asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę.

2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų vykdymo kontrolę ir pažeidimų prevenciją paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas.

2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti:

3.1. Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98² straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžti paslaugų gavėjo sąvoką ir nurodyti, kokie subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka.

3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 1 dalimi pildomo 30 straipsnio 3¹ dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis.

4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas.

Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, pritardamas Įstatymo projekto tikslui, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas šiam projektui, ir į tai, kad pritarta Vyriausybės pateiktiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³, 36⁴ ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764 bei Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765, kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas, siūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui Įstatymo projektą atmesti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Paulė Kuzmickienė, Rima Baškienė.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė