LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 356
STENOGRAMA
2016 m. birželio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pradedame birželio 2 dienos (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Pirmiausia kviečiu J. Oleką, jis nori mums kažką pasakyti.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kol jūs buvote išvykusi į labai svarbias komandiruotes, mes, Seimo nariai, ir visa futbolo komanda kovojome čia, Lietuvoje, už Seimo garbę ir mums pavyko Marijampolėje laimėti pirmą vietą. Tai labai dėkoju visai Seimo futbolo komandai, ypač M. Basčiui, pelniusiam net tris įvarčius, buvusiems Seimo nariams M. Varaškai ir A. Sacharukui, kurie buvo prisijungę prie mūsų komandos. Ačiū visiems ir gero darbo šiandien. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar yra vienas pranešimas dėl frakcijos seniūno rinkimų. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. 2016 m. gegužės 31 d. frakcijos posėdyje „Tvarkos ir teisingumo“ nariai Seimo narį K. Bartkevičių išrinko frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnu. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. birželio 2 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Matau, niekas nenori. Gal galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Patvirtinta bendru sutarimu.
10.02 val.
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas Nr. XIIP-3902(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas Nr. XIIP-3902. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją A. Mockų, Ekonomikos komitetas, nes, matau, yra pataisų.
A. MOCKUS (LSDPF). Labas rytas. Gerbiama Pirmininke, mieli kolegos, noriu pateikti įstatymo projektą, ne pateikti, bet informuoti, kad Ekonomikos komitetas Oro uostų koncesijos įstatymo projektą palaikė taip: 5 – už, susilaikė 2. Kviečiu ir jus palaikyti.
PIRMININKĖ. Prašau pasilikti, nes yra pataisų. Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis, 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Pritarta.
K. Bartkevičius už visą ar dėl atskirų? Kaip? (Balsai salėje) Už visą. Gerai.
4 straipsnis. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašysime pristatyti ir reikės 29 Seimo narių.
A. MOCKUS (LSDPF). Seimo narys J. Razma…
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, dar ne jūs, Seimo narys pristato.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar esančiame projekte liko Seimo pritarimo reikalavimas, jeigu valstybės įsipareigojimai koncesijoje viršytų 58 mln. eurų. Aš manau, kad tų įsipareigojimų apimtį yra sudėtinga nustatyti labai tiksliai, ir Vyriausybė, jeigu matys kokių nors neskaidrumų, manau, nenorės, kad Seimas čia į juos pasižiūrėtų, ir pademonstruos, kad neva nėra tų 58 mln. sumos. Dėl to aš siūlau besąlygiškai numatyti Seimo pritarimą, ypač dabar viešojoje erdvėje visokių rezonansinių įvykių kontekste, tegu būna Seimo saugiklis tokiai sudėtingai sutarčiai, kad būtų pritarimas, kai jau viskas bus parengta ir reikės pasirašyti. Nematau nieko blogo, jeigu tai numatysime ir tuo atveju, kai teoriškai neva mažesni valstybės įsipareigojimai. (Balsas salėje: „Taip, bet buvo dar Gynybos taryboje, aš dar klausiau, per kur eisit? Per Seimą? Ne. Per Vyriausybę. Na, tai…“)
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Balsuojame, kas palaikote. (Balsai salėje)
Yra 49 Seimo nariai. Prašom komiteto išvadą.
A. MOCKUS (LSDPF). Komitetas siūlo, kad tai nereikalinga nuostata, kad nuostata yra perteklinė, neaišku, apie kokį etapą kalbama, taip pat neaiški pritarimo gavimo tvarka, toks pritarimo statusas, ir mano, kad tai yra Vyriausybės prioritetas.
PIRMININKĖ. Taip, kas palaikote J. Razmos pataisą? P. Gražulis, kiek matau, pirmas užsirašė. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, apskritai žiūrint koncesija yra gana atsakingas dalykas, šiandien mes spaudoje skaitome apie Vilniaus stadiono statybą koncesijos būdu, kiek ten yra įvairiausių neaiškumų ir kiek galimai gali būti korupcijos. Manau, kada bus parengti visi paskutinio varianto dokumentai, prieš pasirašant sutartį tikrai būtų labai naudinga, kad būtų pateikta ta sutartis Seimui ir Seimas ją ratifikuotų, patvirtintų. Nes mes susiduriame su daugeliu tikrai tokių gana korupcinių dalykų, ir tai būtų dar vienas saugiklis, ir čia jokio pertekliaus aš nematau. Todėl prašyčiau J. Razmos siūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Taip. Nuomonės prieš nebuvo. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 53, prieš – 8, susilaikė 27. Pataisai pritarta.
Taip, toliau yra Teisės departamento pasiūlymas, jam yra pritarta ir pagal tai paredaguota. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu su J. Razmos pataisa? (Balsai salėje)
A. MOCKUS (LSDPF). Galima.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, jam yra pritarta. Ir kitiems visiems Teisės departamento pasiūlymams yra pritarta ir atitinkamai pakoreguota. Taigi galime 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas. 7 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms yra pritarta, atsižvelgta ir pagal tai pataisyta. Ar galime 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galima.“) Priimta. 8 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų, joms pritarta, bet yra Seimo narės B. Vėsaitės pasiūlymas. Prašom, Birute, pristatyti, bet nematau B. Vėsaitės. Tai gal komiteto atstovas, ką ji čia siūlo pakeisti, jūs pritariate?
A. MOCKUS (LSDPF). Mes pritariame jos pasiūlymui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, aš pasakysiu esmę. Jinai siūlo vietoj „leidimai“ įrašyti „sutikimai“ ir nustatomi tik Vyriausybės nustatyta tvarka, juos suderinus su Krašto apsaugos ministerija. Papildomus saugiklius įdeda.
Reikia 29 Seimo narių, kurie pritaria B. Vėsaitės pasiūlymui. Balsuojame. Ar yra 29?
Yra net 59, kurie pritaria.
Balsuojame dėl pataisos. Kas pritariate B. Vėsaitės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 80 Seimo narių: už – 58, prieš – 1, susilaikė 21. B. Vėsaitės pasiūlymui yra pritarta. Ačiū pranešėjui. Dėl viso. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek tyliau, jeigu galite, diskutuokite.
Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tai turbūt pats rimčiausias sprendimas gerinant Lietuvos susisiekimą oro transportu, Lietuvos pasiekiamumą, verslo pasiekiamumą, investitorių pritraukimą vien dėl to, kad ilgą laiką keitėsi Vyriausybės, tačiau ne tokiais tempais ir ne pagal tokius lūkesčius, kokius turėjo verslas ir Lietuvos žmonės, mūsų susisiekimas oru su Lietuva buvo vystomas. Įvairiausių buvo sprendimų. Vieni tokių, kai mes tapome Latvijos „airBaltic“ vasalais dėl praėjusios Vyriausybės, prarasdami savo galimybę sukurti habinį Lietuvos oro susisiekimą, daryti jungiamuosius skrydžius. Aš manau, kad koncesininkas, kuris turi patirtį, turi įdirbį dėl maršrutų, užtikrins tai ir dar Vyriausybei mokės nemažas lėšas. Aš pasisakau už šį projektą ir linkiu Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai sėkmės, kad atsakingai, skaidriai parinktų koncesininką, kuris nesunaikintų Kauno, Palangos oro uostų, juos vystytų tolygiai, kaip ir yra mūsų Vyriausybės planuose. Aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro liberalai nepasisako kategoriškai prieš partnerystės modelį, tačiau mes norime, aš asmeniškai noriu priminti tai, kad tas pasirinktas kelias turėjo daug kitų, geresnių alternatyvų, apie kurias daug kartų esu šnekėjęs ir daug kartų esu klausęs, ir kolegos yra šnekėję. Turiu omenyje tai, kad Lietuvoje yra didžiulis finansinis potencialas indėlininkų pinigų. Bankuose ir kitur yra virš 50 mlrd. Lt, arba 15 mlrd. eurų. Kodėl negalima panaudoti obligacijų ar kitų finansinių instrumentų ir juos įtraukti, nes šiuo atveju, kada mes turime omenyje valstybės garantijas iki 58 mln. ar daugiau turtinių įsipareigojimų, visada atsiranda pagunda neskaidriai tuos dalykus daryti. Žymiai paprasčiau, efektyviau būtų naudoti tuos instrumentus, kuriuos naudoja daugelis pasaulio valstybių. Tik tais atvejais, kada nėra kitų pasirinkimų, gyventojai neturi pinigų ar dar kas nors, ar dar kaip nors, yra trukdymų, tada naudojami ir tokie modeliai. Bet šiuo atveju mes tikrai praleidom progą įdarbinti žmonių pinigus ir pasiekti tuos tikslus, kurių mes siekiame – turėti išvystytą oro infrastruktūrą, kuri šiuo metu, aišku, nėra pakankama tolesniam mūsų ekonomikos ir socialiniam augimui.
Todėl aš pasisakau prieš tą pasirinktą modelį ne todėl, kad blogas, bet todėl, kad jam tiesiog nepanaudota… Yra geresnių alternatyvų, kurios valstybei ir viešiesiems finansams kainuotų daug pigiau, ir bijau, kad efektyvumas ir valdymo efektyvumas paskesnėje stadijoje taip pat būtų ne mažiau geras. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Glaveckas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. K. Glaveckas jau išsakė savo nuomonę prieš. Gerbiamasis kolega, nelabai gerai, kai pasisavinate svetimas mintis. Aš tik vakar komitete išsakiau būtent apie šitą modelį, kurį dabar kaip savo pasiūlė profesorius, vadinasi… Na, tiek to. Iš tikrųjų aš irgi balsuoju paskutinį kartą už tokį projektą, nes jau ne kartą išsakiau nuomonę, kad vis dėlto dabartinė tvarka… Reikia pasistengti panaudoti mūsų vidinius resursus, t. y. mūsų žmonių pinigus. Bankai nemoka… nulį procentų ir dar už aptarnavimą paima. Išeina minusinis reikalas. Na, apiplėšinėja žmones kaip tik įmanoma ir kaip tik gali.
Todėl iš tikrųjų reikėtų leisti obligacijas, daug valstybių tai naudoja. Tokiems stambiems objektams, sakykime, jūrų uostui, oro uostui ir, sakykime, kokiam nors keliui arba žvyrkelių programai (baigiam uždusti, nes Lietuvoje neasfaltuoti keliai) išleisti obligacijas su valstybės garantija, su Vyriausybės garantija, būtinai tai turi būti, kad valstybinės įmonės neprisigalvotų kokių nors nepamatuotų dalykų. Manau, kad tikrai galima panaudoti bent už pusę procento, nes medžiagos brangsta, darbai brangsta, tai metinės palūkanos atsipirktų, kaip sakant, nulis sveikų būtų. Aš irgi palaikau, nes dabar jau reikia staigiai dirbti ta linkme, bet ateityje tikrai nepalaikysiu tokių projektų, reikia įdarbinti mūsų žmonių pinigus ir duoti jiems bent kiek uždirbti, o ne išvežti žmonių pinigų, ką jie galėtų čia panaudoti ir apyvartoje, ne išvežti į užsienį, į Švediją ar kitur.
PIRMININKĖ. Gerai. (Balsai salėje) Nuomonė, kai pabaigs visi kalbėti… R. Kupčinskas. Tik prašau laikytis reglamento. Nuomonė prieš.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš irgi nepritariu šio įstatymo projektui. Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad pelningų įmonių atidavimas koncesininkui reiškia pelno atidavimą į privačias rankas, nors pelnas būtų daromas valstybės padarytų milijardinių investicijų dėka, valstybinės įmonės, kuri turi kvalifikuotą personalą, sunaikinimą. Prireikus valstybei perimti oro uostų valdymą, būsime nepajėgūs tai padaryti, nes neturėsime tam tinkamo personalo. Atvejais, kai reikės išlaikyti oro uosto veiklos planus paslaptyje, to padaryti nepavyks, nes turėsime iš anksto informuoti koncesininką, kartu plėsdami informuotų asmenų ratą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į iš įstatymo straipsnių darytiną išvadą, kad siūlomas įstatymas kai kuriais atvejais tampa aukštesnis už kitus, beje, tokia išvada darytina ir remiantis Teisės departamento vertinimais.
Dar viena noriu pasakyti, kad remiantis Seimo Teisės departamento išvadomis kaip tik ir pateikti tyrimai, kad Europos tarptautinės oro uostų tarybos paskelbtame 2010 metų tyrime nurodyta, kad dauguma Europos oro uostų, 78 %, yra valdomi viešųjų subjektų. Jūs puikiai žinote, kas yra viešieji subjektai, – pavaldūs valstybės ar vietos valdžios institucijoms arba veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas. Taigi čia nacionalinio saugumo požiūriu yra daug tam tikrų neaiškumų, ir manau, kad už šitą įstatymą negalima balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, žvelgiant į Lietuvos istoriją, tiek privatizavimo, tiek koncesijų, tiek privataus ir valstybinio kapitalo bendradarbiavimo, istorija gana liūdna. Mes galime prisiminti LEO LT, galime prisiminti Vilniaus šilumos tinklų nuomą, „Mažeikių naftą“, galime prisiminti labai ilgą, neskaidrią Vilniaus stadiono statybos istoriją, jį šiandien taip pat bandoma statyti koncesijos būdu, bet išlenda tikrai labai neskaidrių ir labai negerų dalykų. Visada, kada susimaišo viešas ir privatus interesas, laimi privatus interesas. Šiandien koncesininkai pateikė savo nuostatas, kad jiems pasitraukus, po 25 metų, ką jie investavo, visas turtas lieka valstybei ir kada valstybė gali atsisakyti, jeigu nenaudingas turtas, jį perimti… Tai, kad buvo pritarta J. Razmos siūlymui, kai bus iki galo parengta sutartis, tik tada, ratifikavus ir pritarus Seimui, bus galutinai patvirtinta, aš manau, įdėtas papildomas saugiklis ir galbūt tada mes, pamatę, kad yra kažkokių labai neskaidrių arba neskaidrių dalykų, netvirtinsime šitos koncesijos kaip galutinio varianto. Tai yra dar vienas saugiklis, paskutinis etapas, todėl ryžtuosi ir balsuosiu už. Galutinis apsisprendimas bus tada, kai pateiks Seimui galutinį projektą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip stebiuosi, kad tokius projektus siūlo socialdemokratai, kai turime įvairių skandalų dėl panašių projektų. Koncesija – geras, liberalus instrumentas, ypač naujiems objektams statyti. Juo labai naudojasi konservatyvi Britanija, net turi įstatymą, kad pirma reikia pabandyti pastatyti koncesijos pagrindu, o tik po to, jeigu nėra dalyvių, valstybė stato naują objektą. Bet čia kalbama apie objektą, kuris egzistuoja ir kuris yra valstybės rankose. Modernus viešojo sektoriaus valdymas sako, kad tokie objektai gali būti visiškai moderniai, puikiai ir efektyviai valdomi, išlikdami ir būdami valstybės rankose. Tik reikia turėti gerą vadybininkų komandą ir leisti jiems veikti. Jeigu reikia, jie gali naudotis įvairiais instrumentais, kurių čia dalis buvo įvardinta, gali plėsti privataus sektoriaus dalyvavimą, išlaikydami dominuojantį valstybės vaidmenį, ir panašiai. Tačiau tokie instrumentai nėra siūlomi. Man yra keista, kad socialdemokratai, kurie apsimeta neva esanti kairioji partija, iš tikrųjų siūlo projektus, kurie yra akivaizdžiai palankūs privatizuoti tokius objektus.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šiandien mes labai daug keliaujame ir žinome, kad pasaulyje yra plačiai naudojami viešos ir privačios partnerystės teikiami privalumai. Aš palaikau šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu išreikšti tokią abejonę. Aš suprantu, kad kai valstybė pripažįsta, kad neturi reikiamos kompetencijos, pakankamai intelekto ir kai kurių kitų savybių, ji atiduoda tam tikromis specifinėmis sąlygomis valstybės turtą valdyti privačiam kapitalui. Gal toks kelias ir galimas, bet man nelabai priimtina, kad valstybė negali pati to dalyko daryti. Bet ko aš pasigendu šitame projekte? Kiekvienas koncesininkas, ypač kalbant apie tokį sudėtingą projektą, veikia socialinę sferą, darbo rinką, vietinių gyventojų pragyvenimo lygį ir panašiai. Mane šiek tiek stebina, kad šitame įstatymo projekte iš viso yra eliminuotos savivaldybės. Čia niekur nėra jokių derinimų su jokia savivaldybe. Atrodytų, kad viską už savivaldybes, už gyventojų, už bendruomenių interesus turi spręsti kažkas kitas. Taigi tokia abejonė, mano nuomone, yra rimta, ir aš laikiau pareiga išreikšti ją čia, šioje salėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mano kolega Bronius pasakė, kad čia yra, kitaip sakant, aš nukopijavau jo idėjas, tai aš noriu patikslinti, kad aš apie tai kalbėjau jau geras dvi Seimo sesijas. Be to, 1995 metais aš dėsčiau universitete apie tuos dalykus, apie finansinius instrumentus, kuriems padedant galima padaryti. Taigi aš nemanau, kad čia yra jūsų minties, kuri buvo pasakyta ir pakartota šiandien, plagiatas. O šiaip aš dar kartą lieku prie savo nuomonės, kad iš tikrųjų modelis geras, bet tie instrumentai ir tas patyrimas, kurio mes neturime, leis piktnaudžiauti viešais finansais ir valstybės garantijomis, kurios bus duotos tam projektui įgyvendinti, užuot panaudojus indėlius ir kitokius finansinius instrumentus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Primenu, kad Seimas ką tik patobulino ir sutartis turės ratifikuoti Seime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 66, prieš – 6, susilaikė 31. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3902) priimtas. (Gongas)
K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Prašom mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už dėl protokolo.
10.28 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3903(2) (priėmimas)
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3903. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis ir 4 straipsnis, jokių pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Atsiprašome, prašom dar kartą balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 30. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3903) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3904(2) (priėmimas)
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3904(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra. Pastraipsniui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3904) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3905(2) (priėmimas)
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3905(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 2, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3905) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3906(2) (priėmimas)
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3906(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 2, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3906) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3290(2) (priėmimas)
Siūlau dabar 1-6a klausimą – padaryti įstatymo priėmimą, kol sutvarkys konsoliduotą, surinks dokumentus, jei sutinkate. Ar lauksime iš eilės? (Balsai salėje)
Svarstome Civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3290(2). Priėmimo stadija. Yra Teisės departamento pastabų, bet komitetas pritarė bendru sutarimu ir pakoregavo. Ar galime atsižvelgti į komiteto nuomonę? Atsižvelgta į komiteto nuomonę.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimta. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimta.
Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3290) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XII-694 „Dėl Teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4336 (svarstymas)
1-6b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XII-694 „Dėl Teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4336. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šį nutarimą mes siūlome atmesti, nes ką tik buvo priimtas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Jis buvo pakoreguotas taip, kad dingo reikalas koreguoti ir Teisės aktų registro nuostatus. Taigi po svarstymo buvome pritarę, bet dabar jau nebereikia, todėl siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Komitetas siūlo atmesti kaip perteklinį.
Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta komiteto nuomonei. Projektas Nr. XIIP-4336 yra atmestas.
10.38 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2877(2) (priėmimas)
Mes jau turime konsoliduotą variantą ir galime grįžti prie 1-3a klausimo – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2877(2). Priėmimo stadija. Pranešėją S. Šedbarą kviečiu į tribūną.
Pradėsime svarstymą pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 18 straipsnio yra Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Gerbiamąjį Seimo narį paprašysime pirmiausia pristatyti, tada reikės 29 balsų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Čia buvo du projektai. Vienas – šis, kurį dabar svarstome, ir kitas – atskirai tik dėl šio straipsnio. Mes anam buvome pritarę, t. y. papildyti išlyga, kad neskundžiami administraciniams teismams arba administracinių teismų kompetencijai nebūdinga svarstyti ne tik Seimo kontrolieriaus sprendimus, bet ir vaiko teisių apsaugos sprendimus, nes iš esmės jų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Išskyrus galbūt vieną aspektą, kad yra taikomi įspėjimai. Bet tie įspėjimai yra ne administracinių teisės pažeidimų, ne pagal administracinį kodeksą, jie iš esmės teisinių pasekmių nesukelia, todėl komitetas buvo pritaręs siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vis tiek reikia 29 Seimo narių. Balsuojame, kas palaikote. Pritarimas yra, bet formalumas taip pat svarbus.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš nėra, susilaikė. Oi, čia nereikėjo balsavimo. Yra 73 palaikantys.
Viskas gerai. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš net nežinau, kaip čia procedūriškai, nes dėl to paties straipsnio tos pačios dalies yra Seimo narių S. Šedbaro ir V. Gailiaus pasiūlymas, kuris yra visiškai kitoks. Ir paskutinis protokolo išrašas yra būtent dėl mūsų pasiūlymo, o ne dėl J. Sabatausko. (Balsai salėje) Kol kas. Reikės alternatyvų balsavimą čia daryti, nes atskirai dėl to paties straipsnio tos pačios dalies, matyt, neišeina balsuoti, reikia balsuoti alternatyviai. Yra du pasiūlymai dėl to paties straipsnio ir yra du protokolo išrašai.
PIRMININKĖ. Gerai, supratome. Ačiū, jūs paaiškinote labai suprantamai. Tada paprašysime S. Šedbarą ir V. Gailių. Kuris pristatys? (Balsai salėje) Alternatyvų. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, matote, komitetas kolegos S. Šedbaro pasiūlymui nepritarė. Tai čia reikia pirmiausia balsuoti už tai, kam komitetas pritarė. Jeigu nepritarsime komiteto pritartam variantui, tada balsuosime už kitą. Komiteto nuomonė aiški.
PIRMININKĖ. Bet komitetas pateikė savo pasiūlymą, pažiūrėkite, apačioje yra komiteto siūlymas. Kiek supratau iš pranešėjo, jis apima…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Ne?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, vakar komitetas svarstė Teisės departamento pastabas. Jis siūlė suvienodinti, nes yra du projektai, aš minėjau, kad abiejuose projektuose tos normos būtų vienodos. Mes vakar galutinį balsavimą darėme, kad galutinai apsispręstume, kuri norma lieka. Buvo alternatyvus balsavimas ir laimėjo ta norma, kurią pasiūliau aš.
PIRMININKĖ. Bet jūs pasiūlėte…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pažiūrėkite, dėl to paties yra mano siūlymas…
PIRMININKĖ. Tai aš suprantu, aš matau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …S. Šedbaro siūlymas su V. Gailiaus, taip pat ir Teisės departamento pastabos.
PIRMININKĖ. Komiteto pasiūlymo yra nauja redakcija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet yra ir kitų Seimo narių pasiūlymas, ne vien Teisės departamento.
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas, tada dirbame pagal Statutą, nesiblaškome, jeigu čia yra kažkaip… Pirmiausia balsuojame dėl J. Sabatausko pasiūlymo, po to pristatys kiti Seimo nariai. Viskas iš eilės. (Balsai salėje) Balsuojame. Jau pradėjome procedūrą. Kas pritariate J. Sabatausko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 65, prieš – 4, susilaikė 22. Pritarta J. Sabatausko pasiūlymui.
Kiti Seimo nariai turi teisę pateikti savo siūlymą, bet dėl jo nebus balsuojama. Ar norite pateikti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, tai nėra prasmės, jeigu jau Seimas taip apsisprendė.
PIRMININKĖ. Nėra prasmės. Ačiū už supratimą. 18 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad 18 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 26. 18 straipsnis priimtas.
19 straipsnis, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84 – iki 166 straipsnio. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti, priimti visus pastraipsniui iki 166 straipsnio? Priimta pastraipsniui iki 166 straipsnio.
Dabar 166 straipsnis, tada yra atskiri straipsniai: 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Galime. Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai trumpai. Siūlau balsuoti už, nes iš tikrųjų seniai pribrendo reikalas sutvarkyti Administracinių bylų teisenos įstatymą, atsiranda naujos procedūros, juolab pakeliui jau įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas. Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą, juo labiau kad mes pritarėme J. Sabatausko pateiktam siūlymui ir pagaliau mes pradedame galvoti europietiškai ir esame žmogaus, piliečio pusėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2877) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2878(2) (priėmimas)
Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2878. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją S. Šedbarą. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad tikrai Lietuvoje ne viena aukštoji mokykla dabar parengia pakankamai daug jaunų, gabių teisininkų, kuriems darbo vietų nėra per daug. Todėl manau, kad būtų galima apriboti amžių dirbant Administracinių ginčų komisijose iki pensinio amžiaus – iki 65 metų, valstybės tarnyboje taip pat yra, ir palikti daugiau galimybių šias pareigas eiti ne pensinio amžiaus žmonėms.
PIRMININKĖ. Reikia 29 palaikančių. Kas palaiko? Yra tik 26 palaikantys. Vadinasi, nesvarstome jūsų pasiūlymo. 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis, 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Yra J. Razmos pasiūlymas, bet mes dėl jo jau apsisprendėme – nėra palaikymo, nereikia balsuoti. Galbūt mes galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsniai. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 23 straipsnio yra 1 straipsnis. Taip? 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 , 20, 21 straipsniai. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta. Ir 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2878) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-320(2) (priėmimas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-320. Priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis. Gerai. Yra Seimo nario S. Šedbaro, V. Gailiaus ir R. Baškienės pataisų dėl 1 straipsnio. Seimo nariai turi teisę pristatyti. Kas pristatys? S. Šedbaras? Taip. Prašom. Dar reikia 29 balsų. Tuoj, minutę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra tas pats dėl kontrolierių. Aš nematau prasmės kelti klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsiimate, nes Seimas jau apsisprendęs, tai procedūros toliau tęsti nereikia.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-320) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3071(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3071. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3071) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3591(2) (priėmimas)
1-5b klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3591. Priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3591) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2781(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2781. Priėmimo stadija.
Kviečiu pranešėją… Čia yra Teisės departamento, ar ne? Nebūtinai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė, atsižvelgė. Ar galime 1 straipsnį priimti su komiteto pataisyta redakcija, kaip pasiūlė Teisės departamentas? Pritarta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis, 4 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Ar galime 5 straipsnį priimti su Teisės departamento pastaba? Priimta. 6 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė, pateikė savo redakciją. Galime priimti 6 straipsnį? Priimtas su Teisės departamento pastaba. 7 straipsnis, 8 straipsnis, 9 straipsnis, 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2781(3) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2782(2) (priėmimas)
1-7b klausimas – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2782. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Priimta. 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai komiteto yra pritarta. Ar galime 3 straipsnį priimti su komiteto redakcija, kurią pateikė atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymą? Priimta. Ir 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar?..
Taip, dėl viso. J. Razma. Nuomonė prieš. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes nuosekliai pasisakome prieš įvairius bandymus išplėsti referendumų organizavimo palengvinimus, nes išties matome, kaip dažniausiai Lietuvoje referendumai inicijuojami, t. y. kaip tik rinkimų išvakarėse, kai atskiros politinės jėgos neretai nori prisidengti iš pirmo žvilgsnio populiariomis idėjomis, o ne visada valstybei lengvai pakeliamomis, tai dėl to ir palengvinimas surinkti parašus, kai būtų didinama populistinių referendumų, galinčių sukelti neigiamas pasekmes, perspektyva, nemanau, kad būtų geras dalykas. O kai tikrai reikės referendumo, kaip yra mūsų istorijoje buvę, tai tikrai žmonės mobilizuosis, organizuosis ir tuos parašus bus galima surinkti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad apskritai Seimas tik tada gerbia tautą, žmones, kada yra rinkimai, po rinkimų tauta jau nebereikalinga ir piliečiai nereikalingi, jau jie yra nemąstantys, jau yra valstybės priešai, jau nesąmoningi ir panašiai. Manau, kad demokratinėje valstybėje pagrindinius sprendimus priima tauta, ir Konstituciją priėmė tauta, be abejonės, dabar devyni žmonės Konstituciją pakeitė, perrašė, iš jos faktiškai nelabai kas liko. Tai yra nedemokratiška, kad tai, ką priėmė tauta, devyni žmonės gali perrašyti. Bet kadangi yra gana sudėtinga surinkti parašus, reikalavimai yra nemaži, reikalingas ne asmens kodas, bet dokumento numeris, kurio žmogus neturi, tai iš tikrųjų reikia palengvinti tą situaciją. Gerbkime visuomenę, gerbkime iniciatyvas, aš manau, pritarkime šitam projektui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Tie, kurie prieštarauja šitam pasiūlymui, prieštarauja pačiai demokratijos esmei. Nes demokratijos esmė yra, kai sprendžia tauta, suverenas. Ir tai įrašyta mūsų Konstitucijoje, t. y. tiesioginė demokratija. Aš sutinku su gerbiamu P. Gražuliu, kad tiktai rinkimų metu yra gerbiama tautos nuomonė. Na, tuo metu jinai reikalinga, kitaip nepateksi į Seimą. Nereikia manyti, kad Seimas yra protingas, o tauta nelabai, nes čia potekstė yra tokia. Nuleisi, teisę sudarysi tautai spręsti, o jinai – Dievas žino, ką priims. Bet Dievas žino kartais, ką mes čia priimame. Aš manau, kad jeigu vyksta rimtas referendumas, tai tikrai galima išsiaiškinti visus už ir prieš. Jeigu aplinka yra demokratiška, tai nepadarys tauta klaidų, kokias dažnai padaro tautos išrinktieji. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš palaikyčiau tuos, kurie vis dėlto nepaisant tam tikrų pavojų pasisako už tiesioginės demokratijos elementus įstatymų leidybos srityje. Šiuo metu pastebima tokia tendencija ar vyrauja įsitikinimas Seime, kad mes, čia esantys, viską suprantame geriau už kitus, žinome, ko reikia rinkėjams, ko reikia tautai, ir viską patys ir toliau spręsime. Pavyzdžiui, pastaruoju metu puikiai prisimename, kad yra apsunkinta įstatymų leidybos žmonių iniciatyva, norint pateikti projektą: padidintas skaičius… pateikta įstatymo pataisa, nebuvo pritarta ir nesuteikta teisė rinkimų komitetams dalyvauti Seimo rinkimuose ir panašiai. Jeigu yra tam tikrų pavojų, sakykime, galbūt ir išryškėjo tam tikros tendencijos, kad ir referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams, aš esu įsitikinęs, kad politikams nereikia riboti tautos įstatymų leidybos teisės, o įsitraukti į diskusiją su žmonėmis ir bandyti jiems įrodyti, kad jie nepadarytų klaidos. Jeigu mes čia sėdėsime ir snausime… Aš manau, kad dabar yra tendencija, sakykime, labai akivaizdžiai nukreipta prieš Europos Sąjungą. Tai reikia su žmonėmis dirbti ir kalbėti su jais, aiškintis, o ne laukti, kol kas nors galbūt surengs referendumą ir mus išves iš Europos Sąjungos. Nors jeigu tai bus tautos valia, tai irgi nieko nepadarysime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš atsirado – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasakyti, aš nesu prieš referendumus, bet noriu pasakyti, kad Lietuvoje demokratiją gali stiprinti piliečių valia, tačiau tie instrumentai gali būti įvairūs ir juos reikia naudoti. Tai yra ir aktyvesnis dalyvavimas rinkimuose, ir politinių susivienijimų veikloje, ir korupcijos netoleravimas, nedavimas antro šanso susitepusiems politikams. Referendumai yra tik vienas iš įrankių. Tai svarbus įrankis ir, aš manyčiau, juo negalima leisti piktnaudžiauti ar naudotis asmeniniais politiniais tikslais. Būtent todėl reikia surinkti dešimtadalį piliečių parašų norint jį organizuoti. Piliečių aktyvumui didinti yra visos priemonės, kurias minėjau.
Aš matau, kad mes turime nemenką tų referendumų organizavimo patirtį, jie įvyksta, ir 300 tūkst. parašų barjeras nėra riba, tikrai ją galima įveikti. Tačiau pilietinis aktyvumas po tų referendumų iš tikrųjų nelabai kito, mes matome rinkimų dalyvavimo aktyvumą tai stebėdami. Aš į Konstituciją žiūriu kaip į vientisą, neišskirdamas nė vieno demokratijos elemento. Tai yra demokratinės teisės, laisvės, rinkimai ir referendumai. Viskas kartu stiprina demokratiją, tik šiais įrankiais reikia naudotis ir naudotis atsakingai. Kokie klausimai gali būti sprendžiami referendumu? Bent jau mano supratimu, tai yra, kai sprendžiami gyvybiniai interesai, pirmiausia susiję su Lietuvos suverenitetu, teritoriniu vientisumu, demokratine konstitucine santvarka, o dėl visų kitų klausimų yra pakankamai įrankių, kuriais reikia naudotis kuriant gerovę valstybėje.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, jūs pamiršote patį projektą. Paties projekto esmė yra tokia, kad tą elektroninio parašo teisę, kurią turi pilietis, rinkdamas kandidatą į Prezidentus, pasirašydamas už Europos Parlamentą, tas pats pilietis turėtų tą pačią teisę pasinaudoti VRK baze, kad galėtų taip pat pasirašyti, nes iki šios dienos buvo diskriminuojama. Ir kai buvo iniciatyva dėl įstatymo projekto teikimo, VRK pirmininkas pareiškė, jis sakė, kad nesupranta, kodėl piliečių iniciatyvai nėra galimybės pasinaudoti VRK elektronine baze. Čia daugiau mes kalbame apie techninę problemą. Aš dar kartą sakau, kad piliečių iniciatyvai nesuteikta galimybė pasinaudoti VRK elektronine parašų pasirašymo baze, o jūs pasižiūrėkite šitą įstatymą. Šitas įstatymas būtent apie šitą dalyką ir kalba, o jūs pradedate kalbėti apie nežinia ką.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Nenorėjau kalbėti, nes man atrodė, kad klausimas aiškus. Nė viena pasaulio valstybė negali užtikrinti elektroninių priemonių naudojimo saugumo. Aš suprantu, kad Lietuva, kai mūsų tokia didelė valstybė, užtikrins, matyt. Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepavyksta, Kinijai nepavyksta, Britanijai nepavyksta, mums pavyks. Todėl aš galvoju, kad prieš priimant tokį įstatymą reikėtų įsitikinti ir užtikrinti, atradimą kokį nors padaryti, ką nors užregistruoti, patentą išsiimti, kad elektroninės priemonės Lietuvoje yra saugios, ir tik po to priimti. Nes ką reiškia nesaugi elektroninė priemonė? Tai atveria galimybę įvairioms struktūroms klastoti rezultatus ir pasiekti jų norimą rezultatą. Aš manau, kad nacionalinio saugumo aspektu dar yra per anksti, kol pasaulis neišsprendė elektroninio saugumo priemonių, balsuoti už tokį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos, reikia balsuoti, bet mes čia dar tikslinamės dėl įstatymų, nes matome, kad balsavome už tris mėnesius, dabar kitame įstatyme yra kitaip.
Ar galime atidėti balsavimą? Mes dar su pranešėjais pasiaiškinsime, nes pirmame, kurį priėmėme, yra priimtas konkretus mėnesių skaičius, o šiame įstatyme – vėl kitaip. Ar išsiaiškinote? (Balsai salėje) Ne. (Balsai salėje) Gerai, dabar sustojame, išsiaiškinsime su komitetu, kad nebūtų prieštaravimo vieno priimto įstatymo kitam. Kol kas darome trumpą Referendumo įstatymo priėmimo pertraukėlę, darbotvarkės 1-7b ir 1-8 klausimai. (Balsai salėje) Supratau, padarome trumpą pertrauką, išsiaiškinsime procedūriškai.
11.15 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-278(6) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-278. Priėmimo stadija. 1, 2 ir 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Nėra jokių pasiūlymų. Darbotvarkės 1-9 klausimas. (Balsai salėje) Mes dabar svarstome Žemės mokesčio įstatymą.
Nuomonė už – B. Bradauskas. (Balsai salėje) Nėra. Nuomonė už – P. Čimbaras. Nėra.
P. ČIMBARAS (DPF). Kaip nėra?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ne į tą pusę žiūriu. Atsiprašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Sėdžiu salėje, kaip visą laiką. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Per akinius nematau.
P. ČIMBARAS (DPF). Seimas šių metų balandžio 12 dieną posėdyje pritarė komiteto patobulintam Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai pastabų neturėjo ir dėl įstatymo projekto nepateikė. Primenu, kad šiuo įstatymo projektu siūloma sumažinti žemės mokesčio dydį nuo keturių iki dviejų, dar 2013 metais savo išvadoje Vyriausybė pritarė. Priėmus teisės aktą, savivaldybėms nebeliks preteksto piktnaudžiauti savo teise nustatyti nepagrįstų žemės mokesčių atskirose savivaldybėse. Siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, paklausykime, ką mes sakome? Turbūt daugelis iš čia atėjo į Seimą iš savivaldos, buvo savivaldos tarybos nariai. Negi mes, būdami savivaldoje, priiminėjome kenksmingus įstatymus? Nepriiminėjome. Dabar išreiškiame nepasitikėjimą savivalda. Atidavėme jiems funkciją, kad jie susitvarkytų su tais, kurie nesitvarko su žeme.
Dabar pasižiūrėkite iš kito aspekto. Mūsų darbo jėgos kaštai, mokesčiai yra dideli, bet turtui, kapitalui yra labai maži. Dabar netgi tiems, kurie nesusitvarko, mes dar mažiname. Taigi mes visą laiką darome priešingus žingsnius. Aš labai norėčiau… Mūsų išrinkti merai, mūsų išrinktos tarybos tiesiogiai mato, kas vyksta. Aš galiu asmeniškai pasakyti, kad, priėmus šį įstatymą, bent jau mūsų gyvenvietėje Balsiuose, tvarkos pasidarė daugiau, nes yra apleistų sklypų, kuriuose šiukšlynus žmonės darė. Palikime šitą teisę savivaldai ir nekeiskime įstatymų kas pusę metų. Šiuo atveju suteikime daugiau teisių savivaldai. Mūsų to prašo. Mes norime tiesioginių rinkimų, mes norime tiesiogiai seniūnus rinkti, bet kai reikia priimti sprendimą, mes sakome, kad ten nesusipratėliai sėdi. Jie piktnaudžiauja. Nepadarykime vieno atvejo meškos paslauga visoms savivaldoms, nes tai yra jų mokesčiai, jų pinigai.
PIRMININKĖ. Taip, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). O visiems, kurie turi žemės nuosavybės, geriau nusišalinti nuo šito balsavimo.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū, supratome, kažin ar surinksime kvorumą. Nuomonė už – B. Bradauskas prašo. Kortelę įdėkite.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kalbos apie tai, kad nubausime turtinguosius ar panašiai, yra grynas blefas. Šis mokestis liečia paprastus, paprasčiausius kaimo žmones, ir mes krauname, ir krauname ant pečių pensininkams, paprastiems kaimiečiams. O kur jiems pasistatyti namą, kur jiems gyventi, jeigu ne ant žemės? Kažkodėl mieste daugiabučiai nemoka žemės mokesčio, o čia, suprantate, priverstas žmogus pasistatyti namą. Įvairių situacijų būna – ir suserga, ir pensininkai nebeturi jėgų susitvarkyti, ir panašiai. Mes būtinai priverčiame per mokesčius atsisakyti žemės sklypų, parduoti pusvelčiui, o kiti kaip maitvanagiai tik ir laukia šito, kada iš to paprasto žmogelio atimti paskutinį duonos kąsnį. Aš tikrai pritariu šitam mokesčio sumažinimui, nes tai pirmiausia yra paprastų žmonių reikalas. Turtingųjų nenuskriausite, jie bet kada susimokės tuos mokesčius, reikia per kitą dalyką apmokestinti turtinguosius. O šitas dalykas, žemės mokestis, yra, dar kartą sakau, paprastų kaimiečių klausimas, todėl balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Nesteckis. Nėra. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Yra.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai atsimenu, kaip šitas įstatymas buvo pateikiamas Lietuvai. Buvo teigiama taip: matote, laukai, piktžolės ir didiname, bet juk ne čia esmė buvo. Nėra kolegės V. Baltraitienės, ji tada kalbėjo, kad visa esmė yra ta, kad keičia žemės kainos nustatymo metodiką. Ir ji pateikė pavyzdį, aš pakartosiu, nors neklausiau jos, ar galiu tą pavyzdį pateikti. Jeigu žmogus tuo metu turėjo 6 arų žemės sklypą, jis už žemės sklypą tada mokėjo maždaug 60–70 Lt. Po to, kai Seimas priėmė šitą sprendimą ir à la dėl piktžolių pakeitė metodiką, už sklypą reikia mokėti maždaug 1 000–1 200 Lt. Suprantate, kur buvo esmė? (Balsas salėje: „Negali būti!“) Čia yra faktas. Ir todėl, kai, pavyzdžiui, kolega B. Bradauskas kalba, jis absoliučiai teisingai atkreipia mūsų dėmesį, kad čia prisidengus piktžolių auginimu iš esmės buvo padidinti mokesčiai.
Dabar klausimas toks. Mums reikia pasirinkti – ar mes galvojame, kad šeimos pajamos apskritai yra vertybė mūsų skurdžioje valstybėje, kur beveik 40 % žmonių gyvena žemiau skurdo ribos arba arti skurdo ribos, ar ne? Jeigu mes sakome, kad reikia duoti biudžetą savivaldybei, tada mūsų sprendimas yra vienas. Jeigu mes sakome, kad šeimos pajamos, vaikų pinigai yra svarbesni, tai mes turime galvoti, kaip sumažinti tuos vadinamuosius mokesčius, kurie ištraukia paskutinius pinigus iš šeimų.
Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Aš nelabai supratau, gal kažką praleidau, dėl šio įstatymo projekto buvo užregistruoti kai kurie geri pasiūlymai. Gal jie jau apsvarstyti? Pavyzdžiui, padaryti išimtį šeimoms, kurios augina du ir daugiau vaikų. Tokių išimčių nėra.
Todėl, kolegos, prieš balsuojant kviečiu rimtai apsvarstyti ir palaikyti šio sprendimo pagrindinę nuostatą, tai yra sumažinti išlaidas iš šeimos biudžeto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Viską aš girdėjau, kad kalbėjo už, viską girdėjau. Noriu dar kartą pasakyti – priėmimo stadijoje jokių pataisų nėra. Nėra jokių pataisų. Galbūt svarstymo metu buvo, gal Seimas nepritarė, bet priėmimo stadijoje nėra jokių. Buvo nuomonė už. Dabar nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai įsiklausykite, Savivaldybių asociacija šiai įstatymo pataisai mažinti šį mokestį nepritaria. Daugelis jūsų esate iš savivaldos, iš jos jus išrinko į Seimą. Būtent savivaldybės mato kaip priemonę, kad būtų galima šiek tiek reguliuoti ir taip, kaip žinome, menkas teises turintį savivaldybės biudžetą. Taip, gerai besitvarkančios savivaldybės šiuo įstatymu pasiekė ir daugiau tvarkos, nes per žemės mokestį galima šiek tiek pagrūmoti ir netvarkantiems pastatų savininkams, nes šis mokestis mokamas nuo rinkos vertės. Bet kada yra toks didelis diapazonas, gali nuo nulio. Mečislovai, gali ir nemokėti šito mokesčio, savivaldybė gali nustatyti, kad ir vieną vaiką turint gali atleisti ar pensininkus gali atleisti. Yra tokių, kurios tai ir daro, atleidžia pensininkus, nerenka iš jų šio mokesčio. Jis suteikia teisę savivaldai disponuoti, jie geriausiai mato situaciją vietose ir tai iš tikrųjų suteikia, kaip ir minėjau, daugiau laisvių savivaldai. Tikrai nėra tokios situacijos, kai sako, apdeda milžiniškais mokesčiais. Milžiniškais mokesčiais gal ir apdeda tik tuos, kurie iš tikrųjų nesitvarko žemės. Kad Lietuvos vaizdas šiandien pasikeitė ir jau ne gėda prieš užsieniečius, irgi yra dėl šio įstatymo. O biudžetas, kaip žinome, ir biudžetui reikia pinigų. Paprasti žmonės nepyksta, tik mes nesiblaškykime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, kurie esate antroje kadencijoje nuo 2012 metų, puikiai atsimenate, kaip buvo kryžiuojamos ietys 2011 metais, kai buvo pateikta gerbiamojo Kazimiero ir kitų pataisa, iki tol buvo 0,2 %, o po to pateikta nuo 0,2 % iki 4 %. Aš noriu pasakyti, gal kas nesigilinote į tuos dalykus, kad yra puikios priemonės, yra žemės ūkio skyriai, kurie kiekviename rajone gali surašyti protokolus dėl apleistų žemių ir nubausti. Bet niekas to nesiima, nueita paprasčiausiu keliu, kad taryba gali nubausti, nustatyti mokestį už apleistas žemes. Tai yra lengviausias kelias, o jūs, kaip paminėjote, gerbiamasis Kazy, kad Savivaldybių asociacija priėmė, tai kaip ji šitam nepritars? Lėšos yra surenkamos tiesiai į biudžetą. Tie, kurie čia esate labai dideli patriotai už Lietuvos grožį, su tuo nieko bendro žemės ūkio mokestis neturi. Visi eina lengviausiu keliu. Kviečiu pateiktam projektui pritarti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ginčijamės ir diskutuojame lygioje vietoje. Tikrai dabar galiojantis įstatymas savivaldybių tarybų sprendimais suteikia tą galimybę jiems disponuoti ir nustatyti mažesnį ar didesnį mokestį. Iš tiesų tai yra priemonė, kaip kovoti su tais, kurie šiandien neprižiūri savo turimų sklypų ir nedirba tos žemės. Aš manau, tikrai pakeitimų nereikia daryti, kadangi savivaldybės jau įprato prie šitos tvarkos, šitos sistemos ir šiandien nekelia jokių problemų, kad jų netenkina šitas įstatymas. Aš tikrai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 44, prieš – 23, susilaikė 25. Nepriimta.
Turime baigti procedūrą ir arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, arba atmesti. Viskas, priėmimo stadija. Atsiprašau. Priėmimo stadija. Įstatymo projektą Nr. XIIP-278 laikyti nepriimtu.
Gerbiamasis S. Brundza, replika po balsavimo. Prašom.
S. BRUNDZA (LSDPF). Prašom pažymėti, aš nusišalinau nuo balsavimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Brundza nusišalino nuo balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, salėje didelis triukšmas. Vyrai, labai garsiai kalbate! Gerai, kad suprato, pavardės nereikėjo sakyti. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad šis įstatymo projektas yra atmestas. Noriu tik pabrėžti, kad pensijos nedidintos nuo 2008 metų, liko to paties lygio, o mokesčius krauname, krauname ir krauname. Kaip alsuoti tam žmogui, kuris galo su galu jau dabar nesuduria? Pagalvokime. Mums čia labai lengva šioje salėje. Jūs neskaičiuojate ir nežiūrite kainų, kiek kainuoja varškė, kiek kainuoja pienas, kiek kas nors kainuoja. Jūs pasižiūrėkite, kaip pensininkas stovi prie kasos ir kaip jis skaičiuoja paskutinius centus. Ar jums sarmatos nėra?! Mielieji, galvokime, ką mes darome! (Balsai salėje) Tylėk, tu, žinai, balsuok, kaip nori. Nebegaliu, kantrybė nebeleidžia man, supranti. Viską nulupti iš paprasto žmogaus. O visi kiti tegul tarpsta. Priversk žemę atiduoti pusvelčiui, viską atiduoti – iš paprasto žmogaus. Sarmata!
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū, Broniau. Gerbiamasis R. J. Dagys pirmas stovėjo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Zasčiurinskai ir Broniau, tai jūs norėjote pensininkams padaryti kuo blogiau, nes turto ir kiti mokesčiai (…) kasoje sudaro ne didesnę kaip… tik netoli 2 %. Ir dabar, kai mes norime perkelti pensijas iš valstybės biudžeto, mes neturime iš ko jų apmokėti. Todėl ekonomikai augant vienintelėje Lietuvos valstybėje socialinė atskirtis didėja. Anoje kadencijoje pono A. Zuoko jachta netiko turto mokesčiams – 47 centimetrais buvo per ilga. Dabar jūs vėl norėjote nuleisti kartelę. Tai iš ko jūs pensijas finansuosite? Priešingai, jūs norite pensininkams blogiau. (Balsai salėje) Daugiau nieko nėra. Čia yra tik noras pakenkti pensininkams. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, žemės mokestis patenka į savivaldybių biudžetus. Kuo čia dėtos pensijos? (Balsai salėje) Gerai, jei kalbame, tai kalbėkime argumentuotai. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis R. J. Dagys, tiek metų būdamas Seime, galėtų žinoti, kur koks mokestis nueina ir kas čia darosi. Pensijomis čia nė vienam žmogui nekvepia.
Kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos, kurie taip balsavote. Atsiminkite paprastą dalyką. Jokia bauda, tai yra 4 % mokestis nuo žemės komercinės vertės. Per 25 metus visas žemės sklypas nueina šuniui ant uodegos. Pagalvokite, ar jūs tikrai norėtumėte tokiu būdu gauti. Savivaldybės taryba tokiu būdu sugeba bet kurį žmogų nubausti. Aš pritariu Broniui. Jis teisingai sakė. O jeigu jus labai veikia jūsų merai, kur eisite į rinkimus, tai taip ir pasakykite, prisipažinkite, kad merai prašė, kad jiems daugiau biudžete liktų pinigų ir nereikėtų rūpintis kitais reikalais. Štai ir viskas.
PIRMININKĖ. Gerai. Matau, kad reikia nutraukti balsavimą. Taip gerai dirbome. (Balsai salėje) Pasisakymą. (Balsai salėje) Mes jau balsavome ir atmetėme. Viskas. Replikos po balsavimo nutraukiamos.
Dabar dėl referendumo įstatymų. Reikia daryti pertraukas, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas padarė klaidą ir yra neatitikimų tarp visų trijų įstatymų. Išsiaiškinome su komiteto biuru. Kad nepadarytume klaidų ir nereiktų iš naujo priimti įstatymo, naudojant veto procedūrą, prašoma stabdyti šiandien. Ar sutinkate?
Dar noriu Seimo atsiklausti dėl projekto Nr. XIIP-2782. Mes pastraipsniui priėmėme, išsakėme nuomones, bet vis tiek privalėsime grįžti per pataisą tam, kad sutvarkytume, nes prieš tai ėjusį įstatymą mes jau priėmėme. Ar sutinkate laikyti priėmimą pastraipsniui negaliojančiu ir procedūrą pradėti nuo priėmimo stadijos pradžios? Galime bendru sutarimu? Komitetas sutvarkys ir kitą posėdį viskas bus vėl pateikta iš naujo. Labai ačiū už supratimą. Be abejo, ačiū Sekretoriato vadovei, kuri tą pastebėjo.
11.34 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2040(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2040(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Nuomonė už – K. Daukšys. K. Daukšys!
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų siūlau pritarti šiam įstatymui. Geologai jau seniai tos šventės laukia ir jie švenčia be mūsų leidimo. Dabar galės oficialiai normaliai viską padaryti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Geologų gera diena, bet man labai trūksta stomatologų, pediatrų, ginekologų, manikiūrininkų ir ypač kirpėjų dienų.
PIRMININKĖ. Aš noriu priminti, kad geologai rūpinasi mūsų žemės gelmių turtu, tai gal nereikia improvizuoti. Valstybiniu turtu.
Nuomonė už – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš tikrai ne už ginekologų dieną, už Geologų. Tikrai patvirtinkime. To reikia, yra tarptautinė diena. Taigi, kolegos, balsuokime.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš ne taip seniai buvau susitikęs su Geologų asociacija ir norėčiau pasakyti, kad ta diena jiems yra labai svarbi. Tai susiję su tuo, kad per 25 metus liko neįgyvendinta Lietuvos žemės turtų visa analizė, ir mes turime iš esmės paremti šį sluoksnį. O kitas dienas, nepaisant to, kad kolega čia šiek tiek ironizuoja, mes irgi turėtume įtvirtinti. Kodėl ne? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. B. Bradauskas – nuomonė už.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų geologai yra ta bendrija žmonių, kurie įvairiomis gamtinėmis sąlygomis įvairiose situacijose tikrai patiria visokių stresų, bet jie užsiima labai labai naudingu darbu. Dauguma pasaulio valstybių turi tokias dienas. Todėl kadangi valstybės pinigų čia nereikalaujama, pagerbti tą profesiją yra visiškai normalu. Galima ir kitas profesijas pagerbti. Valstybei tai nekainuos.
O K. Masiuliui noriu pasiūlyti: įregistruok konservatorių dieną, irgi svarstysime.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2040) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo, kuriuo keičiamas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3893(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo, kuriuo keičiamas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3893(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto pranešėjas – V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis. Išvada yra pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas svarstė šios sutarties projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3893) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3994(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3994. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto atstovas gerbiamas V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas dėl šio klausimo buvo pagrindinis ir po svarstymo pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas svarstė Kazachstano ir Lietuvos Respublikos Vyriausybių susitarimą dėl įslaptintos informacijos apsaugos ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti po svarstymo nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų ratifikuota, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3994) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3741(2) (svarstymas ir priėmimas)
1-13a klausimas – Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3741. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gegužės 18 d. svarstė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pritarė Seimo Teisės departamento, Teisės instituto pastaboms, iš dalies atsižvelgė į Vyriausybės, nepritarė Teisėjų tarybos pastaboms ir bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Projekto esmė – nustatyti imperatyvius terminus tam, kad asmenys, keliantys riziką visuomenei ir gavę prieš tai valstybės pasitikėjimą, būtų už pažeidimus ir kylančią riziką… jų buvimo laisvėje klausimas sprendžiamas nustatytais aiškiais terminais, kad nepasikartotų ta naujų laikų tragedija, Kražių tragedija.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti. Čia, kur yra Vyriausybės pasiūlymas ir komiteto nuomonė nepritarti, reikia dėl jo balsuoti ar jūs sutvarkėte? Jie sakė, kad iš dalies atsižvelgėte. (Balsai salėje)
V. GAILIUS (LSF). Gerai, jeigu reikia…
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. A. Dumčius užsirašė diskutuoti. Jus dar kartą pakviesiu tada, gerbiamas Vitalijau. (Balsai salėje) Noriu pakviesti gerbiamą A. Dumčių diskutuoti, o po to vėl jus pakviesiu. Prašom dalyvauti diskusijoje.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Probacijos įstatymas mūsų šalyje veikia, jo tikslas jums visiems aiškus – kuo mažiau žmonių laikyti mūsų karceriuose ir kalėjimuose, kad jie galėtų vykdyti sąlygas būdami pusiau laisvi, bet jas atliktų sąžiningai. Tačiau, žinoma, šis įstatymas skirtas tiems, kurie nesilaikė probacijos sąlygų vykdymo, kurie gaudavo administracines nuobaudas iki dviejų, todėl šiandien kalbame apie probacijos sąlygų atidėjimą ir grąžiname į teisėsaugos rankas pagreitinti klausimą, kad sprendimas būtų teismuose. To autoriaus nusikaltėlio atžvilgiu pateikimas būna ne daugiau kaip per 24 valandas ir teismas priima sprendimą per 3 dienas. Aš manyčiau, kad tai yra Probacijos įstatymo vykdymo praktikos pagerinimas. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu gerbiamą V. Gailių. Prašom pasakyti, kodėl nepritarėte Vyriausybės pasiūlymui.
V. GAILIUS (LSF). Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „nevykdo kitų įstatymo nustatytų pareigų“, nes probuojamiesiems atsakomybė už kitų įstatymų pažeidimus nustatyta projektu keičiamo Respublikos probacijos įstatymo 2 dalies 2 punkte. Komitetas nepritarė, kadangi 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti skirtingi pagrindai, dėl kurių vykdymo ar nevykdymo teismas priima tam tikrus sprendimus. 2 punkte, kai probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam skirtos ne mažiau kaip du kartus pritaikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų pareigų, teismas tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti pagal baudžiamąjį procesą numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir pareigas.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Aš siūlau pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė Vyriausybės nuomonei. Gal galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritarta ypatingai skubai.
Vienas straipsnis. Nuomonė už – G. Purvaneckienė. Čia po svarstymo nesuteikiame žodžio, tai suteiksime per priėmimą. Seimo narė sutinka. Dabar priėmimo stadija, suteiksime žodį G. Purvaneckienei. Prašom, Giedre.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, daug kalbėti išties nereikia. Šios pataisos pagerins Probacijos įstatymo įgyvendinimą, įstatymas yra geras, nes būtent įgyvendinimui trūko to grąžinimo į baudžiamąją atsakomybę… Kitaip sakant, tas baudžiamąsias priemones tada, jeigu nesilaiko, pažeidžia Probacijos įstatymą. Manau, kad visi balsuosime už.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3741) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4428 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13b klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4428. Pateikimo stadija. V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas, svarstydamas šiandien priimtą Probacijos įstatymo projektą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodytą pastabą, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikto siūlymo, kad procesinį trijų darbo dienų terminą, per kurį teismas turi išnagrinėti Probacijos tarnybos teikimą, būtina nustatyti Baudžiamojo proceso kodekse, todėl parengtas šio įstatymo 358 ir 360 straipsnių projektas, siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo. Logiška, kad baudžiamojo proceso taisyklės turi būti aptartos baudžiamajame procese.
Šį projektą teikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai: aš, komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, komiteto nariai V. Gapšys, V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui, kuris yra lydimasis jau priimto Probacijos įstatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Visi supranta, kad reikia pataisyti, nes priėmėme pagrindinį. Taigi po pateikimo gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Ar galite pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai. Ar pritariate, kad nedarytume trijų valandų pertraukos, nes Teisės departamentas pats paprašė priimti? Pritarta. Gerai.
Tada priėmimas. Pastraipsniui. Po svarstymo pritarėme bendru sutarimu, ypatingai skubai – bendru sutarimu ir nedarome trijų valandų pertraukos – taip pat bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Jokių pastabų nėra. Teisės departamentas pastabų neturi. Norinčių kalbėti nėra. Pastraipsniui priimta bendru sutarimu.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4428) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1772 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4103(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1772 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4103. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektu iš esmės toliau nustatomos procedūros dėl šalių veiksnumo, kad ne apskritai netenka veiksnumo, o tik tam tikrose srityse. Komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taip pat siūlau ypatingą skubą. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritarta bendru sutarimu ypatingai skubai. Po svarstymo dar galime bendru sutarimu taip pat pritarti. Taip? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Vėl atsiklausiu garbaus Seimo, ar galime nedaryti trijų valandų pertraukos? Galime. Čia svarstymo stadija.
Priėmimas. Vienas straipsnis. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Du straipsniai? Atsiprašau, vienas straipsnis. Čia yra keičiama 2 dalis.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4103) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
11.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4470 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
Jums leidus, norėčiau suteikti žodį Pirmininkei pristatyti rezervinį 3 klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu galima…
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Įjungiau.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš labai greitai. Kadangi buvo pakeitimų – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ keitėsi seniūnai, K. Bartkevičių įrašome į Seniūnų sueigą.
Iš karto gal galiu pristatyti ir kitą, tai yra pakaitiniai taip pat keičiami ir susiję su tuo pačiu.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori… Nori G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Ir malonu, kad spėjote pastebėti paskutinę minutę užsiregistravus.
Gerbiama Seimo Pirmininke, aš tik dėl pasitikslinimo. Jūs paminėjote K. Bartkevičių. Šiandien ryte, nors E. Gentvilas jau nuo antradienio yra mūsų frakcijos seniūnas, E. Gentvilas dar negalėjo Seniūnų sueigoje dalyvauti kaip visavertis narys. Ar…
PIRMININKAS. Galėjo. Nėra jokio…
L. GRAUŽINIENĖ. Aš nežinau. Aš buvau išvykusi į…
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Mes buvome informuoti, kad nebuvo sutvarkyti jūsų ten kiti parašai po jau priimtais sprendimais. Aš tik noriu pasitikslinti.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu atsakyti. Aš buvau išvykusi į komandiruotę. Nežinau, ar jūs antradienį padarėte pakeitimus, bet tuoj pasižiūrėsime, ar jis čia sąraše yra.
E. Gentvilas, Liberalo sąjūdžio frakcijos seniūnas, jau buvo pakeista.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime po pateikimo abiem pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galime svarstyti? (Balsai salėje) Diskutuoti norinčių nėra. Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Motyvai už, prieš dėl Seimo nutarimų. Nėra. Balsuojame dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Formalūs dalykai, kuriuos turime išspręsti.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 88, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ (projektas Nr. XIIP-4470) priimtas. (Gongas)
Kiek aš supratau, Pirmininke, mes galime iškart dėl pakaitinių.
L. GRAUŽINIENĖ. Taip.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4471 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Tai iš pradžių dėl pakaitinių, kadangi pateikimas buvo, kadangi keitėsi…
L. GRAUŽINIENĖ. Vietoj K. Komskio į Biudžeto ir finansų komitetą įrašomas V. Vasiliauskas. Į Ekonomikos komitetą vietoj E. Masiulio įrašomas E. Gentvilas ir vietoj V. Vasiliausko – V. Mikalauskas, A. Dumbrava išbraukiamas – V. Vasiliauskas įrašomas, ir daug kitų pakeitimų, aš neskaitysiu, jūs turite pakaitinių… Komiteto čia. Ką frakcijos pateikė, tą ir…
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Visi suprato ir niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū.
Svarstymo stadija. Ar kuris nors pakaitinis norėtų diskutuoti, kad ne ten pakliuvo? (Balsai salėje) Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 7 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 8 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 9 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 10 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 11 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 12 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 13 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 14 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 15 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 87, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ (projektas Nr. XIIP-4471) priimtas. (Gongas)
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. XII-572 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4451 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje“ pakeitimas. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Čia yra keičiamas E. Masiulis ir įrašomas E. Gentvilas, išbraukiamas Eligijus, įrašomas E. Gentvilas.
PIRMININKAS. Norėtų jūsų paklausti V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Norėjau paklausti, kada pamatysime apdovanojimą, kurį parsivežėte? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu tikrai kam nors įdomu, galėsiu parodyti. Yra ne tik medalis, bet ir sertifikatas, viskas yra tvarkinga.
PIRMININKAS. Galima bus lankyti apdovanojimus? Ačiū.
Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti niekas nenori. Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Motyvai dėl nutarimo. Nėra. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje pakeitimui, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 80, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje pakeitimo (projektas Nr. XIIP-4451) priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Savaitės (nuo 2016-06-06) – 2016 m. birželio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir dar vienas klausimas, kurį pristatys Seimo Pirmininkė, tai yra savaitės, prasidedančios birželio 6 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš labai greitai, kad netrukdyčiau ilgai. Taigi pas mus jau pirmadienį atvyksta… Drįstu priminti, kad švęsime mūsų 25 metų įstojimo į IPU organizaciją tarptautinį jubiliejų. Lietuvą pagerbė ir atvyksta pats prezidentas, todėl antradienį jis išreiškė pageidavimą kreiptis į Seimą. Mums yra didelė garbė suteikti jam galimybę čia pasisakyti.
Toliau yra mūsų darbo klausimai, aš ko nors ypatingo ir neišskirčiau, išskyrus tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas Seimo nutarimu kreipėsi į Valstybės kontrolę ir buvo Valstybės kontrolei pavedimas, pavedimo laikas baigėsi ir jis yra atliktas, valstybės kontrolierius antradienį ateis atsiskaityti Seimui dėl Seimo nutarimo, kuriuo buvo pavesta atlikti patikrinimą.
Ketvirtadienį, noriu atkreipti dėmesį, yra svarbi diena – į Lietuvos Respublikos Seimą atvyksta Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė ir skaitys metinį pranešimą. Ir mūsų darbo klausimai, kaip ir visada, ko nors kito nenoriu išskirti. Visi labai svarbūs.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų nori paklausti D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų didelės apimties nereikalaujantis projektas – Bendruomenių vietos savivaldos politikos pagrindų įstatymas. Komitetuose jis baigiamas svarstyti, jau seniai registruotas. Kadangi komitetai siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai tam, kad būtų galima patobulintą redakciją registruoti, reikia ir Seimo posėdyje tokį klausimą išspręsti. Ar būtų galimybė?
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu komitetai atliko visas privalomas procedūras, mes tikrai stengsimės žiūrėti ir įtraukti. Papildysime, jeigu bus viskas gerai.
PIRMININKAS. Ir V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, noriu jūsų paklausti. Bus ypatingas, garbingas svečias, bus metinis Prezidentės pranešimas. Kadangi „Eurovizijoje“ gestų kalbos vertėjai pasirodė puikiai, visa Europa buvo sužavėta, ar bus verčiama į gestų kalbą? Ir ne kitą dieną, ne trečią dieną, ne po savaitės, o jaunimas nori girdėti dabar. Ar bus tai užtikrinta? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Mes jau ne pirmą kartą Prezidentės pranešimą verčiame į gestų kalbą, tikėsimės, kad suderinsime, nes reikia taip pat su jų atstovais suderinti, ar jie turės galimybę, ir, jeigu bus galimybė, Seimas turi tokių techninių galimybių tai procedūrai atlikti. Mes pasistengsime tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? (Balsai salėje) Ačiū, supratau, kad galime. Patvirtinta. Grįžtame prie darbotvarkės.
12.10 val.
Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217 (pirmasis svarstymas)
Svarstome Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Kviečiu į tribūną. Pirmasis svarstymas ir siūlymas atmesti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektą. Buvo keletas raundų klausymų ir komitetas priėmė sprendimą atmesti šį projektą. Tas sprendimas remiasi tokiais argumentais: nepaisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos vientisumo ir susiaurinama asmens teisių apsauga, garantuojama kitų Konstitucijos nuostatų, t. y. 22 straipsnio 4 dalies, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į šeimyninį gyvenimą; 31 straipsnio 3 dalies, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius; 39 straipsnio 1 dalies, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą; 146 straipsnio, kad valstybė globoja ir aprūpina karių tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas, kad valstybė aprūpina šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ar mirė.
Antras argumentas. Projektas neatitinka konstitucinės teisinės valstybės teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, lygiateisiškumo principų, pažeidžia konstitucinę teisę į privataus gyvenimo apsaugą, t. y. teisė į šeimos gyvenimą teisinėse demokratinėse valstybėse visuotinai pripažįstama kaip viena iš žmogaus teisių į orų privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis). Ši teisė laikytina universalia žmogaus teise, kuri turi būti užtikrinama laikantis konstitucinio lygiateisiškumo principo (Konstitucijos 29 straipsnis). Priėmus siūlomą projektą, būtų susiaurinta asmenų, gyvenančių šeimos gyvenimą, teisinė apsauga, o tai neatitiktų teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo kaip teisinei demokratinei valstybei būdingų principų ir Konstitucijos saugomų teisinių vertybių. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus lūkesčius.
Trečias argumentas. Priėmus siūlomą projektą, būtų neapsaugotos daugelio vaikų teisės, tai yra beveik 6 tūkst. globėjų auginamų vaikų, iš jų 5 tūkst. 493 vaikai, augantys globėjų šeimose, 452 – šeimynose, būtų įvardijami kaip augantys ne šeimos aplinkoje… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Turėsite galimybę padaryti pareiškimus! Bet prašom netriukšmauti!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pripažinus, kad su globėjais (rūpintojais) jų nesieja šeimos santykiai, ir jie netektų tam tikros teisinės apsaugos ir garantijų. Atsižvelgiant į projekte siūlomą Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies formuluotę, pagal kurią antrasis šeimos atsiradimo pagrindas yra tėvystė ir motinystė, nėra aišku, kaip būtų su vaikais, kurių tėvai nesusituokę, t. y. ar jie taip pat nebūtų laikomi šeima ir netektų tam tikros teisinės apsaugos, ar šie vaikai turėtų…
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūsų tėvai neišmokė jūsų kultūros…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai Dagy, aš jus įspėju! Netriukšmaukite!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …joks Seimas jums nepadės. …kurių tėvai yra nesusituokę, t. y. ar jie taip pat nebūtų laikomi šeima ir netektų tam tikros teisinės apsaugos, ar šie vaikai turėtų dvi šeimas (vieną – su tėvu, kitą – su motina), nepaisant to, kad jie gyvena kartu; vaikai, kuriuos augina vienišas tėvas ar vieniša mama. Susiaurinus šeimos sąvoką, būtų susiaurinta ir socialinės rizikos šeimos sąvoka, o tai apribotų socialinio darbo ir socialinių paslaugų šeimoms ir juose gyvenantiems vaikams teikimo, siekiant išvengti vaiko paėmimo iš šeimos, galimybes.
Pritarus projektui, turėtų būti iš esmės keičiami daugelis teisės aktų, susijusių su vaikų teisių įtvirtinimu ir jų užtikrinimo įgyvendinimu, taip siekiant panaikinti prieštaravimus tarp dabar galiojančio ir siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, Lietuvos teisės sistemoje yra daugiau kaip 200 teisės aktų, kuriuose, be sutuoktinių, kaip šeimos nariai yra įvardijami ir bendrą gyvenimą, neįregistravę santuokos, gyvenantys asmenys, numatant jiems ne tik teises, bet ir pareigas. Priėmus siūlomą projektą, iš teisinio reguliavimo srities būtų eliminuotos iki šiol šeimos nariais laikomiems asmenims numatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas svarbus tiek valstybei, tie visuomenei. Pavyzdžiui, šiems asmenims negaliotų interesų konflikto reguliavimo taisyklės, negalėtų būti taikomi tam tikrų akcijų perleidimo ribojimai, baudžiamojo proceso taisyklės ir kitos.
Šeštas argumentas. Formuojama ydinga Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo praktika. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išplėtojęs ne vienos Konstitucijos neapibrėžtos sąvokos turinį, tačiau dėl to nebuvo inicijuoti Konstitucijos pakeitimai, siekiant įtvirtinti tokį pat ar kitokį tos sąvokos apibrėžimą pačiame Konstitucijos tekste. Siūlomu projektu gali būti pradėta formuoti ydinga praktika, kad, Konstitucijoje nesant konkrečios sąvokos apibrėžties, bet tokią sąvoką išaiškinus Konstituciniam Teismui, būtų inicijuojami Konstitucijos pakeitimai, siekiant pakeisti Konstitucinio Teismo sąvokos išaiškinimą.
Septintas argumentas. Projekto priėmimas būtų neatsakingas žingsnis, nes nėra įvertintos siūlomo reguliavimo neigiamos pasekmės. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas. Konstitucijos stabilumas yra tokia jo savybė, kuri kartu su kitomis (inter alia ir pirmiausia su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą skiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto ordinarinio teisinio reguliavimo. Kita vertus, Konstitucijos stabilumas nepaneigia galimybės daryti jos pataisas, kai tai yra objektyviai būtina“. Projekto iniciatoriai nepateikė pagrįstų argumentų, pateisinančių objektyvų Konstitucijos keitimo būtinumą. Priešingai, dėl projekto buvo pateikta daug neigiamų pastabų. Projektas sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir parodė didelės visuomenės dalies nepritarimą jam. Siūlomos Konstitucijos pataisos ne tik nėra objektyviai būtinos, tačiau kelia daug abejonių, nes nėra įvertintos siūlomo reguliavimo neigiamos teisinės, socialinės, ekonominės, kitos pasekmės ir nėra siūloma, kaip tokių pasekmių išvengti.
Pagaliau projektas neįvertintas tarptautinio teisinio reguliavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir prisiimtų tarptautinių teisinių įsipareigojimų aspektu. Siūlomas projektas neatitinka Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko konvencijos, kurios 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad „valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų teisių, globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų“; 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybė, imdamasi vaiką liečiančių veiksmų, turi teikti prioritetą vaiko interesams; 16 straipsnis nustato, kad yra draudžiama kištis į vaiko šeimyninį gyvenimą.
Antras argumentas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė, susirašinėjimo slaptumas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums liko viena minutė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar du sakiniai.
Apibendrinant EŽTT praktiką, konvencijos 8 straipsnis teisę į šeimos gyvenimą, pagarbą užtikrina įvairioms šeimoms: santuokinėms šeimoms, šeimos gyvenimą gyvenančioms nesusituokusioms šeimoms, vieno tėvo šeimoms, abiejų tėvų ir vaikų, nesvarbu, gimė susituokus tėvams ar ne, bevaikėms šeimoms, tos pačios lyties šeimoms, šeimoms tarp artimų giminaičių, pavyzdžiui, brolių ir seserų, artimų giminaičių, žuvus tėvams, kai giminaičiai augina tuos vaikus. Be šių nuostatų žmogaus privatų gyvenimą taip pat saugo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnis bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių paktas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, dešimt minučių.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Už komiteto sprendimą balsavo 4, prieš – 4, komiteto pirmininko balsas buvo lemiamas.
PIRMININKAS. Aš visų labai noriu paprašyti, aš suprantu, kad jautrus klausimas. Kiekvienas mes savaip mylime vaikus, Lietuvą, šeimą. Būkime geri, laikykimės ir rodykime pavyzdį. Yra 20 straipsnis ir 21 straipsnis. Būkite geri, paskaitykite, kad man jo nereikėtų skaityti ir teikti įspėjimus. Dabar vienas – prieš, vienas – už. D. Kuodytė – už komiteto nuomonę.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, atrodytų, kad po komiteto pirmininko pasisakymo jau ir nėra daugiau ką pridėti. Man regis, kad teisiškai viskas buvo sudėliota labai tiksliai ir labai aiškiai. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie bando į savo supratimo rėmus sukišti visus Lietuvos žmones, jų supratimą, jų asmeninį gyvenimą. Ar jūs nemanote, kad, norint kažką pakeisti Lietuvoje, to negalima padaryti vien raidėmis ant popieriaus? Ar jūs manote, kad surašę tokią Konstitucijos pataisą jūs kažką iš esmės pakeisite Lietuvoje? Kodėl iki šiol niekas, mylintis vaikus, nekalba, kad nuo 2006 metų nėra priimtas naujas Vaikų apsaugos įstatymas? Kodėl šeimos, ypač socialinės rizikos šeimos, iki šiol negali gauti reikiamos visavertės pagalbos? Kodėl vaikai, kurie žudosi, negali gauti psichologinės pagalbos? Galima vardinti ir vardinti. Kur yra konkretūs darbai, o ne kautynės dešimtmečiais dėl apibrėžimo? Man regis, truputį atsipeikėkime, pamatykime Lietuvos realybę ir pradėkime žygiais, o ne žodžiais mylėti tėvynę, vaikus, šeimas ir panašiai. Todėl pasisakau už komiteto nuomonę ir siūlau atmesti šitą Konstitucijos pataisą.
PIRMININKAS. R. Baškienė – prieš komiteto nuomonę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš siūlau nepritarti atmetimui ir noriu atkreipti dėmesį, kad išsakyti komiteto pirmininko argumentai… Keturi balsavo už, keturi prieš ir penktasis balsas nulėmė, vadinasi, ne visi Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai mano taip, kaip ką tik pasakė pirmininkas. Aš kviečiu pakilti aukščiau išankstinių nusiteikimų ir žodžio „santuoka“ baimės. Atkreipiu dėmesį – 107 Seimo nariai siūlėme įtvirtinti ką? Ogi konstitucinę pareigą valstybei globoti santuokos institutą. 107. Noriu atkreipti dėmesį, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje. Tai rodo neatsiejamą, neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tad istoriškai susiklostęs šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę reikšmę mūsų visuomenės gyvenime. Jis užtikrina tautos, valstybės gyvybiškumą ir istorinį išlikimą. Išties išgirskime, išgirskime tai, kas svarbiausia, kad šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Ir niekas nieko čia nesusiaurina, o tik norėkime pamatyti esmę.
Taigi šita pataisa neįneštų jokios diskriminacijos į Lietuvos teisinę sistemą. Tiesiog privalome formuoti požiūrį ir kurti visuomenę. Todėl noriu pacituoti Laisvos visuomenės instituto ir daugiau negu 100 nevyriausybinių organizacijų pareiškimą, kurie pasisako, kad tokio Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo reikia, nes tai padėtų sustabdyti šalies gyvybingumui pavojingas prigimtines iš šeimos sampratos kylančias tendencijas. Kadangi šeima kyla iš motinystės ir tėvystės ir kad nėra jokio diskriminavimo, nevyriausybinės organizacijos…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas!
R. BAŠKIENĖ (MSNG). (Baigiu.) …kviečia atkreipti dėmesį į vaikų interesų gynimą, jų teisę augti tėvo ir motinos aplinkoje. Ir paskutinis sakinys. Noriu atkreipti dėmesį į neabejojimą tuo, kad valstybės pagarba asmens laisvei yra ir išlieka ir niekas nieko nediskriminuoja, o tiesiog pasisako už santuokos svarbą mūsų visuomenėje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti siūlymą, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Komiteto nuomonei pritarė 29, prieš pasisakė 54, susilaikė 9. Vadovaudamiesi 170 straipsniu, kuris kalba apie Konstituciją, grąžiname projektą atgal Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti. (Balsai salėje) Palaukite, gerbiamieji, aš prašiau jūsų nerėkauti. Skaitykite Statutą. Gerbiamieji kolegos, tada aš perskaitau. 170 straipsnis. Aš neskaitau 151 straipsnio, kuris sako, grąžinama ir svarstoma, bet yra 170 straipsnis, specialus. „Konstitucijos keitimo įstatymų projektų pateikimo ir svarstymo ypatumai.“ 4 dalis. „Pagrindinis Konstitucijos keitimo įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.“ Taškas. Tai yra mūsų Statutas. Todėl galite reikšti pretenzijas, bet tai yra mūsų Statutas. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galima, aš dėl supratimo dabar paklausčiau. Komitetas buvo priėmęs vieną išvadą, Seimas ją atmetė. Tai dabar ką komitetas turės padaryti? Pakeisti savo nuomonę ar vėl su ta pačia nuomone ateis į Seimą? Čia mes tą pingpongą galėsime žaisti dar kokius dešimt metų. Ar jūs mums siūlote dabar teikti Statuto pataisas iš karto ir atimti iš komiteto teisę svarstyti, būti pagrindiniam, ar kaip darome? Kad suprasčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galima grąžinti komitetui, galima keisti Statutą, galima keisti komiteto sudėtį, galima keisti net komiteto pirmininką, jeigu kažkam netinka. Visa šitai galima, yra daug būdų. Dabar P. Gražulis. Dabar aš perskaitysiu 20 straipsnį, nes R. J. Dagys niekaip nesupranta ir pats negali perskaityti, tada viešai paskelbsiu įrašyti į protokolą pastabą. „Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ir kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu.“ Aš įspėjau. Jūs toliau rėkiate, šaukiate, nors esate kultūringas žmogus. „Jeigu Seimo narys ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą.“ Tai aš ir prašau padaryti. (Balsai salėje) Dėl triukšmo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikrųjų mes matome spragas Statute, ir galbūt pats racionaliausias kelias būtų keisti komiteto sudėtį, nes jeigu mes čia žaisime, komitetas vėl pateiks mums tokią pačią nuostatą, tai galo krašto šitam nebus. Todėl vienintelis variantas – arba greitai tobulinti Statutą, arba keisti komiteto sudėtį. Kito varianto šitoje situacijoje nėra. Arba paskirti kitą komitetą.
PIRMININKAS. P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš karto siūlau – dėl to, kad komiteto pirmininkas piktybiškai vilkino klausimą pusantrų metų, keisti komiteto pirmininką, tada mes išeisime iš padėties.
PIRMININKAS. Teikite siūlymus. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu paprašyti aprimti ne tik mus visus, bet ir jus, gerbiamasis pirmininke. Kiekvienas šiuo klausimu turime savo poziciją, o, kaip žinote, posėdžio pirmininkas visada turi būti neutralus. To linkėčiau, gerbiamasis Algirdai, ir jums, nes jūs per savo poziciją akivaizdžiai parodote savo nuomonę šiuo klausimu.
Iš tikrųjų manau, kad Statutą šiek tiek išmanau, todėl galiu pasakyti, kad jūs demonstratyviai pasirinkote ne tą Statuto straipsnį. Taip, galima interpretuoti ir 170 straipsniu, tokiu atveju, be abejo, jūs esate teisus. Bet jūs, kaip pirmininkas, jeigu būtumėte nešališkas, galėtumėte vadovautis kitu Statuto straipsniu, be didelių emocijų ir skandalo keičiant komitetą šio klausimo svarstymo metu. Jeigu aš pirmininkaučiau, taip ir pasielgčiau. Man atrodo, tada ir aistrų būtų mažiau, ir klausimas pajudėtų į priekį. Aišku, jūsų, kaip posėdžio pirmininko, valia, bet turime elgtis santūriai. Klausimas yra subtilus ir gerbkime vieni kitų nuomonę, bet sprendimą turime priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu pasakyti, kad yra mūsų Statuto dvidešimt šeštasis skirsnis, kuris reglamentuoja Konstitucijos keitimą, todėl aš, kaip pirmininkas, privalau laikytis Statuto, nes lygiai taip pat bet kuris kitas, jeigu aš pasielgčiau ne pagal Statutą, būtų nepatenkintas. Jeigu kas nors mato, kad aš pažeidžiu Statuto normas, yra Etikos komisija, grįšime prie šito klausimo, bet aš vadovaujuosi Statutu. Kol kas Statutas nepakeistas.
M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš iš dalies noriu pratęsti kolegės Irenos, ką ji kalbėjo. Kolegos, teisingai, Statute yra parašyta, ką jūs ir sakote, ir nustatyta, kad keičiant Konstituciją Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Pagrindinis komitetas šioje stadijoje atliko savo funkciją. Jis apsvarstė ir pateikė parlamentui. Parlamentas nesutiko su komiteto išvada. Tada jau galioja ne šis straipsnis, o galioja kitas Statuto straipsnis, kuris numato specialią procedūrą, kaip reikia elgtis tuo atveju, jeigu parlamentas nepritaria komiteto nuomonei.
O ta Statuto dalis aiškiai pasako, kad tokiu atveju parlamentas apsisprendžia dėl kito komiteto. Todėl čia nereikia nei keisti Statuto, nei nieko, o tik suprasti, kaip Statutas sukonstruotas. Yra specialioji dalis, yra bendroji dalis. Todėl mano siūlymas yra vadovautis šiuo straipsniu, kad pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Viena.
Antra, kad jis atliko savo funkciją. Tai antra. Trečia, parlamentas nepritarė jo išvadai. Ir ketvirta, vadovautis specialiąja dalimi, kuri nustato, kad tokiu atveju keičiamas komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai įdomi Etikos ir procedūrų komisijos nario nuomonė, bet aš negaliu… (Balsai salėje: „Buvusio.“) Nesvarbu, tuo labiau buvusio. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamasis pirmininke, aš irgi frakcijos vardu… prieš tai kalbėjusių kolegų, ir mes matome, kad mes visi kalbame į tą pačią dūdą. Jūs, kaip pirmininkas, vis dėlto turėtumėte atsižvelgti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, labai išsamiai nagrinėjęs šį klausimą pusantrų metų, viską pasakė, ką norėjo, ir daugiau jis neturi darbo šio klausimo nagrinėjimo srityje. Būtina paskirti kitą komitetą. Vis dėlto yra Seimo valia spręsti klausimus ir paskirti vieną ar kitą komitetą, nors jūs aklai vadovaujatės tik viena Statuto nuostata. Dabar, šiuo metu, ji praranda prasmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, Rita. Todėl aš, kaip Seimo posėdžio pirmininkas, šiandien kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri turėtų apsvarstyti ir pasakyti, kaip tokiu atveju turi elgtis Seimo posėdžio pirmininkas priimant šį sprendimą, nes Statuto normos nepakeistos. Darome pertrauką, aš daugiau nenoriu ginčytis. (Balsai salėje) Palaukite, sugrįšime. Tegul Etikos ir procedūrų komisija išaiškina. Tokiais atvejais visada aiškina Etikos ir procedūrų komisija, o ne Sysas ar kas nors kitas. Tvarka.
P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs atkreipėte dėmesį į Statuto specialiąją normą, bet tikrai negalima ignoruoti Statuto 151 straipsnio „Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje tvarka“. 3 straipsnio 2 punkte vienareikšmiškai nurodyta: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti.“ Man atrodo, kad bet kokiu atveju vienaip ar kitaip Seimas gali dabar apsispręsti perduoti šio klausimo nagrinėjimą kitam komitetui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūs juk teisininkas. O kaip 170-tas? Galima ignoruoti? Galima. Specialiąją normą, konstitucinę? Tai gal keičiant Konstituciją nereikia dviejų trečdalių, kitokių dalykų? Neimprovizuokime. Yra Etikos ir procedūrų komisija, tegul nusprendžia.
R. J. Dagys
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, nors jūs ir padarėte pastabą, prieš tai pasakėte, kad aš kultūringas žmogus, bet jūs elgiatės šiandien angažuotai, angažuotai traktuojate mūsų Statuto pataisas, vadovaujatės vienašališkai tik jums priimtinais jūsų pažiūras atitinkančiais argumentais ir neieškote tokio sprendimo, kokį siūlo dauguma Seimo narių, ignoruodamas jų valią. Aš frakcijos vardu siūlau jus nušalinti nuo pirmininkavimo šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet nėra tokios galimybės ir reikalavimo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Yra! Mes galime balsuoti, mes balsuosime.
PIRMININKAS. E. Zingeris norėtų kalbėti?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne, aš norėčiau.
PIRMININKAS. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, norėjau ne apie jus kalbėti, gerbiamas posėdžio pirmininke, bet dar kartą pakartoju, kad Seimas turi teisę balsuodamas nušalinti pirmininką.
PIRMININKAS. Galite pasakyti, kokiu straipsniu?.. Tik straipsnį pasakykite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Turime teisę, nes Seimas apskritai turi daug teisių. Bet aš norėjau kitką pasakyti.
Visada J. Sabatauską laikiau teisininku. Tačiau tai, ką jis šiandien kalbėjo apie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, taip pat buvo tendencinga, todėl aš leisiu sau pacituoti šios konvencijos 12 straipsnį: „Vyrai ir moterys, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal šią teisę reguliuojančius valstybės vidaus įstatymus.“ Man atrodo, norma labai aiški net mokyklinukui. Pagal valstybės vidaus įstatymus.
Sakyti, jog Žmogaus teisių konvencija kaip nors kitaip interpretuoja ar iškreipia santuokos turinį, nėra jokio pagrindo. O tai, kad kituose dokumentuose buvo tendencingai išbraukti žodžiai „vyrai ir moterys“, specialiai, tai atspindi ir mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pažiūras, todėl jis negali susidoroti su savo pareigomis šiuo klausimu, nes jam kliudo tam tikros pažiūros. Aš galvoju, geriausia tokiu atveju pasitikėti Seimu ir leisti Seimui nuspręsti vienaip ar kitaip. Juk mes vieni kitiems negalime kaip nors per prievartą perteikti savo pažiūrų. Tačiau kada vienos pažiūros per jėgą brukamos visam Seimui, tai yra mažų mažiausiai neteisinga.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man atrodo, jūs per daug liberaliai pirmininkaujate. Aš irgi jums priekaištauju. Jau seniai to klausimo laikas baigėsi. Imamės dirbti dėl apvaisinimo, gal bus linksmiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją. Bus Etikos ir procedūrų komisijos išvada, tęsime posėdį. (Balsai salėje) K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš lygiai tą patį norėjau pasakyti…
PIRMININKAS. Pasakykite straipsnį.
K. DAUKŠYS (DPF). …kad pirmininkas paprašė Etikos ir procedūrų komisijos išvados, mes turėtume tam dalykui pritarti, tik paprašykime Etikos ir procedūrų komisijos, tegul per pietų pertrauką susirenka ir nusprendžia, kad mes 15 valandą galėtume tą klausimą apsvarstyti iš naujo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir paskutinis šiuo klausimu kalbės E. Zingeris. Viskas. (Balsas salėje: „O aš?“)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano pasisakymas šiuo atveju yra kuklus. Aš prašyčiau įskaityti mano balsą prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs kaip visada tikslus. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, baigiame šį klausimą. Pertrauka. Bus Etikos ir procedūrų komisijos išvada, pratęsime. (Balsai salėje) Taip. J. Sabatauskas, kažkas garsiai minėjo pavardę. Prisipažįsta P. Gylys.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai. Ačiū, pirmininke. Tiems, kurie neatidžiai klausėsi argumentų, aš citavau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl konvencijos 8 straipsnio, ne 12. Tai vienas momentas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke, nes mes pratęsime ilgai visokias diskusijas. Gerbiamieji kolegos, šitas klausimas baigtas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, frakcija pateikė teisėtą prašymą, kad būtų balsuojama dėl posėdžio pirmininko nušalinimo. Tai yra elementari procedūra.
PIRMININKAS. Klausimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmininkas tą ignoruoja, todėl aš siūlau Seimui balsuoti, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, ar ponas A. Sysas nepažeidė mūsų teisių pirmininkaudamas ir neleisdamas mums apsispręsti dėl posėdžio pirmininko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, Etikos ir procedūrų komisija kartu apsvarstys. Labai ačiū. (Balsai salėje)
Svarstome Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!)
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dėl vedimo tvarkos, pirmininke, ačiū. Aš siūlyčiau mums nesigilinti į asmeniškumus, o pažiūrėti į esmę. Seimas gali priimti sprendimus čia, salėje. Jūsų vienas siūlymas buvo grąžinti, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų ir pateiktų savo pasiūlymus. Aš teikiu kitą pasiūlymą, dėl kurio Seimas turėtų apsispręsti, ar jūsų teikiamas pasiūlymas būtų priimtinas, ar vadovaujamės tuo 20 straipsniu (man atrodo, tai 20 straipsnis), kur gali būti kitas komitetas. Jeigu bus taip ar kitaip, siūlau, kad Seimas balsuotų, ar grąžiname teikiamą komisijai išnagrinėti, ar vadovaujamės tuo straipsniu, kuris leidžia parinkti kitą komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, posėdžio pirmininkas turi teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas padaryti pertrauką, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, kaip tokioje situacijoje elgtis. Jūs irgi pirmininkaujate ir gali būti tokia situacija. Todėl balsuoti dėl to, ar kreipiamės, ar ne, nereikia. Tai yra posėdžio pirmininko privilegija. Aš ta privilegija pasinaudojau ir prašau Etikos ir procedūrų komisiją pasakyti, kaip mes tokiais atvejais ir ką turime ignoruoti, ar 151 straipsnį, ar 170? Labai konkrečiai pasakau. Viskas. (Balsai salėje)
12.41 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(4)ES (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją A. Monkauskaitę. Dar 18 minučių galėsime padirbėti iki Vyriausybės posėdžio.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti įstatymo projektą, kurio laukia keliasdešimt Lietuvos porų, medikų bendruomenė ir tikriausiai kiekvienas mąstantis Lietuvos žmogus.
Labai ilgai šitas įstatymo projektas buvo svarstomas, labai ilgai dirbo Sveikatos reikalų komitetas, žinoma, jo biuras, už ką noriu padėkoti biuro darbuotojams. Šiandien pristatau ketvirtąjį variantą. Buvo gauta be galo daug pastabų, gauta be galo daug pasiūlymų ir…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Lenkų rinkimų akcijos kolegos, na, gerbkime kolegę, kuri stovi tribūnoje. Išeikite pasikalbėti į kitą vietą. Labai ačiū.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Patobulintam įstatymo variantui komitetas pritarė. Už balsavo 5, prieš – 4. Taigi šiandien esu jau pasiruošusi pristatyti tą pataisytą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Z. Žvikienę pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę aštuoni diskutuoti. Pradėsime diskusiją, kiek nespės, tęsime kitą kartą. Užsirašiusiųjų diskutuoti pavardės išliks. Prašom, Zita.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2502 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą remiantis komiteto išvadomis dėl įstatymo projekto, dėl ekspertų, piliečių, Seimo narių, Vyriausybės pateiktų pastabų ir pasiūlymų ir atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto pasiūlymus, kurių ne vieną pateikė Žmogaus teisių komitetas. Pagrindinis komitetas iš esmės visiems Žmogaus teisių komiteto pasiūlymams pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju. Diskutuoti kviečiu V. M. Čigriejienę. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jau daugiau kaip dešimtmetį vilkinamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Nevaisingų porų mūsų šalyje yra 50 tūkst., tai tolygu Klaipėdos miestui. Kas šešta pora Lietuvoje negali susilaukti vaikų, dalis porų medicinos pagalbos ieško Latvijoje, Estijoje, netgi Turkijoje, kitos poros net emigruoja. Pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo gimsta 4–5 % vaikų. Labai gaila, tačiau Lietuvoje visa pagalbinio apvaisinimo metodo praktika sukaupta privačiame sektoriuje, o žinios nepasiekia universiteto auditorijų. Mediciną studijuojantys būsimieji medikai praranda galimybę mokytis nevaisingumo gydymo metodų, nevaisingumo problemas sprendžiančių technologijų, dalyvauti moksliniame tyrinėjimo darbe.
Nevaisingumas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikacijos sąrašą ir laikomas gydytina liga. Tai yra didelė šeimos krizė. Pagalbinis apvaisinimas yra taikomas ne tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima pašalinti jokiais kitais būdais, diagnostikos iki embriono implantacijos draudimas užkirs kelią sunkiomis paveldimomis genetinėmis ligomis sergantiems pacientams susilaukti sveikų vaikų. Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias sunkių nevaisingumo formų gydymo būdas.
Moterų vaisingumas, tai yra galimybė pastoti po 35 metų, kiekvienais metais mažėja, net ir tais atvejais, kai taikomas pagalbinis apvaisinimas. Todėl jis taikytinas ir tada, kai kiti jau naudoti nevaisingumo gydymo būdai nepadeda pastoti, kai pora yra vaisinga, tačiau šeimoje yra didelė rizika būsimam vaikui perduoti paveldimą genetinę ligą, lemiančią sunkią negalią, kai vienas iš tėvų yra pakitusio geno nešiotojas. Šiuo tikslu yra taikoma genetinė diagnostika, embrionai yra tiriami dėl implantacijos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nepateisina lūkesčių, nes jis neleidžia remtis gerąja medicinos praktika ir įrodymais pagrįstos medicinos principais. Pagalbinio apvaisinimo šalininkai sulaukė kritikos, kad per mažai dėmesio kreipiame į gyvybės apsaugą, kyla diskusijų audros dėl embrionų šaldymo, jų skaičiaus. Keliamas klausimas ir dėl to, koks nepanaudotų embrionų likimas. Aišku, savaime kyla klausimų, kas atsitiks su tais užšaldytais embrionais, kai baigsis ketverių metų saugojimo laikotarpis ir jie niekam nebus reikalingi, kas su jais atsitiks poros skyrybų atveju, kas bus tas žmogus, kuriam teks atsakomybė sunaikinti likusius embrionus?
Pagalbinio apvaisinimo priešininkams kliūna ir ankstyvos stadijos embrionų genetinė patikra, įgalinanti perkelti į gimdą tiks sveikus embrionus, kurie potencialiai gali implantuotis. Nepaisant akivaizdžios mokslo pažangos, embrionų užšaldymo atsisakymas ir praktikoje dar neveikiantis kiaušialąsčių šaldymas kaip alternatyva dar neveikia. Sukuriamų embrionų skaičius ir jų užšaldymo ribojimas smarkiai didina tikimybę, kad moterims teks kartotinai taikyti brangų medikamentinį gydymą didelėmis hormonų dozėmis ir intervencines procedūras su narkoze, kurios gali sukelti gyvybei gresiančias ir potencialias mirtinas komplikacijas. Prievartinė trijų embrionų implantacija sukelia daugiavaisio nėštumo ir jo komplikacijų riziką. Be to, numatyti, kad būtų sukurta tiek embrionų, kiek jų bus perkelta į gimdą, neįmanoma, nes ne visos moteriškos ląstelės apvaisinamos, ne visos lytinės ląstelės dalinasi. Siūloma, norint procedūros kartojimo išvengti, paimti didesnį kiaušialąsčių kiekį ir jas užšaldyti, rezultatai šiuo metu yra blogesni negu šaldant embrionus. Kiaušialąstės yra didelės, išoriniai dangalai neatsparūs vandeniui ir kartais leidžia sunaikinti ląstelę. Todėl paminėtina, kad 2004 metais Italijos parlamentas priėmė tokį įstatymą, kuris neveikia, Konstitucinio Teismo Italijoje buvo panaikintas, o nuo 2014 metų Italijoje leidžiama donorystė.
Pagrindinė problema auginant embrionus laboratorijoje yra ta, kad apie 50 % yra genetiškai pakitę. Stebėdami jų vystymąsi nematome jų genetinės struktūros, galima vertinti tik išorinius morfologinius požymius. Net jeigu embrionas ir atrodo morfologiškai normalus, ištyrus paaiškėja, kad jis genetiškai pakitęs. Manau, kad pagalbinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas Seime stringa susidūrus dviem pažiūrom dėl embrionų kūrimo.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, paskutinis sakinys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip. Konservatyvioji pusė siūlo leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau kaip tris, o liberalesnio požiūrio šiuo klausimu atstovai siūlo leisti sukurti tik iki 10 embrionų ir juos šaldyti. Manau, kad visi Seimo nariai yra protingi, pagal sąžinę spręs ir palaikys kai kuriuos siūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi K. Daukšys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstydami šį klausimą, turbūt visi sutariame dėl to, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo problemos turi būti sprendžiamos. Čia niekas dėl to nesiginčija. Bet yra du dalykai, kuriuos mes turime patys sau apsispręsti. Vienas yra mokslinis, apie kurį aš kalbėsiu vėliau, kitas yra etinis dalykas. Jie tarpusavyje, beje, yra susiję. Jau atsiradus DNR, mokslas pažengė taip toli į priekį, kad niekam iš gamtos mokslų (aš esu tos srities daktaras ir mano sūnus taip pat) nekyla abejonių, kada atsiranda gyvybė. Anksčiau buvo abejonių, dabar niekam nekyla, t. y. tada, kai susijungia dvi ląstelės. Tai yra gyvybė ir tai yra pripažinta Jungtinių Tautų konvencijoje kaip būtinybė saugoti gyvybę nuo pradėjimo. Patinka mums, nepatinka, išvedžiosime, neišvedžiosime, mes iš tikrųjų, ponia Čigriejiene, kalbėsime apie sąžinės pasirinkimą. Ar mes turime teisę laisvai mums šaunant į galvą disponuoti kita gyvybe: užšaldyti ją, manipuliuoti ja, perdirbinėti ją. Ar neturime tokios teisės? Ar mes dievai, ar mes Seimo nariai? (Balsai salėje) Manau, kad šitoje vietoje mes esame tik Seimo nariai, žmonės, kurie turime priedermę saugoti gyvybę. Kaip minėjau, gyvybės klausimas yra nekvestionuojamas. Šiuo atveju nė vienam mokslininkui jūs galite to net nepradėti aiškinti.
Taip, yra interesas. Čia mes praėjusioje kadencijoje svarstėme interesą saugoti embrionus, kurti bankus šaldytuvuose, imti pinigus iš ligonių kasų. Taip, tas interesas yra. Taip, yra dar manančių, kaip ir anksčiau, kad gyvybė neatsiranda susijungus dviem ląstelėms. Bet tai yra visiškai pasenęs požiūris, kuris jau nieko nebeįtikina. Tiktai balsavimo būdu mėginama pakeisti šitą požiūrį taip, kaip ir sovietmečiu kažkada buvo nuspręsta, kad mokslas yra… Beje, genetika kaip tik ir buvo paskelbta pseudomokslu balsavimo būdu Centro komitete.
Taigi ką mes siūlome? Mes siūlome, palikdami visas tas procedūras, kad nebūtų embrionai šaldomi, o iš karto turėtų tą galimybę pakliūti ir užaugti moters organizme. Tai visiškai suprantama, galite spermą, kiaušialąstes užšaldyti. Tai nėra jokia gyvybė. Jas galima kiek nori mėginti sujungti, apvaisinti ir tokiu būdu toliau duoti šansą joms išgyventi.
Kokios čia problemos? Jokių problemų! Beje, yra žymiai pažangesnių metodų, kaip Naprotechnologija, kuri dabar Lenkijoje įgyvendinama, ir mūsų žmonės, beje, važiuoja ten. Ir jau virš 1 tūkst. žmonių pas mus tokiu būdu turi galimybę susilaukti antro kūdikio. Ja iš esmės koreguojami tik biocheminiai mechanizmai. Čia jau aukštesnis lygmuo. Ciklai ir panašiai, kadangi daugiausia nevaisingumo problemų kyla tada, kai moteris jau yra amžiuje, nes moteris pas mus susilaukia pirmo vaiko 29 metų. Aišku, susilaukti antro ir trečio vaiko jau yra tam tikrų problemų, bet pakoregavus biocheminius procesus, atkūrus juos organizmas vėl yra pasiruošęs reprodukcijai. Prieštaravimų dėl šito dalyko irgi mes negirdime kokių nors argumentų. Juos turėtume lygiai taip pat čia įtraukti. Taigi ne šitas vienintelis metodas, aš iš principo tikrai neneigiu pagalbinio apvaisinimo, gali būti taikomas, bet vis tiek bet kuriuo atveju kertinis dalykas – mūsų apsisprendimas, kaip mes žiūrime į žmogų, ką mes leidžiame su juo daryti.
Būtų absurdiška paklausti, ar mes čia siūlytume kiekvieną iš mūsų užšaldyti, nes mums akivaizdu, kad tai yra visiškas absurdas, bet su ta gyvybe, kuri tiktai prasidėjo, kuri dar negali su mumis kalbėti, mes jau leidžiame daryti, ką nori, ir dar rinktis kaip prieškario metais, ar jis sveikas, ar jis nesveikas. Taip, Hitleris kadaise tokius draudimus buvo įvedęs. Čia yra moralinio apsisprendimo klausimas, mūsų vertybių ir požiūrio klausimas. Aš tikiu, kad už pataisas, kurios bus svarstomos, mes balsuosime taip, kad nekiltų nė vienai pusei abejonių, kad mes priėmėme efektyvų ir etišką įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K. Daukšį. Ko gero, laikas baigsis, nes prasidės Vyriausybės valanda. Šio klausimo svarstymo bus padaryta pertrauka.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad leidote pasisakyti iki pertraukos, nes paskui jau po pertraukos neaišku, kada čia tas įstatymas bus svarstomas. Aš nesu medikas, negaliu šnekėti, kokios ten procedūros, kaip atliekamos, kas vienoje, kas kitoje vietoje pasidaro, kas greičiau, kas mažiau. Aš kalbėsiu kaip žmogus.
Pirmas dalykas. Taip sutarėme, kad jeigu jau kiaušialąstė yra apvaisinta, ten yra vaisius, tai yra naujas žmogus. Šnekėti apie tai, kad mes paimsime 10 žmonių, paskui iš tų dešimties du įsodinsime, o aštuonis nagu sutrinsime ar dar ką nors padarysime, mano galva, man, kaip žmogui, nepriimtina. Todėl aš pirmiausia sveikinu komitetą, kad jis padarė nemažą pažangą to įstatymo, iš tikrųjų rado ir gerų dalykų, kur susidėsime, bet, mano galva, paliko komitetas tris bėdas, kurias dar reikėtų apsvarstyti.
Pirma bėda yra ta, kad nematau aš tame įstatyme pirmiausia reikalavimo, kad būtų gydymas nuo nevaisingumo, ir tiktai po to, kai tas gydymas išsemtas, būtų atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Antras dalykas. Paliktas šiandien tas embrionų šaldymas, kuris, mano galva, yra irgi nesąžiningas, sakykim taip – nežmoniškas.
Trečias dalykas yra, kad, mano galva, nėra apsaugos nuo visų kitų iš to išplaukiančių dalykų. Aš jau pasakysiu kaip kažkada versle dirbęs žmogus. Tai gal po kiek laiko atsiras ir tos surogatinės mamos, kurios nešios, ir gal nereikės nieko kito daryti ir kitų dalykų. Gal šituos dalykus… Tas įstatymas dabar tokias prielaidas sudaro. Man labai gaila, kad visas pasaulis į tą pusę po truputėlį eina. Mes tokių pavyzdžių matome įvairiose valstybėse, todėl aš manau, kad tas balsavimas dėl jo bus grynai įsitikinimų balsavimas. Iš tikrųjų čia netgi ne medicinos klausimas, čia įsitikinimų klausimas. Todėl linkiu visiems gerų sprendimų, bet ir suprantu, kad daugybė šeimų, kurios dabar negali turėti vaikų, laukia, kad mes vienaip ar kitaip kuo greičiau apsispręstume Seime. Todėl linkiu, kad šitas įstatymas kuo greičiau būtų priimtas.
PIRMININKAS. Kadangi Vyriausybės dar nėra, dar kviečiu P. Urbšį. (Balsai salėje) Gerbiamas profesoriau, negalvokite, kad tik… (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, Civilinio kodekso nuostata, kad dirbtinis apvaisinimas turi būti reglamentuotas įstatymu, įtvirtinta dar 2001 metais, tačiau tik po 15 metų šiandien Seimo posėdžių salėje svarstome šio įstatymo projektą. Susimąstykime, kodėl tiek laiko šis klausimas buvo vilkinamas. Manau, viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad tie, kurie iš dirbtinio apvaisinimo, ar dabar vadinamo pagalbinio apvaisinimo, daro pelningą verslą, nebuvo suinteresuoti, kad kas reglamentuotų jų veiklą. Todėl nenuostabu, jog kai pasirodė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, iš karto kilo didelis pasipriešinimas ir buvo bandymas šį įstatymą numarinti arba iškreipti jo esmę. Dabar Seimo posėdžių salę pasiekė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas su grupės Seimo narių inicijuotomis pataisomis, kurios, mano manymu, ne tik palieka galimybę pelnytis iš pagalbinio apvaisinimo, bet kai kurių Seimo narių pasiūlymų dėka norima įteisinti pagalbinio apvaisinimo prieinamumą bet kokiems partneriams, taip pat ir vienalyčiams asmenims. Nors tie, kurie inicijuoja įstatymo projekto pataisas, irgi kalba apie nevaisingumą kaip ligą, bet kartu atsisako nevaisingumo diagnozės apibrėžimo ir nepalieka jokių kitų privalomų sąlygų, vadinasi, norima įteisinti pagalbinį apvaisinimą ir sveikoms moterims, o tai, be abejo, padidintų pagalbinio apvaisinimo verslo apimtį.
Negana to, Seimo narių grupė siūlo įteisinti embrionų atranką pagal jų genetines savybes, to nesiryžta įteisinti net Europos Sąjungos liberalios valstybės, nes tai tapatinama su nacistine eugenika, t. y. žmonių rasės gryninimu dirbtinai kuriant genetiškai idealius žmones. Pagal šią atranką dalis Seimo narių, kuriems, pavyzdžiui, buvo diagnozuota onkologinė liga ar kardiologinės ligos, iš viso neturėjo teisės gimti. Todėl kviečiu Seimo narius, kurie nepritaria šioms nuostatoms, labai atsakingai vertinti grupės Seimo narių teikiamus siūlymus, kad paskui, kilus eiliniam korupciniam skandalui dėl įstatymų priėmimo, nereikėtų teisintis, jog nesame kupranugariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, darome pertrauką, kada pratęsime šito įstatymo svarstymą, nuspręs Pirmininkė, kitą savaitę greičiausiai. Lieka diskutuoti A. Dumčius, V. Aleknaitė-Abramikienė ir J. Požela, kiti nebus priimti, tokia yra tvarka, kad nekiltų nereikalingų ginčų.
13.01 val.
Vyriausybės valanda
Taip, kviečiu Vyriausybės narius užimti vyriausybinę tribūną, ir pradėsime Vyriausybės valandą.
Gerbiami kolegos, mes tuoj ją visą pakviesime į salę. (Balsai salėje) Mūsų smalsūs žurnalistai, ko gero, sustabdė pusę Vyriausybės. Bus šviesiau – energetikos ministras atvyko.
Gerbiami kolegos, padariau esminę klaidą, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius yra išvykęs į Briuselį. Šiandien jį pavaduoja J. Olekas, todėl mes galime pradėti… (Balsai salėje) Netriukšmaukite! Priminsiu ir jums Statuto 20 straipsnį.
Pirmasis turėtų klausti A. Kubilius, bet, ko gero, jis irgi išvykęs į Briuselį. Tai tada pirmasis klausia J. Razma. Ruošiasi A. Mazuronis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi nėra nei Ministro Pirmininko, nei susisiekimo ministro, tai nežinau, galbūt viską žinantis Vyriausybės narys J. Bernatonis galės atsakyti į mano klausimą. Dabar visi sekame tą vadinamąjį korupcijos skandalą, ir jo kontekste yra minimas Vilniaus–Utenos kelio koncesijos projektas. Na, nežinome, ar pagrįstai, ar tai yra tam tikros spėlionės, tai norėčiau teirautis, ar Vyriausybėje į tą aplinkybę yra kiek nors reaguota, ar yra aiškinamasi to projekto inicijavimo ir įgyvendinimo peripetijos? Kokios čia gali būti įtakos? Jį skatinti ar stabdyti? Ir ar dabar yra dėl jo vykdymo kaip nors reaguota į tą viešai komentuojamą kontekstą?
PIRMININKAS. Negali įsijungti. Veikia.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už gerą klausimą. Išties jūsų klausimas pakankamai aktualus, bėda tik ta, kad Vyriausybė pagal mūsų Konstituciją negali kištis į nepriklausomų teisingumo institucijų veiklą, todėl vienokie ar kitokie mūsų komentavimai dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių samprotavimų ar gandų apie vieną ar kitą konkrečią bylą, aš manau, negali būti komentuojami nei Vyriausybės, nei Vyriausybės narių. Kai baigsis tyrimas, bus pateiktos tam tikros išvados, ar jeigu kreipsis teisėsaugos institucijos į Vyriausybę, tuomet mes tais konkrečiais klausimais ir užsiimsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi A. Mazuronio nėra, frakcijos vardu klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Nėra Ministro Pirmininko, finansų ministro ir susisiekimo ministro, sakykite, jeigu galėsite atsakyti, pone teisingumo ministre, šiandien, artimiausiu metu, į Lietuvą atvyksta ponas J.-C. Junckeris, vienas iš svarbiausių klausimų yra Lietuvos geležinkelis. Kokia yra Vyriausybės pozicija, nes situacija yra tokia, kad galimai yra labai didelė bauda arba geležinkelio dalinimas į dvi dalis, ir neaišku, koks likimas toliau. Tai kokia yra Vyriausybės pozicija? Ar jūs galėtumėte suformuluoti, jeigu negalite, tada aš kito klausimo paklausiu. Čia svarbiausia…
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas Seimo nary, aš labai džiaugiuosi, kad man tikrai daug įdomių klausimų… Noriu pasakyti, kad yra suformuluota tam tikra derybų pozicija, kadangi tos pozicijos, kurios buvo viešai nagrinėjamos, turbūt nėra naudingos Lietuvai. Aš manau, kad šiandien susitikime su ponu J.-C. Junckeriu premjeras pristatys mūsų Vyriausybės matymą. Jeigu tam bus pritarimas, suprantama, tuomet bus tokia pozicija ir vystoma.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi M. Bastys. Ar R. Baškienė irgi išėjo? Atsiprašau. Tada V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų teisingumo ministrui, jis gal nelabai populiarus. Klausimas bus susijęs su pastaraisiais įvykiais, su korupcijos skandalu. Ar jūs nemanytumėte, gerbiamas ministre, kad mums reikėtų tiksliau reglamentuoti Seimo nario neliečiamybės institutą? Ir arba jo atsisakyti išvis, arba kaip nors detalizuoti, nes, pavyzdžiui, aš jokiu būdu neginu žmonių, kurie pakliuvo į korupcines bėdas, bet man kyla klausimas, sakykime, ar nėra problemos, jeigu Seimo nariui, dar neatėmus neliečiamybės, kratomas automobilis arba butas, taip?
Kitas dalykas dar rimtesnis. Kokia jūsų nuomonė būtų apie kratas šalies parlamente? Ar čia irgi nėra tam tikros problemos? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Na, išties jūs teisingai pasakėte, kad teisingumo ministrai nebūna populiarūs, nes sprendžia nepopuliarius klausimus. Ir aš, atsakydamas į jūsų klausimą, būsiu nepopuliarus, aš tiesiog galiu pasiūlyti mechanizmą, kaip mes tą klausimą Lietuvoje galime išspręsti. Reikėtų priimti tam tikras Statuto pataisas, kurios apibrėžtų, ką reiškia „ir kitaip suvaržyti laisvę“, kadangi šiuo metu teisėsaugos institucijos gali įvairiai traktuoti šią konstitucinę nuostatą apie Seimo nario imunitetą, taip pat gali įvairiai traktuoti kiekvienas teisininkas. Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse Seimo nario patalpose, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip. Mes galime teoriškai labai ilgai ginčytis tuo klausimu. Vienintelis sprendimas yra priimti atitinkamas Seimo statuto pataisas ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ką reiškia „ir kitaip suvaržyti laisvę“. Šiandien nepopuliaru kalbėti apie imunitetą, nes mes gyvename demokratinėje valstybėje, kur nėra kokių nors politinių susidorojimų, bet mes turėtume užtikrinti, kad to niekada ir neatsitiktų, todėl tas vakarietiškas demokratijos normas mes turėtume įtvirtinti savo teisės aktuose labai aiškiai ir visiems vienodai suprantamai.
PIRMININKAS. Dėkojam ministrui. Turėtų klausti M. Bastys. Jo nėra. E. Jonyla. Ruošiasi K. Daukšys.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti aplinkos ministro. Lankydamasis kaimo vietovėse ir kalbėdamasis su parduotuvių savininkais ir pačiomis pardavėjomis, gaunu tokių klausimų: kodėl už vienkartinių pakuočių surinkimą kaimo vietovėse, kaimo parduotuvėse yra mokama 0,015 euro kompensacija, o surenkant jas per taromatus mokama 0,028 euro kompensacija? Viena aišku, kad ta kompensacija nepadengia papildomų išlaidų, ir, antra, mato, kad kaimo parduotuvės kaip ir diskriminuojamos. Dėkoju.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Nors, jeigu nuoširdžiai, klausimas ne visai man todėl, kad sutartiniai dalykai tarp užstato sistemos administratoriaus ir parduotuvių su savivaldybėmis, su kitais objektais yra jų tarpusavio reikalas. Jeigu yra taip iš tikrųjų, kaip jūs sakote, tai tikrai nėra gerai, nes tvarkymas bankomatais santykinai yra pigesnis, bet, žinote, jeigu yra imtos paskolos ir tie bankomatai nupirkti kreditu, tada čia ekonominiai dalykai. Mes tikrai domimės tuo, esame sutarę su užstato administratoriaus vadovais susitikti ir išsiaiškinti situaciją, nes ypač su nutolusiomis vietovėmis, su kaimais nėra gerai. Kiek nuo mūsų priklauso, mes tikrai padarysime, ir ta disproporcija turi būti panaikinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Turėtų klausti K. Daukšys, bet jo nėra. Kitas turėtų būti V. Juozapaitis. Irgi nėra. V. M. Čigriejienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai gaila, kad nėra vidaus reikalų ministro. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Prašom pasakyti, jūsų institucijos tikrai dirba ir smurto prevencijos srityje, bet aplinkoje didėja smurtas, ypač stebimi protrūkiai, gal mes ne taip ką darome? Kaip jums atrodo, ką reikia daryti, kad to smurto būtų Lietuvoje mažiau?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Mes, ko gero, darome viską taip, tik nepakankamai. Šiuo laikotarpiu mes esame netgi papildomą finansavimą skyrę šitiems 2016 metams dvigubai, kad kiekvienoje teritorijoje iš tiesų atsirastų žmonių, dirbančių su tais, kurie patyrė smurtą. Sistemą mes turime, tą teikia nevyriausybinės organizacijos. Ko anksčiau mes truputį pasigedome, tai bendradarbiavimo, nes tai vis dėlto yra ir policijos klausimas, ir bendruomenės, ir seniūnijos. Mes po truputį einame tuo keliu. Tačiau pačios savivaldybės taip pat turi galimybę steigti, pavyzdžiui, krizių centrus, Lietuvoje dar daugelyje savivaldybių tų krizių centrų nėra, kur yra tų smurto protrūkių. Tačiau jūs labai teisingai pastebėjote, kad prevencija anksčiau tikrai nebuvo vykdoma. Šiandien mes pradėjome ir prevencinius veiksmus bendradarbiaudami taip pat su Sveikatos apsaugos ministerija, su Vidaus reikalų ministerija, turime ir bendrus planus parengę, bet dar kartą noriu pasakyti, kad iš tiesų tų priemonių, kurias mes skiriame, dar trūksta, ir norėtume, kad būtų labai aktyvi savivalda.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Statute yra parašyta, kad Seimo narys turi teisę klausti Vyriausybės nario ir gauti atsakymą. Jeigu jis atsakymo negauna dėl to, kad, pavyzdžiui, nėra to, kuriam buvo skirtas klausimas, tai aš prašyčiau, kad man suteiktumėte vietoj mūsų frakcijos kito nario paklausti dar kito klausimo, nes išėjo taip, kad…
PIRMININKAS. Jūs laukite, tikrai gausite galimybę.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerai.
PIRMININKAS. Kaip žadėjau, E. Gentvilas turėtų klausti, bet jis išėjo, ko gero, parūkyti. Nėra. D. Teišerskytė. Ruošiasi A. Nakas, irgi nematau.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena, norėčiau paklausti aplinkos ministro. Jau penkeri metai bandau išspręsti problemą, kuri tarsi uždarame rate sukasi, ir raštų pavidalu, ir nėra jokio teisinio sprendimo.
Prieš keletą metų Kauno savivaldybė priėmė nutarimą, kad keliolika butų yra nebenaudotini, neremontuotini ir praktiškai kaip ir jų reikia atsisakyti, tačiau tuose butuose gyvena žmonės. Žmonės tuos butus pradėjo remontuoti, įdėjo ten nemažai lėšų, o kada jau tie butai buvo suremontuoti, savivaldybė tarsi paskelbė galimybę privatizuoti tuos butus, tačiau buvo pasamdyta privati kontora, kuri įvertino juos nepaprastai brangiai, nė vienas iš tų žmonių negali tokiomis lėšomis disponuoti, nes paprasčiausiai jų neturi. Negana to, buvo tris kartus pakelti nuomos mokesčiai už šituos butus, kaip ir visus kitus, priklausančius savivaldybei. Kiek buvo rašyta ir į jūsų instituciją, ir savivaldybei, ir teisėsaugos institucijoms, – niekas nesugeba paaiškinti, kaip toliau gyventi tiems žmonėms, kaip jiems arba atsiimti įdėtas į remontą lėšas, arba kaip nusiderėti, atsiprašau už tą žodį, prieš valstybę, kad galėtų nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis tuos iš tikrųjų baisius butus? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų opi problema. Aš, kaip daug metų dirbęs savivaldoje, labai gerai žinau, žinau ir sprendimų būdus. Labai daug čia priklauso nuo pačios savivaldos veiksmų. Iš tikrųjų yra tokia situacija – savivaldybė netgi privalo, jeigu pastato būklė yra avarinė, iškeldinti gyventojus jiems, aišku, suteikdama kitą plotą ir spręsti kaip turto savininkui arba nugriauti, arba remontuoti. Dabar jeigu nuomininkai, gyventojai patys remontavo, be abejo, prieš tai jie turėjo su savivaldybe susitarti, kad tai, ką jie investuos, bus įskaičiuota į nuomos kainą arba kokiu nors kitu būdu kompensuota. Tai irgi yra įmanoma.
Manau, kad abi pusės turi ieškoti kompromiso. Tikrai kažkaip iš šalies įsikišti… Faktas tik tas, kad mes su Statybos inspekcija galime pasakyti, tai tinka gyvenimui arba netinka. Jeigu yra avarinė būklė, ją reikia pašalinti arba iškeldinti gyventojus. Jeigu savivaldybė su gyventojais randa kitą sprendimą, mes nesikišame, tačiau jeigu gyventojai savo lėšomis atstato patalpas, pašalina avarinę būklę ir po to yra prašomi išsikelti arba bandoma privatizuoti, tai jau yra teisinis klausimas, jau turi teismo būdu spręsti. Bet iš tikrųjų turėtų išspręsti iki to, susitarti, kad nereikėtų eiti į teismą, kad visiems būtų aišku. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Nakas nepasirodė. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi A. Dumčius.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui. Mano klausimas aplinkos ministrui. Čia nuskambėjo ir yra nemažai aprašyta bėdų dėl aplink Vilnių pristatytų gyvenamųjų namų. Negalėjau tikėti privačia žiniasklaida, o iš jūsų ministerijos aiškumo nėra. Gerbiamasis R. Šimašius žaidžia piarą, atleidžia iš darbo asmenį, kuris turėtų būti atsakingas ir kuriam turėtų būti ir galbūt baudžiamoji atsakomybė. Sakykite, kada mes gausime visą informaciją, kiek apie Vilnių išdygę tokių neteisėtų namų, be visokių išvedžiojimų, kad čia tik mažas pažeidimas, sudaryta sutartėlė eksploatuoti, bet pats pastatymas statinių ir kuo tai gali atsisukti valstybei? Ar nebus taip, kaip Nidoje teko užmokėti didžiulius pinigus už teisėtai pastatytą ir neteisėtai lyg ir nugriautą statinį? Dėkui.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pastaruoju metu šia tema yra daug kalbama. Aš sutinku su jumis, kad, be abejo, pareigūnai turi atsakyti už savo klaidas ar neteisėtus veiksmus. Netekimas pareigų tai dar yra švelni bausmė, jeigu nėra didesnio nusižengimo. Bet situacija yra tokia, kad dauguma atvejų yra išduodami leidimai ir sklypų savininkai gauna leidimą statyti visai ne tam, ką jie po to padaro. Problema yra ne ta, kad statyba yra neteisėta, bet kad po to jie padaro savavališką statybą ir statybos metu niekas nekontroliuoja. Aš suprantu, kad kur nors kaimiškoje vietovėje, toli nuo inspektorių akių ar savivaldos valdininkų akių, bet saugomoje teritorijoje tai yra tikrai nepriimtina.
Aš manau, kad visos tarnybos, ne tik direktorė, kitos tarnybos, ir inspekcijos, ir aplinkosaugininkai, aš neginu Aplinkos ministerijos tarnybų, turėjo žiūrėti. Aišku, pirmiausia savivaldybė, kaip tos teritorijos šeimininkė. Mes padarėme tyrimą, nustatėme daug bėdų, padarėme nemažai pavedimų savo tarnyboms, kreipėmės į savivaldybę ir kitas institucijas, į Vyriausybės atstovą. Čia daug kas turi žengti tam tikrus žingsnius ir manau, matydami, kad nepavyksta tinkamai išspręsti situaciją ir tai gali kartotis, kreipsimės ir į įstatymų leidėją, kad pataisytų kai kuriuos įstatymus ir griežtintų bausmes už pažeidimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip žadėjau, turėtų klausti A. Dumčius, bet jo nėra. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi J. Vaickienė. Jūs juk džentelmenas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, čia spaudoje dar kartą buvo rašoma apie tai, kad Šešupės upė vėl apnuodyta kažkokiais chemikalais ir yra labai daug žuvų gaišenų. Taip įvyko ir prieš metus. Ten tyrė teisėsaugos institucijos, deja, kaltininkų taip ir nesurado. Beje, dėl žuvų gaišenų. Neseniai kreipėsi Žuvininkystės asociacijos pirmininkas ar prezidentas dėl atitinkamos situacijos Kauno mariose, žiūriu, šita situacija nuolat kartojasi, atsakingų asmenų nerandama. Kaip bandoma iš šitos situacijos išbristi ir ką ketinama daryti? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ne tik ketinama, bet ir yra daug daroma. Deja, ne visi tyrimai baigiasi rezultatyviai, taip buvo ir su pernykščiu tyrimu, nes šitas chemikalų nutekėjimas buvo savaitgalį, pranešimai buvo gauti vėlai, ir kada aplinkosaugininkai nuvyko į vietas, buvo praplauti, jeigu galima taip įtarti, šuliniai ir chemikalų nepavyko rasti, anuokart įrodyti kaltininko nepavyko. Buvo imtasi daug priemonių, buvo nustatyta, kur galima atlikti matavimus, kurie šuliniai turi būti iš viso panaikinti tam, kad būtų galima įvesti kontrolę.
Šių metų atvejis yra kitoks. Pirma mintis buvo lygiai tokia pati, kaip ir jūs sakote, ar tik nėra vėl to paties gamintojo bėda. Bet šitas įvykis buvo daug žemiau upe ir tikrai pirmiausia buvo įsitikinta, kad nėra chemikalų nuotėkio. Buvo patikrinti ir kiti variantai, ūkininkai purškė herbicidais, insekticidais. Insekticidais, rodos, laukus, bet visi tinkami atstumai buvo išlaikyti, lietaus tuo metu nebuvo ir įtarimai, kad chemikalai pateko dėl ūkininko kaltės, taip pat buvo atmesti. Buvo paimti mėginiai, paimtos kritusios žuvys, jų organizmuose laboratorijos taip pat bent kol kas nenustatė, nebent po ilgesnių tyrimų dar bus papildomų rezultatų.
Pagrindinė versija yra ta, kad dėl vadinamojo streso, kai labai greitai kyla vandens temperatūra, kai kurie vandens gyviai, taip pat ir žuvys, neprisitaiko. Mes suskaičiavome nuostolius, jie šiemet nėra dideli, jie nesiekia 10 tūkst. eurų. Panašus reiškinys yra pastebėtas ir Kauno mariose. Gamta turi tokį savo reguliavimą, bet šiuo atveju bet kokia invazija su chemija iš šalies yra atmesta. Mes tikrai imamės priemonių, ypač pavasarį tokiu metu aktyviai stebime, turime specialius planus, kad aplinkosaugininkai lankytųsi tose zonose, kur veikia pramonės įmonės, kur dideli ūkiai, dirbame su pačiais verslininkais, su ūkininkais, įspėjame juos iš anksto, kad jie tinkamai susitvarkytų, kad neatsitiktų tokių nelaimių.
PIRMININKAS. Turėtų klausti J. Vaickienė, jos nėra. K. Glaveckas. Ruošiasi A. Skardžius.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs pademonstravote labai didelį demokratinį požiūrį į liberalias mintis. Mano klausimas bus ne toks sudėtingas, bet aš manau, kad gana aktualus. Beveik visos ministerijos yra išleidusios tokias knygutes, štai aš turiu po ranka kaip tik Teisingumo ministerijos, kur parašyta – Teisingumo ministerijos veikla 2015 metais. Aišku, pirmame puslapyje mūsų gerbiamojo ministro nuotrauka. Egzempliorių skaičius neaiškus, visos ministerijos tai daro. Sakykite, gerbiamasis, konkrečiai teisingumo ministre, kiek kainuoja tokių knygų išleidimas ir kas jas skaito? Mes uždarėme „Valstybės žinias“ todėl, kad nereikia to dalyko daryti. Aš siūlyčiau paprastą dalyką – vietoj tų (Socialinių reikalų ir kitų ministerijų) knygučių, kurios reikalingos tik savireklamai, išleisti už tuos pinigus, dar yra galimybė papildomai, knygelę, kuri būtų skirta vaikučiams žaisti šachmatais arba mylėti paukštelius. Paskutiniame puslapyje galėtumėte įsidėti savo gražią nuotrauką, parašytumėte, kad jūs rūpinatės vaikučiais, mokote juos lošti šachmatais.
Ministre, kadangi už mokesčių mokėtojų pinigus arba Europos Sąjungos pinigus jūs darote tokius dalykus (ne jūs vienas), reikėtų atpratinti, kaip atpratinome „Valstybės žinias“, dubliuoti tai, kas yra seniai padaryta. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Išties šachmatais mėgstu žaisti, bet su jūsų kolege nedrįsčiau net bandyti, žinodamas jos galimybes.
Dabar dėl leidinių. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Vyriausybės nariai privalo atsiskaityti gyventojams apie atliktus darbus. Aš labai gerai suprantu opozicijos atstovus, taip pat ir jus, profesoriau, kuriems nesinori, kad žmonės žinotų, ką padarė šita Vyriausybė. Norėtųsi, kad viskas paskęstų tarp įvairių skandalų, kritikos. Čia yra aiškiai išdėstyti tie klausimai, kas per metus padaryta. Tokia knygelė išleidžiama kasmet. Beje, kai ministru buvo liberalas, rodos, R. Šimašius (liberalas, taip?), taip pat buvo atitinkama ataskaita platinama viešai tinklalapyje. Ši mano ataskaita taip pat yra tinklalapyje. Aš manau, kad mūsų piliečiai turi teisę žinoti, ką veikia jų Vyriausybė. Aš netgi daugiau manau – jie turi teisę žinoti, ką veikia ir jų išrinkti Seimo nariai, kuriems jie patikėjo tokias atsakingas pareigas, bet nei girdi jų, nei mato. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Matulas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti energetikos ministro. Štai viešumoje, televizijoje matoma labai graži socialinė reklama, ESO reklama – nebūk abejingas, pranešk, ir jeigu vagiama iš elektros tinklo, tai vagiama iš paties tavęs. Gerbiamasis ministre, norėčiau jums pranešti, kad „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „NT valdos“ nusipirko labai brangius „Nissan“ automobilius, „Nissan Leaf“ elektromobilius, išleido daugiau nei 300 tūkst. eurų ir juos išnuomojo Vilniaus „Smart taxi“. Gerbiamasis ministre, prašau ištirti, kiek ir už kokią sumą apvogti elektros energijos vartotojai? Lauksime jūsų atsakymo. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū, pone Skardžiau, už klausimą ir informaciją. Tikrai lauksime tos medžiagos. Svarbus faktas yra tai, kad ESO įmonė nepriklauso Energetikos ministerijai, tai yra Finansų ministerijos įmonė. Mes kreipsimės savo ruožtu, gavę informaciją, į Finansų ministeriją ir tą klausimą išnagrinėsime. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai Skardžiau, visi sunerimome dėl jūsų paklausimo.
Turėtų klausti A. Matulas, o ruošiasi A. Mitrulevičius.
A. MATULAS (TS-LKDF). Norėjau klausti susisiekimo ministro, bet nėra, todėl paklausiu asmeniškai arba raštu, o tada klausimą užduosiu žemės ūkio ministrei.
Gerbiamoji ministre, turbūt ne paslaptis, kad masiškai naikinami gyvulių ūkiai. Mūsų rajone jau keliolika, kiek žinau, ūkių, kur auginamos melžiamos karvės nuo 50 iki 60 vienetų, naikinama. Bet štai Pakruojo rajone lankiausi pas ūkininką J. Kvedaravičių, kuris laiko 300 karvių, irgi išparduoda, nes tiesiog neišsilaiko. Gal galite pasakyti, kas naujo dėl kainų pieno ūkyje, dėl rinkų paieškos, dėl paramos ūkininkams, nes išties graudu žiūrėti, kaip nyksta mūsų viena didžiausių žemės ūkio vertybių ir visi pereina prie grūdinių kultūrų? Tai negi visa Lietuva dabar augins tik rapsą ir pieną gausime tik iš didžiulių ūkių? Kas naujo, gal galite pasakyti, kad girdėtų visi ūkininkai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai tikrai nevyksta masiškai. Struktūros pokyčiai yra labai dideli ir labiausiai gaila, kai tie pokyčiai vyksta, kaip jūs minėjote, ten, kur yra 50–60 karvių, tai yra daugiau šeimos ūkiai. Bet noriu pasakyti, kad daugiausia pereina prie kito ūkininkavimo tie, kurie turi daug žemės ir mišrius ūkius. Iš tikrųjų atsisako. Bet ten, kur yra grynai vien tik pieno ūkiai ir iš to gyvena, tokio masinio nėra. O 300 karvių Lietuvoje jau yra stambus ūkis. Konkrečių atvejų negaliu pasakyti, bet visko yra. Matome, kai kuriuose net yra melžiamų karvių skaičiaus didėjimas. Ir didėjimas ne tik dėl to, kad apsiveršiavo, priaugo ir tapo melžiamomis karvėmis, bet ir dėl to, kad perka karvių iš kitur. Visko yra. Šiandien tikrai neturiu atsinešusi statistikos. Būtų galima kitą kartą pateikti.
Kas dabar daroma? Šiek tiek matome iš paskutinių tendencijų, kad gali būti rinkos atsigavimas. Pirmiausia aš sieju tai ir su tuo, kad didėja naftos kainos, vadinasi, turėtų didėti ir supirkimo kainos. Dabar mūsų Lietuvos perdirbėjai galėtų vežti ir pieno miltus į Azijos šalis, bet kaina yra mažesnė negu intervencinė, kurią yra patvirtinusi Europos Komisija, todėl Lietuva ir superka pieno miltus. Intervenciniai pirkimai yra vykdomi, tą leidžia Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad kainos kitose šalyse yra kur kas mažesnės ir neapsimoka vežti. Plius dar transportavimas. Bet, naftai pradėjus brangti, naftos kainoms didėti, mes matome, kad šiek tiek ir aukcionuose pieno miltų yra teigiamas poslinkis. Tikimės, kad rudeniop turi pradėti didėti supirkimo kainos. Vadinasi, tada galės ir mūsų supirkėjai, perdirbėjai didinti supirkimo kainas. Matome, kad didesniems ūkiams kaina išlieka maždaug ta pati, ji nėra mažinama. Tiems smulkesniems ūkiams, kur 50–60 karvių, kaina yra gerokai sumažėjusi. Mes šnekėjome, esame numatę, kad vasaros laikotarpiu pridėsime po keletą euro centų prie jų gaunamos kainos.
Ta schema dabar yra daroma, yra skaičiuojama. Gegužės mėnesį išmokėjome 18 mln. eurų pieno ūkiams, dabar planuojame per birželio mėnesį, tas, kas buvo, turėtų būti išmokėta 2017 metais, mes 2016 metais išmokame 17 mln. eurų ir 11 mln. eurų planuojame išmokėti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, papildomai prie jų gaunamos kainos pridėdami pagal ūkių struktūrą nuo vieno euro cento iki keturių euro centų.
Taip pat dirbame toliau su Europos Komisija. Birželio mėnesio pabaigoje vyks Taryba, kurioje turės būti priimami sprendimai. Aš pati birželio antroje pusėje planuoju dvišalį susitikimą su komisaru P. Hoganu, kad vis dėlto Lietuva būtų ta išskirtinė šalis, kuriai iš tikrųjų reikia šitos paramos. Šiandien susitikime su J.-C. Junckeriu yra ir premjeras, kuris tarp kitų klausimų, dėl geležinkelio infrastruktūros ir visų kitų, kalbės ir apie Lietuvos žemės ūkio situaciją, kad irgi būtų leidžiama komisarui, randama pinigų, kad būtų mokama parama galbūt ir kitoms šalims, bet šiuo atveju kalbės apie Lietuvą.
Aš manau, kad iki tol, kol rinkų situacija pagerės, mes papildomai dar ne vieną milijoną eurų skirsime ūkiams. Bet, aišku, tai netrukdo, ypač tiems, kurie turi daug dirbamos žemės, pereiti prie grūdinių kultūrų. Aš šneku apie tuos mišrius ūkius, ką ir jūs sakėte. Tam, kuris turi 30 ar 50 hektarų, turbūt nėra naudos pereiti prie grūdinių. Bet tas, kuris turi kelis šimtus ir buvo mišrus ūkis, iš tikrųjų atsisako ir pereina. Situacija yra bloga, tą pripažįstame, bet visais būdais ieškome galimybių padėti išsilaikyti mūsų ūkiams.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi V. Mikalauskas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Labai sudėtinga gauti kokią nors informaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Į mane kreipėsi ūkininkas, kuris iki šiol nėra gavęs išmokų už dirbamą žemę. Aš tris dienas skambinau, ieškojau būdų, kaip gauti tą informaciją. Kodėl ten taip įslaptinta, kad tiesiogiai prieiti prie kuruojančio specialisto neįmanoma? Atrodo, kad ten būtų kokia karinė paslaptis ar karinė bazė. Kodėl taip sudėtingai padaryta ta sistema? (Balsai salėje) Tai va, lengviau pas jus užeiti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Karinei bazei jūs pinigų nemokate. Nacionalinė mokėjimo agentūra moka pinigus. Dėl įėjimo viskas gerai, kad yra vieno langelio principas. Dėl prisiskambinimo. Pripažįstu tą kritiką. Viską darome, kad atsakytų, atsilieptų telefonais. Tikrai atsiprašau už Nacionalinę mokėjimo agentūrą, bet tai toks organizmas, kurį ir mums sunku įveikti, kad jie bendrautų su žmonėmis ir teiktų tą informaciją.
Šiaip noriu pasakyti, kad jeigu negavo išmokų, vadinasi, buvo kokių nors pažeidimų. Jeigu už dirbamą žemę. Jeigu už ekologinį ūkininkavimą, tai dabar yra ir toliau mokama, bet irgi nedaug likę. Vadinasi, buvo kažkoks pažeidimas, nes visiems yra išmokėti ne tik avansai, bet ir visa likusi dalis, nes viskas turi būti. Jeigu reikėtų, dėl konkretaus atvejo pasakykite man po to. O dėl šito perduosiu pačiam direktoriui, ne vieną kartą sakėme, kad neatsako telefonais, neatsiliepia, nekelia ragelio.
PIRMININKAS. Klausia V. Mikalauskas. Ruošiasi A. Monkauskaitė.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas švietimo ministrei ir, aišku, apie kūno kultūrą ir sportą. Ne kartą Švietimo ministerija buvo raginama imtis priemonių, siekiant pagerinti kūno kultūros ugdymo mokyklose situaciją ir keisti ją iš esmės. Jaunimo ir sporto komisija ne kartą svarstė švietimo ir ugdymo įstaigų esamą situaciją, pateikė aiškius siūlymus ir rekomendacijas, kad ta situacija būtų keičiama iš esmės.
Mano klausimas būtų, kaip Švietimo ministerijai sekasi įgyvendinti 2012–2020 metų valstybės sporto plėtros strategiją ir 2014 metais Seime priimtą rezoliuciją dėl sporto politikos, kuria siūloma, kad visose bendrojo lavinimo įstaigose būtų vedamos trys kūno kultūros ugdymo pamokos? Dėl kokių priežasčių Švietimo ministerija neskuba įgyvendinti šios nuostatos dėl trijų kūno kultūros pamokų?
Taip pat norėčiau sužinoti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). …kodėl pradinio ugdymo srityje kūno kultūros pamokos neperduodamos specialistams organizuoti? Ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų jūs čia sudiktavote nežinau kiek klausimų, gal kokie aštuoni būtų. Bet iš tikrųjų pasistengsiu, kiek dabar galiu prisiminti, atsakyti. Dėl strategijos įgyvendinimo ataskaitos, jeigu tik norėtumėte, galėtume parašyti raštu, atsakyti. O dabar tai, ką užfiksavau.
Dėl trijų pamokų. Iš tikrųjų Vyriausybėje buvo svarstoma. Tam Vyriausybė apsisprendusi pritarė. Bet yra tik vienas trūkumas – papildomos pamokos įvedimas kainuoja per 17 mln. eurų. Jeigu bus skirta, tai mes galime tą ir padaryti, čia nėra jokios problemos.
Dabar dėl to, kad jūs sakote, kad niekas nedaroma. Taip tikrai nėra. Yra trys pamokos. Dvi yra kūno kultūros ir vienas yra pasirenkamasis dalykas, bet ta pamoka turi būti skiriama judėjimui. Tai gali būti choreografija, tai gali būti kad ir tie patys šiandien paminėti šachmatai, bet tai turėtų daugiau eiti per judumą, judėjimą. Praeitų metų rugsėjį mes startavome su judriąja pertrauka, tai buvo Sveikatos ministerijos rekomendacija. Mes ją įgyvendinome ir įteisinome tą ugdymo planuose. Nesakyčiau, kad tai yra visiška bėda, bet, aišku, tobulumui ribų nėra, stengiamės mąstyti, galvoti, kaip tai padaryti. Atnaujiname programas, atnaujiname stadionus, tam yra atskira programa. Iš tikrųjų taip, kad nieko nedarome, tikrai nėra.
Kažką dar klausėte, bet per tą gausybę klausimų vieną klausimą pamiršau gal.
PIRMININKAS. Nieko, bus galimybė paklausti kitą kartą. Klausia A. Monkauskaitė. Ruošiasi V. Saulis.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamas ministre, visiškai neseniai jūs labai pradžiuginote medikus, pažadėdamas pakelti jiems atlyginimus nuo liepos 1 dienos. Tikrai ačiū už tokį sprendimą. Prašom pasakyti, koks bus mechanizmas, kaip tie medikai gaus algas, ar per teritorines ligonių kasas, ar tiesiogiai į gydymo įstaigas bus pervedami pinigai, kaip bus su specialistais, kurie nėra gydytojai ir nėra slaugytojai, pavyzdžiui, dirbantys laboratorijose, medicinos technikos inžinieriais, ar jiems bus padidinti atlyginimai? Labai ačiū.
J. POŽELA (LSDPF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Atsakymas labai paprastas. Yra priimtas sprendimas nuo liepos 1 dienos skirti 30 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo, dėl ko visos įstaigos, kurios turi sutartis su ligonių kasomis, ir visi darbuotojai, dirbantys tokiose įstaigose, nuo laboratorijos darbuotojo iki medicinos personalo, gaus apie 8 % padidintą atlyginimą. Gydytojų atveju tai bus beveik 100 eurų, slaugytojų – 50 eurų. Mechanizmas yra toks, kad nuo liepos 1 dienos visos sveikatos priežiūros įstaigos pasirašys su tam tikromis teritorinėmis ligonių kasomis naujas sutartis, turinčias padidintą įkainį, t. y. bus pervedama didesnė lėšų dalis.
Taip pat noriu pabrėžti, kad ministro įsakymu yra sudaryta šio sprendimo vykdymo stebėsenos grupė, kuri bus atsakinga už tai, kad visos papildomos lėšos būtų naudojamos tik atlyginimams didinti taip, kaip buvo ir sutarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrei, ji jau truputį apšilo. Dabar vėl, atsinaujinant kalboms apie žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius, kad jie tai per aukšti, tai per žemi, yra susirūpinimas ūkininkų, kurie turi sudarę ilgalaikes žemės nuomos sutartis. Paprastai tos sutartys sudarytos dėl tų žemės plotų, kurie buvo apleisti, apaugę krūmais, akmenuoti ir panašiai. Jie per daugelį metų pagerino (…) techninį lygį, šiandien dirba ir labai neramiai žiūri į ateitį dėl galimybės įsigyti šitą žemę savo nuosavybėn. Praeitos kadencijos Vyriausybė… yra priimtas Vyriausybės nutarimas sustabdyti tą galimą žemės pardavimą nuomotuojams. Jie pagrįstai šiandien klausia, ar nėra kokių nors minčių šiuo klausimu, kad palengvintume jų dalią ir leistume įsigyti žemę? Aš suprantu, gal vienas iš tų argumentų, kad nebaigta žemės reforma, mes dar turime laisvų plotų…
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai!
V. SAULIS (LSDPF). Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dėl žemės įstatymo, apie kurį sakote, kad reikia palengvinti ar kaip įsigyti. Mes kalbame ne tik apie valstybinę žemę, bet apskritai apie žemės pardavimą. Palengvinti ar nepalengvinti, buvo Komisijos raštas, kad užsieniečiams neįmanoma, bet noriu pasakyti, kad sąlygos dabar yra vienodos ir užsieniečiams, ir lietuviams, jeigu perka, Lietuvos piliečiams, visiems yra vienodos. Čia jūs turbūt kalbate apie valstybinę žemę, kuri yra išsinuomota iki 25 metų su galimybe paskui, jeigu bus leidžiama, išsipirkti. Kol kas jokių pakeitimų mes nesirengiame daryti, kol kas dar nėra visiškai užbaigta reforma. Nors daugelyje rajonų ji yra baigta, bet miestuose stringa, ypač Vilniaus mieste. Kitur yra pajudėję, bet didžiausią problemą turime su Vilniumi. Kol kas dėl nuomos, dėl palengvinimo ar pasunkinimo nesprendžiame, manome, kad tai yra 25 metams, ir turbūt bus sprendžiama tada, kai baigsis nuoma. Ministerija neteiks siūlymo, kad palengvintų išsipirkimą ar pasunkintų, juo labiau kad nėra užbaigta reforma. Čia jau kitai turbūt kadencijai.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei ir Ministrų kabinetui. Jūs atsakėte į visus užsiregistravusių Seimo narių klausimus. Registracija.
Užsiregistravo 19 Seimo narių.
Rytinis posėdis baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15 valandos. A. Zeltinis irgi dalyvavo posėdyje – dėl protokolo. E. Zingeris nespėjo iš kairės pereiti į dešinę.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.