LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ ĮSTATYMO 

PROJEKTO Nr. XIIIP-957(2)

 

 

 2021-06-29 Nr. 102-P-20

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė.

Seimo narys Algirdas Sysas, Seimo narys Gintautas Kindurys

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

1

 

 

 

1

 

 

 

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1.   Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje be kita nurodoma, kad “<…> Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos <...> bendrauti su gyventojais <...>“. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką“, kas logiška, atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos specifiką. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina greta gyventojų įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti ir rinkėjus. Analogiškai siūlytina tikslinti ir 9 straipsnio pavadinimą, 3 ir 6 dalis.

Pritarti

Pasiūlymas:

„1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos deramai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seime, jo struktūriniuose padaliniuose, bendrauti su gyventojais ir rinkėjais, taip pat su šiame įstatyme nustatomomis veiklos garantijomis susijusios Seimo narių teisės ir pareigos.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

9

T

 

 

1.   Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje be kita nurodoma, kad “<…> Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos <...> bendrauti su gyventojais <...>“. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką“, kas logiška, atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos specifiką. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina greta gyventojų įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti ir rinkėjus. Analogiškai siūlytina tikslinti ir 9 straipsnio pavadinimą, 3 ir 6 dalis.

Pritarti

Pasiūlymas:

„9 straipsnis. Sąlygų susitikti su gyventojais ir rinkėjais sudarymas“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

9

3

 

 

 

1.   Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje be kita nurodoma, kad “<…> Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos <...> bendrauti su gyventojais <...>“. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką“, kas logiška, atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos specifiką. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina greta gyventojų įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti ir rinkėjus. Analogiškai siūlytina tikslinti ir 9 straipsnio pavadinimą, 3 ir 6 dalis.

Pritarti

Pasiūlymas:

„3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti Seimo narių susitikimai su gyventojais ir rinkėjais negali būti rengiami taip, kad būtų trikdomas institucijų, pareigūnų, kitų asmenų darbas.“

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

9

6

 

 

1.   Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje be kita nurodoma, kad “<…> Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos <...> bendrauti su gyventojais <...>“. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką“, kas logiška, atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos specifiką. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina greta gyventojų įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti ir rinkėjus. Analogiškai siūlytina tikslinti ir 9 straipsnio pavadinimą, 3 ir 6 dalis.

Pritarti

Pasiūlymas:

„6. Susitikimams su gyventojais ir rinkėjais Seimo narys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir kitas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytas, patalpas. Už šių patalpų nuomą gali būti apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

11

7

 

 

2.   Įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių  balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo <...>“ (čia ir toliau išskirta - mūsų), t. y. siūloma nustatyti, kad Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, kai jis dalyvavo ne visuose balsavimuose, o daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių  balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. nutarimu „<...> Seimo statuto 151 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas <...> dėl to, kad Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi siejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo <...>“. Minėtame nutarime pabrėžta, kad „<...> Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kiek siūlomas teisinis reguliavimas, kai Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, kai jis užsiregistravo tame posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių  balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo (bet nedalyvavo mažesnėje dalyje numatytų balsavimų), atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.

Nepritarti

Argumentai:

Teikiamu Projektu nėra paneigiama konstitucinė Seimo nario pareiga dalyvauti visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose. Priešingai - įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, nustatoma detali darbo užmokesčio sumažinimo už be pateisinamos priežasties praleistą posėdį, tvarka. Manytina, kad toks siūlomas reguliavimas padėtų užtikrinti, kad konstitucinė Seimo nario pareiga būtų vykdoma, o netinkamai ją vykdantiems Seimo nariams būtų mažinamas darbo užmokestis.

Nors šiuo metu galiojančios Seimo statuto 11 str. 1 d., kurioje šiuo metu įtvirtinta, kad „laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.“, atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas nevertino, tačiau sistemiškai vertinant Konstitucinio Teismo nutarimą, teikiamu projektu siūloma labiau išplėsti ir detalizuoti tvarką, kada Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, t.y. įtvirtinant reikalavimus dalyvauti Seimo posėdyje ne tik balsuojant dėl teisės aktų priėmimo, bet ir dėl jų pateikimo ir svarstymo.

 Projekte nenurodoma, kad Seimo narys gali nedalyvauti dalyje Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytų balsavimų, o siekiama, atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančias situacijas, užtikrinti, kad Seimo nariai be pateisinamos priežasties dalyvavę tik kelių klausimų (jei jie nesudarytų daugiau nei pusės tos dienos posėdžio darbotvarkės klausimų) balsavimuose, nebūtų laikomi dalyvavusiais posėdyje.

Be to, Seimo nario veiklos specifika ir posėdžių darbotvarkės intensyvumas gali lemti ir tai, kad dalyvauti be išimties visuose posėdyje vykstančiuose balsavimuose gali būti sudėtinga.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

13

1

 

 

3.   Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui, biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms, kitoms su biuro nuoma ir jo naudojimu susijusios išlaidos. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai taip pat skiriama 1 VMDU dydžio suma. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų išlaidų, susijusių su Seimo nario parlamentine veikla, nurodytos ir  Seimo nario biuro telekomunikacijų išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei Seimo nario biuro nuomos išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir derinti tarpusavyje, nes lieka neaišku, kokiu tikslu diferencijuojamos išlaidos atskirose įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir apibrėžiamas jų dydis, jeigu tos pačios išlaidos gali būti kompensuotos iš skirtingą paskirtį turinčių lėšų. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata „Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį“ taip pat tikslintina, nes taikant aptariamas normas gali būti skirta didesnė nei nurodyta lėšų suma.

Pritarti

Pasiūlymas:

„1.Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, paprastajam remontui (ne dažniau kaip vieną kartą per Seimo nario kadencijos laikotarpį), draudimui, taip pat biuro veiklai reikalingos  programinės įrangos, biuro ir kompiuterinės technikos

įsigijimo (ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki Seimo nario kadencijos pabaigos), nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos, išlaidos biuro tarnybiniams telefonams ir biuro telekomunikacijų priemonėms ir paslaugoms. kitoms ryšių priemonėms. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį. Šioje dalyje nurodytoms Seimo nario biuro nuomos išlaidoms apmokėti gali būti naudojamos ir šio straipsnio 2 dalyje numatytos lėšos.“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

13

2

1

 

3.   Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui, biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms, kitoms su biuro nuoma ir jo naudojimu susijusios išlaidos. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai taip pat skiriama 1 VMDU dydžio suma. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų išlaidų, susijusių su Seimo nario parlamentine veikla, nurodytos ir  Seimo nario biuro telekomunikacijų išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei Seimo nario biuro nuomos išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir derinti tarpusavyje, nes lieka neaišku, kokiu tikslu diferencijuojamos išlaidos atskirose įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir apibrėžiamas jų dydis, jeigu tos pačios išlaidos gali būti kompensuotos iš skirtingą paskirtį turinčių lėšų. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata „Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį“ taip pat tikslintina, nes taikant aptariamas normas gali būti skirta didesnė nei nurodyta lėšų suma.

Pritarti

Pasiūlymas:

“1)       Seimo nario ir jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinių telekomunikacijų, Seimo nario biuro telekomunikacijų, Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vardu registruotų abonentų telekomunikacijų išlaidos;“

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

13

1

 

 

4.   Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro eksploatavimui, taip pat vieną kartą per kadenciją – remontui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalį, statinio remontas yra statinio kapitalinis ar paprastasis remontas, o pagal šio straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) yra statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama šioje dalyje nurodyta remonto samprata.

Pritarti

Nuostata papildyta žodžiu „paprastajam“.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

13

2

8

 

5.   Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad  Seimo nariui atlyginamos su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos - transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų išlaidos. Pažymime, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar atskirai reglamentuota „transporto priemonių dalijimosi platformos“ sąvoka ar tokio pobūdžio paslaugų teikimas. Nepaisant paslaugos teikimo ypatumų, veikiantys „transporto priemonių dalijimosi platformos“ paslaugų teikėjai iš esmės veikia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyriuje nustatytą nuomos santykių reglamentavimą. Vertinamas projekto pasiūlymas, viena vertus, traktuotinas kaip teisiškai nepagrįstas (dėl „dalijimosi platformos“ teisinio neapibrėžtumo). Kita vertus, jei projektas būtų tikslinamas nustatant „dalinimosi platformos“ požymius, liktų neaišku, kodėl pasirenkama tik dalis pagal tas pačias Civilinio kodekso nuostatas veikiančių transporto priemonių paslaugų teikėjų, savo verslą įvardinančių kaip „dalinimosi platforma“, o eliminuojama galimybė teikti transporto priemonių nuomos paslaugas kitiems šioje srityje veikiantiems paslaugų teikėjams.

Nepritarti

Argumentai:

Projektu siūlomas reguliavimas parengtas pagal šiuo metu galiojantį Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SV-S-1526 (Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)).

Rengiant šį Seimo valdybos sprendimą buvo nutarta iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nekompensuoti kitu būdu nuomojamų transporto priemonių išlaidų.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

13

5

 

 

6.   Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Seimo narių išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija.“ Vertinant šios normos tarpusavio santykį su įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis lieka neaiškus sampratos „apmoka“ turinys. Neaišku, ar ji apima tik mokėjimo funkciją (paslaugą) lėšų, nurodytų įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ar mokėjimo funkciją (paslaugą) ir papildomų (įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytų) lėšų skyrimą bei pervedimą. Siekiant išvengti skirtingo normų aiškinimo, jos tikslintinos nurodytu aspektu.  

Pritarti

Pasiūlymas:

„5. Seimo narių išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija. Su telekomunikacijų paslaugų teikėjais už šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas tarnybinių telekomunikacijų paslaugų teikimo išlaidas atsiskaito Seimo kanceliarija.“

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

13

6

 

 

7.   Įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į šiam tikslui Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnį, išlaidos, susijusios su Seimo nario parlamentine veikla, yra atlyginamos, todėl pagal susiklosčiusią praktiką, Seimo kanceliarija pirmą kadencijos mėnesį avansu perveda nurodytas sumas, o kitus mėnesius perveda tokio dydžio lėšų sumas, už kurių panaudojimą Seimo nariai nustatyta tvarka atsiskaitė. Tokiu būdu Seimo nariai sąskaitose nuolat turi įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto dydžio sumas. Nustačius įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą galėtų susidaryti tokia teisinė situacija, kai sąskaitoje yra daugiau nepanaudotų lėšų, nei numatyta įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl per ilgesnį laikotarpį galėtų susidaryti didesni lėšų likučiai sąskaitose. Pažymėtina, kad Seimo nario įgaliojimai gali nutrūkti anksčiau, be to, lėšos gali būti panaudotos, bet už jų panaudojimą nėra atsiskaityta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad į įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje nurodytą Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke pervedamos įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos lėšos yra Seimo kanceliarijos, kaip biudžeto asignavimų valdytojo, lėšos. Įtvirtinus, kad lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį, nepaisant kiek jų panaudota de fakto ir, ar už panaudotas lėšas atsiskaityta, kiltų neaiškumų dėl šio straipsnio 8 dalies normos įgyvendinimo, nes būtų neaišku, kaip Seimo narių sąskaitose sukauptas nepanaudotas lėšas išieškoti, ypač įvertinus tai, kad Seimo kanceliarija biudžetiniais metais nepanaudotus asignavimus privalo grąžinti į valstybės biudžetą.

Pritarti

Argumentai: Nuostata koreguotina atsižvelgiant ir į tai, kad 13 str. 7 d. nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų lėšų panaudojimą Seimo nariai Seimo valdybos nustatyta tvarka savo pasirinkimu atsiskaito kas mėnesį arba kas ketvirtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 13 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo ir atsiskaitymo tvarką nustato Seimo valdyba.

Pasiūlymas:

„6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas lėšas Seimo kanceliarija Seimo valdybos nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį avansu perveda į šiam tikslui Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke. Pasibaigus ketvirčiui, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos lėšos pervedamos tik tiems Seimo nariams, kurie Seimo valdybos nustatyta tvarka atsiskaitė už gautų lėšų panaudojimą.“

 

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

17

3

 

 

 

8.   Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad šeimos nario samprata nėra apibrėžta, dėl išeitinės išmokos mokėjimo gali kreiptis keli asmenys, laikantys save šeimos nariais, todėl taikant normą gali kilti neaiškumų. Svarstytina, ar šioje dalyje nurodytu atveju nereikėtų nustatyti, kad Seimo nariui priklausęs neišmokėtas darbo užmokestis, išeitinė išmoka išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) Seimo nario įpėdiniams, kuriems paveldėjimo teisės tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

Pritarus pastabai reikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

„3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo įpėdiniams, nustatyta tvarka paveldėjusiems mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtą, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą šeimos nariams  išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka.“

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

17

4

 

 

8.   Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad šeimos nario samprata nėra apibrėžta, dėl išeitinės išmokos mokėjimo gali kreiptis keli asmenys, laikantys save šeimos nariais, todėl taikant normą gali kilti neaiškumų. Svarstytina, ar šioje dalyje nurodytu atveju nereikėtų nustatyti, kad Seimo nariui priklausęs neišmokėtas darbo užmokestis, išeitinė išmoka išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) Seimo nario įpėdiniams, kuriems paveldėjimo teisės tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

Pritarus pastabai reikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

„4. Šiame straipsnyje nurodytas išmokas buvusiems Seimo nariams ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims ar jų šeimoms moka Seimo kanceliarija.“

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

21

1

 

 

9.   Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje vartojama ydinga konstrukcija „visuomeninė organizacija ar kita asociacija“. Visuomeninės organizacijos teisinės formos ar apibrėžimo galiojantys įstatymai nenustato. Asociacija yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo reglamentuota juridinio asmens teisės forma ir negali būti vartojama „visuomeninę organizaciją“ apimanti sąvoka. Vietoje šios konstrukcijos galėtų būti vartojama „nevyriausybinės organizacijos“ arba „asociacijos ar kitos nevyriausybinės organizacijos“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

„1. Seimo nariams nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų ar kitų nevyriausybinių organizacijų paprastaisiais ar garbės nariais.“

    

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

21

2

 

 

9.   Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje vartojama ydinga konstrukcija „visuomeninė organizacija ar kita asociacija“. Visuomeninės organizacijos teisinės formos ar apibrėžimo galiojantys įstatymai nenustato. Asociacija yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo reglamentuota juridinio asmens teisės forma ir negali būti vartojama „visuomeninę organizaciją“ apimanti sąvoka. Vietoje šios konstrukcijos galėtų būti vartojama „nevyriausybinės organizacijos“ arba „asociacijos ar kitos nevyriausybinės organizacijos“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

„2. Seimo narys gali eiti pareigas (įskaitant vadovo pareigas) bendrijoje, visuomeninėje organizacijoje ar kitoje asociacijoje ar kitoje nevyriausybinėje organizacijoje, kurios narys jis yra, tačiau jis negali atstovauti tai bendrijai, visuomeninei organizacijai ar kitai asociacijai ar kitai nevyriausybinei organizacijai palaikant teisinius santykius su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), tai pat su kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta atlikti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose nustatytomis formomis ir būdais dalyvauja įgyvendinant valstybės funkcijas. Šis apribojimas netaikomas Seimo nario veiklai atstovaujant politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms.“

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

21

3

 

 

9.   Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje vartojama ydinga konstrukcija „visuomeninė organizacija ar kita asociacija“. Visuomeninės organizacijos teisinės formos ar apibrėžimo galiojantys įstatymai nenustato. Asociacija yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo reglamentuota juridinio asmens teisės forma ir negali būti vartojama „visuomeninę organizaciją“ apimanti sąvoka. Vietoje šios konstrukcijos galėtų būti vartojama „nevyriausybinės organizacijos“ arba „asociacijos ar kitos nevyriausybinės organizacijos“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

„3. Seimo nariai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti interesus, atsirandančius iš narystės bendrijose,  visuomeninėse organizacijose ar kitose asociacijose ar kitose nevyriausybinėse organizacijose.“

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

22

2

 

 

10.    Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje dėstomos 15 straipsnio redakcijos, kuri turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d., pavadinimas nekoresponduoja su straipsnio turiniu (pavadinime nurodomas „aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis“, o straipsnio nuostatomis reglamentuojama „gyvenamosios patalpos nuomos kompensacija“).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

„2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 15 straipsnio redakcija:

„15 straipsnis. Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti Gyvenamųjų patalpų nuomos kompensacija

„15 st  

1. Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos gyvenamųjų patalpų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos gyvenamųjų patalpų nuomos kompensaciją. Apie šios kompensacijos poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydis nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą tinkamas gyvenamąsias patalpas. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba gali pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.

3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydį specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams, turi būti atsižvelgta į šiuos poreikius.““

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-06-28

 

22

3

 

 

11.    Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau įstatymo projekte nėra numatyti teisės aktai, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl norma tikslintina arba jos reikėtų atsisakyti.

 

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Projekto 17 str. 5 d. siūloma įtvirtinti, kad „Mirus Seimo nariui, jo sutuoktinio, tėvų ar vaikų pageidavimu jis laidojamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą.“ Priėmus šį įstatymą Vyriausybė turėtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo nario laidojimo ceremonialą.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 13 straipsnyje numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo ir atsiskaitymo tvarką, be kita ko ir 13 str. 1 d. numatytų lėšų, 22 str. 3 d. turi būti papildyta, nurodant, kad ir Seimo valdyba priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 

Pasiūlymas:

„3. Seimo valdyba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys A.Sysas

2021-06-28

4

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo statuto 16 straipsnio 2 dalies taikymo problemas, siūlytina tobulinti projektą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„4 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas

Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių,:

1) Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba.;

2) Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma padėjėjo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė, į kurią asmuo priimamas Seimo nario pasirinkimu.“

 

 

Pritarti

Argumentai:

Pasiūlymui pritartina, tačiau jis suredaguotas.

Pasiūlymas:

„4 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas

Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių:

1) Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba;

2) Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma padėjėjo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė,. Į šias pareigas į kurią asmuo priimamas Seimo nario pasirinkimu.“

 

2.

Seimo narys A.Sysas

2021-06-28

5

3

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„3. Seimo nario pasirinkimu gali būti steigiamos Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo pareigybės. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma Seimo nario padėjėjo pareigybė.“

Pritarti

 

3.

Seimo nariai:

 

Valentinas Bukauskas,

Aidas Gedvilas,

Viktoras Fiodorovas,

Vigilijus Jukna,

Saulius Skvernelis,

Vaida Giraitytė,

Ieva Kačinskaitė – Urbonienė,

Artūras Skardžius,

Vytautas Gapšys,

Mindaugas Puidokas,

Zenonas Streikus,

Eugenijus Jovaiša,

Kęstutis Mažeika,

Dainius Kepenis,

Jonas Pinskus,

Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

2021-06-23

11

7

 

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti, kad būtų laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių  balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų priėmimo.

Seimo narys turi teisę nedalyvauti teikiant ir svarstant teisės aktų projektus ir taip išreikšti savo nuomonę dėl įstatymo projekto. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų pateikimo ir svarstymo metu Seimo narys gali kitu būdu išreikšti nuomonę, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, komitetų posėdžiuose. Taip pat manytina, kad dabartinis reguliavimas, kai skaičiuojami balsavimai dėl teisės aktų priėmimo, yra teisingas ir pakankamas, todėl papildomas reguliavimas yra nebūtinas ir nereikalingas. 

  

 Pasiūlymas:

 

„7. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių  balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, jeigu jis pasirašytinai užsiregistravo to posėdžio protokolo priede, išskyrus Seimo statuto 53 straipsnio 8 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, ir dalyvavo svarstant daugiau kaip pusę klausimų iš anksto paskelbtame Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Siūlomos 11 straipsnio 7 dalies pataisos neatitiktų konstitucinės doktrinos.  

Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. KT26-N13/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Kaip vieną iš argumentų, kodėl Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, Konstitucinis Teismas nurodė, tai kad „Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi siejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo;“.

4.

Seimo narys Algirdas Sysas

2021-06-25

11

7

 

 

Pasiūlymas:

 

 Pakeisti projekto 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „7. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, jeigu jis pasirašytinai užsiregistravo to posėdžio protokolo priede, išskyrus Seimo statuto 53 straipsnio 8 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, ir dalyvavo svarstant daugiau kaip pusę klausimų iš anksto paskelbtame Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje. “

Nepritarti

Argumentai:

Siūlomos 11 straipsnio 7 dalies pataisos neatitiktų konstitucinės doktrinos.  

Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. KT26-N13/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Kaip vieną iš argumentų, kodėl Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, Konstitucinis Teismas nurodė, tai kad „Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi siejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo;“.

5.

Seimo nariai:

Gintautas Kindurys, Arvydas Nekrošius, Algimantas Dumbrava, Ričardas Juška

2021-06-22

 

13

1

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti (susisiekimo atžvilgiu) patogų gyventojų atvykimą pas vienmandatėje apygardoje išrinktą Seimo narį, tais atvejais, kai vienmandatė rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo nariui tikslinga įsteigti po vieną biurą tų savivaldybių teritorijoje. Šiuo metu pagal Seimo statutą tos savivaldybės suteikia Seimo nariui patalpas.

Kadangi įstatymo projektu Nr. XIIIP-957(2) nustatoma, kad Seimo narys biurą turi nuomotis, tai dviems biurams reikės daugiau lėšų nei vienam. Todėl siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vienmandatė rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją ir Seimo narys dėl didelės apygardos teritorijos nusprendžia įsteigti du savo biurus skirtingose savivaldybėse, Seimo nariui skiriama daugiau lėšų biuro nuomai, t. y. iki 0,5 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Su Seimo narių parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas

1. Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui (ne dažniau kaip vieną kartą per Seimo nario kadencijos laikotarpį), draudimui, taip pat biuro ir kompiuterinės technikos nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos, išlaidos biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį.

Tais atvejais, kai vienmandatė rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją ir toje apygardoje išrinktas Seimo narys nusprendžia dėl didelės apygardos teritorijos įsteigti (nuomotis) du biurus skirtingose savivaldybėse, Seimo nariui skiriama iki 0,5 VMDU dydžio suma per mėnesį.“.

Nepritarti

Argumentai:

Svarstytina ar teikiamas siūlymas neprieštarauja konstituciniam Seimo narių lygiateisiškumo principui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visų Seimo narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas (įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimuose, pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

Taip pat pabrėžtina, kad Projektu, siekiant suvienodinti Seimo narių galimybes steigti biurus nepriklausomai kokioje rinkimų apygardoje (daugiamandatėje ar vienmandatėje) jie išrinkti, nėra ribojamas biurų, kuriuos steigtų Seimo narys, skaičius. Siūloma riboti tik sumą, skiriamą biurų steigimui – iki 0,3 VMDU dydžio sumos per mėnesį (13 str. 1 d.). Tuo tarpu, jei šių lėšų trūktų, Seimo nario biuro nuomai būtų galima naudoti kitoms išlaidoms, susijusioms su Seimo nario parlamentine veikla, skiriamas lėšas (Projekto 13 str. 2 d. 7 p.)

6.

Seimo narys Algirdas Sysas

2021-06-25

22

 

 

 

Pasiūlymas:

 Pakeisti projekto 22 straipsnio redakciją ir jį išdėstyti taip:

 „22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3  dalisį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 

2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 15 straipsnio redakcija:

„15 straipsnis. Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti

 1. Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją. Apie šios kompensacijos poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydis nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba gali pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.

3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydį specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams, turi būti atsižvelgta į šiuos poreikius.“

32. Lietuvos Respublikos vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Nepritarti

Argumentai:

Projektu siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti Seimo viešbučio, o Seimo nariams, kurie atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, skirti gyvenamųjų patalpų nuomos kompensaciją.

 

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Stasys Šedbaras

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė