Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 179
STENOGRAMA
2022 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame birželio 9 dienos Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Graikijos Respublikos Prezidentė K. Sakelaropulu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, šiandien pradedame mūsų posėdį nuo Graikijos Respublikos Prezidentės K. Sakelaropulu pasisakymo. Please, Madam President, the floor is yours. Please.
10.04 val.
Graikijos Respublikos Prezidentės Katerinos Sakelaropulu kalba
K. SAKELAROPULU. Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, vos prieš keletą minučių turėjau labai emocingą momentą, kuomet Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė man parodė istorinę Lietuvos Respublikos Seimo salę, tai yra Kovo 11-osios salę, kurioje Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę. Iš tiesų tos salės svarba yra labai didelė. Ji svarbi ne tik jums, Lietuvai, bet ir visai Europai.
Tad, gerbiamoji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ponios ir ponai, nuoširdžiai dėkoju už suteiktą garbę ir šiltą priėmimą. Džiaugiuosi, kad mano vizitas sutampa su 100-osiomis Graikijos ir Lietuvos diplomatinių santykių metinėmis. Man ypač malonu susitikti su Seimo Pirmininke moterimi. Nors dar daug ką reikia nuveikti, ponia Pirmininke, moterų užimamos vadovaujamos pareigos yra teigiamas pokytis ir politikoje, ir visuomenėje.
Šis vizitas, šis oficialus vizitas, patvirtina darnius mūsų šalių santykius ir puikų bendradarbiavimą padidėjusios įtampos ir daugybės iššūkių, kurie tapo išbandymu pokario pasiekimams Europoje ir visame pasaulyje, akivaizdoje. Krizės ir dažnai nenuspėjami įvykiai trikdo įprastus šiuolaikinio gyvenimo įpročius ir kelia visuotinį nežinomybės jausmą. Įsivyrauja naujos aplinkybės ir valstybėms bei viršnacionalinėms organizacijoms tenka susivienyti ir tiesiogiai bei veiksmingai bendradarbiauti, kad išspręstų problemas, kurios, kaip įrodyta, peržengia valstybių sienas.
Karas Ukrainoje, pandemija, energetikos krizė, klimato kaita, ekonominė nelygybė ir migracijos bei pabėgėlių problemos nepaiso jokių sienų suvaržymų. Aktyvėja tarpusavio sąveika. Europos Sąjungai reikia tarptautinio koordinavimo ir drąsių iniciatyvų, kad ji išliktų klestinčia ir teisinga, atsparia ir sanglauda grindžiama bendruomene. Ši skaudžių patirčių seka užlieja tautas pesimizmu, griaunančiu net tvirčiausius pamatus ir užtikrintumą. Istorija rodo, kad net pačios racionaliausios mūsų prognozės yra klaidingos, todėl ateityje nelieka laiko ir erdvės sklandžiam perėjimui ir apmąstymams, kurie įmanomi tik taikos ir saugumo laikais.
Mūsų bendras Europos kursas nesiremia griežtai linijine logika – jis kupinas nuolatinių netikėtumų ir posūkių. Susiduriame su daugybe iššūkių Europos kaimynystėje. Jų kulminacija – brutali Rusijos invazija į Ukrainą praėjus 48 metams po paskutinės Turkijos invazijos į Europos teritoriją – Kiprą.
Graikija nuo pat pirmos akimirkos tvirtai ir ryžtingai pasmerkė neteisėtą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Kartu su savo partneriais raginome Rusiją gerbti tarptautinę teisę, šalies teritorinį vientisumą ir nuo neišprovokuoto neapsakomo masto niokojimo kenčiančius jos gyventojus. Tūkstančiai aukų ir karo žiaurumai, taip pat nepataisoma žala infrastruktūrai verčia prisiminti vienus baisiausių kada nors žmonijos istorijoje įvykdytų nusikaltimų. Nepriklausomos šalies nacionalinio suvereniteto pažeidimas, karinių priemonių naudojimas siekiant užginčyti teritorinio vientisumo principą ir grasinimai panaudoti masinio naikinimo branduolinius ginklus ne tik šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir mūsų bendras vertybes bei principus – tai bandymai kėsintis į pokario taikos ir pažangos pasiekimus ir sugrąžinti tamsiausius istorijos momentus, kai galingesnės valstybės jėga primetė savo valią silpnesniesiems.
Siaubingas Rusijos išpuolis yra ne tik nepriimtinas karo aktas prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę, bet ir platesnės, grėsmingos, revizionistinės ir autoritarinės pozicijos, nukreiptos prieš liberaliąją demokratiją, dalis. Šiomis aplinkybėmis Rusijos pašalinimas iš Europos Tarybos rodo jos valstybių narių ištikimybę savo moraliniam ir dvasiniam palikimui.
Ukrainos klausimas yra susijęs ne tik su Ukrainos žmonėmis, kurie didvyriškai kovoja mokydami mus patriotizmo ir pasiaukojimo. Jis aktualus mums visiems, kurie ir toliau liekame tvirtai įsipareigoję humanizmui, taikai ir tautų pažangai. Šiandien mes visi esame ukrainiečiai, visomis įmanomomis priemonėmis prisidedame prie jų kovos ir dalinamės jų didžiuliu skausmu bei kančiomis.
Pastarųjų metų pasaulio ekonomikos krizė, išaugusi nelygybė ir padidėjęs nestabilumas lėmė populizmo ir atsiskyrimo tendencijų plitimą net ir Europos Sąjungoje. Atstovaujamoji demokratija buvo smarkiai kritikuojama kaip elito konstruktas, neatsižvelgiantis į žmonių interesus ir į realų atstovavimą jiems. Neliberaliosiose demokratijose neginčijama tautos valia ir skirstymas į draugus ir priešus lemia mažumų ir teisinės valstybės institucijų priespaudą. Šalyse, kuriose nesilaikoma teisinės valstybės principų, o vykdomoji valdžia dažnai kišasi darydama neigiamą poveikį žodžio laisvei, ypač rašytinei spaudai ir žiniasklaidai, teismų nepriklausomumui, nesilaikoma Bendrijos teisyno nuostatų.
Europos savimonės ir tapatybės silpnėjimas, euroskepticizmas ir priešinimasis pagrindiniams Europos principams ir vertybėms slypi antrame plane. Tačiau demokratija nesibaigia laisvais rinkimais ir atstovų valstybei valdyti išrinkimu. Tai nuolatinė būtinybė užtikrinti, kad žmonės galėtų laisvai ir atsakingai reikšti savo valią. Tai būtinybė užtikrinti teisingumą ir užkirsti kelią savivalei. Svarbiausia mūsų laikmečio kova – ginti politinę laisvę, teisinę valstybę ir jos teikiamas garantijas.
Dėl pandemijos susidūrėme su neįprasta kritine padėtimi. Kadangi COVID-19 buvo labai užkrečiamas ir pasižymėjo dideliu mirtingumu, jis paralyžiavo socialinę aplinką ir ekonomiką bei sujaukė žmonių profesinį gyvenimą. Labai nukentėjo žmonių santykiai, pasireiškė psichikos sveikatos problemų, taip pat rimtas šalutinis COVID-19 poveikis. Teisės srityje visuomenės sveikatos krizė lėmė daug pokyčių. Būtinybė apsaugoti visuomenės sveikatą pateisino didelius asmens laisvių suvaržymus. Viršesnis viešasis interesas žymi naują vyraujančią tendenciją teismų jurisprudencijoje. Individualizmas užleidžia vietą bendrajam gėriui, o valstybė ir valstybės tarnyba ir vėl tampa mūsų laisvės garantu. Mokslas ir skiepai padėjo mums susigrąžinti pandemijos metu netektus gyvenimo įpročius. Žmonija susidūrė ir vis dar susiduria su egzistencinėmis problemomis, nes gėris, tai yra visuomenės sveikata, kuriam iškyla pavojus, yra neatsiejama saugumo ir socialinės sanglaudos dalis. Ši skausminga COVID-19 patirtis turėjo padėti mums tapti stipresniems ir vieningesniems, tinkamai pasirengusiems spręsti panašias situacijas ateityje.
Tas pats pasakytina ir apie klimato kaitą, kuri jau prasidėjo ir į kurią turime nedelsdami reaguoti kartu su dėl karo Ukrainoje kilusiomis energetinėmis problemomis. Kaip jau nurodė ekspertai, kalbame apie pasaulinio masto klimato krizę, kuri daro įtaką visiems mūsų gyvenimo aspektams. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis iškyla su klimato kaita susijusio teisingumo sąvoka ir moralinė atsakomybė ne tik šiai, bet ir būsimoms kartoms. Kartu su klimato kaita kilo neatidėliotinas poreikis ir viltis sukurti naują, tvirtą ekologinę sąmonę.
Šių laikų iššūkiai kyla dėl daugialypių krizių ir neišvengiamai skatina kurti naują XXI amžiaus Europos tapatybę kintančiame ir neapibrėžtame pasaulyje. Tai apima ir suponuoja bendros užsienio ir gynybos politikos plėtojimą Europos Sąjungoje. Stipresnė, strategiškai savarankiška, papildanti NATO Europa yra esminis pasaulinio ir transatlantinio saugumo veiksnys, tačiau kartu būtina politiškai gilinti Europos Sąjungą ir padaryti ją stipresnę, vieningesnę, peržiūrint jos steigimo sutartis, siekiant apsaugoti jos pagrindines vertybes nuo jų niekintojų. Taip pat negalima dėl kultūros ar religijos įvairovės Europos žemėje toleruoti žmogaus orumą ir lyčių lygybę paminančių apraiškų. Mūsų sambūvis klesti dėl pliuralizmo ir tolerancijos tarp skirtingų įsitikinimų ir tapatybių, kurių kiekviena ieško savo vietos viešojoje erdvėje.
Europos Teisingumo Teismas neseniai pabrėžtinai pareiškė, kad teisinės valstybės principas prilygsta Europos konstitucinei tapatybei, kitaip tariant, jis yra ne tik mūsų vertybių pagrindas, bet ir pagrindinis principas aiškinant ir sprendžiant ginčus. Europos Sąjunga visų pirma yra teisės ir, leiskite man pridurti, teisingumo sąjunga. Be to, siekiant užtikrinti liberaliosios demokratijos stabilumą būtina užtikrinti materialines sąlygas, apsaugoti pažeidžiamus asmenis, ypač globalizacijos amžiuje, ir mažinti nelygybę. Solidarumas ir lygybė bei viešojo intereso akcentavimas padeda kiek tai įmanoma sušvelninti stiprius krizių padarinius visose srityse, įskaitant visuomenės sveikatos, aplinkos, migrantų ir pabėgėlių politikos sritis. Visuomenei reikia sąžiningos viešosios politikos, kad jos branduolys išliktų nepažeistas.
Ponios ir ponai, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename istoriniais laikais. Geopolitinis laikmetis tapo toks įtemptas, kad net sunku suvokti vykstančius tektoninius pokyčius ir nuspėti ateitį. Dėl nuolat greitėjančio mūsų epochos tempo turime išlikti budrūs ir iniciatyvūs, kad nepatektume į keblią padėti ir netektų spręsti opių problemų joms jau prasidėjus. Šiuolaikinėse rizikos visuomenėse politikų neveiklumas brangiai kainuoja piliečiams ir sukelia daugialypį poveikį, jis dažnai tampa nebevaldomas. Pasaulinių problemų negalima išspręsti izoliacionizmu ir užsisklendimu, bet skatinant valstybių ir tarptautinių organizacijų sąveiką. Tai ypač pasakytina apie mūsų žemyną – Europą, kuri nepaisant problemų net ir šiandien išlieka pažangiausiu pasaulio kraštu. Dėkoju. (Plojimai)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Graikijos Respublikos Prezidentė. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveiki, prašom. (Plojimai) Dėkojame Jos Ekscelencijai.
Kviečiu per darbotvarkės tvirtinimą toliau posėdžiui pirmininkauti pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, turbūt prieš darbinę dalį pirmiausia pakartosime registraciją.
Užsiregistravo 116 Seimo narių.
10.21 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. birželio 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą – darbotvarkės tvirtinimą. Frakcijų vardu nematau siūlymų dėl darbotvarkės. A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, noriu pasiūlyti papildomą rezervinį klausimą, projektą Nr. XIVP-1743. Tai yra dėl Statuto pataisos, kad mes optimaliau dirbtume ir, atsisakę slapto balsavimo, pereitume prie elektroninio balsavimo. Yra visos galimybės nuasmeninant duomenis. Aš siūlau tokį pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūloma į rezervinius įrašyti Seimo statuto pataisas, kuriomis būtų įdiegiamas slaptas elektroninis balsavimas. Manau, visi galime bendru sutarimu pritarti, kad tokį projektą galėtume svarstyti. Reikalaujate balsuoti? Gerai. Kas už tokį darbotvarkės papildymą, kurį įvardino A. Kupčinskas?
Už – 53, prieš – 55, susilaikė 7. Pasiūlymas neįrašomas į darbotvarkę.
G. Landsbergis dėl darbotvarkės.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš žiniasklaidos sužinojome, kad įsivėlė klaida dėl opozicijos galimo pirmininkavimo birželio mėnesį. (Balsai salėje, triukšmas salėje) Norėčiau kreiptis valdančiųjų vardu ir prašyti ištaisyti šią klaidą, kad opozicijai būtų grąžinta galimybė pirmininkauti birželio mėnesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kiek aš žinau, dėl pirmininkavimo atsitiko taip, kad opozicinių frakcijų seniūnai informavo Seimo Pirmininkę, kad opozicijos frakcijos nedalyvaus Seimo posėdžiuose, ir nebuvo pasakyta, kad Seimo vicepirmininkai elgsis kitaip. Tiesiog Seimo Pirmininkė priėmė tą pasakytą faktą, bet pagal dabartinį dalyvavimą matau, kad yra kitaip. Manau, kad Seimo Pirmininkė labai greitai pakoreguos tą grafiką, jeigu yra kitokia žinia, kad opozicija posėdžiuose visgi dalyvauja, ir, be abejo, bus paliktas buvęs grafikas. Nes suprantama, kad boikotuojantys vicepirmininkai pirmininkauti posėdžiui nebūtų galėję. Jeigu čia įvyko koks nors nesusipratimas, jis bus lengvai ištaisytas.
V. Fiodorovas, prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūs vakar tame susitikime nedalyvavote. Ir sakyti, kad opozicinių frakcijų atstovai vakar Seimo Pirmininkei pasakė, kad nedalyvaus posėdžiuose, yra iš esmės melas, yra pletkų nešiojimas. Taigi nežinau, kokiais oficialiais pranešimais, pasisakymais remiantis buvo priimtas sprendimas trinti opoziciją iš politinio žemėlapio ir neleisti pirmininkauti Seimo posėdžiams, aš nežinau, tokio pagrindo nebuvo. Klaida ar ne klaida, ar tai specialus dalykas, bet tik dar kartą parodote, kad su opozicija jūs nesiskaitote.
PIRMININKAS. Aš paaiškinau, kaip buvo suprasta. Jeigu tai yra nesusipratimas, aš manau, kad labai greitai bus pateiktas grafikas, tiksliau, bus paliktas ankstesnis grafikas. Dėl to nesusipratimo aš galiu atsiprašyti opozicijos, jeigu čia kas nors ne taip buvo suprasta. Klaida bus ištaisyta, jei situacija yra kitokia. Turbūt tuo klausimu galime baigti, nes padėtis lengvai ištaisoma ir, kaip numatyta šiandien, paskutinėje dalyje pirmininkaus J. Sabatauskas, kaip buvo ankstesniame grafike.
Paulius, ne Paulius, G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Aš prašau mano balsavimo balsą įskaityti prieš, suklydau.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo – prieš.
Replikos tuo klausimu baigėsi. Tada yra keletas darbotvarkės projektų, kurie buvo neįrašyti į pavasario sesijos darbų programą, tai 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai, M. Skritulsko projektai dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Teritorijų planavimo įstatymų. Ir R. Juškos projektas dėl Angliavandenilio išteklių mokesčių įstatymo taip pat nėra įrašytas į pavasario sesijos darbų programą. Tikiuosi, bendru sutarimu galima fiksuoti, kad tai netrukdo įrašyti į darbotvarkę, fiksuojame, kad jie yra darbų programoje. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Pasakysiu, kad bent savivaldybininkų atstovams dėl Angliavandenilio įstatymo projekto turinio turėtų būti viskas tinkama. Bet jeigu yra siūlymas, ar galime įtraukti į darbotvarkę, prašom balsuoti.
Už – 59, prieš – 56, susilaikė 2. Šie projektai lieka darbotvarkėje ir taip papildoma darbų programa. Dabar dėl visos darbotvarkės. Tikiuosi, kad galime bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, vis dėlto aš labai prašau pasižiūrėti į darbotvarkės turinį, joje yra svarbi rezoliucija dėl Ukrainos, svarbus Vietos savivaldos įstatymo projektas. Jeigu yra nusiteikimas boikotuoti darbotvarkes, vis dėlto siūlyčiau tikrai ne pagal šios dienos darbotvarkės turinį tai daryti. (Balsai salėje: „Gėda! Gėda!“) V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neturite teisės čia komentuoti – jūs turite vesti posėdį. Prašom tai ir daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Balsuojame dėl visos darbotvarkės, tik aš atkreipiau dėmesį į joje esančius labai svarbius projektus.
Už – 60, prieš – 54, susilaikė 4. Darbotvarkei pritarta.
Darbotvarkės pirmasis klausimas, arba 3 klausimas pagal bendrą darbotvarkę, yra Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“ projektas Nr. XIVP-1783.
Pranešėja – L. L. Andrikienė.
M. Majauskas pirmas stovėjo dėl vedimo tvarkos. Ne tą įjungiau, atsiprašau. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Galbūt posėdžio pirmininkui nebuvo galimybės išsakyti visų argumentų. Iš pradžių tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad padarėme klaidų, žmogiškai suklydome, partijos pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad turėtų būti atkurtas pirmininkavimas ir sugrąžinta opozicijos teisė.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad yra labai svarbių projektų: bendri mūsų projektai – tai Seimo rezoliucija dėl Ukrainos, taip pat opozicijos registruoti projektai – L. Savicko dėl Profesinio mokymo įstatymo, taip pat opozicijai labai svarbus Vietos savivaldos įstatymas. Kviečiu konstruktyviai dirbti, priimti sprendimus ir negriauti Seimo bendro darbo.
PIRMININKAS. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Nežinau tų motyvų, šiandien vėl tempiamas laikas, kad ateitų daugiau balsų, sprendimas vakar organizuoti neeilinį posėdį – šiandien neva klaida, bet manau, kad yra tyčinis sprendimas neleisti opozicinių frakcijų atstovams pirmininkauti Seimo posėdžiams. Tai parodo, kad toliau vyksta toks nesiskaitymas su opozicija. Nežinau, koks buvo jūsų tikslas, ar sumenkinti opoziciją, ar išgelbėti vakar eilinį… ministrą K. Navicką, bet faktas, taip išėjo, jog opozicija susivienijo, opozicija šiandien yra vieninga. Tęsti posėdžio tokioje aplinkoje tikrai negalima, mes organizuojame pasitarimą Kovo 11-osios salėje, tęsime darbą šiandien ten. Šiandien čia visi daužosi į krūtinę ir sako, kad klaidų padarė, pripažįsta padarytas klaidas, kviečiame ateiti, kalbėti, diskutuoti ir ieškoti sprendimų dėl šios situacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami opozicijos atstovai, ar jūs vis dėlto tikrai nenorite balsuoti dėl rezoliucijos dėl Ukrainos? Galbūt jūsų protestui būtų tinkamesnis laikas po to? (Balsas salėje: „Apetitas praėjo.“) Grįžta pirmininkauti Seimo Pirmininkė.
10.32 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“ projektas Nr. XIVP-1783 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“ projektas. Kviečiu jį pateikti Užsienio reikalų komiteto pirmininkę L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to ir padėkoti visiems kolegoms, savo parašais vakar pritarusiems šiam rezoliucijos projektui. Teikiame jį Seimo plenariniame posėdyje. 24 parašai, tarp jų visų frakcijų atstovai, gaila, kad kai kurių iš jų čia šiandien dabar neliko.
Užsienio reikalų komitetas svarstė šį rezoliucijos projektą ir jam vienbalsiai pritarė. Neketinu kartoti ar įrodinėti šios rezoliucijos aktualumo, gal tik labai trumpai. Kaip žinome, birželio 22–23 dienomis vyks Europos Sąjungos Vadovų Taryba. Jos metu bus sprendžiama, ar Ukrainai reikia suteikti šalies kandidatės statusą. Visateisė narystė bus suteikta tik tada, kai Ukraina atitiks narystės kriterijus. Ši rezoliucija atspindi Lietuvos poziciją ir mūsų Seimo poziciją visais pagrindiniais klausimais, aš turiu galvoje ir rezoliucijas, priimtas mūsų Seime anksčiau, bet tai tarsi mūsų pozicijos išgryninimas. Šia rezoliucija mes įsipareigojame palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimo. Mes kviečiame vadovautis nuostata, kad karas gali būti baigtas tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurios bus priimtinos Ukrainai ir kurias apibrėš Ukrainos žmonių valią išreiškianti teisėta šalies vyriausybė.
Mes taip pat raginame Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai įvestų ekonominių ir politinių sankcijų nesvarstyti atšaukti tol, kol nebus pašalintos tiesioginės sankcijų įvedimo priežastys, tai yra besąlygiškai nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmai prieš Ukrainą, išvesta okupacinė kariuomenė ir atkurtas visiškas Ukrainos teritorijos vientisumas. Taip pat sustabdyti žmogaus teisių pažeidimai, įvykdytos demokratinės reformos, o kaltieji dėl agresijos, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido, žmogaus teisių pažeidimų ir taip toliau organizavimo patraukti teisinėn atsakomybėn. Taip pat sutarta dėl reparacijų milžiniškus karo nuostolius patyrusiai Ukrainos valstybei.
Ir tai, kas yra visiškai nauja. Mes kreipiamės šia rezoliucija į Jungtinių Tautų Organizaciją, į demokratinių valstybių parlamentus ir vyriausybes ragindami neatidėliotinai atkurti grūdų ir kitų maisto produktų tiekimą iš Ukrainos besivystančioms šalims ir tam tikslui imtis visų priemonių užtikrinti saugų jūrų susisiekimą su Ukrainos Juodosios jūros uostais, pirmiausia, Odesa, aprūpinant Ukrainos pajėgas pakrančių gynybai reikalinga ginkluote, suteikiant Ukrainai apsaugą ir saugumo garantijas nuo užpuolimo iš jūros, sukuriant saugius transporto koridorius ir taip užtikrinant laivybos laisvę bei saugią laivybą Juodojoje jūroje, tam pasitelkiant norinčių ir galinčių prisidėti valstybių karinius jūrų laivus.
Kaip minėjau, sprendimas dėl kandidatės statuso Ukrainai Europos Sąjungos Vadovų Taryboje birželio 22–23 dienomis.
Mes kviečiame, Seimas kviečia, Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybės narius, Lietuvos Seimo narius ir visų Lietuvos valstybės institucijų pareigūnus visais jiems priimtinais lygmenimis – tarptautinėse institucijose, organizacijose ir forumuose – padėti Ukrainai pasiekti šiuos tikslus.
Taigi toks projektas ir kviečiu jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, ši mūsų rezoliucija jau ne pirma, kuri buvo priimta visiško politinio konsensuso pagrindu. Nebuvo nė vieno, atrodo, nario iš kitų politinių partijų, kuris prieštarautų, kur šiandien yra tuščia salė. Iš esmės tai yra atsakymas ir į beprotišką Rusijos vakar dienos bandymą atšaukti mūsų nepriklausomybės pripažinimą, nes mūsų vieningumas, ko gero, rodo, kaip ir ankstesnių rezoliucijų, kad Lietuvos Seimas yra vieningas ir Lietuvos tauta yra vieninga taip įvertindami visiškai neįtikėtiną XXI amžiaus posūkį, tai yra Rusijos agresiją ir žemių vogimą iš Ukrainos. Kaip jūs čia iš principo teisingai kalbėjote, pasaulinės bado krizės organizavimą, nes 60 % visų grūdų yra neišvežta iš Ukrainos.
Kaip jums atrodo, gerbiama kolege, kokie galėtų būti kiti dar papildomi žingsniai įveikiant šitą pasaulinę krizę, organizuotą Rusijos Federacijos prieš visą žmoniją? Labai ačiū jums už pastangas. Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, dėkui jums už klausimą. Kaip jums puikiai žinoma, kai mes Užsienio reikalų komitete aptarinėjome šį rezoliucijos projektą, mes svarstėme iš tikrųjų ir tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje šiuo klausimu. Mes kalbėjomės apie tai, kad nelegitimus ir nepripažintas kaimyninės Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka siūlo savo paslaugas, ir kalbėjome apie tai, kodėl tas variantas yra nepriimtinas. Mes girdime ir žinome, kad Turkija derasi su Rusija Ukrainai nedalyvaujant taip pat tuo pačiu klausimu – dėl grūdų eksporto iš Ukrainos. Šis variantas taip pat nepriimtinas.
Taigi šia rezoliucija mes išreiškiame paramą Lietuvos pozicijai, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos pozicijai, dėl Juodosios jūros uostų atblokavimo, deblokavimo, ir kad valstybės, demokratijos, kurios nori prisidėti sprendžiant šią problemą, galėtų tai padaryti, suteikdamos saugumo garantijas, sukurdamos saugius transporto koridorius ir taip toliau. Kokių nors kitų variantų, be šių paminėtų, aš nematau ir manau, kad pozicija, kuriai atstovauja Lietuva, yra priimtiniausia, saugiausia. Aš turiu galvoje – saugiausia Ukrainai ir mums visiems.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai diena. Gerbiama kolege, praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto nariai lankėsi Ukrainoje. Susitikome ne tik su Rados Ekonomikos komiteto nariais, bet ir su Grūdų asociacijos nariais, taip pat su statybininkų sektoriaus atstovais ir daug kitų institucijų. Aišku, ten situacija tikrai akivaizdi visiems, prasta situacija, tačiau patys ukrainiečiai ir jų pusė pabrėžia, kad jie tikrai nesitiki santykių su Rusija ar Baltarusija atkūrimo ir nesitiki malonės iš Baltarusijos. Todėl jie labai aktyviai kviečia tapti, aišku, ir Lietuvą, jų ambasadoriais Europos Sąjungoje ir kalba, kad reikėtų kurti bendrą geležinkelio tiltą, europinės vėžės tiltą. Tai yra mes turime tuos TNT-T geležinkelio tiltus, kurie maksimaliai finansuojami Europos Sąjungos.
Tą reikėtų daryti, matyt, numatyti, kad toks tinklas galėtų plėstis ir į Ukrainą, nes jie kalba ne tik apie kirilicos pakeitimą lotyniška abėcėle, bet ir apie perėjimą nuo rusiškos vėžės prie ukrainietiškos. Tai reikštų, kad tiek Gdansko, tiek Klaipėdos uostai tikrai būtų maksimaliai užkrauti ir čia nekonkuruotų Klaipėda su Gdansku, užtektų visą tą kiekį išvežti ne tik per Odesos pusę ir laivybą, bet ir per mūsų uostus.
Tokie buvo palinkėjimai. Gal čia ne klausimas, labiau pasisakymas. Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau klausiančių nebėra. Ačiū už pateikimą. Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių neturime. Motyvai priėmimo stadijoje. E. Gentvilas. Šiuo metu jo salėje nematau. Taigi balsuosime numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad balsavimas šiandien yra numatytas nuo 11 val. 10 min.
10.43 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai priėmimo stadijoje. J. Džiugelis kalba už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai gaila, kad negirdės opozicija mano argumentų dėl kalbėjimo už. Man atrodo, šiandien turėtume kalbėti ne apie turinį, o, deja, apie opozicijos vaidmenį, kad nedalyvauja ypač svarbių įstatymų priėmimuose, tiek dėl rezoliucijos, tiek dėl šio.
Šio įstatymo projekto neįgaliųjų bendruomenė laukė labai ilgai. Tiesą pasakius, tai didintų integraciją, gerintų negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Man labai gaila, jau matau iš balsų, jog neturėsime galimybės juos priimti. Valdančiuosius, be abejo, kviečiu pritarti ir kviečiu opoziciją grįžti ir nedaryti įkaitais negalią turinčių žmonių dėl politinių kovų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.45 val.
Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti Kaimo reikalų komiteto pranešėją.
Kadangi Kaimo reikalų komiteto pranešėjo nėra, tuomet aš pati perskaitysiu Teisės departamento išvadas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento išvada. Komiteto nuomonė pritarti šiai išvadai. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu pagal komiteto pasiūlymą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti jiems bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento išvadą. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra gauta Teisės departamento išvada. Jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 11 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, komiteto versijai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Atsiprašau, skaitydama praleidau 8 straipsnį. Dėl jo nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ir galime pritarti naujos redakcijos 1 straipsniui. 2 straipsnis taip pat yra naujos redakcijos. Ar galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu, kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių šiuo klausimu neturime.
10.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3428, 3429 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1224(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.2 klausimas yra susijęs – projektas Nr. XIVP-1224(2). Taip pat priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Tai buvo 1-5.2 klausimas. Dėl motyvų… Užsirašiusių dėl motyvų neturime. Balsuosime numatytu laiku.
10.48 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1576(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1576(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Užsirašiusių dėl motyvų šiuo klausimu nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.48 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1052(2). Priėmimo stadija. Kviečiu D. Asanavičiūtę, Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją, dėl 1-7 klausimo – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projekto.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Reikėtų pristatyti Teisės departamento išvadas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto pasiūlymas, kad Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotų bedarbių, siekiančių įgyti kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas ar profesinio mokymo teikėjus mokytis pagal profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Siūloma tokia komiteto formuluotė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime komiteto suredaguotam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė. Prašom jas pristatyti.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Ar galime 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom ją pristatyti.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Čia yra įstatymo įsigaliojimas ir komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.51 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimo projektą… Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė, todėl norėčiau pakviesti gerbiamą K. Bartoševičių pristatyti komiteto nuomonę ir išvadą. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki. Svarstėme Kultūros komitete šį klausimą ir nepritariame Teisės departamento pasiūlymui bendru sutarimu. Argumentuojame tuo, kad nuostoliai, kurie potencialiai gali būti patiriami dėl to, kad renginiuose dalyvautų neįgaliųjų asmenų asmeniniai asistentai, nėra tokie dideli, kad reikėtų svarstyti tokio kompensavimo mechanizmą. O, be to, manome, kad valstybėje tiek privatus sektorius, tiek valstybinis turėtų prisiimti šią vadinamąją naštą, kad būtų sudarytos sąlygos neįgaliesiems asmenims kaip galima daugiau ir labiau integruotis į visuomeninį gyvenimą, ir būtent leidimas renginiuose, muziejuose, parodose ir sporto renginiuose dalyvauti neįgaliųjų asmenų asmeniniams asistentams įsigyjant bilietą su 100 % nuolaida būtų puikus sprendimas. Ačiū. Ir tam komitete iš tikrųjų pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui pritarti pagal tai, kaip jį suredagavo komitetas? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nematau, taigi balsuosime numatytu laiku.
10.53 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Kadangi komitetas svarstė kai kuriuos pasiūlymus, tai aš kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą V. Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Priėmimas. Aš gal priėmimą pastraipsniui pradėsiu ir tuomet reikės jūsų komentaro.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Dėl jų galime apsispręsti jau dabar. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra gauta Seimo nario pataisa, dėl jos mes galėsime apsispręsti tik balsavimo metu. Bet taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritaria. Gal galėtumėte ją pristatyti?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši Teisės departamento pastaba yra redakcinė, tačiau labai svarbi, nes ja siekta teisinio aiškumo, kad kiekvienas, kuris skaitys ar taikys šį įstatymo punktą, jį galėtų suprasti vienodai. Todėl buvo pritarta bendru sutarimu. Čia nėra dalykinė, čia yra redakcinė pastaba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime dėl šio straipsnio balsuoti numatytu laiku.
Dėl 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendra sutarimu.
O dėl 1 ir 2 straipsnių apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Motyvų svarstyti taip pat negalime.
10.55 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-763(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-763(3). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra A. Kupčinsko pataisa, bet mes dabar svarstyti jos negalime. Taigi šis klausimas taip pat pereina į balsavimo laiką.
10.56 val.
Seimo savaitės (2022-06-13–2022-06-17) – 2022 m. birželio 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, todėl dabar paimsime 3 rezervinį klausimą – savaitės, prasidedančios birželio 13 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimą.
Gerbiamas Razma, ar galėtumėte pristatyti savaitės darbotvarkę, kadangi šiek tiek lenkiame laiką?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę turėsime tik tris posėdžius. Suprantama, kad antradienis yra birželio 14-oji, minima diena, ir dėl to iš ryto dalyvausime renginiuose, kurie vyks ir čia, Seime, ir prie Seimo.
Po pietų buvo numatyta, kad pirmiausia būtų buvę Genocido ir rezistencijos centro vadovo atsakymai į pateiktus raštu klausimus, bet mes pasitarėme, kad tokią dieną atsakinėti čia Genocido centro vadovui, iškviestam ant kilimėlio, tikrai yra ne pats tinkamiausias dalykas, tai turbūt nukeltume tuos atsakymus į ketvirtadienį, o darbotvarkėje antradienį liktų paprasti svarstymo stadijoje esantys projektai, kurių nelabai daug.
Ketvirtadienį esmingiausias klausimas, žinoma, yra Respublikos Prezidento pranešimas ir šiek tiek mūsų projektų, kurie pasiekė atitinkamas stadijas. Tų pačių reikšmingiausių konstitucinių įstatymų projektų kitą savaitę dar neturime, taigi kita savaitė turėtų būti gana rami ir dalykiška.
PIRMININKĖ. Nori klausti S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, norėjau paklausti. Jūs minėjote, kad sesija sutrumpės vienu posėdžiu. Ar nebus papildomai ieškoma dienų tam posėdžiui kompensuoti ir apskritai ar Seimo valdyboje jau yra sprendimas dėl sesijos pratęsimo? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, dėl šito nesurengto rytinio 14 dienos posėdžio tikrai kokių nors papildomų priemonių imtis nereikia, iš anksto buvo planuota, jog taip bus. Papildomų posėdžių gali prireikti baigiantis mėnesiui nebent dėl kitų aplinkybių, jeigu kurie nors projektai tiesiog vėluotų komitetuose ar kokios kitos aplinkybės sutrukdytų juos priimti numatyta tvarka.
Kaip žinote, 27 dieną, pirmadienį, yra planuojamas neeilinis posėdis, bet tai labiau lemia tas faktas, jog apdovanojimo atvyksta atsiimti R. Dž. Durbinas. Mes darome kartu ir dalykinį posėdį, nors jame bus ir ta iškilmingoji dalis, skirta apdovanojimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu kitos savaitės Seimo posėdžių darbotvarkei? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.59 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1785 (pateikimas)
Dabar norėčiau į tribūną pakviesti J. Šiugždinienę, kad ji pristatytų 1 rezervinį klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1785. Tai yra pateikimas. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektą, jo tikslas – pagerinti karjeros specialistų darbo apmokėjimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kad didėtų šios profesijos patrauklumas ir būtų sudarytos prielaidos veiksmingam mokinių nukreipimui pasirenkant tolesnę karjerą. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą, pagal kurią numatoma užtikrinti tinkamą karjeros paslaugų teikimą mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas. Siekiant šio tikslo, būtina nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ne tik didinti profesinio orientavimo paslaugų apimtį, bet ir gerinti karjeros specialistų darbo apmokėjimą.
Įstatymo projekto uždaviniai: pagerinti karjeros specialistų darbo apmokėjimą, kad išnyktų atotrūkis nuo kitų švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčio, sumažinti darbo krūvio sandaros netolygumus tarp karjeros specialistų ir kitų švietimo pagalbos specialistų, detaliai reglamentuoti karjeros specialistų darbo apmokėjimo sąlygas.
Sprendžiamos problemos – pirmiausia karjeros specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai yra stipriai mažesni nei mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos. Karjeros specialistų stažo intervalai, pagal kuriuos nustatomi koeficientai, skiriasi nuo mokytojų, jų yra mažiau. Karjeros specialistams nėra didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo, dėl darbo bendrosios paskirties mokyklose su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiuo metu karjeros specialistams nepagrįstai taikoma 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Karjeros specialistų darbo pobūdis yra panašaus pobūdžio kaip ir kitų pagalbos mokiniui specialistų – jis susijęs su didesne protine ir emocine įtampa, todėl karjeros specialistams nepagrįstai netaikoma sutrumpinto darbo laiko norma.
Įstatymo projektu siūloma karjeros specialistų pareiginę algą sulyginti su švietimo pagalbos specialistų pareigine alga. Pareiginės algos koeficientai vidutiniškai padidėtų: iki 10 metų – nuo 16,3 % iki 17,7 %, o daugiau kaip 10 metų iki 15 metų – 7,1 %, daugiau kaip 15 metų – 0,9 %. Karjeros specialistams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nustatyti labiau atsižvelgiant į jų pedagoginio darbo stažą. Karjeros specialistams kaip ir mokytojams sudaryti galimybes didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus dėl veiklos sudėtingumo tais atvejais, kai jie dirba bendrosios paskirties mokyklose su mokiniais, turinčiais didelių arba labai didelių specialiųjų poreikių.
Karjeros specialistai 2022–2023 metais bus finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Nuo 2024 metų pradžios karjeros specialistų pareigybės bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl svarstymo. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama sudaryti karjeros ugdymo sąlygas švietimo įstaigose didinant karjeros specialistų profesijos patrauklumą ir gerinant jų darbo apmokėjimo sąlygas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., ir siekiant, kad švietimo ir mokslo srities darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai, kurie įsigalios 2022 m. rugsėjo 1 d., būtų svarstomi sistemiškai, prašoma Seimo įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka jį sujungiant kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Mokslo ir studijų įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75 ir kitų straipsnių pakeitimo, taip pat 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektais.
Siekiant tinkamai užtikrinti karjeros ugdymo sąlygas kiekvienoje švietimo įstaigoje, reikia ne tik didinti karjeros specialistų paslaugų apimtį, bet ir neatidėliojant didinti karjeros specialistų profesijos patrauklumą gerinant jų darbo apmokėjimo sąlygas. Todėl būtina, kad įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. Dėkui. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų labai svarbu, nes, kaip matyti, karjeros specialistų ir apskritai pagalbos švietimo specialistų patrauklumas buvo labai žemas, tačiau ir keičiant sąlygas, dar nepasiekus to mūsų užsibrėžto tikslo, turėtų būti 130 % atlyginimo vidurkio. Šanso, kad patrauklumas labai padidės, dar nėra tokio.
Ar nemanote, kad kaip nors reikėtų sukomplektuoti tuos specialistus, tuos 450, kiek reikės, galbūt kokios nors atskiros programos, galbūt kviesti pedagogus persikvalifikuoti? Čia tikrai labai svarbi sritis, ji turės tam tikrą poveikį ir mūsų ekonomikai. Kai kurie žmonės šiuo metu netgi baigia aukštąsias mokyklas, tiksliau, ne baigia, o pradeda antrą kursą ir supranta, kad jie sėdi ne savo rogėse, keičia savo profesijas, tokių asmenų yra daug. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kokios nors atskiros programos tų 450, ar kiek ten tų asmenų yra, užpildyti iš kur nors profesinį orientavimą? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Taip, būtent atskira programa ir yra parengta, ne tiktai šiuo pakeitimu mes mėginsime pritraukti į šią profesiją daugiau žmonių, bet taip pat yra ir atskira programa, jiems skiriamas, organizuojamas kvalifikacijos kėlimas, yra kitų motyvacinių priemonių. Tikrai dirbame su šiais specialistais, tikimės, kad jie ateis į mokyklas. Kaip jūs minėjote, problema yra tikrai labai aktuali. Šiuo metu stebime augimą neįgijusių profesijos ir nedirbančių jaunuolių, manome, kad profesinis orientavimas kartu su tam tikrais pokyčiais bendrojo ugdymo sistemoje, tai yra slenksčio atsiradimu ir rekomendacijomis, kurios bus teikiamos kiekvienam vaikui, tikrai padės mums geriau orientuoti, geriau atpažinti mūsų vaikų polinkius, augs besirenkančių profesiją vaikų skaičius, taip pat mažės skaičius jaunuolių, esančių be darbo, baigusių mokyklą, bet nedirbančių ir nesimokančių. Dėkui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Toliau jūsų nori paklausti gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke… posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs šiuo įstatymu norite, kad tai pradėtų veikti nuo rugsėjo 1 dienos? Aš dėl biudžeto noriu paklausti. Ar jau yra numatytos biudžete tos lėšos ir kokios jos būtų? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Šiuo metu mums biudžeto finansavimo nereikia, mes tam esame skyrę Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, tai yra vadinamojo RRF’o, finansuosime atlygio padidėjimą ir augimą iš šios priemonės lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso projekto. Ar yra norinčių išsakyti motyvus? Sekundėlę, man sistema… Gerbiamas E. Pupinis kalbės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tenka apgailestauti, kad bent jau prieš kokių 15 metų neatsirado tų specialistų mokyklose, daug prarasta laiko. Bet džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė, ypač formuojant darbo rinką ir teisingai nukreipiant asmenis ne tik pagal tai, kur populiaru, bet ir ten, kur asmuo gebėtų atskleisti savo visokias asmenines savybes… Labai svarbu turėti specialistų, labai stiprių specialistų, ugdymo įstaigose, kad jie vis dėlto padirbėtų su jaunimu, padėtų jiems pasirinkti profesiją, padėtų aktyviai rinktis profesiją, o ne šiaip, na, galbūt iš kokių nors kitų šaltinių, kai stojama dėl draugų arba dėl tėvų norų. Manyčiau, tikrai sveikintina ir tikrai turime prisidėti keldami tuos profesinio orientavimo specialistų atlyginimus. Pritariu tam įstatymo projektui ir siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakyti visi motyvai. Mums likusi dar 1 minutė iki balsavimų lango, manau, kad naujo klausimo nelabai ir pradėsime. Aš kviečiu visus užimti savo vietas ir pabandysime balsuoti, gal pavyks ką nors priimti, nepabandęs nesužinosi. Priėmimas vis dėlto balsavimo būdu. Bendru sutarimu čia neišeis. Gerbiami kolegos, kviečiu susėsti, visus grįžti į salę, pradėsime balsuoti. Iš pradžių gal pabandome registruotis. Registracija. Gerbiami kolegos, kviečiu visus, matau, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė kalba, gal galite pakviesti. (Balsai salėje) Bet reikėtų, salėje galėtų kalbėti. Gerbiami kolegos, registruojamės. Žiūrėsime, ar turime balsų priimti įstatymą.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
11.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“ projektas Nr. XIVP-1783 (priėmimo tęsinys)
Balsuosime dėl darbotvarkės 1-3 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“ projekto Nr. XIVP-1783. Priėmimas be pataisų. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuoja už. Kaip tik atėjome į balsavimų langą ir galime pradėti balsavimus. Kas už rezoliuciją be pataisų… Čia padaugėjo Seimo narių, gal net ir galėsime priimti ką nors. Dabar balsuojame dėl rezoliucijos dėl Ukrainos. Kas už tai, kad priimtume be pataisų, balsuoja už.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 61, balsavo 60 Seimo narių: visi 60 balsavo už. Taigi, rezoliucija yra priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos… Ar K. Masiulis per šoninį mikrofoną ką nors nori pasakyti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsiprašau, nesuspėjau sureaguoti ir paspausti mygtuko. Aš už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo jūsų balsas už. Gerai, už bus 61, bet tai man indikuoja, kad pradėti balsuoti ten, kur yra įstatymų priėmimai, neišeina. Aš greičiausiai ir nebandysiu, nes tai tik užimtų laiko.
11.12 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1785 (pateikimo tęsinys)
Balsuoti galime dėl rezervinio 1 klausimo, jis buvo pateiktas, jam nereikia 71 balso. Galime dėl jo balsuoti. Balsuojame dėl rezervinio 1 klausimo – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projekto Nr. XIVP-1785. Kas pritaria, balsuoja už.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai: visi 63 balsavo už. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu? Panašu, kad galėtume. Siūlomi komitetai: pagrindinis yra Švietimo ir mokslo komitetas. Dar nori gerbiama premjerė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti komiteto pirmininko, kad sujungtų su to paties įstatymo pakeitimu, kuris jau buvo pateiktas prie Mokslo ir studijų įstatymo, nes čia tas pats įstatymas, būtų gerai, kad kartu ir sujungtų, jeigu pavyktų.
PIRMININKAS. Gerai. Svarstymą kada galime numatyti, birželio 21 dieną? Gera svarstymo data, tinka? Nematau prieštaraujančių. Kaip suprantu, bendru sutarimu pritarėme, kad Švietimo ir mokslo komitetas ir svarstymas birželio 21 dieną.
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Razma norėtų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aš sutinku, kad tie projektai, kur likęs tik priėmimo balsavimas, gali palaukti, kol salėje bus daugiau Seimo narių, tada balsuosime, galbūt net kitą dieną. Bet yra bent vienas projektas, kur yra pasiūlymų, tai Vaikų išlaikymo fondo. Mes pasiūlymus tikrai galime pereiti iki pat finalinio balsavimo momento.
PIRMININKAS. Taip, visiškai logiška pastaba, taip ir darysime.
11.15 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2) (priėmimo tęsinys)
Dėkoju. Turbūt pakviesime Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją gerbiamą V. Aleknaitę-Abramikienę į tribūną, jūsų mums reikės. Svarstome 1-9 klausimą – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo projektą Nr. XIVP-209(2). Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Viską esame perėję. Dėl 7 straipsnio yra Seimo nario M. Lingės pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pritarė bendru sutarimu. Šio pasiūlymo esmė – užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kad nebūtų taip, kad vaikas gauna tokią pat išmoką užsienyje ir Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama atstove, mes pirmiausia komiteto pirmininkui, šiuo atveju pataisos autoriui, suteiksime žodį pristatyti patį pasiūlymą. Prašom. Gerbiamas M. Lingė. Tuoj. Sistema lėtoka. Tuoj. Įsijungė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikrai nepaneigsiu to, ką pristatė gerbiama pranešėja. Išties tas siūlymas yra būtent apie tai. Kadangi po Konstitucinio Teismo yra įtvirtinamas visas reguliavimas, kad išmokas gali gauti ir nenuolatiniai šalies gyventojai, tokiais atvejais siūlomas saugiklis, kad jei išvykusieji į kitas šalis tose šalyse gautų panašią, analogišką išmoką iš tos šalies, tam, kad išmokos nebūtų dubliuojamos, būtų mokama ir gaunama viena išmoka. Toks pasiūlymo tikslas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, galbūt galime bendru sutarimu sutarti, kad svarstome šį pasiūlymą? Galime. O gal galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, nes nematau prieštaraujančių? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu pasiūlymui.
Taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia jau apsvarstyta. Galime visam 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Daugiau pasiūlymų nėra. Naujos redakcijos 1 straipsnis. Ar galime naujos redakcijos 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taip pat naujos redakcijos 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų, kaip aš suprantu, jeigu čia teisingas langas dega, niekas nėra užsirašęs. Balsavimą atidėsime geresniems laikams.
11.17 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-763(3) (priėmimo tęsinys)
Taip pat buvo pasiūlymas ir dėl 1-10 klausimo – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-763(3). Gal gerbiamas S. Šedbaras, komiteto pirmininkas, ateitų į tribūną apsvarstyti pasiūlymą. Čia buvo A. Kupčinsko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
Dėl Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2 straipsnio buvo Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal suteikime žodį A. Kupčinskui, jis pristatys. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kitais formatais jau turbūt pasakojau šią bendrą situaciją. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai nebus jokio masinio automobilių numerių keitimo. Visa tai galios tik naujai įgyjamiems numeriams ir nematau jokios rizikos, kodėl nebūtų galima to įgyvendinti anksčiau. Taip, „Regitra“ dabar turi trejų metų sutartį, joje nurodytas minimalus kiekis yra 1 mln. 300 tūkst. Tačiau yra galimybė dar 0,5 mln. daugiau išduoti numerių. Tai reiškia, kad įgyvendinimo terminas realiai bus ne 2024 m. sausio 1 d., bet 2025 m. sausio 1 d.
Aš siūlyčiau vis dėlto pritarti tokiam kompromisiniam pasiūlymui, jis tikrai yra labai kompromisinis. Aš manau, tikrai pamatysime, kad realu tai įgyvendinti. Kalbėjome apie tai ir su ministre. Tikrai yra visos galimybės tą padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tų datų buvo ne viena. Komitetas įvairiai buvo apsisprendęs, tačiau Seimo salėje svarstant buvo numatyta, kad įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Kai buvo kolegos Andriaus pateiktas pasiūlymas, komitetas jį svarstė. Vidaus reikalų ministerija prieštaravo, kad būtų pakeista data iš sausio 1 dienos į kitą, todėl komitetas šitam pasiūlymui ir nepritarė. Lieka apsispręsti Seimo posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Ar jūs norėtumėte, kad būtų balsuojama, ar tinka? (Balsas salėje) Balsuojama. Ar yra 29 palaikantys? Pabandykime pažiūrėti, ar yra 29 palaikantys patį pasiūlymą. Čia dabar balsuojame dėl pasiūlymo, ar yra 29 palaikymas, kad svarstytume iš viso. A. Kupčinsko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė, buvo išdėstyti argumentai. (Balsai salėje) Gerbiamas P. Gražulis jungiasi į valdančiąją koaliciją, kaip suprantu, ir padės mums priimti įstatymą. Labai džiaugiuosi. Labai džiaugiamės tuo. Taip, yra 46, taigi svarstome pasiūlymą.
Motyvai už – gerbiamas A. Petrošius. Motyvai už pasiūlymą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai labai nesiplėsdamas, aš manau, kad dėl šių terminų ir ministerijos pozicijos įvyko nesusikalbėjimas. Tikrai turėjome susitikimų tiek su „Regitros“ atstovais, tiek su ministerijos atstovais ir buvome sutarę, kad vis dėlto tas kompromisinis variantas yra priimtinas, „Regitra“ spės įgyvendinti, nors ir sudėtingai, bet spės įgyvendinti savo pareigas laiku ir to prieštaravimo lyg ir nebuvo. Manau, kad čia tiesiog buvo nesusikalbėjimo dalykai ir šiandien kolegas raginu palaikyti, tai yra 3 mėnesių klausimas ir iš esmės jokių įgyvendinimo problemų neturėtų kilti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar balsuojame jau dėl paties pasiūlymo. Prašau. Balsuojame. Pasisakymai buvo tik už. Balsuojame dėl A. Kupčinsko pasiūlymo.
Užsiregistravo 58, balsavo 58: už – 55, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Dėl 1 straipsnio galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio su priimtu pasiūlymu galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. A. Kupčinskas – motyvai dėl viso projekto.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taupydamas laiką, matau, kad dabar vis tiek priėmimo nebus, siūlau nediskutuoti. Einame prie kitų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dėl viso projekto balsuosime geresniais laikais.
11.22 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1784 (pateikimas)
Dabar 1-11 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo vieno straipsnio papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1784. Kviečiu gerbiamą viceministrą. Ar galėtų J. Urbanavičius atlaisvinti viceministrą? Ir jūs galėtumėte į tribūną… Prašau. Gerbiamas V. Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras. Prašau. Tribūna jūsų, prašau pateikti įstatymą.
V. JURGUTIS. Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą.
Teikiamas įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms kartu siekti bendrų tikslų, operatyviai vykdyti nustatytas užduotis ir atlyginti viena kitai už vykdomas užduotis reikalingas suteikti paslaugas. Tokios sutartys ypač reikalingos sudėtingos geopolitinės situacijos ir įvairių krizių atvejais, kai sudėtingus klausimus reikia spręsti greitai.
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. Išties ir yra siūlomas naujas straipsnis, kuris taip ir vadinamas – „Bendradarbiavimo sutartys“. Pagal jį būtų nustatyta išimtis, pagal kurią Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai būtų netaikomi bendradarbiavimo sutartims, kurias sudaro dvi ar daugiau perkančiųjų organizacijų, bet šią išimtį būtų galima taikyti tik atitinkant tam tikras sąlygas, tai yra kad bendradarbiavimo sutartimi būtų siekiama užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias turi suteikti perkančiosios organizacijos, būtų teikiamos siekiant jų bendrų tikslų, bendradarbiavimas būtų įgyvendinamas vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdytų mažiau negu 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas.
Kalbant apie minėtus bendrus tikslus, siekiant užtikrinti, kad ši išimtis būtų taikoma tik pagrįstais atvejais, numatoma, kad tuos bendrus tikslus išimtiniais atvejais turi patvirtinti Vyriausybė.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad tokia tvarka yra numatyta Europos Sąjungos direktyvose, tačiau anksčiau tai nebuvo perkelta į nacionalinę teisę, todėl iš esmės šis reguliavimas neturi prieštaravimo Europos Sąjungos reguliavimui. Mes jį gal net, priešingai, padarome šiek tiek saugesnį numatydami tam tikrus saugiklius.
Gerbiami Seimo nariai, atsižvelgdami į šiųmetinę situaciją Europoje ir pasaulyje, prašytume pritarti teisės aktų projektams po pateikimo ir svarstyti juos skubos tvarka. Ačiū už jūsų dėmesį. Ar turite klausimų?
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam viceministrui. Jūs taip aiškiai pristatėte, kad jūsų niekas nenori paklausti. Dėkui. Prašom užimti savo vietą.
Motyvai. Vėlgi niekas nenori išsakyti motyvų. Galbūt galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti, nes lyg ir balsavimo lange dar esame, tai… Pritariame. Taigi Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar visi sutinka? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Siūlo svarstyti birželio 21 dieną. Irgi dėl datos nematau prieštaraujančių. Galime pritarti. Gerai.
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777 (pateikimas)
Gal dabar tada nuo darbotvarkės pabaigos svarstytume, kad nesugriūtų visas laiko planavimas. Gerbiamas S. Šedbaras galbūt galėtų, nes jūsų, taip išeina… Pavyzdžiui, 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777. Jeigu jūs galėtumėte šitą pateikimą atlikti, o vėliau galbūt R. Juška galėtų. Nematau, ar jis yra. Yra. Informuokite jį, kad galbūt jisai galėtų tada pateikimą padaryti ir taip toliau. Prašau, gerbiamas pirmininke, tribūna jūsų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šito nutarimo esmė yra ta, kad komitete svarstomame dideliame Teismų įstatymo pataisų projekte, jį visų pirma teikia prezidentūra, taip pat Vyriausiasis administracinis teismas, šalia teisėjų atrankos taisyklių, yra numatyta ir sujungti pirmos instancijos administracinius teismus į vieną regionų teismą. Vadinasi, turi būti reorganizacija. Rengėjai neapsižiūrėjo, kad prieš tai turi būti priimtas Seimo nutarimas reorganizuoti teismus ir po to tik po 3 mėnesių pagal aprašą tai padarius galima svarstyti Teismų įstatymo pataisų paketą. Todėl ir teikiame prezidentūros parengtą, bet jau, kad būtų greičiau, komiteto pirmininko pasirašytą nutarimo projektą. Jį priėmę tada kaip tik prasidėjus rudens sesijai galėsime užbaigti visą Teismų įstatymo pataisų paketą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Ačiū gerbiamam pirmininkui.
Motyvų greičiausiai irgi, spėju, nebus. Motyvų niekas nenori išsakyti. Galbūt po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Niekas neprieštarauja. Dėkoju, pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu, žinoma, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.29 val.
Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-518 (pateikimas)
Tada toliau galbūt gerbiamas R. Juška galėtų pateikti 2-11 klausimą – Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-518. Prašau į tribūną. Taip pat pateikimas.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Projektas parengtas siekiant paskirstyti mokesčių už angliavandenilių išteklių proporcijas, keičiant esamą teisinį reglamentavimą taip, kad 100 % mokesčių už angliavandenilių išteklius būtų įskaitomi į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami angliavandenilių ištekliai, biudžetą. Šiuo metu angliavandenilių išteklių mokestis įskaitomas taip: 90 % į valstybės biudžetą, 10 % į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami angliavandenilių ištekliai. Iš jų 50 % skiriama savivaldybės teritorijų planavimo dokumentams rengti ir jų sprendimams įgyvendinti, viešojo intereso paslaugų infrastruktūrai savivaldybės teritorijoje įgyvendinti, viešųjų pastatų statybai ir modernizavimui, viešosioms rekreacinėms erdvėms įrengti ir 50 % savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai.
Pakeitus teisinį reglamentavimą ir perskirsčius mokesčius už angliavandenilių išgavimą, tikimasi padidinti įplaukas į savivaldybių biudžetus, taip pat iš dalies kompensuojant dėl naftos išgavimo apimčių sumažėjusias minėtų savivaldybių gaunamas pajamas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mokesčių perskirstymas savivaldybėms leistų daugiau lėšų skirti konkrečioms labiausiai probleminėms rajonams aktualioms sritims. Tai leistų sumažinti dažną įtampą tarp vietos bendruomenių ir angliavandenilių išteklius išgaunančių verslo subjektų. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Panašu, kad ir jūsų niekas nenori paklausti. Visiems viskas yra aišku. Prašom, galite grįžti į savo vietą.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už tai, kad neklausėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Dėl motyvų irgi niekas nenori kalbėti. Aš pabandysiu nedrąsiai: gal bendru sutarimu norėtumėte šį įstatymą priimti? (Balsai salėje) Po pateikimo. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame.
Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiamas aplinkos ministras S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Prašyčiau Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados prašo. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Gerai, bendru sutarimu pritarta dėl Vyriausybės išvados. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje) Pritariame? Dėkoju, pritarta, išspręstas klausimas.
11.32 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1709, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710 (pateikimas)
Tada galbūt galėtume imti 2-7.1, 2-7.2. 2-7.3 klausimus. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XIVP-1708 ir lydimieji – Teritorijų planavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1709 bei Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-1710.
Gerbiamas Mindaugai Skritulskai, kviečiu jus į tribūną. Pateikimas. Prašom.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau pažymėti, kad visi šie įstatymų projektai, jeigu pritars Seimas, turėtų tapti kito įstatymo, tai yra Kurortų darnaus vystymo įstatymo, lydimaisiais teisės aktais. Šis įstatymas, Kurortų, turiu omenyje, netrukus bus svarstomas Ekonomikos komitete. Taigi, siūlyčiau, kad kaip pagrindinis būtų būtent šis komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiama M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Aš norėčiau paklausti, kokias matote su aplinkosauga susijusias rizikas, įsigaliojus šitam įstatymui, ir kaip jos būtų suvaldomos? Kada atsirastų daugiau laisvės savivaldai, ar būtų užtikrinta aplinkosauga?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pažymėti, kad būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato, reglamentuoja kurortų urbanistinį ir kraštotvarkos tvarkymąsi. Aš manyčiau, kaip tik bus subalansuotas kurortinių teritorijų vystymasis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas J. Džiugelis. Bet ar klystu, ar aš jo nematau? (Balsai salėje) Nėra, ar ne?
Tuomet klausia R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų geras siūlymas, manau, kad tikrai bus vertingi palengvinimai. Klausimas panašus kaip ir kolegės. Jeigu koks nors dviračių takas eis 5 kilometrus, kaip bus kontroliuojama arba stebimas miškų iškirtimas tam tikru atveju dviračių take ar panašiai? Kas vykdys kontrolę?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši įstatymo nuostata bus reikšminga visoms savivaldybėms, ne tik kurortams, nes čia numatoma, kad visos savivaldybės galės šitą nuostatą taikyti.
Priminsiu problematiką. Šiuo metu valstybiniai miškai ir jų išėmimas iš valstybinių miškų yra gana problemiškas ir ilgai trunkantis procesas. Kai mes matome, kad miestuose, kur yra miškai, yra būtinybė, pavyzdžiui, tiesti inžinerinę infrastruktūrą, nuotekas, vandentiekį arba, tarkime, dviračių takus, taigi, ši įstatymo nuostata palengvintų, nereikėtų išimti iš valstybinės reikšmės miškų. Tai nebus daroma bet kaip, bet yra pažymėta, kad tik nuo 10 metrų zonos. O kas kontroliuos, natūralu, turėtų kontroliuoti Valstybinė miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti šiuos miškus.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamojo J. Džiugelio nėra. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų po projekto pristatymo. S. Gentvilas – nori išsakyti motyvus už. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už projektą. Gal jis kažkiek aktualus kurortams, valdant betarpišką plėtrą, kai kuriais aspektais, bet aš norėčiau akcentuoti gerąją pusę. Miškingose savivaldybėse, parkuose ir kitur tikrai susiduriame su problema, pavyzdžiui, nuo Palangos iki Neringos per kopas nutiesti vandentiekio vamzdžius, elektros infrastruktūrą iki pliažų, daugiausia dėl to, kad tai yra miško paskirties žemė. Tad šis įstatymo pakeitimas leistų sukurti gražią, gerą ir patogią paplūdimių infrastruktūrą, pavyzdžiui, kurortuose, bet kartu leistų nutiesti dviračių takus arba pėsčiųjų takus miško paskirties žemėje. Šiandien dažniausiai savivaldybės kreipiasi į Aplinkos ministeriją arba planuoja procesus ir keičia miško paskirties žemę į rekreacinės paskirties žemę vien tam, kad galėtų medžių rekreacinėje erdvėje nutiesti dviračių ar pėsčiųjų takus.
Šis įstatymo pakeitimas iš esmės leistų miško paskirties žemėje tiesti rekreacinius takus arba reikalingą komunalinę infrastruktūrą vienam ar kitam objektui prižiūrėti. Tikrai sveikinu, ir pirmyn su projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime dėl paties projekto. O gal bendru sutarimu galime? (Balsai salėje: „Ne!“) Girdžiu, kad yra „ne“, tad reikalauja balsuoti. Balsuojame. Bent dėl ko nors balsuosime, bus įdomiau. Balsuojame dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIVP-1708, Nr. XIVP-1709 ir Nr. XIVP-1710 po pateikimo.
Užsiregistravo 53, balsavo 51 Seimo narys: už – 47, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas dėl visų trijų projektų. Ar galime bendru sutarimu? Dar A. Gedvilienė per šoninį mikrofoną norėtų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų papildomas komitetas ir taip pat norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, kaip yra siūloma Teisės departamento išvadoje.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas ir yra įrašytas kaip papildomas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas įrašytas prie Teritorijų planavimo įstatymo ir prie Vietos savivaldos įstatymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Taip pat buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas taip pat yra išspręstas.
11.38 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1773, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1774, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1775, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1776 (pateikimas)
Ir dabar aš kviesčiau gerbiamą ministrę J. Šiugždinienę pateikti 2-5 klausimą. Dar šiek tiek grįžtame prie darbotvarkės. Taigi 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3 ir 2-5.4 klausimai, Sporto įstatymo paketas ir lydimieji. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mieli Seimo nariai, norėčiau pristatyti siūlomus Sporto įstatymo pakeitimus ir kartu teikiamus lydimuosius įstatymų projektus. Projektais siūloma įtvirtinti reikšmingus pokyčius sportininkams – padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams. Neturintiems negalios bus mokama viena valstybės stipendija, valstybės stipendiją sumuojant su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpine stipendija (čia yra susiję su Seimo priimtais Loterijų įstatymo pakeitimais), o turintiems negalią dydžiai sulyginami su neturinčių negalios stipendijų dydžiais ir didinami neįgaliųjų sporto lėšų sąskaita, mažinant neįgaliųjų sporto organizacijoms skiriamas lėšas jų aukšto meistriškumo sporto programoms nuo 12 % iki 10 %.
Visiems sportininkams papildomai pridedama mažiausiai 3 BSI, dėl stipendijų dydžio sulyginimo kai kuriems sportininkams stipendija didėja net iki 17 BSI. Kitas uždavinys – užtikrinti socialines garantijas gaunantiems valstybės stipendijas. Kartu su Sporto įstatymo projektu teikiami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų projektai.
Lėšų poreikis 2022 metų liepos–gruodžio mėnesiams: sportininkų padidintoms stipendijoms 776 tūkst., sveikatos draudimui – 23 tūkst., pensijų, ligos ir motinystės, socialinio draudimo įmokoms – 113 tūkst. eurų.
Trečias uždavinys – išplėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų ratą, įtraukti pagrindines jaunimo amžiaus grupes. Tai yra olimpinių žaidynių 17–24 vietas. Su sąlyga, kad į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas atrankos į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose.
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų 7–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietos, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietos. Taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2 ir 3 vietos.
Ketvirtas uždavinys – įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo valstybės premijai. Jei į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje dalyvautų mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų.
Penktas uždavinys – pradėti talentų ID programą, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą per sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programas.
Įstatymų projektams pritarta Vyriausybėje, atsižvelgta į sporto organizacijų pasiūlymus, įskaitant neįgaliųjų organizacijų siūlymus suvienodinti valstybės stipendijų dydžius negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams.
Projektus prašoma svarstyti skubos tvarka, nes projektuose siūlomi pakeitimai turi įsigalioti nuo 2022 m. liepos 1 d., siejant su jau Seimo priimtais Loterijų įstatymo pakeitimais ir siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio.
Dėkui. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet prieš tai dar jūsų paklaus. Klaustų gerbiamas J. Džiugelis, bet jo nėra. Gerbiamas M. Majauskas klausimą jums užduos. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, ar galėtumėte patikslinti? Pristatydama jūs minėjote apie didėsiančias stipendijas. Bet ar jūs skaičiuojate didėjimą nuo to, ką dabar valstybė skiria, ar nuo to, ką jie realiai gauna į rankas? Klausimas iš esmės yra, kaip keičiasi tai, ką dabar jie gauna po visų mokesčių į rankas, ir kaip atrodytų ta situacija, priėmus sprendimus? Jeigu nesikeičia, tarkim, na, bent jau tiek, bet ar neturėtume papildomai, atsižvelgdami į infliaciją, kalbėti apie tai, jog turėtų būti planas dėl šių stipendijų didinimo?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Stipendijos didėja. Pagal tai, ką jie gauna dabar į rankas ir sudėjus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto stipendiją, auga reikšmingai. Kai kuriose pozicijose net iki 17 BSI. Tikrai stipendijos… Ir taip pat plečiasi gaunančiųjų stipendijas ratas, įtraukiamos jaunimo grupės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, norėčiau paklausti apie neįgaliuosius. Turbūt ir J. Džiugelis norėjo klausti. Kokia ten situacija? Ar nėra dabar kokių nors proporcijų? Ar vis dėlto tos proporcijos bus išlaikytos, ar taip pat vienodai kils tos premijos ir jiems? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Premijos yra suvienodinamos, tai aš ir pristačiau. Čia yra stipendijos ir premijos. Stipendijos ir yra suvienodinamos šiuo pakeitimu. Dėl premijų yra įvedamas konkuravimo kriterijus, tai yra 12 sportininkų. Čia yra toks ribojimas. Užtikrinti, kad rungtyje dalyvautų 12 sportininkų arba komandų. Nebent jau pačių žaidynių organizatorių nustatyta kitaip.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Jūs atsakėte į visus, kad ir negausius, klausimus.
Dabar motyvai dėl šio projekto. J. Džiugelis kalbėtų už, bet jo salėje nematau. Taigi apsispręs dabar visas Seimas. Galbūt galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsas salėje: „Taip.“) Galime. Visam paketui. Tai yra 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4 klausimams – Sporto įstatymui, Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymams. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas dėl pirmų dviejų projektų, dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip ir dėl Ligos ir motinystės įstatymo projekto yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu?
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti papildomu komitetu paskirti Žmogaus teisių komitetą, nes klausimai yra susiję ir su neįgaliųjų teisėmis ir lygiateisiškumu.
PIRMININKAS. Dėl visų projektų? Ar pritariame bendru sutarimu, kad Žmogaus teisių komitetas būtų papildomas? Gerai, pritariame.
Toliau dėl papildomų komitetų. Biudžeto ir finansų komitetas yra siūlomas dėl visų, dėl viso paketo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat papildomi dėl Sporto įstatymo yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Atrodo, visus, ne, ne visus įvardinau. Dėl Sveikatos draudimo įstatymo siūloma kaip papildomą skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O dėl Valstybinio socialinio draudimo ir dėl Ligos ir motinystės įstatymų kaip papildomas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar, atrodo, visus komitetus išvardinau, dėl visų pritarėme.
Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi, klausimai išspręsti.
Dabar galėtume apsvarstyti 2-6 klausimą, tai yra Kooperatinių bendrovių įstatymo projektą Nr. XIVP-1751, bet ministras A. Navickas važiuoja, yra pakeliui, tai gal kelių minučių techninė pertrauka, sulaukiame ministro ir iki Vyriausybės valandos dar spėsime apsvarstyti šitą klausimą, taip sutrumpinsime vakarinio posėdžio darbotvarkę. (Balsai salėje)
Na, kitas klausimas yra galimas, tai būtų 2-3 klausimas, bet čia yra labai didelis paketas. Gerbiamas R. Juška gal ir galėtų, bet ir ministras jau atvažiuoja, taigi, kelias minutes palaukiame.
Gerbiamas V. Pranckietis per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Mes galime tęsti posėdį pagal esamą darbotvarkę, o atėjus ministrui dėl to klausimo daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Man indikuoja, kad važiuoja, bet jeigu jūsų valia, kad einame toliau… Dar nori pasisakyti A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mes turime laiko, tai gal svarstykime Vietos savivaldos įstatymą, bent jau pradėkime. Pasvarstome, didelis paketas. Na, tai pradėsime, užbaigsime po pietų, kur problema?
PIRMININKAS. Ar verta? Tai yra labai didelis paketas, galbūt geriau vienu ypu po pietų svarstyti Vietos savivaldos įstatymą? Jūs sutinkate, aš irgi taip manau. Darbotvarkės 2-3 klausimų paketas, na… (Balsai salėje) Čia ilgi projektai, dideli paketai. Ministras tikrai važiuoja, kelias minutes palaukime. (Balsai salėje) Na, nėra svarbus, mes galime apskritai daryti pertrauką, bet aš noriu sutaupyti vakarinio posėdžio, tik dėl to. Gal norite pareiškimą, gal kas užsirašę paskaityti pareiškimą mums?
11.50 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 5, 10, 11, 14, 16, 161, 162, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1751 (pateikimas)
Gerbiamas ministras pasirodo plenarinių posėdžių salėje ir yra kviečiamas į tribūną pristatyti 2-6 klausimą – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1751. Prašau.
K. NAVICKAS. Laba diena. Teikiame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Iš tikrųjų visi pakeitimai buvo inicijuoti ir ilgai rengti socialinių partnerių.
Kokie dalykai keičiami ir kokius dalykus keičia? Iš tikrųjų kai kurios priežastys, lėmusios taip pat ir šio įstatymo pakeitimus, tai buvusi kovido situacija, kai buvo sudėtinga organizuoti susirinkimus. Dėl to yra teikiami keli dalykai.
Įstatymo projekto tikslai yra keli. Tai yra sumažinti administracinę naštą kooperatyvams, kurie užsiima žemės ūkio veikla; suteikti daugiau sprendimų laisvės kooperatyvų nariams sprendžiant kooperatyvų veiklos ir valdymo klausimus; reglamentuoti kooperatinės bendrovės nario balsavimo teisės perleidimo tvarką, kurioje kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam, su juo sudarydamas balsavimo teisės perleidimo sutartį, arba paprastos rašytinės formos įgaliojimu paskirti įgaliotinį. Toliau yra kalbama, apibrėžiami grynojo pelno dalies ir nuostolių paskirstymo principai numatant galimybes dividendams mokėti daugiau kaip 10 % pelno ir pirmiausia naudoti atsargos kapitalą, įgyvendinant elektroniniu… Atsiprašau, čia naudoti kapitalą.
Dar vienas – įgyvendinti elektroninių ryšio priemonių naudojimą narių susirinkimuose ir praplėsti galimybes balsuoti raštu, reglamentuoti kooperatinės bendrovės valdybos veiklos pradžią.
Kaip sakiau, šitie esminiai dalykai kilo atsiradus kovido situacijai, kai buvo sunku suorganizuoti kooperatyvų narių susirinkimus. Šie pakeitimai palengvins kooperatyvų valdymo dalykus ir, aišku, mažins administracinę naštą.
Tiek trumpai apie šio įstatymo pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Paprašysime A. Vyšniausko atidengti mums E. Pupinį. Jis užduotų klausimą. Bet nepanašu, kad kas nors reaguotų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Svarbu, aišku, dėl atstovavimo, kad būtų galima suteikti kitam balsavimą. Tai kituose įstatymuose yra. Bet dabar apskritai norėčiau paklausti apie kooperatinį judėjimą. Ar bus kokių nors priemonių, kad vis dėlto žmonės pamirštų tuos kolchozus ir pradėtų galvoti apie kooperaciją kaip apie normalų reiškinį? Ar bus kokių paskatų? Sakėte, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus. Net nežinau, ar nereikia kokių nors papildomų impulsų, tarkim, kokių nors premijų ar dar ko nors, kad vis dėlto tas kooperatinis judėjimas išjudėtų, nes paskui viskas atsiliepia kainoms? Jeigu mes lyginsime su lenkais, iš esmės visi lenkai dalyvauja keliuose kooperatyvuose – nuo gamybos iki pardavimo. Savaime suprantama, tos pridėtinės vertės lieka jiems. O šiuo metu daug ką atiduoda perdirbti, daug ką atiduoda finansuoti, ne visi priklauso kredito unijoms ir taip toliau, ir taip toliau. Ar nereikia kokių nors papildomų paskatų? Ačiū.
K. NAVICKAS. Puikus klausimas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nesusijęs su įstatymo pakeitimu, bet tikrai geras, nes mes jau dabar darome. Kooperatyvai turi pirmumo balsus, ypač tie kooperatyvai, kurie perdirba didžiąją dalį savo narių pagamintos produkcijos. Mes pakeitėme taisykles, derėjomės, tiksliau, konsultavomės su Europos Komisija, tai būtų tikslesnis žodis, kad kooperatyvas galėtų gauti investicinę paramą įsigyti technikai ar pastatams ir ypač paslaugas teikti savo kooperatyvų nariams. Nežinau, dėl ko to nebuvo galima, man atrodo, tai yra labai svarbu, ypač svarbu patiems smulkiausiems ūkiams, kurie niekaip negalės panaudoti efektyviai ir neįpirks netgi kai kuriais atvejais modernesnės, o kartu ir brangesnės technikos.
Tų priemonių tikrai yra nemažai, visur kooperatyvai turi pirmumo… pripažinti, reikia pripažinti, kooperatyvai turi pirmumo eiles. Kalbant apie naujas taisykles, visur tam bus skiriamas dėmesys, nes jeigu žiūrėtume strategiškai, iš politinės pusės, tai tame segmente, kuriame yra šeimos arba vidutiniai ūkiai, kurie nėra visiškai savarankiški, tik per kooperaciją galės savo tikslus pasiekti. Tą mes matome ir dėl to remiame ir remsime.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs išsamiai atsakėte į gausybę Seimo narių klausimų, net į vieną… Dabar motyvai. Už, prieš niekas nenori kalbėti. Tai aš paklausiu standartiškai: gal bendru sutarimu galime po pateikimo tada pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Taigi ir šis klausimas yra išspręstas.
Dabar lieka 3 minutės… Apsispręskime dėl komitetų. Siūlomas pagrindiniu komitetu Kaimo reikalų komitetas. Turbūt neprieštarausime? Bendru sutarimu. Dėkoju. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkoju, pritarta.
Ir lieka 3 minutės. Aš pakviesiu Vyriausybės narius užimti savo vietas ložėje dešinėje ir laukti gausybės opozicijos klausimų. Prašom, gerbiami ministrai. Teks man klausimus sugalvoti turbūt jums visiems po vieną arba… (Balsai salėje) Man čia atrodo, mes tikrai spėsime per tą pusvalandį, nes nedaug yra klausėjų. Galbūt galime 2 minutėmis ir anksčiau pradėti Vyriausybės valandą, jeigu vėluojantys ministrai prisijungs.
11.58 val.
Vyriausybės valanda
Tada pirmasis klaustų gerbiamas J. Džiugelis, bet jo, kaip pastebėjau, nėra salėje. Gerbiamasis K. Masiulis tada užduos pirmą klausimą. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai smagu, kad čia nėra opozicijos, galima detaliau paklausinėti ir tokių klausimų Vyriausybės, ko kitomis progomis nėra…
Aš labai norėčiau pasiteirauti, nors ir asmeniškai rašiau laiškus ministrui, aplinkos ministrui, lyg ir nematau A. Bilotaitės, dėl miestų, priemiesčių ir kaimų. Man nesuprantama, kad, tarkime, Panemunė, turinti, surašymo duomenimis, o jie jau pasenę, 210 gyventojų, dabar, matyt, nė tiek nebeturi, 100 kokio su uodegyte gyventojų yra miestas. Avižieniai, kurie, surašymo duomenimis, turėjo 14 tūkst., dabar apie 16 tūkst. gyventojų, yra kaimas. Priemiesčių mes neturime. Iš to kyla labai daug visokių administracinių, valdymo ir kitokių pasekmių. Žmonės registruojasi Vilniuje, į darželius čia veda ir taip toliau, ir mes niekaip tos problemos nesprendžiame, nesprendžiame ir nesprendžiame. Aš noriu paklausti: ar esate numatę ką nors padaryti?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Labai platus klausimas, atskiros konferencijos vertas. Administracinis suskirstymas – Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, bet gal truputį ir iš Aplinkos ministerijos. Šiuo metu yra pradėjęs galioti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris leidžia savivaldybėms kontroliuoti plėtrą ir įvardinti prioritetines vystymosi zonas ir neprioritetines. Matome jūsų pavyzdį Avižienius, kurie yra Vilniaus rajone. Vilniaus rajonas tradiciškai išduoda daugiausia statybos leidimų Lietuvoje ir tai jau yra penkta didžiausia Lietuvos savivaldybė pagal gyventojų skaičių. Kokias paslaugas ir kokiu būdu gauna tarp kitų biudžetinių įstaigų, sunku spręsti, čia skirtingų ministrų reguliavimo sritis. Bet kas, man atrodo, labai svarbu, kad kaštai, kuriuos sukelia gyventojas toje savivaldybėje, būtų apmokami toje savivaldybėje. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas leidžia įkainoti plėtrą, vadinamąsias greenfield, arba žaliojo lauko, investicijas, leidžia priemiesčių plėtrą labiau valdyti, o paslaugos gavimas yra įvairus. Man atrodo, šiandien A. Kupčinskas irgi atvažiavo iš Kauno pasinaudodamas Kauno infrastruktūra, nežinau, kur moka mokesčius, greičiausiai Vilniuje, bet galbūt ir Kaune. Čia tikrai konferencijos vertas klausimas, bet, man atrodo, ką irgi reikia konstatuoti, kad pas mus neveikia tokia gyventojų deklaravimo tvarka, kokia veikia Vokietijoje, nes tai leistų turėti normalią gyventojų apskaitą ir žinoti faktinį poreikį toje savivaldybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Pastaruoju metu daug aistrų ir Seimo salėje, ir visuomenėje kelia sveikatos apsaugos reforma. Dėl daugelio klausimų mes čia vienareikšmiškai sutinkame: dėl greitosios medicinos pagalbos centralizavimo, dėl kitų dalykų, dėl pavėžėjimo, pavyzdžiui, paskutiniu metu. Tačiau daug nerimo kelia atskiroms asociacijoms, visuomenės grupėms pirmojo ir antrojo lygio konsultacijų jungimas, tai yra šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų. Aš pati tai suprantu, dėl ko taip yra daroma, ypač mažosiose savivaldybėse, nuo jų ir bus pradedami bandomieji projektai, būtent dėl administracinių resursų optimizavimo. Tačiau yra teigiama, kad taip bus sumažinamas šeimos gydytojų savarankiškumas, kad šeimos gydytojų uždirbami pinigai galėtų būti kažkaip neskaidriai perskirstomi, kad būtų finansuojamas tas neefektyvus antrasis lygis, kad gydytojai, šeimos gydytojai, bus nemotyvuoti dirbti pagal savo normą ir dažniau siųs pacientus pas gydytojus specialistus, kad pacientai bus dažniau siunčiami ir bus priversti paslaugas rinktis būtent toje įstaigoje, kur yra sujungtos pirmojo ir antrojo lygio konsultacijos, ir negalės pasirinkti gydytojo konsultanto kitose įstaigose. Daug tokių nuogąstavimų. Jeigu jūs galėtumėte…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama kolege.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). …patikslinti situaciją? Ačiū.
A. DULKYS. Labai ačiū už klausimą. Dabar galvoju, nuo ko pradėti. Gal iš pradžių apie nuogąstavimų mastą. Apskritai specialistus vienijančių organizacijų Lietuvoje yra apie 100. Visą laiką, priklausomai nuo to, koks žmogus yra klausiamas, ar jums aišku, galima sulaukti labai skirtingo vertinimo. Taip, yra iš šios srities žmonių, kurie galbūt kažko nuogąstauja. Mes jau nuo praėjusių metų birželio–liepos mėnesių labai detaliai ir savivaldybėse, ir su mano minėtomis organizacijomis apie tai kalbamės. Tačiau kad vienam ar kitam žmogui dar yra kažkokių nuogąstavimų, tai galbūt ne apie juos dabar reikėtų kalbėti.
Aš gal tiesiog įvardinsiu, kad visų pirma iš pradžių buvo painiojama, kad čia tas pirmojo, antrojo lygio jungimas yra kažkokie su finansavimu, su ligonių kasomis susiję dalykai. Jau tą sugebėjome šiek tiek išaiškinti, kad tai yra ne apie tai. Dabar jau kalba, kažkas vadina kolūkiais ir visaip kitaip. Aš suprantu, kodėl pasirenka tokias sąvokas, nes, matyt, čia pagal tikėjimo ir sugedimo laipsnį reikia minėti tam tikrus pavyzdžius. Tai mėgina teigti, kad čia dabar bus kažkoks sujungimas šeimos gydytojų savarankiškumo. Ne, ne apie tai. Šita galimybė būti sveikatos centrui, beje, atėjusi iš skandinaviškų kraštų, kur tokie centrai veikia, tai yra vadybinis jungimasis, tai yra organizacijų, veikiančių tam tikroje geografinėje teritorijoje, savanoriškas, ne priverstinis, ir tai numato mūsų teisės aktų projektai, jungimasis.
Tai ypač aktualu mažoms savivaldybėms, kad mes joms sudarytume galimybę turėti ir tokį variantą. Nes vienas dalykas yra organizuoti paslaugą savivaldybėje, kuri turi 500 tūkst. gyventojų, kitas dalykas visa tai padaryti, kur yra 2 tūkst. gyventojų. Ir kadangi mūsų pasirinktas kelias yra ne uždarinėti ligonines, o pertvarkyti egzistuojančias gydymo įstaigas, pertvarkyti jų paslaugų struktūrą, atsiranda tokia sveikatos centro galimybė.
Tai jokiais būdais nepažeidžia šeimos gydytojų statuso, jų reikšmingumo. Atvirkščiai. Jeigu atidžiau įsiskaitysite ir į mūsų programą, ir į mūsų priemones, jūs pamatysite, kad mes jau nuo 2023 metų esame numatę ir finansavimo didinimą, ir šeimos gydytojo komandos plėtojimą ir iš Europos Sąjungos paramos pinigų, ir iš PSDF – iš visų šaltinių yra stiprinama šeimos gydytojo komanda, mažinama biurokratinė našta. Tie dalykai yra grynai organizaciniai.
Noriu pasidžiaugti, kad jau mes turime dešimt pirmųjų bandomųjų savivaldybių, kurios savanoriškai… Dar įstatymas nepriimtas, o jos jau kreipiasi į mus ir nori būti bandomosios kaip juridinis vienetas. Nors galima rinktis funkciniu keliu, struktūriniu būdu, bet jos jau nori daryti tuos centrus, nori būtinai būti tos pirmosios tai darančios. Tokių savivaldybių yra mažiausiai dešimt. O apskritai dalyvauti reformoje turime jau beveik iš daugiau nei 50 savivaldybių… kurios vienaip ar kitaip mato tą kelią.
Atsiprašau, kad aš labai ilgai atsakinėju, bet klausimas jūsų toks, kad aš tiesiog kitaip negalėjau. Atsiprašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai išsamiai atsakėte. Gerbiamas L. Slušnys toliau klausia.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Taip pat klausimas sveikatos ministrui. Tarkime, psichiatrai, dietologai, net endokrinologai, iš principo jie visi baigę mediciną, baigę mokslus gauna licenciją, tai yra visos licencijuojamos profesijos. Ypač dabar per pandemiją labai gražiai pasirodė, kad mes nuotoliniu būdu pradėjome konsultuoti, nuotolines įvairiausias konsultacijas teikti ir pasaulis nesugriuvo. Ar neatrodo, ar nemanote, kad šiuo metu keliami licencijavimo ir akreditavimo reikalavimai yra jau pertekliniai? Turiu galvoje, kad psichiatras, vaikų psichiatras, dietologas, baigęs savo mokslus, kad galėtų dirbti savo darbą, jis būtinai turi dirbti akredituotoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Yra ne viena pasaulio šalis, kur prisiima… Jeigu aš esu gydytojas, aš prisiimu visą atsakomybę už tai, ką aš darau, nepriklausomai nuo to, kokioje įstaigoje dirbu. Aš savo licencija garantuoju tai, ką aš darau, ne įstaiga bet kuriuo atveju. Ar nevertėtų šią tradiciją ar būdą pakeisti Lietuvoje ir pagaliau truputėlį liberalizuoti arba išlaisvinti šituos dalykus, galų gale pasitikėti specialistais, o ne būtinai įstaigomis? Ačiū.
A. DULKYS. Gerai. Pasitikėjimas yra geras dalykas, bet ten, kur yra pasitikėjimas, valstybė vis tiek turi turėti savo kokybės užtikrinimo mechanizmą. Man atrodo, kad šita Vyriausybė savo programoje turi ir mes dabar nuosekliai tai darome.
Čia išgirdau iš jūsų raktinių žodžių keletą aspektų, tai pradžioje apie patį licencijavimą. Matyt, šita jūsų bendruomenė galėtų turėti ir stipresnę savivaldą. Galėtume svarstyti tiek apie kvalifikacijos reikalų, tiek licencijavimo reikalų paėmimą į savivaldos rankas. Odontologų bendruomenė diskutuoja, juda ir yra visokių idėjų, kad, tarkime, Akreditavimo tarnyba galėtų rūpintis tik juridiniais asmenimis, o pati bendruomenė galėtų rūpintis fizinėmis licencijomis. Lygiai tas pats galima ir kitose bendruomenėse. Jau dabar įvyko keletas susitikimų su visų specialistų bendruomenėmis, kalbant apie savivaldą, ką mes galėtume keisti. Kol kas, deja, pasakysiu, kad pasigendu aktyvumo.
Man atrodo, kad reikia stiprinti pačias tas bendruomenes. Nes kai sakome, kad norime, kad mumis pasitikėtų, tai mes turime matyti stiprią struktūrizuotą bendruomenę, kuri turėtų tuos stiprius savivaldos mechanizmus ir tada galėtų sakyti, štai, žiūrėkite, mumis pasitikėkite, mes turime kažkokį veikiantį mechanizmą ir nereikia mums valstybinės institucijos. Aš manau, kad mes judame tuo keliu, apie kurį jūs kalbate, bet tam reikalinga tam tikra branda, bet, aš manau, mes šį kelią nueisime, dar yra tos kadencijos likę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam sveikatos ministrui. Dabar klausimą užduos gerbiamas M. Matijošaitis, tikiuosi, gal kitam ministrui. Prašom.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labiausiai norėčiau paklausti gerbiamos teisingumo ministrės, kur yra teisingumas, kur yra teisybė? Truputį juokais, skambėtų per daug retoriškai. Aš paklausiu gerbiamo užsienio reikalų ministro. Iš tikrųjų grupė Seimo narių nudirbo titanišką darbą, įskaitant ir opozicijos atstovus, parengė rezoliuciją „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“. Esminiai geopolitiniai klausimai, kuriuos reikia stumti į priekį, ir tai darome gana vieningai. Bet prieš pat pateikimą salėje nebuvo vos devynių opozicijos atstovų, greičiausiai dėl pateisinamų priežasčių, o prieš pat pateikimą išėjo visi ir pasinaudojo blogiausia M. Puidoko praktika balsuoti kojomis. Kai balsuoji kojomis, greičiausiai klausimui arba nepritari ir nenori to parodyti, arba klausimas nesvarbus. Ar galime traktuoti, kad Ukrainos pergalės siekis opozicijai šiandien demonstratyviai nesvarbus?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Man atrodo, kad tikrai galime suprasti ir pateisinti opozicijos siekį pademonstruoti ryžtą ir siekį atkreipti dėmesį. Visa tai yra suprantama ir demokratinėje valstybėje absoliučiai pateisinama. Klausimai, kuriuos mes svarstome rezoliucijoje, deja, negali būti atidėti. Kiekviena karo Ukrainoje diena turi naujų pasekmių tiek patiems ukrainiečiams, tiek pasauliui, ypač kalbant apie maisto krizę.
Todėl valstybės, Lietuvos valstybės, pozicija, išreikšta parlamento balsavimu, yra ypač svarbi. Man yra kiek apmaudu, kad mes prarandame šiandien vieną dieną, kai galėtume iškelti vėliavą, kad Lietuva mano būtent taip, kad tokia yra mūsų pozicija ir mes ją pristatydami toliau galime siekti kitų politinių tikslų.
Aš kreipiausi į opozicijos atstovus, kuriuos mačiau, vėliau viešai per žiniasklaidą prašiau, kad galėtume bent šį klausimą priimti, nes jis negali palaukti, Ukraina negali palaukti ir mūsų bičiuliai Ukrainoje niekaip nesuprastų išėjimo iš salės dėl jiems gyvybiškai svarbių klausimų. Visa kita – rasime būdų, išspręsime vėliau. Gali užtrukti, gali neužtrukti, galbūt bus keletas dienų, kai ieškosime kompromisinių sprendimų. Tai yra suprantama. Ukraina negali palaukti. Ir aš labai prašau, jeigu mano žinutė pasiektų opozicijos atstovus, kad dėl šio klausimo mes balsuotume ir vėliau toliau tęstume kompromisų paiešką kitais klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas R. Juška. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, pirmininke. Galbūt tai ne klausimas, labiau pasiūlymas ar prašymas. Noriu kreiptis į dvi žavias ministres – švietimo ir socialinės apsaugos. Prieš 2 savaites lankantis apygardoje ir susitinkant su Ukrainos pabėgėliais (dalyvavome kartu su socialinės apsaugos ministre), iškilo toks klausimas kaip pavėžėjimas. Man nepatiko kai kurie vietinės valdžios atsakymai, nes poreikis yra didžiulis, beveik pusė vaikų, nors yra sportininkai, negali lankyti sporto mokyklos, negali lankyti pamokų muzikos meno mokykloje, noras yra didžiulis. Vienintelė kliūtis – pavėžėjimas.
Aš pats gerai žinau, kad labai smulkiai yra reglamentuotas geltonųjų autobusiukų panaudojimas, bet, tarybai priėmus sprendimą, manyčiau, kad Švietimo ministerijai tereikėtų parašyti savivaldybėms galbūt per asociaciją raštą, ypač dabar, vasaros laikotarpiu, kai jie tikrai stovės, kad būtų…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. JUŠKA (LSF). Kad tų vaikų vežimui būtų galima naudoti į renginius, į šventes, nes psichologinis aspektas tarp tų vaikų, esančių vietos ir kaimiškuose rajonuose, kur iki rajono centro 20 ar 30 kilometrų… Ar būtų galimybė panaudoti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai palaikome tokį siūlymą ir raginame savivaldybes ukrainiečių vaikus vežti taip, kaip ir lietuvaičius. Tikrai taip, galima. Netrukus teiksime ir Švietimo įstatymo pakeitimą. Jame sudarysime galimybes savivaldybėms pačioms nusistatyti tvarką. Čia yra net kelios sritys, turinčios autobusiukus, ir mums tikrai svarbu, kad savivaldybių lygiu konsoliduotųsi tie resursai, nebūtų tokio atskyrimo, kad štai autobusiukas čia tiktai tam arba autobusiukas tiktai tam. Beje, kadangi tai yra savivaldos savarankiškoji funkcija, tikrai ją leidžiame į savivaldą ir prašome organizuoti pavėžėjimą taip, kaip reikia. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Opozicijos nėra, tai bent jau galima paklausti Vyriausybės rūpimų klausimų. Man rūpi situacija dėl Lietuvos miškų, aukcionų, kuriuose parduodami valstybinių miškų ištekliai. Iš spaudos pasiekė informacija, kad bus peržiūrėtos aukcionų taisyklės ir sudarytos tam tikros išskirtinės sąlygos atskiroms įmonėms. Tai kelia labai didelį nerimą. Negi mes galvojame, kad pakilo ne tik medienos kainos, bet ir produktų kainos? Negi ta pramonė, dabar reikalaujanti sau išskirtinių sąlygų, negauna papildomų pajamų iš parduodamų produktų? Negi mes galvojame, kad labai lengva sukontroliuoti pigiai nusipirkus valstybinės medienos, paskui ją parduoti tiesiog neperdirbus, eksportuoti tą pačią dieną į Švediją? Kas tai kontroliuos ir kas tuo užsiims?
Ir trečias dalykas. Jeigu jau mes vis dėlto apsisprendžiame kam nors sudaryti, kad ir laikinai, kiek aš girdėjau, išskirtines sąlygas nusipirkti medienos, gal tuomet galima įvesti laikiną 50 % pelno mokestį tiems, kurie tokiomis sąlygomis naudojasi?
S. GENTVILAS (LSF). Greičiausiai klausimas man. Gerbiamas Kasparai, gal aš į klausimą klausimu atsakysiu. Ką jūs pasakysite Vilniaus šilumos gamintojams ir Vilniaus gyventojams kitą sezoną, kai dabar „Baltpoolas“ indikuoja, kad biokuro kaina kils, palyginti su pavasariu, nuo 13 eurų už kietmetrį iki 34 eurų, tai yra trimis kartais? Tai yra iš esmės dėl to, kad Rusijos ir Baltarusijos mediena neimportuojama į Lietuvą. Vadinasi, susidaro biokuro stygius. O jeigu mes eksportuosime rąstus į Skandinaviją, skandinavai ar kiti, jausdami stygių, tikrai imsis supirkti ne tiktai Lietuvos, bet ir Baltijos medieną, pas mus iš esmės neliks reikalingo biokuro kiekio. Kad dujas importuojame, aš suprantu, bet kad Lietuvoje jau biokurą išvežame ir savų miestų negalime apšildyti, to tikrai neleisime. Čia kartu su Energetikos ministerija mes tikrai padarėme įdirbį, kad Lietuvos didieji šilumos gamintojai privalėtų supirkti prasčiausios kokybės biokurą, jie įpareigoti deginti bent 30 % savo sukūrenamo kuro nuo kito sezono.
Prašau suprasti, kad šie žingsniai yra daromi ne dėl Lietuvos pramonės, bet visų pirma dėl Lietuvos šilumos sąskaitų kitą sezoną. Lentpjūvėje supjovus lentas lieka 50 % skiedrų ir biokuro, jis yra panaudojamas Lietuvos šilumos ūkiui. Bet jeigu yra eksportuojami rąstai, vadinasi, nelieka ir biokuro. Suvokite klausimo kompleksiškumą, tai daroma ne dėl vietos pramonės, bet dėl šilumos sąskaitų ir kritinio apsirūpinimo biokuru kitą sezoną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau teisingumo ministrės paklausti. Jau kiek laiko veikia pakeistas Vardų ir pavardžių įstatymas, jame integruotos naujos raidės. Aš norėčiau paklausti, kaip veiksmingai šiuo įstatymu naudojamasi, kiek piliečių yra pasikeitę savo pavardėse jiems norimas raides, kokių yra trukdžių tai atlikti, gal tai kokia nors kaina ar biurokratiniai dalykai? Ar galime pasakyti, kad šis įstatymas tikrai sėkmingai ir masiškai priimamas? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Jeigu mes kalbėtume apie statistiką, kiek asmenų iki šiol tiesiogiai kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, negalėčiau pasakyti, bet Teisingumo ministerijai yra pateikti apie 65 prašymai. Mes esame pagal reguliavimą padarę dvigubą peržiūrą tam, kad formuotume vienodą praktiką, tai yra iš pradžių asmuo užpildo Civilinės metrikacijos skyriuje prašymą, tada jis yra persiunčiamas nagrinėti Teisingumo ministerijai. Šiandien yra apie 60 prašymų. Didžioji dalis jų yra išnagrinėta. Matome, kad didžioji dalis taip pat yra ir iš mišrių šeimų, turinčių vaikų su dviguba pilietybe arba santuoką sudariusių, lietuvis yra ištekėjęs už užsieniečio.
Turbūt veiksmingumas geriausiai yra matuojamas tuo, kiek tai kainuoja biudžetui. Vadinasi, 60 piliečių mažiau kreipėsi į teismus, 60 bylų nenugulė į teismus, neturime už tai papildomai mokėti teismams, teismai gali užsiimti tiesiogiai savo darbu, kur yra ginčai. Manau, kad taip yra geriausiai pamatuojama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori paklausti J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į teisingumo ir susisiekimo ministrus, tuos, kurie kuruoja Registrų centrą. Esu kreipęsis į teisingumo ministrę ir raštu, o klausimas ir problema yra tokia. Jeigu žmogus, turintis fizinę negalią, parašo įgaliojimą savo artimam asmeniui, kad tvarkytų jo visus reikalus, atstovautų įstaigose, institucijose, kad tvarkytų visą jo turtą ir panašiai, visa tai įgaliotas asmuo galėtų daryti, tačiau pasiimti elektroninio parašo arba iš banko generatoriaus negali neatvykęs į vietą. Mano supratimu, arba turėtų Registrų centras teikti paslaugą į namus, arba rasti galimybę įgaliotam asmeniui išduoti tą vadinamąjį elektroninį parašą. Norisi, kad būtų kuo greičiau šitas klausimas išspręstas, nes kiek kreipiausi į notarus, į Notarų rūmus, į ministeriją – vieni nuo kitų ir problema neišspręsta, o nuvykti žmogui, turinčiam visišką negalią, yra labai sudėtinga, beveik neįmanoma…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
J. BAUBLYS (LSF). …o be elektroninio parašo irgi daug reikalų labai sunku sutvarkyti. Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Aš tik patikslinsiu kolegą, jis galbūt nėra informuotas, kad Registrų centras jau kurį laiką nepriklauso nei Susisiekimo, nei Teisingumo ministerijoms, yra pavaldus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Bet klausimas, man atrodo, labai aktualus, jeigu mes žiūrėtume horizontaliai. Ką pavyko padaryti ir link ko judame. Dėl pačių įgaliojimų. Yra sudaryta galimybė nuo liepos 1 dienos įgaliojimus sudaryti ir elektroniniu būdu kreipiantis į notarus, tikrai labai daug asmenų pasinaudojo, netgi tie asmenys, nesvarbu, turintys ar neturintys fizinę negalią, gali tai padaryti elektroniniu būdu. Pati tai esu padariusi. Iš namų neišeinant užtrunka vos porą minučių susitarus su notaru.
Kai mes kalbame apie prieinamumą dėl Registrų centro, tarkime, elektroninio parašo išdavimo, tikrai kolegei Aušrinei perduosiu galimą problemą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kitas egzistuojančias alternatyvas. Beveik visur taip pat galima pasirašyti mobiliuoju parašu, kurį išduoda telekomunikacijos įstaigos. Mano žiniomis, telekomunikacijos įstaigos įgaliojimus tikrai priima be menkiausių problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė klausia.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pasinaudosiu proga ir apygardinio klausimo norėčiau paklausti aplinkos ministro. Jums turbūt gerai žinoma situacija dėl vadinamųjų būsto administratorių, ir viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ne vieną sykį nuskambėjo, ir bendrijos, ir atskiri piliečiai išsako tuos savo nusivylimus dėl komplikuotos situacijos, kai negali pakeisti būsto administratoriaus, vis tiek didžiąją dalį valdantis administratorius turi svertų, kaip nepaleisti, sakykime, tų žmonių. Aš suprantu, žmonės skundžiasi dėl įkainių – įkainius, natūralu, reguliuoja rinka, tačiau yra kitų dalykų, kurie kelia nerimą, tai yra bendravimo kultūra, paslaugų teikimas, tai užtrunka labai ilgą laiką, ir komunikacijos stygius. Taip pat mano minėti klausimai susiję su tuo, kad turbūt yra piktnaudžiaujama, kad žmonėms neleidžiama eiti pas kitą tiekėją ir jiems vis tiek yra išrašomos sąskaitos, tai tarsi toks savotiškas terorizmas. Mano klausimas, ar yra ketinimų ir būdų, kaip būtų galima pareguliuoti šį sektorių, padėti žmonėms, kad jie tikrai jaustųsi ginami tokioje situacijoje, kai pasitaiko piktnaudžiavimų, kurių, mes matome, tikrai yra?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Atpažįstama problema. Lietuvoje yra 40 tūkst. daugiabučių namų, kurie jungtine veikla bendrijos ar daugiabučio administratoriaus yra administruojami. Yra ten bendrinis principas: stiprūs ir susitelkę savininkai samdo kokybišką paslaugą. Jeigu apleidžia šitą paslaugos samdymą, nesirūpina savo turtu, tai po to pasitaiko ir piktnaudžiaujančių.
Savivaldybės turėtų užtikrinti priežiūrą, bet aš sutinku, kad šiandieniniame pasaulyje, kai žmonės nuomoja butus, kai kažkas į užsienį yra išvykęs, sunku susitelkti ir prastos paslaugos galbūt atsisakyti. Tam dabar yra ką tik M. Skritulsko pateiktas įstatymo projektas dėl nuotolinio balsavimo. Tas leistų elektroniniu būdu apsispręsti, pavyzdžiui, dėl pakeitimo, visuotinio susirinkimo, administratoriaus pakeitimo. Tas leistų susitikti ne laiptinėje, bet internetinėje erdvėje. Man atrodo, tai truputį sukels įtampos ir prastai veikiantiems administratoriams.
Bet šiaip yra principinė nuostata, kad ir savivaldybės turėtų įsikišti ten, kur yra piktnaudžiaujama. Šiuo metu ministerijos vardu yra rengiami pakeitimai, labiau orientuoti į duomenų atvirumą, duomenų kaupimą. Tai leistų gyventojams matyti, kas yra faktiškai, kiek surinkta pinigų, kiek suplanuotų, planingų darbų atlikta, kiek dalyvavo viešuosiuose pirkimuose. Galbūt net ir per centrinę pirkimo organizaciją juos samdyti, tas leistų gyventojams matyti skaidrią informaciją. Į tai mes apeliuojame ir rudeniop atnešime įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia gerbiamas R. Vaitkus. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti susisiekimo ministrui dėl kelio ženklų, konkrečiai dėl greičio apribojimo ženklų galiojimo pabaigos.
Visi žinome, kad greičio apribojimo zona turi pradžią ir pabaigą ir labai dažnai pabaigoje nėra būtent nurodančio ženklo, kad apribojimas baigėsi. Esant prastoms klimato sąlygoms, ypač žiemą (ne vienas vairuotojas kreipėsi būtent paklausti, ar nenumatoma peržiūrėti šitos tvarkos), reikia važiuoti įsitempus ir žiūrėti, ar pravažiuota sankryža, ar panašiai, ar baigėsi greičio ribojimo zona. Manau, kad vairuotojai užsienio šalyse važiuoja tikrai komfortiškiau negu Lietuvoje stebėdami kelio ženklus.
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą ir pasiūlymą. Aš turėčiau pasitikslinti su mūsų ekspertais. Tada mes jums pateiksime atsakymą, ar įmanomas problemos sprendimas. Bet vieną dalyką mes šiuo metu esame padarę, siekiame, kad apskritai ženklų mažėtų, nes kartais ir miestuose yra tokia situacija, kai, matome, ant stulpų yra ne vienas ženklas ir tai tikrai nesuteikia komforto vairuojant. O dėl pasiūlymo, kur baigiasi eismo ribojimai, sugrįšiu atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju gerbiamiems ministrams, premjerei. Ačiū už jūsų dalyvavimą Vyriausybės valandoje, kuri virto pusvalandžiu. Tuo ir baigiame.
Skelbiu, kad rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.